i
visą šAbiąPRoi^raRAhvienvuires!
LEIDŽIAMAS NUO 1950
caRj/Bims sczi nencas
METŲ
BALANDŽIO 15 D.
*
Nr. 20 (1439) 1988 M. BIRŽELIO 3 D.
PENKTADIENIS
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTĖS ORDINŲ VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ SAVAITRAŠTIS
KAINA 2 KAP.
. ................................................................................................................................................................................nu )
Birželio l-oji—Tarptautinė vaikų gynimo diena ' Užvakar pažymėjome Tarptautinę vaikų gynimo dienų. Ta proga norėtume priminti, jog pirmuosius žingsnius žengia Vai kų fondas, ir pakviesti remti jo sąjūdį, dalyvauti skelbiamose akcijose, rūpintis valkais. Vykdyti Fondo programoms, kurios bus numatytos tariantis su visuomene, reikalingos ir lėšos. Vaikų fondo sąskaita — Nr. 707301, TSRS socialinio banko Lietuvos respublikinio ban ko operacinė valdyba.
10 klausimų apie mūsų apetitą Taigi, kad ir kaip toli už kal nų, už jūrų-marelių vakar mums atrodė sesija, šiandien ji — tik ranką ištiesk. Ištiesei ranką (o, kaip žinia, visų pirš tai j save lenkti) ir čiumpi, ir kemši į smegeninę visa, kas vakar tolima žvaigžde už jau minėtų jūrų-marelių švietė. Štai ir parūpo sužinoti, kaip gyvena mūsų vargšas studentė lis, nuo ryto ligi vakaro ir net per sapnus sąžinės graužiamas, dėstytojų ujamas, tėvų vanojamas. (Reklama) 10 klausimų! Tik 10 klausimų! Studente, atsakyk j juos pats sau, jeigu nesuspėjal atsakyti „T. S.". Ir tu suži nosi savo silpnąsias puses ir pajusi stipriausias. 10 mano klausimų — vienas tavo protin gas atsakymas, ir egzaminas — išlaikytas! Mano pareiga nuobodžiaujan čiam skaitytojui suteikti šiek tiek informacijos (atmeskime ne tikusį pasakymą ,/Palik pareigą Dievui"). Taigi, jeigu jūs supra tote, bus 10 klausimų. Į juos atsakys... neatspėjote, ne 10, o 11 studentų. (Nesinaudosiu vi siems gerai žinomos ir reklamos nereikalaujančios programos „10x10" atributika. O atsaky mus pateikė HKFF, TF, IF, PEF studentai. Ak, bet jums jau tik riausiai nusibodo mano pliurpa lai. Nesijaudinkite, dešimt klau simų ir puikūs atsakymai čia: 1. Studente, klek kartų per dieną valgai? Ats.; .. .kiek suspėju, .. .sten giuosi valgyti 8, o išeina tik vieną, ... darbo dienomis ne valgau, nes virškinu sekmadie nį suvalgytą maistą. Taigi, mū sų studentas per dieną valgo 0—5 kartų. 2. Kiek kartų per dieną pa galvoji apie artėjantį egzaminą? Ats.: Jei dar ne egzamino išvakarės, apie jį negalvoju, .. .pirmąjį kartą apie tai pagal vojus, prieš akis iškildavo di džiulis penketas. Vėliau, kas mė
nesį tas „5" mažėjo, mažėjo. Bet ir šiandien jis nors ir ma žas, bet didelis penketas, prime nantis stipendiją, gerą nuotai ką, .. .apie jį galvoju ištisai. Iš vienuolikos atsakiusiųjų visi at sisakė skaičiuoti, klek kartų jie pagalvoja apie egzaminą. Taip ir mąstai ištisą dienelę apie artėjančią negandą. Kai ka da ir knygutę į rankas paimi, ir konspektėlį svetimą susižvejoji. Ką darai, kai pavargsti nuo mokymosi (tai 3 klausimas)? Nuo mokslo iisimąsi įvairiais būdais: .. .užsiimu muzika, .. .rū kau, .. .geriu kavą, .. .einu pa sivaikščioti, ... einu į žygius, .. .paskaitau antrą kartą „T. S.". Ypač kai yra „kursiokų kūry bos", .. .nejaučiu nuovargio, nes nesimokau, bet įsikalu į galvą, kad pavargau nuo mokslo ir ei nu valgyti (egzaminų metu dau giausia priaugu svorio). Daug darbų slegia mūsų jau nus pečius, o kada mes miego ti einam, pavargę ir nusilpę? Ats.: .. .po .labanakt, vaiku čiai", .. .norėčiau pirmą, bet draugės dėka einu 23, .. .geriau — kada užmiegu?, ... priklauso nuo sąlygų, ., .auštant. Kaip matome miego režimas svyruo ja tarp 0.30 ir paskaitos. j penktą klausimą, kokio eg zamino labiausiai bijai, gavau tokius atsakymus: .. .visų vie nodai (PEF), .. .kap. šalių finan sų (EKFF)>, .. .hm... (IF) .. .TSRS valstybės ir teisės isto rijos (TF), .. .filosofijos (FilF), .. /baimė — be rankų, egzo ne pasirašys (IF). Vienas pagrindinių ir rimčiau sių šios anketos klausimų būtų šis: Ko palinkėtum egzaminuo jančiam dėstytojui? Tai sužibo 22 akutės, tai pra žydo lūpelės suglumusia, bet džiaugsminga šypsena: „O vis ką galima..." „Viską” — rėžiu aš — „Ko linki, tą ir klok". Vai nusitęsė, vai pasipylė: .. .tingi nio, .. .daug klausinėti, . . .skle(nukelta Į 2 psl.)
Dviguba sėkmė—klubo sukakčiai Universiteto turistų klubo ko manda pakartojo savo pernykš tį laimėjimą — Lietuvos pėsčių jų maratono varžybose užėmė trečią vietą. O iš gegužės 21— 22 dienomis Nemenčinėje vy
kusių LTSR aukštųjų mokyklų turizmo varžybų atsivežė nuga lėtojų taurę. Šią taurę Univer siteto turistų klubo komanda laimi jau trečią kartą paeiliui. Tai šauni dovana klubo 30-mečiuil
Universitetas ruošiasi „Gaudeamus“ Apsukusi ratą į Lietuvą grįž ta Pabaltijo respublikų studentų dainų ir šokių šventė „Gaudea mus", pažyminti kuklutį savo jubiliejų: šiemet ji — dešimtoji. (Priminsime, kad „Gaudeamus" IX įvyko 1984 metais Taline). Jau birželio dvidešimt ket virtąją laukiama atvykstant da lyvių, birželio dvidešimt aštun tąją įvyks svečių iš Estijos ir Latvijos pasirodymai Kaune ir Šiauliuose, dvidešimt devintąją ir trisdešimtąją — draugystės koncertai įvairiose Vilniaus vietose, o liepos 1—3 d. d. pag rindiniai šventės renginiai.
Dešimtojoje „Gaudeamus" da lyvaus ir Universiteto meno savieiklos kolektyvai; nusipelnęs dainų ir šokių ansamblis, „Ra tilio", plastinės choreografijos grupė, būgnininkės, pučiamųjų orkestras „Oktava"; mišrus, merginų bei vyrų chorai. Iki šventės pradžios liko mažiau nei mėnuo, tad netruks pasiek ti apogėjų repeticijų įkarštis, gaminama kolektyvų atributika, siuvami rūbai plastinės choreo grafijos grupei, būgnininkėms; derinamos Universiteto kolekty vų pasirodymo šventėje, eitynių metu detalės. Šiemet m* ne tik dalyviai
bet ir šeimininkai. Iki birželio dvidešimt ketvirtosios turi būti visiškai parengti svečiams ap gyvendinti bendrabučiai; spren džiami dalyvių maitinimo bei pervežimo klausimai. •Visam parengiamajam dar bui Universitete vadovauja or ganizacinis komitetas, į kurį įei na estetinio lavinimo katedros, ūkio padalinių, komjaunimo, studentų profsąjungos komite tų, kultūros klubo, redakcijos atstovai. Komiteto pirmininkė — estetinio lavinimo katedros ve dėja profesorė A. Bartusevičienė. „T. S.“ lnf.
Kas Šventei svarbiausia? Manau, kad svarbiausia — turėti savo veidą Ar turi jį Skamba skamba kanklial“ klausimas nekyla. Baigiamasis vakaras. Šventė visame senamiestyje Dauk šos kieme dainuoja. Alumnato — „ratiliokai“ miklina kojas. ŽIŪ, Universiteto gatvėje grindini trina nepailstantys istorikai. Neveltui, šalia stovinti bobulė nusistebi: „Iš kur pas luos šitiek sveikatos?“ ... Bokšto laikrodis muša pusiaunaktį. O linksmybėms, rodos, galo nebus Ir, tiesa dainos po miestą dar skambėjo bene ligi pirmų gaidžių — tai per Lenino prospektą, tai paskuti niame troleibuse, besukančiame Antakalnio link, o paskui ir mūsų „Niulorke“; autobusuose lekiančiuose Aukštaitijos kalneliais, burzgiančiuose netoli Kėdainių, — Lietuvos centre švil piančiuose Žemaičių plentu.
^rrru^'TAu3 žo^rsvE^AMEi
paui,aus lile,ki° nuotr-
BIBLIOTEKOS PERSITVARKYMO SĄLYGOMIS Šių metų gegužės 11—12 dienomis^ rektorato posėdžių salėje įvyko respublikos aukš tųjų mokyklų bibliotekų moks linė — praktinė konferencija „Bibliotekos valdymas ir meto dinė veikla aukštosios mokyk los bibliotekoje". Ją organizavo VU Mokslinė biblioteka. Konfe rencijoje dalyvavo LTSR aukš tųjų mokyklų bibliotekų vado vai bei metodininkai, LTSR Liaudies švietimo ministerijos metodikos kabineto atstovė, 3 LTSR valstybinės respublikinės bibliotekos metodikos skyriaus darbuotojos. Atvyko svečių iš Maskvos, Leningrado, Rygos, Tartu, Kali ningrado, Voronežo, Kazanės, Rostovo prie Dono universite tų bibliotekų bei iš Kalinino politechnikos Instituto bibliote kos. Konferencijos dalyviai per 2 dienas išklausė 11 pranešimų.
Pranešėjai gvildeno bibliotekos veiklos tobulinimo klausimus aukštosios mokyklos persitvar kymo sąlygomis, akcentavo, kad bibliotekų kolektyvai, įsi jungę į persitvarkymo procesą, pirmiausia objektyviai ir kritiš kai ėmė vertinti savo bibliote kos padėtį ir ieškoti būdų jai gerinti. Aišku yra daug proble mų. Pranešėjai pažymėjo, kad reikia skirti didesnį dėmesį kad rų parinkimui, paskirstymui, kvalifikacijos kėlimui, kadų psi chologinių ir profesinių charak teristikų svarbai. Buvo iškelta mintis, kad bibliotekose funk cionuotų psichologinės (Tartu universiteto Mokslinės bibliote kos pavyzdžiu) ir sociologinės tarnybos, kurių veikla padėtų daugeliu aspektų pagerinti dar bo kokybę. Konferencijoje buvo paliesti visoms bibliotekoms aktualūs bibliotekinių procesų automati
zavimo klausimai. Aptarti metodininkų uždavi niai, vykdant aukštosios mo kyklos reformą. Kalbėta, kaip organizuoti metodinę veiklą, kad bibliotekos aktyviai daly vautų sprendžiant partijos iš keltus uždavinius. Pažymėta, kad metodininko duona nelengva: darbas sunkus, ne visuomet Įvertinamas. Metodininkai pri valo būti aktyvūs darbo naujo vių propaguotojai, lankydamiesi bibliotekose privalo turtinti bibliotekininko darbą, nesiten kindami administracine kontro le. Metodininkui kaip niekad šiandien reikia drąsos, iniciaty vos, kūrybiškumo, diegiant pa žangią darbo patirtį bei moks lo naujoves. Konferencijos pranešimuose ir diskusijose pareikšta originalių minčių, pateikta naudingos in formacijos. T. SVIKLIENE
2
Tarybinis studentas
10 klausimų apie mūsų apetitą ir mokausi tik vieną klausimą, .. .visko perskaityti nespėju, rožės priepuolio, .. .nemažinti .. .pasikliauju savo šuniška uos studenčių kraičio, .. .visiems stu le, .. .mokausi tai, kas būtina tai kas domina, dentams parašyti po trejetą ir (oi, oi) ir nesijaudinti. .. .gerų rezultatų, .. .dažniausiai susapnuoju kokia atlaidumo, .. jumoro, .. .gera tema kalbėsiu, todėl apie tat ir širdiškumo, tegu pajunta, kaip pasiskaitau, bet atsakinėju visai jie patys jautėsi studentų kai apie kitką (t. y. sapnais jau ne lyje, .. .saldžių sapnų, .. .nusi betikiu), .. kartais užsiimu spi ritizmu. Tokie atsakymai nu laužti koją. skambėjo j 7 klausimą. Studente, būk kilniadvasis, .. .žmogau, prieš pakeldamas smerkdamas pasmerktąjį! Pasi taurę, pagalvok apie savo pali gailėk ir jo, mokslų išsekinto, kuonis (netyčia išsprūdęs šū persitvarkymų draskomo, refor mų (švietimo) pjudomo. Ir tu kis). O dabar truputėlį lyrikos. Va pajusi dvasios didybę ir ramy kar jaučiausi kaip gyvsidabris, bę, net jeigu neišlaikysi egza o šiandien nebeturiu net kam mino. pasiguosti dėl savo neišaiškėjuPasipuošė pievos baltais pie sios ir neišaiškinamos padėties. nių pūkeliais. Veizėk, — po Juk šiandien tokių kaip aš — dienos kitos vasara Įžengs ne kaip... Ir visi ieško paguodos tik j gamtą, bet ir j mūsų kū žodžio, draugo špurgės. Gerbia nepamirškite nus išsekintus. O kaip žinia, mieji skaitytojai, vasarą kūnai įpratę ilsėtis, de laiku į frazes įterpti tokius žo įskaita, gintis saulytėje ir gaudyti kitus delyčius, kaip sesija, jūs ultravioletinius malonumus... egzaminas, dvejetas... Ir Taigi kaip mes suderinam būti perkąsite aisbergo principą, ku nus malonumus su privalomais riuo remiantis parašyta vi (mokslu)? Mokslas — dalykas sa ši rimta ataskaita apie rimtas, todėl: .. .mokausi viską s.. . sensacija, sensacija! Iš 11 iš eilės, .. .pasikliauju intuicija atsakančiųjų 7 — geria, net 3
(atkelta Iš 1 psl.)
Kiemas vienas, langai akli Penkerius metus pasimokęs gudriausių dalykų, įsidėmėjęs krūvą formulių, perpratęs dau gelį astronomijos ir istorijos paslapčių, perskaitęs kalnus kny gų, sustoji prie kasdienio būsto sunerimęs, kad jau nebemoki įvardinti ir pašaukti senaisiais žodžiais daugelio savo daiktų. Tebėra tie daiktai ir žodžiai, tik, atrodo, nėra tavęs paties, regin čio surukusios pavasarinės bul vės, žąsies plunksnos ar numindyto slenksčio grožį, su meile imančio į rankas seną puodą, kuriame kasdien verdi savo pa prastą valgį. Sutrinki, paklaus tas senos moteriškės: — Sakyk, vaikeli, kas bus: kiemas vienas, langai akli. Sutrinki, tarsi susikirtęs per egzaminą. Daug jų išlaikei ir niekada nejautei tokio širdagraužio, kaip dabar, neatsakęs į paprastą klausimą, už kurį tau
niekas pažymio neparašys. O įminimas toks paprastas: šuo neloja, vaikai pro langus ne žiūri. Žmogus savo namuose ir sa vo žemėj regi, liečia, ir įvardi ja visokius daiktus, ir jo minty se, ir žodžiuose tie daiktai pa sidaro gyvi, žmogiški ir gražūs, kaip ir jis pats. Štai kiek- jų, artimiausių: (užrašė B. Stoškeliūnaftė Punsko krašte). Jaucis tvarti, o ragai lauki (balkis). Giroj augo, giroj lapoj, na mo parėj — šventu pastoj (kry žius). Galva nupjauta, širdzis išim ta, duoda gere — ima šnekėcie (žąsies plunksna). Atpūruoja paralis su devyniam skūralėm, kas pajudina, gailiai verkia (cibulis). Du galai, keturi kampai, pra šau tavi, lipk an mani (patalas). Juoda vištukė an raudonų
negeria, ir vienas — neutralus. „Geriate prieš ar po egzamino?“ Ketvertas „muškietininkų" geria ir prieš, ir po. (Reklama) Gerk tik girą, bū si geras vyras! Gėrę ir negėrę, prisigėrę, ir persigėrę, ką mes sapnuojame naktimis? Ats.: .. .nieko, jei iš viso miegu, .. .dažniausiai koš marus (bet ir jų būna įvairių. Pvz.: vieną naktį prieš vieną egzą sapnavau, kad vienas stu dentas į mane kreipėsi: „Ger biama profesore, parašykite tre jetą, aš ruošiuosi vesti". Gaila, nepasiteiravau ką ves) .. .vasa rą, .. prieš egzaminą sapnuoju savo išlėkimą iš jo, o šiaip — karą. Sapnai sapnais, o kas be ko, reikia ir meilę prisiminti. Taigi, ar turi studentėli, laiko galvoti apie meilę? Ir kur tu apie ją galvoji? Ats.: .. .be abejo, o galvoju per paskaitas, .. .o kur dingsi nepagalvojęs, .. .per isto rijos egzaminą, dėstytojas vis tiek nesužinos, .. .lovoj, kai 11siuosi, .. .prieš miegą, .. .meilei negaila jokio laiko, .. .visada yra, .. .yra, ir dar kiek: gatvė je, troleibuse, bendrabutyje. Štai ir baigėsi tavo, brangus studente, kantrybė (atsiprašau, gal ji jau seniai baigėsi?), o ir mano jėgos jau išseko (tu tai tikriausiai pastebėjai). Taigi, skanaus! Jolanta 2ENTELYTE
juostos kiaušinių tupi (puodas ant žari jų)• Kūdas meitėlis kiekvienam klynan žiūro (slenkstis). Marei pircy, kasos lauki (morka). Marškiniuos gimsta, o nuogas vaikščioja (sūris). Du šturliukai buksvosa pjau nasi (lęšiai po du vienoj ankštukėj). Mažoj bačkutėj nevienodas alus (kiaušinis). Visi jodo, niekas nešara (slenkstis). Kai turi tuos daiktus, kai mo ki juos pasakyti, nebesi vienas savo namuos. Net jei apaktų langai ir išeitų iš namų gyvie ji, tebelauks likęs slenkstis ir durų stakta, nes juos sunkiau siai įveikia laikas. Juk visados išeinant reikia ką nors palikti, kad būtų kam laukti grįžtančio. Viliutė RU2INSKAITĖ
19X8.U6.IW
Nikolajus SOLOVJOVAS
S. m. gegužės 25 d. staiga mirė Universiteto filosofijos ka tedros docentas^ Didžiojo Tė vynės karo dalyvis, TSKP narys nuo 1943 m., Lietuvos TSR nu sipelnęs dėstytojas, filosofijos mokslų kandidatas Nikolajus SOLOVJOVAS. N. Solovjovas gimė 1918 m. birželio 15 d. Juzovkoje (da bar Doneckas, Ukrainos TSR) amatininko šeimoje. Dirbo šalt kalviu, mokėsi darbininkų fa kultete. 1950 m. Maskvoje bai gė V. Lenino karinę politinę akademiją. Nuo 1954 m. N. So lovjovas dirba Vilniaus univer sitete, kuriame iki paskutiniųjų savo gyvenimo dienų dėstė fi losofijos disciplinas. Čia paren gė kandidato disertaciją ir 1962 m. Maskvoje ją apgynė. 1966 m. jam suteiktas docento var das. Doc. N. Solovjovas su dide liu nuoširdumu dirbo dėstytojo darbą, mielai bendravo su stu dentais, dosniai dalijosi su vi sais stvo gyvenimiška ir moks line patirtimi. Su nemažesniu ak tyvumu jis darbavosi ir mokslo srityje. Pasirinkęs svarbiausių ty rimų objektu santuokos bei šei mos problemas^ doc. N. Solov jovas parašė šiais klausimais keletą knygų („Seimą tarybi nėje visuomenėje", „Santuoka ir šeima šiandien", „Kelias j sau lę", „Seimą socialistinėje visuo menėje"), daug straipsnių ir brošiūrų. Jis subūrė ir vlsuomenlniaisi pagrindais vadovavo kompleksinei specialistų grupei, kurios jėgomis buvo parengta nemaža darbų („Seimą ir indi vido socializaclja", „Šeimos san tykių kultūra", „Žmogus po
skyrybų" ir kt.), susilaukusių didelio visuomenės susidomė jimo bei pripažinimo. Doc. N. Solovjovas buvo aktyvus tarp tautinių, sąjunginių Ir respubli kinių mokslinių renginių orga nizatorius bei dalyvis, Tarybinės sociologų asociacijos Pabaltijo skyriaus šeimos sekcijos vado vas. Daugelis jo veikalų išleisti dideliais tiražais šalies centrinių leidyklų (kai kurie pakartotinai), 7 darbai išversti Į užsienio kal bas. Doc. N. Solovjovas daug nu veikė populiarindamas mokslo žinias. Jo iniciatyva respublikoje ir šalyje (steigti šeimos ir bui ties kultūros liaudies universite tai, parengti pavyzdiniai temi niai jų darbo planai bei prog ramos. Įtaigaus žodžio meistras, doc. N. Solovjovas dažnai skai tė paskaitas darbo žmonių ko lektyvuose, mokyklose, lektorių seminaruose. Jis taip pat skel bė (domius ir publicistiškus straipsnius laikraščiuose bei žur naluose. Ne vienas ciklas Jo straipsnių meilės, santuokos, šeimos klausimais išspausdintas „Tarybiniame studente". Visus, kurie pažinojo doc. N. Solovjovą, žavėjo asmeninės jo charakterio savybės: tikro ko munisto dorumas bei principin gumas, gero žmogaus atidumas artimųjų ir bendradarbių bė doms bei rūpesčiams, subtilus humoro jausmas, laisvas ir im lus protas, kuklumas ir draugiš kumas. Savo moksliniais darbais Ir asmeniniu pavyzdžiu velionis skatino pažinti šeimą ir gyven ti šeimoje. Meilė, pagarba, oru mas — šios didžiosios vertybės buvo jam ne tik tyrinėjimų ob jektas, bet ir pastovus gyveni mo kelrodis. Doc. N. Solovjovas buvo ap dovanotas ordinu Ir 7 medaliais, ne kartą jam buvo (teikti gar bės raštai, jo vardas (rašytas Į Sąjunginę liaudies universitetų garbės knygą. Iki paskutinių gy venimo akimirkų velionis išsau gojo mokslininko energiją, pilie tinį aktyvumą, gilų optimizmą, didžiulį darbingumą. Artimiau siu metu turėjo ginti daktaro disertaciją, parengtą prieš ke letą metų. Deja, lemtis netikė tai nutraukė vaisingo gyvenimo giją- • • Šviesus velionio paveikslas visada išliks mūsų atmintyje, žadins taurius Jausmus, skatins turtinti gyvenimą reikšmingais darbais, prasminga veikla. Filosofijos katedros darbuotojai
Studentų savarankiškas darbas kaip mokymo forma Neseniai istorijos fakulteto partinis biuras ir metodinė tary ba organizavo seminarą studen tų savarankiškam darbui aptar ti. Vienas pranešėjų seminare pedagogikos katedros doc. K. Poškus komentuoja šią proble mą, nes ji liečia ir kitus fakul tetus.
Prieš kurį laiką „Tarybiniame studente" (žr. Nr. Nr. 24, 25,
26; 1986) rašiau apie studentų savarankišką darbą kaip apie būdą organizuojant mokymo procesą įvairiomis formomis — per paskaitas, seminarus, praty bas ir kt. Dabar tenka pakalbė ti apie studentų savarankišką darbą kaip atskirą mokymo for mą. Pirmiausia, norint perprasti visa tai, reikėtų taip įsivaiz duoti aukštosios mokyklos di daktikos schemą:
MOKYMO PRINCIPAI Moksliškumo Vaizdingumo Prieinamumo Sąmoningumo ir kt.
MOKYMO TURINYS Mokymo planai Tvarkaraštis Programos Vadovėliai ir kt. Mokymo procesas
MOKYMO FORMOS Paskaita Seminaras Pratybos
Laboratoriniai darbai Savarankiškas darbas ir kt
MOKYMO METODAI Informaclnialrecepcinial Operadniai-reprodukclnial Kūrybiniai: proble miniai, tiriamieji, euristiniai
Studentų savarankiškas dar bas — sena problema. Prieš de šimtmetį teko dalyvauti Permės universiteto organizuotame se minare tema „Studentų savaran kiškas darbas ir jo aktyvizavimas". Jame vienas dalyvių nu rodė, kad JAV aukštosiose mo kyklose 60 proc. mokymosi lai ko skiriama studentų savaran kiškam darbui. Taip pat buvo nurodyta, kad psichologiniais tyrimais nustatyta, jog 83 proc. mokslinės informacijos studentai įvaldo per regėjimą, o likusią dalį (17 proc.) — per visus ki tus pojūčius. Vadinasi, regėjimo veiklai studentų savarankiškame darbe ir reikia skirti daugiausia vietos. Be to, taip pat nurodyta, kad besimokantieji ilgiausiai iš laiko atminty (vadinasi, ir tvir čiausiai išmoksta) tą mokymosi medžiagą, apie kurią buvo pa sakojama ir kuri buvo praktiš kai pritaikoma (90 proc. tokios medžiagos išmokstama ilgam laikui). Ir tik 10 proc. ilgam laikui išmokstama to, kas bu vo skaityta, 20 proc. — to, ką besimokantis išgirdo, 30 proc. — to, ką stebėjo, 50 proc. — ką išgirdo ir stebėjo, 70 proc.
— to, kas buvo pasakojama ir svarstoma. Vadinasi, vieniems mokymo būdams ir reikia skirti daugiau dėmesio studentų sava rankiškame darbe, kitiems — mažiau. Svarstant studentų savaran kiško darbo problemą, seniai keliamas klausimas, kas jis yra, ką reiškia sąvoka „savarankiš kumas", kaip jis formuojamas ir kaip reikia žiūrėti į SSD kaip mokymo formą. Buvo laikas, kai visas studen to mokymasis buvo laikomas savarankišku darbu. Vėliau sa varankiškas darbas atskiriamas nuo savišvietos. Vieni savaran kišku darbu laiko dėstytojo nu kreipiamą, jo kontroliuojamą privalomą studento veiklą, kuri vyksta pagal mokymo planą, tvarkaraštį ir vidinius poreikius; o savišvieta — veiklą, kuri vyksta tik pagal vidinį studento poreikį. Kiti savišvieta laiko ne tik mokymąsi pagal vidinį por eikį, bet ir pagal prievolę, prie dermę. Dabar daugiausia laikomasi to kios nuomonės, kad studentų savarankiškas darbas yra sava rankiškas užduočių vykdymas
(čia savarankiškumą reiškia tai, kad studento veikla yra aktyvi, kryptinga — turinti sustiprintą pažinimo poreikį, interesą, mo tyvus, nuostatą ir kt., kad ji yra dėstytojo nukreipiama, kontroliuojama ir vyksta dės tytojui padedant. Visi šie kom ponentai ir yra savarankišku mo esmė. Šioje veikloje yra vykdomos mokomosios, gamybinės-tiriamosios ir savišvietos užduotys). Studentų savarankiškumo dar bo pagrindinis tikslas ir uždavi niai galėtų būti šie: 1) mokslo ir profesinių žinių įvaldymas, 2) pažinimo ir profesinės veik los būdų įvaldymas, 3) kūrybi nės veiklos ir profesinio meist riškumo įvaldymas ir 4) teigia mo požiūrio į profesiją ir ap linką formavimas. Sąvoka „savarankiškumas" psichologine prasme reiškia veiklos bruožą. O šis bruožas yra daugiareikšmis ir pasako apie asmenybės sugebėjimus, veikloje, atsakingumą, mąsty mo nepriklausomumą nuo išori nių veiksnių, dinamiškumą, ori ginalumą ir kt. Mokymo procese, kaip žinia,
Tarybinis studentas
1988.06.03
Duomenis apie SMD darbus pateiks ESM * SMD 40-ĄJAI KONFEREN CIJAI BIBLIOTEKININKAI PA TEIKĖ savotišką dovaną: SUKURTA SMD DARBŲ AP SKAITOS IR PAIEŠKOS AUTO MATIZUOTA SISTEMA. Bendradarbiaujant bibliote kininkystės katedrai (doc. A. Miežinienė) ir VU skaičiavimo centrui (dėst. A. Misevičius) sukurta SMDB darbų automati zuota informacijos paieškos sistema, SMD 40-osios konferen cijos išvakarėse vyko sistemos organizavimo parengiamieji darbai, buvo ieškomos ir išaiš kinamos konferencijų progra mos bei papildomi duomenys daug archyvinės medžiagos. Stengiamasi nustatyti prizinių vietų laimėtojus visose konfe rencijose ir visose sekcijose, o tai nelengva. Iki šiol dar liko nemažai spragų. | automatizuo tą SMD darbų informacijos pa ieškos sistemą bus jvedami duomenys apie visus biblioteki ninkystės ir informatikos ka tedrų SMD konferencijose skai tytus pranešimus. Numatyta tokia SMD bibliografinės bazės struktūra: pranešimo autorius (pavardė, vardas, kursas), mokslinis vadovas (pavardė ir inicialai), konferencijos numeris žymimas sutrumpintais arabiš kais skaitmenimis, užimta vieta ir sekcijos pavadinimo sutarti nis žymėjimas. Sutartiniai sek cijų žymėjimai sutaupo laiką Įvedant informaciją: nereikia spausdinti ilgų pavadinimų kiekvienam įrašui. Informacija įvedama tik vieną kartą. Įve dant duomenis kiekvieno pra nešimo pavadinime išskiriami reikšminiai žodžiai, pvz. praneši mo „Mokslotyros ir informati kos ryšiai“ pavadinime išskir sime žodžius .jnokslotyros“ ir „informatikos“, pagal kuriuos bus galima vykdyti paiešką. Jau dabar konferencijų progra-
mose atliktas pranešimų pava dinimų indeksavimas, pabrau kiami pranešimų reikšminiai žodžiai. Įvedant duomenis, šie žymėjimai perkeliami į ESM. Yra galimybė koreguoti ir pa pildyti įrašus, galima įvairiapu sė duomenų paieška pagal sek cijų, konferencijų pavadini mus. reikšminius žodžius, stu dentų bei mokslinių vadovų pavardes bei užimtas vietas. Tokios įvairiarūšės paieškos galimybės rodo automatizuotos SMD bibliografinės duomenų bazės privalumus, jos akivaiz dų pranašumą prieš tradicines bibliografines premones. Labai svarbu, kad studentų mokslinių darbų IPS yra tipinis projektas. Tokią sistemą gali susikurti ir naudoti bet kurio fakulteto ar specialybės SMD. Siūlome pasinaudoti mūsų pro jektu ir patirtimi bei kurti Universiteto SMD automatizuo tą duomenų bazę. Paieškai bei duomenų [vedimo palengvini mui papildomai sudaromi SMD konferencijų programų biblio grafinis sąrašas ir sekcijų pa vadinimų kodų ir jų santrum pų sąrašas, sekcijų pavadini mų rodyklė. Automatizuota bibliografinė SMD bazė bus lengvai prieina ma mūsų specialybės studen tams per displėjus, esančius bibliotekininkystės katedros me todinėje bibliotekoje. SMD kon ferencijų archyvas saugomas taip pat bibliotekoje. Bazė bus nuolat prižiūrima ir papildoma vieno ar dvielų studentų — mokslinės draugi jos narių. SMB darbų automa tizuota informacijos paieškos sistema galės pasinaudoti visi suinteresuoti VU studentai. Danutė CICINSKAITK IF bibliotekininkystės ir bibliografijos spec. Iii k. stud.
♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦
Pabaiga. Pradžia Nr. 19
veikia du pagrindiniai kompo nentai — subjektyvusis (t. y. studentas) ir objektyvusis (vi suomenė ir užsakymas). Moky mosi savarankiškumui abu šie komponentai turi kuo daugiau suartėti. Toliau — kaip formuojasi sa varankiškumas. Čia svarbu at sakyti į tris klausimus; 1) kas sudaro studentų savarankiško dairbo turinį, 2) kodėl ši sava rankiška veikla yra reikalinga ir 3) kaip ją reikia atlikti per paskaitas, seminarus, pratybas, egzaminus, studentų mokslinio tiriamojo darbo metu ir kitomis formomis. Tačiau dabar iškyla kita spe ciali problema — kaip reikia suprasti studentų savarankišką darbą kaip mokymosi formą, ne kaip kryptį ar pobūdį, ne kaip metodą, o kėip formą. Kaip jį reikia suprasti, kai neturime nei darbo tokia mokymo forma pa tirties, nei aiškesnės teorinės koncepcijos. Atsakant į šiuos klausimus, tenka trumpai prisiminti SSD kaip mokymo formos įvedimą mūsų aukštojoje mokykloje. Remiantis atitinkamais parti jos bei vyriausybės dokumen tais, — aukštosios mokyklos persitvarkymo pagrindinėmis kryptimis, TSKP GK ir TSRS Ministrų Tarybos nutarimais,
BUBO, BUBO989 Labai kviečiame Universiteto studentus, darbuotojus, dėstytojus, profesorius dalyvauti humo ristinės fotografijos parodoje „Bubo Bubo — 1989", kurią atidarysime 1989 metų balandžio pir mosios proga. Ekspozicijai skirtas fotografijas (18x24 — 24x30) prašome gabenti į „Tarybinio studento" redakciją iki 1989 m. sausio 31 d. Orgkomlsljos vardu R. PACESA Iš RTV žurnalistikos katedros A. SM1LGYS (IF). Neformalai.
1988 metais įžymūs meno vei kėjai ir tarptautinių nevyriau sybinių organizacijų kompeten tingi asmenys susitiks aptarti Tarptautinius meno metus. Nu matyta, kad jais bus paskelbti 1992-ieji. Kultūros dešimtmečio metu tarp daugelio renginių numatyta studijuoti ir tirti nacionalines kalbas kaip faktorių, saugantį ir stiprinantį kultūros savitumą.
Yra projektas „Horizontas" — 2000-ieji“. Europoje numatyta finansinė parama Informacijos apie mažųjų tautų kalbų dėsty mą centrui. Šis centras 1986 me tais įkurtas prie Venecijos uni versiteto. Dešimtmečio programoje „Kul tūrų dialogai" 1989 metais nu matyta surengti komunikacijų tyrinėtojų, masinės informacijos specialistų ir kultūros veikėjų mokslinį praktinį seminarą. Jo tikslas — išstudijuoti metodus, leidžiančius padidinti- masinės informacijos indėlį, kad būtų geriau suprantamas kultūros įvairumas. 1988—1989 metais UNESCO išleis knygas „Naujų komunikacijų socialinis ir kul tūrinis poveikis", „Televizijos meninės programos", „Žurna listų mokymo programos ir in formacijos pliuralizmas", „Ko munikacijų politikos ir planavi mo Azijoje, Afrikoje ir Lotynų Amerikoje vadovėlis", „Prane šimas apie komunikacijas f>asaulyje". Pastarasis 800 puslapių
veikalas bus išleistas anglų, prancūzų ir ispanų kalbomis. Kitas svarbus Dešimtmečio programos „Kultūros dialogai" renginys — fotografijos apie kultūrų nacionalinį savitumą konkursas. Kultūros dešimtmečio masiš kiausias renginys — Havanos tarptautinis kino festivalis. Jo metu Kubos Nacionalinė tarp tautinių susitikimų komisija su įvairių šalių televizijų progra mų vadovais, prodiuseriais, ki nematografininkais apsvarstys naujas galimybes trečiojo pa saulio valstybėms keistis filmais, plėtoti bendradarbiavimą Pietūs —Pietūs. 1986 m. rugsėjo mėnesį Bar selonoje Tarptautinis knygos komitetas paskelbė rezoliuciją, skatinančią patikrinti, kaip įgy vendinama Žmogaus teisių dek laracija, kurios dešimtmetį mi nėsime 1988 metais, ir Tarptau tiniai žmogaus teisių paktai. Kul tūros dešimtmečio metu Lotynų Amerikos socialinių mokslų ta
ryba, Visuomeninių mokslų tyri mų ir dokumentacijos centras Vienoje, Hagos tarptautinės tei sės akademija ir kiti mokslo centrai tikrins, -kaip įvairių ša lių visuomenė naudojasi kultū ros lobiais. Suvienytųjų Nacijų Organiza cijos Ekonominė ir Socialinė Ta ryba 1987 metų pirmojoje pu sėje per eilinę sesiją jau gavo valstybių — SNO narių — in formaciją, kaip įgyvendinamas Tarptautinis ekonominių, socia linių ir kultūrinių teisių paktas. Dešimtmečio metu daugelio nacijų dvasinį gyvenimą pratur tins- ir kitos programos, pavyz džiui, „Kultūra, mokslas, techni ka", „Kultūra ir socialinė pažan ga".
buvusio TSRS aukštojo ir spe cialiojo vidurinio mokslo mi nistro įsakymais, — privalomų auditorinių užsiėmimų turi būti sumažinta I—III kursuose — iki 28 vai. per savaitę, IV—V — iki 24. Tačiau studentų savaran kiškam dėstytojų kontroliuoja mam darbui, kuris turi būti nurodytas ir užsiėmimų tvarka raštyje, skiriama I—IH kursuo se — iki 12 savaitinių valandų, IV—V — po 16. Be to, nuro dama seminarams, pratyboms, praktiniams bei laboratoriniams darbams akademines grupes skirstyti į du pogrupius. Minėtuose dokumentuose taip pat nurodoma studentų savaran kiškoje veikloje plačiai taikyti praktikumus dirbtuvėse bei la boratorijose, diskusijas, dalyki nius žaidimus, gamybines situa cijas, pažinimo veiklos varžy bas, kitus aktyvius mokymo me todus, mokslinį bei mokymo tiriamąjį darbą ir kt. Kalbant apie SSD kaip moky mo formą, įsidėmėtina, kad ši forma studijų procese turi už imti panašią vietą bei reikšmę, kaip ir kitos formos — paskai ta, seminaras ir kt. Taigi, SSD kaip mokymo for ma yra dėstytojo kontroliuoja mi užsiėmimai, kurie vyksta auditorijoje, arba kitoje kurio je nors patalpoje, — laborato
rijoje, kabinete, dirbtuvėse ir kt., — pagal mokymo planą bei užsiėmimų tvarkarašti. Patirtis rodo, kad dažniausiai pasitaiko tokia veikla, vykdama studentų savanrankiško darbo forma: pirminių šaltinių bei li teratūros analizė ir konspektavimas, studentų metodologinės bei dalykinės konsultacijos, ko liokviumai — dėstytojo kontro liniai pokalbiai studentų sava rankiško darbo kokybei nusta tyti, susirinkimai mokslinei problemai aptarti, kūrybinių už duočių (straipsnių, referatų, pra nešimų) atlikimas, aktyvieji me todai arba dalykiniai žaidimai, gamybinių situacijų modeliavi profesinio mas ir sprendimas, informatyvumo (profesinių ži nių) varžybos, diskusijos (for ma „Prie apvalaus stalo", „Kon ferencijos" ir kt.), teksto greito skaitymo technikos mokymas (nors tai ir kritikuojama taikant mokslinės literatūros skaitymui, bet nepakeičiama — susidūrus su buitiniais tekstais). Pažymėtina,' kad 1) taikant šiuos darbo būdus, ■ savarankiš kas darbas klasifikuojamas į reprodukcinius darbus pagal pavyzdį, rekonstravimo bei va riavimo darbus, dalinio ieškoji mo arba euristinius darbus ir tiriamuosius darbus. Taikant bet kurį šios klasifikacijos ti
pą, plačiai paplito probleminis mokymas; 2) studentų mokslinis bei mokymo tiriamasis darbas glaudžiai derintinas su jų sava rankiško darbo forma, bet or ganizaciniu atžvilgiu jis sudaro atskirą tiek dėstytojo, tiek stu dento veiklos sritį ir yra atski rai planuojamas. Studentų savarankiškas dar bas kaip mokymo forma turi ir nemaža problemų: daugelis dėstytojų nėra įpra tę prie naujos studentų sava rankiško darbo formos ir laiko jį tik tam tikru būdu, keliu ar metodu paskaitose, pratybose, laboratoriniuose darbuose ir kt; pagal dabar nustatytą tvarką praktinio pobūdžio darbo for mas gali ir turi būti vykdomos dalijant akademinę grupę j du pogrupius, tačiau faktiškai tai padaryti ne visada galima dėl patalpų stokos; Kartu su ką tik minėta prob lema susidaro didelių sunkumų organizuojant auditorinį studen tų savarankišką darbą ir jį kont roliuojant didelėje akademinė je grupėje — tenka kont roliuoti tik nedidelę studentų grupelę, kitus paliekant visai be kontrolės; organizuoti mokymų studentų savarankiško darbo forma gali ma tik tada, kai yra paruošta ir išleista reikalinga išdalinama
medžiagą; rinkiniai, situacijos, nurodymai ir kt. Tačiau dabar dažniausiai trūksta ne tik tokios medžiagos, bet ir atitinkamų mokymo planų bei programų. Ką reikia padaryti artimiau siu metu, siekiant užtikrinti efektyvų studentų savarankišką darbą? Mano galva, reikia, pir miausia, ištirti kiekvienos spe cialybės studentų laiko biudže tą, suplanuoti jų visas mokymo si formas (ir savarankišką mo kymąsi), aptarti šį planą peda gogų kolektyve ir su pačiais studentais, paruošti patalpas sa varankiškam darbui (laboratori jas, skaityklas, kabinetus, spe cializuotas auditorijas ir kt.), paruošti ir išleisti šiuo tikslu atitinkamus planus, programas, pakankamai mokymo metodinės literatūros ir organizuoti, nu kreipti į atitinkamą tikslą stu dentų savarankišką darbą. Žinoma, visa tai padaryti tu rime mes, pedagogai ir moky mo proceso organizatoriai, ak tyviai dalyvaujant ir patiems studentams. Be to, būtina gerai apgalvoti, kaip bus kontroliuojamas stu dentų savarankiškas darbas. Tuo tikslu galima būtų taikyti dalykinius žaidimus, analizuoti studentų pirminių šaltinių kons pektus, referatus, praktikuoti tarpines įskaitas ir kt.
SNO kultūros dešimtmetis Dešimtmečio programoje „Kū ryba" svarbią vietą užima bend radarbiavimas su PEN klubu, rengiant žinyną apie pagrindi nius poezijos ir prozos aspek tus XX šimtmečio pabaigoje. Atlikus šj darbą, penkiuose re gionuose bus surengti literatū ros simpoziumai. 1989 metais Venecijoje įvyks tarptautinis rašytojų susitikimas. UNESCO reprezentacinių kūrinių siste moje bus nauja serija „UNESCO reprezentacinių darbų kolekci joje". Priminsime kad 1953 me tais įkurta tarptautinė vertėjų asociacija. Dabar ji vienija du tūkstančius vertėjų iš 63 šalių. Suvienytųjų Nacijų Organiza cijos Sekretoriate yra Vertimų tarnybų valdyba.
Išsikirpk ir pasikabink kasdien matomoje vietoje
Dabar — Kultūros dešimtme čio metais — vertėjų tarpe la bai populiari Lotynų Amerikos literatūra. Klodas Felis straips nyje „Lotynų Amerikos lite ratūra: iškovotas nepriklau somumas“ rašė: „Literatūros nuostabios kūrybinės jėgos įro dymui gali tarnauti Nobelio premijos, kurios 1966 — 1982 me tais buvo paskirtos rašytojams gvatemaliečiui Migeliui Ancheliul Asturijui, čiliečiui Pablui Nerudai ir kolumbiečiui Gab rieliui Garsijai Markesui.
XXX
Kaip žinote. Universitete taip pat yra SNO leidinių skaitykla, kurią galima būtų pavadinti biblioteka bibliotekoje. Ja nuo lat rūpinasi bibliotekos vadovy bė. didelį dėmesį skiria Univer siteto Rektorius prof. dr. J. Ku bilius.
A. KRYGERIS
Tarybinis studentas
4
_______ Konkursas
Kiemo teatras
Baigėsi Lietuvos fotomeno draugijos ir VU kultūros klubo organizuotas Universiteto fotomėgėjų konkursas. Labai galia, kad dalyvauti jame pareiškė norą tik keletas fotomėgėjų. Ne padėjo ir tai, kad pagal šio renginio sąlygas autoriams, kurių nuotraukos atitiko fotomeno draugijos reikalavimus, bnvo už skaitoma viena iš dviejų parodų, kuriose reikia dalyvauti sto jant Į šią draugiją. Pirma vieta paskirta fizikos fakulteto darbuotojui Gintarui Burbai už nuotrauką „Čia augo medžiai", antras vietas pelnė chemijos fakulteto V k. studento L. Jonušo „Jaunystė" ir G. Burbos „Miesto peizažas", trečios vietos paskirtos istorijos fa kulteto žurnalistikos specialybės IV k. studentui Tomui Srėbaliui ir L. Jonušui už darbus „Karinėn" ir „Pavojingi žaidimai". Šiuo metu paroda eksponuojama skaičiavimo centro vestibiu lyje. Kviečiame apsilankyti! Org. komitetas Gintaras BURBA. Čia augo medžiai.
Su festivalio prizais Gegužės 19—23 d. Gardine vyko mėgėjiškų teatrų festiva lis „Draugystės rampa — 88", kuriame dalyvavo ir mūsų Uni versiteto Kiemo teatras parodęs spektaklį „Hamleto sąvoka". Jo autorius ir režisierius, LTSR kul tūros žymūnas Rimantas Venc kus dalijasi įspūdžiais: — Festivalis — tai tradicinė (šiemet jau aštuntoji) Pabaltijo respublikų ir Baltarusijos mėgė jiškų teatrų šventė, vykstanti kas dveji metai kurioje nors iš šių respublikų. Jau antrą kartą į ją kviečiami svečiai iš užsie nio. Taigi, festivalis darosi tarp tautinis. Šiemet jame dalyvavo kolektyvai iš Čekoslovakijos, Vengrijos, Lenkijos ir Airijos. Lietuvai atstovavome mes ir Agluonėnų (Klaipėdos raj.) Klo jimo teatras. Mūsų kolektyvas tokio pobūdžio renginyje daly vavo pirmą kartą. Mūsų teatrui paskirtas prizas už originaliausią pasirodymą, Hamleto vaidmens atlikėjui E. Sileikiui — Tarptautinės mėgė jiškų teatrų asociacijas (AITA) prizas, o R. Guogytei atiteko apdovanojimas už geriausią epi zodinį vaidmenį (reikia pasaky ti, kad Sargės vaidmenį festiva liniame spektaklyje buvome ge rokai išplėtoję). Be to, man, kaip režisieriui, įteiktas diplo mas „už didelį indėlį ugdant meno saviveiklą". Aišku, susilaukėme ir kriti kos, kurios buvome verti, nes
Vaidinome prasčiau nei namieį Dėl to kalta ir prastoka festiva lio organizacija — įvyko daug pakeitimų, ir mes turėjome vai dinti didelėje, mūsų kameri niam spektakliui netinkančioje lėlių teatro salėje. Vaidinti ten, kur norėjome, buvo siūloma kitą dieną, kai mūsų studentai laikė įskaitas. Tačiau vis dėlto susilaukėme neblogo kritikos įvertinimo, fes tivalio svečių, spaudos, radijo dėmesio. Vos spėjome „dalinti interviu". Mūsų spektaklį įrašė Baltarusijos televizija (su sin chroniniu vertimu į rusų kal bą). Teigiamai buvo įvertintos mū sų kolektyvo pastangos eiti in telektualiojo teatro keliu. Anot estų kritiko B. Tuko, tai būdin ga viso pasaulio universitetų teatrams. Buvome priskirti prie tų nedaugelio kolektyvų (iš vi so jų buvo 12) kurie ieško nau jų teatrinių išraiškos priemonių, eksperimentuoja. — Kas Jums, kaip žiūrovui paliko didžiausią įspūdį? — Slovakų kolektyvo iš Zeleničo spektaklis „Pampuška" pagal Mopasano novelę! Visa kita liko jo šešėlyje. — Kokie darbai laukia atei. tyje? — Jeigu būsiu mūsų Univer siteto teatrui reikalingas, norė čiau pastatyti šiuolaikinę lietu vių pjesę (pavadinimas tegu
kol kas būna paslaptis) apie jaunimą. Baigdamas noriu pa dėkoti visiems spektaklio dalyuž parodytą organizuotumą it ištvermę. Džiaugiamės nepada rę gėdos savo Alma Mater, ku rią pašlovinome per festivalio atidarymą. Sigito ŠIMKAUS nuotraukoje — festivalio prizininkas, teisės fakulteto trečiakursis Egidijus Šileikis — Hamletas.
Bim-bam kampelis
Muzika Kai 1978 metais jaunas Krau lio (Saseksas) mokyklos moks leivis Robertas Smitas, subūręs kelis draugus 1 muzikinę grupę ..Kasy Cure“. pareiškė jiems: ..Mes tapsim įžymiais“, be abe jo. buvo palaikytas naiviu fan tastu. Tačiau šiandien šios gru pės muzikinėje kolekcijoje jau 12 plokštelių. Be to. grupė ,.THE CURE“ dabar laikoma ti piškiausia ir žymiausia depre syvinio roko atstove. Iš pradžių jie buvo trise: mi nėtasis R. Smitas, grojantis gi tara ir dainuojantis. Borls Vil jamsas (Boris Villiams) — mu šamieji. Portas Tompsonas <Porl Thompson) — gitara, kla višiniai. Vėliau prie jų buvo prisijungę dar keli muzikantai, bet iki šių dienų išliko tik du: Saimonas Gelapas (Simon Gallup) — bosinė gitara ir Lorensas Talherstas (Laurence Tulhurst) — gitara, klavišiniai. Aštuntojo dešimtmečio pabai goje Vakarų muzikinę areną užplūdo pankroko ir naujosios bangos grupės. Praėjus bumui, daugelis jų atsidūrė aklavietė je. Ideologija smuko, susidariu si padėtis parodė šios muzikos tuštumą. Tokiu būdu ne vienas gabus muzikantas atsisakė įsū nystės idealų. prisitaikė prie madingesnės muzikos. Bet tik ne „EASY CURE". Pakeitę sa vo pavadinimą 1 „THE CURE" jaunuoliai tęsė savo pasi rinktą liniją. Jų stilius bu vo apibūdinamas kaip ..liūd nasis“ depresyvinis rokas. VI-. sose jų leidžiamose plokštelėse jaučiama nevilties gaida, aštri socialinė tematika. Pirmieji gru pę pripažino paaugliai, kuriems
1988.06.03^
buvo artima ir koncertų atmos fera ir pačių muzikantų iš valzda. Grupė šokiravo vyrės nluoslus vertintojus savo keis tais dainų pavadinimais, dažnai net nesusijusiais su tekstu ar plokštelės apipavidalinimu. Pvz. „Užmušant arabą" („Killing an arab”). „Galva ant du ru" („Head on the door"), „Por
nografija" („Porneografia“) — taip vadinasi viena jų plokšte lė nors nei tekstuose. nei plokštelės apipavidalinime nie ko baisaus nėra. „THE CURE“ buvo pirmoji grupė Vakarų Europoje. pra dėjusi savo dainose atspindėti šiokiadienių tuštumą, nuotaikos ir depresijos jungtį, nerimą dėl bedarbių ateities. Nepriklauso mai nuo mados ir stambiųjų
5kelbimai~mi Galima įsidarbinti Buitinių paslaugų įmonėje „Banga" nuo birželio 1 d. iki rugpjūčio 25 d. Norintiems. įgyti lygintojo specialybę organi zuojami mėnesio trukmės kursai, kurių metu mokami 66 rub. Gerai užsirekomendavusiems mokamos priemokos. Studentai įgiję darbininko kvalifikaciją, gali dirbti ir moky mosi laikotarpiu (po 4 valandas). Kreiptis į įmonės kadrų skyrių: Ateities gatvė (Baltupiuose) 15; -tel: 76 36 81. Nuvažiuoti galima 10, 34, 48, 33 autobusais iki stotelių „Venta", „Milicijos mokykla". Žuvies gastronomijos kombinatui reikia 20 vaikinų ir merginų darbui birželio—liepos mėn. Dirbama pamainomis, į darbą nu vežama ir parvežama. Užmokestis priklauso nuo išdirbio. Infor macija — tel. 64-13-97.
Įrašu studijų (grupė, lau tapu si populiari, atmetė daugelio Įrašų studijų siūlomas pašiau gas. likusi Ištikima savo pir majai — „Major“). vaikinai nie kada nekeitė savo stiliaus. 1987 metais „THE CURE" Iš leido 12-a savo plokštelę .Kiss me kiss me. kiss me“ Pagal užsienio spaudą paruošė Giedrius DRUKTEINIS
Dingusį studento pažymėjimą Nr. 8611531, išduotą PEF studen tei Loretai TAMULIONYTEI, laikyti negaliojančiu. Dingusį studento pažymėjimą ir studijų knygelę Nr. 850416, išduotus TF studentui Arūnui GAILIUI, laikyti negaliojančiais. Dingusj studento pažymėjimą Nr. 87-1539, išduotą FF studen tui Dariui DAUGALUI, laikyti negaliojančiu. Dingusią studijų knygelę Nr. 841442, išduotą IF studentei Ni jolei VICKAUSKAITEI, laikyti negaliojančia. Dingusj studento pažymėjimą Nr. 840363, išduotą ChF studen tei Linai VERTELYTEI, laikyti negaliojančiu.
Enciklopedijoje nieko nėra pasakyta apie špygą, tačiau ir be to šis gestas suprantamas visiems ir visur. Pasak Mariaus Šul co ši pirštų kombinacija atsirado dar pirmykštėje bendruome ninėje santvarkoje, kai laukiniai negalėjo pasidalinti medžioklės laimikio... Gintaras KUDABA Autoriaus nuatr.
Filologijos fakulteto deka natas ir visuomeninės orga nizacijos nuoširdžiai užjaučia rusų literatūros katedros vyr. dėstytoją A. LYSOVĄ dėl tėvo mirties.
Filologijos fakulteto deka natas ir visuomeninės orga nizacijos nuoširdžiai užjau čia Rusų literatūros katedros vyr. dėstytoją Nataliją MELNIKOVĄ dėl tėvo mirties.
Gerbiamam dėstytojui ir kuratoriui Baliui DASCIORUI mirus, nuoširdžiai už jaučiame velionio dukrą ir žmoną. 1971 m. laidos istorikai
Nuoširdžiai užjaučiame dėstytoją N. MELNIKOVĄ dėl tėvelio mirties. Žurnalistikos spec. n kursas
Ūkio padalinių kolektyvas nuoširdžiai užjaučia bendra darbę Reginą DZDEGORAITIENĘ dėl motinos mirties.
Filologijos fakulteto deka natas Ir visuomeninės orga nizacijos nuoširdžiai užjau čia Rusų kalbos katedros vyr. dėstytoją Danutę CEPELYTĘ dėl tėvo mirties.
Ofsetinė spauda, spaudos lankas. Tiražas 4500 Užs. Nr. 1272 Spausdino LKP CK leidyklos spaustuvė, Vilnius, Kosmonautų pr. 60. Redakcijos adresas; 232734, Vilnius, Universiteto 3, „Tarybinis studentas". Telefonas: 61-11-79. •CoseTCKnū cryAenT» — opran napncoMa, pemropaTa, KOMHTeTa omcomoas, npotjmoMa op^enos TpyAOBoro Kpacnoro 3HaMeHH n Ąpyx6u ■apoAOB BHAbinoccKoro ymesep cBrrerra im. B. Kancynaca. BnAsmoc. PeAaicrop A. Aunurrac. Ha ahtobckom s3Mxe.
Redaktorius A. LIPSTAS