AUKST AS APDO VANO JIM AS
KP XXII SUVAŽIAVIMĄ SUTINKANT
Musų dovana
Už didelius nuopelnus ruošiant specialistus ir vystant mokslą TSRS Aukščiaunsiosios Ta rybos Prezidiumas 1961 m. rugsėjo 15 d. Įsaku Lietuvos Tarybų Socialistinėje Respub likoje apdovanojo daugelį aukštųjų mokyklų mokslininkų ir specialistų. Jų tarpe:
dūrinio specialiojo mokslo komiteto pirmi ninką. 3. Lazutką Stanislovą — docentą, Vilniaus Valstybinio V. Kapsuko vardo universiteto prorektorių.
MEDALIU „UŽ DARBO ŠAUNUMĄ“ 1. Blelinį Joną — Vilniaus Valstybinio V. Kapsuko vardo universiteto partinio ko miteto sekretorių. 2. Jaslnską Leoną — docentą, Vilniaus Valstybinio V. Kapsuko vardo universiteto fakulteto dekaną. 3. Meškauską Eugenijų — docentą, Vil niaus Valstybinio V. Kapsuko vardo univer siteto katedros vedėją. 4. Navicką Kostą — docentą, Vilniaus Valstybinio V. Kapsuko vardo universiteto katedros vedėją. 5. Vladimirovą Levą — Vilniaus Valsty binio V. Kapsuko vardo universiteto katedros vedėją.
Jau tapo tradicija kasmet, įsaros atostogų metu, organijoti studentų darbo ir poil1 „GARBES ŽENKLO“ ORDINU LENINO ORDINU o stovyklas. o o Šią vasarą ekonomikos moks 1. Brazdžiūną Povilą — profesorių, Vil 1. Kubilių Joną — profesorių, Vilniaus o fakultetas organizavo dvi niaus Valstybinio V. Kapsuko vardo univer Valstybinio V. Kapsuko vardo universiteto O atybos darbo stovyklas Kė Rektorių. o siteto katedros vedėją. linių ra j.: vieną —- Karolio o 2. Pranskų-Žalionį Bronių — profesorių. 2. Chomskį Vaclovą — docentą, Vilniaus ožėlos vardo kolūkyje, anto o Vilniaus Valstybinio V. Kapsuko vardo uni — „Nemuno“ kolūkyje ir Valstybinio V. Kapsuko vardo universiteto o ečiąją lauko darbo stovykversiteto katedros vedėją. o fakulteto dekaną. O — „Gudžiūnų“ kolūkyje, 3. Davtian Ranuš — Vilniaus Valstybinio o er vasarą padirbėjo apie 300 DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS o V. Kapsuko vardo universiteto docentę. MF studentų, kurie prisidėjo MEDALIU „UŽ PASIŽYMĖJIMĄ DARBE“ ORDINU 3 4. Lolą Michailą — docentą, Vilniaus rie kolūkių ekonomikos bei ilitinlo-kultūrinio darbo kaivardo universiteto Valstybinio V. Kapsuko 1. Bučą Joną — profesorių, Vilniaus 1. Jankauską Steponą — profesorių, Vil e stiprinimo. Karolio Požėlos Valstybinio V. Kapsuko vardo universiteto katedros vedėją. niaus Valstybinio V. Kapsuko vardo univer kolūkyje buvo baigta statykatedros vedėją. 5. Žemaitį Zigmą — profesorių, Vilniaus siteto katedros vedėją. 100 vietų karvidė. Tokio 2. Zaksą Irmiją — docentą, Vilniaus Vals vardo universiteto Valstybinio V. Kapsuko 2. Kuzminskį Vytautą — Lietuvos TSR it dydžio karvidė baigiama tybinio V. Kapsuko vardo universiteto vyr. „Nemuno“, kolūkyje. Be katedros vedėją. dėstytoją. Ministrų Tarybos Valstybinio aukštojo ir viatybų, stovykloj studentai liko nemažą masinį-kultūrinį irbą kaimo- jaunimo tarpe, TELEGRAMA VILNIAUS VALSTYBINIAM V. ėgalima nepaminėti tokių VISŲ ŠALIŲ PROLETARAI, VIENYKITĖS ) riemonių, kaip draugiškų KAPSUKO V. UNIVERSITETUI lismų, veltėdžio teismo orgaizavlmo, paskaitų skaitymo, SVEIKINAME PROFESORIUS IR DĖSTYTOJUS lės koncertų, sportinių varAUKŠTO VYRIAUSYBINIO APDOVANOJIMO PRO rbų. GA. LINKIME IR ATEITYJE DIRBTI KILNŲ KOMU NISTINIO JAUNIMO AUKLĖJIMO DARBĄ. Paskutiniu metu EMF komLletuvos TSR Ministrų Tarybos Valstybi unuoliai parodė didelę ininio Aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo atyvą, pareikšdaml norą užkomitetas. ligti karvidžių statybą „Neuno“ kolūkyje. Tam tikslui įvo organizuota penkta paaina. Nors ir oro sąlygos 'ra palankios, tačiau komjau lollų-statybininkų entuziazas nemažėja. Viename iš saApdovanojimas tokia aukš ir privalėčiau. Vilniaus Vals > pamainos komjaunimo su ta vyriausybine dovana — tybiniame V. Kapsuko vardo Lenino ordinu — man yra rinkimų jie davė žodį, kad VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORATO universitete aš iš viso dirbu džiugi staigmena. Pastaruo tik keleri metai. Manau, kad 3KP XXII-jo suvažiavimo PARTINIO KOMITETO, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETO ORGANAS ju metu dėl ligos jau neten apdovanojant buvo Įvertin irbei užbaigs karvidžių sta ka dirbti taip, kaip norėčiau tas visas mano darbas aukš bą. Tuoj po gamybinio susitoje mokykloje, kurį aš pra Kaina 2 kap. 1961 m. rugsėjo 23 d. dėjau 1923 m. eiliniu dėsty ikimo užvirė darbas. Pasta- Nr. 20 (399) toju, o nuo 1929 m. katedros vaizdas keičiasi ne dienovedėju. Be pedaqoqinio dar is, bet valandomis. Nepaisybo man nemaža teko dirbti mi darbo valandų, dirba paruošiant mokslinę ir kritikinę literatūrą: lietuvių lite imjaunuoliai Kaupas Kazys, ratūros istorijos kursą, dauqeizauskas Zenonas, Gaučytė lį straipsnių literatūros klau rutė ir eilė kitų. Juk duotą simais, rašytojų raštų išleidi mą ir ivairią kitą medžiaqą, dį reikia ištesėti. Prof. S. JANKAUSKAS kursų pertvarkymas žymiai ES gyvename nuostabiu reikalingą tiek visuomenei, A. SUOKAS tiek ir aukštosioms mokyk pagerins busimųjų specialistų metu. Spalio revoliuci loms. EMF komjaunimo organi ruošimą. jos idėjų veikiamas, Manau, kad ta dovana man zacijos biuro sekretorius griūva kapitalistinis pasaulis, durnų, trūkumų, nejudrumo. dar kartą užakcentavo šio ryStudentų horizontui plėsti, suteikta ir už ilqametę visuo meninę veiklą, prasidėjusią paskutines dienas gyvena ko Gyvenimas sparčiai žengia į šio būtinumą, ir mes turime kultūrai kelti, proletarinio inprieš 45 metus komjaunimo lonializmas, ir vis labiau ple priekį, iškelia vis naujus, su padaryti viską, kad tiek moks- ternacionalizmo idėjoms sta ir komunistų partijos urėto čiasi socialistinė sistema. Treč dėtingus ir garbingus uždavi liniame darbe, tiek paskaitose dentų ir dėstytojų tarpe stipse. Labai dėkinqas Komunistų AČIŪ. BRANGUS dalis žemės rutulio gyventojų, nius. Tai dėsningas socialisti- studentams nebeliktų jokio rinti, didžiausios reikšmės turi partijai ir Tarybinei vyriau sybei už branqią dovaną, ir sudaužę išnaudotojų grandines, nio gyvenimo bruožas, ir, vi kabinetlško akadeiūiškumo, jų bendravimas su kitų brolišuž tai, kad .Ji aukštai įverti istorijoje nematytais tempais siškai suprantamas dalykas, kad visas mūsų darįas būtų kų respublikų, ypač su Maskna tarybinių mokslininkų pa STUDENTAI! žengia didžiulio progreso ke- kad turi augti mūsų aktyvumas kiek galima racionalesnis ir vos, Leningrado aukštųjų mo siekimus, aukštųjų mokyklų darbuotojų darbą. tuo, liu. Visoms šioms šalims va- nes, tenklndamiesi *• — kas duotų tapybinei liaudžiai mak kyklų studentai^ Reikia pla B. PRANSKUS ŽALIOMIS dovauja jų vėliavininke Tary pasiekta, mes sustingtume vie simalios naudos. Siekiant tų čiau praktikuoti bendras su ki aukštosiomis „Tarybinio Studento“ 're bų Sąjunga, kurios Komunis toje, o toks sustingimas reikš tikslų, buvo Universitete pra tų respublikų dėta ruošti naujų specialybių mokyklomis studentų ir moks dakcija gavo iš Taura tų partija neseniai paskelbė tų tik žingsnį atgal. Mane labai sujaudino žinia gės rajono „Lenino ke savo Programos projektą, nu Ne skambiais žodžiais, bet — cheminės technologijos, lo pedagoginio personalo kon apie garbingą apdovanojimą, darbais Įgyjamos skaičiavimo mašinų, biochemi ferencijas, ekskursijas, meno kurį man suteikė. Aš iš visos liu“ kolūkio laišką, ku matantį per 20 metų iš esmės realiais širdies dėkoju Partijai ir Vy rį žemiau ir spausdina sukurti komunistinę visuome mokslo žinios ir kaupiamas jos, mechanikos, klasikinės fi- saviveiklos kolektyvų Ir sporriausybei už tokį didelį įver mokslo lobynas. Universitetas lologijos — specialistus. Rei- tininkų išvykas ir t. t. Reikia, me: nę. tinimą, už tokią pagarbą i liaudies kia tikėtis, kad tiek šios prie- kad mes paimtume visa tai, Mes labai akivaizdžiai ma ruošia respūblikos man. ūkiui, mokslui ir kultūrai dimonės, tiek seniau skaitomų (Nukelta į 2 psl.) tome, ką sugebėjo padaryti DOC. RANUŠ DAVTIAN „Lenino keliu“ kolūkio valba, partinė organizacija ir laisva, Komunistų partijos va dėlės kvalifikacijos kadrus, ir__ " si kolūkiečiai nuoširdžiai dė- dovaujama tarybinė liaudis, todėl tiek busimasis specialis-j jame Universiteto studen vystydama šalies gamybines jė tas, tiek jį mokantieji profe-! ns, taip gražiai pasidarbavu- gas, jos ekonomiką, mokslą ir šoriai ir dėstytojai turi nepa-( ?ms mūsų kolūkyje. Mes kultūrą. Šiuo metu Tarybų gailėti pastangų, kad tas spe-( iiauglamės, kad aukštojoje Sąjunga pirmauja daugelyje cialistas būtų kaip galima ge okykloje mokosi toks gabus mokslo ir ekonomikos sričių, resnis. Mes teisėtai didžiuoja-/ darbštus jaunimas. Jeigu ne o, užkariaudama kosmosą, ji mės dideliais absolventų skal-) sų studentiškos rankos, tai tiek praeityje, tiek šiuo metu čiais, bet vien kiekybinė pusė) sai ne paslaptis, kad kolūkis toli paliko savo varžovus iš reikalo neišprendžia. Reikia, ) smet tokių statybų nebūtų JAV. Mūsų šalis yra tiek su kad specialistai būtų ne tik į tengęs atlikti. O dabar džiu- stiprėjusi, kad gali sunaikin geri dalyko žinovai, bet Ir di-) i, kad naujose veršidėse ga- ti bet kokį agresorių, kuris džlai kultūringi žmonės, tvirti \ Todėl \ taikų marksistal-leniniečiai. s šiemet žiemoti 300 verše- drįstų sutrukdyti jos į. Ir tie pastatai — studentų darbą. Bet juo didesni laimė studijos turi būti kaip galima! nkų darbo vaisius. Bet ne tai jimai, tuo didingesni ateities labiau kūrybiškos. Reikia dau-/ siekimai: mes turime taip su giau reikalauti iš dėstytojų ir/ arbiausla. savo gabumus, va pratinti studentus dirbti sava-) Mes ypač dėkingi, kad stu- organizuoti lią, energiją, kad mūsų darbas rankiškai tiek tiesioginių stu ) ntai, lyg gaivus vėjas, Ine- duotų maksimalių rezultatų. dijų metu, tiek moksliniuose) daug šviežumo Į visų kolTSKP XXII suvažiavimo iš būreliuose, taip pat būtina ge-) iečių gyvenimą. Paskaitos vakarėse ir Vilniaus universi riau organizuoti studentų ga-) praktiką, kuri išmoko daugybė poilsio vakarų, tetui iškyla daug naujų didin mybinę gų uždavinių ir problemų. Su Įgytas teorines žinias naudoti! >ač susitikimas su kolūkio komunistiniu .atvirumu ir at konkrečiame darbe. ( iterimis, ta nuoširdi pagal- sakingumu reikia pasakyti, kad Universitetas visą laiką šie-( kolūkietėms — motinoms mūsų darbas galėjo būti žy kė glaudinti mokslą su garny-/ ir praktika, tačiau negali-/ ;s visų mūsų širdyse visam miai svaresnis, produktyvesnis, ba ir komunistinio auk ma pasigirti, kad šioje srityje) ikui. Sporto varžybos ir dai- mokymo lėjimo srityje, bet, deja, jo jau viskas būtų be priekaištų.) s, darbas ir draugystė suar- darbe yra dar nemaža nesklan- Partijos programos projektas) io mus neišskiriamai. Mes įbar Universiteto studentus ikome lyg ir savo sūnėnais, riausiais giminaičiais. Jūs Universiteto sportininkai Bagdonavičius dar buvo ke kia tarptautinio mąsto perga sada būsite laukiami Gaurėdalį savo atostogų praleido lionėje. lė! žydižkių sporto-sveikatingumo Jeigu kas nors Antano būtų Šie mokslo metai Antanui mūsų kolūkyje. Atvažiuostovykloje, dalį — betalkininpaklausęs tą valandą, kuri jau paskutiniai Universitete. kaudami kolūkiečiams. O ge j dažniau mus palinksmindiena jo qyvenime buvo laiSporto mėgėjai sveikina riausieji Universiteto sporti minqiausia, tai jis būtų ne Antaną su naujomis pergalė pasidalinti darbo pergalėninkai gynė respublikos gar dvejodamas atsakęs, kad ši mis sporte ir iš visos širdies bę sąjungos pirmenybėse. Kai — rugpjūčio trisdešimt pir :. Atvažiuokit — ir jūs būlinki sėkmingai mokytis bei kuriems iš jų teko dalyvauti moji, kai jis qrižo iš pasise sportuoti* lyg namuose, tarp savųjų. net tarptautinėse varžybose. kusių Europos pirmenybių j Nuotraukose: Z. Jukna, A. Kai paskutiniąją vasaros Universitetą pradėti naujųjų Bagdonavičius ir vairininkas Petras RUDYS mokslo metų. atostogų dieną mūsų studen G. Morkus po starto. Tauragės rajono Kuris studentas nesijaučia Sugrįžę iš Europos pirme tai jau sėdėjo jaukiuose bend „Lenino keliu“ kolūkio laiminqas, po vasaros suųrįžęs nybių (ir treneris A. Vaitke rabučio kambariuose, Antanas 1 Universitetą. O čia dar tovičius). pirmininkas
Dėkojame iš širdies
Didingos Programos didingi uždaviniai M
SUGRĮŽO ČEMPIONAS
* Įėjimo klausimus. Šie klausi mai šiais metais turi būti dar labiau užakcentuoti. Nuo to, kaip bus pravesti ataskaltinial-rinkimlnial susi rinkimai, kaip giliai ir nuo dugniai juose bus nagrinėja Tris kartus per pasta- eilė draugų nusineša savo mi klausimai, kokios gairės ruosius trejus metus „Ta ” apsakymus į bet kuriuos bus nubrėžtos ateičiai, pri rybinio studento“ redakci laikraščius ar žurnalus, klausys organizacijos tolimes ja skelbė apsakymo kon radiją, tačiau neparodo sa kursą. Vieną kartą buvo vo studentų spaudoje. ASIBAIGĖ studentiška rankomis pastatyti ir atiduoti Susirinkimas ___ r __ praėjo neįdo- nis darbas. skelbta feljetono ir jumo .vasara. Senosios ALMA eksploatacijai 7 objektai, — miai, be komjaunuoliškos ’ugGautus apsakymus redak Be to, reikia pabrėžti, kad MATER auditorijas, ligonlnė, kultūros namai reskos, o taip pat ir apy cija visada atspausdindavo, ir nelės, _nebuvo ’___ iškelta jo- šiems svarbiems įvykiams skaityklas vėl užpildė studen penki ūkiniai pastatai. Iš tie- kių problemų, naujesnių min- ruoštųsi braižos konkursai. Ir tenka jeigu tik jie tiko spaudai ne vien fakulteto tai, užvirė gyvenimas. Viskas, sų, puiki mūsų komjaunuolių, čių. apgailestauti, kad šios prie Ir, tenka pripažinti, buvo sekretorius, keli biuro nariai, rodos, kaip pernai, užpernai. studentų darbo pergalė! Atrodo, kad ir patys filolo- bet visi komjaunuoliai. Kiek monės nė karto nesulaukė atspausdinta net ir silpnoki) Tačiau, geriau įsigilinus, gali Darbe ir visuomeninėje gai buvo juo nepatenkinti, vienas studentas, nešiojąs itinkamo atgarsio rašančių mėginimų. Tai buvo padaryme pastebėti, kad šie metai veikloje sustiprėjo ir išaugo Toks ataskaitinis-rinkiminis su- komjaunimo bilietą, turi drą jų draugų širdyse. Deja, tai ta siekiant paskatinti prade mums daug kuo svarbesni, mūsų komjaunimo organizaci■ sirinklmas, pravestas tik tam, siai ir atviirai savęs paklaus (yra skaudi tiesa. Konkur dančius. Mus taip pasielgti negu prabėgusieji. Štai mes į ja. Komunistinės darbo vasa kad pravestų priemonių sąra- ti: sui savo mėginimų atsiuntė vertė vienas kilnus tikslas Universitetą 'susirinkome tuo ros metu į VLKJS eiles darbo1 še padėti „paukščiuką“, aiš — Ką gi aš pats padariau (tik vienas kitas draugas, ir — išvesti į žmones naują, metu, kada visa Tarybų ša stovyklose įstojo 25 geriausie ku, nebuvo ir nebus komjau per šį laikotarpį? Koks mano įtiek. Be to, tai buvo tik tegul ir labai dar jauną, nelis, visi tarybiniai žmonės ji studentai. nimo organizacijos tikslu. (pirmieji mėginimai. Todėl subrendusį talentą: tegul j) Ypač daug dirbo mūsų stu ruošiasi garbingai sutikti Čia kaltė tenka ir pačiam įndėlis į visos organizacijos (redakcija negalėjo suvesti teisia skaitytojas, tegul pa TSKP XXII suvažiavimą, ku dentai visuomeninio darbo sri (jokių rezultatų, negalėjo drąsina iekantįjį draugą tik darbą? kad sekretoriui, kuris ruošė ris bus svarbiausias mūsų die tyje. Vien tik skaičius, i paskelbti jokių duomenų, Ir ne vien paklausti. Pri geru žodžiu, lai pakritikuos nų, mūsų epochos istorinis per vasarą buvo išleista apie ataskaitą, bet ne susirinkimą, valo spręsti, samprotauti, (nes nebuvo apie ką rašyti, brandesnieji literatūros ži suruošta užmiršdamas, kad susirinkimo įvykis. Na, ir mes, studentai, 360 sienlaikraščių, nerimti, nesusitalkytl su esa i Kodėl taip atsitiko? Ne novai ir tuo padės rašančia, šią datą atžymime puikiais re virš 250 koncertų ir perskai parengimas tai kūryba, labai ma padėtimi, ieškoti ir atrasti. jau Universitete nėra ra jam. zultatais. Dar nei vienais me tyta 300 paskaitų, rodo, jog Atsiskaitomybės reikia parei Ateityje irgi bus sten šančių žmonių? Šitaip ma tais mūsų studentija taip šau musų jaunimas nesėdėjo su ir labai atsakingas darbas. kalauti grupėse ir iš kiekvieno nyti būtų neteisinga. Uni giamasi padėti jauniesiems niai nedirbo darbo stovyklose, dėjęs rankas. Neįdomiai ir nekovingai su nario. Tai mūsų versitete yra pradedančių literatams, ypač prozai kaip praėjusią vasarą. Musų Tokie rezultatai. Tačiau mes sirinkimai praėjo Teisės moks organizacijos negalime jais pasitenkinti. lų fakulteto II, III kurso kom susirinkimus padarys kovin 'prozaikų. Yra žmonių, la kam, (nepalenkiant ir poe ibiau ir mažiau gabių, ku- tų) suteikiant tribūną ir Mūsų laukia nauji uždaviniai, jaunimo organizacijose. Štai gus, įdomius ir naudingus, > rie mėgina savo plunksną duodant vietos mūsų lai ir žymiai sunkesni, todėl ir IlI-me kurse praeitais metais O vienąkart reikia pasiekti reikalaviinai taip pat padidė daug komjaunuolių turėjo įsi tai, kad komjaunuolis susirin I prozos žanre. Tačiau savo kraštyje. Bereikia, kad visi Didingos Programos ja... Šiuo metu prasidėjo ata- skolinimų, keletas komjaunuo kime pajustų savo draugų I laikraštį jie, kažkodėl, ne draugai, prieš išnešdami į skaitiniai-rinkiminiai pirminių lių dėl blogo mokymosi ir el petį, pajustų kolektyvą. Ir pa įvertina. Nepasitiki juo? Ne, pasaulį savo, nesvarbu — organizacijų susi gesio paliko Universitetą. Šie justų atsakomybę Partijai, to irgi nepasakysi. Gal grei apsakymą ar jumoreską, didingi uždaviniai komjaunimo rinkimai. Tai pats atsakingiau klausimai, be abejo, privalėjo komjaunimui, liaudžiai, drau čiau jau čia turi įtakos kas dažniau ir labiau noriai sias laikotarpis . komjaunimo dominti komjaunuolius, atėju gams. kita. Kas, į tai šį sykį ne spausdintusi mūsų laikraš (Atkelta iš 1 psl.) organizacijos, komjaunimo sius į susirinkimą. Reikėjo iš siimu atsakyti, nes nenorė tyje. Česlovas LADUKAS O visų svarbiausia — ką gero turi mūsų broliškos grupės gyvenime. Nuo to, kaip analizuoti priežastis, kelti čiau įžeisti jaunus draugus, Universiteto komjaunimo aikštėn trūkumus. Tačiau to tautos, ir joms noriai atiduotu praeis ataskaitinis-rinkiminis nebuvo. Komjaunuoliai Iš su mėginančius plunksną, kaip atspausdintą kūrybą „Tary komiteto sekretorius me savo mokslo laimėjimus. susirinkimas/ žymia dalimi pri sirinkimo išėjo nieko nesuži ir aš. Viena aišku, kad visa biniame studente“ galima klauso tolimesnis komjaunimo aptarti čia, Universitete, Tuomet bus visiems nauda. noję, be jokių minčių ir išva /įvairiuose kūrybiniuose ko Komunizmo sukūrimo užda organizacijos darbas. dų. O juk IlI-me kurse buvo lektyvuose, dar pataisyti ir Komjaunuolis atėjo į susi tikrai viniai reikalauja toliau plėsti apie ką kalbėti. Susitai išeiti į plačią skaitančiąją ir gerinti mokslinius tyrimus, rinkimą. Jis su savim turi at kymas su blogiu, deja, nepuo komjaunuolio visuomenę jau su pataisytu, plėsti ir gerinti mokslo peda sinešti ne tik šia komjaunimo organizacijos. //i labiau brandžiu kūriniu. goginių kadrų rengimą.. Moks bilietą ir atsėdėti vieną ar dvi Šie pavyzdžiai rodo, kad valandas, tačiau jis turi akty („Tarybinis studentas“ galelinis darbas Universitete dar viai Tokį vakarą suruošė tarybinės lietuvių literatūros būre (tų ir turėtų virsti diskusi dalyvauti svarstant visus kartais mūsų aktyvistai nuei nepakankamai išvystytas, per rūpimus problemas, na mažiausio pasipriešinimo lis, kurio nariams dar pavasarį, lankantis poeto gimtosiose jų klubu pradedančiųjų kūmaža paruošiama darbų spau pareikšti klausimus, savo mintis ir pagei keliu, formalizmo keliu. O juk vietose ir kalbantis su jo giminėmis, kilo ši mintis. į kolonų (rybos klausimais. Tam je dai, monografijų. Trūksta ori davimus. O juk dažnai būna šiuo metu komjaunimas turi salę antradienį rinkosi visi, kam brangus ir artimas poeto igu Universitete atsiras pa ginalių vadovėlių, paskaitų ir taip, kad susirinkime šneka imtis tų uždavinių sprendimo, kovotojo vardas, kas pamėgo jo ugningus eilėraščius. . rkankamai. • metodinių nurodymų kursų, ma tik bendrais žodžiais, kal kuriuos iškelia gyvenimas, iš Svečiuose — Vytautą Montvilą pažinojusieji žmonės: poe / Perskaitęs šias eilutes, ypač neakivaizdininkams. Per bama tik todėl, kad reikia kal kelia TSKP naujoji Progra maža mokslo tiriamasis darbas bėti. Tikrasis susirinkimas daž ma, kuri bus priimta XXII tas Teofilis Tilvytis, mokytoja, poeto seminarijos laikų kai kas, gal būt, pradės dirbamas gamybos sąlygomis niausiai prasideda jau užda suvažiavime. Centre turi būti mokslo draugė Elena Eldukaitytė, Jonas Kličius, Vincas Mėš piktdžiūgauti, gal būt, ma no žodžiai dar ir ži kartą — kolūkiuose, tarybiniuose rius susirinkimą. Tuomet atsi tarybinio žmogaus auklėjimo lius. Daug įdomių prisiminimų apie poetą kovotoją, žuvusį nuo (liks neišgirstas šauksmas ūkiuose, įmonėse. Dalis pui randa ir apie ką ginčytis, ką klausimai, naujo, komunisti kių mokslo minties laimėjimų svarstyti, ką sverti ir pasverti. nės epochos piliečio formavi fašistų kulkos prieš 20 metų, papasakojo svečiai. Prieš mū (tyruose. Gal būt. Vienoki sų akis iškyla Montvilos seminarijos dienos Kapsuke, studi į aš nesu tokios blogos nuoŠtai istorijos-fiiologijos fa mas. vis dar lieka Universitete. Ne Komunistų Partija iškilmin jos Kaune, kalinimai, darbas Vilniuje 1940 metų pradžioje įmonės apie savo idėjos pakankamai kompleksiškai kulteto lituanistų V kurso pir sprendžiamos aktualios teori minė organizacija. Dirba ne gai skelbia, kad dabartinė ir nepaprastas jo kūrybinis pakilimas, veikla pirmaisiais draugus, apie bandančius plunksną draugus. Be to, nės ir praktinės problemos, blogai. Čia daug yra aktyvis karta gyvens komunistinėje LTSR susikūrimo metais. Šie žodžiai turi T. Tilvytis, be atsiminimų, paskajtė ištraukas iš poemos, 'yra ir mūsų pradedančiųjųI turinčios didžiulės reikšmės tų, gerų komjaunuolių. Atro visuomenėje. kiekvieno komjau skirtos mylimojo rašytojo atminimui, ,,Daina gyvybės kai 'literatų būrelis. Jo narius mokslo pažangai, komunizmo dė, lituanistams bus apie ką įelektrintiširdį, turi jį uždegti mano teisingi žodžiai irgi kūrimo patirčiai apibendrinti. rimtai pakalbėti. Tuo labiau, nuolio buvo svarstomas TSKP naujiems darbams, naujiems na" O penktojo kurso lituanistas Kęstutis Nastopka padarė išgali nejaudinti. Jums pri-j Dar neveiksmingai koordinuo kad Programos projektas. Tačiau, ižygiams. Komjaunuoliams šiuo •• ---- ........ -......................... -r 'klauso žodis, jaunieji litejamas darbas tarp fakultetų kaip bebūtų geista, po sekre metu blogai dirbti negalima. pranešimą „Mūsų Montvila“. Skaitovai padeklamavo šio mū ratai. Vieną kartą atsigręž ir atitinkamų LTSR Mokslų toriaus Girdenio pranešimo, Reikia dirbti tik labai gerai! sų tarybinės literatūros žiburio ne vieną eilėraštį. kime veidu į studentišką akademijos bei kitų mokslinio kalbėjo tik keli draugai, Praeitais metais Universite Vakaras padėjo literatūros mylėtojams dar geriau pa spaudą. ir | tyrimo organizacijų. Mokslo tai neesminėmis temomis. Kiti to i komjaunimo aktyvas pla žinti mylimo poeto asmenį, jo kūrybą. Vytautas DENASl tiriamojo darbo planai visų gi tylėjo, lyg pirmaklasiai, čiai i svarstė komunistinio aukA. BERŽELIONIS pirma turi būti nukreipti na grinėti stambioms mokslinėms problemoms naujausiose moks i lo kryptyse, susijusiose su to LEGA ir klega ištisą O čia dar susitikimai su ju; įvairiuose susitikimuose Kuršėnai... Tai tolimas — Na, kaip? Patinka Ne 1 lesniais mūsų socialistinės pra dieną mūsų žilasis Vladimiru Leninu. Jis at pasakoja jaunimui apie pra ir kartu artimas man mies muno krašte? — klausinėjo monės, žemės ūkio bei jų eko I senelis Universitetas. vykdavo į VCK darbuotojų eities kovas; išrinktas cuk tas, — dažnai kalba Je draugai. nominio pagrindimo klausi Reikšmingu laiku prasidė susirinkimus, mokė budru raus kombinato pamainos meljanas. — Ačiū. Reikalai geri, I I mais. jo naujieji mokslo metai: mo ir negailestingumo kla partgruporgu. Ir iš tiesų! Jemeljanas — šypsojosi Jemeljanas.Todėl Universitete reikia per visą planetą žaibo grei siniam priešui. Kartą DarSenuko rankose, virpa Dmitrijevas tautybės čuva- Kartais man atrodo, kad sudaryti perspektyvinius ka čiu praskriejo TSKP Pro gevičiui, vykdant Dzeržins laikraštis. Naujas TSKP šas, gimė Totorijos autono Lietuvoje aš gimiau ir už tedrų mokslo tiriamųjų darbų gramos projekto žodžiai. kio pavedimą, teko ir as Programos projektas! minėje respublikoje. Anksti augau — taip artimi man planus, reikia šiuo požiūriu gi Studentai — šis gražus gy meniškai susitikti, paslkal— Džiaugiuosi, — sako netekęs tėvų, išėjo „į žmo- pasidarė darbo draugai-lieliai pergalvoti naujus, rpatai--—— g venimo žiedas — gyvai tuviai. > syti senus planus ir numatyti g svarsto apie ateitį, disku Dukros Nina ir Nadia, Antanas DAMBRAUSKAS priemones jiems įvykdyti. Rei- g tuoja. sūnus Vladimiras mokosi kia labiau rūpintis mokslo pe- g Džiaugsmo ritmu plaka lietuvių kalba dėstomoje dagoginio personalo rengimu g ir senų komunistų širdys. mokykloje. i ir jo kvalifikacijos kėlimu, g Man prisimena du susi Taip! Gal po keleto me i Partija ir vyriausybė sudaro g tikimai. tų čuvašo Dmitrijevo val reikiamas sąlygas ir kelia už- g Bloknote — dvi pavar kus keliai atves į Vilniaus davinį sparčiau ugdyti aukš- įį dės: lietuvio Kazimiero DarValstybinį universitetą. Gi >, tos kvalifikacijos nacionalinius g gevičius ir čuvašo Jemelpats šeimos tėvas išėjo vi bėti su proletarinės revoliu Kazimleras, — kad savo nes“. Įstojo į Cistopollo ae sai kitokius „universitetus“. •ii. kadrus, bet, deja, šios galimy- g jano Dmitrijevo biografijų cijos vadu. gyvenimą tampriai susiejau roklubą, tapo bortmechanibės mes reikiamai nepanaudo- S nuotrupos. gyvenimas užgrūdi Padėtis labai įtempta. su partija, kurios lozungas, ku. 1939 m. jį pašaukė j Sunkus jame. Universiteto visų sričių g no Jemeljaną. Šiuo metu jis — „Viskas vardan žmo Armiją. Leningrado bloka Šalis pergyvena nepo lai REVOLIUCIJOS veiklai pagerinti yra daug bū- S sėkmingai dirba suvirintojų ij žmogaus gerovei“. Per dos metu buvo sužeistas. IŠKOVOJIMŲ kotarpį. Sunku. Komunistai gaus dų, bet pats svarbiausias — g Pavenčių autotransporto H „Tarybinį studentą “ noriu 1944 m. vasarą įvyko kontoroje. SARGYBOJE i kūrybinės iniciatyvos išvysty- g nenuleidžia rankų. Ir Kazi palinkėti visiems jaunuo pirmoji pažintis su Lietu > mas ir atsakingumo jausmo už 0 — Aš, kaip TSKP na liams ir merginoms: ruoški mieras Dargevlčius sujun va ir Kuršėnais. Po pusme — Už ką tu, žmogau? savo darbą sustiprinimas. Jei 0 rys, norėčiau palinkėti Uni tės tinkamai sutikti ateitį! pradėjo mes išvystysime kūrybinę int- fe Klausimas — trumpas gia savo likimą su tais, ku Perimkite iš mūsų, senų čio Jemeljanas versiteto studentams, — sa fe ir rūstus. Apsispręsk, ne rie išėjo šturmuoti naujų komunistų - revoliucionierių dirbti Pavenčiuose. ciatyvą, savarankiškuma, la-. I Prasidėjo gyvenimas ko Dmitrijevas, — kad jie biau jausime atsakomybę, tai S dvejok. Jauną tarybų vals aukštumų. Nuo 1923 metų estafetę ir pratęskite ją. draugiškų lietuvių tarpe. brangintų tuos iškovojimus, sėkmingai išspręsime didingus fe jis — Lenino įkurtos partlIr baigdamas pridūrė: Bet ir gimtinė tebevillojo. i‘r sudėtingus mums keliamus fe tybę ruošiasi pasmaugti už — Jūs gyvensite komu 1959 m. Dmitrijevas apsi kuriuos kraujo kaina pasie 1 uždavinius. O Universitetas, fe sienio interventai. Nesnau jos narys. — Su partija, su Leni- nistinėje visuomenėje. Lai lankė Totorijoje, savo gim kė jų tėvai. Aš irgi karia >1 kaip mokslo ir kultūros židi- fe džia ir vidaus kontra. Oriškllmingai prisiekia mingo kelio! Gero vėjo! tajame kaime. . . .Į gimtinės vau, buvau apdovanotas ’nys, Įneš savo prideramą in- g fe ganizuojama Visos Rusijos nu! Kazimieras. dangų smigo naftos gręžimo „Raudnosios žvaigždės“ or dėlį J komunizmo kūrimą ne g CUVAŠAS Metai bėga ir bėga. Po bokštai. Saulė žaidė erdvios dinu ir medaliu „Už drą tik mūsų respublikos, bet Ir L fe Ypatingoji - - komisija - (VCK). karo NEMUNO KRAŠTE vidurinės mokyklos languo visos Tarybų Sąjungos mastu. | Kumečio sūnus Kazimieras Didžiojo Tėvynės Kazimieras grįžta į Lietu se. Tolumoje bolavo kolūkio są“. Jei reikės — suvirini Visą savo veikla, kūrybą, va- g Dargevičius, pirmojo pasau- vą. Dešimt metų išdirbo Virš Kuršėnų tyliai ple gyvulininkystės pastatai. mo aparatą pakeisiu gink lią skirkime tolesniam moks- g linio karo audros atblokštas Pavenčių cukraus kombina veno vasaros vakaras. JeNaujos permainos kiekvie lu! lo klestėjimui komunistiniam | Rusiją, nedvejodamas to profsąjungos vietos ko meljanas Zacharovičius name žingsnyje. ...Štai apie tuos du susi jaunimo auklėjimui, komun z- | *ma r«kas ink/ j miteto pirmininku. Šiuo me mėgsta toki lietuvišką pei Jemeljanas susitiko su tikimus, įvykusius tuoj po mo sukur mui musų šalyje. | t * čekistu, Felikso Ed- tu jis — personalinis pen zažą: triukšmas aprimsta, pirmuoju savo mokytoju TSKP Programos paskelbi Universiteto kolektyvas, parti- g .... ’ _ ........ fe mundovičiaus Dzeržinskio sininkas. Bet ir dabar Le- medžių lapai tyliai šlama, Aleksandru Belorusovu, su mo, aš ir nutariau papasa nės organizacijos vadovauja fe mokiniu. nino ordininkas stovi ri- ir tik fabrikų kaminai, kaip rajono vykdomojo komite koti „Tarybinio studento“ mas, pasiryžęs pateisinti deda fe Kazimieras — dar nejau devyneri me- ir dieną, tebepulsuoja, te-, to pirmininku Nikolajum skaitytojams. mas viltis ir ivykdyti tuos di fe partietis. Formaliai. Gi, vi- kiuoėje: 8 tai renkamas Kuršėnų ra besvaido juodų dūmų ka Kudrešvou, padėjusiais jam Vilnius — Kuršėnai — dingus uždavinius, kuriuos g sa širdimi jis su partija. jono 8 liaudies teismo tarė- muolius. išeiti „į žmones“. Vilnius. < iam iškelia tėvynė, liaudis ir Komunistų partija. KOMJAUNIMO GYVENIMAS
K OMJA U N U O LIS atėjo į susirinkimą
I
P
MUSŲ MONTVILA"
K
DU SUSITIKIMAI
MUS DARBAS IR DAINA KOLŪKIUI... Prabėgo kelios mokslo savaitės, nusinešdamos su savimi paskutiniuosius ato: stogų prisiminimus. Nus lūgo ta didžiulė entuziaz mo banga, kuri buvo ap ėmusi mūsų Universiteto studentus šią komunistinio darbo ir poilsio vasarą. Da bar vėl paskaitos, knygos, konspektai. .. Mūsų fotokoresponden tas R. Rakauskas vasarą lankėsi keliose darbo sto vyklose. Ir dabar Į redakci> ja atnešė pluoštą nuotraukų, kurios vėl kelia prisimini mus, vėl matai tuos drau gus, su kuriais dvi savaites ; kartu dirbai, valgei, šokai. Tos nuotraukos vėl prime- i na mums kolūkini kaimą ir ! jo puikius žmones. Nesvarbu mums, kokios j tų vaikinų ir merginų pa-| ! vardės, kuriuos matome Į nuotraukose. Visi dirbo pui-; kiai. Svarbu nuveiktas darbas, i prisiminimai. ..
KOMUNIZMO PERGALE PRIKLAUSO NUO ŽMO NIŲ, IR KOMUNIZMAS STATOMAS ŽMONĖMS. KIEKVIENAS TARYBINIS ŽMOGUS SAVO DARBU PRIARTINA KOMUNIZMO PERGALĘ. (IS TSKP PROGRAMOS PROJEKTO)
Daugiau kaip 1700 studen tų šią vasarą padirbėjo sto vyklose. Tai kasmet didėjan tis skaičius. Mūsų dėstytojai irgi dirbo kartu; daugiau kaip 120 pabuvojo darbo stovyklose.
*♦*
Eišiškių rajono „Gegužės Pirmosios“, Kėdainių raj. „Gudžiūnų“ ir „Rytų aušros“ kolūkių vadovai dėkojo už talkas lauko darbuose, čia daugiausia dirbo merginos.
Darbų pagal sąmatinę ver tę studentai atliko už 255000 puiki dovana rublių. Tai TSKP XXII suvažiavimui.
Dažnai ateidavo kolūkiečiai pažiūrėti, kaip dirba Jauni mas. Ir visada pasidžiaugda vo, pagirdavo... .
70 sienlaikraščių Išleido kolūkiuose mūsų literatai ir dailininkai. O savo pamainose net 367. Gražūs skaičiai!
200 vakarų buvo suruošta kolūkio kaimo žmonėms. Su paskaitomis, su koncertais Daugiau kaip 150 pokalbių įvyko apie TSKP Programos projektą. Kolūkiečiai gausiai lanky davosi.
Beveik kasdien vykdavo sportinės varžybos. Ir nes varbu, kas laimėdavo. Svar bu, kad atsirado naujos aikš telės, pamėqo žmonės, spor tą.
Sukirto studentai kirvius i balkius ir išvažiavo moky tis. Kitą vasarą vėl sugrįš....
/
KRISLAI ! AKYJE (ŠĮ KARTĄ BE ADRESO) Tarp dviejų auklių vaikas be galvos. Taip byloja sena žmonių išmintis. Ir ji visiškai nepaseno, nežiūrint į tai, kad mes kalbame gražius žodžius apie gražią studentiją. Buity je, kasdieniniame gyvenime vis dar apstu piktdagių, kurie nenoromis doram studentui prie rūbo prisisega. . .
R. OZOLAS
MUMS PLOJO VENGRAI Pabaiga, Pradžia Nr. 19 (398) Iš tiesų tai buvo ne restoranas, o moder niška valgykla, su nenąaža betonuota šokių aikštele, kurioje, pastatę chorui vietoje stovų stalus, mes puikiausiai galėjome koncertuoti. Man tai nebuvo naujiena — juk Vienoje, septintame pasauliniame festivaiyje, mes taip pat grojome laikinai mums savo patalpas užleidusiame restorane. Ir, atrodo, neblogai sugrojome. Ir aukso medalį parsivežėme. O, gal būt, reikėjo atsisakyti nuo dalyvavimo konkurse? Manau, šito poelgio tikslingumo aiškinti neverta. Dabar, atsidūrus panašiose sąlygose, kilo ginčas. Meno vadovas sukvietė visus ansamb liečius ir pasakė: a — Kaip jums atrodo, ko mes čia atvažia vome? Mano nuomone — dirbti, mokytis, mokyti kitus. Koncertas turi būti. Ir labai geras koncertas. Ir koncertas buvo. Labai geras koncertas. Įdomu buvo stebėti šio koncerto žiūrovus. Prieš pusvalandį purkšnoję alų, šokę azar tiškus modernius šoklus, jie dabar sėdėjo viską užmiršę ir klausėsi. Klausėsi taip, kaip retai kas tesiklauso. Ir juokėsi taip, kaip retai kas tesijuokla. Ir susimąstydavo, kaip tik gali susimąstyti žmogus. Aš stebėjau vie ną vokietį. Po „Buchenvaldo varpų“ jis atsi stojo ir plojo net tada, kai kiti jau pabaigė. Tada aš pagalvojau, kad savo abejonėmis, ar žmogus trumpomis kelnėmis, geriąs alų ir šokąs modernų šių dienų šokį, gali su prasti „Buchenvaldo varpus“, „Žygiuoklt, ku biečiai“, „Bernelį tinginėlį“, mes Įžeidėme jų žmogiškąjį orumą ir pažeminome save.
Įpratę prie Universiteto Aktų salės, Valsty binės Filharmonijos, geriausiųjų respublikos scenų, tada kai kas iš mūsų matė tik save. Ir nepažiūrėjo į tuos, kurie norėjo išgirsti mus. Norėjo, bet neturėjo tokios salės, kaip Filharmonijoje ar Universitete. Rytą pas mus atėjo Budapešto Iotvioš LcVARGŠES KĖDĖS rand vardo Valstybinio Universiteto kultūros Kėdės, tos kėdės. Ant jų sektoriaus pirmininkė Eva Gabor ir paprašė: sėdi išminčiai ir filosofai, sėdi — Ar negalima gauti „Buchenvaldo var ir mūsų studentas. O nueik pų“? Mes tos dainos niekada negirdėjome. Ji mums paliko gilų įspūdį. Rekomenduosiu į bendrabutį, pasižvalgyk po mūsų Universiteto chorui. kamabarius, tai iš to širdies Nusirašė dainą ir jaunuoliai iš Lenkijos. skausmo susirgsi. . . Kas kam Du prašymus atsiųsti dainą į Vokietijos De barys — vis luošą baldą at mokratinę Respubliką mes gavome vėliau. rasi: stalą arba kėdę. Kart Daina, nuskambėjusi Novgradverioce val kartėmis abu šlubu bus. Kas stovėdamas prieš vieną paveikslą, pagalvo-i gyklos betono aikštelėje, skambės Vengrijoje, pavasaris vargšelės kėdės ir jau, kokios buvo Vengrijos pakelių tuopos.i Lenkijoje, Vokietijoje, jos klausysis šimtai, stalai pagalbos ir šaukiasi. tūkstančiai žmonių, ir jų veidai bus rūstūs man pasirodė, kad Jos buvo geltonos. Tur Bendrabučių sandėliuose lyg ir pasiryžimo kupini, kaip ir tų jaunuolių būt šitaip mirgėjo saulėje lapai. O laukai Borodino lauke po kautynių buvo rausvi ir geltoni. Gal dėl kaštonžemio trumpomis kelnėmis, kurie prieš pusvalandį šlunkai mėtosi. ir ražienų, žodžiai „tuopos“, „laukai" įgavo gėrė alų ir šoko modernius šių dienų šokius. Baldai yra visuomeninis Kiekviena šalis turi savo charakterį. Jis spalvas. Jie jau nebebuvo abstrakcijos, tu-i turtas ir juos reiktų geriau atsiskleidžia kaip įvykių, reiškinių, vaizdų, rinčlos sąmonėje, geriausiu atveju, grafišką tausoti. Ar ne metas kėdes ir spalvų nuotaikų ir daugybės daugybės kito formą. O dar vėliau aš išgirdau vengrišką stalus pastatyti į kambarį vi kių veiksnių visuma. Kaip ir žmogaus cha žodžių skambesį. sam laikui ir jų nekaitalioti. Buvo tai Debreceno rajono kooperatyvų! rakteris, jis yra nepaprastai sudėtingas, ir Ir įrašyti į baldus to kamba suvokti jį, nekalbant jau apie pažinimą, yra valstiečių šventėje. Vaikščiodamas žmonių rio numerį. Tada bus galima minioje, nuošaly, po gaubtu, aš pamačiau se-i labai sunku. bet kada sužinoti, kuriame Prieš kelionę aš skaičiau vengrų rašyto nį, kuris, smakru paspaudęs smuiką, truputį! kambaryje kokie baldai nu jų knygas, stengiausi susipažinti su moksli palenkęs galvą, grojo, nekreipdamas dėmesio! kentėjo nuo įsisiautėjusio, be-i ne literatūra apie Vengrijos praeitį bei da i tai, kad aplink juda minia, kad aplinkj . sisupančio kėdėje pinokio. . . ! bartį, bet tos visos žinios, būdamos objek triukšmas ir kad aš, norėdamas geriau gir-1 tyviai potencialios, nedavė aiškių, konkre dėti jo melodiją, priėjau gal pernelyg arti.i čių rėmų, kurie apibendrintų visus man Senukas buvo taip susikaupęs, kad ir pats,! BENDRABUČIŲ AKINIAI • žinomus faktus, sujungtų juos į vieningą tur būt, užmiršo grojąs. O aš stovėjau iri Ir bendrabutis turi savo visumą, suvokiamą kaip konkrečią realybę. klausiausi. Cardašo melodija buvo tokia pa akis — langų skyles ir savoPati kelionė labai praplėtė pažinimo ga prasta ir tokia nuoširdi, kad aš ją aiškiai, akinius. Tai langų stiklas. O limybes, tačiau ir ji tikpildė faktų atsargą, beveik apčiuopiamai, girdėjau visą kelią. Pro • • • nesurišdama jų į vieningą, protu ir jausmu mašinos langą bėgo vynuogynai, kukurūzų, klek tų akinių sudužusių, kiek būt vandeniu. Kursas bus suvokiamą, laukai, baltųjų akacijų giraitės, molio spal| visumą. Aš stebėjau peizažą, visai išbirusių. Lyg būtų peš [stojant į kažkurį klubą Ang tur lijoje, naujas narys privalo pa- įšventintas į studentus, jei senij- stebėjau žmones, stebėjau miestų judėjimą; vos karvių bandos, o senio smuikelis vingia-, tukas apskaldęs. Dažnai būna plekšonti delfiną. Beje, šitas pro nai išgers cheminį eleksyrą. Ta taip: atidarys langą ir palie cesas atliekamas, kai delfinas iš čiau pirmas gurkšnis taip dirgi mačiau, kad mūsų beržų pakaitalas ten yra vo čardašą taip aiškiai, kad net virš daubena veido raumenis, kad antrą aukštaūgės tuopos, kad žmonės, priešingai lės pakilęs rūkas aidėjo tuo pačiu paprastu, ka. Neužkabins, nepritvirtins kiša snukį iš eketės. Tradicija. kartą gurkštelėti dar galima, o šalyje tokių neturinčių ką mums, daugiausia šviesiaplaukiams, savo nuoširdžiu skambesiu. rėmų. Vėjas daužo langą, Mūsų veikti dykaduonių nėra. Tradi trečio — jau ne. Dabar, kai aš pagalvojau apie tą senuką tranko ir išbeldžia stiklą. Tuo cijos — yra. Paprastai linksmos, Iškviečiami seniūnų pavaduo geraširdiškumą pabrėžiantiems asimetriškais tojai, jiems kapituliavus prieš bruožais, yra tamsiaplaukiai, kad jo čardašo melodijos jau neprisimenu. Liko galima įsitikinti nuėjus į ben- nes jos pagyvina darbą ir moks stiklinę, miestaišaukiami komjaunimo taip ir visame pasaulyje, turi savo tradicija yra pirmaritmišką tik jausmas, nuotaikos prisiminimas, ir visa drabužius vėjuotą dieną. Tada lą. Tokia sekretoriai, jų pavaduotojai, prokrikštynos. tai, ką aš mačiau, grįždamas tą vakarą atga saugokis, neik arti mūro. I' kuršių forgai. Bet ir tai kiek žymesnio darbo ir poilsio bangavimą. _ ___________________ , jau Chemijos fakultetas .. irgi Visa tai aš mačiau, visa tai aš prisimi- į Debereceną, lieka nuspalvinta tuo jausmu Krisdamas sudužusio lango pakrikštijo savo naujokus. Atli- eleksyro nusekimo stiklinėje ne simato. Į pagalbą savo lyderiams niau, bet visa tai tebuvo tik faktai, PrisimiVėl gimsta ta nuotaika, ji jungiasi su kito stiklas gali mirtinai nukirsti. visi pirma- ateina visas kursas ir stiklines nęs vieną iš jų, aš galėjau jį užmiršti se- mis, ir spalvos bei garsai, atgaivindami ma Nejau nėra rankų, nejav aukštesniųjų vis dėlto užbaigia, džiūgaujant kančią sekundę ir, nejausdamas jokio porei tytus vaizdus, sukuria vieną didelį gyvą ša veteranams chemikams. sunku langus užkabinti, kad; Ypač stiprią reakciją sukelia kio susikaupti, pamąstyti, tuoj pat ‘ iškęs visas galėjau lies paveikslą. langų nesudaužytų vėjas. „krikšto tėvo“ A. Lastausko šven galvoti apie visiškai kitokius dalykus. Aš gal ir nebūčiau apie tai pagalvojęs, Tuo pačiu tenka pridurti, ________ r__ x_. Pirmokai tinimas. Pirmokai nori tapti che Tačiau kartą Debrecene aš pamačiau pa jeigu, dalindamasi mūsų koncerto įspūdžiais, kad ir auditorijų langai ken Įtariamai žvilgsi T zujančius šen mikais, bet baisiai bijo šalto, šluota šlakstomo vandens. Užsta veikslą. Įėjau tada Į vieną iš Debreceno viena vengraitė nebūtų pasakiusi: čia tik dėl to, kad paskutinė lėje susispietęs būrys meta stik muziejaus ekspozicijos salių ir sustojau. — Aš jaučiuosi lyg Lietuvoje pabuvojusi. grupė išeina iš paskaitų ir lines. Merginos pakelia triukšmą, tai diplomantai. „Laszlo Hollo. Tocoskerti TSJ“. Ką reiškė O juk tai, tur būt, tiesa. niekam nedingteli galvon, koPilnutėlėje tarsi mūsų ansamblio merginos salėje šis pavadinimas, aš nesupratau,, bet tuoj anot žmonių tariant, atsukti; kuršiai ir daug - šokant „Klumpakojį“, suvejamos pats sau — „Vengrija“. kursų studentų... Visiems įdo į rato vidurį. Triukšmas nenuty pat išsiverčiau rankas if uždaryti langus. mu, la tol, kol merginoms pavyksta kaip „jaunikliai“ iškęs visas „Vengrija", ir niekaip daugiau. Mes nuoširdžiai susidraugavome su Veng Grupių seniūnai tuo tikrai pa tas procedūras, pralaužti gyvą diplomantų užtva kurias ne taip Paveiksle nebuvo nei žmonių, nei daiktų. rijos jaunimu. Išvažiuojant Vengrijos komJ seniai kentėme patys. Pirmokai rą ir išlakstyti. Pakrikštyti. .. sirūpinti galėtų. sunki ir jaunimo CK ansamblis padovanojo mum1 Po to muzika, šokiai. Pirma Buvo tik dvi spalvos — mėlyna, įtariamai žvilgsi į zujančius šen Ir pagaliau apie kanablį. bei vyresnieji sodri, skambanti visais savo atspalviais, ir ten diplomantus, smalsiai, o kurses Jau kalbina vengrų tautinių rūbų komplektą ir išmoki aukštesniųjų Jų irgi dažnai pasigendama. kartu ir baimindamiesi laukia pirmokai, domisi Kas tai šokį. Kol kas tai tik žingsniai ir judesiai (ir atvirkš- geltona — mažas geltonas lopelis. kursų merginomis Užkabintum langą, tačiau įvertinimo. buvo — audros debesys su saulės spindulių Kad jame suspindėtų dalelė Vengrijos spalvi Pradžia nebaisi. Vienas penk čiai): nors imk ir su pirštu užka takursis _ Mūsiškė, rodos? Tik scenoj pluošteliu, jūros banga ir pakrantės pienė ir garsų, reikia daug ir daug dirbti. O pir paskelbė vakarą apda bink. Kanablials aprūpinti rytu, o pirmo kurso šefas dėsty tai nemačiau. — man tai nė kiek nerūpėjo. Map paveiks miausia — išlaikyti ir sutvirtinti tai, ką me: — Taip, chemikė. langus jau ne studentų rei tojas Bartkus papasakojo apie — O kodėl ne. .. šlapia? las vadinosi „Vengrija“. pajutome ir suvokėme važinėdami Vengrija perspektyvas, apie rei kalas. ! chemikų Aš žiūrinėjau visus to dailininko paveiks keliais, stebėdami jos miestus ir žmones — Tai kad aš nebuvau. Sėdė kalavimus studentui ir speciajau suole. lus, o mėlyna ir geltona keliavo kartu. Gel klausydami jos garsų, gėrėdamiesi jos spal istui. . . . . — Nusikaltimas: už tai, žinot, Po to prie stalo išeina dvi į PERSISALDĘ RUPORAI toni atspalviai ribuliavo ant seno vyro vomis. sutana panašiais drabužiais apsi- reiktų visą kibirą asmeniškai... Draugiška aplinka sudaryta. skruosto, geltonas pavasario dangus padėjo Mūsų naujieji draugai vengrai yra tos pa vilkusios diplomantės. Rankose — Kad gali radijo ruporai stora ir rimta knyga. Merginos Tegul kol kas šokių salėje, bet kovams nešti lizdus, geltonas moters sijonas čios nuomonės. Ir kadangi mes jiems pali naujokai jaučiasi kaip namie. Ir persišaldyti, tuo irgi niekas paslaptingai perskaitė gal tris kome komplektą skudučių ir lietuviški jau norisi tikėti, kad vyresnieji užsikabino už grėblio, ir ji norėjo jį nukra neabejoja. Užtenka tik užsuk dešimt straipsnių, kuriuose buvo draugai „Klumpakojį“, jie pareiškė įsitikinimą, kad padės ir tada, kai bus tyti; mėlynas dangus, mėlyna žemė, mėlyna visi galimi studentiško ti į bendrabučius, prikišti numatyti mes greitai vėl susitik slme. gyvenimo atvejai. Stačiai univer sunku, kai pagalba bus reikalin sutema ir mėlyna mūrinė siena. Ir kai aš. ausį prie radijo aparato rupo salūs receptai. Tik viena smulk ga. R. Vaitkevičius rų ir įsitikinsi. Sklinda neaiš mena pirmokams buvo neaiški: ChMF IV k. ar ne? Ar iš tikrųlų kūs garsai Ir, anaiptol, ne 'tikėti jais augintis ilgus nagus, „kad solistai dėl to kalti. Ir vėl reikia galima būtų krapštyti nuo. buto šeimininkas atsako už sėdas iš stiklinių, jas plaunant , ar tikrai kaproninės kojinės ap sukultas lėkštes. . . ne jo sve saugo nuo koncentruotos sieros „Tarybinio studento čias. Tiktai mūsų bendrabu- rūgšties? skaitytojų konferencll Jeigu neskaitai, tai toli gražu ne viską žinai apie čluos kai kada į metus po Tačiau apgalvoti tai nebuvo mūsų Universiteto įvairiapusį gyvenimą. Kad ateityje įvyks šio mėnesio pabaigi keletą kartų keičiasi šeiminin kada. Prasidėjo tikrasis krikštas. stalo pasirodė trys litrinės nuolat galėtų tave aplankyti „Tarybinis studentas“, kad kai, ir niekas nepatikrina, ar Ant je. Tikslesnė data, laikas stiklinės su bespalviu skysčiu, jį gautum be sutrikimu, būtų labai pravartu, kad užsi Ilgus metus Istorijos-filologijos fakultete mažas dėmeprieš išeidami kartais jie „nėr vieta bus paskelbta papi prenumeruotum mūsų laikraštį. skiriamas meno saviveiklai. Ir nenuostabu, kad IFF sys buvo nugirdo“ ruporų. Universitete prenumeratą priima visi spaudos platin domai. Sekite mūsų skeli O patikrinti reikėtų. Kei i fakultetų meno saviveiklos apžiūroje užimdavo paskutinių tojai grupėse ir „Tarybinio studento“ redakcija. mus. čiasi šeimininkai, išeinantieji i ją vietą. Pereitais mokslo metais fakultete buvo sudaryta 25 Prenumeratos kaina: iki šių metų pabaigos privalo palikti radiją sutvar- meno saviveiklos grupė, kuriai vadovavo aktorė. Nosevičiūtė. kapeikos. „Tarybinio student kytą, atremontuotą. I Saviveiklininkai Inscenizavo J. Baltušio „Parduotų vasarų“ Iki mokslo metų pabaigos — 75 kapeikos. novelę „Kiškelis šypso“. Atstovavo ir meniniu skaitymu, ir § skaitytojų konferencljo Kad neliktų nė vieno studento, kuris negauna „Ta brigada fakultetų meno saviveiklos apžiūroje. bus aptarta ketvertas šii Sį kartą be adreso. .. apie agltmenine rybinio studento“! REDAKCIJA Šiais mokslo metais saviveiklininkų gretas papildė gausus tų mūsų laikraščio žingsni bendras Universiteto bendra naujų draugų būrys. Ypač daug jų atėjo iš pirmo ir antro bučių ir, truputėlį, auditori kurso. Sudaryti dramos, dainų ir šokių būreliai. Vadovauja — 400 laikraščio laimėjin jų bėdas. Reikia tikėtis, kad studentas Stonkus, dramos — aktorius Talačka. Vien dramos ir nesėkmių, gerosios da ateityje bendrabučių tarybos, būrelyje dalyvauja virš 30 studentų, o kasdien ateina vis bo pusės ir ydos, darf Sutinkamai su LTSR aukštųjų mokyklų sporto klubo ta Universiteto ūkio dalis, o ne nauji nariai. Reikia tikėti, kad šiais metais fakultetų meno perspektyvos ir ateiti vien tik jie patelks daug saviveiklos apžiūroje filologai varžysis su medikais dėl pir rybos nutarimu dėl panaikinimo iki šiol buvusių sutrumpin tųjų sporto klubų pavadinimų, nutarta duoti sportiniam ko konkretesnės medžiagos iš į mųjų vietų. planai, žinoma, jeigu ji lektyvui žodinį pavadinimą, kaip pavyzdžiui: „Akademikas“, studentų kasdienybės. Viena M. SUKACKAS mieli skaitytojai, iš anks „Žuvėdra“ ir pan. Ryšium su tuo, universiteto sporto klu kas aišku, kad mes iki šiol < tam pasiruošlte. bas skelbia konkursą tinkamiausiam sporto klubo pavadini blogai tausojome visuomeni-j mui. Pavadinimas privalo išreikšti aukštosios mokyklos turi nį turtą, kuriuo naudojamės Ruoškitės skaitytojų ko nį, artimą studentinei veiklai, Pavadinimas privalo būti kiek išvirkščiomis rankomis, nau Neseniai Istorijos-filologijos fa komanda buvo sudaryta iš tinkferencijai. galint trumpesnis ir įrašytas į esamos ar naujai siūlomos dojamės dar nesukurdami tol kulteto _ ..... ...... .... viešėjo ......... pas lininkų. Tačiau ir čia šeiminin tinklininkai emblemos foną. „Tarybinio student turto. O metas jau surimtėti, Finansų-kredito technikumo tink- kams nepavyko. Abu kėlinius ____ Konkurso dalyvis, pateikęs vertingiausią projektą, bus juk esame ne pirmokai moki-Hlininkus. ir ! in K us ._9 raH<Lls.!<<. .susitikimą pirmavo IFF krepšininkai ir lai redakcij laimėjo IFF tinklininkai santy mėjo rungtynes rezultatu 37:32. premijuojamas. nukai, o studentai. Fakulteto tinklininkai taip pat kiu 3:0. Projektus pristatyti iki š. m. spalio mėn. 1 d. į Universi turėjo draugiškas rungtynes su Patyrę pralaimėjimą tinkliny Ką manote šia tema' jūs, je, aikštės šeimininkai norėjo Kooperacijos technikumu. Lai teto sporto klubą. Redaktoriaus pavstudijų draugai? __Jūsų žodis. AO i atsigriebti krepšinyje. Istorijos- mėjo IFF tinklininkai. Universiteto sporto klubo valdyba M. SUMINĄS R. SIDERAVICIUS V. BUCENAS filologijos fakulteto krepšinio
Kol pasidarai chemiku
FILOLOGAI MYLI SAVIVEIKLĄ
r skaitai „TARYBINĮ STUDENTĄ?"
GREITAI
Į
Dalyvaukime konkurse
DAŽNOS VARŽYBOS
Rinko ir spaudė LKP CK Laikraščių ir žurnalų leidykla.Redakcijos adresas: Universiteto g-vė Nr. 3, telef. 7-7947 Nr. 02306 «Tapn6kiHHC cTyfleHTac» («CoBeTCHHM CTyfleHT»).
OpraH Bu/ib hiocckoto Tocyfl. YHHBepcHTeTa
mm.
B. Kancynaca.