Baigėsi olimpiados
Visų šalių proletarai, vienykitės!
„Studentas ir
mokslo bei technikos
pažanga“ respublikinis
(liras.
Nugalėtojai susitiks
K cam/Binis sccioencas VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
1976 m. gegužės 28 d. N r. 20 (962)
Maskvoje kursis J. Meškauskas (pran cūzų k), trečiakursė R. Jo nynaitė (vokiečių k.) ir kt. Anglų k. nespecialistų gru pėje trečią vietą užėmė A. Ūsaitytė (I k.) Paskatinamą sias premijas gavo filologai J. Ramanauskaitė (anglų k. spec. III k.), V. Endriukaitis (vokiečių k. spec. III k.), B. Stundžia (lietuvių k. V k.) ir biologas M. Lapelė (II k ). Nugalėtojų turime beveik visose sekcijose. Daugiausia laurų nuskynė filologai: rusistai laimėjo visas prizines vietas, jų ir lituanistų ko mandos buvo pirmosios. Pir mąsias vietas dar iškovojo universiteto matematikai, fizi kai, užsienio kalbų specialis tai. Antrąsias vietas užėmė chemijos specialistų ir užsie nio kalbų nespecialistų ko mandos. Chemikai nespecialistai komandinėje įskaitoje liko treti. Skamba sveikinimo žodžiai. Nugalėtojus sveikina LLKJS CK studentų skyriaus vedė jas M. Vitkauskas, VVU stu dentas S. Jalanskis, Fizikos fakulteto dekanas doc. V. Ky bartas. Visi jie kalbėjo apie olimpiados naudą ir reikšmę. Nemažai prie to prisidėjo ir olimpiados organizacinis ko mitetas. Nuotaikingai baigiasi vaka ras: trenkia kaimo kapela, skamba dainos, studentišką sąmojį laido SEMT-o artistai. Nugalėtojams olimpiada dar nesibaigė. Laukia sąjungi nis turas Maskvoje. L. KLIŠAUSKAS
darbo įgūdžius. Ši olimpiada vyko beveik visose aukšto siose mokyklose, .pirmame tu re dalyvavo 33527 studentai. Geriausi iš jų varžėsi respub likiniame ture. Skaitomas LTSR aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministerijos kolegijos ir LLKJS CK sekretoriato nutu rimas. Nugalėtojams įteikia mi diplomai, asmeninės dova nėlės. Jas įteikia LTSR aukš tojo ir spec. vidurinio mokslo ministro pavaduotojas K. Žu kauskas ir LLKJS CK studen tų skyriaus vedėjas M. Vit kauskas. Tarp daugelio nuga lėtojų skamba ir mūsų univ rsiteto studentų pavardės. Respublikinės olimpiados nu galėtojais tapo ir gavo 1 laipsnio diplomus: chemikų— V. Razumas (ChF III k.), ruslstų — A. Lichačiova (Fil. F II k.), užsienio kalbų ■ - A. Pūraitė (Fil, F IV k. —-tnglų), S. Lapinskas (Fil. F IV k. —
DAUGIAUSIA
NUGALĖTOJŲ IŠ UNIVERSITETO Baigėsi II olimpiados ,.Stu dentas ir mokslo bei techni kos pažanga" respublikinis turas. Žinomi nugalėtojai. Gegužės 20 dieną jie susirin ko universiteto kavinėje. Su važiavo geriausi savo daly ko žinovai iš visos Lietuvos. Daugiausia buvo šeimininkų: jie geriausiai kopė į „olim pą". Organizacinio komiteto var du respublikinės olimpiados nugalėtojus pasveikino LTSR aukštojo ir specialiojo vidu rinio mokslo ministro pava duotojas K. Žukauskas. Jis pažymėjo, kad olimpiados tikslas — skatinti studentus geriau studijuoti, pažinti marksizmo-leninizmo mokymo metodą, vystyti savarankiško
vokiečių) ir V. Bikulčius (Fil. F IV k. — prancūzų). Su kitais universiteto studentais nugalėtojais supažindiname 2 puslapyje. Kalbų olimpiadose antri buvo filologai A. Litvinas (rusų k.), I. Laurinčiukaitė (angių k.), V. Butkutės (II k.) atsakymas įvertintas II laips nio diplomu prancūzų k. neepecialislų grupėje. Dar as tuoni musų universiteto stu dentai užėmė trečiąsias vie tas. Tai biologė P. Vancevičiūtė (III k ), filologai A. Tumarinson (rusų k.), ketvirta-
Pirmas pažymys - penketas Kaip padirbėjai per se mestrą, tokį ir „derlių" plausi egzaminų sesijoje.
Išklausyta paskutinė pa skaita. Sėkmės linkėdami palydime penktakursius laikyti valstybinių egzami nų, ginti diplominių dar bų.
GERO VĖJO, DIPLOMANTE!
$ » « v $ 2 <
je l
Viršutinėje nuotraukoje kairėje: respublikos aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministro pavaduotojas K. Žukauskas Įteikia II laipsnio diplomą MM F antrakursiui A. Baltrėnui; apačioje — germanistų olimpiados nugalėtojas S. Lapinskas (Fil. F IV k.). Viršuje dešinėje: A. Lichačiova (Fil. F II k.) — geriausia rusų kalbos žinovė respublikoje; apačio je — III laipsnio diplomą gauna P. Vancevičiūtė (GF III k.).
1976 metų TSRS Valstybinei premijai gauti Tarp konkurso dalyvių 1976 metų TSRS Valstybinei pre mijai gauti yra ir mūsų universiteto Medicinos fakulteto profesorius A. Marcinkevičius. Jį kartu su įžymiais medi kais N. Amosovu ir B. Koroliovu TSRS Medicinos mokslų akademijos A. Bakulevo širdies ir kraujagyslių chirurgijos institutas iškėlė kandidatais 1976 m. TSRS Valstybinei pre mijai už mokslinį darbą „Įgytų širdies ydų chirurginio gy dymo problemos nagrinėjimas ir širdies vožtuvų proteza vimo metodo įdiegimas į praktiką".
Įjtim sna
SEMESTRO TRIŪSO VAISIAI
Šeštadieniais studentai nelabai mėgsta laikyti eg zaminus. Tačiau praėjusį šeštadienį studentų mies telyje buvo egzaminų die na. Trečiakursiai Teisės ir Prekybos fakultetuose ro dė teisinių žinių mokėji mą. Teisininkai laikė bau džiamojo proceso egzami ną. Kai pasibeldėme į du
ris, prie doc. M. Kazlaus ko stalo sėdėjo P. Masonis. Į visus egzamino klausimus jis atsakė labai gerai. Tokį pažymį ir įra šė jam egzaminatorius į studijų knygutę. Iš viso docentas grupės egzaminų lape parašė dar septynis penketus — P. Jegorovui, E. Glebaitei, R. Kavaliaus kaitei, D. Miliukštytei, L.
Orgaitei, N. Piškinaitei, R. Maceniui. Prekybininkai irgi pri valo žinoti teisės pagrin dus. Tą jų žinojimą ir tu rėjo įvertinti tarybinės teisės egzaminas. Prekių mokslo specialybės trečia kursius egzaminavo dėsty tojas A. Sarpalius. A. Gu davičiūtės, L. Savickaitės žinias jis įvertino ketver tais, o R. Jagmino ir I. Bileišytės — penketais. Vadinasi, semestro triūsas nenuėjo veltui.
Pirmas pažymys - penketas
L. Klimo nuotraukose: Viršuje dešinėje — tei sininkus egzaminuoja doc. M. Kazlauskas. Baudžia mojo proceso egzaminą penketu išlaikė trečiakur sis P. Masonis.
Penketas įrašytas ir į trečiakursės prekybininkės I. Bileišytės (nuotrauka kairėje) studijų knygelę.
KELIONĖ Į „OLIMPO“ VIRŠŪNĘ Respublikinė fizikų ollm-1 piada vyko gegužės 7—8 die nomis. Specialistų grupėje dalyvavo universiteto, Vil niaus ir Šiaulių pedagoginių institutų atstovai, nespecialistų — universiteto, Kauno Politechnikos ir Medicinos, Vilniaus inžinerinio statybos Institutų, Žemės ūkio akade mijos atstovai. Apie tai, kaip sekėsi mūsiškiams, paprašėme papasakoti vertinimo komisi jos pirmininką, Fizikos fakul teto dekaną doc. V. KYBAR TĄ: — Olimpiada vyko dvi die nas, tai lyg du turai: pirmą ją dieną dalyviai sprendė fi zikos uždavinius, antrąją — skaitė namų darbus refera tus. Specialistams buvo pateikti 8 nelengvi uždaviniai iš įvai rių fizikos skyrių. Dalyviai turėjo sugebėti ne tik nusta tyti fizikinius reiškinius bei jų dėsnius (uždavinio spren dimo būdus), bet ir rasti artutinius sprendinius. Uždavi niai atitiko programą, bet da lyviai buvo skirtingų kursų, taigi, sudarėme galimybę pa tiems pasirinkti, kiek kas su
geba. Komisija tikėjosi, kad maksimali surinkta balų su ma bus 40. Arčiausiai jos priartėjo mūsų penktakursis fizikas E. Kuokštis (33 balai). Jo komandos draugas J. Kutra buvo antras (22 balai), J. Oberauskas — ketvirtas (19 balų). Nespecialistai sprendė 7 uždavinius: reikėjo žinoti fi zikos dėsnius ir mokėti juos taikyti. Iš universiteto atsto vų geriausiai pasirodė P. Pa vilionis, užėmęs tik 9 vie tą. Šių grupių po tris geriau sius „olimpiečius'1 atrinkome antrajam turui. Čia kiekvie nas dalyvis referavo namų darbus (reglamentas — 10 min.). Darbų temas jie pasi rinko patys, tik buvo reika laujama, kad jos liestų bend resnius fizikos reiškinius. Vertinant buvo atsižvelgiama į reiškinių naujumą, jų suvo kimą, dėstymo aiškumą bei iškalbą, laikyseną, demonstra vimo priemones. Pačio įdo miausio pranešimo autorius — vėl E. Kuokštis. Darbe „Šredingerio lygtis eksitonui" jis pateikė ir savo gautus re
zultatus. Nespecialistų grupė je mūsų atstovas R. Banys pasidalino 2—5 vietomis. Taigi, olimpiados tikru did vyriu tapo E. Kuokštis. Jis surinko 51 balą (antrą vietą užėmęs ŠPI studentas A. Šurkus teturėjo 29 balus). — Kuo naudingos ir pa mokančios yra panašios olim piados tiek studentams, tiek dėstytojams? — Teko kalbėtis ir su pa čiais dalyviais, ir su koman dų vadovais. Įsitikinome, kad olimpiada kasmet populiarėja. Joje dalyvaujama noriai, rimtai ruošiamasi. Dėstyto jams irgi užtenka darbo — jie konsultuoja studentus, bando „repetuoti" užduotis. Olimpiada padeda įsavinti fi zikos žinias, kurios dabar rei kalingos bet kuriam specia listui, skatina pamėgti šį da lyką. Olimpiados — vienas būdų ugdyti studento sava rankiškumą, ji skatina domė tis mokslo naujovėmis, pa čiam spręsti sudėtingus mokslo ir technikos klausi mus, savo žinias perduoti ki tiems — kartais pirmąkart tokiai studentų ir dėstytojų
auditorijai. Manau, kad olimpiados tu rėtų būti ne tokios kasdieniš kos, reikėtų vengti formaliz mo. Olimpiada studentui — šventė. Ji taip ir turi vykti: su kultūriniais renginiais, žymesnių tos srities moksli ninkų susitikimais ir paskai tomis, dalyvių apdovanojimu atminimo ženkliukais ar do vanomis.
Kalbamės su respublikinio turo nugalėtoja II k. rusiste A. Lichačiova. Ji noriai dali jasi įspūdžiais: — Labai patiko olimpiados organizavimas. Nejutom įtam pos, nesivaržėm, kad esam vertinami. Viskas vyko lyg pokalbio forma. Truputį nu stebino klausimai. Mano ma nymu, jie buvo net lengves ni, negu universiteto ture. Įvairių pasitaikė. Vieniems reikėjo specialaus pasiruoši mo, į kitus galima buvo at sakyti ir iš bendro išsilavi nimo. Olimpiadai ruošėmės kiekvienas atskirai, todėl, gal kiek per mažai. Bet džiau giuosi, kad žinių užteko. Jau čiau, kad atsakiau gerai, bet pirma vieta kiek netikėta, — mūsų komandoje buvo ir stipresnių už mane. Pergalė
tuo labiau džiugina. Dabai vėl reikia gilintis į savo sri tį — laukia sąjunginis turas. Ir sesija /ia pat. Dar nesu gavusi trejeto. Nenorėčiau ir šį kartą gauti.
Penkiasdešimt šeši respubli kos aukštųjų mokyklų atsto vai dalyvavo matematikos olimpiadoje. Trijų rūšių teo rinės užduotys buvo pateik tos atitinkamo pasiruošimo grupėms — matematikos spec. II k. studentams, matematikos spec. vyresniųjų kursų stu dentams, nematematikos spe cialybių studentams. Rengi nio šeimininkai — universi teto atstovai dalyvavo atitin kamose grupėse taip: šeši, ke turi, penki. Iš Kauno Poli technikos instituto dalyvavo šeši, penki ir dešimt studen tų. Dalyvių iš VPI, VISI, SPI būta mažiau. — Vertinami buvo visi olimpiados dalyviai, — pasa koja respublikinio org. komi teto matematikų komisijos pirmininkas doc. V. Kabaila. — Matematikų pirmoje gru pėje dominavo mūsų studen tai. M komos i os matematikos spec. pirmakursis V. Stakėnas surinko 44 taškus (kiek vienam teko 5 uždaviniai,
maksimali surinktina balų su ma — 50). Antras buvo MMF II k. studentas A. Baltrūnas (38 tšk.), trečias — MMF I k. stud. M. Koriecas (20 tšk.) Iš vyresniųjų kursų mate matikų taip pat geriausias buvo universiteto MMF III k. stud. R. Kirsnys (26 tšk.). Antra buvo KPI trečiakursė J. Dubinskaitė (25 tšk.), tre čias — mūsų trečiakursis S. Jalanskis (24 tšk.). Nematematikų studentų grupėje vėl ryškus universi teto studentų pranašumas. Pirmas — A. Žukauskas, FF II k. (40 tšk.), antras — A. Genys, FF III k. (30 tšk.), trečias — V. Svičiulis, FF II k. (23 tšk.). Aukštųjų mokyklų koman das sudarė penki matemati kos specialybės ir penki ne matematikos specialybės stu dentai. Abi pirmąsias vietas abiejose grupėse užėmė mū siškiai — pirmoji komanda surinko 108 taškus, antroji — 109. Olimpiada parodė, kad mūsų studentai geriausiai pa siruošę. Palyginimui galime pateikti dar tokį faktą: antrą sias vietas užėmusios KPI komandos surinko atitinkamai 37 ir 70 taškų. Skirtumas la bai ryškus. Šiauliečių atsto vai (jie treti) surinko 22 ir 36 taškus. PASIRUOŠĖM GERAI
HlllllllllllllllllllllllllllllllllilIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlM
TIKIM DARBO GALIA
Prieš sesiją kiekvienas geras patarimas aukso kainą turi. Gal todėl taip idėmiai klauso ekonomistai Pramonės įmonių planavimo katedros docento J. Pauliukonio aiškinimų pratybose. V. VERBAUS nuotr.
Nespėjo vėjavaikis pavasaris užbaigti savo paveikslo, o išdykėlė vasara, nustvėrusi iš jo teptuką, jau dabina gamtą savom varsom. Mūsų mintis ji nudažė nerimo spalva. Arti sesija — antras toks slenkstis mūsų studentiškame gyvenime. Gerai išlaikę pirmosios sesijos egzaminus, su tokiu pat ryžtu ruošiamės šturmuoti antrąją. Tuo labiau, kad fakultete jau nebenaujokai, įgijom savas pozicijas: mūsų grupės atstovai gina sportinę fakulteto garbę, dalyvauja kultūriniame gyvenime, skina olimpiadų laurus. Kaip ne. sididžiuoti mūsų seniūnu Viliumi Stakėnu, trijų
olimpiadų — matematikos, fizikos, vokiečių kalbos — nugalėtoju, arba tų pačių olimpiadų prizininku darbštuoliu Liudu Giraičiu? Sako, geras pavyzdys užkrečia. Gal todėl mūsų grupėje taip atsakingai žiūrima į studijas. Stropiai dirbami namų darbai, ruošiamasi paskaitoms, seminarams. 19 iš 25 grupės studentų gyvena bendrabūtyje, todėl ir „kietesnius riešutus" drauge perkrimsti nesunku. Dalijamės literatūra, kartu aiškinamės uždavinius. Dažni svečiai pas mus ir nebendrabutiečiai. Grupėje vykusio sąjunginio komjaunimo susirinkimo metu atvirai pa-
kalbėjom apie mokymosi spragas, numatėm, kam reikalinga pagalba, Dabar pats įskaitų laikymo įkarštis. Mūsų darbo rezultatai akivaizdūs, įskaitų knygutėse praktinio kurso skiltyje jau pui. kuojasi aukštosios algebros, ESM praktikumo ir kitų dėstytojų parašai, Bus prirašyta ir likusioji knygelės dalis su prierašu: „Keliamas į II kursą", Taip turi būti, nes mes tikim draugiškumo ir darbo galia. \
L. CVIRKAITE MMF taikomosios matematikos spec. I k. 3 grupė
Diplomantus istorikus ką tik pasveikino jų jau
nesnieji
kolegos.
Balionų girliandos dar
ilgai
pri
Universitete, su kuriuo bendradarbiaujame
mins palydas. Šventės vedantieji — Motina Istorija su palyda —
laimina jau kitų speciaiybių penkta
kursius. . .
Viešnagė Minske
Paskutinis egzaminas.. . Ku rie dar jo nelaikėte, pasi ruoškite jam taip, kaip pasi žadėjote kadaise — kai pir mą kartą peržengėt universi teto slenkstį.
* * * Pažįstu vieną diplomantą. Jis matematikas, ir aš jį to kiu įsivaizduoju tiktai tada, kai skaito matematikos va dovėlį. — Oi, atsargiail Tu gėly tę užkliudei, — ir ima tą gėlę kaip kažką brangų ir lengvai dūžtantį. Jis ateina į tavo kambarį.
Ant stalo — pamerkti nar cizai. Jie beveik nuvytę. Ji sai žiūri į juos iš taip arti, tarsi norėdamas surasti, kas bylotų, ar tos gėlės gy vens. Jis žiūri albumą apie gam tą ir žavisi kaip vaikas: at viras juokas, tikri prisimini mai ir viskas tikra. Taip ir norisi matyti iį su savo busimaisiais auklėti niais gamtoje. Gerais žmonė mis užaugtų tie vaikai. Jo mokiniai džiaugsis, kad matematika jiems nebus sau sas mokslas. Kad tie ženklai — tai simboliai. Tokie, ko
kius gali sukurti jo vaizduo tė. Jeigu Tave vaiką domino begalinis skaičių pasaulis, at vesk šiandien į jį mažus žmo nes. Jiems viskas įdomu. Tu leisk jiems išdėlioti tuos ženklus taip, kaip jiems kuž da fantazija. Užaugę jie at skleis daug paslaptingos ma tematikos paslapčių. Tik nemokyk tais skaičiais viską gyvenime matuoti. Gero vėjo, diplomante! Su rask gyvenime tai, apie ką svajojai. O. ALIŠAUSKAITE
GERO VĖJO, DIPLOMANTE! TAPYBOS ILGESYS
Skiriu Kostui Dereškevičiui Ilgam esu išdavęs rupią drobę ir teptuką, Ilgam kažkur išėjęs grįžti, Į porėmį, į potėpį, į skaisčią grunto plutą, Tirpiklio ir tūbelių pirkti.
Labai ilgai nekantrūs pirštai jiems monetų ieško: Reikės baltų baltilų, suodžių, . Raudono kadmio ir kraplako kraujas karštas brėkšta, Nes šnervėm jų aliejų uodžiu. Geltono dažo, ultramėlio — akiai naštą sunkią, .Sulūžo vėjas, nešęs pūką. Abu numesiu čia, į žalią žalią žolę, kuplią, O kuo užlopyt retą rūką?
Ilgai einu atrasti saulei gailiai šviežio trynio, Po to sustoju — myliu gojų. Vešliai dulkėtuos pakraščiuos išstypusi dilgynė. Tapysiu žmogui žemės rojų.
Aštunti metai bend radarbiauja Baltarusijos V. Lenino universiteto Teisės fakulteto Vals tybinės teisės ir tarybų darbo bei mūsų fakul teto Valstybinės teisės katedros. Neseniai Minske įvyko bendras jų posėdis. Darbotvar kėje svarbiausias klau simas — diplominių darbų ruošimo metodi ka. Mintimis apie šio darbo patirtį pasidalijo katedros vedėjas prof. dr. A. Golovko, prof. dr. R. Vycharevas, do centai A. Leizerovas, E. Taguncvas, A. Kram. nikas, V. Serebrianikovas, M. Stepanko ir ki ti katedros nariai. Po sėdyje dalyvavo ir Tei sės fakulteto dekano pavaduotojas mokslo reikalams doc. 1. Jucko. Kolegos minskiečiai siekia, kad diplomi niams darbams temas studentai pasiimtų kuo anksčiau — ne vėliau kaip prieš metus iki diplominio darbo gyni mo ir anksčiau. Mins kiečių patirtis rodo,
kad apie 60% stacionao studentų diplominius darbus pradeda ruošti praktiškai jau nuo ant ro—trečio kurso, t. y. nuo pirmųjų mokslinių pranešimų SMD būre liuose. Pasirinkęs dar bo temų ir sudaręs jo planą, studentas kasmet nagrinėja keletą šios temos klausimų, išsa miai susipažįsta su nor matyvine medžiaga, specialiąja literatūra. Tuo pačiu įgyjami sis temingo darbo su kny ga įgūdžiai, kurie labai reikalingi tolimesnėms studijoms. Be to, SMD būrelyje skaitytas pra nešimas įskaitomas už kursinį darbą, su ypač gerais pranešimais stu dentai turi galimybę dalyvauti kitų šalies aukštųjų mokyklų mokslinėse konferenci jose, konkursuose ir pan. Galiausiai,, šių pra nešimų pagrindu stu dentai ruošia diplomi nius darbus. Praktika rodo, kad keletą metų ruošti, sukauptos gau sios medžiagos pagrin du parašyti diplominiai
būna įdomūs, turiningi ir labai gerai įvertina mi. Apie tai byloja ne tik kaimynų baltarusių, bet ir mūsų fakulteto patirtis. Norėdami su teikti minimumą būtinų žinių studentams, no rintiems dirbti moksli nį darbą SMD būreliuo se, išmokyti juos sava rankiškai nagrinėti pa sirinktą temą, ruošti mokslinį pranešimą, minskiečiai jau pirma me kurse studentams skaito specialų kursą apie tai, kaip organi zuoti studentų mokslinį darbą (kartu su įvadu j specialybę). Be to, ka tedroje yra paruošta diplominių darbų ruoši mo metodikos atminti nė. Turėjome ką papasa koti ir mes. Su mūsų katedros darbo prakti ka šioje srityje šeimi ninkus supažindino ka tedros vedėjas doc. K. Lapinskas, doc. P. Pet kevičius, doc. A. Marcijonas. Posėdyje bu vo prieita vieninga nuomonė, kad tikslinga ir ateityje vystyti abi pusiai naudingą kaimy ninių respublikų aukš tųjų mokyklų giminin gų katedrų kūrybinį bendradarbiavimą, ieš koti naujų jo formų, keistis patirtimi. A. KATKUS TF dėstytojas
VAGONO TUSClOS ERDVĖS
Vagono tuščios erdvės laukia Kada krovikai, nešę druską, Prisės, rūkys, paglostys saulę. Pakėlę sunkią šiltą ranką.
Į uostą rieda pilnos erdvės, Pasūdys visą jūrų žuvį, .Stebės jų akys — grįžta gervės, O jos nugrims j druską sūrią.
VANDENS SROVĖJ
Skiriamas Vidai Vandens srovėj bandau išgrynint kūno sielą. Ir skaistų lapą Tau pakelti prie akių, Gležnai liaunos žolės brangių Tavų žalių, Stebėki jos vandens ženklų žymes Ir gėlą.
Hieroglifas, kurį išmokti Tu galėsi, Kaskart, skaityk nauja prasme, bet ne — Nauja stipri aistra norės žavėt gelme, Nauja srovė bandys išplauti karšty vėsą.
Diplominio darbo ra šymas, pasiruošimas valstybiniams egzami nams. .. Paskutiniai studentiški „vargai"... Atmintyje įsibrėžusi 1971 metų karšta vasa ra. Stojamieji. Kur da bar bendraminčiai, ne įveikę barjero? .. Ko kios tolimesnės biogra fijos? .. Alma mater. Geruose ir naujuose rūmuose sutikau naujų pažįsta mų, draugų. Trejetą metų Dailės studijoje kantriai, dėmesingai piešimo, tapybos meno pradmenų mokė daili ninkas K. Dereškevi čius. Dalyvauta studijos parodose, surengta as meninė tapybos paro da (dėkingas visiems už atsiliepimus, kritiką, recenziją...). SSB gre tose dirbta ir žavėtasi Vakarų Sibiru, Obe. Su kraštotyrininkais iš vaikščiotos Luokės apy linkės. Kiekvienas gruo dis sverdavo metų li teratūrinį „derlių". Šie metiniame „Literatūri niame konkurse" skyrė laurus ir man, trečiam laimingajam. Linkėčiau visiems su tikti mūsų mokslo šventovėje gerus žmo nes. Sugebėti imti ir dosniai gražinti. Vytautas A. GOCENTAS FAF finansų spec. diplomantas
PADĖKA
STUDENTŲ SPORTO KLUBŲ VARŽYBOSE
LENINGRADO
„Leningrado N. Voznesensklo finansų ekonomikos ins titutas dėkoja vyr. dėst. K. Prunskienei ir studentams I. Zupkaitei, O. Lisauskaitei, A. Karpavičiui, E. Orlovui už aktyvų dalyvavimų mokslinė je teorinėje konferencijoje,
skirtoje TSKP XXV suvažia vimu!". ŠĮ laiškų, pasirašytų institu to prorektoriaus prof. A. Molčanovo ir LLKJS komiteto sekretoriaus V. Buzuko, ga vome antradienį. Rašoma, kad mūsų universiteto Pramonės
1. WU „Mokslas" — 204 taškai. 2. KKI „Atletas" — 200 taškų. 3. KPI „Politechnika" — 179 taškai. 4. VP1 „Šviesa“ — 121 taškas. 5. VISI „Inžinerija" — 114 taškų. Tokia tvarka išsirikiavo penkių aukštųjų mokyklų ge riausieji klubai. Lemiamųjį žodį tars rankinio, futbolo ir orientacijos sporto atstovai. Su nerimu bandome spėti: ar išsilaikys mūsų sportininkai lyderių pozicijose. Orientaci ninkai bei rankininkės, rodos, neturėtų apvilti... O fut bolininkai, rankininkai? Tačiau net ir antroje vietoje atsi dūręs „Mokslo" klubas nusipelnytų daug gerų žodžių. Juk dar visai neseniai „Politechnikos" komanda atrodė nepa vejama. Kaipgi klostėsi įvykiai neseniai pasibaigusiose varžybo se? Pagyrimo nusipelnė „Mokslo" krepšininkai. Patyrę ne sėkmę LTSR pirmenybėse, mūsiškiai reabiLitavosi studentų sporto žaidynėse — laimėjo pirmųjų vietų, aplenkę KPI ir KKI komandas. Baidarių ir kanojų irklavimo mėgėjai rungtyniavo Tra kuose. Geriausiai pasirodė KKI atstovai, antri — mūsų irkluotojai. Antrų vietų užėmė ir „Mokslo“ dviratininkės. Jų ko mandos draugai liko trečioje * * vietoje. * BAIGIASI TARPFAKULTET1NE SPARTAKIADA. Turiz mo mėgėjų kovų laimėjo GF atstovai, nuo seno prisiekę turistai. Iš orientacininkų geriausiai pasirodė FF vaikinai ir MMF merginos. Kulkinio šaudymo varžybose taikliau siai šaudė busimieji medikai (ir merginos, ir vaikinai). Rankinio varžybose geriausi •— PF merginos ir FF vaiki nai. G. ADOMAITYTĖ
FOTO — INFORMACIJA
Penktajame bendrabutyje veikia universiteto fotoklubo paroda „Pavasaris". Čia sa vo darbus eksponuoja penk takursis medikas J. Kurmanavičius, II k. gamtininkas E. Butėnas, III k. chemikas V. Kaduševlčius ir kiti. Spausdi name vienų parodos darbų — J. Kurmanavičiaus „Pavasa rio lietų".
■liesos kelias Įvairūs keliai atveda žmones į Didįjį Sportų. Vieni jų tęsia garbingas šeimos ar giminės tradicijas, kiti gi spor tuoti pradeda visai atsitiktinai. Iš pastarųjų ir sporto meistrė, daugkartinė Lietuvos TSR meninės gimnastikos čempionatų dalyvė ir nugalėtoja Prekybos fakulteto tre čiakursė I. Rutkauskaitė. — Kaip ir daugelis mergaičių, vaikystėje svajojau apie baletų, — pasakoja įneša. — Kas begali būti gražiau už išraiškingus, plastiškus grakščios balerinos judesius, su kausiančius žiūrovų dėmesį, įsivaizduoti save scenoje gul bės Odetos arba Žizel vaidmenyje. Deja, viskas pasisuko kiek kitaip. Vienųkart užsukau į Vilniaus Pionierių rūmus: vyko eilinė meninės gimnastikos treniruotė. Čia mane ir pastebėjo trenerė... Tokie buvo pirmieji žingsniai mano sportiniame gyvenime. •— O jeigu tektų pradėti iš naujo? .. — Pasirinkčiau, be abejo, vėl meninę gimnastikų. Tik jų. Gal ir keista, bet sportinei gimnastikai tokios simpati jos nejaučiu. — Ką labiausiai vertinate jūsų pasirinktoje sporto ša koje? — Visų pirma, neišsemiamas galimybes improvizuoti, įnešti į programų savitų ir originalių elementų: juk me ninė gimnastika — tai ir griežti dėsniai, kurių negalima peržengti, ir nepakartojamos išraiškos galimybės. Antra, glaudų jos sąlytį su muzika. Sportininko atlikimo manier i, stilių, netgi jo charakterį turi glaudžiai atitikti muzi kinis kūrinys. Be privalomosios programos dalies yra dar ir kita, laisvoji, kūrybinė, kuriai muzikų parenka pati gimnastė. Svarbiausia, reikia pajusti, jog kiekvienas jude sys derinasi su garsu, susiliedamas į vieną nedalomą har moningą visumą. Štai tada ir gimsta menas. .. — Kokių kompozitorių kūrinius jūs dažniausiai pasiren kate? — Labai mėgstu P. Caikovskį, I. Dunajevskį, S. Rachmaninovą. Nežinau, gal meninė gimnastika kaip tik ir pažadino manyje norą domėtis klasikine muzika. Kartu su trenere išklausau įvairių kompozitorių kūrinius: atkakliai ieškau tinkamiausio sau. Kai pasirenki, tenka pagal jį „šlifuoti" kiekvieną judesį, mažiausią kompozicijos deta lę. Pasiekti visiško tobulumo yra sunku. Menkiausia klai delė per varžybas sumažina galimybes laimėti. — Paprastai visiems studentams labai aktuali laiko problema. Kaip jums? — Dabar manęs ji beveik nejaudina. Tiesa, prieš ke lerius metus man jo labai trūko. Mat, buvau ką tik įsto jusi į universitetą. Studijos ir sportas, abu vienodai rei kalaujantys laiko, tada atrodė nesuderinami. Bet palaips niui viskas išsisprendė. Suspėti galima visur. Reikia tik mokėti teisingai suplanuoti laiką, vertinti kiekvieną jo minutę. Treniruojuos keturiskart per savaitę po 2 valan das. Užtenka laiko paskaityti naujausią literatūrą, pažiūrė ti kino filmą ar aplankyti Operos ir baleto teatrą. —- Kasmet jūs dalyvaujate daugelyje varžybų. Kurios ilgiausiai išliko atmintyje? — Kiekvienos rungtynės sportininkui — savotiška gy venimo šventė, savęs patikrinimas. Štai tada ir atsisklei džia visi darbo rezultatai, pamatai, ko labiausiai trūksta, įvertini kitų galimybes. Dešimtoje klasėje būdama, tapau sporto meistre. Tai buvo man nemažas įvykis. Praėjusiais metais LTSR meninės gimnastikos pirmenybėse tapau res publikos čempione. Vilniaus miesto meninės gimnastikos pirmenybėse, skirtose tarptautiniams moterų metams pažy mėti, irgi laimėjau 1-ą vietą. Pagrindinės varžovės šiose varžybose buvo antrakursė medikė B. Vaišnytė, pirmakur sė matematikė D. Taraškaitė. Metai žada naujas atkaklias kovas. Be abejo, netruks ir gražių pergalių. To ir linkime Tau, įneša! D. KURMILAVlClUTĖ
LAIKRASTK HNA NUO 1959 METŲ
KAINA 1 KA>.
ekonomikos fakulteto studen tai konferencijoje ir moksli nio darbo metodologiniame seminare skaitė gerus, turi ningus pranešimus. Tikimasi, kad panašūs kontaktai padės toliau stiprinti abiejų aukš tųjų mokyklų ryšius.
Sekmadienį Skargos kieme nebuvo kur obuoliui nukris ti, o žmonės plūdo ir plūdo pro vartus: koncertrs! Savo meistriškumą rodė universiteto estradiniai ansambliai iš Teisės, Matematikos ir mechanikos, Medicinos, Fininsų ir apskaitos, Prekybos fakultetų bei VISI grupė „Hiperbolė". Girdėjome daug savos kūrybos bei populiarių tarybinių estradinių dainų, žymiausių užsienio bito muzikos grupių kūrinių. Žiūrovai ypač šiltai sutiko prekybininkų, mtd kų, „Hiperbolės" pasirodymą. Koncertui pasibaigus, ilgai nenorėjom skirstytis: toks didelis buvo koncerto įspūdis. Pavasariniai koncertai Skar gos kieme rengiami jau kasmet.
L. KLIMAS
Užpraeitą ir praeitą savaites Kraštotyrininkų klubas tvar kė senojo universiteto profesorių kapus Rasų kapinėse. Buvo aptvarkyti mediko M. Homolick'io (1791—1860), bu vusio rektoriaus T. Žickio (1763—1839), gamtos profeso riaus F. Spicnagelio (1760—1827) ir keletas kitų kapų. Si pirmoji negausi talka negalėjo daug aprėpti. Kai ku rie kapai, pavyzdžiui istorikų F. Husarževskio ir V. Nevedverskio, matematikos profesoriaus Z. Revkovskio tebė ra ganėtinai apleisti. Tikėtina, kad kraštotyrininkai neuž mes pradėto darbo, taipgi pasistengs sukaupti kuo dau giau medžiagos apie šiuos žmones, savo darbais garsinu sius universitetų. Z. ZAKREVSKAITĖ
VI. Braziūno nuotraukoje — profesoriaus F. Spicnagelio kapų.
DINGĘ BE ŽINIOS
Nebylus karas vyksta tarp Mokslinės bibliotekos ir katedrų dėstytojų, atsa kingų už naujausios lite ratūros komplektavimą. Biblioteka jau ne kartą
REDAKCIJOS ADRESASi
skambino visais varpais (rašėme ir mes savo laik raštyje), bet kai kuriems dėstytojams nė pro vieną ausį neįėjo ta muzika — jie ir toliau nesirodo Komplektavimo skyriuje. Kol abi pusės galynėja si, kenčia trečias — varg šas studentas. Tai jam trūksta knygų ir vadovė lių. Ar galės jis egzami no metu paaiškinti tuo sa vo nemokėjimą. Klausimą norėtume adresuoti dėsty tojams A. Kundrai iš Bendrosios chemijos ka tedros, H. Markšaičiui iš Tikimybių ir skaičių teori
jos, V. Sirvydžiui iš Bend rosios chirurgijos, G. Gy liui iš Tarpfakultetinės po litinės ekonomijos, R. Greičiui iš Baudžiamosios teisės ir baudžiamojo pro ceso, D. Kavaliauskienei iš Augalų fiziologijos ir mikrobiologijos, V. La pinskui iš Hospitalinės Chirurgijos, V. Usoniui iš Infekcinių ligų, J. Pučins kui iš Vidaus ligų propedeutikos katedros ir ki tiems, kurie po du—pen kis mėnesius vengia savo pareigų. Gal jiems atsa kyti padės minėtų kated rų ir fakultetų vadovai?
232690 Vilnios — MTP Uatversltato g. 3, „Tarybinis Btadantea" Telefonai — 25884, ketvlrlMlleoiafc apans»wv*Ja — 29815
kraštotyrininkai
tvarko
Merginas, norinčias vasarų dirbti stiuardesėmis, prašome kreiptis Į universiteto kom jaunimo komitetų. Mėnesio atlyginimas — apie 150 rub., maitinimas — nemokamas.
II kurso lituanistei Va lerijai JUSEVIČIOTEI reiš kiame gilių užuojautų dėl tėvelio mirties. Kurso draugai
LKP CK leidyklos spaustuvė Tiražas 3900 egz.
REDAKTORIUS
Užs. Nr. 1790
ALGIS KUSTA
LV 11808