v/sų
Salių
proletarai, vienykitės!
ram/Bims scupencas
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTĖS ORDINŲ V. KAPSUKO UNIVERSITETO ________________ REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ SAVAITRAŠTIS LEIDŽIAMAS NUO 1050 METŲ
1983 m. birželio 3 d.,
penktadienis
ŠVENTĖS AIDAI
Praėjusią savaitę mū sų Alma Mater svečiavo si 19-ojo Poezijos pava sario dalyviai. Į susitikimą su dėsty tojais ir studentais atvy. ko Lietuvos TSR poetai, svečiai iš Tarybų Ukrai nos.
Išgirdome Jono Graičiūno — seniausio poezijos pavasario dalyvio — skaitomas eiles. Nuotaikingai skambėjo A. Maldonio, V. Šulcaitės, A. Baltakio eilėraščiai. Džiugu, kad poezijos šventėje skambėjo jaunųjų poetų, Universiteto Filologijos fakulteto studentų Dalios Dubickaitės, Roberto Danio, Virginijaus Gasiliūno eilės. 19-ajam poezijos pava sariui gražiausius savo
posmus skyrė svečiai iš Ukrainos Svetlana Solochova, Mitro Ševeličenka, M. Belousas ir kiti, Universiteto prorektorius prof. A. Bikelis pasveikino visus poezijos šventės dalyvius. „WU simboliškai glaudžia visus literatūros atstovus. Poezijos pavasarį mes laikome viena gražiausių Universiteto tradicijų", — pasakė prorektorius.
Aldona SlLALYTE
aaazvwwwvwvwvww\aazw\aaaaazvwwwwwwvwvwv\aa^^vwwi
ŽINIOS IS BURIŲ
XXX
Nr. 20 (1239)
SIAME
numeryje: DISKUSIJŲ
KLUBAS
XXX
VIRD DARBAI XXX
„SMD ŽINIOS"
Kaina 2 lcap.
mą nedaug kas atsakė. Sunku patikėti, kad į šiuos klausimus sunku atsakyti, ir dar kam — būsimiems litua nistams. Pasibaigus įskaitai, aš pa prašiau pasidalinti mintimis apie šios įskaitos eigą, išlai Reportažas iš 118 auditorijos kiusį ir neišlaikiusią. X Svečiuose pas Filologijos žvelgia savo konspektus. Doc. Ką gi, pirmas klausimas fakulteto prodekaną doc. A. A. Jovaišas, tarsi nuraminda studentei, kuriai ši diena bu Jovaišą -K Och tie testai mas susijaudinusius studen vo nesėkminga^ tus, užduoda keletą klausi — Jūs iš 10 klausimų at X Rezultatai mų apie tai, kaip laikomos sakėte tik į tris. Kas Jums •K Pokalbis Įeini į Sarbievijaus kieme įskaitos, kad turi vieną ar sutrukdė perai išlaikyti įs lį ir iš karto pajunti studen kelias įskaitas. Auditorijoje kaitą? Gal per daug pasi tijos gyvenimo pulsą. Tačiau tylu. O kad studentai lais tikėjote savimi? greitai Universiteto ramybę viau jaustųsi, kad niekas — Ne, neįprasta laikyti įs klausinėti, nusi kaitas testais. O gal aš budrums tik ekskursijos. sve negundytų čiai — studentai ilsėsis. Taip rašinėti, dėstytojas „ištempia" blaškiusi... bus vėliau. O dabar — pa studentus į ilgį ir į plotį". — O gal buvote blogai žvelkime, kaip sekasi pir Po šio darbo piodekanas pa pasirengusi? makursiams laikyti pavasario aiškina, kaip naudotis testais, — Šiai įskaitai aš tikrai sesijos įskaitas. padalina studentus į grupes, buvau neblogai pasirengusi. atsaky Turbūt per daug pasitikėjau Prodekano doc. A. Jovaišos skiria 15 minučių kabinete vėsu. Prie stalo sė mams. Keturių variantų tes savimi. si I kurso lituanistas A. tuose po 10 klausimų. — O ką palinkėtume tiems, . . .Docentas, palinkęs prie kurie pasitiki savimi? Lukšas. — Nenoriu mokytis uni stalo, taisė testus. Prideda — Nežinau.. .?! Mokėti val versitete, — tvirtai nuspren trafaretą prie testo atsaky dytis bet kokiose situacijose. dė pirmakursis. — važiuosiu mo, ir mato, teisingas atsa A. Judžentis. I kurso litu mokytis į Leningrado konser kymas ar — ne. Į vieną pu anistas, atsakė į devynis sę deda įskaitytus, į kitą — klausimus. vatoriją. Pakomentuoti šį įvykį ir neįskaitytus testus. Neįskaity —- Artūrai, Jūs vienas iš pasidalinti mintimis apie tų darbų krūvelė didėjo. Ir tų penkiolikos laimingųjų. pirmakursių lituanistų pa štai rezultatas: iš 41 lai Ar sunku buvo atsakyti į žangumą paprašiau prodeka kiusių studentų įskaitą gavo klausimus? ną doc. A. Jovaišą. tik — 15? I I Tai, skaičiuo — Įskaitai aš pasiruošiau — Tokių „paklydėlių", ku jant procentais iš viso 36,6 gerai. ries nusprendė pakeisti spe išlaikiusiųjų. Šitokio įskaitų — Girdėjau, kad Jūs daly cialybę, iš viso keturi. Taigi laikymo nepažangumo do vaujate Universiteto savi 4 vietos. į kurias galėjo įsto centas nesitikėjo. Ką gi, veikloje — grojate smuiku. ti tie, kurie pagal balus ne verta susimąstyti! Si įskaita Kaip suderinate šį pomėgį praėjo konkurso. Per žiemos patvirtino, kad spėliojimai su studijomis? sesiją, — tęsia pokalbį pro- ne visada padeda išsigelbė — Muzika atpalaiduoja dekanas, — dėl nepažangumo ti, nežinant atsakymo. Čia žmogų nuo sunkumų, be to, iš studentų sąrašų išbraukti būtinas tvirtas žinojimas. Pa ji padeda susikauptu 4 pirmakursiai. vartykime testus, gal klausi — Ir tradicinis klausimas Į pabaigą eina pavasario mai sunkūs? Pavyzdžiui, ką Jūs palinkėtumėte pir įskaitų savaitė. Vieni jau „Kurie iš lietuvių rašytojų makursiams, laikantiems įsk baigė susirinkti įskaitas, ki studijavo Universitete?" At aitas ir egzaminus? ti — tik pradėjo. Norėdami sakyme pateiktas 4 įžymių — Nepasimesti ir nesijau išsamiau sužinoti apie įskaitų žmonių pavardės. Tad reikia dinti. laikymą, suskubkime į 118 gerai pagalvoti ir parašyti XXX auditoriją: čia vyks senosios kryželį tame langelyje, kur Vėl praėjo viena įskaitų lietuvių literatūros įskaita. atsakymas teisingas. Arba laikymo diena. Iki šešių Prie 118 auditorijos didelis štai kad ir toks lkausimas: valandų vakaro Sarbievijaus sambrūzdis. Pirmo kurso li Kas parengė spaudai Maž kiemelyje nenutilo studentų tuanistai paskutinį kartą per vydo giesmyną?" Į šį klausi- balsai. A. JUOZAPATUS
Artėjant trečiajam se mestrui, linijinių būrių Jau tapo tradicija, kad lybių studentai vasarą vadai vis dažniau lankosi organizaci Filologijos fakulteto pir darbuosis Alytaus ra priimančiose mo kurso lituanistės ir jono Llksėnų sodininkys jose, domisi ar tinkamai paruoštas darbo frontas, germanistės per trečiąjį tės tarybiniame ūkyje. Jau dabar susiformavo kokios sudarytos gyveni semestrą važiuoja padir per susirinki mo ir poilsio sąlygos. bėti į Vilkaviškio konser aktyvas, Gegužės viduryje Fizi vų fabriką. Ir šiais metais mus padedantis išspręsti 74 ,,Sūduvos-83" merginos svarbiausius klausimus. kos fakulteto statybinio Kaip tik per susirinkimus, būrio „Kernavė" vadas dirbs fabrike. Jau kovo mėnesį pra pokalbius studentai susi Arvydas Buinevičius, ko sidėjo paruošiamasis lai pažino su SSB įstatais, bu misaras Vytautas Galva kotarpis. Steigiamojo su vo sukurta būrio emb nauskas ir keletas narių sirinkimo metu savanorės lema. Tačiau vien susirin lankėsi Širvintų rajono merginos buvo priimtos į kimais mūsų veikla nesi „Kernavės" kolūkyje, bū būrį. Taip pat buvo išrink, baigia. Neseniai buvo simoje būrio dislokacijos Jie susitiko su tas būrio štabas, lektorių suorganizuota ekskursija į vietoje. pirmininku A. grupės, sanitarinis akty televizijos bokštą, stu kolūkio vas. Mes stengėmės su dentai rengia talkas vai Kiaušu ir jo pavaduotoju burti darnų kolektyvą, kų lopšelyje-darželyje Nr. J. Stankevičiumi. Studen kad darbas būryje vasa 79. Taip pat rengiame me tai apžiūrėjo gyvenamas kurioje rą būtų lengvesnis. Kiek ninės agitbrigados pro patalpas, vietą, statys 250 vietų vieną antradienį vykda gramą, kaupiame medžia būrys vo susirinkimai. Būrio gą sienlaikraščiui. Su di veršidę, aplankė Kerna lektorės, kurioms padėjo deliu entuziazmu pirma vės piliakalnius. Studen. visuomeninių mokslų ka kursiai ruošiasi artimiau tai liko patenkinti kolūkio bineto darbuotojai, paruo siomis dienomis vykti į vadovybės vykdomais pa siruošimo darbais. šė tris paskaitas, kurios būrio turistinį žygį. Girdėjau sykį viename A. ARCIMAVICIOTĖ bus perskaitytos vasarą Po kelionės įvykusiame Istorijos fakulteto kori dislokacijos vietoje. Būrio EKFF SŽB ,,Alyta" vadas būrio susirinkime vadas dorių dviejų studentų po redakcinė kolegija ruošia papasakojo apie apsilan kalbį: „Ar senai čia tuos projektus sienlaikraščių XXX kymo būrio dislokacijos egzaminus laikėm? O jau Gegužės 9-ąją SSB „Ži- vietoje rezultatus. Būrio meniniam apipavidalini vėl: mokykis..." mui. Meninių agitbrigadų linai-83" narių gėlės pa komisaras pažymėjo, kad Pavasario sesija. Ir konkursui būrio narės puošė šefuojamų keturių visa šalis stengiasi gerais staiga labai reikalingi ruošėsi su jaunatvišku lakūnų, žuvusių vaduo rezultatais pasitikti TSKP tapo geri užrašai, dū įkarščiu. Galbūt ir ne vi jant Vilnių, ir Didžiojo 80-metį ir pasiūlė būriui saudami prie krūvų kny sas problemas mums pa Tėvynės karo partizano prisiimti padidintus socia gų palenkė galvas stu vyko išspręsti, bet mergi varėniškio Vinco Ožku- listinius įsipareigojimus. dentai. Vienas apsidai nų entuziazmas pagirtinas. čio kapus. Pergalės die Būrio nariai vienbalsiai rė — skolų esama, kito Neseniai lankėmės Vil nai skirtame būrio susi priėmė šį pasiūlymą — žiūrėk, kursinis darbas kaviškio konservų fab rinkime buvo nutarta pa buvo nutarta padidinti ga dar nebaigtas... Taip ir rike, kur domėjomės bū ruošti foto albumą apie mybinę būrio užduotį sukamės darbų verpete. rio darbo bei buities są Varėnos rajono pogrin 20%. Susirinkime buvo Tų darbų, kuriuos galima lygomis. dininkus, kovojusius prieš nutarta iškelti šūkį „Aukš buvo atlikti seniai. O da. M. BACEVIČIŪTĖ hitlerinius okupantus. Kar tus gamybinius rodiklius, dar — susimaišo diena su SŽB „Sūduva-83" vadas tu su priimančios organi studentišką nuotaiką — naktim... XXX zacijos — Varėnos KMK TSKP 80-mečiui". Kvie Neramus šis laikas ne Jau nuo vasario mėne komjaunuoliais — žilinie-- čiame visus Universiteto tik mums — besimokan sio Ekonominės kiberneti čiai rinks medžiagą apie studentų statybinius bū tiems, — ne tik dėstyto kos ir finansų fakultete pirmuosius komjaunimo rius aktyviai palaikyti šią jams ir vadovams. Rūpi Pradėta formuoti studen aktyvistus. Grįžęs po tre iniciatyvą. nasi gydytojai... tų būrius trečiajam darbo čiojo — darbo semestro Liga ateina lėtai ir kaip semestrui. Vienas iš tokių — būrys visą surinktą me Arvydas tik tada, kai jos labiau būrių — „Alyta". Buhal džiagą perduos Istorijos DAUNORAVICIUS siai nelauki. Daugelis be terinės apskaitos ir ekono fakulteto muziejui. FF SSB „Kernavė" simokančiųjų žino, kaip G. JEGELEVlClUS minės kibernetikos specia. narys apsisaugoti nuo šios ne
Kaip jaučiatės, kolega? malonios viešnios. Bet... Svarbu mokėti moky tis. Kelių mėnesių kursą sunku išmokti per dienas tarp egzaminų. Tai žino vi si. Bet kažkodėl daugiau sia paliekam paskutinei dienai, o kartais kas blo giausia, paskutinei nak čiai. Mokytis patariama ne daugiau 10 valandų per dieną, kas valandą pail sint po 10—15 minučių. Nesudėtingi gimnastikos pratimai per pertrauką pagerina kraujo apytaką ir bendrą savijautą. Lais vesnėmis valandomis siū loma dirbti lengvą fizinį darbą... Išlaikius vieną egzaminą jokiu būdu negalima tuoj pat imti ruoštis kitam, Gydytojai siūlo: kuprinę ant pečių
— ir į žygį, geriausia pės čiomis. .. „Yra dar viena blogybė, —• tęsia pokalbį Aukštųi” mokyklų poliklinikos gydytojai. — Ne paslap tis, kad pasisekusį egza miną mėgstama „aplaisty ti". Paprastai tokia šventė turi rimtų pasekmių ki tam egzaminui. Juk sme genys ir taip sunkiai dir ba, o alkoholis naikina ląsteles. Prisimename, kad teisingas režimas, atsisa kymas nuo kenksmingų įpročių padeda ilgiau iš saugoti sveiką širdį ir centrinę nervų sistemą..." Egzaminai artėja. O kad po jų pirmakursis pasijus, tų antrame besąs, o diplo mantas laimingai atsisvei kintų su Universitetu, saugokime save, kad kiek vienas, paklaustas: „Kaip jaučiatės, kolega" — ga lėtų atsakyti: „Puikiai"! Parengė Sveta KELIOTYTĖ
2 Tarybini* studentai
LAUKIA DIDELI DARBAI
niame konkurse-apžiūroje vertingiausiems išradimams išaiškinti ,.Eureka", minėtiems išradėjams paskirta 400 rub. premija. Reiktų stiprinti ir visoke UNIVERSITETO IŠRADĖJŲ IR RACIONALIZATORIŲ DRAUGIJOJE riopai plėtoti kūrybinį bendradarbiavimą su įmonėmis Yra ir kitų problemų. Pa ir siekti kuo sparčiau moksKalbamės su Vilniaus kartu su bendraautoriais. Tai vyzdžiui, išradimų panaudo lo pasiekimus įdiegti į prakmiesto VIRD Tarybos pre nėra daug. Išradėjų ir racionalizatorių, jimas. Vis plačiau pritai tiką, spręsti technines probzidiumo nariu, Universiteto prof. J. Rugieniaus, lemas išradimų lygiu. Uni- komas VIRD Tarybos pirmininku, draugija turi padėti 1983 m. vasario mėnesį technikos mokslų kandidatu vėrsitetui ruošti gerus specia prof. A. Sakalo, doc. V. Žvi,,Priešir vyko Visasąjunginės Išralistus — novatorius liaudies ronaitės išradimas P. J. Žilinsku. laidumo sutrikimo ir dejų ir racionalizatorių drau— Masinis išradėjų ir ra ūkiui. O padėtis kol kas ne- džiu cionalizatorių judėjimas —. džiuginanti. Todėl išradybos širdies arterijų diagnostikos gijos VI respublikinis suvabūdingas bruožas socialisti ir racionalizacinis darbas turi būdas", kuris šiuo metu jau žiavimas. Kokios pagrindinės papildant yra naudojamas Respubliki problemos buvo keliamos ja nės visuomenės, kurioje kū būti vykdomas, klinikinėje ligoninėje, me? kartu su nėje rybinga pažiūra į darbą vis mokymo procesą — VIRD VI respublikinia Plastmasinių dirbinių gamyk labiau tampa pirmutiniu gy SMD darbu. Šiuo metu SMD humanita los medicinos centre, Vilniaus me suvažiavime buvo akcen vybiniu žmogaus poreikiu, Šiuo tuojamas išradėjų bei racio dorovine norma, — sakoma rinių ir tiksliųjų mokslų sri klinikinėje ligoninėje. LKP CK pranešime VIRD VI tyje dirba apie 3 tūkstan metu yra pagaminti penki nalizatorių amžiaus didėji respublikiniam suvažiavimui. čius studentų. Jie žengia pir prietaisai pagal šį išradimą. mas. Iškyla uždavinys su darbą tarp stu Universitete darbuojasi muosius žingsnius, vadovau Prietaisas yra labai reikalin aktyvinti gausus būrys novatorių, ku jami mokslininkų, kurių ne gas. Gaunama daug prašy dentų. Taip pat buvo pabrėž rių darbai padeda spręsti maža dalis — išradėjai. To mų jį pagaminti, bet kur? ta, kad reikia spartinti su svarbius liaudies ūkio užda dėl būtų tikslinga sujung Universitete tokios bazės nė kurtų išradimų ir racionali išradėjui įdiegimo zacinių pasiūlymų panaudoji vinius. Kokių rezultatų pasie ti VIRD ir SMD pastangas ra. o kė Universiteto VIRD 1982 tam, kad Universitete studen ,.kryžiaus kelius" praeiti ne mą liaudies ūkyje. Universiteto VIRD Taryba metais, lyginant su ankstes tai galėtų sukurti daugiau taip lengva. — Bet vis dėlto yra Uni stengsis, kad toliau ir efektyvesnių racionaliza niais? augtų — Pirmasis išradimas Uni cinių pasiūlymų, išradimų. versiteto darbuotojų išradi išradėjų skaijius tiek tarp versitete buvo užregistruo Universiteto išradėjai galėtų mų, kurie plačiai panaudoti darbuotojų, tiek tarp studen tas 1962 m. Išradimų skai daugiau prisidėti prie jau liaudies ūkyje? čius nuolat auga. Jeigu 1972 nimo išradybinio darbo. Juk — Taip. Svarbiausia, kad tų, kad būtų glaudesnis ryšys metais tik keturi darbai bu pagal išradimų skaičių VU nauji išradimai žengtų kar tarp išradėjų ir patentinio vo priimti išradimais, tai lygiuojasi su VISI, tačiau tu su liaudies ūkio vysty skyriaus darbuotojų, kad praėjusiais metais Universi įtraukti studentus į išradybinį musi. kad jie būtų greičiau teto išradėjai gavo 37 (1981 darbą yra kur kas sunkiau: įdiegiami į gamybą ir duo vykdant mokslinius tiriamuo šiuo atžvilgiu tų šaliai didesnį ekonominį sius darbus, būtų atlieka — 35) teigiamus sprendimus. Universitetas 1982-ųjų metų rezultaitai faktiškai yra vienoje iš pas efektą. Štai 1981 m. vien P. mi patentiniai informaci išradyboje ir racionalizacijo kutiniųjų vietų tarp aukštų Adomėno ir R. Bernoto iš niai tyrimai. radimas davė 1,2 mln. rub je yra kiek geresni, negu jų mokyklų. Suvažiavimas užtikrino LKP Reikėtų kuo daugiau ra lių ekonominį efektą. 1982, 1981-ųjų ir dar turime rezer cionalizacinių pasiūlymų stu m geriausias pasiekimas — CK ir respublikos vyriausybę, vų juos pagerinti. statybos būriuose. Fizikos fakulteto darbuotojų kad novatoriai visas savo pa — Kokios problemos iškyla dentų VU Išradėjų ir racionaliza Čia studentams tikrai gali Br. Petrėčio, A. Rinkūno ir stangas ir kūrybinę energiją ma pasireikšti, nes pernai to- A. Kubiliaus išradimas, kuris torių draugijos veikloje? — Visų pirma, nors Uni kių pasiūlymų jau buvo pa duoda 250 tūkst. rublių eko nukreips partijos iškeltų už turėtume nominį efektą. Šie Universi davinių įvykdymui, įneš sva versitete dirbami svarbūs daryta keli. Tuo teto išradėjai sukūrė naują rų indėlį į bendrą šalies lai fundamentalūs mokslinio ty rūpintis ir toliau. rimo darbai, tačiau kol kas .Nors Universitete siekiama elektrografinės medžiagos ga mėjimų aruodą. darbuotojai nėra užregistravę padėti studentams išradybos mybos būdą, kuris pratęsė — Ačiū už pokalbį, Linnė vieno atradimo. Turbūt darbe (skaitomi fakultatyvi- elektrografinių sluoksnių, skirkursai; Fizikos fakul- tų kopijavimo mašinoms, il- kime naujų išradybos daratradimų yra. tik gal ne niai pagalvojame, kaip juos įfor tete veikia visuomeninis pa gaamžiškumą. bo laimėjimų. minti. Beje, siunčiant paraiš tentinis biuras, padedantis Praėjusiais metais už liau ką atradimui, jo turinys apiforminti racionalizacinius dies ūkyje plačiausiai Danutė BILOTAITE, pa gali būti paskelbtas vie pasiūlymus), tačiau dar yra naudotą išradimą respubliki„T. S." neetatinė koresp. neišnaudotų rezervų. Pagrin šai. uždavinys — plačiau Antra, daugiau dėmesio rei- dinis 1 ketų skirti išradybos ir 1reklamuoti šių pagalbininkų operatyviai svarstyti racionalizaciniam darbui tarp darbą, 1 studentų. Per pastaruosius 1pateiktus racionalzacinius pa metus studentai pateikė maž siūlymus, moksliniai vadovai daug po penkis racionali turėtų daugiau dėmesio skir zacinius pasiūlymus ir po ti studentų techninei kūry tris paraiškas išradimams bai daibo vietose.
ĮGYTA ANTROJI
PROFESIJA Tokie ir panašūs vienas už kitą gražesni linkėjimai skam bėjo Universiteto Didžiojoje auloje. Čia vyko iškilmingas pažymėjimų įteikimas Visuo meninių profesijų fakulteto absolventams. Tokios palydos pirmos devynerių metų VPF istorijoje. VPF veikla apima daugelį studentų visuomeninio darbo sričių. Jis vienija visiškai skirtingų polinkių, interesų žmones. Juk čia veikia net dvylika skyrių, tokie kaip
Meno profesijų, ateistinės propagandos, vertėjų-konsultantų, turizmo, gamtos apsau gos, kraštotyros organizatorių ir kiti skyriai. Lankąs VPF ne tik puikiai praleidžia lais valaikį, bet ir įsigyja antrą ją specialybę. Auga VPF populiarumas. Nuo 1980 m. iki 1983 m. jo klausytojų skaičius padidėjo vos ne 500 žmonių. Paruošta daugiau kaip 2000 darbuoto jų. Fakultete dirba apie 150 dėstytojų ir specialistų. Tarp
jų: doc. P. Užkalnis, prof. A. Bartusevičienė, prof. V. Ger manas, doc. K. Poškus, doc. Br. Svecevičius, doc. V. Raš kauskas ir kt. Vakaro metu absolventus pasveikino VPF dekanas doc. P. Užkalnis. Kvietė ir baigu sius nenutraukti ryšio su fa kultetu, nuėjusius dirbti į gamybą neužmiršti, kad VPF visada laukia savo studentų pasiruošęs patarti, pagelbėti. Savo auklėtiniais džiaugėsi meno profesijų skyriaus ve dėjas prof. V. Germanas, kad šie ir gavę baigimo pažymė jimus tebetriūsia Universite to meno kolektyvuose. Ragindamas nepaslėpti pa žymėjimų j stalčius, neuž miršti jų, į absolventus krei
pėsi gamtos apsaugos sky riaus vedėjas doc. V. Raš kauskas. Pateisinti gamtos ap saugos organizatoriaus vardą — kiekvieno skyriaus auklė tinio pareiga. Šventės proga absolventams gražių linkėji mų taip pat nešykštėjo kraš totyros organizatorių ir spor to skyrių vadovai — dėstyto jai V. Mačiekus, S. Strazdas. Geriausiesiems buvo įteiktos mažos atminimo dovanėlės. Po oficialiosios dalies kon certavo Universiteto kameri nis ansamblis. Jis atliko Vivaldžio, Perselio, Albrechstbergio kūrinius.
Diskusijų klubas VIENAS V2 VISUS Grupės seniūnas. Koks jis asmuo gali būti geras seniū turėtų būti? Ar jo pareigos nas. Aš ir pats toks esu. apsiriboja vien žurnalo ne Šiąs pareigas atlieku nuo pat šiojimu. O gal kur kas dau pirmo kurso ir nejaučiu jokių giau. . . Kokių problemų ir ypatingų sunkumų. Pripratau sunkumų pasitaiko, atliekant ir atrodo, kad kitaip būti ne gali. Juk už visus visuo šitas fiareigas? Savo mintimis pasidalinti meninius renginius atsakin paprašiau IF I kurso istorikę, ga komjaunimo organizacija. grupės seniūnę Ritą Andrluš- Žinoma, turi paremti ir seniū kaitę: nas, bet didelio vaidmens jis — Mano nuomone, seniū čia neatlieka. Na, o dėl pa nas nuo pat pirmo kurso tu skaitų lankymo aš galiu pa ri būti reiklus ir objekty sakyti tik tiek, kad dauguma vus. Tai nereiškia, kad jis studentų pas mus mokosi sa „prievaizdo" vietoje, bet varankiškai. Medžiagos tam vis dėlto, grupės draugai ne tikslui yra pakankamai. Saulius Raudellūnas, Fizi turi „sėdėti jam ant spran do". Seniūnas privalo steng kos fakulteto I kurso grupės tis, kad kiekvienas būtų su seniūnas: — Man atrodo, kad seniū interesuotas praleistų paskai tų pateisinimu, kad nebūtų nu gali būti kiekvienas. Jo taip, kaip teko matyti vie kių ypatingų sugebėjimų čia name MAK-o svarstyme. nereikia. Moki bendrauti su Svarstė vos ne pusę grupės, žmonėmis ir to visiškai pa bet atvyko tik keletas stu kanka. Gal kiek sunkoka bu dentų. Kiti nepasirodė ir vo mokslo metų pradžioje, net nepranešė, kodėl neat kai nepažinojau savo grupės. netgi vyks. Tačiau seniūnė visus Dabar viskas gerai, teisino, užtarinėjo. Ar, ži lankomumas nesuteikia dide noma, nesu prieš grupės lių rūpesčių. Skaidrė Deringaitė, Preky draugų gynimą bet viskam yra ribos. Manau kad seniū bos fakulteto II kurso grupės no pareigos labai nedėkingos, seniūnė: sunkios. Už viską turi atsa • — Svarbiausia, kad seniū kyti ne visa grupė, bet vie nas grupėje turėtų autoritetą. Ne mažiau reikalingi ir orga nas seniūnas. Ritai pritarė ir žurnalisti nizaciniai sugebėjimai. Prob kos specialybės 1 kurso gru lemų, vykdant šias pareigas, pės seniūnė Danutė Bllotaitė: iškyla nemažai. Pavyzdžiui, — Seniūno pareigos nėra kad ir tas lankymo žymėji lengvos, nes jis atsako už mas. Lankymas blogas ir savo draugus, jų elgesį. Se kaip mes besistengtume jį dėlto, tai niūnas turi būti pavyzdys užmaskuoti, vis Dėl blogo visai grupei: lankyti pa akivaizdi tiesa. skaitas, būti draugiškas, su lankymo nukenčia seniūnas, gebantis suprasti kitus, mo kuratorius. Pateisinamų do kantis patarti draugams sun kumentų dauguma nepatei kesnėje situacijoje. Jo parei kia. Ką gi tada belieka da gos toli gražu nepasiriboja ryti vargšui seniūnui. .. Iš vien žurnalo nešiojimu. Se eitį visi žinome ir ja naudo niūnas turi sugebėti suburti jamės. Dėl to dažnai tenka grupę į vieningą, draugišką sueiti į konfliktus su dėsty kolektyvą, kurio devizas bū tojais. Dar man atrodo, kad tų: „Vienas už visus .visi už grupės seniūnas turi būti ne vieną". Deja, būna tokių at skiriamas, bet renkamas. Apie vejų, kai nelankantieji pa žmogų spręsti vien iš cha skaitų grupės draugai prašo rakteristikos sunkoka. Juk nepažymėti. Nesvarbu, kad dažnai apie tylų, nemokantį nukenčia garbė, sąžiningumas. bendrauti asmenį, gali būti Jie to nesupranta. Kas jiems parašyta atvirkščiai. XXX — svarbu, kad patys saugūs. Pasisakiusiųjų mintys įvai Mintis pratęsė Vytautas Juozaitis, Fizikos fakulteto rios, bet nė vienas iš jų V kurso grupės seniūnas: neakcentavo, kad seniūnas, — Man atrodo, kad seniū visų pirma, niekada neturi nas pirmiausia turi būti pa būti abejingas savo kole reigingas. Kartais ir tylus, goms. draugams ir viskam, nepasižymintis ypatingais or kas vyksta aplink. Dalia ŠVETKAUSKAITE ganizaciniais sugebėjimais
Rita MITKUTE IF I kurso žurnalistikos specialybės studentė
PROF. Z. ŽEMAIČIO TAURĖ — FIZIKAMS Įvyko tradicinis VU prof. Z. Žemaičio krepšinio tau rės turnyras, kuriame daly vavo 9 fakultetų dėstytojų Ir Administracijos komanda. Prisiminsime, kad šio tur. nyro nugalėtojai buvo me dikai, jungtinė Istorikų ir filologų komanda bei matematikai. Tad šių metų turnyras — ketvirtasis. Var žybos buvo organizuotos vieno minuso sistema, todėl kovos buvo labai atkaklios. Štai teisininkai tik per pas kutiniąsias sekundes buvo priversti nusileisti spartakia dos vicečempionams medi kams, o šie po pratęsimo 1 tašku pralaimėjo matemati kams. Pastarieji pusfinalyje po dramatiškos kovos (vėl 1
---------------------------------------------------------------------
tašku) pralaimėjo fizikams. Tad finale susitiko Fizikos ir EKF fakultetų dėstytojų rinktinės. Nežiūrint fizikų autoriteto (jie — šių metų spartakiados krepšinio tur nyro nugalėtojai) ekono mistai kovojo labai kovln. gal ir tik palikus aikštelę už 5 pražangas pagrindiniams jų žaidėjams S. Kropui ir J. Zasui, nuleido rankas. Tad šių metų prof. Z. Žemaičio atminimo prizas iškeliavo j Fizikos fakultetą. Nugalėto jų komandą ir matome nuo traukoje.
h/H unt i "ATSAKO
VU parengiamojo štabo narys Šarūnas KLIOKYS: — Dauguma Universiteto studentų statybos būrių ra portuoja Universitete SSB parengiamajam štabui apie pasiruošimą trečiajam semes trui. Tačiau Medicinos fakul tete ruošimasis darbo vasa rai, galima sakyti, dar tik prasidėjo. Daug (takos tam, matyt, turėjo tai, kad fakul teto SSB vadai Ir komisarai dažnai keitėsi, o ir Universi teto SSB vadų ir komisarų rengimo kursus pradėjo lan v. m. b. V. LAPINSKAS kyti tik balandžio mėnesį, VU darbuotojų profsąjungos t. y. „pavėlavę" du mėne komiteto narys sius. Blogiausiai kursus lan kė Ž. Stundžia, V. Mickevi Autoriaus nuotauka
čiūtė, V. Daugėlaitė, Puše lytė. Statybos būrio vadas Ž. Stundžia, matyt, vis dar tebeieško norinčių vasarą dirbti apdailos darbus, nes j specialybės mokymus dar neatvyko nė vienas studen tas. Nenuostabu, kad vadų Ir komisarų pavyzdys „užkrėtė" ir kitus SSB narius — blo gai buvo lankomi darbo ap saugos kursai (apie tai in formuotas MF partinis biu ras), tik trečdalis studentų išlaikė saugumo technikos egzaminą (likusieji į egza miną nesiteikė atvykti). Ir tikrintis sveikatą būslmieji medikai nepradėjo... Matyt, MF studentai ne itin laukia trečiojo semest ro. Įdomu, ką apie tai ma no fakulteto partinis biuras ir komjaunimo komitetas?
Tarybinis studentas 3
© 10 Universiteto fakultetų veikia 96 studentų mokslinės draugijos būreliai. Iš 9271 Universiteto studento SMD dalyvauja 3700 (39%). Šiais metais SMD konferencijose perskaityta pranešimų: Pranešimų Svečių Fakultetas skaičius pranešimai FilF 93 6 — ChF 45 FF 118 7 MF 200 25 EKFF 118 8 TF 75 30 PF 75 2 MaF 48 8 GF 163 10 IF 206 5
LEIDŽIA STUDENTU MOKSLINIO
TINKAMAI PRIŽIŪRĖTI SAVU SODĄ Po sėkmingų abitūros eg zaminų E. Montrimas dar tvirtai nežinojo, kurią profe siją išsirinkti. Dauguma daly kų vienodai sekėsi, vienodai viliojo. .. Mokytojai ragino studijuoti filologiją — prana šavo gerą kalbininko ateitį. Bet... Jei nebūtų to dažnai lemiamo „bet", gal šiandien E. Montrimas būtų lituanistas ar matematikas. .. Gal dar kas nors. Juk nemaža kelių gabiam vienuoliktokui. O ta da, pasvarstęs ir nusprendęs imtis tikrai „vyriško" darbo, atėjo į Vilniaus valstybinį pedagoginį institutą... Nuo tos dienos jau 30 metų pra ėjo. Dar būdamas studentu, pradėjo dirbti Elektrografljos institute. Kas tada padėjo jaunam fizikui? Gal žemai čiams būdingas atkaklumas, užsispyrimas, noras įeiti ir tvirtai įaugti į dažnam nesu prantamą ir svetimą fizikos dirvą. Nepastebimai ėjo laikas. Darbai vijo darbus. Tada do cento, dabar —- profesoriaus J. Viščako pakviestas, atėjo į Universitetą. „Buvo tai, re gis, 1963 metai, — prisimena profesorius. — Atėjau dirbti į puslaidininkių fizikos pro bleminę laboratoriją..." Tokia buvo pradžia. Šiandien E. Montrimas — profesorius. Fizikos fakulteto kietųjų kūnų elektronikos ka tedros vedėjas, 50 išradimų, 180 mokslinių darbų autorius, 1978 metų Respublikinės pre mijos laureatas. . . Apie save profesorius kal ba nenoriai. O apie darbą — nudirbtą, vykdomą ir dar bū simą — pasakoja su užside gimu, savotišku pasitenkini mu. — Mokslinė mano darbų pusė, — pasakoja profesorius, — netvankios struktūros.
amorfiniai, organiniai polinarinlal puslaidininkiai, perneši mo reiškiniai juose, genera cija, chalchogenltlnlai stik lai. .. Dirva jiems taikyti — plati: mažakadrinė televizi ja, eleklrorentgenografija, medicininė diagnostika, pra moninė defektologija... Noriu pridėti, kad už mokslo darbus prof. E. Montrimui 1978 metais buvo paskirta Respublikinė premi ja, jis — pirmosios Tarybų Sąjungoje Knygos elektrografijos fizikinių procesų klausi mais bendraautoris... Ar išvardinsi čia visus tuos dar bus darbelius, krūvas stripsnių, pranešimų, mokslo dar bus — visa tai, ką nuveikė profesorius. Be to, dar kated ros vedėjo pareigos. Paklaustas apie katedros gyvenimą, problemas ir per spektyvas, vedėjas nusišypso jo, atsiduso ir pradėjo ilgą pasakojimą apie tai, kaip čia ruošiami busimieji fizikai, kaip dirbama su aspirantais, diplomantais, apie tai, koks sunkus dabar laikas kated rai. .. Mat, iki šiol čia buvo ruošiami kietojo kūno fizikos specializacijos studentai, o nuo praėjusių metų katedra persiorganizavo, ir dabar joje mokosi ir būsimam darbui ruošiasi radicfizikos ir elek tronikos bei puslaidininkų elektronikos specialistai. Toks „persikvalifikavimas" reika lauja ir naujų specialių la boratorijų, ir specialistų, ir papildomo darbo ir laiko. Bet.. . — Musų studentų laukia Elektronikos, pramonės moks liniai institutai, laukia dar .vi sai jauna mikroelektronika, optinės informacijos sritys. Studentai turi labai gerai pa siruošti darbui. Todėl „nau jai iškeptiems" stengiuosi (diegti pasitikėjimo savimi jausmą, įkurti tą troškimo pastoviai ir stropiai dirbti ugnelę. Noriu, kad kiekvie nas jaunas suprastų: norimų rezultatų „geri aitvarai" ne atneša, jie ateina lėtai, rei kalauja ištvermės, valios ir darbo, darbo, darbo... Gal todėl, pamaniau, jaus dami kasdieninį, nuoširdų rūpinimąsi, žinodami, kad juos supranta, ir patys su
MOKSLO DARBAI
TRAPĖNŲ ŽEMĖ Pilėnų lokalizacijos prob lema lietuvių istoriografijo je jau seniai tapo tyrinėjimų objektu. Šiuo metu visus ankstesnius darbus būtų gali ma suvesti į dvi hipotezes: 1) Pilėnus identifikuoja su Punia. 2) Pilėnų ieškoma Nemuno ruože tarp Veliuonos ir Ne vėžio žiočių. Pirmoji versija tiko vien lik iš grafinių M. Stryjkovskio samprotavimų. Lietuvių
istoriografijoje ji įsigalėjo nuo Stryjkovskio ir Kujalavičiaus. Antrąją versiją iškėlė lietuvių buržuazinė istoriogra fija, ją parėmė ir lietuvių ta rybinis istorikas Sideravičius. Nepretenduodamas į minčių naujumą, norėčiau paanali zuoti kai kuriuos duomenis apie vieną iš Pilėnų orientyrų — Trapėnų žemę. Pilėnai stovi Trapėnų že mėje — apie tai kalba Vy gando Marburgiečio, Toni
DARBO TARYBA
JĮ VISI PAŽĮSTA • ••
prasdami, stiprėja čia žmo nės, sekdami mokytojų pa vyzdžiu, išmoksta dirbti. Reikėjo girdėti, su kokiu pa sididžiavimu, pagarba ir mei le minėjo profesorius I. Ra kausko, S. Tamaitienės, J. Varanecko ir daugelio kitų pavardes... Tų darbų, tų rūpesčių — nei galo, nei krašto... O laisvalaikis, profesoriau? — Laisvalaikis? Turiu Jo, kaip ir visi žmonės (vėl jau čiama E. Montrimui būdinga kuklumo gaidelė). Knygoms (ši aistra dar nuo vaikystės), žvejybai laiko lieka. Dabar dar sodininku tapau. Gėles auginu... Be to, teatras, kon certai, dvi dukras turiu. Tik... nerimo kirminėlis vis graužia. Kartais atrodo — nesuspėsiu visko nuveikti. Daug sumanymų... Vien šitjs metais aštuonlų naujų išradi mų paraiškos patelktos svars tymui. Pokalbio pabaigoje profe sorius nusijuokia: „Girdėjau — fizikus „sausais“ vadina. Nesutinku su taip manančiais. Atvirkščiai. Jiems — nors į dvi dalis persiplėšk. Išlavinto loginio mąstymo, varginančio tiek protinio, tiek fizinio dar bo būtinumas iš vienos pu sės. Iš kitos — literatūros, meno pažinimo troškimas. Einšteinas — mūsų tėvas — nuostabus fizikas bet, girdė jau, nė kiek ne blogesnis smuikininkas buvęs. O „sau sų" yra visur. Ne profesija šitai lemia... Aš, pavyzdžiui, estradinio ansamblio konferensje buvau. Jaunystėje." Studentas (jį sutikau kori doriuje), paklaustas apie pro fesorių, nedvejodamas trum pai tarė: „Žmogus". Ir pri dūrė: „Mano pavardės nera šyk — kiekvienas šitaip pa sakys". . . XXX „Kiekvienas žmogus, — ra šė Volteras, — turi tinkamai prižiūrėti savo sodą, jei nori džiaugtis jo dovanomis". Fi zikos sodo žemelė kieta. Ir jai įdirbti vien prakaito ir pūslių ant delnų — nepakan ka. Ji reikalauja dar šilumos ir meilės. Reikalauja pasiau kojimo. Be viso to sodas vai sių neduotų.. . Sveta KELIOTYTĖ
Pavasarį „Tarybinis studen tas" supažindina skaitytojus su įvairiuose fakultetuose vykusiomis SMD konferen cijomis, paskelbia nugalėtojų pavardes. Įdomumo dėlei pa klausiau kelis studentus ką jie žino apie SMD. Atsaky mai buvo maždaug tokie: „rašo kažką žmonės..." Ko dėl taip yra? Norėdamas tai išsiaiškinti, nutariau susitikti su nuolatiniu konferencijų dalyvių Sergejumi Temčinu. Jis — Filologijos fakulteto XXXV SMD konferencijos rusu kalbos sekcijos nugalė tojas. „Eikite į rusų kalbos skaityklą, ten jį visi pažįsta", — patarė Sergejaus kurso draugė. Gera charakteristika, nereikalaujanti komentarų. Vėliau sužinojau, kad Sergė jus mokosi pagal individualų planą. Pagaliau pasisekė jį „su gauti". — Sergejau turbūt jūs ne pirmąkart dalyvavote SMD konferencijoje? — Ne, ši buvo ketvirtoji. Tiek pat kartų dalyvavau respublikinėse ir sąjunginėse konferencijose. — Papasakokite apie pra ėjusią konferenciją. — Konferencija vyko gana įprastai, bet buvo ir staigme na — pirmąkart turėjome svečių. Tartu universiteto stu
cljoje „Vertingi išradimai" pasakojama apie šiais metais gautus pirmuosius teigiamus atsakymus į paraiškas dėl išradimų. Fizikos katedros docentas T. Giedrys, kalbėdamas apie savo darbą, pažymėjo, kad „Instituto flzikos katedra jau keletą metų
bendradarbiauja su WU puslaidininkių fizikos katedra". O naująjį atradimą padarė mokslininkų grupė, kurioje dirbo ir WU puslaldlninklų fizikos katedros vedėjas prof. J. Vaitkus,
nės analisto kronikos. Pats Trapėnų žemės pavadinimas yra baltiškas, jis sutinkamas Prūsijoje, Rytų Lietuvoje. Tarpiele—Vilniaus poviete, Trappenfeld — Malborga po viete, Trapiliszki—Švenčio nėlių poviete ir t.t. Labiausiai mus dominti tu rėtų šie Trapėnai: 1) Viešvilės Trapėnai bu vusioje Rytprūsių teritorijoje (Trapėnų giria). 2) Trapėnų sala Nemune, minima 1388.1.30 Lenkijos ir Ordino sutartyje: šioje saloje numatoma apsikeisti belais viais. 3) Žemaitijos Traplaukis — dešinysis Ančios (Šešuvio in tako) krantas.
Viešvilės Trapėnai čia ma- mo aprašymas. Tokią interžiausiai tikėtini. Tai jau nu- pretaciją paremtų ir 1388.1.30 kariauta Ordino skalvių že- sutartis dėl belaisvių pasikeimės dalis, todėl apie lietuvių timo. Belaisviais turėtų būti pilį čia kalbėti nereikia. Jie keičiamasi pasienyje, o tuo oficiali riba, skyrusi mums reikalingi tik bendram metu vaizdui apie Trapėnus susi Ordiną nuo Lietuvos, buvo Dubysos upė. Vadinasi, ir daryti. Nežinoma tiksliai, kur buvo sala turėjo būti kažkur netoli ir Trapėnų sala Nemune. Tik Dubysos žiočių. Trapėnus mini dar du šal riausiai apie ją kalbama Vy gando kronikoje, aprašant tiniai, kuriuos lokalizuoti bū 1363 m. žygį. Lietuviai statė tų galima arba ties Viešvile, Naujojo Kauno pilį, kai juos arba netoli Nevėžio žiočių. užpuolė laivais atplaukę ir Viena Pogilės kronika: žy netoli Trapėnų persikėlę per giuodami į Kauną, kryžiuo Nemuną kryžiuočiai. Iš kon čiai nežino, priėję Trapėnus, teksto sektų, kad šie Trapė kad mirė didysis Ordino ma nai turėtų būti tarp Sere gistras. Vėliau ties Kaunu, džiaus ir Kauno, kadangi tuoj keldamiesi per Nerį, jie už Skirgailą. po persikėlimo seka užpuoli- puolė ir sumušė
Antras — liaudies daina, už rašyta A. Juškos Veliuonos apylinkėse: Po Šilėnais, po Trapėnais Pilna lanka kupetėlių, Suvalykit, būrai, šieną, Susigadys jumis žiemą. Pastarosios dainos minimi Ši lėnai tampa nauju rodikliu, ieškant Trapėnų. Juo labiau, kad Šilinė yra dešinėje Ne muno pusėje tarp Skirsnemu nės ir Panemunės pilies. Ta čiau Šilėnai yri netoli Vieš vilės Trapėnų. Be to, dainoje minimi būrai, kas daugiau galimybių duoda rasti juos netoli Viešvilės. Tad remtis šia d liną, Ieškant Trapėnų,—
TRUMPAI
Universiteto komjau nimo komitetas organiza vo ekskursiją po Lietu vą. Joje dalyvavo visuome niniu mokslų viktorinos dalyviai ir prizininkai, Is
APIE MUS RAŠO Kauno politechnikos instituto savaitraščio „Už tarybinį mokslą" 1983.05.25 dlenos numeryje, išleistas instltuto SMD tarybos priedas „Kūryblnė mintis". Publika-
dentai perskaitė savo darbus ir buvo apdovanoti pirmojo lapsnio diplomais. Buvo ne mažai įdomių darbų, iš kurių norėčiau paminėti J. Kazlaus kaitės „Momentiniai veiks mažodžiai rusų ir lietuvių kalboje". Sergejus, žinoma, iš kuklu mo neįvertino savo darbo „Kalba. Ženklas. Modelis." (vadovas filologijos daktaras V. Cekmonas). — Kiek laiko jūs rašėte darbą? — Jei atvirai, tai pusvalan dį. — ?! — Svarbiausias darbas vy ko galvoje ir jo trukmę nu sakyti sunku. Nemažai pagel bėjo darbo vadovas dr. V. Cekmonas, kuris padėjo nu statyti pagrindinę kryptį, nu rodė svarbiausią literatūrą, kurią susirasti tikrai neleng va. — Visi skundžiasi laiko stoka, o jūs? — Labai trūksta. Aš mo kausi pagal individualų planą, bet tai mažai tegelbsti. Ruoš damas darbą, daug daugiau dirbu, nei kiti per bendrąsias specialybės paskaitas, kurių man leista nelankyti, o, be to, ir dėstytojai i tokį moky mąsi šnairuoja.
■— Gal todėl ir nemuzikuo jate, nors baigėte Maskvos muzikos mokyklą? — Taip. Esu fakulteto kul tūros klubo narys ir apsiribo ju organizacine veikla. — Jūs — fakulteto SMD tarybos narys. Papasakokite apie jos veiklą. — Taryba paliko ryšius su kitomis aukštųjų mokyklų SMD tarybomis, išrenka dar bus respublikinėms ir sąjun ginėms konferencijoms, lei džia sienlaikraštį. — Kokie jūsų pasikeitimai SMD konferencijose už Uni versiteto ribų? — Esu apdovanotas res publikiniame ture I laipsnio diplomu, sąjunginiame — aukštojo ir vidurinio mokslo ministerijos ir VLKJS CK diplomu. — Na, ir tradicinis klausi mas — kokie jūsų ateities planai? — Lieka paskutinis kursas, taigi darbo bus daugokai, vis ko ir neišvardinsi. —- Dėkui už pokalbį. Lin kiu sėkmės!
Žygintas KACANAUSKAS „T. S." neetatinis korespondentas
torijos fakulteto TSKP mokslinio istorijos būrelio nariai. Jie lankėsi Snieč kuje, Ignalinoje, Zarasuo se, Rokiškyje, Anykščiuo se.
A. SALNAITĖ
„T.S." inf.
Nukelta j 4 psl.
4 Tarybinis studentas
TRAPĖNŲ ŽEMĖ Atkelta iš 3 psl. rizikingas dalykas. Tas pats ir dėl Posilgės minimų Trapėnų, kurie gali būti ir prie Viešvilės, ir Nemuno sala. Žodžiu, kad Trapėnų sala Nemune egzistavo tarp Du bysos ir Nevėžio upių yra labai tikėtina, bet tiksliai jos lokalizuoti negalima. Visa tai yra jau žinoma mūsų istoriografijoje. Šiuos tris Trapėnų punktus mums yra nurodęs Varakauskas. Ta čiau, imant nors ir labiausiai į rytus išsišovusius Trapėnus, nusibrėžia ne toks jau dide lis „Trapėnų trikampis": Vieš vilės — Ančios — tarp Kau no ir Seredžiaus esantys Trapėnai. Kas j jį įeina? Tai šių die nų Jurbarko, Raseinių rajo nai bei Kauno, Tauragės, Kel mės rajonų pakraščiai. Iš Dusburgo, Vygando kronikų žinome, kad prie Nemuno, einant į vakarus, buvo Raštuvos (dabar Vilkijoj, Junigedos (dabar Veliuonos), į šiaurę nuo pastarosios — Ario galos žemė. 1253 m. Mindau go donacija mini Raseinių ir Kražių žemes. Visos jos už pildo „Trapėnų trikampį", iš skyrus jo vakarinį pakraštį. Pastarojo šiaurinėje dalyje glūdi Ančios Traplaukis. Iš Dusburgo kronikos aiš kėja, kad visas šis „Trapėnų trikampio" vakarinis pakraš tys įeina į Karšuvos žemę. Eiliuotosios Livonijos kroni kos, H. Vartbergės kronikų duomenimis Karšuvos žemė siekė šių dienų Jurbarką, t. y. Nemuną, nepertoliausiai nuo Viešvilės Trapėnų. Karšuva — viena didžiausių Žemaitijos žemių. Jos gyven tojai patys sugeba atlikti ka rines operacijas prieš Ordiną. Mindaugas, matyt, pats jos nesuvaldęs, atiduoda Ordinui. Dusburgas nurodo — atskiras šios žemės apygardas: Pagrandės (Karšuvos žemės va karinė dalis), Ankaimio ir Bebirvaštės (rytų pakraštys), XVI a. šaltiniai kalba apie Karšuvos valsčių (panašus jo apibrėžimas ir kryžiuočių ka ro kelių aprašymuose) — lai šiaurinis Karšuvos žemės pa kraštys — jo kaimynė, Lau kuvos žemė, minima 1253 m. Mindaugo donacijoje. Vadi nasi, apie Karšuvos žemę ga lima kalbėti ir plačiąja, ir siaurąja prasme. XV a. šaltiniai kalba apie Trapėnų apygardą. Ji susijusi su XVI a. Kražių valsčiumi, bet Traperiai dar randami ir apie Batakius bei Viduklę. Susidaro vaizdas, kad Tra
pėnų teritorija nedaug skyrė si nuo XVI a. Karšuvos vals čiaus. Be Kražių, Laukuvos, Raseinių ir Junigedos kitų Karšuvos žemių kaimynų, ypač rytuose, nežinome. Iš viso to sektų, kad Trapėnų apygarda buvo Karšuvos že mės sudėtinė dalis Kražių že mės kaimynystėje. Karšuvos žemės siauroji ir plačioji prasmė parodė, kad žemių apimtis ir sudėtis ne buvo pastovi, negalėjo būti ir pastovios jos terminologijos Ordino kronikose. Todėl Tra pėnų teritorinio vieneto, tegu ir Karšuvos žemės sudėtyje, egzistavimas tampa akivaiz dus. Dabar apie Trapėnų žemę galima pasakyti, kad tai An čios Traplaukis, susijęs su Trapėnų žeme. Žinoma, nėra garantijos, kad nebūta ir daugiau Trapėnų žemių (Mindaugo 1253 m. donacija mini dvi Veižių žemes). La bai galimas daiktas, kad kokia nors Trapėnų vietovė galėjo egzistuoti tarp Sere džiaus ir Kauno. Reikia atsi minti, kad Vygandas, minė damas Trapėnus, nekalba, apie salą, žinoma, iš to ne galima tvirtinti, kad tai ne sala. Mes nežinome Ančios Traplaukio tikslių ribų, be to, mes nežinome, ar jos nepasi keitė- Jis (Ančios Trap laukis) netoli nuo Viešvilės Trapėnų ir įeina į Karšuvos žemę, kuri tikriausiai prieina prie jų. Šie faktai leidžia kelti prielaidą, kad Trapėnų žemė galėjo tęstis, įeidama į Karšuvos žemę, per visą teri toriją nuo Viešvilės iki An čios. Antra tikimybė, kad Ne muno sala galėjo būti ir va kariau, pvz., apie Skirsnemu nę. Bet visa tai tik prielai dos. Šiandien labiausiai tikėtina, kad Ančios Traplaukis ir yra ta Trapėnų žemė, kur stovėjo Pilėnai. Jos ribos galėjo tęs tis kiek į pietus, jei ne iki pat Nemuno, tai netoli jo. Trapėnų sala Nemune — al ternatyvus dalykas, arba ji nieko neturi bendro su An čios Traplaukiu ir yra prie Kauno, arba labiau vakaruose ir tuo atveju patvirtina, kad Trapėnų žemė prieina prie Nemuno. Bet dėmesio kon centravimas į Ančios Traplaukį neatmeta visiškai ir Tra pėnų tarp Seredžiaus ir Kau no alternatyvos. Daryti išva das, kur šioje teritorijoje ieš kotini Pilėnai, anksti. Alvydas NIKŽENTAITIS, IF IV kurso istorikas
„SMD žinių" redkolegija: A. Aidietis (atsakingas sek retorius), V. Kontarovičlus, E. Kuokštis, V. Mikelėnas, V. Skunčikaitė.
auga Medicinos fakulteto studentų Almae Matris jubiliejaus metais paso dintos pakalnutės. Nors kažin, ar jos žydėtų, jei mūsų klubas kiekvienais metais nepadėtų apsiginti nuo piktžolių.
Pavasaris kvepėjo ie vomis, virvėjo vieversiais — viliote viliojo į savo glėbį. O kraštotyrininkų klubas pradėjo vasaros darbus — talkas Rasų ir Bernardinų kapinėse. Rū pinamės buvusių Univer siteto profesorių bei jų artimųjų kapais. Neno riai prigyja saulės ato kaitoje mūsų gležnos gė lės. Net imi pavydėti, žiūrėdamas, kaip vešliai
SMD konferencijos
Šiemet gėlėmis vėl ap sodinome apie keturias dešimt kapų. Pavyko su rasti medicinos prof. V. Herberskio (1783—1826), agronomijos prof. K. Krasovskio (1784—1854), as tronomijos prof. P. Sla vinskio (1795—1881) pa laidojimo vietas, Bernar dinų kapinėse naujai su. tvarkyti politinės ekono mijos prof. J. Znoskos (1772—1833), prof. me
mentiskai Įrodomas geminuotų sandūros priebalsių netapatumas negeminuotieims prie balsiams. Darbas gan būti Įvyko XXXV studentų rimtas paskatinimas ir pavyz mokslinė konferencija. Joje dys panašiems kitų tyrimams. Antrojo laipsnio diplomai dalyvavę studentai turėjo progą išdėstyti savo mintis, buvo įteikti R. Šukvietytei savo darbo rezultatus plates (V k.) už pranešimą „Patar nei auditorijai, parodyti, ką lių ir priežodžių semantinės nuveikė vienoje ar kitoje fi struktūros klausimu" ir I. lologijos srityje, pateikti sa Meištininkaitei bei J. Stukaivo darbus komisijoms svars tei (abi II k.) už bendrą dar bą „Veiksmažodžio daryti tyti ir vertinti. ir Konferencijos metu fakul vartosena publicistinėje tete dirbo devynios sekcijos: mokslinėje kalboje" Trečiojo lietuvių kalbos, lietuvių lite laipsnio diplomais apdovano ratūros, rusų kalbos, rusų li tos: D. Bikelytė (IV k.) už teratūros, anglų kalbos, vo pranešimą „Prūsų kalbos prie kiečių kalbos, prancūzų kal balsių fonotaktika", A. Rukšbos, užsieninio literatūros ir telytė (IV k.) už pranešimą klasikinės filologijos. Iš viso „Žodžio galo priebalsių kie perskaityta 105 pranešimai. kybė veliuoniškių šnektoje" eB mūsų fakulteto studentų ir J. Požeraitė (III k.) už dar konferencijoje taip pat daly bą „Slaviški darybos afiksai vavo keletas svečių iš Lat K. Sirvydo žodynuose". vijos, Estijos bei kitų Lietu Lietuvių literatūros sekci vos aukštųjų mokyklų: dvi joje (mokslinis vadovas prof. studentės iš VPI, šeši studen D. Sauka, pirmininkė V k. tai iš Latvijos universiteto ir studentė K. Maziliauskaitė) devyni studentai iš Tartu uni įpertkaityta 16 pranešimų. versiteto. Čia savo darbus pateikė ir Lietuviu kalbos sekciios dvi studentės iš Rygos: Mara
FILOLOGIJOS FAKULTETE
darbo metu (mokslinis vado vas doc. A. Girdenis, pirmi ninkė IV k. studentė I. Ru činskaitė) buvo perskaityta ir aptarta dešimt pranešimų. Diskusijose kartu su dėsty tojais dalyvavo ir studentai, visų numonės daug kur suta po. Pirmojo laipsnio diplomu buvo apdovanota fakulteto SMD pirmininkė I. Ručinskai tė (IV k.) už pranešimą „Iš orės sandžio reiškiniai Siau rės panevėžiškių tarmėje". Darbe praktiškai pirmą kartą lietuvių dialektologijos isto rijoje ištirti garsų pakitimai žodžių sandūroje, iškeliamas ir įrodomas redukuotų ba’sių ir apskritai redukcijos povei kis žodžių sandūrai; eksperi-
chaniko V. Gurskio (1790 —1879 kapai. Mūsų talkos — ne tik reikalingas darbas, bet ir žinių šaltinis. Klubo tary bos pirmininko vyr. dėst. V. Mačiekaus pasakoji mai primena XVIII— XIX a. Vilniaus univer siteto istoriją, supažindi na su čia dirbusiais mo kslininkais, jų gyvenimo keliais. Galbūt šie pokal biai padeda geriau su prasti mūsų darbo pras. mę. Ir štai — Eglė jau dairosi bibliotekininkų, o Raimonda — matematikų kapų — juk savų fakul tetų profesoriai. Loreta PAUZAITE, Kraštotyros klubo narė
Stikanė ir Rita Klungsta. Pir moji vieta paskirta D. Kuo liui (III k.) už pranešimą „V. Mykolaičio-Putino rinki nio „Būties valanda" etinė ir filosofinė problematika". Tai originalus, turtingas ir prob lematiškas darbas. Jis rodo autoriaus neelinius sugebėji mus gilintis į grožinės lite ratūros filosofines problemas, gerą teorinį pasirengimą, subtilią estetinę kultūrą. Prancūzų kalbos sekcijoje už pranešimą „Segmentuoto sios konstrukcijos prancūzų šnekamojoje kalboje" pirmo ji vieta paskirta IV kurso studentui G. Morkūnui. Pra nešėjas naujai nušvietė seg mentinių konstrukcijų klausi
mą ir parodė psichologinės žodžių tvaikos įsigalėjimą šnekamojoje prancūzų kalbo je. Pranešimas pasižymėjo mokslišku loginiu minčių dėstymu, apibendrintomis drą siomis išvadomis. Kitose sekcijose laureatais tapo: P. Lavrinecas (III k.) ir L. Latman (IV k.) rusų li teratūros sekcija, S. Temčinas (IV k.) — rusų kalbos sek cija, N. Jackevičiūtė (IV k.) — anglų kalbos sekcija, D. Bieliauskaitė (IV k.) — vo kiečių albos sekcija, V. Bandžiulytė (III k.) — užsienio literatūros sekcija, D. Gudai tytė (IV k.) ir N. Pranckevičiūtė (II k.) —- klasikinės fi lologijos sekcija. Į klausimą ar reikalinga konferencija studentui, skai tančiam ir klausančiam, Lie tuvių kalbos mokslinio bū relio vadovas doc. A. Girde nis atsakė: „Manau, kad da lyvauti konferencijoje reikia visiems studentams, nors ypač jos naudingos pranešė jams. Man pačiam (nors esu klausytojas) konferencijos vi sada palieka įspūdžių, kurių rezultatas galų gale būna ko kia nauja mintis, naujas žvilgsnis, faktas".
A. RUKSTELYTE, IV kurso lituanistė A. Pečeliūnaitės nuotraukoje: Doc. A. Girdenis — kalbinin kų mokslinis vadovas.
MEDICINOS FAKULTETE Medicinos fakultete vyko XXXV SMD konferencija. Darbas vyko vienuolikoje sekcijų. Buvo perskaityti 195 pranešimai. Konferencijoje aktyviai dalyvavo 399 stu dentai. Atvyko 18 svečių iš Rygos, Lvovo, Užgorodo, Vi tebsko, Ypač malonu buvo užmegzti naujus ryšius su Tartu universiteto medicinos
fakulteto studentais. Reikia pastebėti, kad šioje konferencijoje aktyvūs buvo klausytojai ir dalyviai — stu dentams, perskaičiusiems sa vo darbus, buvo pateikiami įvairūs klausimai apie jų pra nešimus. Daugelis nagrinėtų temų visiškai naujos, todėl susilaukė didelio studentų ir dėstytojų susidomėjimo. Stu dentų moksliniai darbai buvo vertinami atskirose sekcijose. Svarbiausi vertinimo kriteri jai šie: problemos aktualu mas ir jos pagrindimas, šalti nių panaudojimas, praneši mo stilius ir darbo reglamen tas. Morfologijos ir bendrosios patologijos sekcijoje pirmą vietą užėmė IV kurso studen tų V. Jasiūno ir J. Bunikio darbas tema „XIV—XVII a. vilniečių lermiologinė cha rakteristika" (vadovas doc. G. Česnys. Chirurgijos sekcijoje buvo sprendžiamos gana įdo mios ir aktualios problemos. Geriausias darbas — V kur so studentų A. ir V. Ląstų, V. Lipnicko „Traumų analizė traumatologinio punkto duo menimis Vilniaus m. 1981 metais" (vadovas prof. L. Pet kevičius). Beje, šie studentai iš fakultetinės ir hospitalinės chirurgijos sekcijos jau treti metai iš eilės apdovanojami pirmojo laipsnio diplomais. Tai savotiškas rekordas Me dicinos fakultete. Pavydėtinas pastovumas — tikras pavyz dys jaunesniųjų kursų kole goms, siekiantiems chirurgi jos mokslo ir praktikos aukš tumų. Terapijos sekcijoje ge riausiu pripažintas V kurso studenčių I. Padleckaitės ir R. Stankevičiūtės darbas tema „Regioninės cerebralinės kraujotakos tyrimai, taikant ultragarsinę daplerografiją (vadovas prof. L. Laucevičius). Tai tik keletas puikių darbų, o jų buvo daug. Juos visus gerai įvertino ir studentai, ir dėstytojai. Antrąją mokslinės konfe rencijos dieną vyko jos už darymas, kurio metu buvo perskaitytas įdomus praneši mas apie Vilniaus Medicini nės draugijos veiklą 1805— 1895 m. Pranešimą paruošė III kurso studentai Z. Kuiiešaitė, I. Melisekaitė, V. Mu levičiūtė, N. Rėza (vadovas prof. J. Serapinas). Svarų žo dį, pasidalinant mintimis ir įspūdžiais apie konferenciją, tarė Medicinos fakulteto prodekanas doc. M. Sakalinskas, dėstytojai, svečiai. SMD tary bos mokslinis vadovas prof. J. Serapinas nurodė konfe rencijos laimėjimus ir trūku mus. Paskui buvo apdovanoti studentai, pelnę nugalėtojų laurus savo sekcijose. Visi iškėlė didžiulę medicininės mokslinės minties plėtotės svarbą Universitete.
V. LASTAS, MF V kurso studentas
IF studentei Almai MOSTEIKAITEI, laikyti negalio jančiu.
Dingusį studento pažymėji MaF studentei Irinai RA mą Nr. 780269, išduotą MaF CHIMOVAI, laikyti nepaliostudentei Irinai Rachimovai, jančiu. laikyti negaliojančiu. Dingusį studento pažymė Dingusį studento pažymėji jimą Nr. 781744, išduotą mą Nr. 780275, išduotą MaF EKFF studentei Aušrai MESstudentui Dmitrijui Kazijačė- KENAITEI, laikyti negalio jančiu. jui, laikyti negaliojančiu. Dingusį studento pažymė jimą Nr. 820629, išduotą MF studentei Giedrei SUŽIEDELYTEI, laikyti negalio jančiu.
Dingusį studento pažymė jimą Nr. 771716, išduotą EKFF studentui Gintarui MO TIEJŪNUI, laikyti negalio jančiu.
Nuoširdžiai užjaučiame Zita BARTUŠYTĘ mirus mylimam tėveliui.
FF IV kurso 3 qrupės studentai ir kura torius
Fizikos fakulteto ko lektyvas nuoširdžiai už jaučia katedros vedėja Edmundą MONTRIMĄ dė' tėvo mirties.
Laikraščio korektoriai: Dingusį studento pažymė Dingusį studento pažymė jimą Nr. 780269, išduotą jimą Nr. 811069, išduotą I. Ikamaitė, A. Juozapaitis.
Redakcijos adresas: 232000 — MPT, Universiteto g. 3. „Tarybinis studentas". Telefonai — 011179, ketvirtadieniais spaustuvėje 610444 LV 03422. Iškilioji spauda. Užs. Nr. 1687. 1 spaudos lankas. Tiražas 4500. Spausdino LKP CK leidyklos spaustuvė Tiesos g. 1. «CoBeTCKHH cTyĄeHT» — opraH napTKOMa, peKropaTa, KOMirreTa AKCM Ahtbm, npoijiKOMa opĄenoB TpyftOBoro KpacHoro 3HaMeHn n Apy»6bi HapoĄOB Bhamoocckoto yHMBepcHTera hm, B. Kancykaca. Ha ahtobckom mtiKe. PeĄaKrop R. BapanHnųKHTe-
Redaktorė J. VARAPNICKATTC