visų
Salių proletarai, vienykjtesi (
C2xrs/bidis scaDencas VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTES ORDINŲ V. KAPSUKO UNIVERSITETO ___________ REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ SAVAITRASTIS MD2LAMAS NBO 1950 METŲ
1982 m.
birželio 4 diena penktadienis
Birželio 20 dieną — rinkimai į vietines liaudies depu tatų tarybas. Balandžio mėnesį įvykusiame Universiteto darbuotojų ir studentų bendrame susirinkime kandidatais į Vilniaus miesto liaudies tarybos deputatus iškelti: KlikUnienė Vanda, LKP Vilniaus miesto II sekretorė, Rasimavlčlus Pranas-Vytautas, TF katedros vedėjas, do centas, Cereškaltė Dalytė, EKFF III kurso studentė. Kandidatais į Vilniaus miesto Lenino rajono tarybos deputatus Iškelti: Saltenienė Genė, LKP Vilniaus miesto Lenino rajono H sekretorė, Venckutė Regina, FilF asistentė, biologijos kandidatė. Šyvys Raimundas, PEF III kurso studentas, Vaitkevičiūtė Rlmgallė, ChF III kurso studentė.
Mūsų Raimukas Nors sesija jau prasidėjo, tačiau PEF III kurso studerųtas Raimundas Syvys beveik kasdien atskuba į fakulteto komjaunimo komitetą. Rūpes čių netrūksta — įvairūs po sėdžiai, susirtnkimai. O ar ga li kada stigti rūpesčių fakul teto komjaunimo komiteto sekretoriui? Bet Raimundas tik šypsosi — kitaip juk ir būti negali. — Sakykite , Raimundai, kaip jūs suderinate visuome ninę veiklą su asmenine? Ar netrukdo visuomeninė veikla mokslui? Raimundas susimąsto. — Prisipažinsiu — trukdo. Sunkti viską suderinti. Dar tiek spektaklių, parodų neap lankyta. O kiek grožinės lite ratūros kūrinių neperskaity ta. Ir plaukimo treniruotėms laiko nelieka... Dar besimokydamas Vil niaus 21 vidurinėje mokyklo je Raimundas pamėgo šią sporto šaką. Kiek kilometrų nuplaukta... Dar 1—2 kursuo se tarpfakultetinėse plaukimo varžybose Raimundas PEF garbę gynė. Matyt aktyvistu, geru orga nizatoriumi reikia gimti. Ta lento reikia. Tarsi atspėjęs mano mintį, Raimundas nusi šypso. — Mokykloje visuomenindn kas nebuvau. Lankiau plau kimo treniruotes, ir tiek.
Tik vienuoliktoje klasėje draugai išrinko klasės pirmū nės komjaunimo organizaci jos sekretoriumi Įstojau į Universitetą. Pirmame kurse išrinko grupės komjaunimo organizacijos sekretoriumi, antrame kurse jau buvau fa kulteto komjaunimo komiteto narys. Dabar Raimundas vadovau ja PEF komjaunimo komite tui}. Pradžia buvo sunki — nąujas kolektyvas, kiekvieną reikėjo suprasti, o reikalui esant ir griežtesnį žodį pa sakyti. Svarbiausia — trūko patyrimo. Patyrimas ateina su laiku. Metai praktikos davė daug — suburtas geras ko lektyvas, kuriame kiekvienas narys yra reikalingas, kiekvie nas žino savo vietą. Komite tas yra vienas iš pirmaujan čiųjų Universitete, turi gra žias tradicijas. Greit prasidės III vasaros semestras. Raimundui tai jau bus trečioji vasara, praleista SSB. Nuo pat pirmo kurso važiuoja. — Vieną kartą pabuvojęs statybos būryje — kitą kartą jau negali nevažiuoti, — sa ko Raimundas. Tai štai koks Raimundas — skubantis, nuolat ieškan tis. Tai štai toks yra Raimu kas —kaip vadina jį kurso draugai. Laima RINKEVIČIŪTE
Trumpai
ties skausmo dėl žuvusių kovoj draugų, to pasiry žimo, atkaklumo bet kokia kaina apginti Tėvynę. Pra no Federavičiaus pasakoji mas mums buvo tarsi pusla piai iš partizano dienoraš čio, ryškiai atspindintys pergales ir nesėkmes, lais valaikio akimirkas. Įdomu buvo smulkiau sužinoti ir apie „bėgių karą", ir apie tai, iš kur partizanai gauda vo ginklų, maisto, kaip triuškino smulkias priešo grupuotes. Mes dėkingi Pranui Federavičiui už įdomų pasakoji mą, už atsakymus į visus mūsų klausimus, kurių, beje, buvo nemaža. Mes dėkingi jam ir už tai, kad padėjo gi liau suvokti, kokia kaina iš kovota mums teisė mokytis ir dirbti.
Glaudūs ryšiai sieja mūsų Universitetą su Ki jevo valstybiniu T. Šev čenkos universitetu. Jau 1842 metais, užda rius Vilniaus medicinoschirurgijos akademiją, daugelis įos profesorių ir studentų buvo perkelta j Kijevo universiteto medi cinos fakultetą. Studijavo Kijevo Alma Mater ir A. Mackevičius, Mairo nis, LSDP veikėjai A. Do maševičius ir A. Moravskis, rašytojai V. Krėvė ir J. Gurauskis. Dabartiniu metu moks linis bendradarbiavimas taip pat nenutrūkęs. Vil niaus ir Kijevo universi teto darbuotojai dalyvau ja rengiamose sąjunginėse mokslinėse konferencijose, nemažai Vilniaus univer siteto darbuotojų gynė disertacijas Kijeve. Tarp jų filologės V. Mickelienė ir M. A. Pavilionienė.
CATHEDRA ...19«5 m. „Kalbotyroje" velionis prof. D. Čebelis ra šė apie romanų kalbas Lie tuvoje. Parodęs senas ir gi lias prancūzų kalbos tradici jas Vilniaus universitete, jis kalbėjo ir apie dabartį. Tais metais jis dar negalėjo nu matyti, kad katedra augs, kad bus toks didelis jo pa ties indėlis į romanų kalbų mokslo ir dėstymo vystymą Universitete, kad jo tolesnis mokslinis darbas turės pa saulinės reikšmės, o jo as pirantai, kurių jis turėjo 8, sėkmingai dirbs mokslinį darbą ir gins vieną po kitos kandidatines disertacijas. Katedros kolektyvas tęsia šias gražias tradicijas. Štai paskutinių 1981 m. katedros ataskaitoje 8 moksliniai straipsniai įvairiais prancūzų
Nr. 20 (1194)
TRISDEŠIMTOJI SAVAITĖ:
KIJEVO MIESTUI
BENDRADARBIAUJA MOKSLININKAI Savo ruožtu Kijevo universiteto fizlkai-matematikai apgynė disertacijas Vilniuje. Tai V. Lismiakas, apgynęs fizikos-matematikos kandidato laipsnį, H. Peka, apgynusi fizikos-matematikos daktaro laipsnį, ir V. Korneičiukas, 1981 apgynęs fizikos-matematikos mokslų kandidato laipsnj.
Vilniaus universiteto fizikai, o konkrečiai astronomijos ir kvantinės elektronikos katedra, vadovaujama doc. A. Piskarsko, jau nuo seno draugauja su Kijevo universiteto mokslininkais, Tiesa, mokslinio bendradarbiavimo sutartis dar nepasirašyta, tačiau Jos paruošimas jau baigiamo-
kalbos mokslo klausimais, 3 mokymo priemonės. * * * * Universiteto Prancūzų kal bos katedra neseniai šventė dvidešimties metų jubiliejų. 20 metų — nedidelis laiko tarpas. Bet nuveikta nema žai. Apie tai pasakoja kated ros vedėja doc. V. Mickie nė. • — Mūsų katedra buvo įkurta 1962 m., pertvarkant jungtinę užsienio kalbų ka tedrą. Pirmasis katedros ve dėjas doc. R. Mironas, buvo pakviestas iš klasikinės filo logijos katedros. Baigęs stu dijas Paryžiuje, būdamas puikus pedagogas, didelės erudicijos mokslininkas, reik lus ir pareigingas vadovas, jis ugdė jaunus katedros kadrus, rūpinosi studentų mokymu bei auklėjimu. Kiekvienais metais didėjo priimamų studentų skaičius. Trūko kvalifikuotų dėstytojų.
Ypač mažai buvo teorinių disciplinų žinovų. Geriausie ji absolventai romanistai bu vo paliekami dirbti katedro je, siunčiami į stacionarinę aspirantūrą Maskvos, Lenin grado, Kijevo universitetus bei kitas TSRS aukštąsias mokyklas. Pirmąją kandidatinę di sertaciją 1963 metais apgynė romanistas D. Čebelis, bai gęs aspirantūrą Leningrade. Si disertacija buvo ilgo ro manų kalbų raidos tyrinėji mo rezultatas. Po penkerių metų antrąją disertaciją apie dabartinės kalbos kirtį, kaip frazinės intonacijos komponentą ap gynė A. Skūpas. Nuo 1970 iki 1981 metų A. Skūpas vadovavo kated rai. Tęsdamas savo pirmtako tradicijas, A. Skūpas rūpino si katedros dėstytojų kvalifi kacijos kėlimu, naujų dėsty mo metodų įdiegimu bei la
Rūta 2UMBAKYTĖ
FF I kurso studentė
Prancuzų kalbos SMD būrelio užsiėmimas.
numeryje: KANDIDATAI Į DEPUTATUS
•
POEZIJOS
ŠVENTE
• SPARTAKIADA BAIGĖSI
Kaina 2 kap.
■
Greitai bėga laikas. Su griauti miestai, priešo kul kos, mirtį nešantys lėktuvai — visa tai dabar jau praei ty, kurią užmiršti mes be jėgei. Juk už gimtąją žemę, už mūsų laimingą ateitį ėjo mirti milijonai žmonių, tarsi pamiršdami, kad gyventi lemta tiktai vieną kartą.. Štai apie tokius žmones ir Papasakojo mums 1940 metų komjaunuolis, partizanas Pranas Federavičius, kovęsis Rokiškio rajone veikusiame Žemaitės junginyje. Pokal bis su Pranu Federavičiumi buvo labai įdomus. Ir galbūt todėl, kad ne tik prisiminė me jau žinomus istorijos faktus, bet ir daug sužinojo me apie patį partizanų gy venimą. Prabėgę metai ne sugebėjo išbraukti iš atmin-
Siame
M. Patašiaus nuotr.
joje stadijoje. Klek glau desni kontaktai, jau iki šiol užsimezgę, su vyres niuoju moksliniu bendra darbiu V. Gubanovu, fi zikos fakulteto prodekanu A. Slobodeniuku ir eks perimentinės fizikos ka tedra. Konkretesni dar bai, kuriuos mūsų fizikai atlieka kartu su pastaro sios katedros darbuoto jais, tai kombinacinės klaidos puslaidininkiniuo se kristaluose Ir netiesi nio optinio aktyvumo ty rinėjimai. Taigi be moks linio bendradarbiavimo su fizikos fakultetu, mūsų Universiteto astronomijos ir kvantinės elektronikos katedra dalijasi patyrimu ir su radijo fizikos fakul tetu Kiievo universitete. Konkrečiai su netiesinės optikos katedra, kuriai vadovauja mokslų dakta ras V. Strlževskls. Vytautas MAKAUSKAS
boratorijos fonotekos turtini mu. Per šį dešimtmetį net šeši dėstytojai (V. Mickienė, R. Jackūnaitė, L. Rapšytė, I. Golubenko, N. Teiberienė ‘r S. Liberienė) apgynė kandi datines disertacijas.. Jau keliolika metų dar buojasi lektoriai iš Prancūzi jos. Jie dėsto praktinę pran cūzų kalbą, krašto kultūros, meno istoriją, XX a. litera tūrą, demonstruoja meninius ir dokumentinius nedubliuo tus filmus. Studentai gali pasidžiaugti turtinga fonoteka. Pirmo ir antro kurso studentams pran cūzų kalba dėstoma pagal audiovizualinį kursą, gautą iš Prancūzijos. Jame — mo komieji filmai, tekstų bei gramatikos pratimų įrašai. Rašydami kursinius bei diplominius darbus studentai naudojasi naujausia lingvistitie literatūra, kurią gauname per ambasadą Maskvoje. Katedros dėstytojai A. Skūpas, N. Lukšytė, N, Teiberiėnė, V. Mickienė, L. Rapšytė, R. Meškutė, I. Go lubenko, P. Strimaitienė sta žavosi Grenoblio, Paryžiaus, Perudžos (Italija), Briuselio (Belgija) universitetuose. Da bar padažnėjo stažuotės TSRS aukštosiose mokyklose. Tai leidžia glaudžiau bendradar biauti su mūsų šalies moks lininkais, perimti jų patyri mą. Būna labai malonu, kai nauji studentai su pagarba kalba apie buvusius savo mokytojus — mūsų katedros auklėtinius. Katedros dėstytojai verčia prancūzų autorių darbus l lietuvių kalbą (R. Ramunienė, L. Rapšytė, A. Skūpas). Ateityje norime įsteigti ver tėjų būrelį, kuriame savo jė gas bandys studentai. Katedroje organizuojami ispanų, italų, portugalų, es peranto, provansalų kalbų fakultatyviniai kursai. Janina PRANKAITE
bendro naudojimo patalpų remontas. J. RAGAIŠIENĖ Prorektoriaus padėjėja bendrabučių reikalams
NAUJI NUOSTATAI Neseniai „Tarybiniame studente“ buvo rašyta apie konkuisą, organizuotą LTSR Mokslų Akademijos dėl Mokslų Akademijos premijų už geriausius 1981 m. res publikos aukštųjų mokyklų studentų mokslinius darbus. Šis konkursas buvo organizuotas pirmą kartą. Dalyvavo keturios aukštosios mokyklos: VVU, VVPI, KPI ir KMl. Dvi premijas po 200 rub. laimėjo ir Universiteto studentų darbai. Tai Pramonės ekonomikos fakulteto III kurso stu dentų A. Kavaliausko ir V. Korsako darbas tema „Šiuolaikinė valiutų krizė" ir Filologijos fakulteto IV kurso studento S. Narbuto darbas „Mažųjų M. Husoviano eilė raščių poetika". Šiais, metais priimti nauji nuostatai ir pataisyti. LIETUVOS TSR MOKSLŲ AKADEMIJOS PREMIJŲ UŽ GERIAUSIUS AUKŠTŲJŲ MOKYKLŲ STUDENTŲ MOKS LINIUS DARBUS
NUOSTATAI I. BENDRIEJI NUOSTATAI
1. Lietuvos TSR Mokslų Akademijos Prezidiumas, siek damas skatinti aukštųjų mokyklų studentų kūrybinį akty vumą, mokslinio tyrimo darbą ir plačiau įtraukti juos į mokslines paieškas bei suderinęs klausimą su Lietuvos TSR Ministrų Taryba, nutarė skirti 9 kasmetines prenrjas (iki 200—rb kiekvieną) už geriausius respublikos aukš tųjų mokyklų studentų mokslinius darbus: Fizikos, technikos ir matematikos mokslų srityje — 3 premijas; 'Chemijos ir biologijos mokslų srityje — 3 premijas; Visuomenės mokslų srityje — 3 premijas; 2. Kiekvienam konkurso nugalėtojui įteikiamas laurea to diplomas ir piniginė premija. Kolektyvinio darbo bend raautoriams premija išmokama lygiomis dalimis. 3. Studentų moksliniai darbai pateikiami pagal tas mokslo kryptis, kurias tyrinėja Lietuvos TSR Mokslų Akademija. 4. Pripažintų geriausiais ir premijuotų darbų 1 egz pa liekamas MA Archyve. II. STUDENTŲ MOKSLINIŲ DARBŲ PATEIKIMO IR APIFORMINIMO TVARKA 1. Konkurse MA premijai gauti gali dalyvauti atskiri studentai arba studentų kūrybinės grupės, kuriose neturi būti daugiau kaip 3 asmenys. 2. Mokslinius darbus MA premijai gauti pristato aukš tosios mokyklos, remdamosi fakultetų mokslinių tarybą rekomendacijomis. 3. Kiekvienas fakultetas turi teisę pateikti ne daugiau kaip .2 mokslinius darbus. 4. Studentų moksliniai darbai pateikiami kiekvienais metais nuo rugsėjo 1 d. iki tų pačių metų gruodžio 1 d. Darbų autoriai turi būti studentai. 5. ’MA premijai už geriausius studentų mokslinius darbus gauti būtina pateikti šią medžiagą: a) mokslinio darbo publikaciją, jo rankraštį arba mokslinio išradimo medžiagą (t egzempliorių); b) motyvuotą pristatymą, kuriame turi būti mokslinė darbo charakteristika bei fakulteto Mokslinės tarybos rekomendacija (pabaigoje nurodyti pristatančios įstaigos adresą ir telefoną); c) žinias apie autorių (pavardė, vardas, tėvo vardas, gimimo metai, aukštoji mokykla, fakultetas, kursas, moks linių sugebėjimų charakteristika, namų adresas ir telefo nas). 6. Medžiaga MA premijai už geriausius studentų moks linius darbus gauti pristatoma MA Moksliniam organiza ciniam skyriui šiuo adresu: Vilnius, Lenino pr. 3, tel. 61-38-17. Pastaba: mokslinis darbas kartu su minėta papildoma medžiaga pateikiamas aplankale, kur nurodoma moksl > įstaiga, darbo pavadinimas, autoriaus pavardė, vardas, tėvo vardas.
Buvo sudaryta komisija, ku ri išmatavo bendrabučio Nr. 1 valomą plotą ir komisijos nu tarimo bendrabučiui skirtos dar 0,5 valytojos etato. To dėl šiuo metu bendrabutyje 3 valytojos. Balandžio 22 dieną įvyko posėdis, kuriame buvo aptar tos bendrabučio Nr. 1 prob lemos. Pasiūlyta sudaryti va lytojų darbo grafiką. Komendantė O. Žičkienė įpareigo ta kontroliuoti bendrabučio tvarką ir jai pavaldžių dar buotojų darbą. Posėdyje taip pat pažymėta, kad daugiau reiklumo dėl bendrabučio tvarkos turėtų parodyti patys jo gyventojai. Prorektorius P. Eigminas pažymėjo, kad bendrabutyje numatomas
Konkursui
„Akademinė
„Taryblnlo studento" straipsnyje „Netaurios Tau ro problemos" kritika dėl netvarkos darbuotojų bend rabutyje teisinga. Tokia pa dėtis susidarė dėl blogo bend rabučio tarybos darbo. Ta ryba mažai dėjo pastangų, kad užtikrintų bendrabutyje savitvarką, reikiamą švarą ir tvarką. Daug trūkumų yra komendantės darbe, butų sky rius bendrabučiui praktiškai nevadovauja, didesnę para mą bendrabučio ūkinėms prob lemoms spręsti galėtų suteik ti ūkio dalis. Dėl šių prob lemų Įvyko pasitarimas, ku riame dalyvavo darbuotojų profsąjungos komiteto atsto vai, bendrabučio tarybos pir mininkas V. Vėgells, komendantė O. Žičkienė, AOR pro-
rektorius P. Eigminas. Pasi tarime buvo aptarti esantys trūkumai, numatytos konkre čios priemonės jiems šalinti. Šiuo metu bendrabučio tary ba organizuoja aukštų tary bas ir ruošiasi gyventojų ats tovų susirinkimui, kuriame bus aptarti aktualūs bendra bučio gyvenimo klausimai. Bendrabučio taryba įpareigo ta sudaryti darbo planą, doc. I. 2EBERSKIS Darbuotojų profsąjungos komiteto pirmininkas Šių metų balandžio 16 d. „Tarybinio studento" T. Povilausko publikacijoje „Ne taurios Tauro problemos" bu vo iškelti kai kurie opūs Bendrabučio Nr. 1 buities klausimai. Bendrabučio taryba, daly vaujant komendante! O. Žlčkienei, balandžio 21 dieną sa vo posėdyje apsvarstė straips nio medžiagą. Posėdyje buvo numatyta nemaža priemonių
grupė“
Medicinos fakulteto sa nitarijos - higienos specialybės absolventai or ganizavo gražią Paskutinės paskaitos šventę. Jo-
MANO GRUPE Kuo gyva mano akademi nė grupė? Ne taip pas mus gera ir gražu, kaip tose dvyliktoje ir tryliktoje MF I kurso grupėse („T. S." 1982., Nr. 6). Ir dažnai pa galvoju: kodėl? Kodėl kiek vienas gyvas vien tik savo reikalais, vien tik gyvenimu už Universiteto sienų? Kodėl nė vienam nesvarbu grupė, kodėl nenori turėti joje gerų draugų. O jei nori, tai kodėl nė vienas nieko nedaro, ne žengia to sunkaus pirmojo žingsnio draugystėn? Kai aš paklausiau draugės, ką ji apie tai mano, išgirdau atsakymą: „Visi esam per daug dideli egoistai. Ne vie nas nenori atsisakyti savo malonumų dėl kitų. Mes vi są laiką skubam, neturim vie. nas kitam laiko“. Deja, net ir dabar, kai praėjo visi mokslo metai, kiekvienas randa įdomesnį, turiningesni gyvenimą ne grupėje, o už jos ribų. Norisi save ir grupės drau gus pateisinti: kitus suartino darbas rudenį kolūkyje, o mes turėjome kiekviena va karą grįžti į Vilnių. Ir vėl kiekvienas atskirai. Susiskaidę mūsų akade minė grupė grupelėmis po du, tris žmones. O gal ir geriau grupelėmis, gal įdo miau, tada gali ir nuoširdžiai pasikalbėti? Ar geriau turėti
vieną tikrą draugą grupė je, ar visą draugišką kolek tyvą? Kas suteikia gyvenimui didesnės pilnatvės — vienas ar visi? Jei abu variantai iš karto? Tai turbūt būtų idea lu. Reikia tik labai labai no rėti, ir tos grupelės susilies į vieną bendrą visumą. O ar mes norim? Tikriausiai. Tik mes apie tai labai ma žai mąsfom, o dar mažiau veikiam. Mūsų smalsumas, naujovių alkis, įaunatviška energija, aš tikiu, suburs mus j darnų kolektyvą per tuos du mėnesius, kuriuos mes praleisime vasarą žemdirbystės ūkyje, Tai bus ateityje. O ateitis visada kupina vilčių. Rūta SUTKUTE IF bibliotekininkystės specialybės I kurso studentė
dėl bendrabučio švaros ir tvarkos pagerinimo. Dėl to gegužės 10—11 dienomis įvy ko aukštų gyventojų susirin kimal. Juose buvo apsvars tyta publikacija, aptarti kiti aktualūs buities klausimai. Be to, kiekvienas aukštas išsi rinko tarybą, kuri įgaliota spręsti tvarkos ir švaros klau simus atitekamuose aukštuose. Bendrabučio taryba gegužė, 6 dieną prorektoriui P. Eig. minui įteikė raštą, kuriam detaliai nurodyti objektai, kuriuose būtina nedelsiant atlik ti einamąjį remontą. Šiuo metu švaros ir tvar kos būklė bendrabutyje kiek pagerėjo. Bevelk niekas iš gyventojų koridoriuose ne belaiko asmeninių daiktų. Valytojos atlieka savo darbą patenkinamai. Jų darbą kont roliuoja aukštų tarybos. V. VĖGELls Bendrabučio Nr. 1 tarybos pirmininkas
ATSISVEIKINANT Kai ateina gražiausias metų laikas, visi studen tai laiko pavasario sesi jos egzaminus. O absol ventai valstybinius egzaminus. Medicinos fakul tete jau baigėsi gydvtojųsubordinatorių konferen cija, gamybinė praktika, liko pats karščiausias etapas — valstybiniai eg zaminai. Šeštakursės Audronės Marcinkutės paklausiau, ar ji bijo valstybinių eg zaminų. Prisipažinsiu, at sakymas buvo netikėtas. — Per šešerius metus jau prisibijojau. Žinoma, mokytis reikia. Bent jau pasikartoti, ką užmiršau. Bet darosi nejauku, kai pagalvoji apie tai, kas laukia mūsų po poros mėnesių. sunkiausia Ko gero, studijuoti Medicinos fakultete. Ir atsakyti už žmogaus sveikatą — nelengva, Nelels niekas jaunam gydytojui pasakyti: aš geriau gripą, o ne tuberkuliozę gydysiu.
je apsilankė fakulteto de kanas prof. S. Pavllonis, higienos katedros vedėjas prof. V. Kviklys, docentai, dėstytojai, pirmakur siai. Buvo pasakyta daug šiltų žodžių absolventams ir jų dėstytojams, prisi mintos įdomiausios akimirkos fakulteto laboratorijose. llgoninių palatose , Ir vis dėlto — studijų metai patys Gražiausi Tai vieningai nusprendė visi absolventai. Paskutinėje paskaitoje dalyvavę dėstytojai turė jo atsakyti i keletą klau simų, kurių absolventai nepajėgė išsiaiškinti. Nenorėdami likti sko lingi savo katedros dėst\tojams, šeštakursiai para šė testamentą, kuriuo pa linkėjo garsių žmonių iš jų laidos, nesugadintų pirmakursių ir daug kitų retų dalykų. Gero Jums vėjo, busi mieji gydytojai!
jimo skaitykloje. Gera, kai poilsio minutėmis nuotaika pakili, tada imi gė rėtis viskuo: vasarišku oru, žmonėmis... Bet ar visada taip būna? Vasariškas oras džiugina, o žmonės? Ėjau pro Černiachovskio skverą, nusprendžiau prisėsti ant suoliuko. Salia manęs, ant suoliuko, prisėdo 5 merginos. Dvi ar trys iš jų išsitraukė cigare, čių ir užsirūkė. Gal į tai žiūrint pro šiuolaikinės mados prizmę nėra nieko blogo, bet... Iš merginų kalbos sup ratau, jog Jos studentės. Vi sai nesvarbu — universiteto, instituto, bet studentės. Viena iš merginų rūkė sto vėdama ir gana keistai save reklamavo. Merginos visiškai
nesikuklino, kad išdykęs vėjūkštis dūmus gana energin gai nešė link čia pat sėdin čių vyresnio amžiaus žmonių. Net ir aš nebegalėdama giliai kvėpuoti pavasariu, žadėjau apleisti tą vietą. Viena vy resnio amžiaus moteriškė ėmė garsiai priekaištauti, kad to kios gražios merginos čia rū ko, nejausdamos jokios pa garbos žmonėms. Aišku, kad merginų ambici ja buvo užgauta, ir jos mes telėjo moteriškės adresu kele tą replikų. Už tai buvo atsi lyginta žiauriai: moteris atsistojo, ėmė isteriškai šauk ti ir, pagriebusi iš gazono saują žemių, drėbtelėjo mer ginų pusėn. Į ugnį buvo įpil ta žibalo! Stovinčioj! mergina vis laikydama rankoje cigare tę, šoko prie besiplosiančios
moters ir taikėsi atsilyginti smūgiais į veidą. Prasidėjo stumdymasis, koliojimasis, pe štoj imąsis už plaukų. Visi sė dintieji skvere, laukiantys troleibusų, atkreipė dėmesį I šitas nelygias grumtynes. „Studentė!“ — iš daugelio viską mačiusių žmonių lūpų liejosi šis žodis. Net ir man gėda dėl tų merginų. Kiek ilgai būtų tęsesis šis „cirkas:, jeigu nebūtų įsiter pę du jauni vyrukai. Aišku ginčas bus išspręstas mergi nų naudai, nes į millcliia nuėjo visos merginos, o mo teris viena... , Apie šią situaciją tespren džia patys skaitytojai, tačiau derėtų atminti, kad studentai taip pat privalo laikytis ele mentarių etikos taisyklių. Dana JURKUTĖ
specialybių studentų pirma kursių konferencija, skirta Tarybų Sąjungos įkūrimo Gegužės 26 dieną įvyko 60-mečiui. Konferenciją pra Istorijos fakulteto istorijos, dėjo doc. P. Vitkauskas, psichologijos ir žurnalistikos kuris trumpai apžvelgė da-
bartinę Tarybų Sąjungos vi daus ir užsienio politiką. Po to studentai savo praneši muose kalbėjo apie aktua lius pasaulio įvykius, respub likos gyvenimą ir jos drau-
gystės ryšius su kitomis respublikomis. Konferencijos darbą apibendrino prof. K. Navickas.
REDAKCIJOS PRIERAŠAS: Redakcija vis dar gauna konkursui „Akademinė gru pė" adresuotų rašinių. To dėl buvo nutarta konkursą pratęsti iki š. m. lapkričio 1 dienos. Rašykite, pasakokite, kokia Jūsų grupė, kuo ji gyvena, kas Jus slegia ir kas džiugina...
Laukiame
Jūsų laiškų!
Alma MONKAUSKAITE
III. STUDENTŲ MOKSLINIŲ DARBŲ PERŽIŪRĖJIMO TVARKA 1. Preliminariai darbus peržiūri, sistematizuoja ir paskirsto mokslų skyriams Mokslinis organizacinis skyrius. 2. Mokslų skyrių biurai kasmet iki gruodžio 15 d. sudaro 3;—9 asmenų ekspertų komisijas. 3. Ekspertų komisija, peržiūrėjusi mokslinius darbus, atrenka geriausius, kurie bus įrašomi j slapto balsavimo biuletenius. 4. Ekspertų komisijos sprendimai yra teisėti, jeigu po sėdyje dalyvauja daugiau kaip pusė komisijos narių. 5. Ekspertų komisijos sprendimai priimami slaptu bal savimu. Kiekvienas komisijos narys turi teisę balsuoti už tris darbus iš visų j biuletenį įrašytų darbų skaičiaus. 6. Trys darbai, gavę daugiausiai balsų (jei už kiekvie ną iš jų balsavo ne mažiau kaip pusė ekspertų komisijos narių), pripažįstami geriausiais ir rekomenduojami M\ premijai gauti. 7. Jeigu nė vienas iš darbų negavo reikiamo balsų skaičiaus, balsuojama pakartotinai, bet ne daugiau kaip vieną kartą, apie tai nurodant posėdžio protokole. 8. Jeigu negalima atrinkti trijų darbų, gavusių daugiau sia balsų (pvz., už kelis darbus balsavo daugiau kaip puse Ekspertų komisijos narių ir darbai gavo vienodą balsų skaičių), tada už darbus, gavusius vienodą balsų skaičių, balsuojama pakartotinai slaptu balsavimu. 9. Ekspertų komisijos iki sausio 1 d. pateikia mokslų skyriams posėdžių protokolus, mokslinių darbų recenzijas ir kitą konkursui pateiktą medžiagą. 10. Mokslų skyriai, remdamiesi Ekspertų komisijų tei kimu, apsvarsto premijuotinas kandidatūras ir iki sausio 15 d. teikia MA Prezidiumui tvirtinti (per Mokslinį or ganizacinį skyrių). 11. Mokslinis organizacinis skyrius, remdamasis mokslų skyrių nutarimais, rengia dokumentų projektus ir iki va sario 10 d. pateikia juos MA Prezidiumui.
IV. MOKSLINIŲ DARBŲ ĮVERTINIMAS 1. Premijas skiria MA Prezidiumas. 2. MA premijų laureatų diplomai studentams įteikiami Lietuvos TSR MA Visuotinio susirinkimo sesijos metu.
Kiekviena diena, saulėta ir šilta, kviečia mus Į gatves, skverus, parkus pasidžiaugti gamta, atsipalaiduoti nuo įtempto mokymosi, ilgo sėdė-
TRUMPA)
Algimantas BIRBILAS
nj pasidalijo svečiai iš Ukrai * ir Baltarusijos. Įdomu bu na vo klausytis Alfonso Maldo nio eilių ukrainiečių kalba. Pirmą kartą senojo Univer siteto sienos išgirdo Filologi kindamas visus ir priminda jos fakulteto I kurso lietuvių mas, kad Poezijos pavasario kalbos ir literatūros specialy šventė Universitete — labai bės studentės Ritos Minikaussena tradicija, gyvuojanti gal kaitės ir III kurso studento net nuo jo įkūrimo, o gal Vytauto Landsbergio eiles. Jie nuo tada, kai Sarbievijus bu — šventės debiutantai. Visiems poetams, svečiams vo pakrikštytas Europos kara lium. Taip ir eina dš kartos į dėkoja Universiteto Rektorius kartą lietuviškas žodis, lietu prof. dr. Jonas Kubilius. Ra šytojų sąjungos pirmininkas viškos eilės. Universiteto miniatiūrų teat Alfonsas Maldonis vizitines ■ as šiai šventei pastatė naują korteles almanachus „Poezijos spektaklį „Švelnus gyvenimo pavasaris—82" — įteikia Rek prisilietimas", kurio premje toriui ir Filologijos fakulteto ra įvyko šventės išvakarėse. dekanpi. Poezijos pavasaris — 82, Poezijos pavasarį pradėjo Judita Vaičiūnaitė. Naujau prasidėjęs mūsų Universitete, po visą Lietuvą. sias eiles skaitė Alfonsas Mal pasklido donis, Justinas Marcinkevi Mes neatsisveikiname — iki čius. Taip pat savo įspū kito susitikdmoEugenija VITKIENĖ džiais, mintimis apie šį rengi-
Poezijos paukštė
Jau aštuonioliktąjį Poezijos pavasarį sutiko žieduose pas kendęs Vilnius, svetingai du ris jo dalyviams atvėrė ir senasis- mūsų Universitetas. Gegužės 27 dieną pirmieji šventės akordai — prie S. Nėries paminklo, po to daly viai patraukė į Universitetą. Juos pasitinka birbynininkų atliekama daininga liaudie * melodija; Filologijos fakulte to dekanas doc. Jonas Balkevičiusj prodekanas doc. Al binas Jovaišas, studentija, svečiai,, Stebuklinga ta žodžio galia: nugramzdina į tamsiausia^ gelmes ir pakelia lig debesų, moko .mylėti ir tikėti, nema tytom spalvom apjuosia že mę, per kurią kasdieną eina me ir taip dažnai nepaste bime jos grožio. Todėl pir mieji šios šventės dalyvių žiedai skiriami K. Donelai čiui, atvėrusiam vartus į lie tuvių literatūrą. Todėl ir pir mieji eilių posmai nuskamba Universitete, seniausiame mū sų tautos kultūros židinyje — ate visų poetų kelio pra džia. Sarbievijaus kiemelyje skamba fherginų ansamblio atliekam^ lietuvių liaudies daina, Filologijos fakulte to vaikinai deklamuoja eiles. Susimąsto visi — dės tytojai ir filologų berželis, studentai ir vėl atgijęs fon tanas kieme. Tokios akimir kos —. stebuklingos. Juk šio pavasa^įo'1’ nebepakartos kiti — ateiiiąhtyš. . . Net varpas prabyla: jo didžiai lydi visus j Didiii Universiteto kiemą. Gėlių1’ krepšeliai padedami prie Siiiiotio Stanevičiaus, Adomo Mickevičiaus, Vinco MykoTjfi'io-Putino, Balio Sruogos, Konstantino Sirvydo memorialinių lentų. Jie su mumis: visąda gyvens eilėraš čių posmuos ir žmonių atmin tyje, rfieš ' tęsime jų kūry bos kėlią... Mažojoje Auloje, kur susi rinko' Visi dalyviai, skamba vargonai. Ne t k žodžiais ga lima kalbėti — žmones jun gia ir mintys, ir tiekiai, ir... muzika? Tie garsai — tai įro dymas, kokia brangi mums visiems ši šventė, kaip jos laukėm: Į susirinkusiuosius kreipėsi Filologijos fakulteto dekanas doc. Jonas Balkevičius, sve>
VYTAUTAS V. LANDSBERGIS LIETUVAI
Dar žemė turi mano kraujo Dar mano kraujas turi žemės kvapo Pasodinau šią naktį medį Kad neišdygtų kapas
Kas tu esi Iš tolo ar širdy Ar liūdesį neši Iš kur ir kur eini Pavargdama many
BIRUTĖ BALTRUŠAITYTĖ
.. .įkūnijai moters likimą nelengvą — visų ašaras šluostyti, glostyt atstumtus, nereikalingus, — linkėjo šnekėjo: būsi laiminga, nepasensi, nes motinoms auga sparnai — pasenai... Linkėjo šnekėjo: mylės amžinai, — pažinai linksmą ir jauną, kai joninių kalno viršūnėje papartis žiedą krovė, o Jūra juodą krantą plovė... — Kartus kartus buvo gyvenimas, motina mano.saldus saldus buvo bičių medus, motina mano ėjai į kalnelį — į medį per visą gyvenimą, dabar pailsėsi medyje, motina mano...
Žmogau pabusk
Aš pavydėdavau kertėms Tamsos. Rūsiams — rūgštoko šalčio. Ir kad tikrai neprasigerčiau, Vien girtas rodžiausi kitiems.
Vis vienišėjau, nors visų Šventų vardu buvau prisiekęs Atmint, kad tiek manęs ir lieka, Klek atminty žmonių esu. Namuos parduodavau namus, Kol nuo širdies uolos atskilo Ir trenkėsi į proto tylą Akmuo, pavirtęs likimu.
Užauginus ąžuolyną ant delno, iškirsiu visą. Užtrauksiu užuolaidas, kad nelįstų šešėliai į ramų miegą, O po kirtimą blaškysis medžių dvasios — Šiurkščios ir kietos, kaip nemigos mintys — Ir bandys dar kažkas už lango stūgaut su vėju,
Šią naktį suokė giesmą Paukštis medyje kur o Nesodinau pabusti Prašė Šatrijoj Pakilęs vėjas Sakė.
O aš visa širdimi pritarsiu, Tik nedrįsiu atmerkti akių ir praverti burnos Nes motinos švelnumu paremtos namų kertės Prisipildys graudulio Ir reikės nušluot nuo slenksčio ir kiemo savo pėdas
Ar ilgai Pasensi, Ar tik vaikai Gėlėm teka.
Nuo Šatrijos Maironis Žiūri Ar švenčia ką ar geria Gal meldžias dar gal vaigo kas Paskui jis nulipa nuo kalno
Velniams atverdamas duris, Dievams tausojau žodį grubų. Aš svetimiems buvau kaip rūbas — Jaukus. Saviems buvau žvėris.
RITA MIN1KAUSKAITE
Yra toks kalnas Lietuvoj Nuo jo daug matos Kai pažiūri
Ar graži Žalia širdis, Ar tik nesu Tyloj Parklupęs.
Ar tėviškė Paraudusiom akim Ar tik nuo ašarų Ar bunda Pašvaistė praeities Ar neviltim Griaustinis Prūsijoje Paskutinis dunda
Valdemaras KUKULAS XXX Gal tam tiktai ir gyvenu, Kad su savim susidoročiau, Kad pragyventų tėvas močia Mane, be laiko pasenau.
Ir šieno gniūžte nutrint duris, į kulias rėmiausi: Kol kas sena obelis vis dar veda vaisius, Maitindama viso kaimo berniūkščius, Ir akmuo šiltai tūno žolėj, Tiktai ką gaidžiai išgiedos prieš rytą, Jei nieko nėra šiltuos namuos Ir rauda per naktį, per vėjuotą, Baltos dvasios, rugienoj šiurkščioj pasiklydę?
Ar matei Nebylų paukštį Saukiant. Ar graži Žalia širdis.
JULIAUS KELERO poezija tuo ir skiriasi'nuo daugelio kitu, kad apie ją sunku kalbėti bendromis frazėmis Pakanka vieno eilėraščio, kad pasakytumei. Jog jo autorius neabe,otlnai talentingas. Tačiau ir šis. atrodo, labai aiškus teiginys tampa prieštaringu, kai skaitai ei lėraščius viena po kito. Pasakysiu, kad jie muzikalūs — ir tuo pasakysiu vis ką. Čia jau nebe muzikinių vaizdiniu asociacijų grandi nė. o regėjimas garsais, bandymas paversti vieną pojūti kitu — bet net primityviai — ne garsai’ sukelia reginius, kiekvienas žodis, kiekvienas vaizdas neša savy intuity viai apčiuoptus spalvinius pustonius, ir gal iš šitų spal vų, prieblandą, perėjimu išauga eilėraštis — motyvas, eilėraštis — tema, eilėraštis — muzika. Dar pasakysiu, kad jie dvelkia. Kari sužadina visus pojūčius, ir reikalauja mūsų pačių „jsielektrinimo" —tarsi bandytum kažką prisiminti — sunkiai sunkiai — prisiminti tai, ko galbūt net nepatyrei, tik nuolat nujauti. Eilėraščiai — nuojautos, pasikliaujama intuicija Iš bendrojo žodžių, sąvokų klodo renkamasi atsakingai (intonacija), o kartais ir neabejotinai, pretenzingai pras miniu požiūriu. Išdrįsiu tai pavadinti jaunatvišku neat sakingumu. Nors. . . negi viską būtina tempti ant vien > kurpalio? O pirmasis eilėraštis, kurį perskaičiau ir jau galėjau kalbėti apie Julių kaip apie poetą — ..arpeggio". Audronė ZUBAVICIOTĖ
Julius KELERAS
Fotominiatiūros Štai tas takas... Prlsime ni, kažkada tau kalbėjau kad yra toks Saulės takas, kuriuo grįžta žmonis, savo piktas mintis ir ketinimus palikę ten, už horizonto. Jie grįžta, kad vėl jais patlkė tume, kad kiekvieną rytą, skubėdami savo takais nepamlrštume su jais pasisvei kinti. Tad, žinok — yra toks takas. Žinok...
.. .Baisiausia, kai tave su pa tik šalta kampuotų daik tų ir formų dermė. Bijai į juos atsiremti, nes žinai — sužeis. .. Tada, savo vie natvės valandą, kaip nieka da pasigendi šilumos ir ati dumo. Ir kaip būni dėkin gas tam pakeleiviui spin dulėliui, kuris ir neprašomas suskaldo slegiantį tylėjimą... Pasidaro šilčiau ir žinai — tu ne vienas. R. Dilio foto R. Poderio tekstas
FUGA
o nemigoj atsiliepia daiktai į mūsų kalbą išverstas paveikslas kur vualiu tamsiu uždengtos reikšmės ir negyvi langai kurie pasikartos nes dabartyje maža vietos netgi balsui kažkas paklaus ar kūnas Išskleistas šalia dangaus ar kūnas Išskleistas nes jau vėlu skaityti liesti ar nukasti sniegą vėlu nes tavo balso jau tik žvakė lieka vėlu sakyti aš anksti ištarti tu žinau kad suskaityti norai kažkur praradę apimtį ir svorį kad jų nedaug jų nepriglaus net upėse įkaitęs troškulys ar jie tikrai vieni nes kas vėliau Išdrįs išpildyt geismą patirtį arba išreikšti alkį kai gręsia svetima ir atkakli šalis net nejauku į ją pažvelgti bet noriu būti tuo kuris atidarys akis ir jam kursai labiausiai ilgis išdidumo bus dovanota už visus anksčiau jei išvaduotas žiedas pabandys iškilti lyg rmiltis vandenyno sūkury
C APRICCIO mes panašūs tada kai grėsmingas balandis neranda sniegynų šalies ji užstoja vien tai kas nedelsiant turėjo įvykti mes panašūs kai girdime plakant strėles į vandens sutrikdytą paviršių mes panašūs nes lygiai aptėškia pušynų drėgmė ir iš lėto pavirsta i ledą atskirti atminties ir žaidimų šalies viduje viešpataujantis panas mes panašūs net tavo balse kurs priglusta prie žodžio ir gali tylėti tu buvai sukurta bangose tad skaistumo miškams jau gali pavydėti jie panašūs lyg mes o panašūs tik mes ir kai girdime krentant strėles į vandens sutrikdytą paviršių netikėtai ankstyvą šaltinį sužeislančlai keista mes panašūs deja visada
ARPEGGIO ir slapčiausias uolas dengia erelio
sparnai dešiniosiomis glosto nusvirusią galvą veneros o jų likusios rankos tolyn link nepasiekto kranto kurs ne kas kita kaip negirdimi balsai kaip miškas susiliejęs su žvaigždėm ar strofos prieglobstyje pasiklydęs vaikas kaip saulės apogėjus arba užmiršti patricijų vardai jutimams nepasiekiami laikai pavargus.
Viktorinos atsakymai Spausdiname kai kuriuos viktorinos „Tarybinių žmo nių polittnė-moralinė vie nytu ir tautų draugystės Didžiojo Tėvynės karo me tais" atsakymus. 1. Kokiame veikale V. Leninas pirmą kartą apibū dino Tėvynės sąvoką! 1908 m. liepos 23 dienos laikraščio „Proletarij" 33ąjame numeryje paskelbta me V. Lenino straipsnyje „Karingasis militarizmas ir antlmUitaristinė socialde mokratų taktika" buvo api būdinta Tėvynės sąvoka: „Tėvynė — tai yra tam tik ra politinė, kultūrinė, socia linė aplinka, yra galingas veiksnys proletariato kovo je". (Leninas. Raštai. Tomas 15., psl. 171). V. Leninas, remdamasis mokslinio komunizmo pra dininkų darbais Išvystė so cialistinės Tėvynės gynimo teoriją savo darbuose: „Apie Jungtinių. Amerikos valsti jų lozungą", „Karinė pro letarinės revoliucijos pro grama", „Apie nusiginklavi mo lozungą". 2. Kiek lietuvių kovėsi Didžiojo Tėvynės karo fron tuose?
Tūkstančiai lietuvių ko vėsi įvairiuose frontuose Lenkijoje, Vokietijoje, Ru munijoje, Vengrijoje, Čeko slovakijoje, Rytų Prūsijoje Mūšiuose dalyvavo apie 5000, Berlyno operacijoje apie 8000 lietuvių. Į Raudo nąją Armiją buvo mobilizuo ta 108378 lietuviai, bet ne visi pateko į frontą. Frontuose kovėsi apie 100009 lietuvių. 3. Su kokių Tarybų Lletuvos Didžiojo Tėvynės karo metų poeto ir rašytojo atvaizdais buvo išleisti paš to ženklai? Kada? Tarybų Lietuvos Didžiojo Tėvynės ka’ » metų poetės Salomėjos Nėries 50-ųjų gi mimo metinių proga 1954 m. lapkričio mėnesj buvo išleistas pašto ženklas su jos atvaizdu (K. Dočkaus pie šinys). 1959 m. kovo mėnesį, mi nk t Tarybų Lietuvos Di džiojo Tėvynės karo metų rašytojo Petro Cvirkos 50ąsias gimimo metines buvo išleistas pašto ženklas su jos portretu (V. Zavjalovo pie šinys).
(Bus daugiau)
JAUNŲJŲ SPECIALISTŲ — MEDIKŲ LNTERNATORA Redakcija gavo Medicinos fakulteto studentų laišką, ku riame prašoma paaiškinti, ko kia tvarka jaunieji specialis tai — medikai atlieka specia lizaciją. Jums atsako Teisės fakul teto dėstytojas Anzelmas KATKUS. Jaunieji specialistai — me dikai, baigę universitetų me dicinos fakultetus ir medici nos institutų Gydomuosius ir Pediatrijos fakultetus, priva lo atlikti vienerių metų spe cializaciją (internatūrą). In ternatūros tvarką smulkiai raglamentuoja specialūs nuos tatai, patvirtinti TSRS Sveika tos apsaugos ir TSRS Aukš tojo ir specialiojo vidurinio mokslo nrnistrų. Pagrindinis internatūros tikslas yra gydytojų-specialistų ruošimas pagal vieną iš klinikinių specialybių. Internatūra trunka vienerius metus: ji prasideda rugpjūčio 1 d., baigiasi liepos 1 d. (baigusiems imnėtų mokyklų vakarinius skyrius — atitinkamai nuo balandžio 1 d. iki kovo 1 d.) Internatūron įtraukiami aukštųjų iriedicinos mokyklų absolventai, išlaikę valsty binius egzaminus ir gavę gydytojų vardus. Kartu minėti Nuostatai numato, kas atleidžiami nuo interna tūros. Tai visų pirma aukš tųjų medicinos mokyklų absolventai, kuriuos skirsty mo komisijos nukreipė į mokslinį-tiriamąjį darbą, o taip pat ir tie, kurie, aukš tųjų mokyklų Taryboms rekomendavus, įstojo į as pirantūrą arba klinikinę ordinatūrą. Beje, jaunieji spe cialistai, neįstoję aspirantūron arba klinikinėn ordinatūron, turi būti bendra tvarka nukreipti internatū-
ron. Internatūron gydytojus absolventus paskirsto jau nųjų specialistų personali nio paskirstymo komisija VI kurse, sutinkamai su gydy mo įstaigų ir žinybų poreikiais tam tikriems speciaspelistams. Jauniesiems kucialistams-gydytojams, riems suteikta teisė savarankiškai įsidarbinti, internatūrą organizuoja sveiką tos apsaugos įstaigų ją gyvenamoje vietovėje, Jaunieji specialistai-gydytojai, pašaukti tarnybon 4 TSRS
instrukcija. Kiekvienam jau najam specialistui-medikui būtų labai naudinga susipa žinti su minėta instrukcija. Internų ruošimui papras tai vadovauja gydymo įstai gų skyrių vedėjai, žinomi savo srities specialistai. Internai ruošiami pagal individualų planą, kurį su daro interno vadovas — skyriaus vedėjas, dalyvau jant vyriausiajam specialis tui, instituto (fakulteto) dės tytojui, atsakingam už internų paruošimą. Tipiniai internų ruošimo planai tvir-
TEISININKO KONSULTACIJA
JAUNIEJI specialistai: TEISĖS IR PAREIGOS Ginkluotąsias Pajėgas, inter natūrą atlieka Įstaigose, esančiose karinių komisa riatų, pašaukusių juos kari nėn tarnybon, vietovėse. Specialybė, pagal kurią jaunasis specialistas-gydyto jas atlieka specializaciją, nustatoma priklausomai nuo pareigų, į kurias pagal per sonalinio paskirstymo komi sijos sprendimą jis buvo nukreiptas. Nuostatuose gana detaliai nušviečiami pagrindiniai internų darbo teisės klausimai. Juose numatoma, pavyz džiui, kad internams per spe cializaciją mokamas - darbo užmokestis pagal užimamas pareigas, turimą stažą ir tvarką, kurią numato TSRS Sveikatos apsaugos ministro 1972 m. rugpjūčio 16 d. įsa kymu Nr. 669 patvirtinta
mo centro vyr. programuo tojas A. I enkšas. Malonu, kad matematikų rinktinių gretose kasmet greta vete ranų matome ir naujų veidų. Būtent, Matematikos fakultete gimė tokios sportinės radiSPARTAKIADA BAIGĖSI cijos kaip bendri dėstytojų ir studentų šachmatų „žaibo" Baigėsi beveik tris mėne turnyrai, draugiškos krepši *siu vykusi Universiteto dės nio rungtynės ir kt., kurias medikai, fizikai, tytojų tarpfakultetinė spar perėmė takiada skirta TSRS įkūrimo chemikai ir kt. Gerai šių metų spartakia 60-mečiui. Paskutinės vyko stalo teniso ir plaukimo doje pasirodė ir Fizikos fa kultetas, užėmęs antrąją vie varžybos. FOTOINFORMACIJA Stalo teniso furnyre Irium- tą. Fizikai užėmė 4 prizines krepšinio favo istorikai, finale įveikę vietas ir laimėjo turnyrą. Naujo sporto orgadffizikus ir pirmą kartą iškovo ję pereinamąją taurę. Treti zatoriaus — A. Juozapavi liko matematikai, įveikę EKFF čiaus debiutą šiame darbs stalo tenisininkus. Nesėk reikia laikyti labai sėkmin mingai pasirodė pernykščiai gu. Treti -liko pernykščių me čempionai medikai ir favo čempionai ritais laikomi gamtininkai, tų spartakiados užėmę atitinkamai aštuntą !r medikai (sporto organizato septintą vietas. Asmeninėse rius — v. m. b. V. Maslinsvaržybose pasižymėjo Istori kas). Ketvirtą ir penktą vietas jos fakulteto atstovai v. m. b. R. Batakys, doc. M. Blo pasidalijo Chemijos ir Filo žė, chemikas doc. T. Jan- logijos fakultetai (pagal pa kauskas, fizikė j. m. b. pildomą kriterijų — prizinių vietų skaičių ketvirtoji vie G. Purvaneckienė. priteista chemikams). rungčiai, ta Likus plaukimo fakultetuose gerai padėtis farpfakultetinės spar Šiuose takiados kompleksinėje įs dirba tokie prityrę sporto kaitoje labai komplikavosi, organizatoriai kaip doc. N. nes į prizininkus pretendavo Karvelis ir vyr. dėst. S. Plaunet 7 rinktinės. į šias var šinaitis. Šešti liko Istorijos fakulte žybas neatvykę Administraci jos atstovai iš turėtos tre to, o septinti — Administra čios vietos smuktelėjo net j cijos atstovai. Maloniai nu teikė Administracijos kolek septintą. gražus pasirodymas Plaukimo varžybose daly- tyvo (trečia vieta) ir vavo aštuonių pačių išfver- krepšinio mingiausių fakultetų rinkli- ypač šaškių (pirma vieta) nės. Čia geriausiai pasirodė bei šaudymo (antra vieta) matematikai, užėmę pirmą varžybose, tačiau žemos vie vietą. Antri liko fizikai, ir tos kitose ir ypač nedalyva tik treti istorikai, turėję savo vimas plaukimo varžybose gretose tokias „žvaigždes" neleido užimti prizinės vie kaip A. Juozaitį ir R. Batū tos. Apžvelgiant šių metų spar rą. Pastarųjų užimtos pirmo sios vietos 50 m nuotolyje, takiados kovas, norisi pažy išaugusį krepšininkų, plaukiant atitinkamai krūtine mėti ir laisvu stiliumi, neatsvėrė šaulių, šachmatininkų ir stalo silpno likusių Istorijos fakul tenisininkų meistriškumą. VVU teto rinktinės narių pasiro teto darbuotojų profsąjungos komiteto vardu norisi padė dymo. mūsų talkininkams — Susumavus visų septynių koti Jau tapo graži tradicija tematiko T. Žlcklo ir dauge katedro. sporto šakų rezultatus paaiš fizinio auklėjimo A. Petkevičiui kiekvienais metais tvarkyti lio kitų kapai. kėjo, kad kompleksinėje dėstytojams Klubo pirmininkas vyr. spartakiados įskaitoje nugalė A. Podzemelnienei, jau mi Vilniaus Universiteto profe A. Lenkšui ir medi sorių kapus. Taigi ir šiais — dėstytojas V. Mačiekus dė fakulteto nėtam jo Matemafikos už 1982-aisiais, kraštotyros klu koja Vilniaus miesto kapų dėstytojai. Matematikų pas ir kei A. Ataraitei (GTF) rodymas šiemet atrodė labai pagalbą, organizuojant var- bo „Ramuva" nariai susirin priežiūros kontorai ir Uni ko Į Rasų kapines. Klubo versiteto darbuotojų profsą įspūdingai: jie pirmavo nuo žybas. Nors spartakiada ir bai- pirmininkas EKFF vyr. dėsty jungos vietos komitetui, papat pradžių ir net 10 taškų aplenkė antroje vietoje li- gėsii, bet Universiteto dės- tojas V. Mačiekus paaiškino, dėjusiems kraštotyrininkams Nugalėtojų tytojai dar laukia prof. Z. ką teks nuveikti: buvo nu gražiai patvarkyti profesorių kusius fizikus, tarta sutvarkyti apie 40 ka kapus Rasų kapinėse. sąskaitoje — net 6 prizinės Žemaičio taurės varžybų. Šią savaitę kraštotyrinin pų. Tarp jų profesorių astro vietos (iš 7 galimų), iš jų — v. m. b. V. LAPINSKAS nomo P. Slavinsko, F. Spic kai sutvarkė dar 10 profeso net trys pirmosios. SportiVVU darbuotojų nagelio, buvusio Medicinos rių kapų Žvirgždyno gatvėje rniam-organizaciniam darbui profsąjungos Vietos fakulteto dekano, taip pat esančiose kapinėse. šiame fakultete vadovauja Vytautas MAKAUSKAS komiteto narys mediko F. Rinkevičiaus, ma didelis entuziastas Skaičiavi-
tinami TSRS Sveikatos apsaugos ministerijos. Internai kiekvieną ketvir tį privalo atsiskaityti už at liktą darbą. Administraci ne tvarka gydytojai-internai pavaldūs gydymo-profilaktinės įstaigos vadovybei In ternatūros metu jaunieji specialistai-medikai naudoja si visomis teisėmis ir jiems taikoma atsakomybė kaip ir visiems savarankiškai dirban tiems gydytojams. Jie pri valo laikytis vidaus darbu tvarkos taisyklių, jiems dar bo dienos trukmė yra tokia pat, kokią numato atitinka mų specialybių gydyto jams veikiantys darbo įsta tymai. Kartu Nuostatai nu mato, kad gydytojams-internams keisti darbo krūvį, pa naudoti juos išeinančių atos togauti etatinių gydytojų
pavadavimui ir pati., pažei džiant tipinius planus, lei džiama tik išimtiniais atve jais ir tik respublikos Svei katos apsaugos ministerijos leidimu. Gydytojams -internams dirbti antraeilėse pa reigose neleidžiama. Tais atvejais, kai gydytojai-internai specializacijos metu ilgai serga, būna nėš tumo ir gimdymo atostogose, apie specializacijos pratęsi mą sprendžia sveikatos ap saugos organas, kurio žinio je gydymo įstaiga. Pasibaigus internatūrai gydytojai laiko egzaminą komisijoje, kurią sudaro: me dicinos instituto (fakultetol atstovas, vadovaujantis inter natūrai (komisijos pirminin kas), instituto (fakulteto dėstytojas, vyriausiasis spe cialistas, sveikatos apsau gos skyriaus vedėjas, ligoni nės vyr. gydytojas ir sky riaus vedėjas, vadovavęs mtemato paruošimui. Išlai kius egzaminą, internatūrą baigusiems gydytojams su teinamos nustatyta tvarka atostogos. Kartu jiems įtei kiamas atitinkamas pažymė jimas (neišlaikiusieji egza mino jo negauna). Baigusieji internatūrą pri valo vykti dirbti į tą įstai gą, į kurią jie buvo paskirti po aukštosios mokyklos bai gimo. Gydytojai, baigę interna tūrą paskyrimo vietoje, pri valo dirbti trejus metus, per kuriuos jie negali dalyvauti konkurse stoti į ordinatūrą, o taip pat negali būti pa siųsti kelti kvalifikacijos į gydytojų tobulinimosi insti tutus (fakultetus). Kartu rei kia žinoti, kad priyplohias dvejų metų darbo pagal spe cialybę stažas, Būtinas sto jant į ordinatūrą, skaiduojamas nuo internatūros baigimomomento.
Ekonomistų šventė Šilo ežero pakrantę pasiekė daugiatūkstantinė PEF stu dentų, dėstytojų ir šiaip jiems prijaučiančiųjų kolo na. Čia vyko Ekonomisto diena. Laukė siurprizas — dviračių be stabdžių lenkty nės. Nors, kaip sakoma, spor tas ir politika neturi nieko bendra, bet taip jau išėjo, kad po ilgos ir detalios fotofinišo analizės pirmuoju pripažintas dekanas, antruo ju prodekanas ir 1.1. Vėjyje plazda šimtai vėlia vų, pašonėj — ramus ir susimąstęs Šilo ežeras. Ant pakylos puikuojasi naujasis ekonomistų talismanas — juodas katinas. Rimtis — įnešama fakulteto vėliava. Dekanas doc. V. Grigoras sa ko kalbą. Vienas po kito skuba studentai pasiimti gar bės raštų ir vertingų dova nų. Pirmąją laidą pradeda ra dijas EI DI. Skelbiama iš viso pasaulio agentūrų gauta informacija; žinios, įdomybės, naujovės. Laida baigiama ap žvalga „Nuo gintarinės Bal tijos iki aukštojo Everes to". Prasideda agitacinės ir meninės programos. Žada pa sirodyti net kelios PEF ar tistų kartos: diplomantai,
senjorai, fuksai. Scenoje — daugkartinė Universiteto »r respublikos agitmeninių bri gadų konkurso nugalėtoji ir laureatė „Tauro" vyrų agitmeninė brigada. Fakulteto solistas Nr. 1, sodrus bosas A. Želionis, kanklėms ir mandolinai pri tariant, atliko savos tr nesavos kūrybos rokenrolus ir šiaip linksmus kūrinius. Dainavo grupė „Kikilis" country stiliumi. Organizuojama dėstytojų ir stažuotojų press konferencija. Jaunieji fakulteto poetai R. Ališauskas ir A. Butkevi čiiis skaitė savos kūrybos eiles. Šventės kulminacija scenoje pasirodo įžymus Vilniaus trubadūras, dainų apie taiką atlikėjas Šarūnas Mačiulis. Jo pasirodymas be tarpiškas, puiki teksto ir muzikos sintezė. O po to diskoteka, lau žas, atrakcionai, geras oras žvali nuotaika. Ir už visa tai ačiū aktyviausiems šventės rengėjams dėstytojui Eimutavičiui, studentams E, Morkūnaitei, R. Bajorinui ir kitiems. Audrius NAVIKAS PEF III kurso studentas
Dingusį studento pažymėji mą Nr. 791381, išduotą PF studentei Audronei SIPČENKAITEI, laikyti negaliojan čiu.
Dingusį studento pažymėji mą Nr. 771118, išduotą IF studentui Jonui VITKŪNUI, laikyti negaliojančiu. Dingusį studento pažymėji mą Nr. 811908, išduotą FF studentei Astai ZUBRICKAITEI, laikyti negaliojančiu.
Redakcijos adresas: 232000 — MPT, Universiteto g. 3, „Tarybinis studentas". Telefon,-— ftt> 1 9 k t- t’dtenfai n austuvėje 610444 I V 00417. Iškilioji spauda. 1 spaudos lankas. Tiražas 4500. Užs. Nr. 1547 LKP CK leidyklos spaustuvė Vilniuje, Tiesos g. 1 «Tapn6HHHC CTyAeHTac» («CoBeTCKHH CTyACHT») — opraH napTKOMa, peKTopaTa, KOMirreTa AKCM Ahtbm, npoiįiKOMa opĄCHOB TpyAOBoro Kpacnoro 3H3MeHH h Apy»6bi napoAOB Bkauuocckoto yHHBepcnTeTa hm. B. Kancynaca. PeA?KTOp H. BapinHHųKaHre. Ha ahtobckom sabine. BHAbmoc.
Nuoširdžiai užjautlame Stasę CAIKAUSKIENĘ dėl tėvo mirties. Mokymo skyriaus darbuotojai
Redaktorė J. VARAPNICKAJTE