MJAUNUOLISKO RYŽTO TIUMENES ZEMEJE! iaJių prolettrai, viengkititl
1
Liaus valstybinio v. kapsuko vardo universiteto Ltorato, partijos, komjaunimo ir profsąjungos KOMITETŲ ORGANAS
10 (567)
1966 metų birželio mėn. 29 d. EINA NUO 1950 METŲ
I , „AD I KAINA 2 KAR
IŠVYKSTANTIEMS j Tlumenės srities Komsomolsko gyvenvietės statybą draugai linkėjo laimingo kelio, dova nojo gėlių.
'
Birželio 24 dieną į Si biro statybas Univers te tas išlydėjo 52 vaikinus ir merginas iš šaunios keturtūkstantinės mūsų kom jaunuolių armijos, Kaip ir pridera — tradicinis pa lydėjimas: prie Centrinių rūmų | didįjį kiemą susi rinko iš visų fakultetų keli šimtai studentų su gėlių puokštėmis, š/em;škai pasipuošę, atnešę skardų Juoką ir linksmas dainas... Būrio vadovo teisininko Vytauto Sviderskio paliepimu priešais Universitetą išsirikiuoja naujutėlaitėse žaliose ' ? uniformose, su emblemo mis ant rankovių VI!-NIUS. VVU“ žvalus ir pil tas energijos jaunimas. Gerbiamas prorektorius J. Grigonis ir Komjaunimo komiteto sekretorius P. Vaitkevičius oar.ig no jau nuosius taigos užkariauto jus nepabijoti sunkumų, nepasiduoti sutiktoms kliū tims, linkėjo giedro dan gaus ir našaus darbo, kad geru žodžiu n in^tų Jmversitetas, atvertęs naują studentų gyverirno pusla pį. Atsakomąjį žodį tarė bū rio politvadovė Skirmantė Janutaitė, padėkojusi už sveikinimus ir linkėjimus
— Nereikia, mama. Po po ros mėnesių — vėl susitiksi me.
UNIFORMUOTI tartum kareiviai išsirikiavo jaunieji entuziastai. Saulėtos ir darbingos vasaros jiems palinkėjo VVU Komjaunimo komiteto sekretorius P. Vaitkevičius.
y i
DRAUGIŲ šypsenos buvo skaisčios kaip ir giedras birželio dangus.
YRA! atsiveikino vyriškai... Pagal Ingas būtų tolimas kelias.
seną paprotį, kad
ŠTAI IR KELIONĖS PRADŽIA. Sudie Universitete, iki pasi matymo, brangūs bičiuliai! J. GIRDVAINIO fotoreportažas
2 psl.
Matematikos ir mechanikos fakulteto studentai pavasa rio egzaminų sesijos metu tu ri tikrai nemažai egzaminų. Šiuo metu daugelyje gru pių jau išlaikyta po vieną, du, o kai kuriose net po tris egzaminus. Ką gi rodo šių egzaminų rezultatai? Peržvelgus I-IV kursų eg zaminų lapukus, tenka kon statuoti gana liūdnoką padėtį. Daugelyje grupių dominuoja trejetukai, vos vienas kitas penketas ir, kaip taisyklė, ne mažiau dvejetų, štai, pvz., I k. 1 gr. Išlaikė du egzami nus: analizinę geometriją (vyr. dėst. P. Vaškas) ir ma tematinę analizę (vyr. dėst. P. Rumšas). Nepatenkinamus pažymius iš abiejų dalykų ga vo E. Baužytė, V. Biliūnaitė, E. Kucinas, K. Liaugminas ir Z. Pamedys. Tik M. Čenytės ir V. Kučo žinios buvo įvertintos labai gerai. Vi sus fakulteto rekordus jau antra sesija iš eilės sumuša 1 k. 3 gr. !š matematinės analizės egzamino, kurį laikė 27 šios grupės studentai gau ta vos du ketvertai, 5 — pa tenkinami ir net 20 nepaten kinamų pažymių, čia, tik riausiai, studijuoja žmonės, kurie matematikai neturi jo kio patraukimo. Praėjusios sesijos rezultatai buvo lygiai tokie patys, o per visą se mestrą studentai dirbo ma-
TARYBINIS
Matmec hų sesija žai ir nenuosekliai. Mano nuomone, daugeliui šios gru pės studentų verta rimtai pa galvoti ar tikslinga toliau tęsti tekias „studijas“ ir laukti Dekanato malonių. Kol dar laiko sugaišta nedaug, žymiai butų geriau susirasti jiems mėgstamą darbą, arba kitą, jų sugebėjimus atitin kančią specialybę. Gerai egzaminus laiko I k. 5 grupė. Iš laikytų dviejų egzaminų (matematinė anali zė ir analizinė geometrija) gauta tik trys dvejetai (L. Garunaitė, N. Kudriašov, V. Lebedev), 10 studentų abu eg zaminus išlaikė labai gerai. Tai N. Dobrovinskaja, G. Medvedevą, N. Karakčejeva, G. Brener ir kt. Abiejų egza minų rezultatų vidurkis yra lygus 4. II k. 1 gr. ir 2 gr. yra iš laikiusios diferencialinių lyg čių egzaminą. Dvejetų nėra, tačiau ir penketų vos vienas — du. O daugiausia — treje tukai. III k. 1 gr. išlaikė komp leksinio kintamojo funkcijų teorijos egzaminą. Rezultatai nepavydėtini: net 8 dvejetai (A. Bajorūnaitė, V. Dulinsky-
CHEMIKAI LAIKO EGZAMINUS Pritilę studentų būreliai prie auditorijų durų, pilnutėlė skai tykla — įprastinis egzaminų sesijos vaizdas, būdingas ir chemijos fakultete. Chemikai laiko egzaminus — sesija jau daugiau negu įpusėjo. Dauguma grupių šioje sesi joje laiko visuomeninių dis ciplinų egzaminus. Iš egzami nų sesijos rezultatų, o taip pat ir iš egzaminatorių atsiliepi mų matyti, kad chemikai rim tai studijuoja visuomeninius mokslus. Vyr. dėstytojas drg. Sustavičius paaiškino, kad dauguma iš 65 IV kurso stu dentų, laikiusių valstybinį eg zaminą, gerai žino mokslinio komunizmo teoriją. Studentai dirbo nuosekliai: visada pasiruošdavo semina rams ir aktyviai juose daly vaudavo, todėl apie 60% visų studentų egzaminą išlaikė ge rai ir labai gerai. Tai Jotautaitė, Kudžmauskaitė, Petniūnas, Skadauskas, Beinoravičius, Ty las ir kiti. Pasitaikė ir tokių, kurie pradėjo ruoštis (ne kar toti!) tik sesijos metu. Aišku, jie negalėjo parodyti kiek gi lesnio supratimo. Kai kas labai silpnai žinojo ir kitas marksiz mo-leninizmo sudėtines dalis — politinę ekonomiją ir filo sofiją. Todėl, pvz., drg. Sližio žinias, tik antrą kartą laikant, komisija galėjo įvertinti pa tenkinamai. Silpnai pasiruošę Verbaitįs, Rimkutė, Krištaponytė ir kai kurie kiti. Geras žinias parodė chemi kai iš inžinierinių bei necheminių disciplinų. Pavyzdžiui, V kurso technologai laikė pramoninės elektronikos kur
966 m. birželio mėn.
STUDENTAS
so egzaminą. Vyr. dėst. Grigo nuomone, studentai gerai įsisa vino kursą. Atžymėtini Avulytė, Bliudžius ir kiti. Dar per anksti spręsti apie galutinius sesijos rezultatus. Tačiau iki birželio 22 d. ge riausiai egzaminus laikė I ir V biochemikų kursai. Jau baigė sesiją labai gerais pažymiais IV kurso chemikė Žydrė Kudžmauskaitė ir V kurso technologė Asta Avulytė. Labai gerai laiko Adomė nas (III chein.), Trinkaitė (II biochem.), Piesliakas (III technol.) ir kt. Būdinga, kad daž niausiai tai ne tik mokslo pir mūnai, bet ir aktyvūs visuome nininkai, SMD nariai. Deja, rimtą susirūpinimą kelia II technologų ir vakari nio skyriaus (IV chemikų) kursai. Iš 37 II k. technologų grupės studentų, laikiusių marksistinės filosofijos egza miną, septyni dvejetai. O iš organinės chemijos net 19 (I). Dėstytojai drg. Vinciūnas ir Kadziauskas nurodo, kad stu dentai nedirbo semestro me tu: nesiruošė filosofijos semi narams bei organinės chemi jos kolokvijumams. Vienintelė pas mus vakari nio skyriaus grupė — IV kur so chemikai — irgi labai ne rimtai pažiūrėjo į šią sesiją. Dialektinio ir istorinio mate rializmo pažymių vidurkis tik 3,1. Polimerų chemijos egza miną iš 23 grupės studentų laikė tik 13, iš kurių 6 neišlai kė. Tokiu būdu, tik 8 studentai išlaikė šį egzaminą. Egzaminų sesija tęsiasi. Doc. S. RAMONAITE
tė, V. Kudžmaitė ir kt.), 4 — patenkinami, 3 — geri ir 4 pažymiai (G. — labai geri Juozevičiūtė, A. Katkauskaitė, G. Kavaliauskaitė ir B. Rudokaitė). III k. 2 grupė yra išlaikiu si tik politinės ekonomijos egzaminą. Rezultatai pusėti ni: vienas nepatenkinamas (S. Zukėnaitė), 4 — labai ge ri pažymiai (B. Kuneikaitė, L. Sėliukaitė ir kt.), o liku sieji — ketvertai ir trejetai. Geriausiai ne tik šiame kurse, bet ir visame fakul tete egzaminų sesiją laiko III k. 4-oji grupė. Iš 4 išlaikytų egzaminų negauta nė vieno dvejeto ir tik 8 patenkinami pažymiai. Dauguma šios gru pės studentų egzaminus lai-
ko tik gerai ir labai i Tai F. Ivanovskis, A. S č. šimelis, P. Vaitkus ii Kitų grupių studentams tetų pasimokyti iš jų c tumo, nuoseklumo, d( mosi dėstomais dalykais cialybe. IV k. mechanikų gruj laikė du egzaminus: ma tinės fizikos lygčių ir v binį mokslinio komunizn zaminą. Rezultatai tik : kinami. Pvz., mokslinio munizmo egzaminą labi rai išlaikė tik ž. Reznik, — 4 studentai, o likusi patenkinamai. Tokie yra egzaminų tatai Matematikos ir mei kos fakultete. Jie rodo, fakulteto dėstytojai, kat visuomeninės organiz dar nepasiekė to, kad vienas studentas dirbtų sekliai, o ne šturmuotų lo viršūnių tik sesijos V. MERK
DARBYMETĖ FILOLOGIJOJE Mūsų spec. koresponden tas kreipėsi į Istorijos ir fi lologijos fakulteto Dekanatą. Doc. A. Bendžius trumpai papasakojo apie šios sesijos rezultatus. šiuo metu pir mauja istorikų II kursas. Jis jau suspėjo išlaikyti 4 (vi sus) egzaminus, surinko 39 penketus, 43 ketvertus, 39 trejetus ir 15 dvejetų. Vien penketais sesiją užbaigė Čes lovas Bauža. Antrą vietą pagal pažan gumą šiuo metu užima ang lų kalbos ir literatūros II bei III kursai, o taip pat vo kiečių kalbos ir literatūros II kursas. Anglistai antra kursiai laikė 3 egzaminus. Gavo 29 penketus, 88 ket vertus, 66 trejetus ir 9 dve jetus. Trečiakursiai sesiją laiko beveik vienodai, kaip ir antrakursiai. Iš 3 laikytų egzaminų jie surinko 29 penketus, 62 ketvertus, 78 trejetus ir 8 dvejetus. Vokiečių kalbos ir litera tūros II kurso studentai taip pat išlaikė 3 egzaminus. Jų rezultatai: 29 penketai, 30 ketvertų, 48 trejetai ir tik
vienas dvejetas. Labai egzaminus laiko V. Ju vičiūtė, L. Deksnytė, I maniova, B. Tumavičlū Kol kas egzaminų si nėję rezultatai labai Pavyzdžiui I kurso lit tai laikė egzaminus. ketų jie surinko tik l dvejetų net 11. Labai trejetų. Visose specia jų skaičius gerokai penketų skaičių. Labai gerai egzamlni ko I kurso lituanistės maitytė, G. Tribandytė Bartkutė, I k. angliste Skrupskytė, L. Lipsi III k. lituanistai V. Gr kas. V. Stoškūnaitė, rusistė V. Juchnevičių k. lituanistą R. Vencki k. rusistės G. Rubinšti Riabenko, N. Salovjeva, bibliotekininkė A. Dar ir IV k. istorikė O. Ja tė. Pasibaigus egzam galutinai išaiškės kuri: sas pirmauja, kuris ka ir — kurie atkakli kosi „aukso vidurio“. „T. STUD.“ 1
SESIJA DAR NESIBAIGĖ Sesijos egzaminų rezultatai Fizikos fakultete kiek prime na praėjusios. Kaip ir žiemos sesijos metu geriausiai egza minus laiko III kurso 3 gru pės studentai. Trejetų čia vi siškai nėra. Studentų A. Kabelkos, A. Baltramiejūno, V. Filipavičiaus ir kitų studijų knygelėse vien labai geri pa žymiai. Be dvejetų egzaminus laiko IV kurso 1, 2 ir KPI grupių studentai. Ir šios sesijos metu atsilie ka ll kursas (ypatingai 1 ir 2 grupės). Jų egzaminų su vestinėse mirga tik dvejetai ir trejetai. Vien iš matema tinės analizės II kurso stu dentai gavo 37 dvejetus. Kyla klausimas, ką galvoja šie žmonės? Negi jie mano, kad galima bus tapti fiziku nežinant matematikos? Visiš kai aišku, jog antrame kurse dar iki šiol nėra palankios darbo nuotaikos. Semestro metu kursas dirbo mažai, todėl prieš egzaminų pra džią pasipylė pareiškimų sriautas, kuriuose studentai prašė nukelti tą ar kitą įskaitą į sesiją. Norėtųsi pri minti Jiems, jog įskaitos yra
. 'L n ,
1 Įt . ‘ u >1
“ 0 , “ l ..
„ u, Ul
5
tam, kad būtų gaunan ls ne tam, kad kilnotų ja 0 Nors dėstytojai-šef; akademinė komisija ni Sl padirbėjo su antru „ ;r likviduodami žiemos skolas, tačiau studentą darbo rezultatais dar 0 tesirūpino. Jeigu tai[ n toliau, gali viskas p, liūdnokai, nes amžini tukininkai Universitete reikalingi. Šiuo metu tik lab rais pažymiais fakulte zaminus laiko 40 sti S gerais ir labai gerais le Bent vieną nepatenl sr pažymį Jau gavo apl . šimtis studentų. Visi ketvirtakursia <lf kė valstybini mokslln T munizmo pagrindų e ’’ ną. Vidutinis šios disc ‘a pažymys — 4. Neišlal !ic viena studentė T. Stei y Penkiolikos studentų linio komunizmo žinio: , įvertintos labai gerai.? Dabar reikia dėti pastangas ir kiek gali riau pasiruošti likusie te zaminams. > J. SLAVĖNĄ Fizikos fak. dek '
birželio mėn. 29
TARYBINIS
U
P H
n
C
lit
c c o o o o o o o o
_ ■
■ymėdami docento Arono Liako garbingą šešiasdešim- f| netų jubiliejų, mes turime pripažinti, kad tikrai labai “ I brangaus laiko iš jo atėmė buržuazinė santvarka, du ir liniai karai, nepastovios gyvenimo sąlygos ir nuolatinė už duonos kąsnį. m terialiniai šeimos nepritekliai vertė A. Liaką anksti s te ti uždarbiauti pamokomis. 1927 m. jis baigė gimnaziją tė įdėjo dirbti buhalteriu privačioje manufaktūros parduoi, vėliau — gimnazijos sekretoriumi. 1928 m. A. Liairadėjo studijuoti Vytauto Didžiojo universitete Teisių tete, kurį 1934 m. sėkmingai baigė. <l ocializmo statybą Lietuvoje A. Liakas įsijungė iš karg Ityviai dalyvavo rinkimų kampanijoje į Liaudies Seimą, ai t — į TSRS Aukščiausiąją Tarybą. a Stingai prasidėjęs karas sutrukdė taikų kūrybinį dar yt ■ A. Liakas evakuojasi į Mordovijos ATSR. 1: vendamas Mordovijos ATSR, trumpą laiką jisai moj]į ivo, vėliau įstoja į 16-tosios Lietuviškosios Raudonovėliavos Klaipėdos vardo divizijos 249 pėstininkų pul- 0 1 tirio gretose kovojo iki Lietuvos išvadavimo. 5 m. drg. Liakas demobilizavosi, pradėjo dirbti VU- ■ juridinės mokyklos direktoriumi ir greitu laiku akty- U ■ an rįsitraukė į teisinį-pedagoginį darbą. o metu doc. A. Liakas dėsto Tarybinį baudžiamąjį U ■t a m •są ir teismo psichologiją. grindine jo mokslinio darbo kryptis yra tarybinio teis- ■ storijos Lietuvoje klausimai. Šia tema („Tarybinio Q :ai Lietuvoje istorijos pagrindiniai bruožai 1918— ■ r o ip m.“) doc. A. Liakas 1962 m. apgynė disertaciją, spau0 paskelbė apie 20 straipsnių. Be to, doc. A. Liakas kau- ■ i te nedžiagą stambiai Lietuvos TSR teismų veiklos studi’.uri neužilgo, be abejo, išaugs į daktarinę diserta- ■
o o o o o us o 3
o o tlJ 'g. A. Liakas žinomas ne vien tik Universitete. Jis leetatinis CK lektorius, „Žinijos“ draugijos narys, vi o eninio teisinių zirių fakulteto dekanas, o taip pat me•s-konsultacinės tarybos prie LTSR Aukščiausiojo teis- o arys.
b; te Ir »i<
a n e ic ai
;. A. Liako darbas buvo ne kartą įvertintas aukštais mnojimais: dviem Raudonosios žvaigždės ordinais, trim iais, trim LTSR Aukš. Tarybos Prezidiumo Garbės raš■ TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo padėka, LKP 5! ius miesto Lenino rajono komiteto Garbės raštu, „židraugijos Garbės raštais ir t.t. iasdešimtmečio proga norėčiau visų teisininkų vardu Iii e lėti drg. A. Liakui daug kūrybinių laimėjimų moksli> darbe, jaunosios teisininkų kartos auklėjime, teisinių * k propagavime, sveikatos ir ilgų gyvenimo metų. Doc. P. DAN/SEVrCIUS
■ ■ H
0
■
o o o o o ■ ■
■ ■
STUDENTAS
MEDIKO Metalurgo diena! StatybiC — ninko diena! Šachtininko die na! Visi mes _______ _ ___ įpratome, kad šios datos kalendoriuje būtų išskiriamos raudona spalva. I- iš tikrųjų: kiek pasiaukoji mo, atkaklumo ir didvyrišku mo savo sunkiame darbe ro do šachtininkai, metalurgai, statybininkai... Kiek nuvei kia šie žmonės, keldami mū sų šalies darbo žmonių gero vę, mūsų krašto gynybinę jė gą, pasaulinės socialistinės stovyklos tarptautinį svorį ir stiprinant taiką! Šiemet mūsų kalendoriuose pirmą kartą įrašyta ir Mediko diena. Tuo pačiu, pagal savo reikšmę, pagal heroiškumą ir rezultatus medikų darbas pri lyginamas prie to puikaus is torinės reikšmės darbo, kurį atlieka visų kitų mūsų liau dies ūkio šakų darbininkai. Medikų darbo tikslas ir prasmė — liaudies sveikata. Pažiūrėkim, kas pasiekta šio je srityje: 1. GYVENTOJŲ SERGAMUMAS, ypač infekcinėmis ligomis, labai sumažintas. Tarybų Sąjungoje visiškai likviduotos tokios pavojingos infekcijos, kaip cholera, maras, grįžta moji šiltinė, raupai, kurios buvo ypač įsigalėję carinėje Rusiįoje. Iki atskirų retų at sitikimų sumažintas serga mumas maliarija, sifiliu, tra choma, difterija, poliomielitu, nuo kurių kadaise kentėjo iš tisi milijonai žmonių. Sunkes nės rachito ar distrofijos for mos. tiek įprastos carinėje Rusijoje (ir burž. Lietuvoje), — dabar retenybė. Vis sėk mingiau kovojama su tuber kulioze. Net kova su vėžiu, ku rio priežasčių mokslas dar neatskleidė, šiandien nepaly ginamai efektingesnė, negu kadaise. 2. MIRTINGUMAS (tūkstan čiui gyventojų) carinėje Ru sijoje (30,2) buvo kur kas aukštesnis, negu bet kurioje kitoje Europos valstybėje. Dabartinis TSRS gyventojų mirtingumas tūkstančiui gy-
3 psl.
DIENA ventojų siekia tik 7,5 —8,0 ir yra, kaip žinome, šių dienų Europoje žemiausias. 3. VAIKŲ (IKI VIENERIŲ METŲ AMŽIAUS) MIRTINGU MAS yra devynis kartus ma žesnis, lyginant su carine Rusija. 4. FIZINIS VAIKŲ IR JAU NUOLIŲ IŠSIVYSTYMAS yra nepalyginamai geresnis, negu anksčiau. Pavyzdžiui, Vil niaus miesto mokyklinio am žiaus vaikų svoris tik nuo 1948 m. iki 1958 m. padidėjo vidutiniškai 2,9 kilogramo, ūgis — 5 centimetrais, krū tinės apimtis — 1,9 centimet ro. 5. VIDUTINĖ GYVENTOJO AMŽIAUS TRUKMĖ porevo liuciniu laikotarpiu padidėjo daugiau, kaip dvigubai (nuo 34 metų iki 70 metų). Taip, tarybinių medikų dar bas davė ir duoda puikių rezultatų! šie rezultatai — didelio mokslininkų-medikų, gydytojų, akušerių, medici nos seserų, sanitarių ir kt. darbo vaisiai. Gal kai kas pasakys: „Vi sa tai — tiesa, bet jei ne būtų sąlygų, kurias sudarė tarybinė valdžia, kurias su darė socializmas, — ar pa siektų medikai tokių rezul tatų? . . Aišku, ne. Mūsų laimėjimai ir socialistinė san tvarka yra neatsiejami. Bet... tą patį būtų galima pasa kyti ir apie tarybinių šach tininkų, metalurgų, statybi ninkų laimėjimus. Tačiau vi si mes puikiai suprantame, kad nuo to jų įnašas į bend rą reikalą nepasidaro ma žesnis, visuotinė pagarba jiems dėl to nemenkėja. Tad, švęsdami savo dieną, draugai medikai, mes dar kartą pagalvokime, kaip su tvarkyti mūsų darbą, kad rytoj Jis būtų dar geresnis, dar našesnis, negu buvo va kar.
V. MICELMACH ERiS, Medicinos m. daktaras
UNIVERSITETAS PER 20 METŲ Metai 1915 1946 1947 1948 1949 1950 1951 1952 1953 1954 1955 1956 1957 1958 1959 1960 1961 1962 1963 1964 1965
Stacionarinis Neakivaizdinis Stud. sk. Baigė Stud. sk. . Baigė — _ 1880 48 — — 2499 89 — — 2728 146 — — 2962 153 — — 2884 329 — — 2617 539 — — 2764 339 — — 2654 552 _ 2834 519 — _ .700 3040 508 829 93 3183 478 975 89 3352 455 1454 125 3466 562 2036 57 3436 617 2206 124 3322 648 2369 189 3395 566 2952 264 3607 524 3368 212 3777 605 3283 223 4103 3721 520 230 4311 541 4670 293 4937 4579 607 293
Vakarinis Stud. sk. Baigė _ _ — — — — — — — — — _ _ — — — _ _ _ _ _ — — — — — — — 13 — 98 — 205 — 392 — 622 — 932 1276 43 1557 64
Pastaba. Iš viscr Universitetas ,paruošė: stacionare — _ 9315 specialistų, neakivaizdiniame skyriuje — 2192 ir vakaOriniame — 107 specialistus. Iš viso 11.614 specialistų.
4
psl.
TARYBINIS
966 m. birželio mėn. 2
STUDENTAS
Prasideda vasaros semestras SĖKMĖS! Visai neseniai žodžių jungginys „Trečiasis semestras" buvo neįprastas. Dabar prie jo priprato. Kiekvieną vasa rą tūkstančiams studentų auditorijos — Kazachstano stepės, Sibiro taiga, dykumų kaitra... Studentai padeda statyti, apgyvendinti plėši nių rajonus. Bet, mano nuo mone, pati didžiausia stu dentiškojo „trečio semestro" vertybė ta, kad šios staty bos tapo puikia jaunimo darbinio auklėjimo mokykla, tikrąja vyriškumo mokykla tūkstančiams vaikinų ir mer ginų. Tai labai svarbu, ir ■šiandien, baigiantis akademi niam semestrui aukštosiose šalies mokyklose, norisi man pačiam ir TSRS aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministerijos vardu palinkėti būsimiesiems specialistams sėkmingo finišo moksle ir puikių laimėjimų vasaros dar buose. V. JELIUTINAS, TSRS aukštojo ir spec. vidurinio mokslo ministras
TRUMPAI Užvakar Aktų salėje 15kilmingame vakare buvo įteikti 429 diplomai tiems, ku rie šiais metais Universitetą baigė vakariniame ar neaki vaizdiniame skyriuje. Tai dar viena specialistų laida mūsų respublikos pra monės, žemės ūkio bei kultū ros-švietimo įstaigoms. Įvykęs Rektorato posė dis Istorijos ir filologijos fa kulteto dekanu išrinko Pedagogikos-psichologijos katedros vyr. dėstytoją K. SIMAŠKĄ.
LIEPOS 3 DIENĄ 12 vai. 30 min. IŠVYKSTA PIRMO SIOS PAMAINOS Į 8 VASA ROS DARBO IR POILSIO STOVYKLAS. 40 ekonomistų Vievio ra jone statys paukščių fabriką, Tauragės rajone „LENINO KELIU" kolūkyje 25 Istorijos ir filologijos fakulteto studen tai statys karvidę, kita 25 žmonių grupė Kėdainių rajo ne statys mokyklą. Ignalinos rajone A. MICKEVIČIAUS vardo kolūkyje karvidę sta tys 25 teisininkai, 25 medikai Molėtų rajone statys pirtį, o 25 matematikai ir mechanikai Alytaus rajone „TARYBINES DZŪKIJOS" kolūkyje — mo kyklą ir sandėlį. 25 fizikai talkininkaus Alytaus rajono „SANTAKOS" kolūkio " staty-
bininkams, o 15 Chemijos fa kulteto studentų dirbs Varė nos rajono MERKINES tary biniame ūkyje. Liepos 3 dieną į respubli kos kolūkius išvyksta 205 gDipžiojo "Futbolo Universiteto studentai. Iš vi so vasaros metu darbo ir po ilsio stovyklose (Lietuvoje) padirbės 820 žmonių. Liepos 20 — rugpjūčio 20 įž dienomis 20 Interklubo narių £ MOLDAVIJOS talkininkaus žemdirbiams.
LIEPOS 3 DIENĄ 12 vai. 30 min. KVIEČIAME VISUS Į CENTRINIŲ RŪMŲ KIEMĄ. IŠLYDĖSIME PIRMĄSIAS PA MAINAS Į VASAROS DAR BO IR POILSIO STOVYKLAS. VVU KAMJAUNIMO KOMITETAS
KULTMASINIS DARBI ĮVYKDYTAS 120 PBOCI o (Iš Kėdainių raj. „F vio“ koŲ Dausos^ I pam Ir slėni. ,.PRIE ROJAUS ik TŲ“).
PAMAINA IR JOS VIRŠININKAS (Ištrauka iš praėjusių metų dienorašGaurės talkininkų čio) Nemaža grupė I Ikurso lituanistų, sėkmingai užbaigusių pavasario sesiją, ________ išvažiavo dirbti ir ilsėtis į Gaurę. La bai gerai, kada žmonės pa vieni kitus, ____ žino, kas žįsta .... _____ ką sugeba. Nepasakysiu, kad šiame būryje buvo nepapras tų talentų, žmonių, sugeban čių suvaidinti nemarius vaid menis scenoje. Buvo tik va lingi ir nuoširdūs studentai. O tas, kaip žinoma, ir yra svarbiausia. Pamainos viršininkas V kurso lituanistas JUozas žmogus, moAbaravičius kantis įkvėpti kitus ir darbe, ir laisvalaikio metu. Jau pačią pirmą dieną jis susimąstė, ką mes galėtume parodyti kolukiečiams. Juozas nepamiršo ' > atsivežti poros pjesių. v Vakarieniaujant jis j išmėginti mūsų akpasiūlė i , ____ «, „ torinius gabumus. Ne visi pri tarė jo minčiai. Daugelis tvir tino, kad nieko neišeis, sakė, jog ankstesnės pamainos at-
DVI KARTOS IR VIENA BENDRA KALBA, Istorijos ir. filolo gijos fakulteto studentai su Tauragės rajono „Lenino keliu“ kolūki ostatybininkais artimai susidraugavo; net ir pertraukė lės metu būdavo apie ką pasišnekėti. J. GIRAIČIO nuotr.
likdavo kitokias programas. Ir vis tik nutarėme suvaidinti satyrinę vieno veiksmo V. Miliūno pjesę „Zigmas Bly nas pragare“. Užvirė ginčas dėl vaidmenų paskirstymo. Juozas pats pasiėmė ilgiausią ir bene sunkiausią Zigmo Blyno rolę. M. žarskytė ra šėsi senos Velnienės žodžius, aspirantas Ant. Jakulis suti ko pamąstyti seno Velnio mintimis, Eug. Balijonas žiū rėjo, ką reikės daryti jaunam velniui. Bet užgriuvo daugybė dar bų, ir pirmą savaitę suvai dinti neteko. Aš dirbau su J. Abaravičium. Mūrijom ga ražo sienas. Jis kasdien atsi nešdavo knygutę ir, baigęs kloti dar vieną eilę plytų, žvilgtelėdavo į ją. Atėjo šeštadienis. Vakarop visi artistai ir neartistai sugūrėjo j kultūros namus. Žodis suteikiamas mūsų pranešėjai V. Grebnickaitei. — Pradedame VVU IV-tos pamainos studentų atsisveiki nimo vakarą. Dalyvauja Jū sų gerai pažįstami: LTSR nusipelnęs artistas H. Kurauskas (žinoma, salėj pasi girdo audringi plojimai) ... neatvyko... Programa truks 4 valan das (salėj nusistebėjimo šna resys) ...Žinoma, jei darytume 3 valandų pertrauką. Salę užlieja Juokai. Bravo! Puiku, Vanda! Gęsta šviesa. Užgniaužę kvapą žiūri ukiečiai j gulintį lovoje rokratą Zigmą Blyną, sapnuoja, kad už biurokra tizmą pakliuvo į pragarą. Baisu? Ne. Nė kiek! Jis ir ten įves tvarką, kad net velniai čiaudėsi Salėje tyla. Ją staiga nutraukia juokas. Zigmas Blynas meilinasi seno Velnio žmonai. I r vėl tyla. Kolūkiečiai su panieka žiūri į biurokratą Blyną, duodantį absurdiškus įsakymus. Pjesė baigta. Salė ploja, Sveikina ________ ________ artistus, žiūrovai patenkinti. Patenkinti ir stu dentai. Ir norisi pasakyti Juozui Abaravičiui: „Ačiū!“
ALBINUTĖ ŠILDĖ VIN VINCELIS ŠILDĖ ALBI (Iš Kėdainių raj. Jul maitės v. kolūkio litu; ŠI sienlaikraščio)
FAKYRAS (Iš Ignalinos raj. kol. lias į komunizmą“ III p nos sienl. „Sprigtas“ (V KPI VF grupė).
I
KOMJAUNIMO SUSIRINI VIRĖJAIS IŠRINKO VY (Iš slėni. „Culex“)
a” su
TARYBINIS
m. birželio mėn. 29
J ;sėjo 1-ąją Tu ateisi į jj losius užsiėmimus Uniete. Aplinka, dėstytojai, ai — viskas nauja. Tą > taip pat Tu tapsi didedarnios Universiteto < mnimo organizacijos ir būsi juo 5—6 metus. Tu tuos 5—6 metus praįsi joje, ką ji Tau duos duosi Tu šiai šeimai — s priklausys nuo Tavęs i. Aišku, tik rimtai stutlamas, aktyviai dalyvauI j komjaunimo organizaC veikloje, meno saviveiksporte, SMD veikloje, Tu >. Universitetą pilnaverčiu į sentų, turėdamas gerą iių paruošimą, tvirtą inę-materialistinę pasauą ir praktinio darbo įgūt Todėl mes ir norime iš ;i o pasakyti, kad Univer,F Tavęs laukia dideli darm ir nėra ko svajoti apie ikj „laisvą studentavi
mą". Jeigu tik bus reikalin ga, komjaunimo organizacija Tau padės visur ir visada, o jiegu Tu pradėsi blogai mo kytis arba kaip nors kitaip teršti garbingą tarybinio stu dento vardą — ši šeima griež tai pareikalaus pergalvoti sa vo poelgius ir, kraštutiniu at veju, gali netgi bausti. Universiteto komjaunimo organizacija viena iš didžiau sių respublikoje. Šiuo metu ji turi 4232 narius, o nuo rug sėjo 1 dienos jų bus virš 5 tūkstančių. Pagrindinis mūsų organiza cijos tikslas — padėti Rekto ratui ir Partinei organizacijai
5 psl.
STUDENTAS
auklėti studentiją mūsų liau dies ir Partijos revoliucinių tradicijų dvasia, ugdyti tary binio patriotizmo jausmą, meilę darbui. Iš kiekvieno nario komjaunimo organizaci ja reikalauja gero mokymosi ir pavyzdingos akademinės drausmės. Šiam tikslui tarnau ja visos mūsų darbo priemo nės: darbo ir poilsio stovyk los, susirinkimai, posėdžiai, vakarai, ekskursijos, turistiniai žygiai ir t. t. Komjaunimo organizacija ypatingą dėmesj skiria stu dentų buičiai ir kultūriniam gyvenimui. Atėjęs į Universitetą, Tu
iiiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiin
f; matematikų ir mechanikų gyvenimo identiškai šeimai labiausiai tinka posakis už vieną, vienas už visus". Apie mata ms jau nuo seno susidariusi nuomone: ii", užsidarę — tik mokslas jiems galvoet, jei paskaičiuosime dainininkus ir šoi Akademiniame chore, Ansamblyje ir fato saviveiklos kolektyvuose, pamatysime, puikių entuziastų turi matematikai ir lanikai. šku, jie mėgsta pakalbėti ir rimtesnėmis mis. Ypač juos domina šiuolaikinės moksakos genetika, kibernetika. Dažni ir
( auji pareiškimai į Vilniaus Valstybinį , suko vardo universitetą. R. RAČIUKO nuotr.
laukiami svečiai jų vakaruose būna prof. dr. j. KUBILIUS, doc. H. HORODNlClUS, doc. V. STATULEVlClUS. Nuolatos studentų būryje pamatysi ir seniausią Universiteto profesorių Z. ŽEMAITĮ. Sako, kad matematika — vyrų mokslas. Bet, jeigu vartytume III kurso II grupės žurnalą, mes nerastume nė vienos vyriškos pavardės. Šioje grupėje mokosi vien tiktai merginos. Labiau įsigilinę į grupės gyvenimą, pamatysi me, koks jisai turiningas ir patrauklus. — Negalvokite, kad mus domina vien tiktai matematika, — sako šios grupės merginos. — Matematika — tai busimoji mūsų specialybė. Tačiau koks gi bus jaunasis specialistas, jeigu jis nesidomės menu, literatūra, politiniu šalies gyvenimu. Ir merginos suspėja visur. Jos Tau treti metai tiek žiemą, tiek ir vasarą gyvena drauge. Praėjusiais metais darbo ir poilsio sto vyklų tarpe jų pamaina iškovojo pirmąją vietą Universitete. Daug šiltų atsiliepimų nusipelnęs negausus, tačiau kovingas fakulteto ateistų būrelis. Ne kartą ir ne du kolūkiečiai ir moksleiviai aud ringais plojimais sutiko „stebukladarių” L. Revelaitės ir N. Žvikaitės pasirodymus. Vasa ros metu kaimo žmonėms buvo skaitomos ateistinės paskaitos, rengiami ateistiniai va karai. Matematikos ir mechanikos fakulteto spor tininkai žinomi ne tik mūsų Universitete. Aka deminio irklavimo Europos čempionė S. Bubulytė, lengvaatlečiai A. Kojelis, V. Dobro volskis, šių metų LTSR krepšinio čempione N. Jankutė ir daugelis kitų sėkmingai kovoja ne tik Universiteto sportiniuose kolktyvuose, bet ir respublikos rinktinėse. Tie, kurie mėgo matematiką ir dideles sva jones, nebuvo apvilti. Jeigu ir Tave, abitu riente, žavi perspektyviausias šiuolaikinis mokslas, įsijunk į didelę ir darnią matematikų ir mechanikų šeimą.
M. SNIEGAITYTE, D. KARPELIS
pats viską pamatysi, nes pa čiam teks susidurti su šiuo svarbiu ir reikalingu darbu. Komjaunimo komitetas tikisi, kad Tu būsi aktyvus komjau nuolis, geras studentas, savo darbu išgarsinsi mūsų Alma Mater, garbingai tęsi šaunias Universiteto komjaunimo tra dicijas. Kviečiame Tave, būsimas studente, jau stojamųjų egza minų metu apsilankyti VVU komjaunimo komitete. Mes papasakosime daug įdomaus, patarsime, jeigu reikės — pa dėsime. UŽ VISUOMENINĮ DARBĄ Neseniai įvyko VVU stu dentų profsąjungos komi teto išplėstinis posėdis, ku riame dalyvavo bendrabučių tarybų pirmininkai, administ ratoriai ir fakultetų profsą jungos biurų pirmininkai. Susirinkusieji nutarė prašyti Gerb. Rektorių už aktyvią veiklą profsąjungos darbe 1966/67 mokslo metams be eilės skirti vietas bendrabu tyje tarybų nariams L. Ja. rošiūnaitei (TF, III k.), A. KarobIJenei (EF, II k.), D. Skopaitei (EF, III k.), A. Kruglinskui (IFF, III k.), S. Čirbai (MMF, IV k.), M. Saulėnaitei (MMF, llį k.), I. Bružui (ChF, III k.), V Barzdenytei (ChF, IV k.), A. Šatrauskui (MF, V k.), P. Udrėnui (MF, V k.), L. Rumševičiui (MF, I k.). Buvo nutarta prašyti, kad skirtų bendrabučius ir VVU profkomiteto nariams E. Pakutinskaitei (ChF, II k.), V Baužai (FF, I k.) ir A. Do markui (EF, III k.) bei fakul tetų profsąjungos biurų na riams A. Kurpaitytei (IFF, II k.), P. Dumblauskaitei (EF, II k.), Z. Žilevičiūtei, G. Domašauskaitei (GF, i k.), p Žymančiui (TF, I k.). Rektorius patenkino stu dentų profsąjungos pareiški mą.
Per 21 pokario metus Universitetą baigė 2127 me dikai (farmacininkai ir sto matologai), tuo tarpu per visą buržuazijos valdymo laikotarpį Kauno universite te diplomus įsigijo vos 400 medikų. Universitete yra 613 profesorių ir dėstytojų. Iš jų: 22 profesoriai-daktarai, 229 docentai-mokslų kandi datai. šiemet į Universitetą bus primta 2500 pirmakur sių. /į Universitete veikia šie meno saviveiklos kolekty vai: Respublikos Nusipelnęs Dainų ir šokių liaudies an samblis (vad. A. Balčiūnas), LTSR Nusipelnęs Akademinis choras (vadovas ir dirigen tas n. I. a. Pr. Sližys), VVU Pučiamųjų instrumentų or kestras (vad. J. Jasenka), VVU Teatrinė studija (vad. VI. Limantas), Estetikos ka tedros Dailės studija (vad. V. Kosciuška), VVU Meninė agitbrigada „Faktas“ (vado vė I. Stravinskienė).
6 psl. ^z*/*/*/*^*/*'*/^*/*'*'*'*'*'*'*',
TARYBINIS
„BALTIJOS JURA — TAIKOS JURA“ — tokia Tarptautinė jau nimo stovykla, organizuoja ma Rostoke (VDR). Į ją at vyks delegacijos iš visų valstybių, kurių krantus ska lauja Baltija. Kartu su de šimčia Tarybų Sąjungos pa siuntinių liepos 8 dieną į Tarptautinę jaunimo stovyk lą išvyksta ir mūsų Univer siteto Komjaunimo komiteto sekretorius Petras Vaitkevi čius. — Tokia kelionė, — pasa koja jisai, — mano gyveni
me pirmoji. Lietuvą atsto vausiu vienas. Tikiuosi, kad savaitės, prabėgusios dau gianacionalinio jaunimo bū ryje, paliks gilų ir neišdil domą įspūdį. Apie vakarus, susitikimus su užsienio tu ristais, ekskursijas po Vo kietijos Demokratinę respub liką ir apie visa kita sugrį žęs pažadu „Tarybinio stu dento" puslapiuose papasa koti Universiteto komjaunuo liams. 7?. URBONAS
SPYNĄ NUĖMĖ, BET... Ilgą laiką Universiteto knygynu vedėja drg. L. Gramauskaitė buvo atostogose, o į jos vietą kitas žmogus nebuvo, kažkodėl paskirtas nemažą Redakcija gavo pluoštą laiškų, kuriuose stu dentai teiravosi, kada gi pagaliau nuo knygyno durų bus nukabinta aprūdijusi spyna. Daugelis netgi siūlė šiose patalpose įrengti au ditoriją ar skaityklą, kurių Universitetas itin stokoja. Pagaliau spyna, iškabojusi ištisą žiemą, vos prieš ke letą dienų buvo nuimta. Iš atostogų sugrįžo drg. L. Gramauskaitė, ir knygynas ati darė savo duris. Ateityje jis turėtų veikti beveik norma liai. Tačiau po kiek laiko drg. U.
Gramauskaitei vėl bus eili nės atostogos, ir, ko gera, ši nemaloni istorija vėl karto sis iš naujo. Kol kas šiame knygyne dirba ji viena. Be to, gana dažnai tenka važi nėti į bazę, rūpinais užsaky mais, o, kaip žinome, rimti darbuotojai išeiginėmis die nomis tarnybiniais reikalais neužsiiminėja. Todėl ne kar tą ir ne du studentus vėl gali pasitikti užrakintos du rys, kartais su informaciniu rašteliu,o o kartais ir be jo. Gal būt, kitaip ir neįmanoma. Todėl, norint, kad padėtis būtų iš tikrųjų kita, reikėtų, be abejo, pagalvoti apie dar vieną Universiteto knygyno darbuotojo etatą. „T.
STUD.“
koresp.
NAUJA ĮDOMI DISERTACIJA Praėjusią savaitę Kolonų salėje Vilniaus Valstybinio pe dagoginio instituto vyr. dės tytoja Leokadija Petkevičienė viešai gynė disertaciją „PA ŽANGIŲJŲ JAV LIETUVIŲ VISUOMENINĖ - KULTŪRINĖ VEIKLA 1933 — 1940 METAIS"
VVPI vyr. dėstytoja kadija PETKEVIČIENĖ disertaciją.
Leo gina
istorijos m. kąnd. laipsniui gauti. Jos oponentai — prof. J. Žiugžda ir istorijos m. kand. P. Ulevičius. Susirinkusieji karštais ap lodismentais sutiko gerbiamą svečią, žymų Amerikos pažam giųjų lietuvių veikėją, publi cistą ir literatūros kritiką daktarą Antaną Petriką, kuris savo trumpame pasisakyme pažymėjo: — Kaip gerai, kad yra žmonių, kurie rašo ir gvilde na dar mažai ištyrinėtas porblemas. . . Amerikos lietu vių visuomeninės-kultūrinės veiklos nušvietimas — naujas ir įdomus disertantės darbas, kuriuo ji įneša vertingą in dėlį ne tik į Tarybų Lietuvos kulturinį ir visuomeninį gy venimą iš to praėjusio sunUm.ę ■a;k''tarpio.
STUDENTAS
1966 m. birželio mėn. 2
GlltlTOSIO 2. LIETUVOS ŠVEICARIJOJE (Tęsinys. Pradžia 13-tame nr.) Šiandieniniai Zarasai neat pažįstamai pasikeitę. Aikštė je, buvusioje turgavietėje, kur riogsojo plytų krūvos, šiukšlės, žiojėjo bombų iš muštos duobės — užveistas parkas, o šalia pastatyti mo dernus daugiaaukščiai na mai. Tai parduotuvės ir gy venamieji namai, restoranasvalgykla, vidurinė mokykla. Individualūs namai, išaugo kaip grybai po lietaus. Zarasuose visada gausu svečių, poilsiautojų, turistų iš kitų Tarybų Sąjungos miestų. Ypač pamėgo Lietu vos Šveicariją leningradie čiai. Vasaros metu į Zarasų i apylinkes suvažiuoja tukstan1 čiai gamtos mylėtojų, juos ! šaukia nepakartojamas ežerų, pušynėlių, kalvų grožis, nuo širdus vietiniai žmonės. Ir šimtai valčių tada skrodžia Zaraso, Zarasaičio ir Griežtos ; ežerų vilnis. Ir skamba ap link broliškų tautų dainos: ; Atgijo gyvenimui ir kitos ! rajono vietovės. Antazavė prieš karą buvo mažytis, ap; lūžęs bažnytkaimis. Viena i pradinė mokykla, viena krau tuvė, viena bažnyčia ir dva ras... Dabar mokyklų skaičių galime padauginti iš trijų. Vidurinė mokykla, aštuonme tė, mokykla-internatas, o dva ro rūmuose, ant gražaus Zalvės ežero kranto, įsikūrė vai kų namai. Buržuaziniais lai kais čia nebuvo gydytojo. Dabar veikia ligoninė, ambu latorija. Rajono sensacija — dailės muziejus V. Kudirkos vardo kolūkyje. Geriausi res publikos dailininkai kolūkiui padovanojo daug savo kūri nių. Naujuose kultūros rū muose susikūrė tikra meno galerija. Grįškime vėl į Zarasus. Vietiniai gyventojai pasakoja savotišką kuriozą. Fašistinė karo ugnis Zarasų centre nu šlavė visus pastatus, tačiau nepalietė kalėjimo. Gal tai buvo karo pasityčiojimas ir priminimas, kad fašistams nieko daugiau nereikia, o tik kalėjimų vergams?.. Dabar čia įsikūrusi miesto statybos — remonto kontora. Smetoninės diktatūros metais
šiame pastate kalėjo da įžymių Lietuvos revoliuc nierių: Ž. Greifenbergerienė, Vyšniauskaitė, M. Chodosai R. Geraitė, L. Aleksandra čiūtė, J. Komodaitė, O. H minskienė ir jos duktė D. H minskaitė, M. Kromaitė, Sinkevičiūtė, R. Ulevičier V. Leškevičiūtė, M. Bulavk tė, S. Rapoportaitė ir kit moterys revoliucionierės. 1936 metais moterys dile mis perpjovė kalėjimo ge žines langų grotas. Keturi įžymios komunistės ž. Gr fenbergerienė, M. Chodos tė, V. Vyšniauskaitė ir Geraitė pabėgo tęsti kov už darbo žmogaus išvada mą. Mieste yra tarybinių kar kapinės. Jose ilsisi rusų, ; menų, kazachų sunūs, pade galvas už Zarasų, už Liet vos liaudies laisvę. Kiekv nas zarasietis stabteli pi paminklo, kur išgravirui Tarybų Sąjungos didvyrių ruso Aleksiejaus Nikolaje čiaus Šatalino, ukrainiec Nikiforo Michailovičiaus P; chomenko, kazacho Izgi Aitykovo vardai. Prie Zarasų ežero ste didingas Tarybų Sąjung Didvyrės zarasietės Maryt Melnikaitės paminklas, ša — didvyrės kapas. Prie didvyrių kapų visa pamatysi įvairiaspalvių gėl kilimą, vainikus. Jie amžiar liks gyvi zarasiečių širdy; Nemirštantys Didvyrių vard kalba apie tą didžiąją dra gystę, kuri kviečia į nauj darbo pergales, kuri skatii jaunimą naujiems žygiams, ir lietuviai, ir latviai, ir b; tarusiai dirba ranka ranko Ar ne puikiai pasielgė I; viai, atsiuntę Zarasų rajo: ūkiams 26 tūkstančius anči kų, toną veislinių cukrin runkelių sėklų! Garsūs Bai kės rajono kiaulių augintoj supažindina zarasiečius efektyviais, ekonomiška paršelių auginimo budais, Baltarusijos Glubokojės raj no žemdirbiai pasidalir aukšto linų derliaus augir mo „paslaptimis“. (B.d.)
į geroiamos dėstytojos disertacijos gynimą atvyko ir „Tiesos 44 vyr. redaktorius G. ZIMA žymus Amerikos pažangiųjų lietuvių veikėjas daktaras Ant. PETRIKĄ. Kultūrinių ryšių užsienio šalimis draugijos pirmininkas L. KAPOČIUS bei kiti. J. GIRDVAINIO nuo
m. birželio mėn. 29 d.
TARYBINIS
STUDENTAS
7 psl.
2
X a. pirmojoje pusėje, uojantis kapitalizmui voje, bajorija, šlėktos ■ dvasininkijos dauguma ■ lenkų arba rusų tautyI Lietuvių visuomenėje ■v o trečiojo luomo — akliisios buržuazinės politiAčgos. Miestai, kitur daž■ iai vaidinę vadovauian■ idmenį nacijų form'avi■ Lietuvoje buvo svetimi ■iu-kultūriniu atžvilgiu ir amai veikė lietuvių burnės nacijos formavimąiuo požiūriu Lietuva tunemaža tapatumo su Ja ikija . ir kai ‘kuriais_ kisilpniau išsivysčiusiais Uc tais. o metu buržuazija buvo ai labai neskaitlinga. Inteli"a ia, nors ir būdama šlėkpagal savo kilmę, buuržuazinė pagal savo vileninę padėtį, reiškė ei tančios . nacionalinės bur'k ijos interesus. Lietuviųkarta, pasirodžiusi cit ėjų •' jaudžiavos panaikinimo il( iekusi šviesti liaudį jos je ąja kalba, pati kalbėjo iri lenkiškai. pusėje ir X a. pirmojoje >s yių nacionalinis judėjipasireiškė kova už na)v linės kalbos sukurimą ai rirtininią. Kadangi ši koiuvo nukreipta prieš naar ilinę priespaudą, prieš « utinimo politiką, tai liešė inteligentijos visuomeet veikla jau nuo pirmųjų ■/ ;nių įgavo politinį pobūPr
ut naikinus baudžiavą, kaizmo vystymosi procesai e feodalinius luomus, ei uodami buržuazinei vibūdingą klasinę lenei _____ e N durą: buržuaziją ir pro inius bei pusiau proleto ius sluoksnius. rs nacionalinė buržuazi<t ietuvoje ekonominiu po ai li išsiskiria jau aštuntadešimtmetyje, tačiau ir a. pabaigoje absoliučią ėl laugumą sudaro valstie»n r‘buržuazija. “ •• *• * Stambiosios /s ybinės-pramoninės burd ijos atstovai Lietuvoje a > kitataučiai (žydai, vo'J',i.ai, lenkai ir kt.). lr X a. antrojoje pusėje ak li formuojasi nacionalinė icjentija, kaip sudėtinė o vių buržuazijos dalis, o l< ge ir lietuvių buržuazi■ nacijos I IMVIJV-U Vvisuomeninis 1 O M VI I :| sluoksnis, vaidinęs ‘ ypanl ! vaidmenį, ........................... kuriant orgau :ijas, formuojant naciona»j sąmonę, ideologiją ir tiškaj ją įgyvendinant, a t ir XIX a. pabaigoje inentijos tarpsluoksnis bur ? inėje lietuvių nacijoje menkas. Apie pusę intetijos sudarė dvasininkiVadinamųjų „Laisvųjų ?sijų“ asmenys sudarė nežymią pasaulietinės igentijos dalį, ir jų daua buvo priversta gyventi etnografinės * Lietuvos riLietuvoje vyravo kita? (rusų, lenkų, žydų ir inteligentija. etuvių nacijos proletariir pusiauproletarinius (snius daugiausia sudarė o gyventojai. nėtytas po smulkias ininkiško pobūdžio dirbs lietuvių proletariatas (IX a. paskutinio dešimto antrosios pusės nesusavarankiškos politinės Į
Jtuvlų buržuazinės naciormavimosi ypatybė bua, kad ji buvo pavergta, noqrafinės Lietuvos teria — suskaldyta politiniu iministraciniu atžvilgiais, objektyviai susiklosčiusių įkybių palankiausios są
lygos kapitalizmui žemės ūkyje vystytis, nacionalinei kaimo buržuazija; formuotis susidarė Suvalkų gubernijo je. To atspindys buvo ir lie tuvių literatūrinės kalbos for mavimasis suvalkiečių tarmės pagrindu. Rusijos imperijos vyriausy bė manė, kad kol Lietuvos gyventojai išsaugos savo na cionalinį savitumą, šio krašto prijungimas nebus patvarus. Politinė ir nacionalinė pries pauda Lietuvoje ypač sustip rėjo septintajame dešimtme tyje. Pasinaudojusi sukilimu caro vyriausybė Lietuvoje įvedė suvaržymų ir apriboji mų sistemą. Buvo persekio jama lietuvių kalba, litera tūra, slopinama kultūra, už drausta bet kokia visuomeni nė veikla ir pan. Be priemo nių, nukreiptų prieš visą lie tuvių tautą, caro vyriausybė įvedė eilę suvaržymų ir ap ribojimų, nukreiptų išskirti nai prieš buržuaziją ir inteli gentiją. Nuo aštuntojo de šimtmečio pradžios Lietuva buvo valdoma pagal laikiną sias taisykles. Tai reiškė, kad joje karo stovis faktiškai ne buvo panaikintas.
valstietija yra esminis nacio nalinio judėjimo faktorius. Lietuvių valstietijos naciona linį sąmonėjimą greitino ir lenkų nacionalistinių ele mentų, pirmiausia katalikų dvasininkijos, vykdytas polorizavimas. Lietuvių buržuazinės naci jos konsolidavimosj procesą greitino ne tik caro vyriau sybes politika, bet ir klasinių bei nacionalinių prieštaravi mų sutapimas, t. y. kitatau tės buržuazijos ir dvarininkų vyravimas. (Iškeltas šūkis „savas pas savą“ reiškė, kad j kovą už nacionalinę rinką buvo įtraukiamas masinis pirkėjas). Taigi, nagrinėjamuoju lai kotarpiu dėl klasinių ir na cionalinių prieštaravimų su tapimo svarbiausias priešas buvo už nacijos ribų (vyrau ja pirmasis socialinis karas). Aukščiau nurodytos sąly gos žymiai pagreitino nacio nalinio sąmoningumo augimą, sutelkė ir sustiprino lietuvių naciją. Vaizduodama savo klasi nius interesus kaip liaudies, bendranacionalinius intere
Vertinant kultūrinį palikimą (LIETUVIŲ
BURŽUAZIJA
Drauge su slopinimo prie monėmis buvo imtasi rusifi kavimo (per mokyklas, įstai gas ir kt.) ir krašto koloni zavimo. Kolonizacija buvo viriea svarbiausių rusinimo priemonių, tačiau jos išplėsti neleido dideiės išlaidos. Caro vyriausybės politika pirmiau sia buvo nukreipta prieš vals tietiją, kaip pagrindinę lietu viu gyventojų masę. Pagrindiniai reakcijos ži diniai Lietuvoje buvo gene ralgubernatoriaus institutas, mokymo apygardos globėjai ir pravoslavų bažnyčios met ropolitai. Caro vyriausybė Lietuvoje kiek galėdama apribojo ir tas nuosaikias buržuazines reformas, kurias buvo įvyk džiusi Rusijoje (nebuvo įsteigtos zemskinės įstaigos, zemskinės įstaigos, nepilnai įvykdyta teismo reforma). Taigi, visuomeniniame, politi niame Lietuvos gyvenime, palyginus su Rusija, buvo dar mažiau kapitalistinio vys tymosi poreikius atitikusių naujovių. Tai smarkiai stab dė gamybinių jėgų vystymą si, lietuvių buržuazinės na cijos stiprėjimą. Caro vyriau sybės politikos analizė rodo, kad to meto Lietuvos padėtį Rusijos imperijos sudėtyje ąailma apibūdinti kaip kolo nijinę (ne klasikine šio žodžio prasme). Vystantis kapitalizmui ir jį atitinkantiems visuomeninio gyvenimo poreikiams, policiniai-biurokratiniai valdymo metodai, diskriminacinė bei grubių represijų politika, karinoi-feodalinio imperializmo reiškiniai darėsi vis labiau nepakenčiami. Caro vyriausybės politika pirmiausia buvo nukreipta prieš valstietiją, kaip pagrin dinę lietuvių gyventojų masę. Tačiau vyriausybės pastangos nepasiekė tikslo. Vis aiškiau buvo pastebima, kad lietuvių
XIX a. ANTROJE PUSĖJE)
sus, buržuazija periodinėje spaudoje devintojo dešimtme čio pabaigoje ėmė skelbti „luomišką ir profesionališką lietuvių harmoniją“, o tautos patriotizmą iškėlė virš klasi nių interesų. Devintojo dešimtmečio pa baigoje — dešimtojo pradžio je buržuazinės periodinės spaudos puslapiuose randame suformuluotus visus pagrin dinius nacionalinės buržuazi jos ekonominius reikalavi mus: siekimą išlaikyti savo rankose pagrindinį ekonomi ni pajėgumo šaltinį — žemę, norą įveikti kitatautę prekybinę-verslovinę buržuaziją kaime, miesteliuose ir pa laipsniui įsigalėti miestuose. Tuo pačiu metu buržuazi nėje periodinėje spaudoje randame suformuluotą ir Lie tuvos nepriklausomos bur žuazinės valstybės (etnogra finės Lietuvos pagrindu) su kūrimo idėją, išreiškusią ga lutinį nacionalinio judėjimo tikslą. Tai reiškė, kad tuo metu praktiškai jau egzistavo lie tuvių buržuazijos nacionalinė-politinė programa. Paskutinio XIX a. dešimt mečio pirmojoje pusėje lietu vių buržuazija jau buvo ne tik „klasė savyje“, bet ir „klasė sau“. Taigi, nuo to laiko, matyt, jau ir galima kalbėti apie lietuvių buržua zinės nacijos susiformavimą. Buržuazijos politinių parti jų vaidmenį tuo metu vaidi no literaturinės-politinės gru pės. Pagilėjus idėjinei diferencijai lietuvių visuomenėje, pirmiausia įvyksta skilimas tarp pasaulietinės ir klerika linės inteligentijos. Šios dvi inteligentijos grupės pradeda leisti atskirus periodinės spaudos organus. Liberalieji pasaulietinės inteligentijos atstovai — „Varpą“ ir „Ūki ninką“, o liberalieji krelika-
ra! — „Žemaičių ir Lietuvos apžvalgą“, vėliau — „Tėvy nės sargą“. Šių dviejų sro diferenciacijos pradžia vių ----laikyti ne „Aušros“ reikia pasirodymą, od dar ikireforIš šių dviejų ........ .... laikus. minius I pagrindinių buržuazinių idė jinių srovių XX a. pradžioje ir formavosi kairesnės ar de šinesnės politinės pakraipos buržuazinsė partijos. Minėtos dvi idėjinės inteli gentijos grupės nebuvo vie nalytės. Jų viduje pastebimi ir aiškiai reakcingi, konser vatyvus elementai, nemaža abejingųjų (t. y. sumiesčionėjęs, inertiškas sluoksnis), gausi kultūrininkų grupė. Kairįjį šių grupuočių sparną nusiteikę sudarė radikaliau liberalai, inteligentai, t. y. klerikalų Pažymėtina, kad pa liberaliajame sluoksnyje de stebime žymiai mažiau mokratizmo elementų. Nacionalinės buržuazijos li beralizmą sąlygojo ne jos silpnumas, o to meto istori nės sąlygos. Iš pradžių nacionalinę bur žuaziją į opoziciją caro val džios atžvilgiu stūmė ne tiek ekonominio pobūdžio apribo beteisišjimai bei politinis kultūros-švietimo kūmas, o suvaržymas, neleidęs lai laisvai propaguoti savo interesų. Todėl ir poreforminiu lai kotarpiu ideologiniais nacio nalinio judėjimo įkvėpėjais pirmoje eilėje buvo tie, ku rie vystė gimtąją kalbą, lite ratūrą, nes nacionalinis bend rumas negalėjo vystytis be patvaraus kalbinio bendru mo. Kova už kalbu lygiateisiš kumą buvo būtina demokra tinio valdymo sąlyga, ir to dėl šis klausimas tapo svar biausiu politinės ir klasinės kovos objektu. Kova už gim tąją kalbą tuo pačiu reiškė kova už nacionalinę teritori ją, kurioje ši kalba egzista vo. kovą už nacionalinį vals tybingumą, už pareigas vals tybiniame aparate, už nacio nalinę rinką. Reikšmingiausiu įvykiu šio je kovoje — buržuazinės pe riodinės spaudos pasirody mas. Vėliau liberaliąją opo skaziciją caro patvaldystėj visos tino Plačiau suprasti buržuaziios klasės interesai, kapitalistinio vystymosi inte resai apskritai. Kovą kultūros, ideologijos sritvse nadiktavo Rusijos imperijos sluoksnių viešpataujančiųjų Lietuvoje. nolitika, vykdyta Po šios kovos priedanga bur žuazija į savo pusę patraukė kitus gyventojų sluoksnius, t. v. panaudojo juos savo kla siniams interesams ginti. D*M klasinės siekių esmės buržuazija neaalėio ilqą laiką išlaikyti savo ir liaudies inte resu „vienybės“ iliuzijų. Jau XIX a. oaskutinialame dešimtmetvie lietuvių buržua zinės periodinės spaudos puslapiuose kai kurie bur žuazinės inteligentijos atsto vai priversti orinažinti, kad savi buržua labiau už kita taute buržuaziją išnaudoja žemesniuosius gyventojų sluoksnius. Taiqi, iau tuo me tu išryškėja buržuazijos ir žymesniųjų gyventojų sluoks nių klasinis antagonizmas. XIX a. anrojoie pusėje, lie tuvių buržuazijos kilimo lai kotarpiu, buržuazinės nacijos dvasiniam veidui daugiausia buvo būdinga tai, kas buvo būdinga buržuaziiai. Tai Ir buvo buržuazinė lietuvių na cija. R. VĖBRA
Iž žurnalisto bloknoto Tur būt, nepaslaptis, kad kiekvienas Universitete besi mokantis jaunuolis kažkada svajojo artimiau susipažinti su senaisiais rūmais, klausytis įdomių paskaitų, įsijungti į pilnakraujį studentišką gyve nimą. Neakivaizdininkams, žinoma, tenka tik maža dale lė tos laimės, bet porą kartų per metus, vaikščiodami pa slaptingais koridoriais, ir jie pasijunta pilnateisiais šeimi ninkais. — Onute, ką gi tu veiki taip vėlai, — apie pusiaunak tį sutikusi kurso draugę gele žinkelio stoty, nustebusi pa klausiau. — Et, vieną naktį prasėdė siu, o rytoj gal kur nors vieš buty vietelė atsiras, — sklai dydama „Lietuvių lit. istorijos" II-rą tomą, atsakė Onutė. — Kaip tai? Nejaugi vieš-
Birželio 25 dieną netikėta mirtis išplėšė iš mūsų tarpo Gaudenciją Naudžiūnaitę-Andriuškevičlenę, pradėjusią vos 23-čius metus. Gauda 1961 metais, baigusi Vilniaus miesto A. Vienuolio v. vidurinę mokyklą, Univer sitete pradėjo studijuoti anglų kalbą ir literatūrą. Į gyvenimą Gauda žiūrėjo atviromis, tyromis akimis, mokėjo juo džiaugtis ir mylė jo ji. Ją, kaip kruopščią studen tę Ir aktyvią visuomenininkę, buvome išrinkę kurso komjaunimo organizacijos sekretore. Besimokydama Universitete, ji nusipelnė draugų autorite tą, buvo mylima ir gerbiama kurso studentė. Visas jos trumpas, bet gražus gyveni mas buvo tarsi daina, kurią Gauda labai mylėjo, pati da lyvaudama Akademiniame chore. Pačioje gražiausioje savo gaidoje daina nutrūko... Liko nebaigta skaityti kny ga, tuščia vieta auditorijoje. Gauda visada išliks gyva mūsų širdyse: tokia, kokią mes ją pažinojome.
Neakivaizdininkas atvyko į Universit buty vietų nėra? džiau įrodinėti. — Žinoma, nėra. — Nieko nežinau, be pažy — Gal „Neringoj" ar „Vil mėjimo — negalima! niuje", — bandžiau drąsinti. Kol atsinešiau, teko sugaišti — Nesuk galvos — visam mažiausiai pusvalandį. Vilniuje jokio laisvo kampo Keletas studentų pagaliau nerasi. Nė neieškok. išvažiavo į gamybinę prakti Žvilgsniu palydėdama ne ką. Universiteto bendrabu čiuose atsirado laisvų vietų. svetingus „Gintaro" langus, susiieškojau laisvą taksi ir pa Kaip didžiausią brangenybę prašiau pavėžėti į Labdarių nešiausi laikiną bendrabučio gatvę. Taksi vairuotojas įta orderį ir galvojau: riamai pasižiūrėjo į mano la — Sutvarkysiu viską kiek gaminą, o kai mašina pajudė galėdama greičiau ir dar nuo jo, pasirodė; jog tas bernas ne 17.00 vai. suspėsiu į paskaitą. iš kelmo spirtas. Tačiau bendrabučio Nr. 3 ko — Jūs dar kur nors turite mendante dirba tik nuo 16.30 užsukti? — paklausiau, kai vai. iki 17.30 vai. O patalynę mašina įnėrė į Šopeno gatvę. pasiimti reikia. Taip ir nuėjo — Ne, tik Komjaunimo gat specialybės paskaita „šuniui vę dabar remontuoja. Teks va ant uodegos". Nors ir labai žiuoti aplink, — atšovė vai prašiau, kad patalynę išduotų kinas. tuoj pat (16.00 vai.), bet ko Remontuoja tai remontuoja, mendante buvo nesukalbama: bet kodėl gi troleibusai net — Jei taip per dieną kiek žviegdami lekia šia gatve?.. vienas mane trukdytų, aš neIš Šopeno gatvės mes pasu suspėčiau net į parduotuvę nu eiti. kom į Algirdo, o po to, ko ge ro, būtume aplankę ir Vytau Štai ir viskas. Maldauti to liau nebuvo prasmės. to, jei ši nebūtų įsispraudusi kažkur Žvėryne. Kaip ten be Po paskaitų nusprendžiau buvę, o, išlipusi Labdarių gat valandžiukę-kitą paskaityti, o vėje, vairuotojui sumokėjau rytoj — į egzaminą. Bet mano 1,15 rb. Nieko nepadarysi — planai subyrėjo kaip naujame tiek išmušė gana nesudėtin tinis žaisliukas. Kai aš, pato gas prietaisas, įmontuotas giai išsidėsčiusi knygas, ban prieš pat mano ir vairuotojo džiau susikaupti, kambario akis. draugė staiga spragtelėjo jun Kitą rytą daugiau negu giklį. penkiasdešimt neakivaizdi — Ką tai reiškia? ninkų aktyviai atakavo Uni — Tai reiškia, kad šviesa versiteto butų skyrių. bendrabutyje gesinama 12.00. — Ką jūs, brolyčiai, — da Se tau, bobut, ir devintinės! bar ir po valtim nešalta, — O tokiu nekaltu būdu ir gims išėję iš butų skyriaus kam ta ne kažkin kokios išvados: bario, komentavo „benamiai". kuo mažiau lankyti paskaitų — Tegul sporto sales duo (gali nueiti tik į specialybės da! užsiėmimus) ir kuo daugiau — Tegul pasiteirauja kitose skaityti. Juk ne paslaptis, kad mokyklose... neakivaizdininkai yra išradin „Tegul" buvo daug, o ne giausi žmonės tada, kai išsi akivaizdininkai, prie durų pa gelbėjimu būna: „tūkstantis trypę dar kokį pusvalandį, iš knygų ir... viena naktis". siskirstė kas sau. Bendrabutyje gi — nepasiša — Sako, nuo šeštos dienos kosi. Tuo labiau, kad skelbi gal ir atsiras viena kita vieta, mų lentoje juodu ant balto — porino nedidukė obuolveimarguoja: „.. .po 24 vai. kam dė, atsirėmusi į sieną. bariuose deginti žvakes griež — Nuo šeštos! O dabar kur tai draudžiama". — į Vingį?.. — karščiavosi Kad praktiniai užsiėmimai jos draugė. — Rytoj politinės ekonomi paskaitų metu duoda daugiau jos egzas, o kol kas dar ne naudos — su tuo sutiks kiek vienas. Šios sesijos metu III aišku, kur lagaminą padėti, — k. žurnalistams buvo pasiūly aimanavo kažkas už nugaros. ta aplankyti VFR—jugoslavų Galutinai įsitikinusi, kad bendrabučio negausiu, ban —italų gamybos plačiaformatį džiau susikaupti ir prieš egza kino filmą „Dėdės Tomo tro belė", po to, spec. kurso pa miną paskaitinėti šį tą. Vieta skaitų metu, paanalizuoti jį. mokymuisi, kaip žinome, yra Universiteto skaitykla. Priėju Idėja patiko visiems. Bet ka da gi nueisi į kino teatrą, jei si prie budinčios, išdrožiau gu kasdieną paskaitos būna Mokslinės bibliotekos išduoto skaitytojo pažymėjimo nume nuo 15.00 vai. iki 23.00 vai. „Nėra padėties be išeities" — rį ir jau siekiau lapelio. — O kur jūsų pažymėjimas, I sako sena lietuvių liaudies pa — lyg kirviu nukirto moteriš tarlė. Rado ją ir III kurso žur nalistai. Tačiau ir šiuo atveju, kė. a ir apskritai, būtų žymiai ge — Aš turiu pažymėjimą, tik šį kartą nepasiėmiau, — ban riau, jei paskaitas skaitytų iš
ryto. Nejaugi tik trims | tems negalima išplanucl ditorijų taip, kad Univej dėstytojams nereiktų I dviem pamainom? Be tj ne visi studentai gyveni dėsniuose miestuose, ir I į gerą spektaklį, ap'l puikų koncertą nė vieni atsisakytų. Tačiau praleij skaitąs — darysi spragas nančiai sesijai, aktyviai vausi paskaitose — „n krausi" kultūrinio gyvį naujovėmis. Sunkūs rūpesčiai užgiį akivaizdininkus, kai jį įvairių Lietuvos kampeli! ra kartų per metus supla 'sostinę. Nuotykiai ir nesi lydi nuo taksi vairuotojį paskutinės paskaitos. Ir tetrūksta tiktai vieno n dalyko — truputėlio žrį kūmo. O džiaugsmai? . . Dž mai aplanko tik tada, kai lįsdamas įvairiausias k „vargšas" neakivaizditį sėkmingai išlaiko įskaita egzaminą. A. SUOPYTE, III k. žurnalistėneakivaizdininke Istorijos ir filotoą fakulteto Dekanatas ir suomeninės orqanizac mirus V kurso an-jl Gaudencijai NAUDAI'’ TEI - ANDR1UŠKEVICIE reiškia gilią užuojautą vyrui ir artimiesiems
Mirus V kurso anai Gaudai NAUDŽIŪNAI ANDRIUŠKEVICIENE Akademinio choro n; nuoširdžiai užjaušia vyrą, tėvelius ir artin sius.
Nuoširdžiai užiauė kurso draugę BROME ŽYLYTE, Jos mylimam liui mirus. EF PREKYBOS EKC MIKOS SPECIALY IR VADOVAS
STUDENTU DĖMESIU Kas turi motocik teises ir vasarą nori dirbėt, prašome krei| VVU Mokslinę biblio pas direktorę (tel. 26: Smulkesnė inform: vietoje.
Redaktorius J. GIRDVAINIS □□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□a
Mūsų adresas: VILNIUS, Universiteto g
Rinko ir spaudė LKP CK TIRAŽAS 2000 eg LV 11544 Užs. Nr