visą saLiąpRovecait&i;vieny uites!
raRj/Binis scči pencas VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTĖS ORDINŲ VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ SAVAITRASTIS
LEIDŽIAMAS NUO 1950
METŲ i
BALANDŽIO
15 D.
* Nr. 20 (1399) 1987 M. GEGUŽES 29 D.
PENKTADIENIS KAINA 2 KAP.
l|l|i||||||||||IIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIlllllllllllllllllllllllllllllllllllllHHIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIII)lllilllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllillllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllil,llll|l
UNIVERSITETO KOMJAUNIMO
KOLEGA! ARTIMIAUSIAME „TARYBLNIO STUDENTO" NU MERYJE NUMATOME PA SKELBTI UNIVERSITETO KOM JAUNIMO KOMITETO PASIO-
LYMUS IR TEZES DĖL STUDEN TŲ SAVIVALDOS MOŠŲ UNI VERSITETE. TAČIAU SAVI VALDA NEGALI BOTI KAŽKAS „NULEISTA IS VIRŠAUS", TAI
— TAVO REIKALAS IR TAVO RŪPESTIS. SVARSTYK, SIŪ LYK, NESUTIK! DABAR SESI JA, TAU SUNKU, TAČIAU SU PRASK, KOKS TAI SVARBUS
DALYKAS. ATEIK, PASKAM BINK. PARAŠYK J KOMJAUNI MO KOMITETĄ, REDAKCIJĄ. LAUKIAME!
KOMITETE Gegužės 26 d. įvyko bendras Universiteto komjaunimo komi teto ir profsąjungos aktyvo po sėdis, kuriame buvo svarstytos tezės dėl studentų savivaldos misų Universitete (jas paruošė VU komjaunimo komiteto komi sija vadovaujama G. Bartkaus). Posėdyje dalyvavo svečiai iš Dailės instituto, Vilniaus inžinie rinio statybos instituto, Kauno A Sniečkaus politechnikos ins tituto, kurie aktyviai prisidėjo diskutuojant, pasidalino patirti mi, įgyta diegiant savivaldą jų aukštosiose mokyklose, Posėdžio metu parengiamojo skyriaus komjaunimo biurui (sekretežius R. Rudžinskas) jteikta VU komjaunimo komite to pereinamoji taurė už pirmą ją vietą Universiteto komjauni mo aktyvo krepšinio varžybose.
LANKĖSI TSRS MINISTRAS Respublikoje viešėjo TSRS aukštojo Ir specialiojo vidurinio mokslo ministras G. Jagodinas, bei TSKP CK mokslo ir mokymo jstaigų skyriaus vedėjo pavaduo tojas G. Strlžovas. Gegužės 21 d.
svečius priėmė LKP CK pirma sis sekretorius P. Griškevičius. Svečiai lankėsi parodoje „Aukš tųjų mokyklų išradimai — liau dies ūkiui", Pabaltijo tapybos trienalėje. Kaune jie pabuvojo A. Sniečkaus politechnikos insti tute, M. K. Čiurlionio galerijoje, susitiko su miesto aukštųjų mo kyklų aktyvu, dalyvavo gegužės 21 d. LKP Centro Komitete įvy kusiame respublikiniame pasita rime, kuriame buvo apsvarstyti aukštųjų mokyklų pertvarkymo uždaviniai. Draugai G. Jagodinas bei G. Strižovas lankėsi ir Universitete. Apsilankymo Universitete
metu.
KAS PASIKEITĖ, KAS TEIGIAMO Dardant troleibusu, mintyse rezgame pokalbį su pirmakursiais chemikais ir matematikais. Juk jie vieni iš pirmųjų Universitete ’»po „bandomaisiais triušiais" Iteip pasakė viena taikomosios matematikos specialybės studen te) Deja, šis apibūdinimas skam bėjo su nusivylimo ir nelabai Pikto priekaišto kažkam gaidele. I pirmą klausimą kas pasikeitė jų studentiškame gyvenime iš girdome visai nelauktą atsakymą: - Nieko. ir pradeda pasakoti matemati kai apie savo „kančių kelius" lf,!kant medžiagos kontroliniams darbams ir koliokviumams. Trokš te geros literatūros, dauguma *adovėlių rusų kalba. Pasak Ni jolės Žemaitytės: „Ką čia žmo gus beišskaitysi, atėjęs iš vidurio Lietuvos, kur matematikos fer-
Gegužės 22 d. medicinos fa kulteto SMD ir tarpfakultefinė politinės ekonomijos katedra su rengė mokslinę konferenciją „Persitvarkymas ir socialistinės ekonomikos vystymosi proble mos". Džiugu, kad konferencijo je vyravo konstruktyvus požiūris j bendrąsias politinės eko nomijos problemas — tai yra dauguma pranešėjų ėmėsi šias Problemas nagrinėti „konkrečio je dirvoje"—sveikatos apsaugos sistemos veikloje. Tai konferen ciją išgelbėjo nuo bendrų fraZ|U> formalumo ir tuščiažodžiavi mo. Ypač įsidėmėtinas IV k. stu-
minų net girdėjęs nesi." Tai, beje, aktualu ne tik matemati kams. Ir kitų specialybių pirma kursiams, neturintiems gerų rusų kalbos įgūdžių, iškyla ši proble ma. „Pirmiausiai tinkamai pasiruoškim, o paskui eksperimentuokim. Norlnt savarankiškai studireikia turėti erdvesnes juotl, skaityklas, daugiau ir geros lite ratūros“, — sakė taikomosios matematikos specialybės studen tė Jolanta Ceponattė. Mums ma tematikų skaitykla pasirodė gana erdvi ir auki. Bet pirmakursiams geriau matyt, juk skaitykla nuo šio semestro pradžios jiems ta po antraisiais namais, kuriais jie nelabai patenkinti. Čia, pasak ų, trukdo dirbti nuolatinis šur mulys, literatūra galima naudotis tik skaitykloje. Bet ką tuomet
„T. S." lnf.
V. Gobio nuotr.
kalbėti chemikams, kurių skai tykla mažesnė, kurioje taip pat nėra pakankamai reikalingos li teratūros... Laisvalaikio žymiai sumažėjo, nes dabar dirbama pagal du tvarkaraščius, vienas paskaitų, antras — savarankiško darbo kontrolės. O tai rodo, sako stu dentai, kad mumis nepasitikima. Pratybos atitinka seminarus, vadi nasi, pasikeitė tik pavadinimas, o esmė liko ta pati. Tad į tai, kuo skiriasi chemikų studijos pirmam ir antram semestre, jie atsakyti negalėjo. (Beje, kai vieną fakulte to dėstytoją paklausėm jo nuo monės apie naująją tvarką, jis atsakė, og apie tai nieko nėra girdėjęs).
Sakykim, Ir dar, apie laiką, paskaitos būna iki 13 vai., o 17
—18 valandą — koks nors kont rolinis ar koliokviumas. Atsiranda didelis tarpas. Jį reikėtų išnau doti. Bet kaip! Dirbti skaityklo je! Deja... Apie tai ,au kalbė jome. Važiuoti j Saulėtekio alė ją, tikintis truputj atsipalaiduoti savam kambary! Bet kol nuva žiuosi... — guodžiasi matematikai. O chemikai nesupranta, kodėl savarankiški užsiėmimai jiems vyksta fizikos fakultete. O kas teigiamo! Teigiamo tik tiek, sako E. Puronas, kad sėdė damas paskaitoje, skubi užsira šyti dėstytojo žodžius, o ne su prasti aiškinamą medžiagą. Tuo tarpu, savarankiškai studijuoda mas, stengiesi išsiaiškinti ir sup rasti. Būtų gerai, jei galėtume ateiti į konsultacijas ir išsiaiškin ti būtent tai, kas tau neaišku, o ne kartoti viską Iš eilės. Aldona ZINKEVIČIŪTĖ Stasė SIAUDINYTE
PROBLEMIŠKUMAS LEMIA SĖKMĘ dento A. Jazukevičiaus praneši mas „Darbo sveikatos apsaugos sistemoje politinis — ekonomi nis aspektas" (moksl. vad. doc. A. Vitkūnienė), kuriame pranešė jas išanalizavo sveikatos apsau gos sistemą politinės ekonomi jos kategorijomis ir sąvokomis ir nustatė jos bendruosius ir spe cifinius ekonominius dėsnius. Kai kurie pranešimai sukėlė daug diskusijų ir karštų ginčų
(IV k. stud. M. Žukausko „De mokratizacijos procesas sveika tos apsaugos sistemoje", IV k. stud. J. Valantinaifės „Kai ku rios sveikatos apsaugos organi zavimo problemos persitvarkymo laikotarpiu", IV k. stud. N. Stan kevičiūtės „Aktualūs sveikatos apsaugos sistemos paslaugų pas kirstymo klausimai".) Tai nulė mė jų aštrus probleminis fonas ir svarstomų problemų globai iš-
kumas bei aktualumas. Korupci ja — kokios jos priežastys, kaip su ja kovoti; vaikų mirtingumas — jo priežastys; sveikatos ap saugos sistemos aprūpinimas vaistais, sociologinių-statistinių tyrimų menkumas, kaip progno zuoti ateities perspektyvas — j šių ir kitų, laukiančių sprendi mo klausimų svarstymą įsi jungė visi konferencijos dalyviai. Valdas KAMINSKAS
PATOGUMAS AR „PLIUSAS“ PROTOKOLE Prasidėjo aukštojo mokslo re mtinos, studentų savivaldos Įgy vendinimo metas. Daugiau relalaujama iš mūsų, studentų. Ir artu stengiamasi padėti mums sumažinti buitinių rūpesčių nastą, taupyti laiką.
Turbūt visi girdėjo — Saulė tekyje, 13 bendrabučio patalpose (namo Nr. 41), atidaryta batų taisykla. Ne vakar, ne šią savai tę, o praėjus) pavasarį. Girdėti apie ją studentai gal ir girdėjo, bet apsilankė retas. Argi mūsų
batai neplyšta, nenusinešloja? O gal studentai batų netaiso, bet kas kartą perkasi naujus, nuplyšėlius linksmai švilptelėda mi pro langą? Nesijuokit, tikrai stengiuosi suprasti, kodėl per vieną darbo dieną tik du —
trys iš kelių tūkstančių, gyve nančių Saulėtekyje, atneša pa taisyti batus Aleksandrui Stepanovičlui Polvektovul. Nejaugi taip lengva pragyvent iš stipen dijos? Nereikia didelės išminties ne!
DRAUGE IEŠKOJOME ATSAKYMŲ Bevelk visą savaite Vilniu je vyko jaunimo dienos „Lituanlka-87“ Gausus būrys Jaunimo plaukė l Sporto rū mus, j lietuviškos rok-muzikos koncertus. Daugiausia žiūrovus džiugino Vilniaus kolektyvai: „Adibitum", „Ba lana", „Etapas", „Ekslibris“, „Faktas", „Katedra", „Antis" ir kt. Taip pat atvyko atlikė jai Iš Kauno, Sakių, Kėdainių, Tbilisio, Talino, Maskvos. Ry gos.
„Labiausiai paplitusi dar bo forma — susipažinti su žmonėmis, ypač Jaunimu, mu zikos dėka" — kalbėjo LLKJS Vilniaus miesto komiteto In ternacionalinio talkos klubo „Lituanika" atstovas Kęstu tis Masalskis VVU rektorato posėdžių salėje Įvykusiame dispute „Internacionalinės ' draugystės klubai ir jų velklos perspektyvos". Drauge ieškojome atsakymų | klausimus — kas ___ gali būti interklubo narys? Kas tai yra internacionalinis klu bas? Kaip geriau jam reali zuoti savo galimybes? Pokal byje dalyvavo svečiai iš Kauno veterinarijos akade mljos, Vilniaus statybos tech nikumo, Pedagoginio insti tuto, Konservatorijos bei Uni versiteto atstovai. Latviai papasakojo apie savo lnterklubus, jų veiklą. „Šių klubų nariais gali būti visi, sulaukę 16 metų. O iš imties keliu — net ir jaunes ni, Jie turi aktyviai veikti ir mokėti norlo mokesti. Ką reiškia Interklubas? Tai gru pė žmonių, kuriuos vienija tie patys interesai, tikslas. O darbo formos — nepasto vus dalykas, jos nuolat kin ta. Bet jei nėra bendrų inte resų, tikslo, tai nebus ir klubo". Estijos Interklubų nariai gerai moka kokią nors užsie nio kalbą Jų darbas — dau giausia susitikimai. Įvairūs vakarai, naujos pažintys ir tik vieną dešimtąją |o su daro mėnesiniai seminarai... ir popierių tvarkymas „Bet Įdomiausia, smagiau sia aplankyti kitų respubli kų lnterklubus, susipažinti su Jų veikla, — kalbėjo Ve terinarijos akademijos in terklubo „Draugystė" narys Gintaras Kascėnas. — Nese niai grįžome iš Dagestano, kur buvome nuoširdžiai ir svetingai sutikti Ir priimti".
Verkiuose. Mokslininkų rū muose, Įvyko susitikimas su šalies Jaunimo kultūros cent rų atstovais „Jaunimo cent rai ir mūsų laisvalaikis" Ir šalies roko klubu atstovų fo rumas „Roko klubai ir jauni mo muzikos vystymasis". Danguolė STONYTĖ
sudėtingų logikos formulių, kad įsitikintum, kuris batas ilgiau tarnaus — tas, kur skubaus re monto dirbtuvėje tikrai skubiai, o kartu ir nerūpestingai pataisy tas, nes ten batas batą veįa, ar tas, kuris pakaltas, paklt|uotas neskubant ir kruopščiai, kaip re tas svečias...
(nukelta į 2 psl.)
1 Tarybinis studentas
kolektyvai. Plati ir jvairi buvo jų programa. įsimintina VVU PEF-o kultūros klubo programa, VISI agitbrigados „Šiupinys" pasirodymas. Šil tai žiūrovai sutiko svečių, teisės fakulteto agitbrigados „Dviratis", popuri. Nuobodžiauti neteko. Per traukų metu studentus kvietė at-
Nusikratė snaudulį gegužės 16ąją Šilas. Jau po pietų ežero pa krantė klegėte klegėjo nuo jau natviškų balsų, juoko, skambių dainų. Čia sugužėjo ekonomikos fakultetų pirmakursiai j Ekono mistų šventę. Nepastebimai išaugo palapinių miestelis, o jsikūrus, estradoje pasirodė studentų saviveikliniai
KO rakcionai, veikė džiazo klubas, roko baras. Vakare, skambant liaudiškai muzikai, sukosi poros, šokių rateliai. Vėliau visus pakvietė VISI studentų diskoteka.
ti. kad kuo grečlauslal šie trū kumai butų pašalinti. Konferencijoje kalbėję dele gatai pritarė pirmininko min tims, kėlė naujas problemas, svarstė Ir siūlė, kaip padaryti dar efektyvesnę liaudies kont rolės veiklą. FF doc. L. Balevlčlus kalbėjo apie mokslinio dar bo organizavimo problemas, apie tai, kad šiam darbui dau glau dėmesio turėtų skirti Įvai rių padalinių liaudies kontrolės grupės, GF probleminės labora torijos vedėjas P. Bruzgulis nag rinėjo visiems opias užsieninės aparatūros įsigijimo, naudojimo ir saugojimo problemas. IF liau dies kontrolės grupės pirminin kas A. Kulakauskas kėlė moky
mo proceso tobulinimo klausi mus, prorektorius P. Elgmlnas pabrėžė, kad l Įvairių patikrini mų komisijas reikia Įtraukti tų sričių specialistus ir tikrinimo rezultatus pateikti klek įmano ma operatyviau, kad būtų gali ma kuo greičiau pašalinti trū kumus. Kiti pasisakiusieji siūlė, liaudies kontrolės veiklą dar suaktyvinti, siekti didesnio vie šumo, kovingumo ir veiksmin gumo. Konferencijos delegatai pri ėmė išsamų ir konkretų nutari mą. Tai bus gairės tolesniam liaudies kontrolės darbui. A.
REMEIKIS
PATOGUMAS AR „PLIUSAS“ PROTOKOLE? (atkelia iš 1 psl.) Dabar rimtai. Studentų apavui taisyti atvežtos sudėtingos, bran gios mašinos stovi be darbo. O jų laukė ir nesulaukė kažkur! miesto taisykla. Trūksta darbo ir patyrusiam meistrui, jį tuoj pat išskėstomis rankomis priimtų bet kuri batų ateljė. Naudos neatneša padidinto patvarumo plastmasės, specialiai mums, daug valkstantiems, skirtos. Tuo tarpu studentai, didžioji dalis, po senovei stovi suslrangiuslose eilėse miesto centre, laukdami ir keiksnodami — kol atsiims dviems dienoms pataisy tus batus. Ar ne geriau būtų net gyvenantiems Saulėtekio alė jos pradžioje paėjėti ar pava žiuoti porą stotelių? Nekalbu jau apie tuos, kuriems taisykla po pat langais. Ir darbo laikas, atrodo, tikrai patogus, galima suspėti net po paskutinės paskai tos. Studentų patogumui toje pat vietoje netrukus bus atidaryta kirpykla, pakviesta aukštos kva lifikacijos kirpėja, kuriai, kad nepabėgtų dėl mažo atiyginlmo, taip pat, kaip batų taisykloje, bus sumažintos darbo normos. Reikia tikėtis, kad einantieji kirptis kartu atsineš taisytinus batus, ir atvirkščiai. Tuomet rei kalai kiek pagerėtų. Ir vis dėlto, jeigu šiomis buitinėmis paslau gomis tesinaudos šeimyninio ben drabučio gyventojai Ir tie, kurie jau spėjo (sltiklntl gera darbo kokybe, padėtis nepasitaisys. Kažkaip reikia privilioti šešiolikaaukščių studentiją. Galbūt ati daryti ledainę ar kavinukę, ku rioje kartu būtų skaitykla. Beje, gaila, kad nebuvo rastos tinka mos patalpos viename iš šešiolikaaukščių.
O studentai kaimynystėje no rėtų turėti ir fotoateljė, kad pri reikus nuotraukėles dokumen tams galima būtų pasidaryti Ir nevažiuojant | centrą. Bet jos kol kas nežada atidaryti. Problema lieka. Kol „Kamčiat koje" nepristatė dvigubai dau giau bendrabučių, nenutiesė tro
Pasibaigus vakaro programai, dar ilgai palapinių stovykloje buvo girdėti dainos, gitarų skam besys. Stebėjosi senasis Šilas — se niai tokia linksma publika čia
Lankytojai, dažnai sustoja prie stendo, kur demonstruojami VVU fizikos fakulteto specialistų sukurti prietaisai. Eksponatai —
leibuso linijos, teks ieškoti klien tūros tarp šešlollkaaukščlų gy ventojų, be jų buitinė tarnyba rentabiliai dirbti negali. Dabar* belieka tikėtis, kad studentai vis dėlto naudosis specialiai Jiems teikiamais patogumais.
Ramutė UDRIENĖ
„Diagnostika WU-2" ir „Mažų joninės inplantacijos dozių nus tatymo būdai" skirti puslaidinin kinių medžiagų kontrolei. Jais galima tirti tiek pradinius me džiagų parametrus, tiek ir tech nologinio proceso sąlygotus pa rametrų pokyčius. — Tokie matavimai, — sako vienas kūrėjų, fizikos-matemati kos mokslų kandidatas K. Jara šiūnas, — leidžia prognozuoti gaminių išeigos kokybę. Prietai sai bus taikomi mikroelektroni
Matavimo įrenginys „Diagnostika VVU-2". Įkirtas puslaidininkių medžiagų kokybės kont rolei. Autoriai — E. Gaubas, E. Kaniava, A. Rudaitis, K. Jarašiūnas.
buvo susirinkusi. Džiaugėsi • ekonomistai — retai iš kurios šventės tiek įspūdžių beparsive. žė. Ir tvirtai dabar visi tiki _ kitąmet šventė bus dar šaunosnė... Saulė LAIMUTYTE
TRUMPAREGYSTĖS PROFILAKTIKA Viena dažniausių pablogėįusio matymo priežasčių — trumpare gystė. Trumparegiai blogai ma to į tolį, stengiasi skaityti ir ap žiūrėti daiktus iš arti. Dažnai trumparegystė atsiranda ilgą lai ką dirbant įtemptą akių darbą, nesilaikant reikiamo režimo. Ne gydant trumparegystė gali prog resuoti, komplikuotis, žymiai su mažinti regėjimo aštrumą. Pagrindiniai profilaktikos rei kalavimai priklauso nuo trumpa regystės priežasčių ir išsivysty mo mechanizmo. Būtina, kad akys dirbtų tam tikromis, regėjimą tausojančiomis sąlygomis. Labai svarbus fakto rius — patalpų apšvietimas, ati tinkamas santykis tarp langų ir grindų ploto. Kadangi šviesūs paviršiai geriau atspindi šviesos spindulius, darbo patalpą patar tina dažyti šviesiomis spalvomis. Skaitomas tekstas turi būti ryš-
PARODOJE-VU MOKSLININKŲ KŪRINIAI Gegužės 13 d. Parodų rūmuose (Kosmonautų pr. 5) atidaryta trečioji LTSR aukštojo ir spe cialiojo vidurinio mokslo minis terijos bei visasąjunginės išra dėjų ir racionalizatorių draugijos Lietuvos respublikinės tarybos surengta paroda „Aukštųjų mo kyklų Išradimai — liaudies ūkiui“.
ŠILAS
PRAVARTU ŽINOTI
LIAUDIES KONTROLIERIŲ ATASKAITA Šių metų gegužės 21 dieną Universiteto teatro salėje įvyko Liaudies kontrolės centrinės grupės ataskaitinė konferenci ja, kurioje dalyvavo apie 200 delegatų Iš visų Universiteto fa kultetų ir kitų padalinių Liaudies kontrolės centrinės grupės pirmininkas doc. Anta nas Apynis ataskaitiniame pra nešime plačiai apžvelgė, kas padaryta per metus, kokie atlik ti svarbūs planiniai Ir neplani niai patikrinimai, kokie šių pa tikrinimų rezultatai, koks šio darbo veiksmingumas. Ypač bu vo akcentuojama, kad svarbu ne tik atskleisti įvairius trūku mus. pažeidimus, piktnaudžia vimus. bet dar svarbiau pasiek
GAUDĖ
kos pramonėje. Naują aparatūrą kūrė puslai dininkių fizikos katedros ir mik roelektronikos fizikinių pagrin dų mokslinio tyrimo laboratori jos darbuotojai: prof. J. Vaitkus, fizikos-matematikos mokslų kan didatai K. Jarašiūnas, E. Gaubas, vyr. inžinierius L. Jonikas, moksliniai bendradarbiai A Ru daitis, E. Kaniava. Parodoje eks ponuojami ir kiti Universiteto mokslininkų darbai. V. UŽUSIENIS
Automatizuo tas fotodauglntuvų stendas. Autoriai — R. Kalytis, D. Ralys, A. Karaliūnas, R. Skipitis. A. ZDANAVIČIAUS nuotr.
kus, kontrastingas.. Rašyti reiki* tamsiu rašalu ant balto, kokybiš ko popieriaus. Atstumas nuo objekto iki akių turi būti 3T—35 cm (apytikriai lygus atstmui nuo alkūnės iki piršų galų). Tai syklingai tiesiai sėdint prie sta lo ne taip greitai pavargsta kaklo ir nugaros raumenys, nesivysto ydinga laikysena. Kėdė turi bū ti 3—5 cm pastumta po stalu. Kad nereikėtų labai stipriai nuk reipti žvilgsnio žemyn, patedina knygą ar sąsiuvinį pakreipti 12— 15° kampu. Apšvietimas dirHant namuose turi būti iš kairės. Sta linė lempa — 60—75 vatų stip rumo, su nepermatomu gaubtu, o jei gaubtas spalvotas — ma žiausiai vargina akis žalia spal va. Stalas turėtų būti šviesus, matiniu paviršiumi. Negalima skaityti judančiame transporte, prietemoje, gulint ar netaisyklingai sėdint. Visos šios nepalankios sąlygos vargina akis, verčia mažinti nuotolį tarp akių ir teksto, silpnina akomodaciją Dirbant intensyvų akių.darbą, bū tina 5—10 minučių pertrauka kas 40—45 minutes. Jei vystosi trumparegystė, pertraukas reikia daryti kas 30—35 minutes. Trumparegystės profilaktikai svarbu bendras organizmo stip rinimas ir grūdinimas, taikinga fizkultūra. Ypač naudingi žaidi mai su kamuoliu, lauko ir stalo tenisas, badmintonas. Stebint ka muoliuką įvairiuose nuotoliuose, stiprinami ir treniruojami akių raumenys. Būtina sanuoti infekcinius židi nius — dantis, tonziles, gydyti bendrus organizmo susirgimus — reumatą, tuberkuliozę ir kt. Maistas turi būti pilnavertis ir įvairus, kad organizmas pakanka mai gautų vitaminų, mikro ir makroelementų, kurie stiprina akies dangalus, pagerina akies skaidriųjų terpių, raumenų ir ner vinių ląstelių mitybą. Rekomen duodama daugiau naudoti pieno produktų, kiaušinių, morkų, mė lynių, kopūstų, svogūnų. Visos minėtos priemonės, pa naudotos kompleksiškai ir laiku, padeda išsaugoti gerą regėjimą intensyvaus akių darbo laikotar piu. Reikia atsiminti, kad atsira dus negalavimams, būtina nedel siant kreiptis j akių gydytoją Gyd. D. ULDUKIENE
UNIVERSITETAS: ŽMONĖS Pirmąkart apie kardiochirur gą, profesorių Algimantą Mar clnkevlčlų išgirdau prieš septy nerius metus iš Istorijos moky tojo lūpų Mat tuo metu iam bu vo padaryta širdies operacija ir mes. aštuntokai, dikutavom. kiek mokytojas dar gyvens. Tas po kalbis taip ir liko. O su profeso rium A. Marcinkevičium susiti kau prieš Tarybinio mokslo die ną — Respublikinėje Vilniaus klinikinėje ligoninėje. žinojau, kad chirurgas yra medicinos mokslų daktaras, LTSR nusipel nęs mokslo veikėjas, LTSR nusi pelnęs gydytojas, taip pat pro fesoriaus, buvusio mūsų Uni versiteto vidaus ilgų propedeutikos katedros vedėjo My kolo Marcinkevičiaus sūnus. Todėl ryžausi nuvažiuoti l Panevėžį — gal surasiu pro fesoriaus tėvą. Deja, be to. kad Mykolas Marcinkevičius buvęs labai geras gydytojas Vilnių |e. Kaune ir Panevėžyje dar Sme tonos laikais,, nieko nepešiau. o pakliuvus l profesoriaus kabine tą kažkaip viskas Išgaravo ir nevykusiai pradėjau nuo to. kad vakar jam sukako 66-eri. „Et, — numojo ranka chirurgas, supai sysi čia tuos metus. Iki dvide šimt tai dar visi skaičiuoja. . .“ Smalsaudama pradėjau nuo tra dicinio klausimo — kodėl pasi rinktas chirurgo kelias. „Pati efektyviausia medicinos sritis“, daugiau nieko nepasakė. Paklau siau apie pirmąjį mokytoją. Pa minėjo profesorių Praną Norkū ną. Atsakymai glausti ir
tikslūs, kaip Ir pats chirurgo darbas. 0 šnekėti reikia. Noriu, kad profesorius papasakotų apie kardiochirurglją, konkrečiai apie savo darbą, apie padarytas ope racijas ir supratau, kad nėra laiko tokiam žmogui „cackintis“ su manim. 1956 metais padaryta pirmoji
Matyt, kad visas profesoriaus gyvenimas pašvęstas mokslui ir darbui. Šiais metais jis Išrinktas TSRS MA nariu korespondentu. Prieš tai. už nuopelnus kardiochirurgljos srityje paskirtos trys LTSR valstybinės premijos. Pri simenu, kaip nelengva buvo pa tekti pas profesorių — bendro
cinal. . . O kokia ta šiandieninė moderni medicinos aparatūra? „Ar Iš parodos „Ultragarsas-87“ pasieks koks nors prietaisas lūsų laboratoriją?“ — paklausiau. — Bevelk Iš kiekvienos paro dos pasiekta, o aparatūrą pati galėsi pamatyt. . . Mano palydovu Ir gidu po kar- ♦
GYVENIMASKARDIOCHIRURGDAI Lietuvoje rekonstrukcinė krau jagysllų operacija, 1964 — pir moji atviros širdies operacija su hipotermija ir dirbtine krau jotaka. Jis vienas iš pirmųių operuoja daugeli širdies ydų, protezuoja širdies vožtuvus. Kiek padaryta tokių operacllų? Tūkstančiai! — sako prcfesorlus. Sučirškia telefonas ir sekretorė II pakviečia. Girdžiu, kaip be laukdamas tarpmiestinio ryšio, profesorius sako — „štai, kad parašyta apie vieną veikėją: Ir medžiotojas, ir sportininkas, ir poilsiauja užsieny. Tik neaišku, kada Jis mokosi.“ Toks požiūris irgi charakterizuoja žmogų.
sios chirurgijos ir anesteziolo gijos katedros vedėją, Širdies ir kraujagyslių chirurgijos proble minės laboratorijos vadovą. Tai išvykęs 1 ministeriją. tai sve čiai iš užsienio, tai Tarptautinė ultragarso technikos paroda, pagaliau rytinės penkiamlnutės Ir reikalai reikalai. , . Savo patyrimą A. Marcinkevi čius perduoda Jaunesniajai kar tai, yra vadovėlio „Klinikinė chirurgija“ vienas autorių. Stu dentais patenkintas. Ateityje norėtų, kad Lietuvos medicina būtų gera, o Jos gerumas pri klausys nuo to. kiek Jėgų kiek vienas gydytojas atiduos medi-
diochirurgijos kliniką tampa me dicinos mokslų kandidatas A. GrebellSj Čia atliekamos vož tuvų rekonstrukcinės operaci jos ir jų protezavimas; įgimtų širdies ydų ir vainikinių širdies kraujagyslių šuntavlmo operaci jos. ūmaus miokardo infarkto gydymas, susidedantis iš 3 da ilų: trombų ištirpdymo arterijos spindyje, sustaurėjusios vaini kinės arterijos vietos praplėti mo zondo plėtėjo pagalba, šun tavlmo autovena, taip pat penk tiems šalyje leista daryti širdies persodinimą. Nuo 1967 metų vyksta eksperimentai. Dabar jie atnaujinti.
Ir vis tik širdies ilgos ima viršų. Ir vargu, ar žmogus su dirbtine širdimi bus absoliučiai sveikas. Chirurgas Iš Kijevo Ni kolajus Amosovas yra pasakei kad „jei pavyktų visus išmokyti bėgioti sveikatos labui, įpratinti prie režimo, tai duotų kur kas daugiau naudos, negu širdies chirurgija“. Mačiau ir po operacijų atbun dančius ligonius, ir |au daran čius įvairiausius kvėpavimo pra timus. buvau gydomosios fiz kultūros kabinete, stebėjau 4 operacijas. Vienai vadovavo prof. A. Marcinkevičius. 44 me tų ligoniui iš Kauno buvo pro tezuojami vožtuvai. Kaip paalš kino anesteziologas — reanima tologas V. Jurkuvėnas. operaci los sėkmė priklauso nuo keliu faktorių: narkozės, kraujo apv takos Ir chirurgo rankų „Apie aparatūrą paaiškink“. — pasakė profesorius, žvilgtelėjęs l mane Aparatūra sudėtinga, beveik vi sa Importinė, o operacinėje, prie pulto sėdinti techniką būtų ga įima sulyginti su pilotu. Po regėtų vaizdu ėjau pilku koridoriumi ir galvojau, kad ne kiekvienas medikas gali būti chirurgu. Tam reikia sugebėti mo, pasišventimo Kad A. M«' cinkevlčius bus chirurgas — niekas neabejojo. „Jis — tik lis. nes visuomet greit Ir tiksliai mokėdavo išspręsti komplikuo tas situacijas, rasti išeiti“ — sa kė medicinos fakulteto dėka nas doc. A. Svičlulis. Jolanta NARBUTYTt
3 Tarybini* studentas
Kitaip santykių su bažnyčia ne pavadinslj Tačiau ar supranta tai tikintis jaunuolis? Veidmai niaujama Ir net tik namuose. Jaunimas dažnai elgiasi neap galvotai, Ir kad Jaunuolis su ieškoti naujesnių šio darbo for prastų savo klaidą, reikia ją mų. O |ų tikrai yra. Tai parodė išaiškinti. Čia į pagalbą ateina fakultete surengta viktorina ateistai. Renkant studentą, at „Ateizmas Ir religija Lietuvoje", sakingą už ateistinį darbą, bū kurią organizavo fakulteto kom tina akylai įžvelgti šio jaunuo jaunimo komiteto narė, atsakin lio pasaulėžiūrą. kartais da ga už ateistinį darbą A. Simalindamiesi komjaunuoliškomis liūnaltė. Siekdami įtraukti kuo pareigomis, abejingai žiūrime į daugiau studentų. nutarėme į ateistinį darbą. Ir ateistų vado viktoriną įtraukti visų kursų vais paskiriami studentai, tarp atstovus. Kupinos įdomių min kurių gali būti Ir dvilypių as čių. nusiteikusios kovoti dėl pri menybių. ir tada ateistinė veik zinių vietų susėdo prie apva la vos „kojas velka". lauš stalo 5 komandos. Kiekvie 0 kad ateistinis darbas būtų na jų turėjo atsakyti į du klau pa simus. Mokslinis ateistinis auklėji įdomus, naudingas, reikia O klausimai buvo mas yra vienas svarbiausiu ko munistinio auklėjimo uždavi nių. Sis uždavinys labai sudėtin gas. ir ji reikia dilerencijuoti atsižvelgiant Į studentų sąmo ningumą. Labai didelę reikšmę čia turi religingų studentų per auklėjimas individualiai, įtrau kiant juos į grupės ir fakulteto aktyvią visuomeninę veikią. Čia neapsieisi be didelio takto Ir paTSKP XXVII suvažiavimo nu didelis dėmesys, siekiama, kad gamos asmenybei, abipusio pa tarimuose iškeltas uždavinys pil studentai patys būtų ateistinio sitikėjimo. panaudoti pertvarkomąją uorbo iniciatoriai ir organizato Kai tenka kalbėtis su tikin nai čiuoju, jis dažniausiai sako, kad marksistinės-leninines ideoiogi- riai. MF komjaunimo komitetas re.igija reikalinga žmogui, kad jos jėgą šalies socialiniam ir stengiasi kuo aktyviau į sį darbą tikintysis yra dorovinges atsakingus uz ateistinį nis, kimesnis, turtingesnės ekonominiam vystymui spartinti, įtraukti dirbti idėjinį-politinį oairbą kursuose, grupėse. Fakul dvasios. Ateistai nuoširdžių po- kryptingai aa.bių metu remdamiesi gyveni darbą, siekiant, kad būtų for tete buvo paskelbtas stendo atei mo pavyzdžiais turėtų įrodyti, konkursas — kad religine morale uždara, ri muojama harmoningai išsivysčiu stine tematika bota, kad ji daro didelę žalą si, visuomeniškai aktyvi asmeny kiekviena specialybė turėjo pa visuomeniniams santykiams. — bė. Neatskiriama šio darbo su ruošti po stendą. Rezultatas — Stumia žmogų į individualizmą, dėtinė dalis — ateistinis auklė paįvairėjo fakulteto sieninė susvetimėjimą, iliuzinį laimės ir Aukštojoje mokykloje spauda. Kiekvienais metais fa gyvenimo supratimą, asmenybės jimas. avuypumą. ateistinis auklėjimas vyksta spe kultete rengiami susitikimai su Kas gi traukia jaunuolį į baž cifinėmis sąlygomis ir turi spe LTSR ateistinės tarybos nariais. nyčią? Vargonų muzika, žiban cifinius uždavinius — ne tik ug Gamybinės praktikos metu kiek čios žvakutės, paveikslai? O gal dyti studentų ateistinius įsitiki vienas studentas perskaito vi paprasčiausiai — taip nori se bet ir ruošti aktyvius suomenei paskaitą ateistine te nelė ar senelis, mama ar tėtis? nimus, pagailime savo senelių, bijome ateizmo propaguotojus. Tai ypač matika. Pernai pirmą kartą me sutrikdyti namų židinio ramybę aktualu medicinos fakulteto stu dicinos fakultete anatomijos-hisir miname takelį į bažnyčią. Bet gydyto tologijos ir embriologijos kated argi tokių jaunuolių sąžinė iš dentams — būsimiems tiesų rami? Komjaunuolio var jams, kurie savo darbe kiekvie ra organizavo SMD konferenciją das ir religija — tai dvi nesu ną dieną susidurs su įvairių „Idėjų kova ir jaunimas", kurio gretinamos sąvokos, nes religi nė pasaulėžiūra priešinga moks pažiūrų ir įsitikinimų žmonėmis. je medicinos fakulteto studentai linei pasaulėžiūrai, o bandymas Galbūt todėl medicinos fakul skaitė savo paruoštus praneši jas suderinti — veidmainystė tete ateistiniam darbui skiriamas mus, tarp jų ir ateistine te
TIKĖJIMAS AR VEIDMAINYSTĖ? įvairiapusiški, liečiantys ne tik ateistinį darbą, bet Ir religijos vystymąsi Lietuvoje. Jos raidos atskirus etapus. Gera buvo klau sytis išsamių atsakymų, įdomių papildymų bevelk į kiekvieną klausimą. Ateistinis auklėjimas turi bū ti grindžiamas religijos kritika. Diskusijų, valandėlių metu rei kėtų iškelti gyvenimo grožį, pa siaukojantį žmonių darbą, svars tyti apie gyvenimo prasmę, žmo gaus dvasinį grožį. Viena iš svarbiausių religin gumo priežasčių yra jaunuolio
...RUOŠTI AKTYVIUS ATEIZMO PROPAGUOTOJUS
’
Studijuodami mokslinį ateizmą, studentai apmąsto ir prob lemas, susijusias su jų specialybėmis. „Tarybiniame studente" jau esame publikavę teisininkų rašinius apie sąžinės laisvę, ta rybinius (statymus apie religinius kultus, istorikų — apie Uni versiteto mokslininkų atelstlues koncepcijas ir kt. Siame „Aki račio" puslapyje pateikiame filologų darbų fragmentus.
APIE B. JAUNIŠKIO „SUGRJŽIMĄ“ „Visa, kas nežinoma, atrodo žavingai", — šį Tacito posakį prisimena Br. Jauniškio doku mentinės apysakos „Sugrįžimas" herojus Viktoras Zauka, vertin damas savo gyvenimo kelią kaip „nesąmonių nesąmonę". „Tu tik berk tuos (maldos — V. J.) žodžius, o dievas pats at sirinks", — taip Viktorui, dar vaikui aiškino zakristijonas. Ir vėliau, jau saleziečių vienuoly ne, jis stebėsis, kodėl Kristus negalėjo apsiginti nuo stabmeldčių, — juk angelai būtų jam padėję? Bet tai yra naivaus vaiko kuriam dar viskas įdomu, klausimai. Ir ne nuo čia praside da antireliginės minties evoliu cija. Abejonės greit buvo iš spręstos retežiais, savęs kankini mu, aklu tikėjimu dievo galybe. Tik vėliau Viktoras supras, kad lai visiško savęs nužmoginimo, individualybės slopinimo kelias. Vien beprasmybė. Suvokti tai Zaukai padėjo žmonės, su kū nais jis susitiko. Štai misionierius Fasatis Kami lu pateikia šūsnis stulbinančių liesų: „Misionierius? Bažnyčia moko, jog jis yra dievo valios skelbėjas ir aiškintojas. O iš tikNIU — mitų skleidėjas. Dar dau giau — legalus šarlatanas". Misionieriaus Fasačio paveiksles autoriui pavyko — sodrus, pūkus ir ne vienplanis, koks, tarkime, yra pats Viktoras Zauka. kamilis nesigėdi imti pinigų ir brangakmenių, verstis kontraban da, rūkyti marihuaną („Carpe dieml Naudokis šia dienai"). Jis, 9alvodamas apie religiją, jos pa skirtį, prieina nelauktų išvadų: ..Ar svarbu: buvo jis (Kristus — • M ar nebuvo. Svarbiausia, < jis žadėjo vargo žmonėms, i UL ,okio'"u mintimis švenčiu ve‘^akau, krikščionybės .'. idėja graži. Paguoda“. FasaS!° mintis pratęsia misionierius ustas — „Kiekvienas turime su sikūrę savo dievą".
Ekskunigėjimo problema kny goje svarbiausia. Deja, belieka lik apgailestauti, jog kunigo su tanos numetimas psichologiškai autoriaus neišbaigtas. Zaukos dvasioje nebuvo nei persilauži mo, nei krizės. Abejonės jį kan kino seniai. Prisidėjo ir meilės jausmas. Bet ryšių su religija nutraukimo problemos, manyčiau, negalima išspręsti vienu sakiniu: „Atsisakau kunigystės, nes tai nebeatitinka mano įsitikinimų*. Trūksta gilesnio psichologinio pagrindimo. Vien meditavimai, loginiai svarstymai, faktų sugreti nimas nepakankamai įtikina skai tytoją. Antraplanis religijos ir politi kos ryšys knygoje nėra sugesty vus. Jis suvokiamas taip pat tik protu. Jo prasmė greičiau pažin tinė. Todėl (kitkuo negalėčiau paaiškinti) liko neužbaigtas mi sionieriaus Fasačio nužudymo detektyvas. įtariamasis taip ir li ko įtariamuoju be jokių motyvų. Bet kritinės pastabos nereiš kia, kad knyga nevertinga, neį domi. Apysakoje nemaža pažin tinės medžiagos (ypač II dalyje). Vyresniųjų klasių mokiniai, ku riems skiriama ši knyga, turės progos užčiuopti budizmo ir in duizmo esmę, susipažinti su indų apeigomis, sužinoti, kuo sanskri tas panašus į lietuvių kalbą. Skaitytojams imponuoja ir apy sakos kalba. Autorius, matyt, ge rai žino jos paslaptis. Paprastas sakinys be įmantrybių verste verčia skaitytoją sekti greitai be sirutuliojantį siužetą, herojaus veiklą. Perskaitęs knygelę „Sugrįži mas", supranti: jos autorius įti kinamai parodė, kas gali atsitik ti su žmogumi, jei jis tarsi lė lė, nesipriešindamas eina kitų valios padiktuotu keliu. Būtent dėl to didesnę savo gyvenimo dalj herojus lankstosi prieš die vą ir jo vietininkus žemėje. V. JAUNIŠKIS
matika. Kasmetinėse fakulteto SMD konferencijose didelis dė mesys skiriamas ateistinės propa gandos klausimams. Kiekvienais metais studentai paruošia ir perskaito eilę pranešimų ateisti ne tematika. Tai padeda ir pa tiems geriau suvokti ateizmo ryšį su materialistine filosofija, gamtos mokslais, suprasti pažin tinės, pasaulėžiūrinės, dorovinės ir kitų ateizmo funkcijų esmę, o kartu paruošia aktyvius ateizmo propaguotojus. Didelę pagalbą organizuojant ateistinę veiklą fakultete mums teikia Universiteto komjaunimo komitetas. Jau kelinti metai iš eilės organizuojama ateistinė viktorina labai paįvairina šį dar bą. Deimantas KIRLYS Medicinos fakulteto komjaunimo komiteto ateistinio sektoriaus vadovas
atitrūkimas nuo kolektyvo ir visuomeninės veiklos. Todėl ir reikia stengtis Juos (traukti į ko lektyvines išvykas, talkas, įvai rius renginius. Tačiau sugriauti tikinčiojo pažiūras yra maža. Vietoj Jų reikia suformuoti nau jas, pažangias mokslines mate rialistines pažiūras. Kad studentai netiki dievu, neina į bažnyčią, tai dar nereiš kia, kad Jiems nereikia kalbėti ateistiniais klausimais. Reikia siekti, kad studentai galėtų ap ginti savo nuomonę susidūrę su religine ideologija, kad galėtų patraukti religingą draugą į sa vo pusę, jį veikti, padėti atsi kratyti religinių įsitikinimų. Gražu būtų, jei VPP valandė lių metu surengtume pokalbius „Katalikybė šiuolaikiniame pa šaulyje”, „Meno ir religijos san tykis" ir kt. Kadangi mums. Jaunimui, yra aktualios etikos temos, grupėje reikėtų rengti pokalbius, disputus. Pagalvoki me ir apie kino filmų, tokių kaip „Juodoji procesija", „Devy ni nuopolio ratai“, aptarimus. Ne paslaptis, kad nemažai žmo nių, taip pat ir Jaunimas, švenčia įvairias religines šventes. O ar suprantame tokių švenčių reikšmę. Jų atsiradimo istoriją, turinį? Dažniausiai tai darome dėl senų, nusistovėjusių tradicijų šeimoje, savo malonu mui, visiškai nesusimąstydami, ką tokios šventės reiškia. žmogiškas orumas lengvai pažeidžiamas, todėl turime jį la bal branginti, ugdyti ir neleisti savęs pažeminti niekam, net pačiam artimiausiam žmogui. Dėl kitų noro, prašymo ar rei kalavimo lankydamiesi bažny čioje, mes verčiame save veid mainiauti, pažeminame savo oru mą. Gitana JANUŠAUSKAITĖ Matematikos fakulteto komjaunimo komiteto narė
saulyje, paklūstant jo dėsniams, ir dar įtikėti jo realumu. Tikėjimas „apie tikrovę nieko pasakyt negali", negali paaiš kinti tikrovės reiškinių, jų kil mės ir priežasčių. Tikėjimas ne gali būti tikrovės pažinimo bū Tokia jau prigimtis žmogaus: Ir kaip skaudu, iš melo das, nes visa, kas nerealu, ne malonaus tikra, negali aitskleisti tikro es Gyvent ir dievinti ką nors — tolygu. mes. l tikrovę žmogus turi pažvel Nubudus, jaust visatos šaltį dygų. gti protu, jausmais. Jausmais, Kad kuo intensyviau išgyventų, jaustų gyvenimą, o protu, kad H apmąstytų, suvoktų jo dės nius. Žmogaus gyvenimas nesitęsia iki begalybės, jis nėra amžinas. musu mintys, jausmai, troškimai Aš klausiau kunigų ir filosofų — miršta kartu su mumis. Atsakė jie, išdėstė viską išsamiai. Tu, žmogau, gyvenimo išsiilgęs Bet man širdis ir šiandien lygiai Amžino, — neamžinas esi. sopa: Veltui mirštančiųjų bumą vilgys Kodėl pasaulis, ir žmogus, ir Amžinybės pasaka graži. visa tai? Vytautas Mačernis — lietuvių filosofinės lyrikos kūrėjas. Jo poetinis pasaulis sukurtas iš „grynosios išminties". Eilėraščių pagrindas — mintis, refleksija, perkelianti mus į plačių apiben drinimų ir apmąstymų plotmę. Jis kelia tuos pačius amžinuo sius klausimus: žmogaus esmės, pažinimo, tiesos, tikėjimo, bū ties laikinumo ir amžinumo. Ta čiau į juos ieško savų atsaky mų. V.Mačernis nepriėmė jokių tiesų, jokių dogmų kaip nesu griaunamų, neginčijamai teisingų postulatų:
abejonių, ateities ir mirties bai mės, paversdamas priklausomu nuo to dievo, kuriam lis mel džiasi, tuo pačiu dar sustiprina jo bejėgiškumą tikrovės akivaiz doje:
RELIGIJA
V. MAČERNIO
PASAULĖŽIŪROJE
Visas tiesas ir teorijas jis vėl vertė klausimais, ieškodamas savų tiesų, savų atsakymų. Koks gi V. Mačernio santykis su religija? Poeto mintys, užko duotos meniniame vaizde, prieš taringos, jokiu būdu nepriklauso vienai darniai pažiūrų sistemai, tačiau perteikia problemišką santykį su būtimi, tikėjimu, nebuvimu (,,būtim anapus”). Kaip vaikas laikui bėgant išauga iš savo drabužių, taip su vokusi save asmenybė išauga iš tėvų tikėjimo, religijos, kuri su pirmomis tiesomis buvo per duota jam senelių ir tėvų dar vaikystėje. Tuomet neginčytinos tiesos virsta abejone, religinės dogmos ir postulatai — iliuzija, o dievo sukurtas pasaulio mode lis — netobulu primityviu pie šiniu. Tikėjimas — trapi iliuzija, apgaulinga paguoda ir nusirami nimas. Galų gale tai dvasinė vergija, ieškojimas netvaraus prieglobsčio nuo tiesos ir realy bės:
IR KŪRYBOJE
Nesuvokęs savęs ir tikrovės, žmogus kaip vaikas — „silpnas ir mažytis". Suklupęs prieš „aukščiausią protą", jis nebema to savęs, savo galių, minties ir jausmo jėgos. Nubudimas „iš melo malonaus" ir apkvaitimo mąstančiam žmogui yra neišven giamas. Protas priešingas iliuzi jos, savęs apgaudinėjimo pagrin dui. Anksčiau ar vėliau jis iš veda iš tikėjimo chimeriško pa saulio. Atsisakęs „iliuzijų visų: kartu svaiginančio narkotiko ir vais to", iš netikrovės smelkdamasis į save, J realią būtį, žmogus ieško to, kas tikra, savo esmės, tiesos prasmės ir tikslo, kuris realizuotas tegali būti darbu, prasminga veikla. Religija — vaizduotės padari nys. Tai savarankiškas pasaulis, Jeigu nori būt patenkintas ir būt kyląs ir egzistuojąs žmogaus laimingas Įtikėk kuo nors šventai ir jau fantazijoje. neabejok daugiau, Visi tikėjimai — fantazijos Ir tu būsi išganytas, nerimas žaislai. bet koks Apie tikrovę nieko pasakyt bus dingęs, negali. Nes bebūsi vieno pono tarnas pagaliau. Tikėti — reiškia gyventi žmo Tikėjimas išvaduoja žmogų nuo gaus vaizduotės sukurtame pa
Mūsų gyvybė sutelpa trumpoje realioje būtyje. Sis gyvenimas vienintelis, „...nes po mirties taip pat nelauki nieko jau ir netikies." Pratęsimas savęs po mirties, pomirtinio gyvenimo teigimas — tai tik nerealizuotų žmogaus svajonių atspindysi, nenumaldo mas laikino žmogaus amžinu mo troškimas. Visa žmogaus egzistencija — dabartyje. Išp lėsti kiekvieną akimirką iki am žinybės, kuo pilniau, intensyviau ją išgyventi, dirbti, kad galėtum po savęs palikti tai, kas svar biausia, savo kūrinius, savo idė jas, žodžius, sielos turinį ir visa, kas gražiausia. Šiomis mintimis persmelkti poeto eilėraščiai, tei giantys gyvenimą. Gyvenimas iškyla kaip didžiausia, vienkar tinė vertybė. Žmogus negali pasirinkti nei istorinio laikmečio, nei savo gi mimo laiko, visuomeninių sąly gų, tačiau, kokį jis save kurs, priklauso nuo jo paties. Poetas teigia, jog žmogus egzistuoja kaip galimybė, kuri gali būti realizuota arba ne. Žmogus gali save realizuoti, įprasminti, iš reikšti realioje tikrovėje. Tik rovėje, bet ne iliuzijų žemėje. N. ČERNIAUSKAITE F11F IV k. studentė
4 Tarybini* studentą*
ISTORIKAI ŽAIDĖ KREPŠINI
TĘSIAME DISKUSIJĄ nauda Straipsnyje „Turizmo AlmoIr. . Žala“, Vytenis aktuanaitls palietė daug lių problemų, liečiančių tiek pati UTK, tiek Ir turizmą apskritai. Klausimai apie pati turizmą nušviesti dalykiškai (vis dėlto 10 metų turistinis stažas) Ir su daug kuo galima sutikti, ta čiau kai kurie teiginiai yra abe jotini. O mintys apie UTK Ir apie UTK tarybos veiklą yra, sakyčiau, ne visai pagristos. Pats būdamas tos tarybos na rys nelabai gailu sutikti, kad Ir su teiginiu apie pustuštes audi torijas. Taip, auditorija būna pustuštė Ir labai tas krinta i akis prieš sesiją Ir sesijų me tu. Tada, turbūt, daugelis savo pirmuoju uždaviniu laiko sėk mingai išlaikyti egzaminus, o ne lankytis turistų klube. UTK išsiskiria iš visų kitų respublikos turistų klubų žygių masiškumu. Ne kiekvienas stu dentas gali išeiti i keltų dienų kategorini žygi Bet lieka savait galiai, dviejų dienų poilsiniai žygiai, nereikalaujantys iš žmo gaus specialaus fizinio pasiruo šimo Į tuos žygius gali eiti vl-
sunku, ir dalis vadų i tai nu moja ranka Be reikalo. Gal ne vienas palaikė turizmą neįdo miu dėka savo pirmųjų vado vų, kurie nepatenkino keliau jančių noro sužinoti. Galų gale, vienas Iš UTK uždavinių Ir yra supažindinti žygeivius su gim tuoju kraštu ir jo istorija. Per skaičiau ir pasiūlymą žygių me tu rinkti etnografinę medžiagą. Kraštotyrininkai tuo tikslu or ganizuoja. ekspedicijas. Apsi stoja vienoje mokykloje ar kul tūros namuose Ir per porą tre jetą savaičių Išnaršo apylinkes. Nešiodami kasetinius magnetofo nus užrašinėja senų žmonių pa teikiamą tautosaką. O dabar įsivaizduokit medžiagos rinki mą žygio metu. Kuprinės Ir taip sunkios, o dar Imti mag netofoną? O neužrašyta medžia ga Jau nebeturės savo autentiš kumo. Klausimais, liečiančiais gam tos apsaugą irgi sutinku su Vy teniu. Pas mus per mažai dė mesio skiriama šiam reikalui. Bet užuotl kritikavęs žygio kul tūrą, žmogaus auklėjimą gamtos apsaugą galėtų
Retai tepamatysi dėstytojus ir studentus „besirungiančius" ne auditorijoje įskaitos ar egzami no metu, o. o, pavyzdžiui, krepši nio aikštelėje. Tačiau nemažam smalsuolių būriui, susirinkusiam Istorikų šeštadienio išvakarėse Saulėtekio sporto salėje, išties pasisekė: susitiko IF dėstytojų ir studentų komandos. Dėstytojų penketukui, kurį į aikštelę išvedė komandos kapi tonas A. Bumblauskas, jau nuo
FOTOINFORMACIJA
I
DALIS
VIETOJ
PROLOGO
Informacija susipažinimui: šventės vardas — Istorikų die na. Vieta — Daukšos kiemelis. Neoficialus slaptažodis: ieškom geros nuotaikos. Temperatūra — pagal sinoptikų spėjimus. Drėgmės nėra matomumas nor malus. Į šventę mintyse nusinešiau klek anksčiau nugirstus žodžius: — Visos tos šventės vieno dos, o linksma — tik savo. Čia skeptiko požiūris. O tie są pasakius, Iš tikrųjų sunku rasti kitokį Išraiškos būdą; prog ramėlės, „saldžios“ ar graudžios ir gana ilgos kalbos, o paskui — pasišokimai. Toks šventės stereotipas, o vis tiek nuėjau — tikėjaus pamatyti ką nors įdo maus.
II
nors ketvirtadieni pakalbėti ir Jis pats. Šiais klausimais Jis turi ką pasakyti Vienas iš UTK uždavinių yra kuo daugiau žmonių sudominti kelionėmis Po gimtąjį kraštą, supažindinti su Juo. Tam ir skatinamas atskirų fakultetų sekcijų kūrimasis. Tuo bodu galima pasiekti didesni masišku mą, bet negalima perlenkti laz dos. Nors ir kaip susiklausiusi ir organizuota sekcija, bet būti užslsklenduslems savyje. saky čiau yra žalinga, pačioje sekci joje susidaro „šiltnamio efektas“, ir tos sekcijos turistai jau labai nenoriai keliauja su kitais, nebepatinka kitų keliavimo stilius, dar kas nors negerai ir dar, o patys nebegalvoja, kad tas „negerai“ kyla dėl jų pačių ribotumo. Ir dar. apie naujų žmonių patrau kimą. „Aitvarai“ per savo užsi darymą nebesugeba patenkinti savo fakulteto studentų noro Išeiti i žygius, trūksta vadovų. Tad kodėl Jie nesikreipia i mus? Aišku mes irgi turime proble mų. minusų, bet kodėl gi nepa sinaudojus bendra patirtimi Juos sprendžiant? žyglus, Išeikite su mumis i brislte paklamposite pelkėmis, mlškuosmėlynais, pabuvosite se Ir kaimuose. paplaukiosite upėmis, ežerais. O visus dienos vargus atpirks laužas, garuo janti vakarienė ir dainos. Daug dainų Ir žaidimų prie laužo, kad kartais ' ' ’ užsimiršę ’ " eisit mlegoti Jau švintant. Kęstutis KULIKAUSKAS UTK tarybos pirmininko pavaduotojas
elna pas Jogailą žmonės su įvai riais prašymais. Ateina visų Vilniuje gyvenusių tautų atsto vai: lietuviai, rusai, lenkai, žy dai, totoriai. .. Viską Išklausęs ir nieko pro tingo nepasakęs Jogaila Išeina. Toliau jau muzikos diktatūra.
III DALIS TYMAI
ARBA
PASVARS-
Dabar, kai šventė yra Jau Is torijos puslapis, galime j ją žvelgti iš šono, lyg į ataušusią. Pirmoji šventės dalis buvo įspūdinga: Jogailos atėjimas hsu tuo susiję krutėjimai. Gražu, kad nevirto banalia, kad ji, kaip ir dera, turėjo istorini akcentą. Buvo patrankos šūviai, įdomus vientisas vaidinimas. Matėsi, kad dalyviai ruošėsi. Jiems pa vyko sudominti žiūrovus — taip
DALIS — TIK PASAKOJIMAS
Vakare prieš pusę šešių pra veria vartus į Daukšos kiemelį — lieka neplatus praėjimas. Prie jo — žmonės su raudonais raiščiais. Pasidalrykim po kie melį. Ištemptos girliandos, su kabinta daug įvairių plakatų, yra ir dekan-patranka. Toliau — pakyla vaidinimams, skulp tūra. .. Nebesismulkinsim... žiūrovų gausėja, o dalyviai susiburia į paskutinius aptari mus — ką ir kaip veiks. — Oi, klek čia daug žmonių — nesitikėjau, — išgirdau rep liką. 18.00 dekan patrankos šūviu skelbiama šventės pradžia. Po to sujudimas, visi šiek tiek pasimeta. Antai, silpnesnių nervų mergikė lyg žegnojasi. Ne, tik labai išsigando. Dūmai išsisklaido. Ateina Jogaila, su Juo du vie nuoliai. Dėstytojas A. Bumbkuskas (kuris, beje, laikinai gauna profesoriaus vardą), skaito Jo gailos valdymo laikų metraštį. Dokumentas Iš tiesų labai įdo mus. Grįžtame į senovę... Eina ir
ISTORIJOS LINK ir nušiurendavo juokas. O žiū rinčių tikrai buvo nemažai. Kas svarbiausia — neteko matyti visiškai abejingų veidų. Susirin kusieji įsitraukė į vaidinimą sa vo įdėmiu žiūrėjimu. Nebuvo Ilgų kalbų, [vairiau sių sveikinimų — tai yra visų tų oficialumų, kurie neretai įpi nami ir kurie šiuo atveju visiš kai nereikalingi. Šventės dalyviai pasirinko įdomią pasakojimo formą: Juo kais kalbėjo apie rimtus daly kus. Todėl mes galėjome ne tiksmagiai pasijuokti, bet ir suži noti apie Vilnių Jogailos valdy mo laikais, apie tai, kokie žmo-
vais po krepšiais grūmėsi dėsty tojai L. Janulevičius ir A. Mic kevičius. Nors ir pasisekė dėstytojams rungtynių pabaigoje šiek tiek sumažinti skirtumą, pergalę šventė studentai 75:64. Tarp jų geriausi buvo Račas, pelnęs 22 taškus, ir Beleckas — 17. Ričardas DEGUTIS
PSICHOLOGAS PATARIA
BŪTI AR PATIKTI?
SUTINKU IR PRIEŠTARAUJU si, kas tik nori ir nebijo su šlapti kojų, įvirsti i pusnį, arba apsiversti su baidare. Žygiuose nekreipiama dėmesio l tai, ar tu pirmakursis, ar diplomantas, ar UTK veteranas Ir dėstytojas. Šiuo atžvilgiu visi yra lygūs. O turistinė patirtis atsiranda ke liaujant. Apie pačių žygių organizavi mą ir vedimą Iš dalies sutinku su V. Almonalčiu. Eiti dėl to, kad eitum, yra maža. Žmogus i žygi išeina ir tam, kad ką nors sužinotų, ir tam, kad pasi grožėtų gamta. Čia Jau vadovo uždavinys parinkti maršrutą ir “ jis medžiagą žygiui taip, -kadJ įdomiai, praeitų turiningai Ir Įdc Bet eifi laukais vien dėl Įfo, kad gyveno koks Įdomus kažkur z. žmogus ar stovi koks nors pa minklas.........žygyje turi boti pa tenkintas žmogaus noras suži noti, pamatyti kažką įdomaus, bet negali būti užmirštas ir Jo estetlškumo Jausmas. Nedaug kas nori eiti ten, kur negraži gamta. Negalima užmiršti ir ki lometražo. ugdančio ištvermę. Be vieno kurio nors šių žygio komponentų, pats žygis netenka dalies savo žavesio. Gali kilti klausimas, kam aiškinti, kalbėti apie archeologinius, architek tūrinius paminklus, apie krašto istoriją? Tegul tuo ožslima kraš totyrininkai. Man truputi gaila taip galvojančių. Vis dėlto gė da, Jei negali atsakyti net i da li žygeivių klausimų, nežinoti lankomo rajono praeities, ir nieko nenusimanyti apie savo gimtąjį kraštą. O "medžiagą žy giui surinkti tikrai būna kartais
pat pirmųjų minučių teko vytis. Studentai pasirodė esą ir greitesni, ir aukštesni. O ir „sirgalių" simpatijos daugiau krypo j jų pusę. Pralaimėję pirmąjį kėlinį 21:38, antrajame dėstytojai žaidė žymiai darniau. įsiminė tikslūs A. Bumblausko tritaškiai metimai (pelnė 12 taškų), po pertraukos įsižaidė ir dėstytojų komandos snaiperis V. Radžvilas. — 21 taškas. Išt vermingai su aukštesniais varžo
Sportas
Minint Universiteto 40C-tų metų jubiliejų buvo gražiai sutvarkytas visas jo architek tūrinis ansamblis. Tačiau beveik per dešimt metų kai kurių kiemų fasadai pabluko. Todėl ruošiamasi perdažy ti Observatorijos ir Didžio jo kiemų pastatų sienas. Dar bus vykdo Trakų restauraci jos dirbtuvių vyrai. Obser vatorijos kieme jau išdygo pastoliai. Čia darbas užtruks kiek ilgiau, nes į š| kiemą negali Įvažiuoti technika. Abiejų kiemų pastatų sie nas darbininkai planuoja nu dažyti iki kitų mokslo metų pradžios...
Valdo VILŪNO nuotr.
nės tada gyveno ir kuo jie gy veno, apie Jų papročius, norus ir pan. žodžiu — tai buvo ir prisilietimas prie istorijos. O pažiūrėjus galima padaryti vieną seną Išvadą: neužtenka vien tik mylėti gimtąjį kraštą, reikia mokėti Jo Istoriją, žinoti, kas jame vyko, suvokti visą jo vystymosi raidą. Mokėti, kad galėtume kalbėti taip, kaip tą dien dalyviai. Buvo ir „gyva", ir „negyva“ muzika. Tai Irgi gerai. Susirin kusieji galėjo pasivaišinti kepta duona su česnaku, atsigerti gi ros. Dabar pažiūrėkim, ko itin trū ko. Visų pirma — gaila, kad ge rai prasidėjusi šventė. vėliau lyg užgeso. Ir organizatoriai, išjudinę, „uždegę“ žiūrovus, vė liau užmiršo „pakurstyti“. Sena negera tradicija: visus skirstyti kategoriškai į dalyvius ir žiūro vus. Vis dėlto buvo galima iš anksto sugalvoti, kur pritaikyti visų „burneles ir kojeles“. Pasibaigus organizuotam vai dinimo žiūrėjimui, dėstytojas praneša: — O dabar linksminkitės pa tys, kaip kas išmanote. Kas tai — apsldraudėliškumas ar paskata patiems ieškoti kaip pasilinksminti? Greičiau siai — pasitikėjimas suaugu siais žmonėmis. Buvo dar labai šviesu, tad šokti niekas nesirengė. Todėl dalis susėdo ant suolų, palan gių ir klausėsi muzikos. Kiti — užkandžiavo. Didesnioji dalis iš ėjo. Ir šventė įgavo neorgani zuoto pasisėdėjimo bei išsivalkščiojlmo pobūdį. Šventė kaip šventė? Gal JI nuo kitų skyrėsi tuo, kad buvo kartu ir pažintinė, ir pramogi nė. Čia pagrindinis Jos pliusas. Nors pabaiga buvo panaši į išslkvėpimą, kai nebežinojau, ką veikti, tačiau nuotaika liko gera. Namo parsinešiau šypseną.
Petras IMBRASAS
nebe Daugeliui žmonių Jau naujiena, kad bendravimas — labai svarbus faktorius asmeny bei bręsti, kad jis lemia mūsų nuotaikas ir veikios sėkmę, pa galiau — kad nenusisekę santy kiai su svarbiais mums žmonė mis gali būti net Ilgos priežas timi. Todėl skubame mokytis bendrauti. Bėda tik ta, kad mo kėjimą bendrauti kartais su painiojame su mokėjimu patikti, rfejučlomls pradedame orien tuotis t Išoriškai gražaus elge sio stereotipą: šypsomės, net kai liūdna ir pikta; pritariame, nors viduje ir priešinamės, tai gi prarandame save, už pavir šutinišką gerovę sumokėdami didele kaina. Koks gi tas elgesys, išoriškai toks gražus, o Iš tikro — griau nantis asmenybę, araantis ry šius su aplinkiniais žmonėmis? urupė amerikiečių psicnologų, turinčių didelį praktinio dar bo patyrimą, išanalizavo „šaunaus“, „malonaus“ elgesio tipus, jų priežastis ir pasekmes. Jų nuomone, žmogus, visom sa vo Išgalėm besistengiantis at rodyti geras ir būti visų mėgs tamas, Iš tikrųjų siekia ne nuo širdaus bendravimo su kitais, o valdžios — jis nori valdyti si tuaciją ir jaustis pranašesnis už kitus žmones. Tiesa, daugelis jį mėgsta, bet ne todėl, kad gerai jį pažintų ir my.ėtų, o todėl, kad suvokia jį kaip negrėsmlngą; žino, kad Jis niekada nepa rodys jokių neigiamų Jausmų. Atidžiau įsižiūrėję, pamatytu me, kad su „maloniais“ žmonė mis aplinkiniai bendrauja taip pat maloniai, bet — trumpai, vengdami tikrų, nuoširdžių san tykių. Mat, „malonūs“ žmonės sukuria aplink save netikrumo, falšo atmosferą: slopindami sa vo tikruosius Jausmus Ir rūpin damiesi tik „maloniu“ fasadu, jie verčia daryti tą patį ir ap linkinius. Žinoma, mes visiškai nenori me pasakyti, kad jeigu santy kiai tarp žmonių yra nuoširdūs, tai jie būtinai turi būti lydimi pykčio, agresyvumo protrūkių. Mandagumas ir padorus elgesys yra privalomas visiems, bet so cialiai priimtinais būdais žmo gus turėtų Išmokti parodyti ir savo geruosius Jausmus, ir savo nepasitenkinimą. Deja, šito daž nai nemokame. Giliau paanalizavus įvairias žmonių bendravimo formas, pa sirodė, kad žmonių santykiuose priešiškumas, nepasitenkinimas, agresyvumas. Jeigu jie neparo domi tiesiai, pasireiškia labai įvairiomis pasyviomis, paslėp tomis formomis. Studentų gyvenime paslėpto priešiškumo pavyzdžiu gali bū ti studento — „stropuollo“ ti pas. Jis visada stengiasi atsjsėsti į pirmą eilę, kruopščiai užsirašlnėja, šypsena ir linksėjimais reaguo a į dėstytojo žodžius, po paskaitos skuba prie dėstytojo pratęsti pokalbį su juo ir t. t. Bet labai galimas dalykas^ kad tokio žmogaus tikslas — ’ visai ne žinios, o siekimas įsitvirtin ti. Jis labai nepasitiki savo ga limybėmis, bet iš kitos pusės — jaučia didelį norą būti prana šesniu už kitus. Šiuo atveju dės tytojas jam tampa tarsi objektu tikslui pasiekti. žmonių santykiuose yra ir daug kitų paslėpto priešiškumo formų. Pavyzdžiui, nuolatinis užmiršimas, nesupratimas gali rodyti ir nenorą. Gali būti, kad tokiais būdais žmogus nesąmo-
Dingusius studento pažymėji mą ir studijų knygelę Nr. 830536, išduotus MF studentei Eglei PATA5I0TEI, laikyti negaliojančiais.
Dingusj studento pažymėjimą Nr. 820560, išduotą MF studentui Linui RIAUBAI, laikyti negalio jančiu.
I
n Ingai atmeta tuos žmones ar tuos relkaius, kuriems jaučia priešiškumą. Juk nepamirštame to, kas svarbu, malonu. Panašią reikšmę gali turėti ir pavėlavimai. Gali būti, kad vė luojame ne šiaip sau (nepalan Klal susiklostė aplinkybės, su gedo troleibusaas ir pan.), o dė savo didybės Jausmo (gal nei paslėpto nesąmoningo) ar dėl priešiškumo prieš tuos žmones, ar renginius, į kuriuos vėluo Jame. kitiems Nesąmoningas pyktis gali rodyti ir nedėkingumą. Ne dėkingasis paprastai nepastebi gerų darbų, nerodo teigiamo santykio, tuo sukeldamas kitam nerimą, nesaugumą. Tokio žmc gaus reikėtų tiesiai klausti, ko kie yra Jo jausmai, prašyti, kad jis atvirai parodytų arba savo dėkingumą, arba nepasitenkini mą. Apskritai, visada, kai jaučia me šalia savęs žmogų, kuris yra nenatūralus, kuris kaupia agre siją ir išreiškia Ją tik paslėpto mis formomis, verta susimąsty ti. Ar ne aš dėl to kaltas? Ar ne aš stabdau Jo Jausmų pasi reiškimą? O gal man patinka, kad Jis toks nenatūralus, nieko da neparodo savo įsižeidime pykčio? Jei į šiuos klausimus atsaky mas — ne, tai kaip gi padėt' tam žmogui atsikratyti nenatū ralaus elgesio? Bendraujant su žmonėmis, kurie perdėtai linkę globoti, saugoti kitų silpnumą, bejėgiš kumą, geriau prisiimti atsako mybę sau, nesinaudoti nuoiati niu jų rūpinimusi. Su moralistais, demonstruo Jančiais savo teisumą, didybę intelektualiai galima ir sutikti, bet emociškai pykčio reakcija j tokį „teisuolį“ natūralesnė, negu Slopinant jį kylanti kaltė. žmonės, kurie vengia savo emocijų išraiškos, gali nukrypti į Inteiektualizavlmą, kai žodžiai idėjos naudojami emocinio ats tumo palaikymui. Tai ne gyve nlmą keičiantis protingumas, siekimas išlaikyti šaltus, mecha nlškus tarpusavio santykius. Nereikia sau leisti pasijusti prieš tokį žmogų menkesniu. Jei tik rai norime su Juo bendrauti, stenkimės priversti Jį būti .nuo širdesniu. Psichologai dažnai susiduria su žmonėmis, kenčiančiais dėl savo Jausmų slopinimo. Psicho terapinio gydymo procese yra naudojami [vairūs metodai, ska tinantys išreikšti Jausmus. Kas dieniniame gyvenime taip pat galima ieškoti kiekvienam pri Imtinų būdų, kaip reguliuoti sa vo emocinę būklę. Pavyzdžiui, galima įprasti Išsakyti sau savo Jausmus. Mat, yra žinoma, kad kartais pyktis gali būti nukrei piamas iš išorės objekto Į save, ir sukelti depresiją. Todėl ir jausmus sau kartais naudinga Iš sisakyti. Apmąstant dienos (vy kius, prisiminkite, už ką buvot ant savęs supykęs. Jei jaučiate pyktį sau, gėdą — išbarkite sa ve už tai, ką blogai darėte, kol pajusite, kad galit su savimi su sitaikyti. Jausmų išraiška — kūrybinis procesas, reikalaujantis ic atsa komybės už pasakytus žudžius, už veiksmus. Bijodami atsako mybės, prarandame galimybę užmegzti ir Išlaikyti tikrais |aus mais paremtus tarpusavi* san tykius, susiaurinam savo emoci nį patyrimą. Miglė MAŽEIKAITE V k. psichologė
Medicinos fakulteto vidaus ligų propedeutikos katedros ir laboratorijos bendradar biai liūdi dėl buvusio Ilgame čio katedros vedėjo profeso riaus Mykolo MARCINKEVI ČIAUS mirties ir nuoširdžiai užjaučia velionio šeimą.
LV 14655 Ofsetinė spauda, spaudos lankas. Tiražas 4500 Užs. Nr. 1283 Spausdino LKP CK leidyklos spaustuvė, Vilnius, Kosmonautų pr. 60. Redakcijos adresas: 232734, Vilnius, Universiteto 3, „Tarybinis studentas".Telefonas: 61-11-79. «CoBeTCKHH CTyAeHT* — opran napncoMa, peicropaTa, KOMH-reTa komcomoas, npotjiKOMa opachob TpyAOBoro KpacHoro 3BaMeHH h Ąpyx6u ■apoAOB BuAbHioccKoro ynHBepcHTeTa hm. B. KancyKaca. Bbabhioc. PeAaKTop A. Annnrrac. Ha abtobckom aasiKe.
Redaktorius A. UPSTAS