EGZAMINAS-ATASKAITA TĖVYNEI! VISŲ ŠALIŲ PROLETARAI, VIENYKITĖS I
>-------------------!
Nr. 20 (331)
j!
l
Vilnius,
')
1959 m. qegužės mėn.
j
i
28 VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORATO PARTINIO BIURO, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS
KETVIRTADIENIS
'
TSKP ISTORIJOS EGZAMINAI
ĮĮ
-------------------------------- — F '' Kaina 20 kap. t1
revoliucinės kovos bei socia lizmo statybos Tarybų Lietu voje pagrindines problemas, orientuotis einamosios užsie nio ir vidaus politikos klausi muose. Tikimasi, kad šio pavasario egzaminams (kursiniams ir valstybiniams) bus lengviau pasiruošti, kadangi studentai dabar gali pasinaudoti TSKP istorijos naujo vadovėlio I— XIII skyriais; kurie išspausdin ti įvairiuose TSRS ir LTSR žurnaluose.Be viso to, kated ros kabinete yra nurodyta egzaminams reikalinga atitin kama literatūra. Tad sėkmės, draugai stu dentai! Doc. K. NAVICKAS TSKP istorijos katedros vedėjas
Gamtininkams-pats darbymetis Gamtos mokslų fakulteto studentams dabar pats darby metis — pavasario egzaminų sesija. Ketvirtas šio fakulteto kursas jau baigė egzaminus ir dabar išvyksta praktikon į įvairias šalies ir respublikos vietas. įpusėjo egzaminus III gam tininkų kursas. Biologijos spe cialybės studentai jau išlaikė 2 šios sesijos egzaminus: po litinę ekonomiją ir augalų fi ziologiją. Biologai egzami nams kruopščiai ruošėsi, todėl ir rezultatai neblogi: daugu ma penketų ir ketvertų. Ypač gerai sesiją laiko botanikės
Jūra Marcijonaitė, Živilė Lazdauskaitė, Virga Marinskaitė, zoologė Dana Zubeliūtė ir ki ti. *** Pirmas kursas taip pat jau laiko egzaminus. Pirmas iš jų buvo TSKP istorijos. Pirma kursiai irgi nesiskundžia pen ketų „trūkumu”, nors ne visi, žinoma, atėjo taip gerai pasiruošę, kaip E. Irkinaitė, J. Dambrauskaitė, arba A. Kriklytė (biologijos specialy bė). Sekantis I k. biologų eg zaminas — zoologijos,
Nesnaudžia ir medikai
Stasiukaitis. Urbonas, studen- kokių nors pakitimų nenu tal-teisininkai Merčaitis, Plū- matoma. Čia, kaip ir anksčiau, kaitė, Rasiūnas, Sakalauskas, bus reikalaujama gilaus par Sadreika, Talljūnaitė, Urbo tijos suvažiavimų, svarbiau nas, Vėlyvis ir kt. Jų atsaky sių konferencijų bei plenumų mą’ buvo įvertinti labai gerai. nutarimų ir apskritai partijos Tačiau kai kurių studentų politikos, revoliucinės teori mokėjimas buvo įvertintas ir jos, pagrindinių marksizmo-le nepatenkinamai, Nepatenki- ninizmo klasikų veikalų kon namus pažymius gavo stu- kretaus žinojimo pagal uni Juzelevič, versitetams skirtą programą. dentai-žurnalistai Bačiulytė, Oleka, Grudzins- Kaip kursiniuose, taip ir vals kas ir Lapienis, teisininkai La tybiniuose egazminuose bus šas, Ramanauskaitė ir Meš skiriamas rimčiausias dėme kauskas. Svarbiausia šių nei giamų rezultatų priežastis, sys TSKP XXI suvažiavimo kaip taisyklė, pasirodė šių medžiagos įsisavinimui, o taip studentų lengvabūdiška pažiū pat bus reikalaujama žinoti ra į mokymąsi. Jie retai LKP ir Lietuvos darbo žmonių lankydavo paskaitas ir semi narus, neskaitydavo privalo mos literatūros ir tuo būdu nesiruošdavo seminariniams už siėmimams. Dėl šių priežas čių, pavyzdžiui, TSKP isto Medicinos mokslų fakulteto III kurso studentas E. Razgauskas rijos įskaitą negavo ir tokie atsakinėja pataloginės anatomijos kurso praktinę dalį asistentui Pirmąjį šioje egzaminų sesijoje — TSKP istorijos — Laužikui. Medicinos fakulteto I kurso egzaminą išlaikė II kurso teisininkai. Egzaminui dauguma studentai kaip Bajoriūnas, gerai ruošėsi, todėl ir rezultatai neblogi. M. Ignoto, B. MerIvaškus, Jurskytė, Januškaitė. čaičlo, V. Bendinsko, Z. Plūkaitės ir kitų žinios buvo Nuo birželib 1 dienos prasi įvertintos labai gerai. Šie studentai ne tik gerai mokosi, deda egzaminų sesija ir liku bet taip pat yra ir geri visuomenininkai. siuose fakultetuose. Kiekvie l gamybinę praktiką neseniai je, Kretingoje, Lentvaryje ir kino fakulteto akademinės gru išvyko IV kurso biologai. Prak- tose respublikos vietose, pės komjaunimo ir profsąjun tiką jie atliks Mičiurinske, o Nuo birželio 1 dienos į prakgos organizacijos privalo mo taip pat Ventės rage, Merkinė- tiką išvyks ir kitų specialybių bilizuoti visas jėgas, kad ne bei kursų gamtininkai. patenkinamų pažymių būtų kuo mažiau. Ypač čia turi pasireikšti avangardinis vaid III ir IV kurso bibliotekiniu- atliks geriausiose respublikos ir muo komjaunimo organizaci kai taip pat baigė egzaminus šalies bibliotekose. jų, kurios privalo nukreipti ir išvyko praktikon, kurią jie visą savo „ugnį” prieš atsili- . ------------ ------- o------------------ S— kėlius ir lengvabūdžius. Tai ypač turi būti aktualu II kur Baigę pavasario egzaminų išvyko į gamybinę praktiką, so Fizikos-matematikos fakul sesiją. Istorijos-filologijos fa- Busimieji žurnalistai praktikuoteto ir lituanistų komjaunimo kulteto II, III ir IV kurso žur- sis įvairių respublikos rajogrupėms. nalistikos specialybės ''Studentai nų laikraščių redakcijose. Artėjant egzaminų sesijai, TSKP istorijos katedra savo ruožtu pasirūpino, kad per kursinius egzaminus būtų Teisės mokslų fakulteto II kurso studentė T. Mikitavičiūtė atsa Pažymėtas pro?. M. Kaveckio jubiliejus išvengta bet kurių netikėtu kinėja TSKP istorijos egzaminą dėstytojui Marceliui ir asistentui Luneckui. mų, kurie kartais „nuskriau Šiomis dienomis jungtinė.KPI ir VVU mokslinė Tary džia’’ gerai besimokantį stu ba Kaune pažymėjo prof. Kavecklo 70-ųjų gimimo meti dentą ir labai dažnai nepel nių sukaktį. nytai „išgelbsti’’ apsileidėlį. AUKLĖJIMO KLAUSIMAI Geologijos-minerologijos mokslų daktaras prof. Mykolas Tam tikslui katedra kiek pa Kaveckis dirba Kauno Politechnikos institute, kur vado keitė egzaminavimo tvarką. DĖMESIO CENTRE vauja inžinierinės geologijos katedrai. Prof. Kaveckis kar Visų pirma buvo atsisakyta tu yra ir mūsų Universiteto mlnerologijos katedros vedė nuo bilietų traukimo metodo: Kaip auklėja studentus rusų kalbos ir literatūros kated jas. Šioje katedroje prof. M. Kavecklo dėka yra turtingiau šis pakeitimas leidžia egzami ros — šiam klausimui buvo skirtas neseniai įvykęs Istori natoriui patelkti klausimus sia Pabaltijyje mineralų kolekcija. Už nuopelnus geologijos-minerologijos mokslų srityje ir kiekvienam studentui savo jos-filologijos fakulteto atviras partinis susirinkimas. Pranešėjas doc. R. Mironas nurodė, kad dauguma pa nuožiūra. Be to, katedra leido ilgametę kolektyvinę veiklą prof. M. Kaveckiui 70 metų skaitų ir seminarų, kuriuos praveda svarstomų katedrų na egzaminatoriams pateikti stro jubiliejaus proga suteiktas LTSR Nusipelniusio mokslo vei piems ir pavyzdingiems stu riai, yra reikiamo lygio. Buvo nurodyti tuo pačiu ir trū kėjo garbės vardas. dentams mažiau klausimų, o kumai, sutinkami atskirų dėstytojų darbe. Prie visų kursų tiems, kurie blogai mokėsi,— auklėjamajam darbui priskirti dėstytojai, bet gerai iš jų daugiau. Mes manome, kad tai dirba tik doc. V. Kostelnickis ir E. Kondiurina. O juk nepadės objektyviau įvertinti paslaptls, kad kai kurie rasistai nerimtai mokosi, nedraus studentų mokėjimą. mingi, pasižymi šiurkščiu elgesiu. Kai dėl TSKP istorijos Apie tai, kad rusistal lietuviai nepakankamai tobulai valstybinių egzaminų, tai čia išmoksta rusų kalbą, kalbėjo doc. V. Kostelnickis. Reikia pasiekti, kad studentai gerai Išmoktų kalbą. Tam reikia nė Kolumbijos Stu dentų pradėjo kovą gerinti dėstymą ir daugiau reikalauti iš studentų. BELGIJA dentų Sąjunga. prieš mokesčio už Doc. N. Mltropolskaja pažymėjo, kad dėstytojų ryšiai mokslą pakėlimą Po Leopoldvilio su studentais silpni. Komjaunuoliai turi dažniau kviesti net 60 proc. Uni Belgų Konge versiteto studentai KLDR Nauji pareiškimai dėstytojus į savo susirinkimus, biuro posėdžius, o katedros Įvykių Belgijoje pasikeitė ir kelios profesinės turi organizuoti daugiau posėdžių su įdomiais pranešimais, studentų paži uros. Atsižvelgdamas į sąjungos pareiškė, Savo paskutiniame dąlyvaujant studentams. nepaprastą techni kad jie prisijungs Belgų Na kos augimą įvairio V kurso studentė Zabielaltė kalbėjo apie tai, ką davė ir kongrese prie kovos, jei vy cionalinė Studentų se šalies pramonės riausybė ignoruos ko nepakankamai davė jai Universitetas. Dėst. N. Solovjo Sąjunga priėmė re studentų reikalavi srityse, Korėjos vas nurodė individualinio darbo su studentais reikšmę. zoliuciją, kurioje iš Liaudies Demokrati mus. pasipiktinimą Toks darbas leidžia atsižvelgti į visas specifines individo reiškė nės respublikos Mi Aštuoniolika stu dėl savavališkų nistrų Kabinetas dentų, dalyvavusių ypatybes. areštų Belgų Konge nusprendė atidaryti demonstracijoje Studentai rusistai silpnai dalyvauja Universiteto visuo ir trijų Kongo Lais 15 aukštųjų mokyk prieš mokesčių pa meniniame gyvenime. Fakultete nėra saviveiklos ratelių vojo Briuselio Uni lų ir 5 specialias kėlimą, atsidūrė li studentų mokyklas nuo šių goninėje (į studen rusų kalba, fakulteto sienlaikraštyje retai būna straipsnių versiteto butų užpuolimo. Re metų rugsėjo 1 die tus buvo šaudoma). apie rasistus. Šiuos trūkumus nurodė drg. E. Kondiurina, zoliucija pabrėžia, nos. Taip pat nu Vienas mirė, du yra kad Leopoldvilio kviesdama visapusiškai vystyti studentų kūrybines jėgas. spręsta išplėsti esa labai pavojingoje įvykių priežasčių į tai, kad per silpnai dirbama internacionalinio auklėji reikia ieškoti kolo mas aukštojo moks būklėje. lo įstaigas. mo srityje, atkreipė dėmesį drg. J. Bielinis. Nelietuviams nijiniame režime. KOLUMBIJA Japonų koloniza studentams reikia aiškinti, kad jie ruošiami dirbti LTSR Tą patį pakartojo torių viešpatavimo Universiteto stu ir Spalvotųjų Stu mokyklose, todėl jie turi domėtis respublikos gyvenimu, dentai, demonstravę metais šiaurės Ko Asociacija lietuvių liaudies kultūra, išmokti lietuvių kalbą. Yra trūku dentų kartu su Bogotos rėjos dalyje nebuvo Belgijoje, kuri pri mų rusų kalbos dėstyme kituose fakultetuose. darbininkais prieš nė vienos aukšto mygtinai reikalavo Prof.B. Pranskus išreiškė pageidavimą, kad būtų ski iš Belgijos vyriausy pravažiavimo mo sios mokyklos, vi kesčio augimą buvo durinių mokyklų riama daugiau valandų lietuvių literatūros kursui, kuris bės imtis priemo atremti studentų skaičius policijos, iš nių. kad Konge bu skaitomas rusistams, nes tas kursas supažindina ne tik su tų sudarė vos 2 proc. kviestos vyriausy užlaikyta pagar literatūra, bet ir su kultūros istorija. bės. 174 asmenys Valstiečių ir darbi ba asmens teisėms. ninkų vaikai nelan buvo areštuoti ir Partiniame susirinkime buvo priimtas nutarimas, ku kė net pradinių kankinami; tarp jų BRAZILIJA riame numatomos priemonės svarstytų katedrų darbui pa mokyklų, šiandieną — studentų vadai. Julius Gužas, žemės ūkio ministerijos vyresnysis ekonomis gerinti. įpareigojami visi dėstytojai aktyviai įsitraukti į 1,5 milijono vidu šalyje yra 22 aukš Demonstraciją or tas, turintis 12 metų gamybinį stažą, pateikia dokumentus į Eko ganizavo Nacionali tosios mokyklos. rinių mokyklų stu studentų auklėjimo darbą. nomikos fakultetą. Komunistiniame studentų auklėjime didelį dėmesį parti ja skiria visuomeninių discip linų studijavimui, marksiz mo-leninizmo teorijos giliam įsisavinimui. Viena tokiu dis ciplinų yra TSKP istorija — mokslas apie mūsų šalies dar bininkų klasės marksistinėslenininės partijos atsiradimo ir išsivystymo dėsningumus, apie jos veiklą ir vadovavimą darbo žmonių masių kovai dėl revoliucinio visuomenės pertvarkymo komunizmo pa grindais. TSKP istorijos studijavi mas padeda įsisavinti mark sizmo-leninizmo teorijos ir mū sų partijos politikos pagrin dus. Partijos politiką ir jos revoliucinę teoriją įsisavinti studentai turi todėl, kad jie, busimieji tarybiniai specialis tai, ne tik patys būtų įsitiki nę komunizmo reikalo pergale, bet ir būtų aktyvūs Lenino bei komunistų partijos idėjų gy nėjai, atsparūs buržuazinei ideologijai, patys sugebą ko voti su šios ideologijos reiš kiniais žmonių sąmonėje. Studijuoti TSKP istoriją tai reiškia mokytis iš vyres niosios kartas revoliucinių tradicijų, kurios padėtų šian dieninėje kovoje už komunis tinę visuomenę, prieš socializ mo idėjų priešus. Drg. N. Chruščiovas pranešime TSKP XXI suvažiavime kalbėjo: ,,Mūsų jaunoji karta neišė jo tos didelės gyvenimo ir kovos mokyklos, kurią teko išeiti vyresniajai kartai. Jau nuoliai nežino ikirevoliucinio lakotarpio baisumu ir tik iš knygų gali susidaryti vaizdą apie darbo žmonių išnaudoji mą. Todėl labai svarbu, — pabrėžiama pranešime, — kad mūsų jaunoji karta žinotų šalies, darbo žmonių kovos už savo išsivadavimą istoriją, didvyriškąją Komunistų parti jos istoriją, būtų auklėjama revoliucinėmis mūsų partijos, mūsų darbininkų klasės tra dicijomis”. Tokia yra didžiulė TSKP istorijos studijavimo reikšmė. Šią reikšmę gerai supranta daugumas Universiteto studen tų, per visus mokslo metus giliai studijavusių partijos istoriją, reguliariai lankiusių paskaitas bei aktyviai dalyva vusią seminariniuose užsiėmi muose. Šie draugai parodė gerą išstudijuoto dalyko mo kėjimą. Tai II kurso studentai -žurnalistai Baušys, Kobeckaitė, Puplauskis, Sadauskas,
Egzaminus laiko teisininkai
Į gamybinę praktiką
£ £
KOMUNISTINIO DARBO VASARA
Profesoriui V. Sezemanui metai
Gerai išlaikyta egzaminų vasarą darbo stovyklų skai sesija — ilgo ir atkaklaus vi čius žymiai padidėjo, sukaup sų metų studento darbo ata tas didelis patyrimas organi 1923 m. V. Sezemanas skaita. Tačiau mūsų tarybi zuojant darbą ir poilsį kol pakviečiamas į Lietuvą. Čia nei studentijai įprastu reiški ūkiuose, daugiau pasirūpinta jis dirbo profesoriumi Kauno niu tapo laikyti egzaminus ne stovyklų paruošimu ir aprūpi Valstybiniame, o nuo 1940 tik prie komisijos stalo, bet nimu. Ankstesniais metais m. — Vilniaus Valstybiniame ir visu savo gyvenimu ruoštis statybininko specialybių stu universitetuose. dideliems komunistinės visuo dentai išmokdavo vietoje, o menės kūrimo uždaviniams. Pokariniu laikotarpiu V. šiais metais, bendradarbiau Reikšmingas studentų sąmo jant su Vilniaus statybos mo Sezemanas dirba profesoriu ningumo egzaminas yra Uni kyklomis Nr. 1 ir Nr. 2, 37 mi filosofijos katedroje. Šiuo versiteto organizuojamos va studentai įgijo mūrininko ir metu profesorius vadovauja saros darbo stovyklos, kurio 22 — tinkuotojo specialybes. se būsimieji tarybiniai inteli aspirantams. Katedros darbuo Ktekvienoje darbo stovyk gentai pamilsta paprastą fi loje turėsime po vieną kvali tojai gerbia profesorių V. Sezinį darbą, arčiau susipažįsta fikuotą mediką (vyresnio kur zemaną, kaip draugišką, visa su kolūkinio kaimo gyvenimu, so studentą), kuris vietoje ga da pasiruošusį pasidalinti sa padeda kolūkiečiams kurti lės suteikti reikiamą medici materialines gėrybes ir tuo vo žiniomis, nuoširdžiai teininę pagalbą. Studental-stapačiu, išnaudojant pasitaikan tybininkai bus apgyvendinti kiantį pagalbą jauniems dėsčias progas, plėsti kultūrinį kolūkių mokykįose-internatuotytojams. jų akiratį. se. Čia Jie reguliariai gaus 8 Šia prasme mūsų komjauni Nepaisant sudėtingo ir pavadinimų leidinius. Laisva V. Sezemanas pri prieštaringo mokslinio kelio ir mo organizacija turi nesenas, kurį davė kolūkiečiams bend- vardų, ypač išsiplėtus} laikiu studentai rengs tinkli bet geras tradicijas. Nuoša’ ravimas su studentais. Užsi- TSKP XXI suvažiavimo. nio ir futbolo varžybas su kol klauso senajai mūsų respub senyvo amžiaus, profesorius mokslininkų kartai ir liame Dzūkijos kampelyje iš. mezgusi draugystė nenutrūksRuošdamiesi įgyvendinti ūkio jaunimu, mėgėjai galės likos augę dideli Žilinų kultūros■ ta ir toliau. Studijų metu ga partijos keliamus uždavinius, žaisti šachmatais šaškėmis, do yra nuėjęs ilgą, sudėtingą stengiasi eiti kartu su gyve namai, tapę apylinkės kultū. Įima sutikti kolūkiečius Uni- būsimieji specialistai nėra pa mino. Tikimės daugelyje sto mokslinio darbo kelią. nimu. Salia logikos kurso ros židiniu, magistralinis me-». versltete, o šeštadienių vaka syvūs naujo judėjimo stebėto vyklų turėti radijo imtuvus, Mokėsi prof. V. Sezemanas dėstymo, prof. V. Sezemanas lloracijos griovys Kaišiadorių rais naujuose kultūros namuo- jai. Jie mokosi Iš šauniųjų akordeonus. Petrapilio universitete, kur rajono Lenino vardo kolūkyje se studentai skaito paskaitas darbininkų darbo entuziazmo 1909 metais baigė Istorijos- ir šiuo metu dirba mokslinį Praktiniame stovyklų orga — tai ryškūs studentų sąmo ateistiniais, mokslo populiari- ir padeda jiems mokytis, la nizavimo darbe komjaunimo filologijos fakultetą, įgyda darbą. Be paruoštų spaudai ningumo, meilės darbui ir zacijos klausimais. Skamba vintis straipsnių, kuriuose sprendžia visapusiškai. Graži organizacijoms didelę paramą komjaunuoliško entuziazmo studentų ir kolūkiečių dainos. draugystė sieja filologus su suteikė partinės organizacijos mas filosofijos ir klasikinės mi sudėtingi logikos klausi Komjaunimo organizacija, „Aušros“ fabriko siuvėjomis, ir Rektoratas. Neseniai įvy filologijos specialybę. Toliau liudininkai. Nors nuveikta dar nedaug, tačiau kiek pui- siekdama ir toliau stiprinti gan^tininkUs su M. Melnlkal- kusiame Universiteto partinio ruošėsi profesūrai Marburgo mai, profesorius išvertė ir ko kių žmonių jau išugdė vasa- studijų ir darbo draugystę, tės fabriko konditerininkais. biuro posėdyje buvo detaliai bei Berlyno universitetuose. mentavo Aristotelio veikalą ros darbo stovyklos! Teisinin- įtraukdama vis didesnį stu Didelę pagalbą mokymosi sri aptarti visi stovyklų paren 1913 metais Petrapilio uni „Apie sielą”, kurį planuoja kas Romualdas Calka, filolo- dentų skaičių į visuomenei tyje Baltijos žvejams suteikia gimo ir veiklios klausimai. versitete jis išlaikė filosofijos išleisti Politinės ir mokslinės gąs Rimgaudas Mališauskas, naudingą darbą, išplėtė ir va chemikai, matematikai ir filo Birželio 28-ji — Tarybinio magistro egzaminus ir dirbo literatūros leidykla. Sis veika medikė Olga Minkevičiutė ži saros darbų apimtį. Šią vasa logai, kurie vyks į Atlantą jaunimo diena. Tą dieną apie mokslinį bei pedagoginį dar las lietuviu kalba leidžiamas nomi Universitete kaip geri rą veiks šešios studentų dar kaip konsultantai. 200 Universiteto studentų iš pirmą kartą. studentai ir komjaunimo dar bo stovyklos — Daugų, Za Diena po dienos plečiasi ir vyks į pirmąją darbo pamai bą įvairiose mokslinio gyveni bo entuziastai. Darbas studen rasų, Šiaulių, Vievio, Eišiš Gegužės 30 dieną prof. Se gyvenimu, mo srityse, jų tarpe Petrapi tvirtėja ryšys su tų stovyklose padėjo dauge kių, Švenčionių rajonų kol ną pasiryžę komjaunuoliškai liui draugų tvirčiau subręsti ūkiuose, didelė studentų gru studijų ir darbo draugystė pradėti komunistinio darbo lio universitete bei kitose zemanui sukaks 75 metai. ir politiškai, ką rodo faktas, pė dirbs Kauno hidroelektri įgyja vis naujas formas, ji ap aukštosiose mokyklose, dėsty įžymios sukakties proga kad, greta kitų, šiais mokslo nės statyboje. Kartu su stu ima vis plačiau mūsų studen vasarą. damas logiką, psichologiją, pe linkime Jubiliatui sėkmės kū tiją ir respublikos darbo dentais važiuos ir dėstytojai. A. DAUNORA VICIUS metais į komjaunimo eiles Universiteto komjaunimo dagogiką, estetiką ir kitus rybiniame mokslo ir auklėja įsijungė pasižymėję „statybi Statys net trejus kultūros na žmones. filosofinių disciplinų kursus. majame darbe. komiteto sekretorius ninkai“ P. Dzikavlčius, A. mus, ligoninę, tris ūkinius pa Ryšium su tuo, kad Jakulis, Z. Kriaučeliūnas i:- status. 800—900 mūsų Uni kiti. Taip, galima nedvejojant versiteto studentų gaus gar pasakyti: darbo stovyklos Uni bingą teisę su Lenino komjau versiteto visuomeninėms orga nimo kelialapiais vykti į šias TIK VIENU TAŠKU nizacijoms išugdė puikius statybas. Garbinga teisė ir didelė pa žmones. Prieš kelias dienas USK Apie studentus-statybinin- reiga! Tai šiandien supranta krepšinio II rinktinė sužaidė kus ir melioratorius dabar su visa sąmoningoji mūsų stu draugiškas varžybas su aukš pagarba kalba Daugų, Žara dentijos dalis — komjaunuo tosios partinės mokyklos ko sų ir Kaišiadorių rajonų kol liai ir dauguma nekomjaumanda. ūkiečiai. Daug kas stebėjosi nuolių. Juk tokiomis karšto Rungtynės vyko apylygiai ir netikėjo, kad galima taip mis širdimis ir darbščiomis ir įtemptai. Pirmą kėlinį rankomis statomos komjau entuziastingai dirbti be atly 31:29 laimėjo mūsų krepši ginimo. O mūsų studentija di nuoliškos aukštakrosnės, pa rankininkais. pas — komandos pradėjo da ninkai. Tačiau antrą puslaikį LTSR aukštųjų mokyklų ruoštais KKI džiuojasi tuo, nes darbas vi leidžiamos turbinos, įsavinami suomeniniais pagrindais — Kazachstano dirvonai. Kom IX spartakiadoje VVU ran Šitos rungtynės turėjo nu lyvauti Vilniaus miesto pir aikštės šeimininkai rezultatą pirmieji komunistinio darbe jaunuoliško darbo romantiką kininkai užėmė II, o moterys lemti, kam atiteks II ar III menybėse, o joms pasibaigus, išlygino ir paskutinėm minu pradai. Viso to darbo dėka mes matome paprastame, kas V vietą, Vertinant komandų vietos. Šioje dvikovoje VVU reiks ginti Universiteto gar rei sportininkai sukovojo taktiš- bę LTSR pirmenybėse. Rei tėm išplėšė pergalę 52:51. vien 1958 m. vasarą Univer dieniniame darbe, įgyvendi pasirodymą varžybose, ramiai, kia tikėtis, kad šiose varžy siteto studentai sutaupė res nant didingus ateities planus. kia pasakyti, kad abi koman kiau, — žaisdami Rezultatyviausiai žaidė M. publikos kolūkiams apie pusę Su dideliu džiaugsmu studen dos (vyrai ir moterys) žaidė vienu metu pirmavo net 7 bose mūsų rankininkai kovos Mikeliūnas, pelnęs USK kogeriau. Rungtynių pabai milijono rublių. Tačiau nega tai sutiko judėjimą dėl komu vidutiniškai, o atskirose rung įvarčiais. mandai 20 taškų. P. URBONAS goje KKI vyrai pakeitė den lima apskaičiuoti rubliais to nistinio darbo brigadų ir ko tynėse, palyginti gerai. L. Lazdulis VVU rankinio treneris didelio auklėjamojo poveikio. munistinio darbo spartuolių Jau iš pat pirmųjų rung gimo planą, dėjo visas pa tynių paaiškėjo, kad pagrin stangas, kad tik pasiektų per diniai pretendentai į nugalė galę. Iš dalies jiems tai pavy Jie pasirodė geriausiai tojus vyrų tarpe yra trys ko ko — jie sušvelnino rezultatą, mandos: KPI, KKI ir perei bet rungtynes dviejų įvarčių Žydiškės laukia poilsiautojų 2. IRKLAVIMAS Pasibaigė respublikos aukš tų metų spartakiados nugalė skirtumu laimėjo VVU ranki tųjų mokyklų spartakiada, ku Po sunkios ir įtemptos pa nas, 14 laivelių, burlaivių, toja VVU vienuolikė. Ir iš nio komanda. Prieš kitas ko rioje dalyvavo ir VVU sporti Baidarėmis irklavimas dvi vasario egzaminų sesijos atei plaukymo baseinas ir kito tikrųjų, šitų komandų tarpu mandas mūsų rankininkams ninkai. Kai kuriose sporto ša viete kanoja: 500 m distanci savio susitikimai vyko įtemp nereikėjo tiek daug jaudin kose jie pasiekė gerų rezul joje nugalėjo USK atstovai na puiki sportinė vasara. Jos kios priemonės, nes jos buvo techniškai tatų. Pateikiame juos žemiau. Salyginas ir Raškovskis. metu kiekvienas studentas gal Studental-stovyklautojai pa tai, permainingai, ir tik pas tis, voja gerai, kultūringai pailsė dės kolūkiečiams atlikti laukų kutinės minutės išaiškindavo ir taktiškai silpnesnės. Akademinis irklavimas: Kitaip reikalai susiklostė ti, susikaupti naujiems moks darbus, kels savo sportinį nugalėtoją. Ypač dramatiškos vienviete 2000 m distancijo lo metams. Vieni važiuos į meistriškumą, ekskursijų me rungtynės vyko tarp KPI ir VVU merginų komandai. Ji I. LENGVOJI ATLETIKA je nugalėjo Šeštokas (8:25,3), darbo stovyklas, kiti — į tu susipažins su Lietuvos TSR VVU ekipų. Rungtynės vyko užėmė tiktai V vietą (viso da dvivietė — Juodkazis ir Nors Rusinovas 100 m nubėgo Dambrauskas (7:57,5), aštuongimtuosius kolūkius, miestus, žymiais kultūriniais ir istori visą laiką Įtemptai, daug kar lyvavo 8 komandos). merginų rinktinė šiais metais tų rezultatas buvo lygus. Ant per 10,5 sek! Jis pagerino 0,1 treti su turistų kuprinėm ke vietė — Gofmanas, Jucys, liaus po gimtąjį kraštą, o dar niais paminklais, vietovėmis, rame kėlinyje vienu momentu padariusi matomai didelę pa sek. LTSR rekordą ir Įvykdė Liutkaltis, Zaikauskas, Bagdo kiti poilsiaus Universiteto vi išmoks naudingų ir reikalin buvo galimybė rezultatą per žangą žaidime, bet joms šioje olimpinį normat-yvą. Sopta, Lapinskas, Orentas užėmė dvi II vle- navičius, loje Žydiškėse, kur USK ini gų dalykų moto, buriavimo, sverti — buvo priteistas 14 spartakiadoje nesisekė. Rung Šarmaitis, vairininkas — Som baudinys VVU komandos tynių periode eilė žaidėjų tu 5000 m distancijoje kolovas ciatyva yra organizuojama stu (6:28,1). dentų sportinė sveikatingumo siuvėjų ir kituose būreliuose. naudai. Tačiau. . . Kątausko rėjo didelių traumų, o per (15:06,2) ir 3000 m s/kl Bendroj įskaitoj VVU irk (9:2,50). kai kurias rungtynes keletas mestas kamuolys pralėkė stovykla. Žydiškėse sportinė sveika Vaupšas nušoko toliausia luotojai užėmė II vietą. Apie 120 studentų čia tu tingumo stovykla veikia jau pro šalį. Paskutinėse žai žaidėjų dėl ligos negalėjo vi riningai praleis vasarą, galės nebe pirmi metai, Praėjusios dimo minutėse KPI komanda sai startuoti. Žinoma, tai nė (1,75 m) už kitus, Barakūnas lankyti motociklistų, vairuoto vasaros parodė jos naudlngu- dar kartą įmetė į gana silp ra pasiteisinimas VVU mote 110 m b/b nubėgo per 15,4 3. KITOS SPORTO SAKOS jų kursus, dalyvauti įvairiose mą. Ir šią vasarą studentai nai Kliučinsko ginamus var rų komandai: juk paprastai sek. ir užėmė III vietą. Stalo tenisas — II vieta. L. Zaikina greičiausiai nusportinėse varžybose, treniruo neapsigaus, patekę i ją- Ke- tus, ir tokiu būdu rezultatu komandos pajėgumą nusako Vyrų rankinio komanda už bėgo 100 m (12,4 sek.). tėse. Poilsiautojai galės iš lialapio kaina — 150 rub. 13:14 VVU vyrai pralaimė užimtoji vieta. ėmė II vietą. Pasibaigus studentų žaidy Juodzevičiūtė —- 400 m mokti plaukti, gelbėti skęstan Stovykla šiais metais veiks jo būsimam spartakiados nu Suvedus visų šakų rezul nėms, Universiteto rankinio per 59,0 (II vieta). tatus, pasirodė, kad aukštųjų čius ir t. t. Stovykloje bus la liepos-rugpiūčlo mėnesiais, pa galėtojui KPI vienuolikei. VVU lengvaatlečiai užėmė mokyklų spartakiadoje VVU Atsakingos rungtynės buvo komandos nenuleido rankų. bai įdomu. Čia bus televizo mainomis, kurios truks po sportininkai užėmė IV vietą. vyrams su gerai fiziškai pa- Prasidėjo kitas žaidimo eta- ketvirtą vietą. rius,. radijo aparatas, akordeo- 24 dienas.
RANKININKAI ŽAIDĖ VIDUTINIŠKAI
iniiiniHiiiiiiniiniiiiiuHiiiiiiiiniiiiiiiiiniiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiniiiiniiniiiiiiiiiiiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiiniiiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiinuuiiiiiiiiiiiiiim^
Reikalingas pokalbis, gera viešnage Lyg susitarę, mes į Rygos mų vertimus į latvių kalbą bą. Lietuvių kalbą ten moka stotį atvažiavom vienu metu ir džiaugėmės, kad auditorija žymesnė dalis studentų, negu su leningradiečiais. Čia mūsų gana šiltai reagavo į didelę pas mus latvių, ir asmeninėse jau laukę latviai, kurių da dalį mūsų eilėraščių. Ypač jai studentų bibliotekėlėse mes lis mums jau buvo pažįstami patiko Šimkaus ir Kalpokai matėme visas pastaraisiais iš Vilniuje vykusios moksli tės lyrika. metais lietuvių kalba išleistas nės konferencijos, buvo pa Bene naudingiausios są knygas. ruošę mums siurprizą. Mat, skrydžio valandos mums bu Prisimenant sąskrydžio die Rygoje, tarp kitų senojo mies vo uždari draugiški pokalbiai nas, negalima užmiršti nuošir to paminklų, yra išlikę pen apie tai, kuo gyvena, ką dir daus draugiškumo, kurį jau ketas vežėjų. Seniai arba se ba broliškų respublikų jau tėme iš draugų latvių kiek nės „stileiviškai“ pakirptais nieji literatai. Nenorom teko viename žingsnyje. Ir Univer plaukais, frakais su raudonu prisipažinti, kad mes. Univer siteto bendrabutyje, ir Rygos pamušalu lėtų lėčiausiai va siteto literatai, per mažai dir žiuoja centrinėm Rygos gat bame. Metai iš metų latvių gatvėse, o taip pat Siguldoje, vėm didžiausiam tramvajų Universiteto studentai, besi Kemeri, Pajūryje, kur pabu pykčiui. Rygiečiai visą laiką mokydami trečiame-ketvirta- vojome malonių ekskursijų kalba, kad iš Rygos tramvajus me kurse, išleidžia pirmuosius metu, mes jautėme, kad eina reikia išvaryti — jie per rinkinius. Tuo tarpu mūsų is daug triukšmingi. Na, o karie torijoje tik viena. . . Salomė me kartu su puikiais drau tas jie saugo ir duoda jų ve ja Nėris išleido pirmąją kny gais. R. SADAUSKAS žikams uždirbti, ypač studen gą studijuodama. O juk mū tai. Taigi tokia „imperatoriš sų studentų kūrybiniai bandy ka“ karieta mums ir teko nu mai nėra blogesni už latvių. Per mažai, aiškiai per mažai — Na, sveikink mane. Aš važiuoti iki studentų bendra dirbame! jau beveik trečiakursis! Ry bučio Padomju bulvare. Rygos Universiteto literatai toj paskutinį egzaminą lai Pabaltijo aukštųjų mokyk turi labai glaudžius ir drau kau! — tokius pokalbius vis lų literatų sąskrydžio atidary giškus ryšius su Rašytojų dažniau ir dažniau tenka iš mas vyko Aktų salėje. Daly Sąjunga. Jeigu mes su vyres girsti bendrabutyje, auditori vius sveikino latvių poetas niaisiais tariamės tik pačiais joje, gatvėje. Iš tikrųjų, grei klausimais, tai tai pasibaigs dar vieneri Grigulis. Paskui keturių res svarbiausiais kiekviename jų susirinkime mokslo metai, ir kiekvienas publikų jaunieji poetai skai dalyvauja Rašytojų Sąjungos iš mūsų „pakils“ vėl vienu tė savo eilėraščius. Tenka pri nariai. Išėjus naujai knygai kursu aukščiau. . . Ypač šis pažinti, kad Rygos literatūri (ypač poezijos), latvių Univer momentas reikšmingas pirma sitete būtinai įvyksta susirin kursiams, kuriems šie mokslo nė auditorija yra labai reikli. kimas autoriui dalyvaujant. metai buvo pirmieji Universi Ji karštai priima gerą poezi Šia proga norisi priminti, tete. Ta proga šiais mokslo ją, bet kartu aiškiai parodo kad nauja poezijos knyga Ry metais paskutinį kartą spaus savo nepasitenkinimą pilkais gos knygynuose būna ne il diname skyrelį „Iš pirmakur kaip keletą valandų. sių kūrybos”, o visiems „be eilėraščiais. Mes likome labai giau Mums įdomu ir tai, jog be veik“ antrakursiams linkime dėkingi Rygos literatams už, veik visi latvių Universiteto „gero vėjo“ studentiškame palyginti, gerus mūsų bandy literatai dirba mokslinį dar kelyje.
DAILĖ BUITYJE
ravasario naktis.
Vid. Puplauskio fotoetludas
IŠ PIRMAKURSI Lį V. BUKAUSKAS
Ji išmatuos Visatos plotų plotus Ir jai nebus Nežinomų kraštų, Tiktai pati Paliks neišmatuota Nė jokiu žemėj Esančiu mastu!
ŽMOGAUS SĄŽINĖ 1.
Dygiom ražienom saulė ritas Ruqpiūtis vieši vėl pas mus. Lig galo kluonas atdarytas Praryja derliaus vežimus.
—
ALF1.
žili dievai. Apaštalai, šventieji. Nuo sienų žvelgia jie giliom akim žmonių. Tai jūs, tai jūs savas akis įdėjot, Naktis su teptuku prie drobių prasėdėję Su įkvėpimo virpuliu švelniu
2.
Senukas budi, žaižaruoja Suktinė vilko akimi. Aušra toli, dar negiedojo Jos pranašai — gaidžiai 3.
pirmi.. .
BUKONTAS
PAVEIKSLŲ GALERIJOJ
Aplinkui plauko kvapas duonos, Ir graužia prakaitas akis. Pilnėja kas minutė kluonas — Greit uodas nosies neįkiš. ..
Naktis. Dangus žvaigždėm . sužiuro. Šviesa mėnulio balzqana. .. Prie kluono — sargas, o ant durų Nasrus sukandusi «spyna.
KŪRYBOS
—
Po šimtmečių, pro jus prašliaužusių žiūriu aš susikaupęs Ir žmogiška galia atsistebėti negaliu... Staiga matau — Pro žmones prasiyrusi mergaitė Klaupias, Suspaudus puokštę žydinčių gėlių. Lyg
paliestas
ugnies
aš
nueinu...
Bet sąmonę įkyrios mintys gręžia — gra pergyvena dailininkas, kurda Žiūriu žiūriu į šitą spyną Taikomoji - dekoratyvinė ir drauge kūrybiškai, žiūriu Italijos saulėlydžius, budintį kasnakt. dailė — be galo plati irvįvai- žiai, mes nejučiom džiaugia mas tą daiktą. Mes, panašiai ĮIr sargą Spalvingus ir žavius, — noris man balsu kaimynų, riapusiška meno šaka. Vien mės daiktu. Mus apima pasi kaip ir jie, įdedame į tą dar Tėvų O širdyje gailiuos, kad nepaklausiau, ir brolių jam prašnekti Kam gėles Ji nešė — įvairių jos šakų ir atmainų didžiavimas žmogaus sugebė bą savo minties ir sielos da Dievams? išvardinimas užimtų nemaža jimais ir kūrybingumu, patys lį. Po to mes branginame vi — Keliauk namo, senuk pavargęs, Ar jums, laiko. Greta įvairiausių su ar užsikrečiame šituo kūrybingu sa tai, nes mes išreiškiame Užteks skaičiuot žvaigždes dangaus: Sukūrusiems dievus? Nuo šiol ne tu kolūkio sargas. chitektūra susijusių dekoraty mo siekimu, ir todėl tokie kūrybinius sugebėjimus ap Ne spynos — sąžinė žmogaus! B. SRIUBAS daiktai ar jų grupės mus nu vinės dailės kūrinių, kaip fon valdyti, tvarkyti aplinką, pa tanai, dekoratyvinės statulos teikia džiugiai, skatinančiai, daryti ją labiausiai tinkamą GINTARĖLIS ir vazos, vitrinos, apšvietimo kūrybingai, sukelia mumyse mūsų gyvenimui, skatinančią armatūra, įvairios grotelės ir norą geriau ir gražiau dirbti mūsų norą gyventi, kurti, da MINTIS Putota Baltija atšniokščia iš toli ryti gyvenimą tobulesnį, gra t. t., į dekoratyvinės dailės ir gyventi. Ir aukso vilnį išmeta į krantą. Žmogaus mintis apimtį įeina tiesiog neišskai Tokie daiktai ar jų grupės, žesnį. O tie purslai, Lyg deimantinis grąžtas Purslai žili, čiuojami buitinės paskirties kuriuose pajaučiamas žmo Kaip matome, grožis daik Prasiskverbia Ir šoka ir vėl krenta. daiktai ir reikmenys — bal gaus bejėgiškumas, jo nesu tų, kurie supa žmogų, išvysto Uolienon paslapčių, — dai indai, audiniai, drabu gebėjimas tikslingai ir nagin jo jėgas, mintis polėkius, for Įskaito jį Jie mums prie kojų žvaigždžių vingriuosius raštus, žiai, papuošalai, interjerų de gai apvaldyti medžiagą, pri muoja charakterį, daro jį pa Atneša staiga Su raketa Išrinkę gintarą visų didžiausią. koravimo reikmenys, žaisliu klausomai nuo daikto paskir jėgesnį, kūrybingesnį, o tuo Nuskriejusi lenkčių. Ir tu jį paimi ranka, kai ir t. t. Nė kiek nesuklysi- ties bei jo vietos kitų daiktų pačiu ir visapusiškai vertin O akys, rodos, klausia... tarpe, arba, jeigu mes pajun me tvirtindami, kad taikomo gesnį. žmogaus mintis — tame kūrybiškumo ugnelės Jokių ribų nežino. „įmeskim jį atgal, — jaučiu iš žvilgsnio aš, ■ sios-dekoratyvinės dailės kū Tai ir yra pagrindinė taiko Žaibų strėlėm Te ir kitiems, riniai lydi žmogų kiekvie stoką, kada žmogus tik vos mosios - dekoratyvinės dailės Praskrodusi erdves, Jei kas klajos pajūry. vos pritaikė daikto formą jo name jo gyvenimo žingsnyje. Į kosmosą paskirtis. Banga — lyg džiaugsmą — Ryžtingai kelią skina, — Ir todėl jų vaidmuo ir reikš paskirčiai, bet nesugebėjo ją Gintarą išneš, — Be abejo, mes visi norime Paskui save O mes... mė žmonių gyvenime ir veik suvesti į darnius, proporcin matyti žmones gražiai apsi Ir žmogų ten nuves... gus ryšius ir santykius arba O mes jau turim!” loje nepaprastai didelė. pagaliau, jeigu mes pastebi rengusius, turėti gražiai, sko Kiekvienas daiktas, kurį me tiesiog prieštaraujantį nor ningai apstatytus kambarius, pagamins savo rankomis žmo malaus ir sveiko gyvenimo gražius daiktus, įrankius ir gą požiūrį į taikomosios - de daiktas daro blogą įspūdį. Ir vo ritmo, priklausomai, kokią gus ir kuris jį lydi kiekvie poreikiams daiktų rezginį, kt. Tačiau kaip dar dažnai į dailės esmę, jos kuo glaudesnį ryšį forma turi formą turi daiktas. Visa tai name gyvenimo žingsnyje — kaip kad buvo minėtame visa tai numojame ranka, ma koratyvinės su paskirtimi, tuo paprasčiau nulemia emocionalinį daikto indas, baldas, drabužis, lem smuklės pavyzdyje — visais nydami, kad visa tai — pra savybes. Esmingiausia taikomosios ir aiškiau ją išreiškia. Pa išraiškingumą. Meninio daik pa, rašalinė ir t. t. — ne tik šiais atvejais mūsų mintyse ir bangos reikalas. Tuo tarpu vaza gėlėms turi bū to dalių santykis ir linijų iš tarnauja žmogui vieniems ar jausmuose ne tik kad neatsi gyvenime mes vis tiek naudo dailės kūrinių žymė — jų vyzdžiui, ti tokia, kuri savo forma iš raiškingumas sužadina kom kitiems jo praktiškiems porei randa nė kibirkštėlės džiaugs jamės įvairiais daiktais, savo praktiškoji paskirtis gyveni karto sakytų, kad į ją pleksą jausmų, nuotaikų, api kiams, bet drauge savo for mo, bet, atvirkščiai, jie gęs kambarius bandome puošti vi me. Bet kuris taikomosios reikia mums įdėti gėles ir kad ki būdinančių jo charakterį. momis, dekoru, koloritu suda ta, bunka, darosi bejėgiai, iš sokiomis puošmenomis, kurios, dailės kūrinys, savo medžia tam tikslui ji naudoti netiks. Daikto grožis pasiekiamas ro tam tikro charakterio este- tižę. Mes visiškai abejin vietoje to, kad puoštų juos, ga, forma ir jos charakteriu Kartais galime matyti vazas ne uždedant ant jo papildo tinę-meninę aplinką, atitinka gai žiūrime į paprastą grubią — tiktai sudarko. Žinoma, turi kalbėti apie savo paskirtį gėlėms ant plonų kojelių, iš mas dekoruojančias formas ar mai veikiančią žmogaus psi virtuvės puodynę, grubiai su kai kuriais atvejais taip yra ir pilnai atitikti jai. Pavyz chiką ir jausmus, sukelia ja kaltą taburetę ar kėdę, ne todėl, kad mes, nors ir norė džiui, vaza ar ąsotis — pri tęstų formų. Dažniausiai jas ornamentus, o pačią daikto daro iš stiklo. Ištęstos jų for formą suvedant į harmoningus me atitinkamas mintis, nuo gražų savo raštais ir spalvų dami, negalime įsigyti pa taikytas laikyti skysčiui — mos tampa nepastovios, ne vieningai meninei minčiai pa turi būti pakankamai talpus, taikas, pergyvenimus. deriniais audinį ir pan„ nes togaus, gražaus ir drauge ne pastovūs, ir patogūs vartoji praktiškos. Tarp tokios vazos jungtus atskirų jos dalių ir brangaus daikto, nerandame Šios mintys ir nuotaikos tokie daiktai neprakalba į mai. Todėl jie turi turėti ir formos ir paskirties nėra komponentų tarpusavio santy gali būti šviesios, kūrybingos mūsų jausmus, nepriverčia tokių parduotuvėse. pakankamai plačią kojelę su ir nebus reikalingo ryšio, ko kius ir ryšius. Kitaip sakant, Tas tiesa. Mūsų pramonė ir gali būti visapusiškai prie gyviau plakti širdį, nepažadi lygiu dugnu ir talpų liemenį, kiomis priemonėmis bepuoštu- specialistas, darydamas, pa šingos. na noro kūrybiškiau gyventi dar dažnai išleidžia žemos siaurėjantį kaklą, kad ne- me jos paviršių. vyzdžiui, stalinę lempą, vi estetinės vertės, negražius ir išsilletų skystis, ir, pagaliau, Pavyzdžiui, vienokias min ir dirbti. Tačiau, šalia savo praktinės suomet stengiasi atrasti har nepatogius daiktus. Toliau dar Visu tuo aš noriu pasaky tis ir nuotaikas sukels prirū ąselę nešiojimui, snapelį skys paskirties, taikomosios dailės moningus, vieningą meninę kytos, nešvarios, su aplaisty ti, kad kūrybingai padarytų, kalbėsiu apie tai. Tuo tar čio patogesniam pilstymui, jei kūriniai pasižymi ir antra mintį išreiškiančius proporci pu šioje vietoje aš noriu ap tais stalais ir trupiniais bei vertingų taikomosios dailės gu šiam reikalui indas yra svarbia savybe — meniniu nius ryšius tarp atskirų jo nuorūkomis ant jų smuklės kūrinių auklėjamoji reikšmė tarti kitą šio klausimo pusę. skiriamas. dalių: pagrindo, liemens ir išraiškingumu'’ ir darnumu. Labai dažnai mes sudar vaizdas, ir kitokias mintis ir yra ne vien tik ta, kad jie gaubto. Šitie santykiai gali Kokį vaidmenį vaidins me Kad daiktas įgytų meninę nuotaikas sukels švarus, tvar gražūs ir verčia mus gėrėtis kome save ir savo aplinką — džiaga ieškomo daikto išori būti paimti įvairiai, ir dėl to kingas, su tikslingai ir gra jais, džiaugtis juos sukūrusių netikslingai, neskoningai pa nei formai, ryškiai galime vertę, turi būti ne tik tin lempa atrodys arba sunki, ar kamas tam tikslui, kuriam pa savo turimus žiai išdėstytais baldais ir meistrų nagingumu ir kūry naudodami lengva, arba grakšti ir neskoningai juos įsivaizduoti iš tokio pavyz skirtas, bet jo forma turi ati ba daiktais kambarys. Taip pat biškumu, bet drauge tie kuri daiktus, pan. Tuo būdu formos emodžio: grafinas iš molio ir me puošdami ir pan. Šitokio betikti pagrindiniams esteti todėl, kad kiekviename daik niai skatina tapti kūrėjais cionalinis charakteris ir for talo. Metalas, būdamas daug te, jo formoje , dekore ir pa ir mus pačius. Jie žadina mū skoniškumo priežastis dažniau patvaresnis, negu molis, duo niams reikalavimams. Visų mos ryšys su daikto paskirti pirmiausia, visos daikto dalys galiau tų daiktų sugrupavi sų kūrybines jėgas ir mintis, siai ta, kad neteisingai su da galimybės, nenusižengiant mi sudaro vientisą organinę me (jų išdėstyme pagal tam verčia kūrybiškiau tvarkyti prantama taikomosios dailės patvarumo reikalavimams, pa turi darniai santykiauti tarp visumą. Šitie reikalavimai yra savęs. Žiūrėdami į daiktą, mes kūrinių specifika ir kad ne savo aplinką, ieškoti tikslin tikrus poreikius) labai ryš ir visais kitais teisingais principais vadovau gaminti ir plonesnę kojelę ir turime jausti darnumą, atski pagrindiniai kiai pasireiškia juos pagami gumo ir darnos. požiūriais, pavyzdžiui, daikto ąsas ir pagaliau duoda gali rų jo dalių proporcijose, jų jantis jie gaminami arba jais Išdėlioję savo kambaryje nusio, naudojusio ir tvarkiu mybės išgauti daug lengves Linijos, kurios pa ir jį puošiančio dekoro ir ko sio žmogaus mintys ir siela. nors ir negausius bei nebran naudojamasi. Norint pakelti nio, grakštesnio charakterio ryšiuose. rodo daikto kontūrą ir jo da lorito atžvilgiais. Kiekviename daikte jaučia gius, tačiau gražius daiktus mus supančios aplinkos esteti (B. d.) lis, turi būti išraiškingos, ati me žmogų, kuris darė daiktą, — atradę jiems labiausiai tin ne kultūrą, pirmiausia rei formą. J. Gecevičius tinkančios daikto formų cha Patogumas ir naudingumas kia patiems gerai įsisąmo kamas vietas ir tarpusavio jaučiame jo mintį ir nagin VDI keramikos fakulteto rakterį. Jos gali būti leng — pagrindiniai reikalavimai ninti ir kuo plačiausiai pa santykius — mes pergyventu gumą. Jei mintis pasireiškė III kurso studentas tikslingai praktiniu atžvilgiu me tą patį džiaugsmą, kurį skleisti visuomenėje teisin- bet kuriam daiktui. Be šito vos ar sunkios, ramaus ar gy
DEGA TURISTŲ LAUŽAS nija, kuriai „vadovauja” Jo nas Burbulevičius. — Dar truputis kelio ir — Gulbinai. Čia vasarą vei kia pionierių stovykla, — sa ko Jonas. Kada atvykom į vietą, sau lė leidos. Reikėjo kuo sku biausiai pasiruošti nakvynei. Kas statė palapines, kas rūpi nosi kuru, kas lakstė po kie mus pieno sriubai, o kas lau žą kūrė. Nejučiomis ir naktis prabė go. Nedaug buvo tokių, kurie per naktelę knarkė. Daugelis žavėjosi nakties grožiu, skai čiavo žvaigždes. . . Na, o rytą visi, miegoję ar nemiegoję buvo žvalūs. Juk
Feljetonas
0 ar jie reikalingi ? Gėėė-riau gėėė-riau, paaa-mečiau galveee-lę, kur aš jaaą besurasluuu?
„Spyglys” praneša, kad šiomis dienomis IFF diplomantai Malickas, Skibarka, Liaudanskas, susi rinkę i „Tauro” bendrabučio 445 kambarį, teikėsi maloniai gir tuokliauti ir smagiai patriukš mauti.
(Perfrazuota žinoma daina).
— Tai, vadinasi, baigėm mokslus? — Tai baigėm. . . — Tai gerkim, broliai, ir švilpt ant visko. . . Ir didžiai susijaudinę gam lovomis ir į spintutes links tininkai - diplomantai Gudjur- mybių atributai. Sujudo, su gis ir Andrijūnaitė, Žaliūnas kruto ir patys besilinksminę. ir Čibiraitė, Diliūnas ir Ži Kažkuri mergužėlė iš to striogaitė bei Karnonis su Daugė ko ėmė taikstytis po lova ir laite liejo graudžias ašaras dėl apsimesti miegančia bandė, nesugrąžinamai prabėgusių kitos neramiai dairėsi į balko Universitete dienelių, užger ną, į spintas. Vyrai iškart nu dami žaliuoju vyneliu, skaid siteikė karingai (vyrai vyrais ir lieka net pačiais kritiškiau riąja baltakėle. — Ech, ir vargom gi mes, siais momentais). Pasiraitę net širdį spaudžia, — lemeno, rankoves: Šulijos rankose at pabalusias akis vartydamas, sirado šluota, Diliūnas abiem Žaliūnas, — už ką mus taip rankom nutvėrė kėdę (o gal dėstytojai persekiodavo? Už kėdė į jį įsikibo, nesuprasi), ką, klausiu? Už ką komitetai Varnonis su Žaliūnu sudribo svarstydavo. . . tarybos? . . prie durų: Negi už tai, kad? . . — Tik per mūsų lavonus! Čia vargšas diplomantas Svečiai nerimavo. Reikala nebeišlaikė stipraus jausmų vimas įleisti pasiekė fortissi antplūdžio. Pabalo. Sušuko: mo. Tada vyrai sustojo į gre „kelią!” ir paskubomis iške- tą, kaip ąžuolai susikibo ran rėblino pro praviras duris į komis, atrakino duris ir ta balkoną. ranu šturmavo bendrabučio Vieno pasitraukimas iš ri tarybos ir komjaunimo štabo kiuotės nesuardė darnių gir narių būrį. Kontrataka pavy taujančių diplomantų eilių. ko sėkmingai, jie pralaužė Jie dar tvirčiau prigludo prie „fronto liniją” ir atsidūrė stalo, nukrauto įvairiausiomis lauke. gėrybėmis, dar garsiau su — Broliai! — sušuko vie skambo populiari Bacho gar nas „brolių”, — pirmyn! bintojų daina: Bendrabučio vis tiek negausi me, ir nereiks, iš Universiteto Kodėl, kodėl, nepašalins — baigėm! Tad Kodėl negerti, į mūšį. Kas kuo galit. Laužk, Kodėl išgėrus daužyk! Pirmyn! Linksmam nebūti? . . „Broliai”, įkvėpti šių karš Na ir linksma buvo! Links mybės pakako visam bendra tų žodžių, susikibo su bend bučiui: aidėjo koridoriai, rabučio durimis, langais. Už skverbėsi jos nuotrupos ir į virė atkakli kova. Lėkė akme kitus kambarius, ir netgi į nys, dideli ir maži, graudžiai skambėjo dūžtą stiklai, džiu gatvę. Pačiame puotos įkarštyje gindami „kovotojų” širdis ir pasigirdo stiprus beldimas į žadindami bei stiprindami jų dvasią naujoms „pergalėms”... duris. Taip diplomantai-gamtinin— Prašom pro šalį, — choru, nors ne visai darniai kai atsisveikino su bendrabu sušuko diplomantai. Svečiai čiu, su Universitetu, kurie, pro šalį nepraėjo, o dar at jų nuomone, niekada daugiau kakliau klibino užrakintas du nebus jiems reikalingi. O ar tokie žmonės, busi ris. — Atidarykite! Bendrabu mieji jaunieji specialistai, gy venimui bus reikalingi? čio taryba! R. KRAPAS Nuo stalo šoko slėptis po
Trapnauskas tuščiame fone (Scenarijus
trumpametražiniamkino filmui).
sudėtis pasikeitusi. Iš senųjų tik Trapnauskas ir Kalui na. Trapnauskas stovi. Ran kose popierėlis. Kaluina, dip lomantas Nekrošius ir kiti su sėdę aplink stalą. Jų žvilgs Nelabai tvarkingas bendra niai nukreipti į Trapnauską. — Tu nurašysi, va, šitą. . . bučio kambarys: sujauktos lo vos, ant stalo pusė apkramty O tu Išversk štai šluos du to duonos kepalo, pora tuš lapus. Tau, Nekrošiau, kaip čių kefiro bonkų, krūva nuo diplomantui, teks visą skyrių rūkų, knygos, laikraščiai, są parašyti. Tu ką nors vyriško siuviniai. Lovoje prie lango sukurk apie žmogaus mora drybso III k. teisininkas Ka- lę. Se tau, fukse, kodeksas, luina ir pučia dūmus į nela nurašyk kokį dešimt straips bai linksmą teisininko diplo nių. O tu, Kaluina, būk ma manto (dar neparašiusio dip lonus — suregsk panaudotos lominio darbo) Trapnausko literatūros sąrašą. Žiūrėk, tik fizionomiją. Kiti kambario pagal alfabetą. Supratai? Na, draugai (nebylūs statistai) — o aš pats, tur būt, įžangos imsiuos. kas kur. — Startas, chebra! Finike —Mulkis tu, Trapnauskėli na, ir mulkis, kokių paieš jūsų laukia po puslitrį ant galvos. koti reta. Palinksta galvos, sušlama — Ne geresnis būtum ir braška pats mano vietoj. Keturios popieriai, čeža ir plunksnos, liejasi rašalas... dienos! . . Trapnauskas susiima ran *** komis galvą ir bereikšmiu Tas pats bendrabučio kam žvilgsniu įsistebeilija į smilks barys jau po kelių dienų. tančią Kaluinos cigaretę. Dvi „batarėjos“ „sunkiosios — Nekabink nosies! Nėra artilerijos“ (šeši puslitriai to blogio, kad neišeitų į ge baltosios), alaus bonkos, kon rą. Draugai tavęs neapleis. servai ir septyni seni pažįsta Stop! Idėja! ! ! mi — (susodinimo tvanka Kaluina vienu šuoliu išsiri nesvarbu, tik reikia, kad deg ta iš lovos, stipriai papurto tinės bonkos būtų išrikiuotos Trapnauską už pečių ir pasi vidury stalo!). Atsistoja Trap lenkęs kažką jam šneka. nauskas. — Blogai dirbot, kurmiai! ***. Ankstus rytas. Tas pat Ir tu, Kaluina, ir jūs visi. kambarys. Buvusią betvarkę Nelabai verti jūs, kad girdy papildė išmėtyti į visas pu čiau, irgi mat, inspektoriai, ses drabužiai ir pusryčių lie diplomantai. Galėjot rimčiau kanos. Kambario gyventojų padirbėti, būčiau nors ketver-
DIKTORIUS: Kokia begalinė energija ir iniciatyva bei organizaciniai sugebėji mai kartais slypi po kuklia studentiška kepuraite!
LV 07800
ežero vandenėlis puikus gai vintojas. O dar plius mankš ta. .. Po to sekė įprasti dalykai — rytinis tualetas. Štai Nijo lė Abramaitytė žiūri į veid rodį ir apgailestauja, kad pa miršusi kažkokį merginoms reikalingą kremą. Palaksčius ir apetitas gims ta. Todėl, antai, viena draugė, (jos vardo neminėsime, kad neapšauktų draugai daug val gančia) taip susikaupus pusry čiauja. Turiningai praėjo dvi tu ristinės dienos. Dabar galima visu smarkumu kibti į kny gas. P. Aleksas
SVEČIAI IS SAULĖTOJO AZERBAIDŽANO
tą išspaudęs, o dabar tik pa tenkinamai įvertino. Na, bet tegul jį šimts paralių! Lakit, maukit! (Užtemdymas) EPILOGAS. Tuščiame fone — Trapnauskas. — Iš kur sužinojo? PABAIGA ---- @----Redakcijos prierašas, si scenarijų siūlome apsvarstyti Teisės mokslų fakulteto visuo meninėms organizacijoms bei kitoms suinteresuotoms įstai goms ir atsiliepimus bei išva das atsiųsti mums.
1. K u s to ž. ir Diuma F. TYLOS PASAULYJE, V., Valst. lit. l-kla, polit. ir moksl. 1958. 231 p. su ii. Knygos autoriai yra įžymūs, nepaprasto narsumo ir išradingumo prancūzų narai. Veikale aprašoma ilga ir sun ki pačių autorių ir Jų drau gų, kitų prancūzų narų, ko va, kurios tikslas — atrasti žmogui mažiausiai pavojingus būdus paslaptingoms Jūrų gelmėms tyrinėti. Išradę au tomatinį kvėpavimo aparatą, autoriai ir kiti Jų draugai bu vo daugelį kartų nusileidę į jūrų gelmes, kurios ir apra šomos šioje knygoje.
2. Kondratovas K. RA DIOLOKACIJA, V., Valst. polit. ir moksl. lit. l-kla, 1959. 116 p. su ii.
Knygoje duodama pagrin dinių žinių apie naują tech nikos šaką — radiolokaciją, pasakojama apie radiolokaci jos istoriją, radiolokacinės technikos išsivystymą ir jos (ianaudojimą liaudies ūkyje bei moksle, nušviečiami pa grindiniai radiolokacijos prin cipai (radijo bangų atsispin dėjimas nuo daiktų, sklidimo kryptingumas, atstumo iki taikinio suradimas ir kt.), pa teikiama radiolokatoriaus skeletinė schema ir paaiškinama schemos elementų paskirtis bei radiolokacinių stočių mazgų veikimas.
Nors egzaminų sesija prasi dėjo, tačiau tas netrukdo en tuziastams iškylauti. Prie są vokos „egzaminai” prisidėjo dar ir tokios sąvokos, kaip „oras”, „vanduo”. . . Juk ir mokslas į galvą geriau lenda, kai esi pailsėjęs. Štai grupė I kurso bibliotekininkų suren gė turistinį žygį Vilnius—Ža lieji ežerai. Iš turizmo klubo gavo palapines, kitus reikme nis patys atsinešė. . . .Popietė. Saulutė malo niai glamonėja. Net kuprinės atrodo besvorės. . Gal todėl, kad žygiuoja linksma kompa-
Užvakar Aktų salėje su skambėjo vingrios, niekada dar joje neviešėjusios melodi jos. Tai pas mus į svečius už suko Ažerbaidžano svečiai. Azerbaidžano Valstybinio M. Kirovo vardo Universiteto dėstytojų ir studentų liaudies dainų ir šokių ansamblis, sėk mingai koncertavęs Azerbai džano literatūros ir meno de kadoje Maskvoje, mūsų Peda goginio instituto studentų kvietimu apsilankė Vilniuje. „Salam“ — „sveiki“ nuskam bėjo mūsų scenoje. Paskui -rmelodingos azerbaidžaniečių, arabų, persų liaudies dainos, ištraukos iš D. Džangirovo operų, ugningi su aukštu me niniu meistriškumu išpildomi liaudies šokiai, didžiulė siuita „Gyvuok, Azerbaidžane!“ Po koncerto mūsų svečius pasveikino Universiteto Liau dies dainų ir šokių ansamblis. B. MAKSAITE
NAUJAI GAUTOS KNYGOS MOKSLINĖJE BIBLIOTEKOJE
įdomiai praeina vakarai Bendrabutyje Nr. 6. Raudo najame kampelyje visada pil na studentų, čia linksma, ne nuobodu. Bendrabučio gyven tojams, kaip premiją už pa-
vyzdingą tvarką ir švarą, pa skirtas televizorius „Znamia”, todėl visi dabar žiūri Vilniaus telestudijos programas. L. AUKŠTAITIS
Istorijos - filologijos fakultete įvyko IV > ir VZK/4R V kurso lituanistų pirminių komjaunimo or ganizacijų surengtas susitikimas su LTSR Švietimo Ministru M. Gedvilu. Fakulteto studentai — lituanistai, svetimų kalbų specialistai ir kt., kaip busi mieji mokytojai, su susidomėjimu išklausė pranešimą „Mo kyklos reformų klausimu”, kurį padarė svečias. A. NORMANTAS
ĮGYTOJ
Valstybinėje Konservatorijoje, Kon certų salėje, į vyks prof. Dvariono klasės IV kurso studento A. Jurgelionio (fortepionas) koncertas. Programoje: Bacho, Mocarto, Šopeno, Skriabino, Rachmhninovo, Listo, Dvariono kūriniai. Gamtos mokslų fakulteto IV kurso geografei
ELVYRAI ŠAKĖNAITEI reiškiame gilią užuojautą dėl jos tėvelio mirties. Kurso draugai
Ekonomikos mokslų fa kulteto prekybos specialy bės II kurso studentei
3. M u c h i n a s A. I. VO KIETIJOS DEMOKRATINĖ RES PUBLIKA. _ VOKIETIJOS FE DERATYVINĖ RESPUBLIKA. V., Valst., polit ir moksl. lit. l-kla, 1959, 119 p. su žemei. (Prie pasaulio žemėlapio). Knygoje duodama bendrų žinių apie Vokietijos Demo kratinę Respubliką ir Vokieti jos Federatyvinę Respubliką, apibūdinamos visos Vokietijos gamtinės sąlygos. Atskirai apžvelgiama Vokietijos De mokratinės Respublikos ir Vokietijos Federatyvinės Res publikos ekonomika, jų užsie nio ir vidaus prekyba gyven tojų skaičius ir nacionalinė sudėtis. Aprašomi didžiausi Vokietijos miestai — Berly nas. Drezdenas, Hamburgas, Diuseldorfas ir kiti. 4. SUKTINIS. Liaudies šo kiai. V., Valst. grož. lit. l-kla. 1959. 324 p. su iliustr. ir gaid. (1960 m. Resp. jubilie jinės dainų šventės repertua ras). 1960 m. Respublikinės jubi liejinės dainų šventės liaudies šokių ir žaidimų rinkinys, kuriuo vadovaudamiesi liau dies šokių kolektyvai, norin tieji dalyvauti Respublikinėje dainų šventėje, turi ruoštis kolektyviam pasirodymui. Rin kinyje aprašyta 15 liau dies šokių ir žaidimų: 11 lie tuviškų (kompozicija ir apra šymas J. Lingio ir kitų) ir 4 kitų tautų (dainų šventei pri taikymas ir aprašymas J. Gu davičiaus ir kt.). Po kiekvie no šokio ar žaidimo duotos jo muzikinės dalies gaidos. Knygos pradžioje — 1960 m. Respublikinės jubiliejinės dai nų šventės vyr. šokių vadovo J. Lingio paaiškinamasis straipsnis „šokėjams ir va dovams”.
IRENAI DEGUTYTEI dėl tėvelio mirties reiškia me gilią užuojautą. Kurso draugai
Redaktoriaus pav. J. STEPŠYS
IFF prancūzų kalbos ir literatūros specialybės III kurso studentei BIRUTEI BREDELYTEI reiškiame gilią užuojautą dėl jos mylimo tėvelio mirties. III kurso svetimkalbiai
DĖMESIO! VVU Studentų profsąjungos komitetas kartu su Teisės mokslif fakulteto fotomėgėjų būrelio valdyba ruošia fotonuotraukų parodą-konkursą. Konkursui gali būti pateiktos įvairaus žanro nuo traukos. Pageidaujama, kad jose atsispindėtų studen tų gyvenimas vasaros darbų stovyklose. Nuotraukų dydis 18X24 cm. Konkurse gali dalyvauti visi Universiteto fotomėgėjai. Geriausi darbai bus premijuoti: Pirmoji premija — 150 rub. Antroji premija — 100 rub. Trečioji premija — 75 rub. Nuotraukas pristatyti iki š. m. rugsėjo 30 dienos. VVU STUDENTŲ PROFKOMITETAS TMF FOTOMEGEJŲ BŪRELIO VALDYBA
„TARYBINIS STUDENTAS” EINA KARTĄ PER SA VAITŲ NUMERIO KAINA 20 KP. PRENUMERATOJ KAINA VIENAM MENESIUI — 80 KP. NUO MOKSLI METŲ PRADŽIOS IKI PABAIGOS — 7,20 RB. PRENUMERUOKITE ILGESNIAM LAIKUI!
-j- --
“TĮ ATEINANTIEMS
O
<^TOWKnį Sagfeife METAMS
Redakcijos adresas: Vilnius, Universiteto 3. Telefonas 7-79-17. Spausdino Laikraščių ir žurnalų leidyklos spaustuvė
Užs. Nr. 779