Į plėšinius, draugai!
VISŲ SALIŲ PROLETARAI, VIENYKlTES!
KAZACHSTANO IR SIBI RO STEPESE BRĘSTA GAUSUS DERLIUS. VLKJS CENTRO KOMITETAS KREIPIASI l JUS, KOMJAUNUOLIAI IR KOMA*UKŠTŲJŲ JAUNUOLES, MOKYKLŲ STUDENTAI: — PADEKITE DIRVONŲ VILNIAUS VALSTYBINIO V KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO PARTINIO BIURO. DARBO ŽMONĖMS GREIT REKTORATO. KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS IR BE NUOSTOLIŲ NUIMTI DERLIŲ. Nr. 20 (259) 1957 m. birželio 18 d. Antradienis. ♦ Kaina 20 kap.
sėkmingai
Valstybiniai egzaminai... Birželio diena. Prie 29 uditorijos būrelis studentų, ai diplomantai - lituanistai, riešpaskutlnį kartą jie stovi ■.torijos - filologijos fakulteto oridoriuje, laukdami savo eiis įeiti, paimti bilietą. . . Kelios minutės po devynių, tskubančią Abraitytę pasi uką draugų balsai: — Jau prasidėjo. Vietoj taęs įėjo Danutė. . . — Oi, kaip nepatogu, — udlnasl Abraitytė, bet dabar u nieko nepadarysi. Belieka antrial laukti, kol išeis pirasls atsakinėjęs. Pažvelkime' dabar į audltoją. O, čia jau kažkas neįprasuž egzaminų stalo sėdi SKP Istorijos dėstytojas Šaraitis, egzaminų komisijos irmlninkas Galinis, prof. lčikonls ir literatūros katedatstovė Kostkevičiūtė. Darlaborantė kažką užrašinėja oroje knygoje. Taip, jūs jau spėjote, tai valstybinis TSKP torijos egzaminas. Žvilgterėkime, kaip atsakija, na, kad ir Albavlčiūtė na. Neklusni garbaną vis ysta ant akių, bet Ona jos nustumia, o pasakoja,japsa>ja, pasakoja. Jos tamsiai dcs akys nuklysta tai į kam, tai į langą, bet beveik nieda — į egzaminatorius. Atdo, kad" ji kalba mechaniši, kad ją jau išsekino suslupimas. Bilietas baigėsi. Ne, r ne viskas — dar papil iui klausimai, su pirmuoju lbavičiūtė susidoroja. — Kada įkurta Lietuvos omunistų partija? — vėl ausia dėstytojas Šarmaitis. Onutės lūpos krūpteli nuo ’psenos, tarytum sakančios: >tai ir „susimoviau”. Paskui stengiasi prisiminti, bet otas jau nieko nebesako, ir lūpose vėl ima žaisti pirykštė šypsena: — Nežinau. Už auditorijos durų taip
pat sklinda gandai, kad egzaminatoriai duoda daug klauSimų „iš Lietuvos”. Atsakinė-jusieji ramina, kad nieko bai saus, bet daugelis laukiančių savo eilės smarkiai jaudinasi. Štai Grubys vaikšto iš vieno koridoriaus galo į kitą ir vis glosto švarko skverną. Dabar jo eilė eiti, bet iš veido nie kaip neatspėsi, ar jis jaudina si, ar nesijaudina, ar bijo ko kio klausimo, ar jam viskas žinoma. Bet pagaliau Albavlčiūtė baigė. į jos vietą atsisėda Bu rokas Leonas, o Grubys užima tuščią pasiruošiančiųjų suolą. Lyg iš tolo skamba Leono balsas. Kas antras sakinys pra sideda žodžių junginiu „kaip tik...” Jis tartum puola klau simą, bet staiga atsimena kaž ką praleidęs. Grįžta, o paskui vėl tęsia anksčiau pradėtą. Iš neplaningo pasakojimo plaukia gyva mintis, ir ji užtušuoja pasakojimo nelygumus. Kiti du pasiruošlantieji į nieką nereaguoja. Grubys dar nespėjo pergalvoti visų klausi mų, o Ciplytė Gražina vis kaž ką skaito iš programos. Atro do, kad net dabar Gražina galvoja apie tai, kad ji graži. Bet po pusvalandžio, kai Cip lytė išeina iš auditorijos, jos veide tik nusiminimas. — Nežinojau, kas buvo lik vidatoriai. — liūdnai aiškino ji, ir apsiramina tik tada, kai iš auditorijos kyšteli antras liūdnas veidas. Tai Gverzytė Sofija. — Man reikėjo paprašyti, kad leistų palaukti. Juk aš ži nojau viską, tik nespėjau su sikaupti. Bet dabar jau nieko nesugrąžinsi, ir tik norisi sar kastiškai juoktis iš savęs: — Manęs klausia, kokios buvo klasės buržuazinėje Lie tuvoje, o aš — darbininkai ir proletarai. ..
SMD darby apžiūra Šiomis dienomis Universltekolonų salėje vyko Vilniaus iesto aukštųjų mokyklų oks'inlų darbų apžiūra. Kaset organizuoti tokias apžiū— puiki tradicija. Apžiūroje dalyvauja Vilaus Valstybinis Pedagoginis stitutas, Dailės institutas, nservatorija ir mūsų univeretas. Iš viso išstatyta 221 rbas, daugiausia iš Universlo — 116 darbų. Daug gerų darbų pristatė jrijos-Filologijos fakultetas ), Ekonomikos (24), Gamtos 1) ir kt. Kruopščiu atlikimu, rtinga surinkta medžiaga ir arytomis mokslinėmis l.švamis patraukia dėmesį A. Mikalausko „J. Žemaitės cha iisM rakterių kterių kūrimo principai” ”, L. Buroko u H ’ darbas apie rašy toją S. Valiūną, B. Medeškaig K — apie Daukšos „Posti kalbą, medikų Borisaitės 6' lei ir Sirvydžio „Ekperimentinė k Jpotermija” ir kt. Savo tema ir tikos aktualumu išsiskiria Eko nomikos mokslų studentų dar bai. Ii lr gražiai apipavidaa. gĮti darbai daro gerą įspūdį, ?Į^iau apie jų kokybę sunku
spręsti. Darbų apžiūroje ne perskaityti, o pridėtos prie jų recenzijos dažnai trumpos, pa viršutiniškos. Universiteto išstatyta daug kursinių ir diplominių darbų, bet mažai SMD būrelių dar bų. Apžiūra nepilnai nušvie čia SMD veiklą. Pav., apžiū roje neatstovaujami prie Gam tos mokslų fakulteto Botani kos, Meteorologijos ir klimato logijos bei Darvinizmo ir genetikos katedrų esantieji moksliniai būreliai, nors Jų nariai paruošė gerų darbų ir juos skaitė studentų mokslinėje konferencijoje. Apžiūrą gyvina ir daro įdomesnę lankytojui Dailės Instituto studentų paveikslai, architektūriniai projektai, ški cai Ir kt. Prie to galėtų prisi dėti apžiūroje Išstatytos kitų aukštųjų mokyklų dovanos SMD, kurios liudija apie pla čius ryšius (kaip tai padarė Pedagoginis institutas). Sudarytosios pagal atskiras mokslo šakas komisijos atrinks geriausius studentų mokslinius darbus, kurie bus premijuoja mi. „Tarybinio studento” koresp.
Diena Jau įpusėjo — egza minai eina į pabaigą. Prie 29 auditorijos renkasi vis daugiau dlplomaintų - lituanistų. Šian dien atsakinėję laukia rezul tatų, o kitos grupės ateina su žinoti, kaip iš viso sekasi. Po keliolikos minučių skelbiaml rezultatai. Iš trylikos laikiusių — septyni labai gerai. Ciplytė ir Gverzytė gauna trejetus... Ir štai viskas baigta. Ciplytė ne noromis šypsosi. Koridorius tuštėja, Dar vienas valstybinis egzaminas, ir diplomantal-lituanistai bus prileisti prie gyvenimo egza minų stalo.
V. POVILAITYTE
N E
VISI
Ekonomikos mokslų fakul teto II kurso pramonininkai gerai moka TSKP istoriją. Tai liudija egzaminų rezultatai. Bet iš 25 grupės studentų septynerių žinios buvo įver tintos tik patenkinamai. Drg. Tamošaitis visiškai nesugebėjo papasakoti apie Tarybų val džios atkūrimą Lietuvoje 1940 metais. Studentė Uzdenaltė silpnai orientavosi XX Parti jos suvažiavimo medžiagoje ir neatsakė į klausimą apie tary binės visuomenės ir santvar kos stiprinimą. Drg. Šarkis bandė pasirinkti lengvesnį kalią ir ramiausia sąžine egzamino metu naudo josi špargalka. Seniai jau vi siems turėtų būti aišku, kad tokiu keliu toli nenuvažiuosi. Ir tikrai, dėstytojas šio stu dento visai neegzaminavo, iš karto jam parašydamas dveje tą. Prieš tokius faktus grupės
komjaunimo organizacija neturėtų užsimerkti. Likusieji studentai gavo ketvertus ir penketus. (Džiugu — penketai devyni). Labai ge rai atsakinėjo Paulavičiūtė, Inčlūra, Minkevičius, Vepšaitė. Bendra pastaba, kurią gali ma būtų padaryti turbūt vi siems šios grupės studentams — tai labai žemas kalbos kul tūros lygis. Taip ir jauti, kaip sunku atsakinėjančiam surasti žodį, lšreikškiantį norimą są voką. Ir vietoj vieno, kelių žodžių, sudarinėjamos ištisos keliaaukščių sakinių tirados. Ir nejučiomis peršasi Išvada, kad II kurso ekonomistai dar mažai skaito literatūros visuo meniniais klausimais. O gerai žinoti mūsų partijos istoriją, proletariato kovų kelią privalo kiekvienas busimasis inteligen tas. Šito ir norėtųsi palinkėti draugams ekonomistams. V. Radvilaitė
Pas medikus Medicinos fakulteto I kurso studentai organinės chemijos egzaminu pradėjo antrąją eg zaminų sesiją. Bevelk visi jau nieji medikai egzaminus lai kė gerais ir labai gerais pa žymiais. Antai, studentų Šerpyčio, Stonienės, Baublio, Stakauskaitės ir daugelio kitų studijų knygelė pasipildė dar vienu penketu. Tai neatsitikti nis dalykas. Įdomių dėstytojos
t I Šiandien važiavome į Nau jamiestį — visi keturi žemės ūkio skyriaus darbuotojai (jau ir aš save tokia laikau). Taip. Nuvažiavome. E. pasili ko Naujamiestyje rinkti medžia gos apie „kultūros objektų” (li goninės, mokyklos) praeitį, da bartį ir ateitį. O mane nuvežė į Liberiškio tarybinį ūkį, nurodė uždavinį — parašyti apie gerą buvusio kumečio šeimą. Ir įdo mu, ir baisu... Man labai pavyko. Tik nuvažiavus tuoj susiradau tarybinio ūkio partsekretorių — ir jis man nurodė tokią šeimą. Abu senukai, pensininkai. Turi tris sūnus. Vienas vyr. inžinie rius, kitas — sandėlininkas. Vi si gerai dirba, žmonės juos ger bia. O senutė, nors ir išėjusi į pensiją, neiškentusi atbėga tarybiniam ūkiui į talką. Nuėjome. Iš pradžių metė nelabai palankų žvilgsnį. Bet kai sužinojo mano atsilankymo tiks lą, tuojau pasikeitė. Maloniai paprašė sėsti. Ir pasakė: — Aš nežinau, kam čia ir ra šyti apie tai, kas buvo. Dirbom kaip juodi jaučiai nuo saulės patekėjimo iki laidos — neno riu ir prisiminti tų laikui Aš sa kau, jeigu dabar būčiau jauna,
Raguotlenės paskaitų metu bu simieji gydytojai gerai susipa žino su organine chemija, sun kia, bet įdomia ir medikui rei kalinga disciplina. Likusiose biologijos ir fizikos egzami nuose tikimasi dar geresnių rezultatų. Juk neveltui medi kai laikomi darbščiais Ir at kakliais moksle studentais. Alb. Vidugiris
tai nieko daugiau nenorėčiau... Gyvenk ir džiaukis! Ji tai pasakė taip nuoširdžiai, kad iš karto man pasidarė sa vas, artimas žmogus. Išsikalbėjome... Sužinojau daug, be galo daug įdomių da lykų. Apie buvusį jų dvarponį Karpį, apie žiaurų vokiečių prie vaizdą, apie įvairius senovės pa pročius... Kaip įdomu! Prieš tavo akis žingsnis po žingsnio' atsi skleidžia svetimo žmogaus gy venimas... Tu Į jį įsigyveni, tu kartu pergyveni visas nesėkmes bei džiaugsmus — ir jis tampa tau labai brangus... G vis dėlto puiki žurnalisto profesija! Tiek naujų žmonių, naujų veidų, o svarbiausia daug galima padėti savo teisinga plunksna! Ryt važiuojame į Berčiūnus. Ruošime reportažą „Viena diena Berčiūnų pionierių stovykloje”, O po to liks pats sunkiausias dalykas — kopespondencijos ir straipsniai. Gerai, kad redakto rius ir mūsų skyriaus vedėjas žada padėti žemės ūkio klausi muose. Neprapulsime tarp gerų žmonių! Aišku, jeigu pačios ne tinginiausime. Taip, darbas svarbiausia praktikos sąlyga! P. RAU BAITE
ČEKOSLOVAKIJOJE S. m. gegužės mėn. grupė turistų iš LTSR dalyvavo tu ristinėje kelionėje po Čeko slovakiją. Turistai, daugumo je prekybos ir visuomeninio maitinimo įstaigų darbuotojai, turėjo tikslą susipažinti su Cekosiovakijos istorinėmis vie tomis kultūros bei meno pa minklais ir, kas svarbiausia, su pramone bei prekyba. Pen kiolikos dienų laikotarpis pra leistas svetingoje Čekoslova kijoje leido bent iš dalies su sipažinti su tuo, ką atsiekė šalis. Man, kaip ekonomistui, be abejo, daugiausia rūpėjo eko nominiai klausimai, prekybos, pramonės bei visuomeninio maitinimo organizacijos klauSimais. Lankantis Gotvaldove mums teko aplankyti visame pasauly je žinomą avalynės gamyklą „Svlt". Mus supažindino su darbo organizavimu, pabuvo jome darbininkų valgykloje. Labai man patiko Prahos univermagas „Baltoji Gulbė”, avalynės namai bei maisto pre kių parduotuvė —- automatas. Tenka pažymėti, kad organi zuojant prekybą, aptarnaujant Cekosiovakijos pre-
X
...-----------
Ketvirto kurso fizikai nese niai laikė vieną iš sunkiausių šios sesijos egzaminų — dia lektinį materializmą. Jau nuo pat semestro pradžios grupė ruošėsi šiam egzaminui — stu dijavo nurodomus veikalus, ak tyviai dalyvaudavo seminaruo se. Todėl ir nenuostabu, kad egzamino rezultatai geri. — Iš 25 laikiusių — šešių stu dentų atsakymai buvo įvertin ti >abal gerai. Patenkinamą pa žymį gavo tik vienas studen tas. Ypač gerai atsakinėjo stu dentai E. Normantas, L. Kuzmlckytė, A. Smilga ir kt. Taip pat dalis grupės stu dentų, pasinaudodami nauja egzaminų laikymo tvarka, po litinės ekonomijos egzaminą išlaikė prieš laiką, kas žymiai sumažino apkrovimą sesijos metu, St. Poškus FMF IV k. stud.
Mes, Teisės m. fakulteto II kurso studentai, atvirame komjaunimo susirinkime apsvarstę VLKJS Centro Komiteto kreipimąsi, nutarėme vykti į plėšinines žemes padėti nuimti ten bręstančio gausaus derliaus. Jau 16 mūsų grupės sa vanorių padavė pareiškimus. Kviečiame ir jus visus, draugai studentai, aktyviai atsi liepti į VLKJS CK šaukimą. Universitetas gali pasiųsti į plėšinines žemes ne mažiau kaip 500 studentų. Vykime Išti somis akademinėmis grupėmis, draugai! Dirbti bus gera ir atnešime daug naudos Tėvynei. Tad nuo liepos 20 d. — į plėšinius, draugai! II kurso teisininkų vardu GALINYTE RITA, JUKNA ANZELMAS, NOCINSKAITE GERTRŪDA, PETRĖNAS JONAS, STAČIOKAS STASYS
kybos darbuotojai taiko nau joviškus metodus. Pav., Prahos univermage „Baltoji Gulbė” pirkėjas, apmokėjęs kasininkui, iš jo gauna parda vėjo atneštą prekę, pirkėjui jau nereikia grįžti atgal prie prekystalio. Parduodant .kai kurias prekes, reikalaujančias geresnio įpokavlmo, suvynio jimo darbus atlieka atskiras asmuo, kuris randasi šalia ka sininko. Kiek skiriasi ir prekių iš dėstymas pardavėjų darbo vie tose. Stambiose universalinėse parduotuvėse prekės būna iš dėstytos ant prekystalio, kas leidžia pirkėjui geriau apžiū rėti prekes. Atviras prekių išdėstymas, prekybinių įmo nių vadovų nuomone, turi daug gerų ypatybių: tuo pa čiu metu prekes gali apžiūrėti keli pirkėjai, tuo tarpu kai pardavėjas tik Išrašo čekius ir nuneša prekes į kasą. įdomiai Čekoslovakijoje yra tvarkomos parduotuvių vltr inos, kur šalia išdėstytų pre kių yra kainos, o taip pat pre kių eilės arba modelio nume ris. Užtenka pirkėjui, įėjus į parduotuvę pasakyti modelio numerį, kai pardavėjas paduo-
da išsirinktą prekę. Bendrai, kalbant apie Čekoslovakijos prekybą tenka pažymėti aukš tą prekybos darbuotojų kultū rą, nepaprastai mandagų'elgimasi su pirkėjais ir visapusiš ką norą padėti pirkėjui įsigy ti norimas prekes. Cekosiovakijos jaunimas rengiasi labai skoningai, ta čiau rūbai yra ne iš brangios medžiagos. į mūsų klausimą
Prahos senamiestis.
kodėl taip yra, mums atsakė, kad tai leidžia jaunuoliui ar merginai turėti po keletą kostiumų ar suknelių. Trumpas laikotarpis, praleis tas Čekoslovakijoj labai pra plėtė mūsų žinias, o tai padės mums geriau atlikti savo dar bą mūsų šalies labui ir visų gyventojų gerbūviui. L. Butkevičius
Autoriaus nuotr.
Pavyti ir pralenkti JAV Visos mūsų šalies žemės ūkio darbuotojai įsijungė į kovą įvyk dyti partijos iškeltą uždavinį — pavyti artimiausiais metais JAV pieno ir mėsos gamyba, skai čiuojant vienam gyventojui. Lietuva — iš seno gyvulinin kystės kraštas. Todėl, jei tam, kad pavytumėm JAV, mums rei kia gaminti vidutiniškai šalyje visose ūkio kategorijose po 42 cnt. mėsos skerdienos ir 140 cnt.
1. 1S SENŲ ALBUMŲ: studentai M. Gregorauskas ir J. Būtėnas (dabar rašytojas). 1933 m.
pieno šimtui ha žemės ūkio naudmenų, tai mūsų respubliko je yra visos galimybės pagamin ti žymiai daugiau. Štai palygi namieji 1956 metų duomenys vi sose žemės ūkio kategorijose (žr. lentelę):
bendrosios mėsos produkcijos irūkio naudmenų, tai yra apie 7 % pieno produkcijos tuo metu kartus daugiau pieno ir 2,5 kar to daugiau mėsos, negu JAV. buvo eksportuojama). Tai yra visai realūs galimu Tačiau šie skaičiai mus neturi nuraminti. Priešingai, mūsų res mai. Jau šiais metais kai kurie publikoje dar blogai išnaudojami respublikos kolūkiai, kaip pa tie neišsenkami galimumai, kurie vyzdžiui. Vilkijos rajono „Kelio slypi socialistinėje kolūkinėje že į komunizmą", Kauno rajono „Bolševiko" ir kt. — yra numatę mės ūkio santvarkoje. visuomeniniame ūkyje Jei mėsos ir pieno gamyba viso pagaminti po 100 cnt." mėsos ir 400 cnt. se ūkio kategorijose, skaičiuo pieno, ir prisiėmę socialistinius jant 100 ha žemės ūkio naudme įsipareigojimus 1960 m paga nų, respublika užima vieną pir minti po 150 cnt. mėsos ir 700 mųjų vietų broliškų respublikų cnt. pieno 100 ha. Ištisi rajonai tarpe (1955 m. — II vieta), tai (Linkuvos, Joniškio, Kapsuko, mėsos ir pieno gamyba kolūkių Švenčionių ir kt.) numato jau visuomeniniame ūkyje vos VII- šiemet gauti 150 cnt. pieno ir VIII vietas, nors respublika turi 40 cnt. mėsos 100 ha žemės ūkio vienas iš pašiau palankiausių naudmenų. Visų ekonomistų pa gamtinių ūkinių sąlygų gyvuli reiga — padėti mūsų kolūkiams ninkystei vystyti. 1955—56 ūki kuo greičiau įvykdyti partijos niais metais kolūkių visuomeni iškeltus uždavinius. niame ūkyje 100 ha žemės ūkio Doc. M. GREGORAUSKAS naudmenų realizuota tik po 11,4 cnt. mėsos gyvo svorio ir gauta po 54,2 cnt. pieno. Aišku, kad to lesnis gyvulininkystės produktų gamybos didinimas tegali vykti tik sparčiai didinant gamybą vi suomeniniame ūkyje. O tam svarbiausias kelias — sukurti tvirtą pašarų bazę kolūkiuose. Apskaičiavimai rodo, kad tik įveikus esamą atsilikimą auga lininkystėje, socialistinio ūkio sąlygomis yra visos galimybės padidinti pieno ir mėsos gamybą kolūkiuose ne mažiau, kaip 3— 4 kartus ir gauti vidutiniškai respublikoje iš visuomeninio kolūkių ūkio po 40 cnt. mėsos
SUSITIKO EKONOMISTAI Birželio 8 d. į erdvią ir puošnią universiteto Aktų sa lę susirinko netoli 500 žmo nių. Tai Lietuvos ekonomis tai, baigę Vilniaus Valstybi nį V. Kapsuko vardo univer sitetą, prieš karą ėję moks lus Kauno Universiteto Eko nomikos mokslų skyriuje, dir bą įvairiose respublikos ūkio šakose. Konferencija prasideda. Trumpa įžangine kalba į su sirinkusius kreipiasi universi teto Rektorius J. Bulavas. Jis sveikina ekonomistus ir nuro do, kad konferencija apsvars tys ekonomikos mokslo ir praktikos klausimus, susijusius su TSKP XX suvažiavimo ir TSRS Aukščiausiosios Tary bos VII sesijos nutarimais. VVU Ekonomikos mokslų
Pagaminta skaičiuojant 100 ha žemės ūkio naudmenų:
TSRS mėsos 13,3 cnt. pieno 101 cnt.
LTSR 29,6 cnt. 265,6 cnt.
JAV 33 cnt. 111 cnt.
Pagaminta vidutiniškai vienam gyventojui:
mėsos 32,3 kg. pieno 245 kg.
44 380
tete-
102,3 kg. 343 kg.
Po 30 metų... Pirmoji ekonomistų laida susitiko konferencijoje,
Ekonomistaižemės ūkiui
fakulteto dekanas doc. J. Pau liukonis savo pranešime api būdina ekonomistų paruošimo mastą, pateikdamas įdomius skaičius. Universitetas išleido daugiau kaip 600 ekonomistų, jei priskaičiuosime baigiančius šiais mokslo metais. Pranešė jas kelia keletą spręstinų klausimų: apie fakulteto spe cializacijų sutlkslinimą, apie vadovėlių ir ekonominės lite ratūros leidimą, apie ekonomi nį žurnalą Lietuvoje. Ekonomikos instituto direk torius K. Meškauskas savo kalbą skiria pramonės tolesnio išvystymo respublikoje klausi mams, ypač pabrėždamas bū tinumą žymiai išplėsti žemės ūkiui reikalingų trąšų, mašinų ir atsarginių dalių gamybą. Plojimais sutiko auditorija drg. K. Meškausko pasiūlymą įsteigti Lietuvos ekonomistų draugiją. Visi atidžiai klausėsi doc. M. Gregorausko pasisakymo, kada jis pateikė savo apskai čiavimus ryšium su partijos iškeltu uždaviniu pavyti ir pralenkti JAV gyvulininkystės produktų gamyba vienam gy ventojui. (Sį pasisakymą spausdiname atskirai). Šiltai sutiko ekonomistai
savo draugus Smagurauską ir Blažį, kurie partijos kvietimu nuvyko dirbti kolūkių pirmi ninkais. Jie papasakojo apie savo darbą, kvietė ir kitus ekonomistus prisidėti prie to lesnio žemės ūkio puoselėji mo, nepabūgti sunkumų. Ilgai plojo konferencijos dalyviai, kada drg. Smagurauskas pateikė skaičius iš jo vadovaujamo Švenčionių rajo no Malenkovo vardo kolūkio veiklos. „Mūsų išganymas —. linai, tačiau ir gyvulininkystę plėsime sparčiais tempais”. Drg. Blažys pareiškė, kad jų kolūkis numato šiais metais kiaulienos sąskaita 3,5 karto padidinti mėsos gamybą. Tribūnoje prof. Dz. Bud rys. Jis pasakoja apie ekono mistų paruošimą buržuazinėje Lietuvoje. Tada trūko kvalifi kuotų dėstytojų, programa bu vo perkrauta juridinėmis dis ciplinomis, studentams buvo peršamos įvairios vulgarinės buržuazinės teorijos — „pas kutinio naudingumo" (univer sitete). klerikalinės doktrinos (ZŪA) ir pan. Sėkmingai vystomas ekono mikos mokslas Tarybų Lietu voje, kur jis pagrįstas mark sizmo-leninizmo teorija. Mark sizmą-leninizmą negalima iš mokti, iškalti, — sako profe sorius, — jį reikia įsisavinti, padaryti sava nesvyruojančia pasaulėžiūra, gyvenimo ir dar bo kelrodžiu. Ir mūsų darbo universitete trūkumas yra tas, jog mes ne visada sugebame būtent taip paruošti studen tus, perteikti jiems marksiz mo-leninizmo ekonominį moks lo kūrybinį pobūdį. Daug dėmesio konferencijos dalyviai skyrė ekonomistų pa ruošimui universitete ir spe cialistų teisingam panaudoji mui praktikoje. Rūpestingai auklėja jaunuosius ekonomis tus Finansų Ministerija — jiems sudaromos geros darbo sąlygos, padedama įsisavinti praktinius įgūdžius, skatinama iniciatyva. Ministerijos vado vai drąsiai kelia universiteto absolventus į atsakingą darbą. Finansų ministras drg. Drobnys, palinkėjęs konferen cijos dalyviams geros kloties, sėkmės darbe, asmeniškos lai mės, papasakojo, kaip panau dojami jaunųjų finansininkų kadrai. „Mes suprantame, — pareiškė ministras, — jog tik aukšto išsilavinimo darbuoto jas sugebės ne formaliai, ne vien pagal instrukcijas, o iš esmės, suprasdamas reikalą iki galo, finansuoti ūkį bei kultūrą, skirstyti valstybės lėšas bei kontroliuoti jų pa naudojimą." Drg. drg. Pauliukonis, Gre gorauskas, Zujavičius, Vilutytė-Kilienė nurodė, kad nepa tenkinamai auklėjami ir skirs
j
toml baigę universitetą ekono. mlstai Prekybos ministerijoje. Apie ekonomistų paruošimąJ darbui pramonėje kalbėjo lengvosios pramonės ministro pavaduotojas drg. Dilys, Kau no Politechnikos instituto pra monės ekonomikos katedros vedėjas drg. Pečiūra, Vilka viškio siuvimo fabriko direk-
2. IS SENŲ ALBUMŲ: konferenJ ciją pirmos ekonomistų laidoj vardu pasveikino prof. Dz. Bl rys. Nuotraukoje — diplomantas Dz. Budrys (1927 m.),
torius drg. Pulšė. Jie nuro dė, kad einantiems į gamybą ekonomistams dar trūksta praktinių žinių, ypač iš specialybės dalykų. Drg. Pui-I šė pasiūlė, kad studentai at liktų gamybinę praktiką ir rinktų medžiagą diplominiai’ is darbams toje pramonės šakoj je, kurioje vėliau reiks dirbti. LTSR Ministrų 7- • ■ _ Taryb T"1 pirmininko pavaduotojas ir S Valstybinės plano komisijos" pirmininkas drg. J. Laurin; tis trumpai apžvelgė TarybųB Lietuvos pasiekimus viso „ ūkio, kultūros, sveikatos ap-l saugos, švietimo bei mokslol šakose. „Šie pasiekimai, —I pareiškė jis, — yra neabej'-J tini, ir kiekvienas doras mūsųl krašto mylėtojas negali jų nei matyti, negali jais nesldžiaug-l tl“. Jis nurodė perspektyvinio! specialistų planavimo būtini y mą, kas leis jau nuo trečio! kurso ruošti studentus, atsi-|ir žvelgiant į jų polinkius, būsi-" majam darbui vienoje ar kito-" je šakojiie. Eronomistai, ypač vyresnio" slos kartos, dar mažai prisi-1.1 deda prie aktualių problemų H sprendimo, dar trūksta kury" biškumo darbe, o spręstinu klausimų, kur reikalingas ek nomlstas, yra kiekviename bar | re. Apie tai kalbėjo ir drg!x Drobnys, ir Politinės bei" mokslinės literatūros leidykb vyriausias redaktorius drg. T.|a Butkus, nurodęs, kad ekono" mistal mažai rašo originali 11™ veikalų, kuriuose būtų keliami" ir sprendžiami gamybos, prak" tikos klausimai. Konferencija praėjo įdo-" mlal, buvo naudinga. Ji mo-1 blllzavo didelį respublikos Lekonomistų būrį į darbą, sklr-L, tą partijos uždavinių įgyven dinimui. J. MINAS
Ekonomikos mokslų fakulte to kolektyvas karštai pritarė didingam partijos ir vyriau Taigi, Lietuva jau aplenkė gyvame svoryje, ir 150 cnt. pie sybės iškeltam uždaviniui — JAV pieno gamyba, bet dar žy no 100 ha žemės ūkio naudmenų' artimiausiu laiku pasivyti miai atsilieka mėsos gamyba, O pakėlus grūdinių kultūrų der JAV gyvulininkystės produk ypač skaičiuojant vienam gyven tingumą vidutiniškai iki 17 cnt. tų gamyboje, skaičiuojant tojui. iš ha ir atitinkamai kitų augali vienam gyventojui. Kai kas mano, kad šiuo metu ninkystės kultūrų derlių, — res Mūsų fakultetas ir anksčiau respublikoje gaminama mažiau publikos kolūkių visuomeniniame laikė savo pirmaeile pareiga gyvulininkystės produktų, nei ūkyje galima pagaminti 100 ha prisidėti prie tolesnio žemės prieškariniais metais. Tai netie žemės ūkio naudmenų po 85 cnt. ūkio vystymo. Fakulteto par sa. 1938—1939 metais dabarti mėsos (gyvame svoryje, 55 cnt. tinės organizacijos rekomen nėje Lietuvos TSR teritorijoje skerdienos) ir 430 cnt. pieno. duoti kolūkių primininkal sėk buvo pagaminta, skaičiuojant Taip išvysčius gamybą kolūkiuo mingai dirba jiems patikėtą šimtui ha žemės ūkio naudmenų, se, greta su tuo vystant gamybą darbą. Tai drg. drg. Matljotarybiniuose ūkiuose, būtų gali apytikriai po 30 cnt. mėsos ma gauti visose ūkio kategorijo šlus, Sustavičius, Blažys, Ryliškfls. skerdienos ir 230 cnt. pieno, o se (taip pat įskaitant ir gamybą Ypač artimai mes bendrau skaičiuojant vienam gyventojui asmeniniame kolūkiečių, darbi jame su Vievio rajono S. Nė „Bolševiko” ir — 42 kg. mėsos ir 322 kg. pieno. ninkų ir tarnautojų ūkyje) po ries vardo, 120 cnt. mėsos gyvo svorio (80 Taigi, mažiau nei dabar (reikia, cnt. skerdienos.) ir 750 Cnt. pie „Artojo” kolūkiais. Fakulteto dėstytojai dažnai ten nuvažiuo be to atsiminti, kad apie y3 no kiekvienam 100 ha žemės ja, skaičiuoja produkcijos savi kainą, padeda sutvarkyti ap skaitą. Fakultetas aktyviai dalyva vo pravedant ekonominę kon ferenciją Daugų rajone. Per nai panaši konferencija buvo pravesta Vievio rajone. Partijos nubrėžta gyvulinin susikaupė nemažas skaičius Daugelis mūsų dėstytojų kystės pakėlimo programa įpa studentų darbų, kuriuose pa (doc. Lola ir kt.) nagrinėja reigoja mus, gamtininkus, teikiama Molėtų, Dūkšto, Ute aktualias žemės ūkio proble rimtai apsvarstyti, kuo mes nos rajonų kolūkių fizinių geo mas mokslo tiriamojo darbo 51 U Lt: galime prisidėti keliant auga grafinių sąlygų analizė ir nu rėmuose. IR lų derlių, vystant gyvulinin rodoma, kiek tos sąlygos yra Tačiau reikia pasakyti, kad * Konferencija kviečia vi-VVU EMF būtų įsteigti nuokystę. racionaliai panaudojamos kol mūsų fakultetas visgi dar neiš sus ekonomistus aktyviai prisi- lat veikiantieji ekonomistų to- ir per kiek laiko šiuo metu u Af« imantieji jas praktikai, netur\sta Gamtos mokslų fakulteto ūkio ekonomikai kelti. Jie taip naudoja visų galimybių. Ne dėti prie Partijos ir Vyriausy- bulinimosi ■ kursai ar konsulta biologai savo moksliniame ti pat dalyvauja išvykose į kol pilnai įvykdomi numatyti pla bes iškeltų uždavinių sėkmin cijos punktas, organizuojami mokslinio ekonominio pasil/a ruošimo, turi jį įsigyti. riamajame darbe sprendžia ūkius. Didelį įspūdį studen nai. O ir tie planai ne visuo go įgyvendinimo — neapsiri konferencijos ir * Pagerinti įvairių šakume aktualias problemas. Augalų tams paliko apsilankymas pa met būna konkretūs, kartais boti vien savo tiesioginiu seminarai, pan. specialistų — inžinierių, agr -vei fiziologai, išbandydami mikro vyzdingame Eišiškių rajono M. jie sudaromi nežinant padėties praktiniu darbu, o įsijungti į * Pribrendo reikalas įstaty nomų ir pan. — ekonomi om elementus ir vitaminus kaip Melnikaitės vardo kolūkyje, vietoje. Kai kurie dėstytojai platų ekonominio švietimo bei priemonę augalų derliui pakel kurio pirmininku yra LTSR vengia važiuoti į kolūkius, o propagandos darbą, žymiai iš mo keliu nustatyti, kurios vie paruošimą. * Saukti panašias ekonomi -s t ti, yra atsiekę kai kurių laimė Aukščiausiosios Tarybos depu ir nuvažiavę Išbūna ten tik plėsti mokslo-tiriamąjį darbą, tos turi būti užimtos atitinka jimų. Vitaminų įtaka kukurū tatas Babraitis. Studenai aki keletą dienų. Lėtai vykdomas analizuoti aktualias liaudies mos kvalifikacijos ekonomistų tų konferencijas periodiškai,!1"’ kas antri metai. zų derliui praeitais metais bu vaizdžiai pamatė, kokie neiš mokslo-tiriamasis darbas. ūkio problemas. vo tiriama Vilniaus rajono Mi- senkami galimumai slypi kol Partijos iškelta gyvulinin Visų sričių ekonomistai kystės pakėlimo programa įpa čiurino vardo kolūkio laukuo ūkinėje santvarkoje. darbais turi padėti Kad kolūkiai sėkmingiau reigoja mus daugiau jėgų skir konkrečiais se. Šiais metais gamybiniame ūkiui planuoti ir orga įvykdyti ž. ū. produkcl- ti žemės ūkiui. Mes jau užpla žemės plote užvestas bandymas su lu. galėtų _ gamybą. binais Eišiškių rajono M. Mel- jos kėlimo uždavinį, universl- navome kartu su vietiniais dar nizuoti * Imtis žygių įsteigti Lie nikaiės kolūkyje. Darvinizmo tfeto gamtininkams reikia dar buotojais kruopščiai išanali ir genetikos katedros persona glaudžiau negu iki šiolei su zuoti padėtį kai kuriuose Sa tuvos TSR Ekonomistų drau las praeitais metais darė ban jais bendradarbiauti. Reikia kių rajono kolūkiuose, ir šios giją ir leisti respublikoje eko rezultatus plačiau analizės pagrindu paruošti ir nominį žurnalą. dymus su kviečiais ir soja tyrimo * Žymiai pagerinti ir iš Vievio rajono S. Nėries vardo įdiegti gamyboje, daugiau da pravesti rajoninę ekonominę plėsti ekonomistų paruošimą kolūkyje, tyrė vaismedžius ryti bandymų kolūkiuose, ku konferenciją. įvairiose respublikos vietose. rie įtikinamai parodytų kol į šefuojamus Vievio rajono universitete, tampriau surišti Botanikos katedra vykdo svar ūkiečiams vienos ar kitos prie kolūkius bus nukreipta grupė jį su praktika. * Būtina aprūpinti EMF-tą bius žemės ūkiui kovos prie monės naudingumą. Reikia dėstytojų, kurie turės padėti monių prieš augalų ligas tyri dažniau lankytis šefuojamuose pagerinti darbo organizaciją visa reikalinga instruktyvine mus. Didelis įnašas gyvulių kolūkiuose, nagrinėti jų atsili ir darbo apmokėjimą šiuose medžiaga, organizuoti prie ka tedrų kabinetus, kuriuose .būtų pašaro bazei stiprinti yra už kimo priežastis, konkrečia pa kolūkiuose. liejamų Nemuno ir kitų Lietu galba ir aiškinamuoju darbu Nėra abejonės, kad Ekono prekių pavyzdžiai, prekybos vos upių salpinių pievų nagri šalinti tas kliūtis, kurios truk mikos fakultetas, atsiliepda įrengimai ir pan. Iš pagrindų pagerinti jau do jiems žengti į priekį. nėjimas. mas į partijos kvietimą, negai nųjų specialistų paskirstymą ir lės jėgų tam, kad iškelti užda Į mokslinį — tiriamąjį dar V. CHOMSKIS viniai būtų garbingai įvykdyti. panaudojimą praktikoje. is SENŲ ALBUMŲ: IV kurso prekybininkai (1953 m.). Jie, bą įtraukiami ir studentai. Fi ’te Pageidautina, kad prie irgi dalyvavo konferencijoje. A. Jablonskis P. BLUZMANAS zinės geografijos katedroje
Gamtininku bendradarbiavimas su
' Buržuaziniais laikais Kauno Uždarius vieną tokią draugiją, rSj»ersiteto studentų tarpe ankščiau ar vėliau — po kitu daugybė studentų _drau»-pavadinimu — atsirasdavo r®TCia buvo įvairių įvairiau- nauja, o jų įtaka progresyvių■ korporacijų, draugijų, jų studentų J— tarpe visą i-«vlaiką ■ rovių, įvairių politinių pa- augo. osMų> pradedant kraštutiniais 1925—1926 metais komu R- KAŠAUSKAS ,a'Btais ir baigiant „demokra- nistai velkė įstelgtoje^jjraugiKįškfis” socialdemokratų ir joje ,,Atžala”. Kiek man žino ■lininkų studentų suslvlenl- ma, prie šloiFTos Kauno Uni m|:s. Mat, Universitete, vei- versiteto komunistų draugijos įsteigimo prisidėjo ir Karolis H,autonomija”... M „autonomija” ir „demo- Požėla. Draugija veikė pagal Adelė iš auditorijos išeina rafzmas” buvo taikomi tik jo nurodymus. paskutinė. Profesorius, sulai urluazinių partijų steigia1930—1932 m. veikė drau kęs tarpdury, dar kalba apie ■s draugijoms. Komunis- gija „Aurorą”, kurios eilėse jos seminarinį darbą, o pas ims toji veidmaininga „auto- teko būti ir šių eilučių auto kui paduoda ranką. ■ija” nebuvo taikoma. Ko- riui. „Auroros” steigėjų ir ak Lauke tiek saulės, kad ■ stai buvo persekiojami ir tyviausių narių tarpe buvo da akims skaudu darosi. Karščiu U jų legalią veiklą negalė- bartinis Vilniaus Valst. V. kvėpuoja grindinio akmenys ) b ti ir kalbos. ? Ų Kapsuko Vardo Universiteto ir mūro sienos. Adelė apsidai lį legalios studentų komu- rektorius Juozas Bulavas, pro ro — likusi viena, draugės istv kuopelės visą laiką vei- rektorius Eugenijus Meškaus jau nuėjo. n.W platino literatūrą, vedė kas, dėstytojai: Edmundas MeŠiandien šeštadienis, baig 3šJ|namąjį darbą studentų džys, Jurgis Blieka, rašytojas tos visos paskaitos ir, rodos, jpt, išleisdavo savo atsišau- Antanas Bauža ir kt. Draugijos kad kažin kas sunkaus nuo imls ir proklamacijas. Zino- darbas sekėsi: susirinkimuose į pečių nusirito ir nebeslegia a, I toks darbas buvo sunkus dalyvaudavo 40—50 studentų) studento. Adelė vis dar susi ^nepakankamai efektyvus, (anais laikais didelis skaičius). jaudinusi, o ausyse tebeskam isu anot buvo noras pasinau- Keletą_ sykių _ | draugijos ba profesoriaus žodžiai: pavyko legaliomis galimybėmis, jvltrinoje iškabinti sienlaikraš— Ką aš galiu pasakyti? . . uriį s turėjo registruotos stu- ztį. Rinkimų į vadinamąją stu Aš neturiu ką pasakyti. . . Čia mt; draugijos: kreiptis į pla. dentų atstovybę metu, buvo ne tik seminarinis darbas, net /■s Studentų mases, šaukti surinkta virš šimto balsų ir iš ne diplominis. . . Čia visa šir ■inklmus, iškabinti Unlver- rinkti du atstovai. „Auroros” dis žmogaus įdėta ir protas, teti koridoriuje savo vitriną įtaka progresyviųjų studentų — ir tik po to jis pažymėjo ■enlaikraštį. Kaip tai įvyk tarpe greitai augo, ypač jai kai kuriuos trūkumus, jo nuo vis atviriau atskleidžiant savo mone nereikšmingus. Ir grupė ti? „■štai, laikas nuo laiko,_ap- komunistinį vpidą... Žinoma, il sėdi nutilusi, ir kritikuoja ne aunant Universiteto vadovy- gai taip tęstis negalėjo. Baigė drąsiai. Adelė nesidžiaugia, ji pati ės Jaudrumą/ visgi buvo ban si tuo, kad ir ji buvo Universi anu įsteigti po kokiu nors ne- teto vadovybės likviduota, o gerai nesuvokia, ką ji jaučia. altu pavadinimu tokią drau- jos aktyviausieji veikėjai buvo< Šviesu mintyse, ramu širdyje, pašalinti iš universiteto ir/ ir toks malonus, truputį svai iją. o _____ _____ ginantis nuovargis ima, koks Ai ku, iš anksto buvo žino- atsidūrė kalėjime. 7 Bet Tr^ uždarius' „Aurorą” būna po didelio,“sąžiningai ata, kad tokia draugija gyvens ^»1, kol apie jos veiklos tik- vėl atsirado nauja draugija likto darbo; ir geri, kad apįjįjurlnį sužinos Universiteto „Scientla”, po to — „Stedra”?link toks šviesus pasaulis su !sdlvybė ir žvalgyba. Jiems ir kt. dangumi, šiltu pa —■ ' ’ begaliniu ” ’ aildnus ' tokios draugijos Taip, nežiūrint persekioji vasario dvelkimu, pasiekian ji tuejaus būdavo likvi- mų, kad ir su petraukomls, vi čiu pačią širdį. Ir jai atrodo, o jos veikliausieji da- są laiką nešė savo ugningą tie kad ji turi kur eiti, dar kažin lljviai perduodami žvalgybos sos žodį Kauno universiteto kam reikalinga, kažką turi at n i oi studentams komunistų steigia likti. Sustoja, pagalvoja. Ne, Ir visgi komunistinių drau- mos draugijos. niekur nereikia eiti, nebent į :11jU Kauno Universitete buvo. doc. V. Micelmacheris bendrabutį. Bet ten nenori. Pasižiūri į lagaminėlį, ar pa siėmusi pinigus. Reiktų iš sti pendijos bent ką nusipirkti, pavaikščioti po knygynus ir u! krautuves. Ilgai jos, matyt, vaikščiota, iųl nes kambaryje merginos jau į pramogas ruošiasi. Lygina HMC4S gali mokytis specialistų skaičių. Kiek daugiau drabužius, net kambaryje at iii IMTOSIOSE MOKYKLOSE? studentų priima Argentinos ir siduoda pagruzdusiu laikraš čiu. Vienos eis į šokius, kitos f mūsų aukštąsias mokyklas Meksikos universitetai, dėl to į kiną. Tik Adelė niSkur neža juose mokosi ir nemažai užsie pl/a dviejų kategorijų studentai. ■enlis jų gerai aprūpinti, pasi- niečių. Buenes-Aires universitete da. Traukia Ją pailsėti, tad pri rirpų tėvų vaikai — jie visą mokosi apie 7.000 užsieniečių. sėdusi ant lovos varto žurnalą. paskui beskutant sriubai ūdiji', metą gali paskirti moks- Stodami į universitetų jie iškil O bulves, beverdant ir vakaras , i. neturi lėšų, bet troški mingai pasiekia, baigę mokslus, ateina. Draugės puošiasi, įkai ns mokytis padeda jiems nu neieškoti Argentinoje darbi. Likti tusios šukuojasi prieš vieninte dėti visus sunkumus. Šitie stu- dirbti Argentinoje gali tik tuo lį veidrodį su nuskeltu kam ’ /uri ieškoti darbo, nes Ar- atveju, jei susituokia su Argenti mikliai sukasi tarp lovų ntir js aukštosiose mokyklose nos pilietybę turinčiais asmeni pu, ir kėdžių Adelė nesikiša į jų sktiamos stipendijos. Nepasi- mis. rTi7i®<?/i moksleiviai turi dirbti STUDENTISKOS TRADICIJOS ruošą ir kalbas, nes visa tai jai tolima, net nereikalinga m 'kytis, trumpindami savo atrodo. Bet jei draugės eina ego ir poilsio valandas. Bet Mūsų šalies, kaip ir visų kitų — ką gi. Kartais, tarytum ji kakliai eina prie užsibrėž pasaulio šalių studentai turi sa ti! slo, tas visada jį pasie- vus papročius, jau seniai tapu būtų vyresnė, drabužį draugei padeda sutvarkyti, patarimą sius tradicijomis. Papasakosiu kokį duoda, siūlo ar žirkles apie vieną iš jų: paduoda, jei po ranka pasitai JR GYVENA STUDENTAI? Inžinerijos fakulteto kieme sto ko. Ir visa tai daro su tyliu Mūris neskiriamos stipendijos, vi įvairiausiomis spalvomis nu atlaidumu, kokį jaučia suau statomi ir bendrabučiai. Siu tepliotas stulpas. Ir žemė apie gęs žmogus truputį padykuntai įsikurdinėja kur kas gali, jį išdažyta. Laikui bėgant fa siems vaikams. . . ii Universitetų paprastai yra kulteto pastatus perdažo, o stul Į duris pasibeldžia. ■ivatils pensionai, juose gali po neliečia. Žino, kad tai būtų Merginos, kurios sukiojasi venti, jei sumoki nuomą. Į bergdžias darbas. Po mėnesio tik pusiau apsirengusios, omą įeina ir maistas, bet jis stulpas vėl toks, koks buvo. Prie sprunka už širmos. Įeina eko iždaug sudaro tris ketvirtada- šio stulpo inžinerijos fakulteto nomistas Vytautas. Vadinamas y'.s vidutinio argentiniečio atly- studentai sveikina paskutinį eg jis „Vltka”. Jo vardas šitaip limc zaminą išlaikiusius diplomantus. „sumodernintas” todėl, kad Sveikina originaliu būdu. Vieni jis pažįstamas ko ne pusei netikėtai pripuolę su žirklutėmis universiteto, daug kas jį taip ■ku/? ir ką dirba apkerpa diplomanto kelnes iki trumpai Ir familiariai vadina. STUDENTAI? Neturtingieji studentai turi su kelių, kiti su tikrų dailininkų Jis labai populiarius merginų įkvėpimu aliejiniais dažais mar risti darbą. Dažniausiai jie gina jo palaidinę. Kartais dažai tarpe, nes aukštas, gražus ir ’ba Įvairiose kontorose. Bet tai papuola ir ant veido. Na, tai kas. apsukrus, žaidžia krepšinio •midaug laiko ir labai kliudo Dar geriau. Pasitaiko ir savano komandoje atsarginiu, orkest Nedaugelį laimingųjų rių kirpėjų, kurie apkerpa naujai re muša būgną. Ir kalba jo stytbjai paskiria savo padėjė- iškeptą inžinierių. Iš nukirptų „sumoderninta”, nes joje dau„chebrų”, „stipklų s- 9ėdikai kariais gauna slau- plaukų padaro ūsus, barzdą ir gybė ! Pareigas vienoje kurioje Bu- priklijuoja jam prie 'veido. Po to „kankanų” ir kt. Dabar jis ■Tres ligoninėje. Būsimieji kvatodamiesi studentai išbėga į klausia Aldonos. — Ji mieste, — sako Ade rinMriai perpaišinėja brėžinius, gatves, didžiausiam praeivių palaukti. — ristai dirba klerkais advokatų juokui vesdamiesi kartu ir naujai lė, — prašau Pasodinusi svečią, laiko savo ntoįvse. Aplamai, bet koks ne- iškeptą inžinierių. pareiga jį užimti. ’ai Įmokslui trukdąs darbas Panašias tradicijas turi beveik Pagaliau draugės išsiruo Ūtos i priimtinas. visi fakultetai. Naujokai perima šia, užmiršęs atsisveikinti, iš iš vyresniųjų ne tik rimtumą, bet brazda su Jomis Vitka. ■ kodėl mūsų ir šposus. Ir aplamai, BuenesPasilikus vienai Adelei po universitete mokosi rlEK DAUG UŽSIENIEČIŲ Airese studentai gyvena linksmai kuiio laiko nusibosta. Kamba ir nepraranda tikėjimo į švieses ryje tylu, bendrabutyje viskas Amerikos aukštosios nę ateitį. nuščiūva. Ir ateina tokia vie ‘kykios apmoko labai ribotą Vertė R. PETRONYTE numa, kad nežino ką daryti.
*
KAI NELINKSMA
(
Kaip gyvena ir niokosi Argentinos studentai
Melsvi balandžiai virš baltų kolonų, O katedros papėdėje lyg paukščiai Per visą dieną krykštauja vaikai.,«
Ištempia ir palovės savo la šokiai. Vaikinai iš pradžių ne gaminą, krausto drabužius, paslankūs, dairosi po salę. Ir Per visą dieną aikščių vėjas žiūrinėja fotografijas ir senus tik kelios poros šoka, pačia Ir dūžta skambūs saulėsgaudžia* dienoraščius, vestus pirmame me viduryje mikliai švyturuokrikštolėliai* kurse, kupinus romantikos ir ja kojomis. O ūžesio, maišymo- Ir žiojas platūs kryžkelių takai... naivių, kaip Jai dabar rodosi, si ir kalbų aplinkui tiek daug, svajonių. kad ausys apkursta, ir švie Melsvi balandžiai virš baltų kolonų..« Bet ir tai nusibosta. Ima sios lempos akina. Adelei net Te niekas jų pašauti neišdrįsta, šukuotis, netyčia dirsteli veid sunku save atskirti iš to sriau Tegu ramiai išauga tie vaikai! rodin. O iš stiklo į ją žiūri to. labai didelės, lyg ko išsigandu Ji nedidelė, stovi su Lina Tegu Jie myli svaigų, laisvą dangų sios akys. Veidas nedailus, no pasienyje, tad nieko ir nema Ir saulės virpesj dėmėtoj plytoj. sis i'ga, vyriška, .. Mažai ji to. Tik po kelių šokių priešais Tegu šventa Jiems būna žemė jųl apie savo Išorę tegalvoja, už jas apretėja merginų. Dabar simiršta, net pati nežino, kaip pro tarpus gali matyti daugy O Jeigu priešas šitą žemę pultų, atrodanti ,tlk veidrodis kart bę šliaužiojančių kojų, tai vie MesJo ................. ' ' kiekvieną pėdsaką gėdingą nur, tai kitur pasirodo didelė kartėmis primena. . . O pro langą kaip auksas lie šokėjo čiurpa, ryškus merginos Nuo žemės tos nuplausimekrauju! jasi saulėlydžio šviesa. Ten drabužis ar apnuogintos ran J. VAIČIŪNAITĖ, kur baigiasi miestas, matyti kos. Po kurio laiko šoka visi. apvalios kalvos, kažkur pa III k. lituanistė šalyje raudona ugnimi lieps Tik merginos kai kurios neiš MOKYKLOS DRAUGAMS noja langas, o Dalbos ilgako vestos lieka, ir vaikinai, kurie jės pušys stiepiasi aukštyn, nešoka, o prie durų sustoję Vėl buvau aš klasėje sakytum, norėdamos pažiūrėti, šnekasi apie sportą, muštynes, triukšmingoj kur, už kokių kalnų ir girių, skundžiasi vieni kitiems savo Ir senus draugus joje mačiau. Rytui švintant iš akių Jie dingo, Į kokius nežinomus kraštus rle- bloga nuotaika. Kai Liną išveda šokti, Ade Tik krūtinėj liko daug šilčiau. ■da saulė. Adelė sustoja prie lango, nieko negalvoja, ir vie lė pasitraukia prie nepažįsta Mes pasklidom po pasaulį platų— numa dar sunkesnė ateina. mų merginų. Sėdi jos kelios, Aš Ai darban skubėjau ir džiaugiaus — Rodos, rausva saulėlydžio švie gražios ir išdidžios, viena, net Aš skubėjau, nes, gal būt, po sa ir žemę ir, jos krūtinę pri dažytais antakiais. Šaiposi Iš metų pildo nesuprantamo ilgesio. šokančių, kritikuoja laikymąsi Ką aš gero padariau. Jie klaus. Atmintyje iškyla gimtinės va ir aprėdą, apšneka vaikinus, su ALG. KIRMINIUS karas su virpančiomis drebu kuriais šoko. Adelė stebisi, II kurso lituanistas lėmis rausvame danguje, at kad toks paprastas dalykas, klysta pažįstami balsai. Nebe kaip šokis, gali sukelti tiek, iškenčia ji, norisi kažkur eiti, kalbų, ir turėti savyje tiek tu su kažin kuo šnekėti, mylėti rinio. Bet ir klausytis jai jau ti. Tik pradėję pirmus žings nius, jiedu nesutaiko. Adelė ką, turėtį tokį artimą gerą nusibosta, ir vėl stebi salę. — Ar tu nešoki? — klau neskuba, stengiasi kaip nors žmogų, kad štai dabar, kai vi prisiderinti prie savo šokėjo, sos turi kur eiti, jai nereikėtų sia ją Lina. — Ne. Eisiu namo, galvą bet nepavyksta. Jie lipa vie būti vienai. . . nas kitam ant kojų, kliūva, lyg Ir saulės nebėra, vien tik kažin ko skauda.. . — Nesėdėk tokia surūgusi. šoktų ne ant parketo, o miš dangus švyti kaip vario dulkių pripiltas. Adelė nė pati nepa Stokis priekin, ar pati išvesk ke, kur daugybė kimšų ir me džio šaknų. Jie nuolat trinkjunta, kaip ima dainuoti. Jos kokį berniuką. O kai paskelbia „merginų čioja į aplinkines poras, visi balsas vis kyla ir kyla, ir nors pati to nejunta, pilnas kam teises”, ji stebi salę. Būtų traukiasi į šalis, palikdami barys jo, ir koridoriuje gali drąsesnė, tai išvestų kokį vai jiems daug vietos ir nustebę aiškiai girdėti. Ir geriau jai kiną. Bet kaip dabar nepažįs žvilgčioja. Ir berniukai, susto darosi, kažin kaip lengviau, tamą vesi? O jų grupės ber ję prie durų, kažin ko juokiasavo si- . rodos, lyg kokiam geram niukai labai išdidūs, 1.ir ___ Adelė dega visa iš gėdos, ir žmogui atvertų slaptas savo merginų nemėgsta. Šokiai seka vienas paskui steigiasi nežiūrėti, kas darosi širdies vietas. — Kad tu įsilinksminusi! kitą, salė šliaužia ratu, ir tik aplinkui. Ir pikta Jai ant savo — prižadina ją svetimi žo pertraukėlių metu slūgsta į ša šokėjo, net rankos dreba, ir džiai. Adelė susigėsta. Iš mies lis atsipūsti. Nusibosta Ade kartu gaila jo. Nedrįsta jis to grįžo Lina. Ji labai judri lei žvalgytis ir klausyti triukš visai šnekėti, suka galvą į šalį mergina. Kai pareina, visas mo. Reiktų eiti namo. Tik va ir neša skersą... Aišku, jis vE kambarys virsta aukštyn ko lios neturi atsikelti iš vietos, są vakarą tūnojo kampe, nesi ryždamas vesti gražesnės mer jomis. Greitakalbė, nenusėdlnti o be to, merginos neina. Ir vis jos niekas neišveda ginos, nes gėda didesnė prieš vietoje, žvitrių aklų. Ir plau kai, pusiau berniokiškai pa šokti. Žiūri jinai į merginas, tokią. O ją, Adelę, jis šit ir kirpti, vis slenka ant kaktos, kurias dažnai šokdina. Nei stumdo. . . Ir mažytės pertraukėlės me jos taip labai gražios nei ką, sklaidosi. — Koks gražus vakaras, — tik joms tur būt, geriau seka tu, kada radiolas sustabdomas uždėti plokštelei iš naujo, Ade sako ji, sėsdama ant palangės si, o jai ne.. . Ji tokia dabar jaučiasi pa lė atsikabina nuo savo šokėjo ir vydama laukan musę. — Adelė, einame kur nors. .. Gal vargusi, kad ir nuo kėdės būtų ir išbėga laukan. Išsineša gat sunku atsikelti, ir net miego vėn sunkios paniekos ir kan į salę? . . — Neisiu niekur. Reikia norisi. Nusisukdama žiovauja, čios naštą, ir skuba kuo to nosinaite šluosto ištryškusias liau nuo salės. Tuščioje gat anglų versti.. . — Ką čia versi! . . Einam ir ašaras. Ir susigėsta atsiminusi vėje garsiai kaukši jos batu tiek. Sutiksi tą berniuką, kur — ar kas nematė. Bet kam ji kų kulnai. Pamažu ji lėtina žingsnį, at per naujus metus tave išvedė rūpi, niekas į ją dėmesio ne sikvepia. Oras pilnas virpan kreipia. šokti. O šokiai, rodosi, į galą ei čios, kutenančios šilumos, no Adelė galvoja, kad draugė, primindama tą berniuką, no na, nes žmonių salėje apmažė risi pasinerti tirštose nakties ri iš jos pajuokauti. Tylėdama jo, ir gali gerai matyti, kas bangose, norisi kvėptd) orą į sa ve, kol krūtinė plyš. Pavasa kitame krašte darosi. sklaido knygą. rio glėbyje šnara žemė, atbun— Adele, šį vakarą salėje Jos vis neveda. .. gražus koncertas! — sugalvo Ir pati nepastebi, kaip sė dantys sodai, ant liepų šakų jusi, kaip prieiti prie draugės, dėti pasiellka viena, o visa ei brinksta pumpurai ir, rodos, šaukia Lima. — Juk dar ne lė nuo sienos iki sienos — kruta kaip vabaliukai. . . O vėlu! . . tuščia, nė pas ką pasitraukti. šit pakalnėje plaukia juoda Adelė pakelia galvą. Ir Li Dabar jai rodosi, kad visa sa upė, tik ten prie tilto blizga na, pamačiusi jos dvejojimą, lė žiūri į ją, ir tie žvilgsniai lyg peilio ašmenys, o pasro ima smarkiau pulti. Atima iš Ją taip svilina, kad visai viui, įvijuose verpetuose pla jos knygą ir nusviedžia ant lo karšta darosi. Ir kėdė po ja kasi mėnulis. Ir žvaigždės de vos. Išėmus iš spintos sukne dega, ir dingti nėra kur, tad ga tokios žemos, ramios ir ty lę, meta draugei ant galvos, susitraukia ir rankoje spau lios. . . Rodos šaukia, vadina prie kojų padeda batukus. O džia numeriuką nuo palto. Jai merginą kažin kas iš tamsu ta atsispirti negali, ir ima rodosi, kad ir aprėdas jos mos, tik nieko nematyti, nieko rengtis, pasiduoda Linos įkarš prastas, ir batai prasti, ir visa negirdėti. . . Ateina jai šlvesios geros čiui. Šukuodamas! dirstelia ji kažin kokia menka, niekam veidrodin. Tokia ji sukaitusi, nereikalinga. Nuduoti susimąs mintys. Juk visa tai niekai, vi kad net pati sau patinka. čiusios ji nemoka, o ir neno sa tai juokinga, — galvoja Gatve jos greitai bėga, ir ri; akys smenga į grindis, lū apie šio vakaro pergyvenimus. vakaro dvelkimas maloniai vė pose sustingsta liūdna šypse Sieloje taip švaru, tiek daug erdvės, tegul ten ateina dide dina karštus veidus. nėlė. Koncertas praeina bestovint, Šokis tas kankinantis ir il lė meilė! . . O gal meilė ją ir šaukia iš nes studentų pilnutėlė salė. gas. Nutilus muzikai, ji tuo Po koncerto norėtų eiti na jau pakyla išeiti, bet Lina pra tamsumos? . . Mėnulis slysteli pasroviui, mo. Tik kad niekas iš mergi šo ją palaukti. Adelė atsisėda nų neina, be to, ir Lina jos prie durų, ne taip matomoje tik greit atšoka atgal ir vėl verpetuose plevena geltonas jo neišleidžia. vietoje. Užgrojus muzikai, prasideda Bet ją netikėtai išveda šok- atspindis.
PRIĖMIMAS | UNIVERSITETĄ i šiais mokslo metais bus vykdomas pagal naujas sto jimo taisykles.
Plėšininėse žemėse
SPORTO STOVYKLA ZYDIŠKĖSE
Po rimto darbo malonu ir pa tobulinti jo judomuosius įgū riavimui valtimis, pramogd Šią vasarą vėl organizuo visą derliaus nuėmimo laiko ilsėti. kad šis poilsis būtų džius, vystyti moralines — va ir t. t. jama komjaunimo-jaunlmo tal tarpį ir prieš išvykstant bu tikrai Bet, Stovyklos gyvenimas malonus ir naudingas, lios savybes. ka nuimti gausų plėšinlnlų že vome apdovanoti ženkliukais būtina jį protingai organizuoti. Aukštųjų mokyklų sporti- organizuojamas remiantis mių derlių. Kaip ir praėjusią „Už plėšinlnlų žemių įsisavi Nėra reikalo aiškinti, kad nės-svelkatlngumo stovyklos dentų iniciatyva, viso stud] vasarą talkininkai vyksta į Ka nimą”. Apie 20 studentų ga naudingiausias yra aktyvus po mūsų šalyje ne naujovė. Pra — stovyklautojų kolek] zachstano stepes. Iš respubli vo garbės raštus. darbu, jų aktyvumu, p] kos viso vyksta 2000 studen Talkininkavimas derliaus ilsis, t .y. kuomet sudaromas dedant 1936 m. ir ypač po Di studentų išrenkama stovy! džiojo Tėvynės karo tokios sto tų, jų tarpe iš universiteto — nuėmime turėjo ir didelę pa vyklos plačiai paplito ir tapo taryba, kuri yra kolektyv] žintinę reikšmę: lankėmės Bal Jos suteikia tam tikras 500. populiarios. Nepilnais duome vadovavimo organas ir pati] Pernai derliaus ėmimo tal tarusijos TSR, RTFSR, Baš nimis 1956 m. vasarą šalyje lengvatas žmonėms, jau tu koje dalyvavo 60 mūsų uni kirijos ATSR, Kazachijos TSR buvo virš 100 stovyklų. rintiems gyvenimo ir savi versiteto studentų. Daugelis miestuose, maudėmės Volgoje. Mūsų universiteto sportinęstovaus darbo patyrimą. iš mūsų ir šiais metais noriai O ir pačios kelionės maršrutas svelkatingumo stovyklą numa vyks padėti plėšinių artojams. įdomus: Vilnius — Minskas — Asmenys, turintieji prakti Mes ten laukiami svečiai ir Smolenskas — Tūla—Ufa — tyta organizuoti liepos mėnesio nio darbo stažą pramoninė pagalbininkai. 8—31 d. d., puikioje Skaistės Ir kokių tik Tobolas. ežero pakrantėje, Zydiškėse. Jei praėjusiais metais dau je, žemės ūkio gamybo darbų neteko mums dirbti Stovykloje studentai bus apgy je arba kitose liaudies ūkio nuimant derlių. Bikuličlus dir gelį mūsų studentų dar bau vendinti viloje arba palapinė gino platūs, nežinomi stepių bo kombainininku, III kurso ir kultūros srityse (ne ma istorikas Liučvaitis ir aš dir toliai, nelengvas derliaus nu se. žiau dviejų metų) ir teigia bome kombainininkų padėjė ėmimo darbas, tai šiais metais Stovyklos darbas planuoja mai parodę savo darbe, o jais, patys valdėme šluos ag dalyvių bus žymiai daugiau. mas dviem kryptimis. Iš vienos pusės — vedamas mokomasis taip pat asmenys, demobi regatus. Kiti dirbo pakrovė- Juk pirmieji ledai pralaužti jais, grūdų rūšiuotojais ir kt. praėjusią vasarą, tad, drau — treniruočių procesas su stu lizuotieji iš Tarybinės Ar- Bendras kolektyvinis darbas gai, visi, kas nori įdomiai, Prie Skaisčio ežero, dentais sportininkais jų pačių $ mijos ir Karinio Jūrų Lal- suartino visų specialybių stu naudingai praleisti vasaros racionalus dienos režimas. Žai pasirinktoje sportinėje specia a vyno dalių, priimami pir- dentus. Laisvalaikį praleisda atostogas, mokslo metus pa- dimai, fiziniai _______ pratimai,___ turisti- lizacijoje tikslu toliau kelti £ moję eilėje (be konkurso), vome įdomiai: rytais ir keisti aktyviu poilsiu — da- niai žygiai, asmeninė higiena splrtinį meistriškumą, ir su vakarais maudėmės upėje, uo lyvaukime Kazachstano der- — visų ... šių priemonių kom studentais nesportininkais — Studentų vila Y gavę teigiamus Įvertinimus gaudavome, šokdavome. Be liaus nuėmimo talkoje! pleksas veikiant saulei, orui ir užsiėmimai, turintieji bendrą veik visi universiteto studen iš egzaminų. vandeniui nukreiptas J tai, kad sveikatingumo kryptį. Iš kitos stovyklos viršininkui re] . Eug. SKIBARKA sustiprinti žmogaus sveikatą, — daug laiko skiriama sporti- mentuotl visą stovyklos d d X Išskyrus Istorljos-filolo- tai dirbo su užsidegimu per niam-maslniam, kultūriniam $ gijos ir Teisės mokslų faMasinės kultūrinės priei darbui ir programoms. nės, iškylos, varžybų orgaiJ X kultetus, stojantiesiems bus Stovykloje bus taip pat or vimas, kolektyviniai laužau V pravedamas rusų kalbos ganizuoti buriavimo, moto kur visa tai yra stovyklos ta » mokėjimo patikrinimas žosai, šaudymo rateliai ir t. t. bei studentų aktyvo ir kūrjį $ Štai džiu. Gavus teigiamą įverKad būtų sklandesnls dar rezultatas. Be to, bus organizuojamos tojai ir studentai. Per sezonąį administracijai ir personalui ką papasakojo musų Mūsų universiteto pi] X tinimą, patikrinimo korespondentui Vietkomorezulpir ekskursijos į Nidą, Klaipėdos Palangoje pabuvos 210— užleidžiamas trečias aukštas. bas ir geresni rezultatai, nu matyta stovyklos bazę maksi kartą organizuojama sport: g tatai įdrg. konkursą neįtraukia- pramonės įmones, į įvairias 220 studentų ir 350 personalo' mininkas Ragevičlus: Jau 380 dėstytojų ir tarnau maliai aprūpinti sportiniu in sveikatingumo stovykla į ir kiekvienais $ —mi.Kaip Minėtuose dviejuoseme fa- istorines Žemaitijos vietoves, bei jų šeimos narių. tojų padavė pareiškimus į Pa ventoriumi: gimnastikos prie studentams sveiką ir naudi! tais, šią vasarą daugiausia po langos vilą. Juos svarstėme. taisais, inventoriumi žaidi poilsį. X kultetuose laikyti ilsiautojų vyks reikės į Baltijos pa Daugelį patenkinome, bet kai mams, lengvajal atletikai, fech Fizinio auklėjimo ir spJ \ rusų kalbos egzaminą rašjūrį — į Palangą. Palangoje ko negalėjome. Taip, pvz„ tavimui, sunkumų kilnojimui, katedros vedėjas [ e tu (atpasakojimas dikmūsų universitetas arba nuomoja Levinaitė, Blažienė ir keletas akademiniam irklavimui, buV. OSTRAUSKAS dvi vilas, kuriose vienu metu N tanias). kitų prašė kelialapį išrašyti gali gyventi apie 200 žmonių. liepos mėnesiui, bet mes galė Tiesa, šiais metais nuomos su jome duoti tik vėliau. klubą tartis buvo jau pasibaigusi, Socialinio draudimo sąskai bet dabar ji pratęsta iki 1967 Šių mokslo metų II semest Politechnikos Instituto stucl ta esame gavę 5 sanatorinius metų. ro viduryje įvyko mūsų fakul tai-komjaunuoliai. kelialapius (apmokamus 70 Prie vilų Palangoje veiks Kolūkyje klubo statybos f proc.): du į Palangą, du į Piar- teto studentų susitikimas su 120 vietų valgykla, skaitykla, kolūkių pirmininkais. Susitiki bams fakulteto komjaun nu (Estija) ir vieną į Kememokslinės bibliotekos filialas. rius (Latvija). Visai negavome mo metu Daugų rajono „Tai biuras sudarė tris brigas Žymiai prasiplės sportinės po 25 vyrus : į Druskininkus ir Birštoną, kos keliu” kolūkio pirmininkas pamainas priemonės — daugiau žmonių Stasys Vėgėlė (prieš metus bu merginas. Klubo statybos nors daug kas norėtų ten va vęs mokytojas) kvietė mūsų buose dalyvaus apie 90 lai galės žaisti stalo tenisą, lošti šachmatais, šaškėmis. Jau be žiuoti. fakulteto studentus vasaros teto studentų. velk susitarėme su sanatorija Pirma brigadinė par atostogų metu pastatyti kol Yra 23 kelialapiai į poilsio „Palanga” dėl dviejų lauko Vilos Palangoje. statybos darbą pradės nuo namus. Žmonės galės ilsėtis ūkiečiams klubą. teniso aikštelių. Jose galės iš 1 dienos, antra — Druskininkuo Fakulteto komjaunimo orga pos Sitūą, metu Palangos vilose Ne visi juk galės išvykti į Valakumpiuose, karto žaisti 6—7 poros. liepos 15 ir trečia — se. Palangos „Motinos ir vai nizacija šį pasiūlymą priėmė Rūpinantis poilsiautojų pa poilsiauja 55 aptarnaujančio Palangą. Jau susitarta su Rek ko” sanatorijoje. Pietų Kry rugpiūčio 1 dienos. Fakul togumais, jau užsakyta 100 personalo ir dėstytojų vaikai. toratu organizuoti negalinčių me, Eupatorijoje (taip pat ir nutarė studentų jėgomis var studental-komjaunuoliai naujų lovų su panceriniu tink O nuo liepos 4 dienos ten va išvykti profesorių ir dėstyto Kryme), Gudautoje (Gruzija). saros atostogų metu pastatyti tai pasiryžę iki rugpiūčio „Taikos keliu" kolūkyje klubą. dienos baigti klubo stnt! žiuoja patys dėstytojai, tarnau- jų poilsiavimą Zydiškėse, kur lu. Bet ne vien dėstytojų atos Klubo projektą padarė Kau Tai bus mūsų, filologų, neq togos bus įdomios. Apie tai, kaip poilsiaus studentai, mums no Politechnikos Instituto Sta lis ir kuklus indėlis į Lieti] papasakojo universiteto prof- tybos fakulteto komjaunimo kolūkinio kaimo kultūros ] komiteto nariai Trakymas ir biuro sekretorius. Statybos tėjimą. darbams taip pat vadovaus du J. Bielė ii Račis. į Palangą studentai vyksta S trimis pamainomis. Liepos 4 Kaip kiekvienais metais, turi visas galimybes parodyti —25 d. d., liepos 25 — rugtaip ir šiemet vyksta LTSR savo jėgas. Praėjusios krepši piūčlo 14 ir rugpiūčio 14—31 Šių metų vasaros atostogos ros ir meno dekados metu //uitai aukštųjų mokyklų spartakia nio varžybos baigėsi nesėk dienomis. mums, ansamblio nariams, bus me kūrybinį susitikimą su da. Tai mūsų darbo patikrini mingai. Metų iš metų univer Studentas, norįs patekti į kaip niekad įdomios ir turinin liaudies dainų ir šokių ansa'f 7) mas. Šiais mokslo metais į siteto krepšininkai smunka že gos. Kaip žinia, mūsų kolektyvas „Slionsk” su kurio dalyvio. H spartakiados programą įtrauk myn. Sunku ką nors kalbėti mūsų vilą, paduoda pareiškimą vyks į VI pasalinį jaunimo ir megsime draugystės ryšius [ėcl profkomitetui ir sumoka 50 rb. ta lengvoji atletika, krepšinis, apie krepšinio komandos per studentų festivalį. O kas iš mūsų bus bene pirmieji draugaiįtų tinklinis, rankinis, slidinėji spektyvas — tai stipriai atsi Iki šiol dar jokio konkurso nė nenori savo akimis pamatyti šios kuriais susitiksime pasauli: Itar mas, fechtavimas, gimnastika, ra. Vadinasi gali važiuoti kiek’- grandiozinės jaunimo draugystės festivalyje. Taip pat rtu/zio: ■ tenisas, šaudymas, irklavimas, liekanti sporto šaka. vlenas t kuris tik nori (kelionė ir solidarumo šventės! Į festivali Pabaltijo tarybinių respi Iš šiuolaikinė keturkrovė, plauky Šiuo metu aukštųjų mokyk mes vyksime demonstruoti pui festivalis Rygoje, kur susitiki^ mas ir čiuožimas. Dėl klimati lų spartakiadoje pirmauja Kū ir maistas už savus pinigus) kaus mūsų liaudies meno — dai su draugais iš Latvijos, L\ nių sąlygų slidinėjimas ir Be to profkomitetas turi 20 nų ir šokių, o tai mus įpareigoja Dalyvausime ir mūsų respu čiuožimas nebuvo pravesti. no Kultūros Instituto sporti kelialapių į sanatorijas (Palan tvirtai pasiruošti koncertams. pirmajame festivalyje. Liep ninkai, antrą vietą užimame Šiuo metu sportininkai jau ga, Pietų Rusija, Kaukazas, Tuo tikslu, nežiūrint j karštą d. vakare specialiu trat yra varžęsi trijose sporto ša mes . Estija) Čia studentas turi mo studijų laikotarpį — egzaminus drauge su kitais respublikai kose. Šiais metais geriau ne kėti tik 30% kelialapio kai intensyviai. repetuojame. Šio stovais išvyksime į Maskvą, Dar liko septynios sporto gu anksčiau spartakiadoje pa mėnesio pabaigoje turėsme kūry būsim visą mėnesį! Taigi. ■ >ky nos, t. y. 300—400 rb. sirodė mūsų gimnastai, iškovo šakos, Varžybos bus tęsiamos binę stovyklą Trakuose ar kurioj atrodo, ši vasara mums bus pa> Yra 40 kelialapių į poilsio ję II komandinę vietą, aplenk liepos 1 — 7 dienomis. Dabarkitoje gražioje vietovėje. Ten rai festivalinė vasara. Tai dami tokius pajėgius kolekty tlniu metu numatyti, kokie namus. Dešimties dienų poilsis baigsim ruošti savo repertuarą, is s studentui kainuos 72 rb. (ne vus, kaip Politechnikos Insti bus galutiniai spartakiados re A. DAlU lisi skaitant kelionės). Nenorite iš pailsėsim. Be to, lenkų literatututas, Žemės Ūkio Akademija. Žiemos lengvosios atletikos zultatai — sunku, tačiau mū važiuoti iš Lietuvos — prašau, % varžybose mūsų sportininkai sų universiteto sportininkai poilsiaukite Palangoje, Drus „Tarybinio studento” redakcija linki laikraš kininkuose. Norite pamatyti pasirodė žemiau savo galimy dės visas pastangas, kad iš čio skaitytojams maloniai ir linksmai, naudin Krasnodaro kraštą, Tuapse, bių. Teko pasitenkinti V vieta. Universiteto rankininkės... Jos Tačiau prieš akis — vasaros kovotų kuo geresnę vietą! Gruziją — važiuokite į tenykš gai ir įdomiai praleisti vasaros atostogas. seka mūsų vyrų ekipos, kuri ne čius poilsio namus. Ir jūs pui seniai iškovojo Aukštųjų mokyklų lengvosios atietikoe pirmeny Iki susitikimo naujais mokslo metais! kiai praleisite vasarą. V. Nikelis Mūsų lengvaatlečiai dar spartakiadoje I vietą, pavyzdžiu. bės.
Vilose, sanatorijose, poilsio namuose
Statysime
kolūkiui
Tat bus festivalinė vasara
LV 03341.
Užs. Nr. 916
Redakcijos adresas: Vilnius,
Stuokos-Gucevičiaus g., 3, telef. 7-79-17. Spaudė laikraščių ir žurnalų leid.
spaustuvė.
REDKOLEGIJA