SAVARANKIŠKUMO, DARBŠTUMO IR ATKAKLUMO LINKI VYRESNIEJI DRAUGAI ☆
I
Dirbti nuo pirmos dienos Norėdami tapti tais gerais: 'kūrybingais specialistais, tu- . ; rėsite daug ir atkakliai dįrb-/ ti. Labai svarbu yra atidžiai 1 klausyti visų jums skaitomų ) i paskaitų, išmokti tai, kas pa- / rašyta vadovėliuose. Bet tai . tik mažytė darbo dalis. Pa-( i skaitose bus nubrėžiamos pa- / grindinės vienos ar kitos . cliscipdnos gairės, nurodoma . i bendroji to dalyko mokymosi / kryptis. / 1 Savarankiškas darbas visų ■ ) pirma yra didelis skaitymas. ( , Dėstytojai jums paskelbs rel- / 1 kiamą perskaityti pagrindinę ) ir papildomą literatūrą, fai ( . bus dideli sąrašai. Todėl Jau / 1 pirmą savaitę pasistenkite ■ ) taip susiplanuoti laiką, kad ( . jums būtų kada ir paskaitas , / lankyti, ir dirbti savarankiš kai, ir patenkinti kulturinius ( poreikius, ir ilsėtis. Su skai-1 / tymu susijęs ir kalbų moky- , imąsis. Vien su gimtąja kai-1 □a aukštojoje mokykloje ne- , ' išsiversi, nes Ji jokiu budu / negali atspindėti tų kultūros i lobių, kuriuos yra sukurusi ( l žmonija. Rusų kalbos tie, klek išmokote vidurinėje1 mokykloje, daugeliui, tikriau- ( šia, neužteks, nes teks išmok? ti ir savo specialybės termi nologiją, ir taip praturtinti , i žodyną, kad galėtute laisvai naudotis visa grožine, politi ne ir specialybės literatūra rusų kalba. Dar stip'. iau rei kės mokytis užsienio kalbų, nes jas vidurinėse mokyklo' se ligi šiol retas kuris iš/ moksta. Tuo tarpu aukštosios mokyklos studentui būtina mokėti bent vieną uz_ie.no kalbą ir laisvai naudotis Jos i literatūra. Nors pagrindinis Jūsų už davinys yra tapti gerais spe/ cialistais, ir tam reikia skirti , visas Jėgas, bet užsidaryti ( vien siauros specialybės rė muose taip pat negalima. Jus studijų metais gyvensite Vil( niuje, didžiausiame Lietuvos / kultūros centre. Raskite lai> ko nueiti į operos ir dramos ( teatrus, filharmoniją, stadio/ tius, neužmirškite peržiūrėti !gerų filmų, neniekinkite gro žinės literatūros.
Universiteto vadovybė, par tijos organizacija, komjauniImas stengsis sudaryti Jums kuo geriausias darbo ir po ilsio sąlygas. Visi pagal gali mybes yra aprūpinami bend rabučiais, Jūs galite laisvai naudotis turtinga universite to biblioteka, skaityklomis, laboratorijomis, Jūsų gabumų laukia saviveiklininkų ir sportininkų kolektyvai. Todėl privalote būti verti partijos ir vyriausybės Jums parody to dėmesio ir globos. Praei tyje yra buvę nemalonių fak tų, kad kai kurie studentai blogai mokėsi, girtuokliavo, amoraliai elgėsi* Jūsų kolek tyvai turi sutramdyti bet ku riuos veiksmus, žeminančius tarybinio studento vardą, padtėi suklydusiam ir rūsčiai bausti nesitalsantį. Atsiminki te, kad visas universiteto tur tas, bendrabučiai, Jums moka mos stipendijos yra darbo žmonių uždarbio dalis. Pikt naudžiaudami savo padėtimi, Jūs apvogtumėte mūsų darbi ninkus ir kolūkiečius, nes gė rybės, kurių kol kas negami nate, bet Jomis naudojatės, yra sukurtos Jų rankomis. Jeigu pasirodys, kad priėmi mo komisija, pasirinkdama kandidatą, suklydo, nebus delsiama tų klaidų atitaisyti. Norinčių mokytis yra daug ir dykinėtojai turės užleisti J. KUBILIUS, Jiems vietą. Fizikos Ir matematikos mokslų daktaras, profesorius
O
I. MISEVIČIUS Universiteto partinio komiteto sekretoriaus pavaduotojas specialybės žinias. įsisavinant marksizmą ir visuomeninius mokslus. Dabar, pirmomis studijų dienomis, lūs suartėjote su savo grupės draugais, mezga si draugystės ryšiai, kuriasi naujas kolektyvas, kuriame prabėgs jūsų mokslo metai, kuriame jūs pergyvensite sa vo džiaugsmus, pasieksite lai mėjimų, o taip pat, gal būt, patirsite ir nesėkmių. Tačiau darnus .jūsų grupės kolekty vas nesusikurs savaime, be .jokių pastangų. Juk jūsų gru pėje susirinko įvairių charak terių, skirtingo temperamento jaunuoliai. Kiekvieno jūsų po linkiai, interesai įvairūs, nors jūs studijuosite tą pačią moks lo šaką ir įgysite tą pačią spe cialybę. Jau nuo pirmųjų mokslo dienų kiekvienas pa galvokite apie darnaus, drau giško savo grupės kolektyvo subūrimą, nors tuo rūpinsis ir jūsų grupės komjaunimo or ganizacijos sekretorius, proforgas, seniūnas ir jūsų gru pės vadovas dėstytojas, ir jūsų grupės draugai komunis tai, jeigu jų bus joje. Jūs ir patys suprantate, kad sutel kiant kolektyvą, labai daug kas priklauso nuo kiekvieno kolektyvo nario, šiuo atveju — nuo kiekvieno jūsų pastan gų, energijos, nuoširdumo, jautrumo ir atidaus dėmesio savo grupės draugams, nors padėti vienas kitam moksle ir gyvenime. Tikras draugas, pa dėdamas tau, 'matys ne tik ge rąsias tavo būdo puses, bet pastebės ir tavo trūkumus, silpnybes ir stengsis juos pa šalinti, laiku įspės tave klys tant. Žodžiu, jeigu jūsų gru pėje gyvuos, kaip mes įpra tę sakyti, draugiškos 'kritikos dvasia, ir jums nebus sveti mas savikritikos jausmas, jei gu joje klestės savitarpio su pratimas, »tai st'prės jūsų gru pės kolektyviškumas, ji bus kovinga, ji sugebės savo gy venimą padaryti turiningą ir idomų. Ir net pasakyčiau, kad tai atsilieps grupės pažangu mui moksle. Savaime suprantama, svar biausias jūsų uždavinys Uni versitete, pirmutinė jūsų pa reiga — gerai mokytis, pasi semti kuo daugiau žinių, ku rios jums bus labai reikalin gos, kai baigsite Universitetą ir išvyksite savarankiškai dirbti, kai jums reikės jas savarankiškai pritaikyti prak tikoje, arba kai jūs turėsite jas perteikti jaunesniajai kar tai mokyklose, dar labiau ar tindami mūsų tarybinės Tėvy nės komunistinę ateitį. Linkėdamas jums gerai mokytis, noriu kartu paragin ti jus aktyviai dalyvauti Uni versiteto visuomeniniame gy venime. Jūs, gal būt, sutiksi te studentų, kurie visuomeni nį darbą laiko bereikalinga, atgrasia pareiga, kurie beveli ja laikytis nuo jo toliau. Jie ir prie grupės Kolektyvo daž
nai nepritamipa. Tai — nesvei kos nuotaikos, bet jos mūsų studentų tarpe netipiškos. Dar veikiausiai išgirsite nuo monę, kad visuomeninis dar bas trukdąs studijoms. Žino ma, jei kuris draugas per daug apkraunamas visuome niniais įpareigojimais arba pats praradęs saiko jausmą, pasineria į visuomeninę veik lą, tai jam sunku visur suspė ti ir viską gerai atlikti. Kar tais tokių kraštutinumų pasi taiko, bet su jais kovoja ir Universiteto vadovybė ir pa čios visuomeninės organiza cijos. Racionaliai, protingai sutvarkant savo laiką, galima rimtai studijuoti ir sąžinin gai atlikti pasirinktą ar pa vestą visuomeninį darbą. Tai patvirtina ir geriausių mūsų Universiteto visuomenininkų pavyzdys: jie taip pat puikiai mokosi. Jų vardu čia neminė siu, jūs patys su tais draugais dažnai susitiksite, turėsite su jais bendrų reikalų. Ne vie ną jų Universiteto komunistai priėmė į savo gretas.
b
t
☆
GAIRĖS STUDIJOMS veržlų mūsų Universi teto sriautą įsijungėte ir jūs, pirmojo kurso stu mtai. Jus čia atvedė tvirtas asiryžimas ir didelis noras lėkti mokslo, kad baigę Uniersltetą, galėtumėte sėkminai dalyvauti komunistinėje tatyboje, su užsidegimu dirb1 brangiosioms mūsų tarybi,ės Tėvynės ir liaudies labui. Jums," prade juslėms pirmąjį mokslo semestrą, noriu palinėtl, kad per visus studijų aetus neišblėstų tas pasiryžlįas, su kuriuo laikėte stoja muosius konkursinius egzami nus, palinkėti vaisingo darbo gyjant tvirtas, gilias savo
VISU SALIU PROLETARAI, VIENYKITlSI
VVILNIAUS VALSTYBINIO V . KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTINIO KOMITETO, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITET O ORGANAS
Eina nuo 1950 metų
Nr. 20 (431)
Jūsų visuomeninis darbas bus naudingas ne tik visam kolektyvui, bet ir jums pa tiems: jis žmogų ugdo, pratur tina, užgrūdina, telkdamas di delį įmoraillniį pasitenkinimą. Visuomeniškumas — tai vie nas neatskiriamų komunisti nio žmogaus bruožų. Gavę aukštosios mokyklos baigimo diplomus, jūs išvykslte dirbti į mokyklas, Įstai gas, kur' bus reikalingi ne tik geri savo dalyko žinovai, bet ir suimamus visuomenininkai, organizatoriai. Taigi, visuome ninis darbas Universitete jums irgi bus savotiška mokykla, o igvtas patyrimas labai pravers ateityje. Universitete visuome- " ninio darbo barai platūs, ir kiekvienas čia galėsite pritai kyti savo sugebėjimus, pasi rinkti pagal savo polinkius. Tad laukiame jaunų jūsų jė gų, naujų jūsų sumanymų?
Chemikams studijuoti nelengva Pasibaigė pilni Jaudinimosi stojamieji egzami nai ir Jūs tapole pilnateisiais didelio Universiteto kolektyvo nariais. Jus sveikino dėstytojai, vy resniųjų kursų studentai, visuomeninių organi zacijų atstovai, linkėjo Jums sėkmės moksle ir beveik visi priminė, kad dirbti reikės daug. Praėjo pirmosios mokslo dienos Universitete. Jus užgriuvo paskaitų ir laboratorinių darbų kalnai. Kiekvienas dėstytojas Jums nurodo, ką reiks perskaityti, susikonspektuoti. O laiko ne daug. Todėl nuo pat pirmų dienų būtina atkak liai dirbti, kad semestro pabaigoj be baimės ei tumėt laikyti egzaminų. Galimas dalykas, kad Jūsų tarpe atsiras vienas kitas, kuris, pripra tęs prie vidurinės mokyklos mokymo metodų, pajus savotišką „laisvę“ ir naudodamasis tuo, kad ne visų disciplinų dėstytolai turi progos sistematiškai kontroliuoti Jūsų žinias, atidės vi sas užduotis tolimesniam laikui. Deja, tokiems po pirmosios sesijos, matyti, teks atsisveikinti su Universitetu, todėl nepatarčiau nė vienam pa sekti Jų pavyzdžiu. Nuolat beaugančioms mūsų mokslo Įstaigoms, laboratorijoms, pramonės įmonėms reikalingi <jerai savo dalyką žinantieji, plataus akiračio kad rai, gabūs gamybos organizatoriai. O tokiais tan-■ ‘ įtemptai ti neužtenka vien tik gabiunų, būtina susitikti dirbti. Jau pirmomis dienomis tenka skaiytklose vieną kitą pirmakursį, bet norėtųsi, kad šis skaičius žymiai padidėtų. darPirmieji pasiruošimai laboratoriniams bams, seminarai parodė, kad dirbti reikia daug. Jau kai kas pajuto, kad mokytis Universitete yra
1962 m. rugsėjo 14 d.
Partiniame komitete į . Rugsėjo 5 d. įvyko ben ras partinio komiteto ir rekto rato posėdis, apsvarstęs visą eilę organizacinių klausi mų, susijusių su mokslo metų pradžia. Drg. S. Lazutkos pasiūlymu planavimą šiais metais nutarta užbaigti ligi rugsėjo mėn. 15 d. Drg. Maiminas padarė informaciją apie partini švietlmą. Svarbiausias uždavinys — vakarinio markslzmo-leninizmo universiteto komplektavimas. Antras svarbus klausimas — teoriniai rateliai ir seminarai. Numatytos propagandistų kandidatūros. Posėdyje aptarti kai kurie darbo su pirmais kursais, valandinio krūvio mažinimo klausimai. Drg. Jakaitis pasisakė dėl jaunųjų komunistų mokyk los, kuri savo darbą tęs ir šiais mokslo metais. Reikalin ga {traukti naujų klausytojų, ypač iš profsąjunginio ir komjaunimo aktyvo tarpo. Partinis komitetas aptarė taip pat kai kuriuos ataskaitlnės-rlnkiminės kompanijos klausimus. Sudaryta redakcinė komisija partinės organizacijos konferencijos nutarimo projektui paruošti.
sunku. Bet studijuoti ir turi būti sunku. Jei kam nors iš jūsų lengva studijuoti, žinokite, kad kaž ką praleidžiat, kažko nenuveikiat. Jūsų mokslo programa labai itempta, reikalauja daug Jėgų. Tačiau, Jei bus sunku semestro eigoje, per eg zaminus Jūs nebejausite didelio įtempimo — eg zaminai tebus paprastas pokalbis apie žinomus dalykus. Mokslas reikalauja daug laiko,bet neužmirški pramogų. te ir poilsio, neužmirškite ‘kultūrinių • mažesnių Daugelis iš Jūsų atvyko į Vilnių iš miestų bei kolūkių. Dabar .Jūs turite progos ...pamatyti geriausius mūsų respublikos teatrinio me no pavyzdžius, pasiklausyti įžymiausių kolekty vų, o retkarčiais susipažinti ir su kitų respubli kų bei užsienio meno kolektyvais. Ne praleiskite šios progos, ugdykite ir savo meninį skonį, švieskitės visapusiškai. Jūsų mokslas brangiai atsieina valstybei ir liaudžiai. Ir mes norėtume, kad po penkerių su pusės metų mes Jus visus be išimties galėtume pasveikinti kaip pilnaverčius tarybinius specia listus ir palinkėtume sėkmės savarankiškame moksliniame, pedagoginiame bei gamybiniame darbe. Ir ne tik mes, Jūsų dėstytojai, laukiame tos dienos, bet visa mūsų šalis, kuriai taip rei kalingos Jaunos kūrybingos rankos, aštrus ryž tingas protas. Todėl dabar ir laukiame iš jūsų atkaklaus kasdieninio darbo laboratorijose, skai tyklose, auditorijose. L. SIMON AVIČIUS, Chemijos mokslų fakulteto dekanas
„Mano gyvenime nebuvo gražesnės dienos“ Pilnutėlė Aktų salė. Šiamdien yxvo Klivlendo mieste įvykusiažilasis .Universitetas pasitl:inka '•fne Amerikos lietuvių darbininbrangius svečius — pažangiųjų kų (moterų) susivienijimo suva žiavime. Čia ji buvo išrinkta de Amerikos lietuvių delegaclje Studentų ir dėstytojų bei pro legate j pasaulini kongresą už fesorių kolektyvą su svečiais su taiką, įvykusi Paryžiuje. Ta pa pažindina Kultūrinių ryšių su čia proga aplankė ir Tarybų Są užsieniu draugijos prie LTSR Mi jungą. Šiais metais ji dalyvavo VIII nistrų Tarybos pirmininkas drg. Tokio mieste Įvykusioje Kapočius. Savo kalboje Jis .nu Pasaulinėje konferencijoje prieš rodo. kad šiandieniniai svečiai atomini ir vandenilini ginklą. Panašius nuopeln&s turi ir ki yra ne tik Amerikos lietuvių pa žangioji dalis, bet ir visos bend- ti svečiai, žemiau talpiname iš raiamerikinės visuomenės pažan traukas iš jų pasisakymų. Konstancija Rimkienė: Ameri gioji dalis. Kad ir Ksavera Karosienė. kos jaunimas nėra toks laimin Dar virai jauna būdama ji pra gas, kaip Jūs. brangieji. Dauge dėjo dirbti,.Kovos“ leidykloje. lis nepajėgia savo sūnų ir duk Pirmojo pasaulinio karo metu terų leisti aukštojo mokslo. Mes, reakcijai smarkiai suvaržius pa pažangieji Amerikos lietuviai, ti žangių organizacijų veiklą, Ksa kim, kad Jūs pastatysit komu vera nenuleido rankų. Ieškoda nizmą. Geriausio Jums pasiseki ma darbo atvyko Naųjojon Ang- mo. brangūs sūnūs ,'r duktervsl Julija Marazienė: Priimkite lljon. Čia vėl pasinėrė .1 visuo meninės veiklos sūkurį. Gyveno širdingus linkėjimus nuo dien raščio „Vilnis" personalo. Mano Kalifornijoje. 1932 metais dalygyvenime nebuvo gražesnės die nos. kaip ši, apsilankymo tėviš kėje, diena. Malonu matyti Jus kuriant naują šalį. Vera Bunkienė: Amerikos Jau nimui viskas yna priešingai aiš kinama. Su tuo mes susiduriam jau savo šeimose. Jaunuolius veikia Įvairios propagandos prie menės, ir jiems labai sunku Įro dyti, kad Jų nuomonė klaidin ga. Ksavera Karosienė: Mums be galo smagu atvykti Į Lietuvą ir matyti čia tokį progresą.
Praėjo pora savaičių nuo mokslo metų pradžios. Pir makursiai rimtai kibo į mokslą. Juos sutiksi visur: ir auditorijose. Ir skaityklo se, ir laboratorijose... Mūsų fotokorespondentas R. Prakapas lankėsi pas I kurso medikus ir nufotogra favo Juos fizikos laboratori joje.
Kaina 2 kap.
Tai jauna šalis, jauniems pri klauso ateitis. Nors sakoma, kad Tarybų šaly nėra klasių, bet aš noriu pasakyti, kad jaunimas — Jūsų privilegijuota klasė. Toliau K. Karosienė kalba apie atominio karo baisumus, apie būtinumą kovoti už taiką, pasakoja apie daugiapusę pa žangiųjų Amerikos lietuviai veik lą, tapie jų kovą su buržuaziniais nacionalistais, bandančiais purvais abdrabstyti puikią Tarybų Lietuvos tikrovę. Su Universiteto dabartlml svečius supažindino profesorlai . ______ __ žemaltis, Girdzijauskas, studentų vardu pasveikino H. Valukonis. Tolimesnis susipažinimas su Universitetu vyko koncerto me tu. A. JONAITIS
PAS MUSŲ DRAUGUS Leningrado Universitete jau kelis metus veikia in ternacionalinis draugystės klubas. Klubo darbo for mos labai įvairios — dis kusijos, susitikimai su de legacijomis, kelionės, jau nimo kavinė. įdomūs susi tikimai įvyko su Pasaulinio jaunimo festivalio iir VII-o Tarptautinio studentų są jungos Kongreso delega tais, su Kubos jaunimo atstovais. Klubo veikloje dalyvau ja įvairių šalių studentai, besimokantieji Leningrado aukštosiose mokyklose. Klubo veikla apima įvai rias studentiško gyvenimo sritis, padeda geriau pažin ti įvairių šalių papročius ir buitį, sudaro patogią ga limybę apsikeisti nuomo nėmis, pasiginčyti. "iir £*4;
Įvesta savitvarfka Pins ko industriallnio-pedagoginio technikumo valgykloje. Čia nėra etatinių virėjų ir pagalbinių darbininkų. Savitvarka leido sutaupyti papildomam studentų mai tinimui apie 4500 rublių. Savitvarka įvesta taip pat bendrabučiuose ir au ditorijose. Čia visai nėra valytojų. Metų pabaigoje studentai patys remontuoja savo bendrabučius. Jie bal tina sienas, dažo, remon tuoja stalus, kėdes, lovas, spintutes, taburetes. Stu dentų rankomis taip pat • gaminamos vaizdinės prle• monės, rekonstruota sporto : salė, pastatyti du garažai.
Aktyvistai tariasi Įvyko komjaunimo ir profsąjungos aktyvo pasitarimas. Savo įspūdžiais iš VIII Pasaulinio Jaunimo festivalio su draugais pasidalino O. Minikervlčiūtė. Pranešimą apie pasiruošimą ataskaitinei-rinkiminei kom panijai padarė LLKJS V VU Komiteto biuro narys J. Aba ravičius. — Mažinkime ne tik akademinį, bet ir visuomeninį krūvį. Ieškokime veiksmingesnių priemonių, — šią mintį išreiškė Universiteto Partinio komiteto sekretorius drg. C. Kudaba. Studentų profkomiteto narys Urbonas kalbėjo apie butinumą teisingai paskirstyti visuomeninio darbo krūvį, Profkomiteto pirmininkas J. Stasinas kritikavo kai kuriuos aktyvistus, kurie, artėjant ataskaitiniams-rinkimlniams susirinkimams, stengiasi nusiplauti rankas, nusišalina nuo darbo. A. Grobovas kalbėjo įskaitos sutvarkymo klausimu.
UŽ TVIRTAS ŽINIAS
VTAUJŲJŲ mokslo metų Į^j pradžia komjaunimo darbe paprastai pasižy mi darbo rezultatų suvedimu. Grupėse vyksta ataskaitiniairiniktmimiai komjaunimo susi rinkimai. Komjaunuoliai ap taria savo darbą, iškelia trū kumus, numato ateities pla nus. Sį kartą ataskaitiniai su sirinkimai bus ypatingesni. Jie atspindės mūsų darbą pir maisiais metais po TSKP XXII suvažiavimo. Tai labai svarbu, todėl, kol nevėlu, no rėčiau pasidalinti mintimis su gruporgais ir komjaunuo liais apie komjaunuoliškas ataskaitas. Gruporgo ataskaitoje reikia iškelti mintį, kad kiekvienas komjaunuolis turi atsiskaityti prieš grupės draugus apie darbą komjaunime. Pasisaky muose reikia savikritiškai kalbėti apie savo mokymąsi ir visuomeninį darbą. Kiek vienas komjaunuolis ataskaiti niame susirinkime turi pa reikšti, ką konkrečiai jis pats padarys, norėdamas pagerinti komjaunimo grupės darbą. Tai bus tiesiog naujas kom jaunuoliškas įsipareigojimas.
I
Kaip viena diena, atrodo, draugai sėkmingai išlaikė prabėgo nuo to laiko, kai mes, sunkiausią egzaminą — etno busimieji istorikai, peržengė grafijos mokslinę-ekspedicinę me senojo Universiteto slenks praktiką. Tai buvo įsisavintos tį. Tačiau per vienerius stu teorijos patikrinimas praktiko dijų metus mes daug ką pa je. matėme, sužinojome ir išmoko Mūsų grupės komjaunuoliai me. Jau mokame įveikti sun nutarė šiais mokslo metais kumus, džiaugtis pergalėmis, dar labiau gilintis į mokslų mylėti žmones, įsisavinti nau studijavimą, būti visur akty jus istorijos mokslo dalykus, vistais, gerai ruoštis semina tęsti šventas komjaunuoliškas rams, paskaitoms ir egzami tradicijas. nams, žodžiu, veržliau brau Mes jau antrakursiai! Nuo tis į nūdienos versmes — stabiu ir didingu laiku pra neišsenkantį kūrybos šaltinį. dėjome savo studijas. Tuo me Šio uždavinio išsprendimas tu, kada komunizmo statyto kaip tik ir priklauso nuo kom jų suvažiavimas priėmė gran jaunimo organizacijos veiklu diozinę komunizmo statybos mo. Vadinasi, reikia dar ge Programą, kada tarybinis riau dirbti. žmogus atsiplėšė nuo žemės A. MATULEVIČIUS ir pradėjo kosmoso šturmą, II kurso istorikų komjaunimo mes susirinkome į auditorijas grupės sekretorius toliau gilinti teorines žinias, įtvirtinti praktikoje patirtus Įgūdžius. Vyresniųjų kursų ■ studentai, dėstytojai tapo mū- ■ sų geriausiais draugais. Morą- i linis komunizmo statytojų ko- ■ deksas mums yra ir bus kel- ! rodė žvaigždė. Sukūrėme pa- ; jėgų, draugišką kolektyvą, ! kurio veiklą vairuoja kom- ; kurĮ Jaunuolis atsineša Į aukš jaunimo organizacija — jo S tąją mokyklą, greitai pakerta kertinis akmuo. Mūsų kom- J reali dabartinio mokymo proce so kasdienybė. Pradedantysis jaunimo organizacija atkakliai • žino, kad visa, kas Jam teikia kovoja už gerą mokymąsi. Be Į ma aukštojoje mokykloje, rei kalinga jo. kaip būsimo specia to, kiekvienas grupės narys ; listo, išsilavinimui. Jis viską nuoširdžiai stengiasi suimti Į sa yra aktyvus visuomenininkas. vo smegenų ląsteles. Tačiau Mes stengiamės dėstomų daly jau antrąją studijų savaitę jau nuolis būna „paragavęs" aštuokų pagalba, praktiškai įsilie nių-dešimties atskirų mokslų, dami į gyvenimo sūkurį, for susidūręs su dešimčla-penkiolika dėstytojų. Jis pasijunta „apšau muoti savyje komunistinės pa domas" keliolikos rūšių ginklais, Įvairūs mokslai byra ant jo gal saulėžiūros žmogų. Vasara at ■ rr ifKSTA pasikalbėjimas (ko- vos, lyg plytos iš užgriūvančio vėrė galimybes visa tai pa 2 V okviumas) su studentais namo. Išvada natūrali ir aiSki: nikrobiologijos istorijos reikia gintis, Taip, gintis nuo tvirtinti praktikoje. Reikia ! klausimais. Dauguma jų neblo- mokslo, o ne imti jį, kaip buvo pasakyti, mūsų komjaunimo ■ gai žino svarbiausius šio moks- pasiryžta. "■ — trumpas ■ ’o vystymosi etapus, gerai jsiNorint kuri mokslą. _ organizacija savo priblinnus į ■ žymiausių ______ _ mokslininkų . l biogra- savinti. studijuoti tikra to žofijas. Bet kai paklausi, ar ma džio prasme, reikia nuolat skai įsipareigojimus įvykdė. t Dėl m■stėte įeit? ivueciiiKuvu Miečnikovo atvaizdą, papras- tyti atitinkamą literatūrą, dary to mumis patenkinti dėstyto- ■ tai visi atsakoJ neigiamai. Kai ti bandymus, taikyti jį praktiš kas prisimena, kad matęs knyjai, o ir mes labai dėkingi p“ — kai. nuolat rūpintis šiuo mokslu. - -goję, bet fakultete. katedroje ■ pakabinto portreto nepastebėjęs. Bet iš studento vienu metu rei jiems. Ypač daug naudingų vieną ne . ,"Tas pats su Kochu, Pasteru O kalaujame Įsisavinti bet keletą arba keliopatarimų, nuoširdžių žodžių 2 iš tikrųjų didžiuliai šių moksli- mokslą, kad likąl Jis greitai Įsitikina, ninl<U portretai kabo čia pat, laskyrė dėst. Vitkauskas, doc ■* boratorijoje. Prieš juos, maž- visais jais rūpintis tikra to žoprasme neįmanoma, todėl Dundulienė, dekanas Ben- 2 daug 2 metrai nuo akių, jie džio . ■ sėdėjo po 3 valandas kas savai- pradeda nebesirūpinti nė vienu, džius. Jie giliai idėjiškai ir 2■ tę pusantro mėnesio. Keista. Žmogui, turinčiam tik vieną kūrybiškai mokė mus įprasti = nepastebėti. ne- galvą, nieko kito nelieka, kaip užgniaužti geriausius pasiryži gyvenimo „druską“ — grožį, 2sikaupę veidai. Galima butų mus ir tąpti tik pasyviu paskai tų ir pratybų lankytoju. Jis inromantiką ir humanizmą. ■ Jf^įm^rumZ^Ipi^rintrkad stlktyviai ginasi nuo viso ko ko iš Jo tuo momen Ieškodami naujų darbo for- S^Sįas.4 a^kęT".?38 ”it moksliška, tu nereikalaujama, nes, duok dieve, kad tik galėtų Įsiminti tą mų ir metodų, domėdamiesi ! kaip sakoma, padėti tašką. u. __ ii ! Tačiau taip būna ne su vie- minimumą, kuris išgelbės ji nuo istonjos mokslu Ir jį vis la1 , nu — kitu studentu, ne su viepavarymo per Įskaitą, per egza miną, "štai dėl ko jis nežiūri Į iš biau pamildami, mūsų grupes r na kita grupe ir ne viene-
kurį kolektyvas pareikalaus būtinai įvykdyti. Dar svarbesnis ataskaitinio susirinkimo momentas yra darbo rezultatų aptarimas ir ypač jų teisingas supratimas. Būtinai reikia pabrėžti mintį, kad dirbome pirmuosius me-
Komjaunuoliška ATASKAITA J. JARMALAVIČIUS Istorijos ir filologijos fakulteto komjaunimo organizacijos sekretoriaus pavaduotojas tus po TSKP XXII suvažiavi teisingas skaičiavimas. Kom mo. Reikia aptarti savo darbą jaunuoliai konkrečiai apibend pagal tai, kaip vykdėme ko rina savo darbą, kurį paskyrė munizmo statytojų suvažiavi TSKP Programos įgyvendini mo iškeltus uždavinius, kaip mui. Mes taip pat neabejotinai siekėme įgyvendinti istorinę ‘paseksime priešakinių šalies TSKP Programą, kaip laiko komjaunimo organizacijų pa mės moralinio komunizmo sta vyzdžiu, ir savo darbo laiką tytojų kodekso principų. Si skaičiuosime nuo TSKP XXII idėja turi būti vedančiąja suvažiavimo, atvėrusio mums dar platesnes galimybes ir ataskaitiniame susirinkime. Mes, komjaunuoliai, savo išikėluisio dar atsakimgesn'us pasisakymuose turime iškelti uždavinius, kuriuos pradėjo me įgyvendinti. Žymiai atsakingesnis ata skaitinio susirinkimo darbas yra ateities planų sudary mas. Tuo labiau, kad darbo planas atspindi tik labai trum pą laiko etapą. O komjau nuoliai turi savo perspektyvi-
Ar matėte Miečnikovo atvaizdą?
UNIVERSITETO KRONIKA Rugsėjo mėn. 11d. įvy ko A. Bucevičiūtės diserta cijos „B grupės vitaminai šviežiame ir raugintame piene“, biologijos mokslų kandidato laipsniui įgyti, gynimas. .
★
Pradėjo darbą SMD sek cijos ir moksliniai būreliai. Rugsėjo 11 d. įvyko, zoolo gų būrelio susirinkimas, kurio darbe dalyvavo ir pirmakursiai, Tą pat dieną susirinko ir radiof'izrkai, o sekančią dieną įvyko fizikos būrelio teorinės ataskaitinis-rinkiminis susi rinkimas.
★
Pirmą kartą šiais moks lo metais Fizikos ir mate matikos fakultete susirinko Universiteto „Draugystės“ klubo nariai. Aptarti orga nizaciniai klausimai.
1962 m. rugsėjo 14 d. ■Ilillllllllllllllllllllllilfflllllllllllilffl
net naują, komjaunuolišką darbo laiko matavimą. Prie šakinės Tarybų šalies komjau nimo organizacijos savo dar bo laiką skaičiuoja ne nuo ataskaitinių susirinkimų, Nau jųjų metų, o nuo TSKP XXII suvažiavimo datos. Tai labai
klausimu. Nei už. nei priešl Ne sukėlė reakcijos mūsų dėstyto jų tarpe nė mano straipsniai šia tema respublikinėje spaudoje („Tiesa“, „Sovietskaja Litva“, „Komjaunimo tiesa"). Gausių pa sikalbėjimų metu neteko išgirsti nei iš studentų, nei iš dėstytojų nė vieno gero žodžio egzaminų sesijos adresu. Tai kodėlgi kon kretus pasiūlymas jų išvengti nesusilaukė jokio atgarsio? Atsitiktinai teko supažindinti su šiuo projektu Rostovo prie Dono Statybos instituto docentą V. Gruško. Ir štai neseniai ga vau žinią, kad to instituto vaka riniame fakultete Jau praktiškai taikoma tokia dėstymo sistema. Jau po vienerių mokslo metų to fakulteto dekanas doc. V. Gusevas pažymėjo daugeli teigiamų tokios sistemos bruožų: neišsi blaškydami tarp daugelio daly kų ir sistemingai dirbdami stu dentai geriau Įsisavina dėstomus dalykus, dėstytojams susidaro geresnės sąlygos dirbti moksli nį darbą, egzaminams studentai iš darboviečių kviečiami Įvairiu metų laiku trumpais terminais, todėl mažiau nukenčia Įmonių darbas. Kodėl neišbandyti šio projekto ten. kur jis gimė, t. y. mūsų universitete? Laukiame Jūsų pa siūlymų, draugai dėstytojai Ir studentai. A. VAITKEVIČIUS Medicinos mokslų kandidatas
nius planus. Pavyzdžiui, prie iac šakinių šalies komjaunimo organizacijų nariai savo p?,spektyvinius darbo planus nu matė iki būsimojo XXII] TSKp suvažiavimo ir iki dvi dešimtmečio pabaigos. Tai la. bai graži, nauja komjaunuolis, ka tradicija. Todėl ir pirminės komjaunimo organizacijos, sudarydamos darbo planus^ pirma susirinkime Išklauso savo komjaunuolių planus it tik tada, atsižvelgiant į Juos, sudaro apibendrintą organiza cijos darbo planą trumpes niam laikui (mūsų organizaci joje — semestrui). Tokia dar bo praktika turi labai daug gerų požymių, ir ji neabejoti nai gali prigyti mūsų komjaunlmo organizacijos gyvenime. Be abejo, draugai komjau nuoliai, kyla klausimas, kaip šias mintis įgyvendinti mūsų komjaunimo organizacijos darbe ir kaip jas teisingai iš reikšti susirinkime. Pasakyčiau, kad aukštosios mokyk los komjaunimo organizacijai tai nesunku padaryti. Kaip taisyklė, komjaunimo sekreto riaus ataskaitoje daugiausia kalbama apie politinį-auklėjamąjį darbą. Taip ir turi būti. Nepilna būtų ataskaita, jei komjaunimo sekretorius ne aptartų paties svarbiausio — komjaunuolių politinio bren □□ dimo.
r
Tęsinys sekančiame numeryje.
Didelis priekaištas Prisipildė auditorijos, bend rabučiai, pagyvėjo Universi teto kiemai. Kaip Universiteto administ racija pasiruošė sutikti stu dentus? Toks klausimas iškilo prieš pat naujų mokslo metų atidarymą. Gal būt, truputį pavėluotai išKilo, bet geriau vėliau, negu niekada. O prie kaištų administracijai daug: vis dar ant stogų pyškina re montininkai, o lietaus van duo kaip tekėjo, taip ir toliau
teka, nepavydėtinai atroda daugelis bendrabučių kamba rių. Skaitant šį straipsnį, gal būt kai kas ir nelabai malo niai jausis. Kai kam ir nela bai malonūs buvo Vietinio Komiteto komisijos surengti reidai, atskleidę didelius trū kumus. Administracija daug kur nedadirbo. Dabar jau aiš ku, ką ir kur reikia taisyti. Tik kelia baimę faktas, kad to taisymo pernelyg daug. Dalyvavę Vietinio komiteto posėdy visuomeninių organi zacijų atstovai matė vieną ne blogą išeitį — panaudoti pa čių studentų iniciatyvą. Ta čiau tai nė kiek nesušvelnina to didelio priekaišto, kurį mes šiandien turime padaryti adminis traci jai.
! t !pž inl ra ur sv; ln< J re
I
p e i,
C. LADUKAS Vietinio komiteto pakomlsijos pirmininkas REDAKCIJOS PRIERAŠAS. Įvyko Vietkomo po sėdis, įvyko administracijos gamybinis pasitari mas. .. o kad nutarimai neliktų tik popieriuje, „Tarybinio studento“ redakcija nutarė įvesti ir savo kontrolę, nors kai kam (iš anksto pažada me) nuo Jos bus ir šalta, ir karšta. Rugsėjo mė nesio pabaigoje organizuojamas reidas su „blicu" po bendrabučius ir mokomąsias patalpas. Jo medžiagą patalpinsime laikraštyje.
riais metais. Todėl šis reiškinys kabinėtus paveikslus, diagramas, verčia susirūpinti, verčiau gi štai dėl ko jis nieko nek'ausl-| liau panagrinėti Jo priežastis. nė.ja. Žinoma, retkarčiais tenka kai užklumpa Nepastebimas ne tik Miečnikovo ir suaktyvėti, portretas, štai, nustatinėjant pe kontroūnis darbas, kolokviumas. nicilino kieįtĮ ligonio kraujyje, Tada tenka paskubom pasiruoš-| dėl tam tikros techniškos klai ti apsigynimui. Būdinga, kad kai reikahavi dos reakcija Įvyko tuojau pat, kuriose disciplinose nors ji turėjo įvykti tik po pa- mas studentui parodyti suprati-, mą apie kurią nors mokslo da-| ros. Reakcija labai ryški: rau dona skysčio spalva mėgintuvė- lėlę taip ir vadinama — „apgin ti darbą“. lluose virto geltona, Tačiau nieTačiau tai tik Įvairių mokslui kas iš grupės studentų to ne pastebėjo. niekas nepaklausė, pabiros, iš jų susidaro tik kra-( I kodėl taip Įvyko, nors reakcijos ttnys studento galvoje. Atskiro | „studijavimui“ mūsų , ecmė ir technika buvo išnagri dalyko IRMOSIOS pamainos palikimas — nėta prieš pradedant darbą. Ap tvarkaraščiai taip pat numato i trečdalis nebaigtų pamatų — mūsų lamai, studentai beveik n ekada laiką — tai 3—4, kartais net į sėslios į entuziazmo nepadidino trečdaliu. nepastebi to, ko jiems neparo 7__ 8 dienos egzaminų dau kaip sakoma, „tiesiog pirš metu. Egzaminų sesijos su neml-i tiškais žingsniais Išmatavome būsimą karvi go naktimis, kraštutinių nervu Į tu", kartais nemato ir to, kas Įtempimu, žaibišku perbėgimui dę. ir nusprendėme, kad darbo mums užteks. rodoma „prieš pat akis". Ar iš tikrųjų dėl to kalti tik nuo vieno mokslo prie kito at- Jj Pradžiai įsisavinome paprastą formulę: ceprakaitas studentai, jų žioplumas, nesirū ima pasitikėjimą savo jėgomis //centas+žvyras + vanduo+studento net ir gabiausiems studentams II a™a pinimas savo pasiruošimu? Gerai išlaiko sesijinius egzami-\\ *061011111. Paskui bu Lga-dos ėmė lenktyTaip tvirtinti būtų perdaug nūs tik tie. kurie išmoksta jiems II niauti tarpusavyje, bet kadangi pirmoji kopaviršutiniška, nors paprastai ir ruoštis ir atsisako minties stu- " . . ......... vojo už- .kokybę, o antroji už kiekybę, dėl pasitenkinama tik tokia išvada. diiuoti (tikra to žodžio prasme' Mat. tik „iš arti" prisižiūrėjus Į Manau, kad skirtumas tarp galutinių rezultatų nesutarėme. Jei būdavo tų galima studento darbo sąlygas, l neaišku, kreipdavomės į trečio kurso staty tokia dviejų dalykų yra aiškus kiek suprasti, iš kur kyla vienam, kis 1 yra studijavęs (nei/ bininką Aleksą, o šis parpastai atsiiklausdadėl studento psichinė būsena, tik studentavęs), sesijinės ’ siste tik kurios jis pasidaro beveik, są'.ygomfs?’ "se^ešiems čiulpdagenesniesiems V° vletl’lto me,istr0,- Ateidavo tas ste- mos sąlygomis. pasyvus mokymo proceso ■ • ■ dėstytojams, kuriems neteko se- ‘I mas pypkę, primerkdavo vieną akį ir išgulbėtojas. Tokią studento nuotai sijinių egzaminų išbandyti ant, ka kelia, visų pirma, per daug savo paties kailio, sunku isivaiz-1 I dydavo visą teisybę. Po pirmos darbo dienos stropus jo globojimas iš dėsty duoti, ka iš tikrųjų reiškia stu į kai kurie garbino vaistinėlę ir keikė be žitojų pusės, nuolatinis ragini dentui egzamipų sesiia. optimistų, Todė' ) retos dingusią medikę. Atsirado mas dirbti, smulkmeniškas io netenka perdaug stebėtis turį darbo reglamentavimas; atsiUe- ša'tu abejingumu, kuri parodei ' kurie pareiškė, kad jie labiau pavargsta nuo kančiųjų graudenimas. Mes. dės kai kurie profesoriai, išgirdę pa t valgio negu nuo darbo. tytojai, vis dar, kaip ir pokario siūlymus reformuoti sesijinę sis-, / Galop pamatai buvo baigti ir negriuvo. metais, labai rūpinamės, kad tema. | O kad karvės ir ateities žmonės neužmirštų, per egzaminus nenukirstume Mokymo proceso klausimai=| per dmug studentų, kad mūsų nerodo didelio susirūpinimo ir i kais juos statė, betone buvo įamžintos studenneapkaltintų .blogų paruošimu". mūsų universiteto dėstytojai bei j Itų rankų ir kojų pėdos. Dėlto ir stengiamės visus „temti- studentai. Tai galima" ” spręsti» Dabar pamaina pasidalino į dvi kastas: - ti“, kad ir „už ausų“. Tai, žino kad ir iš \\ mūrininkus ir skledėjus. Kilo ginčas, kaip ma, studentų labui. Tačiau stu klausimais rašoma^ mūsų3' dentai išsiaiškina savotiškai. Be deminlame organe. Kai 1961. i.//tarp šaknų ir lapų, kurių funkcijos svarblogos valios, savaime, lyg ir studente“(( besmės. Pirmieji tvirtino, kad be jų košės 19 d. „Tarybiniame nesąmoningai jie greitai įsitiki mūrininkai liktų bedarbiais, o pastarieji ma, kad jų pareiga — lankyti buvo paskelbtas mano pasiūly kirsdavosi, kad tik jų darbas tėra sudaiktina paskaitas (kur jos tikrinamos), mas sumažinti vienu metu dės pratybas, laikyti egzaminus; o tomų dalykų skaičių (nesumaži mas į sieną, t. y. duoda apčiuopiamą rezulpasiruošimas profesijai, darbui nant mokymo programos apla-ntatą. — už tai juk atsako dėstytojai' mai) ir išskirstyti egzaminus II O tUo metu košės ėmė stokoti nė tik staTačiau čia tik formalioji, ga per visus mokslo metus, niekasfi tyboje, bet ir prie stalo. Mažasis Romas palima sakyti, lyg ir juridinė rei nerado reikalo atsiliepti i redak- n reiškė, kad jis sistemingai badauja,. Reikėjo kalo pusė. Kilnų pasiryžimą sa šiuo pranešti iš anksto, jis būtų atsivežęs porą varankiškai, nuoširdžiai dirbti, cijos kvietimą pasisakyti
PRIE PLYTŲ IR PRIE ŠAUKŠTŲ
P
s
kumpių. Likusieji vieningu niurzgėjimu pa rėmė protestą. Mūsų virėjoms padedant, buvo išaiškinta, kad šeimininkė — apkūni, Kri raudonskruostė moteriškė — visas gėrybes laiko po raktu ir kiaulės kūnas nyksta ne tik dienom, bet ir naktim. Vienbalsiai nuta rus, vyr. šeimininkės šaukštą* perėmė Roma. Kaip ir visos neprityrusios virėjos, ji maiti no mus gerai ir sočiai. Visi svarbiausi sumanymai ir nutarimai gimdavo valgant. Kam, jeigu ne išalkuslems mūsiškiams, galėjo ateiti į galvą sienlaik raščio pavadinimas „Ronan aipetiton" (aišku, pieno, o ne degtinės) ir diskusija: ar iš tik ro pasirodo medus ant pilvo, pavalgius jo ir atsigulus prieš saulėkaitą (tarp kitko, medaus neragavome). Išaiškėjo, kad Ir mūsų tarpe yra inžinie riaus Poletajevo bendraminčių. Tiesa, gar siai tokias pažiūras reiškė tik Romukas, ta čiau kai kurie jį paremdavo tylėjimu. — Muziką suprantu tik estradinę, likusio ji man jolkių minčių nesukelia, — dėstydavo jis. — Pavyzdžiui, paklausykite dabar atlie kamo kūrinio. Ką jūs įsivaizduojate? Nieko konkretaus. Kaip visiškai negyvenimiškas meno rūšis, jis atmetė operą ir baletą, o poeziją pripaži no tik satyrinę. Neturėdami B. Polevojaus talento, .mes nepajėgėme įmušti jam nusistovėjusių pažiūrų į meną. Tomis dienomis sienos kilo lyg bičių koriai. Nepaisant nuolatinio plytų 'bado, karvi dės rūmų statyba buvo įpusėta. Kolūkio pirmininkas pageidavo, kad pasiliktume „dar nors savaitei“, bet mes paaiškinome, kad
ng
'■ t
i
I
1
■
i -i
ir
P ar sai 03 o : :ė
Lt c ‘gi s ui a, ng 0°/( Pe įti.i iet; ini r ! ma U, :nt< o ’iet nu da 1 IT rr te V; ė c.ei me -ja
<0 iki u ta lar io“ ■ik as žo
Rimantas VAIVADA
Po pirmos pedagoginės...
kams. Buvo dirbama nuošir se, kurie buvo nepakankamai džiai, — rašoma visose cha pasirengę, mažai domėjosi pe rakteristikose, atsiliepimuose. dagogikos ir metodikos kurVirbalio apylinkės kolūkiuo ratūros. Be metodinių klaidų, se laukiamas svečias buvo mo sais, neskaitė metodinės litekytoja A. Taujinskaltė (litua labal stambus trūkumas buvo Berželiai skvernus pasikėlę, nistė), kuri su savo vadovau tas, kad nemaža dalis studen Per lauką rasotą skuba, jamu literatų būreliu ir gera tų darydavo dalykinių klaidų: Ir suka ratu šešėlį programa dažnai aplankydavo supainiodavo gramatines! ka Per pievos paauksintą rūbą. kolūkiečius. Kad germanistė tegorijas, netaisyklingai tar O dalgio šniokštimą ant rankų Roma Griniūtė — sporto davo žodžius, iškreipdavo li Dalykinės meistras ir žymi rankininkė,' teratūros faktus. Užsideda oro bangelės tuoj pajuto Sagių vidurinės klaidos pamokose — didelė Ir neša lyg šunį per lauką Išmaudyt į srovę upelės. mokyklos mokiniai. Jauna mo ir sunkiai Ištaisoma blogybė. kytoja labai daug padėjo mo Vadinasi, ruošiantis pedago studentams Kai šypsosi žemė mėlynei, kyklos sportininkėms, kartu ginei praktikai, Man noris ilgiau čia pabūti, su jomis, kaip vadovė, ke reikia tvirtai įsisavinti ypač Skandinti vėsoj rytmetinėj kalbos, liaudavo “į varžybas, o jos dabartinės lietuvių Gražiausią, brangiausią minutę. mergaitės rankinio varžybose rusų kalbos, užsienio kalbų kursus, akcentologiją, foneti pasirodė visai gerai. . + + + Roma buvo gera, jautri, ką ir -kt. dš nubundu ant šieno. Pedagoginės praktikos i.enuoširdi mokytoja, — apie Tokia vėsa man srūva į krūtinę, tai kalba tos mokyklos vado zultatai ateityje bus dar ge Lyg po mano galva būtų ne tavo pečiai, vybė ir mokytojai. Ir taip, resni, jei fakulteto dekanatas O padangių mėlynė. nuoširdaus da~bo gerų pavyz ir katędros įgyvendins , bent džių ir gerų rezultatų tikrai tas priemones, kurios ne taip Tu per naktį nemiegojai, nemaža galima pasirinkti iš sunkiai gali būti įgyvendina Ir aš stebiuosi, gausaus, praktiką atlikusių mos. Studentą! nusiskundžia, Kad ne purūs debesėliai studentų, būrio (daugiau kaip kad metodinė literatūra studi Glostė mano plaukus, javimui prieinama sunkiai. 100 žmonių). O tavo baltos rankos. Studentų pedagoginėje Tai tiesa. Iš tikrųjų rusų kal praktikoje buvo ir trūkumų. bos ir literatūros, lietuvių k. Nuo kalno Daugiau jų pasitaikydavo dar ir literatūros, užsienio kated Mėlynuos marškiniuose žengia saulė, bo pradžioje. Savaime su rų bibliotekose literatūros Belsdama baltu kumšteliu prantama,, didesnių ar mažes metodiniais klausimais bemaž 1Į rasotą palapinę. □□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□n nių nesklandumų buvo, tiek nėra, ta pati pasenusi. Tai ne pravedant pamokas, tiek dir normalu. Kabinetų bibliotekas e. bant užklasinį darbą. Per ke būtina papildyti atatinkamų turis mėnesius studentai pajė specialybių metodine literatū gė įvaldyti tik elementariau ra — po kelias to paties pa sius pamokos technikos daly vadinimo knygas. Rudens se kus. Būtų didžiausia klaida, mestre reikėtų išskirti daugiau ėjo ataskaitinė-rinkikonkrečiais darbo priemonių Jei netgi tie studentai, apie laiko stebimajai praktikai — impanija pirminėse H. VALUKONIS planais. i kurių darbą mokykloje tik. pamokų stebėjimui mokyklo Imo organizacijose, LLKJS VVU Komiteto Taip pat svarbu išlaikyti teigiamai atsiliepiama, tartų- se. Metodikos pratybose stu įmenamos senos klaisekretorius teisingą santykį tarp senų ir si jau visa pasiekę, — Iki pe dentai turi gerai susipažinti iami nauji planai, į naujų biuro narių, užtikrinti dagoginės veiklos’ meistrišku su vadovėliais, nes vadovėlis antį darbą keliami smerkti tokią praktiką, kai tam tikrą perimamumą. Tei mo dar toli. Kad mokytojo -- pagrindinė priemonė pa i komjaunuoliai, prln- pirminės komjaunimo organi singas santykis leis iš pat pir darbas būtų tikrai efektingas mokoje. Būtina sudaryti pa iek sau, tiek draugų zacijos sekretorius, dar neap mų dienų užtikrinti normalų ir kūrybiškas, neikia nemažai lankesnes sęlygas studentams šilęs savo vietoje, renkamas į komjaunimo darbą, nereikės praktikos Ir teorinio pasiren įsigyti mokyklinius vadovė straipsnyje nekarto- fakulteto biurą, o iš čia, savo viso pradėti nuo alfos. gimo. Žengti į pedagoginio lius. i žinomų tiesų. Norl- ruožtu, keliamas į komjaunimo Fakultetų biurai didelį dė darbo meistriškumą, nestudi Studentų pedagoginio pa pabrėžti tai, kas mū- komitetą. Visus geriausius va mesį turi atkreipti Į gruporgų juojant geriausių pedagogų rengimo klausimai yra sudė ! turi būti nauja, Į ką dovus reikia nukreipti i gru ataskaitas. Laikas paskelbti L pakankamai atslžvelpatyrimo, nestebint jų konkre tingi. Gaila, tie klausimai daž pes. Geriau silpnesnis fakulte kovą formalizmui. Niekam ne d mksčiau. taus darbo, nestudijuaiant pe nai sprendžiami paviršutiniš įdomu klausyti, kai sekretorius to biuras, negu silpnas grupių dagoginės ir metodinės lite kai, atsitiktinai, be pasiren nai ir ataskaitos šiais aktyvas! Žinoma, tai nereiš pradeda vardinti visas grupės O ratūros, beveik neįmanoma- gimo. Šiandien, kai pedagogi uri praeiti organizuoatliktas priemones, mechaniš Juk pedagoginė literatūra iš nei praktikai skiriamas visas svarbiausla, greitai, kia, kad mes pasisakome už kai operuoti skaičiais. Tokia esmės vra ne kas kita, kaip semestras, savaime supranta inę-rinkiminę kampa- silpnus fakultetų biurus. Mes ataskaita niekada nesukels gy geriausių mokyklos darbo ma, pedagoginio studentų pa : grupėse, tiek fakul- tik norime, kad visi fakultetai vų diskusijų. Apie atliktas meistrų apibendrinimas ir su rengimo klausimams katedros reikia užbaigti jau i turi skirti daug daugiau dė mėnesį. Kaip rodo šiuo klausimu turėtų vieną li priemones komjaunuoliai žino bo įvertinimas. Tikslu užtik- / sistemintos išvados s , ilgas „pereinamasis niją, tvirtą ir nekeičiamą. ir be ataskaitų. Svarbu ne rinti tinkamą ataskaitų lygi, / Ir šio pavasario pedagogi mesio. Pedagoginio darbo iš) nės praktikos faktai liudija, praktikai studentus reikia Toliau. Visuose fakultetuo priemonių skaičius, o rezulta fakultetų biurai privalo >ls“ kartais padaro neanksto susipažinti su jomis, ( kad klaidų ir trūkumų buvo rengti nuo pirmoio kurso. se reikia pravesti ataskaitičiu visą pirmojo mokstas. Geriau pakalbėti gyvais, nurodyti trūkumus, A. GAILIŪNAS patarti ( daugiau tų studentų pamoko pusmečio darbą, truk- nius-rinkiminius susirinkimus, konkrečiais pavyzdžiais apie sekretoriams. Komjaunimo ko kurios tai, kas dar bloga, pareikalau mitetas yra tos nuomonės,1 ngti 1 jį visu pajėgu- o ne konferencijas, dirbtinai apriboja komjaunuo ti ataskaitos ne tik iš grupor kad, gal būt, tikslinga fakul-1 tetuose sušaukti aktyvo pasi-i mų metu taip pat turi lių teises, atitolina vadovau gų, bet ir iš eilinių komjau tarimus ataskaitinės-rinklminės i sižvelgta visų pirma jančius organus nuo pagrindi nuolių (žinoma, nereikia už kampanijos klausimais. Siau-, Kas iš studentų nelaukia praktikos?! Laukėme ir mes, I geo tad būtų sustiprintos nės studentijos masės. Susirin miršti, kad tokios ataskaitos resnluose rateliuose galima ap- , logų kursas. Ypač laukėme I mokomosios geologinės. Laukėme tarti būsimų sekretorių kan( kimų metu netikslinga priimi centrinės komįaunimo turi būti vykdomos per visus ir ruošėmės teoriškai, ruošėme kuprines, plaktukus ir kita. Ir dldatūras, ypač reikia žiūrė pagaliau mes Leninųrado srityje. Keliose srities vietose 26 die — grupės. Reikia nėti plačius, bet abstrakčius metus). Ataskaitose turi būti ti, kad nebūtų išrenkami silp nas dirbome, tyrėme atodangas — ordoviko, kambro, devono ir visiems laikams pa- nutarimus. Pakeiskime juos duodamas komjaunuolių dar- nai besimokantieji. Tai pirmo sluoksnius, kurie mūsų respublikoje yra apie 500 metrų gilu moje, vykdėme rajono geologinį kartiravimą, ieškojome faunos ji ir pati svarbiausia klaida, ir mineralu. įvertindavo**, naudingas iškasenas. Ir stebėlome, stebėjome. Piešėme, rašėme ir braižėme. Atkurdavom paleoge kuri dažnai pas mus padaroografines sąlygas. Būdavo, plaktukas kaukšteldavo per pirštą, o ir pieštukas ne visaaa zeme.apy pasisukdavo ten, kur reikia. p 'ir estafetėje, negalima už draugus replikų, susilaukė ilgų plojimų. Atsižvelgianti! mReikia siekti, kad būtų užIr čia mus gelbėdavo vyr. dėstytojo L. Petrulio patarimai ir nu ar ratą. į tai, kad sienos bu vo blogų akustinių savy-U tikrintas atitinkamas partinis rodymai. Kaip tik vyr. dėstytojo buvo suteikti mums pirmi geo saulės, ar tai nuo plytų likome tani logų darbo įgūdžiai, dar daugiau sužinojom ir sutvirtinom gau bių, dainos skambėjo visai garsiai. O maža-//vadovavimas, tiek pravedant tas žinias. Bet štai jau parašytos ataskaitos — baigėsi praktika, os spalvos, o rankos galėjo būti mūsis ir didysis Romai savo intermedijomis pra-U susirinkimus, tiek parenkant surinkti mineralai, atpažinti ir ne, keliavo su mumis. Kas neat o metraščiais. Gaila tik, kad mums juokino net snūduriuojantį senuką. 11 kandidatūras. Toks vadovavipažinta, paaiškės geologijos ir minerologijos katedrų laborato ė mūrininkų kategorijų. rijose. Sokiai tęsėsi ligi aušros, o tą naktį mū-//mas padės didinti numatomų Ir, žinoma, po praktikos mes negalėjome neaplankyti Lenin sų tarpe ypač išaugo susidomėjimas astrono-iį priemonių efektyvumą, mažigrado, asocijuojančio su Puškinu, Bloku, Dostojevskiu, „Auro II mija, skyrium imant naujomis žvaigždė- jlnant neefektyvių skaičių, paros“ šūviais ir blokada. Mes buvom Pavlovsko tvirtovėj, Ermita že ir Rusų muziejuj. Stovėjome prie Leonardo da Vinči, Remb Hits. // dės greičiau pravesti ataskai LŪKIO pirmininkas, jau įkopęs Į ranto, Aivazovskio, Levitano, Briulovo drobių. Mes matėme Pu tas, kartu išvengiant avralo ir reno, Mone, Van Gogo kūrinius ir stengėmės suprasti Pikaso^ ^dešimtus, aukštas, saulės ir vėjų III formalizmo. Sunku suminėt visa, ką išvydom, o juo labiau trumpai išreikšt, gludintas, atbirbdavo ant motocikką jautėm, žiūrėdami į žmogaus svajones, tapusias realybe. Be sukiodavo po statybą ir klausdavo: ORISI pabraukti brūkšnį ir užpildyti ' Leningrado kai kas dar matė Taliną, Tartu. Rygą. a, ko reikia, draugai studentai? grafas „gauta“, „išleista“, „viso“. Juk Kaip jau buvo pranešta, Daug mes matėm: statybas ir žmonių šypsenas, klintis su tri ngl Jo pažadai pasitvirtindavo mažšis_ aprašymas labiau panašus į buhal-, lobitų atspausdais ir smiltainius, matėm judėjimą, veržimąsi, ir mūsų Universitete lankėsi 0%, mes jį laikėme teigiamu pirmiterinį kūrinį negu Į proziškal-lyrinę apybrai sužinojom daugiau, negu manėm. Godžios akys „gaudė“ viską, o Per tris metus jis kilstelėjo kolūkį svečiais iš didvyriškosios žą. Jei kas norėtų kritikuoti, iš anksto su parsivežė liepsnos daugiau dirbt, sužinot ir pažint. įtinto lygio. O šį rudenį jis keliasi į tinku, kad didžiausia yda — teigiamų ir ne! i Kubos. JĮ ir matome (deši etą. giamų herojų trūkumas. Bijojau, kad iš tri Z. MALINAUSKAS nėje) besišypsantį. . . Įninkąs mėgo juokus, (jis dar bus neJaunųjų žurnalistų mokyklos klausytojas matės erdvės perkelti į dvimatę, jie defor R. PRAKAPO nuotr. r susipykome su juo tik vieną karmuosis ir iššauks tam tikrą gyvųjų reakciją fnadienį ils pakvietė mus į talką vežDaug odos buvo nupiešta nuo puspadžių REDAKCIJOS PRIE ų, o tos brigados kolūkiečiai vieninir nuo rankų, savarankiškai atrasti įvairūs RAŠAS. Draugai dėsty mtė krykštynas ir retkarčiais atsvydėsniai. Beveik kiekvienas nuosavame kūnei tojai ir studentai! Pra o pasižiūrėti, kaip mums sekasi, parsivežė akivaizdų darbo įrodymą. O rezul ėjusios atostogos, kaip lėtus, o šoferiai, palikę mus likimo tatai — ligi langų iškilusios karvidės sie niekada anksčiau, buvo nuvažiavo, paklusę troškulio lnstlknos, kurias tam tikru tikslumu galima laiky | turtingos {spūdžių, įdo dangl lietus buvo perdaug šlapias, tl tiesiomis. Gimė draugystė, o gal net kaž mių kelionių, turistinių • grieždami dantimis. kas daugiau, bet, sekdamas poeto patarimu, išvykų. Todėl redakcija mes kartą paklausėme, kur yra geriau netarsiu meilės vardo. I prašo Jus rašyti mums mokykla, šeimininkas mostelėjo ran Didžiausia mūsų nesėkmė buvo tai, kad apybraižas, vaizdelius, te keliuku iki kryžkelės, ten ir bus. senuko Radlšausko nepavyko įtikinti Koper siųsti nuotraukas, kur vakarą turėjo įvykti antroji mūsų niko mokslo teisingumu. Tačiau mes juk bu-l atsispindėtų šaunių ato iė prtemdnė, susidedanti Iš paskaitos vome vieni iš pirmųjų, todėl nepraradome stogų nuotaika. c.erto. vilties, kad kitose pamainose bus geresnių, Laukiame laiškų. mes, pavėlavę 15 rn'in., įėjome į klaagitatorių. ja tinimo sekretorė tik skėstelėjo ranIš kolūkio išvykome tikėdami, kad sekan čiais metais stovyklos bus dar įdomesnės. ■o jūs tokie ankstyvi? Vis vien be Sėdėjau susigūžęs nuo lietaus mašinos iktos nesusirinks. . . kamputyje, o į galvą įkyriai lindo posakis: utas skaitė paskaitą internacionalinio „Tikėjimu Į žvaigždes“. Gal būtt todėl, kad larblavimo klausimais ir tiek juos jis taip budingas mūsų dienomis. ■o“, kad net istorijos dėstytojas neR. KARAZIJA 'ikibęs, o kolūkiečiai tuo labiau, nes 1962 m. rugsėjo 14 d. Fizikos ir matematikos fakulteto as iš jų nebuvo atsinešęs tarptautinių IV k. fizikas žodyno. Meninė dalis, be keletos JiiiiiiiiEiiiiiiiiiiiiiiia IR2ELIO mėnesio pir momis dienomis grįžo į Universitetą, atlikę-pe dagoginę praktiką, Istorijosfilologijos fakulteto IV k. ir studental-lituanistal, rusistal, užsienio kalbų specialis tai. Kokios grįžusiųjų nuotai kos, kaip pavyko praktika, ko kia jos nauda, ką apie mūsų studentus kalba visuomenė, — tokiais ir panašiais klausi mais sutiko ketvirtakursius Jų draugai ir dėstytojai. Tokie klausimai ypač gausūs todėl, kad šiais metais pedagoginė praktika buvo visiškai skirtin ga nuo ankstesniųjų metų, — studentai buvo ne šiaip jau kokie praktikantai, o mokyto jai tikra prasme: nebuvo jų nuolatinių „globėjų“ (grupių vadovų)., nerašė studentai ’ il gų konspektų, jų neperrašine jo, neaptarinėjo, pamokose nebuvo nuolatinių „žiūrovų“ nebuvo teatrališkumo, pamo kos buvo natūralios. Tai kain dabar? Ar nesužlugdė studen tai darbo? Nors jau praėjo ge rokas gabalas laiko, tačiau pamėginsim atsakyti. Tačiau pirmiau paliestai
B
NAUJI EILĖRAŠČIAI
Artimiausi uždaviniai
vieną įdomią smulkmeną. Bū tent — koks skirtingas stu dentų išvykimas ir grįžimas!.. Baigiasi sausis — artėja iš vykimas. Nė vienam studen tui nesinori palikti Vilniaus. Kalbuosi su viena studente iruslste. Jos akyse vos ne aša ros: kur tie L. . , kaip nuva žiuoti, gavusi laišką, kad jau rusisto nereikia, mokykloje nesą elektros, bibliotekos ir t. t. Kita studentė vėl, gir džiu, ištisą pusvalandį įtikinė ja dekaną ir prodekaną, kad praktika, tos nežinomos mo kyklos mokyklėlės — tai kaž kokia bala kur ne tik elektros nėra, bet Ir paprasčiausio ži balo trūksta. Ką gi. Kalbėjo mės, aiškinomės, įtikinėjome. Išvažiavo. Dabar vėl sutikau tą pačią studentę. Nuotaika — puiki. Apie tai spręskite iš to, kad studentė grįžo į Vilnių tik apie birželio vidurį (turėjo tei se baigti praktiką birželio 1 d’) ir tik kelioms dienoms. Ji dar norinti grįžti, padėsianti pasiruošti mokiniams iš rusų kalbos. „Gaila, kad baigėsi taip greitai, norėčiau dar nu važiuoti“, — atsidusta kita praktikantė — lituanistė, tik grįžusi iš V. .. vidurinės mo kyklos. Taip, daugelio studen tų nuotaika gera, giedra, opti mistinė. Svarbiausia, tur būt, todėl, kad kiekvienas studen tas jaučiasi atlikęs visuome nei naudingą darbą. Ir tikrai. „Studento dėstomoje klasėje jo dėstomąjį dalyką baigė mo kiniai šimtaprocentiniu pažan gumu“, — rašo direktorius charakteristikoje ne apie vie ną studentą. Mokant Universi teto studentams, pažangumas ne tik nesumažėjo, bet dar pakilo. Studentai, būdami mo kytojai, daug padėjo moki, niams pionieriams, komjaui nuoliams, literatams, sportii ninkams, meno saviveiklinin-
•••
N
X
ir geologinės
SATYROS Jl/TŪSŲ amžininko — komunistinės visuomestatytojo asmenybės formavime dide lis vaidmuo tenka estetiniam auklėjimui. Gerą meninį skonį ugdo bei pasigėrėjimo jaus mą sukelia Įvairi mus supanti aplinka, tačiau es tetiniame lavinime ypatinga vieta priklauso me no kūriniams. Realistinis menas yra galingas gy-' venimo pažinimo ir pertvarkymo ginklas. Štai f ' kodėl pažangūs literatūros, muzikos, dailės, teat Pirmakursius myli mamos, — ro, kino kuriniai visada daro didžiulį poveikį plačiausioms masėms — iš Jų semiasi jos dvasi Diplomanto — rankos ,,ramios“. nį peną, juose randa atsakymus į daugelį rūpi mų klausimų. Ir Universitete meniniam studentų auklėjimui Neseniai nutariau aplankyti savo Jaunuosius gimines — fakul skiriamas nemažas dėmesys. Tam tikra vaidme tetų sieninius laikraščius ir. . . neradau. Tuščia Fizikos ir mate matikos fakultete, tuščia Medicinoje. Tik Gamtos mokslų fakulte nį čia atlieka praėjusiais mokslo metais prie te man kreivai nusišypsojo „Ekstra naujienų“ pirmasis numeris. Estetikos ir meninio lavinimo katedras įsistei Ir aš nejučiom pagalvojau, kad šitas „Ekstra“ visiškai ne ekstra, gę trys skyriai — muzikinis, teatrinis ir cho o pusės mėnesio senis, ir jo sveikinimą „Su rugsėjo pirmąja“ reografinis. Juose studentai turės galimybę pra — sunku pavadinti „naujiena“ (gal tik kabutėse). plėsti žinias meno srityje, išmoks dar giliau su Sukruskite, draugai, fakultetų sieniniai! Pats laikas. Jūsų ašt prasti meno kūriniuose slypinčias idėjas, stengsis raus žodžio taukia nesulaukia studentas-skaitytojas. Jis nori dauq kuo pilniau atskleisti tų kūrinių grožį." žinoti, o ir pats galėtų nemažai papasakoti. Bet dar labiau Jūsų Savaime suprantama, jog pilnai įvertinti muzi laukia studentas-tinginėlis. Laukia nesulaukia, kuomet prikelsikos ar dailės kūrinį galės, visų pirma tas, ku te iš saldaus pirmų mokslo metų dienų miego. riam yra žinomi kūrybos dėsniai, arba, kaip pri „SPYGLYS“ imta sakyti, „meno 'paslaptys“. Pats betarpiškai dalyvaudamas kūryboje (o išraiškingai padekla muotos eilės, ar sudainuota daina — tai taip pat reikšminga meninės veiklos pasireiškimo forma), Daugely bendrabučių blogaiii žmogus ypač pajunta meno _pnasmę, jo poveikio jėgą. Dėl to estetikos ir meninio lavinimo kated prižiūrimi sanitariniai mazgai. roje praktinė ir teorinė mokymosi pusės yra betarpiškai susietos viena su kita. Kiekvienos specialybės mokslo planuose, kurie išdėstyti 4 metų laikotarpiui, siekiama studentus kuo pla čiau ir visapusiškiau supažindinti su pamėgta meno sritimi. Taip, pavyzdžiui, teatrinės specialybės (ji skai toma čia besimokančių filologų, medikų, mate matikų, ekonomistų ir kitų II-ąja specialybe) studentams vieni svarbiausių yra aktoriaus meistriškumo užsiėmimai. Jų metu įgyjamos tvir tos, profesionalios vaidybos, meno žinios, šlifuo jami įvairiausieji aktorinės technikos elementai. Nemažai dėmesio tenka kreipti ir jsceninės kal AR nuo antro semestro muoti, paruošti intermedijas,| bos discipliną — raiškų, prasminga skaitymą. Daug įdomių ir reikalingų žinių studentai suži pradžios kai kurie kur kupletus. Pačiais produkty-S no teatro istorijos paskaitose. Prie profesionalių so draugai pradėjo viausiais pasirodė Rimas! Įgūdžių ugdymo žymia dalimi prisidės sceni laukti vasaros. Svarbiausia Krupickas ir Raimondas Pe-| nio Judėsio. režisavimo pagrindų. ’ grimo bei —■ mokomosios praktikos. rekopskis. kitos paskaitos-užsiėmlmai. Gamybinę praktiką studentai maždaug nuo Ii-o kurso atliks centri Ne, ne todėl, kad nusibodo Nepastovus oras dažnai bej nėje Universiteto teatrinėje studijoje, dalyvaudastudijos. .. Viliojo gyveni laiko suvarydavo į palapines,! mi spektakliuose. mas palapinėse, kitas žinių bet tą šeštadienį lyg tyčiai Bene didžiausia yra muzikinė grupė. Ir tai įsisavinimo ir pagilinimo pradėjo lyti Iš pat ryto. nenuostabu, nes mūsų kraštas nuo senų laikų Iki kultūros namų — aplel Ar nešaus kaip iš pabūklo?“ metodas. Be to, tikras savo garsėja nuostabiomis liaudies dainomis. Bestu kurso draugų pažinimas. Juk trys kilometrai. Ar verta eit,J dijuodamas Universitete Jaunimas, taip pat kaip ir vidurinėse mokyklose, su pamėgimu dalyvau ir iki šiol beveik niekas ne ar susirinks tokiu oru žiūrėti) Z. JULIKO pieš, ja choruose, ansambliuose, orkestruose o nere žino, kodėl Kęstutis Vaške mūsų programos? Vis tik, iš- | Ar. TURO tekstas tai pasireiškia ir solistai — vokalistai bei instru lis, Arvydas Kuzminskas ir ėjome. Basomis, mindami at-J_ mentalistai. Ignas Koženiauskas nutarė skiestą priemolį, traukėme Kada prieš metus buvo paskelbtas priėmimas toliau nestudljuoti. Kažko link kultūros namų. Į muzikinę specialybę, nemažas skaičius gabių Tada aš tikrai įsitikinau, kios ne visai sveikos nuotai saviveiklininkų pareiškė norą gilinti muzikines kos juos iškreipė iš tikrų kad mes daug ką galim, su gailo palikti ežerą, ardyti pa- žinias. Užsiėmimai katedroje planuojami taip pat susigyventa, ketveriems metams. vėžių. O ir tarp kitų kurso prantame patį svarbiausią. palines. ..TaipTačiau skirstėReikia pasakyti. Jog ir anksčiau Universiteto draugų pasitaikydavo nesusi Žiuri į Eugeniją Vitkauskaitę, priprasta. labai trumpam. Mūsų lau auklėtiniams, ypač meninių kolektyvų dalyviams, pratimų. Bendras gyveni Lindą Gopaitę, Danutę Pet- mės tekdavo išvykus Į paskyrimo vietas vadovauti kė darbo stovykla Varėnos mas, tie patys rūpesčiai la ronytę, 1 visus kitus ir darosi rajone. įvairiems rateliams, mokyti muzikos. Neretai linksma, kad taip vieningai biau suartina žmones. tuomet jie rašydavo laiškus savo vadovams Gyvenimas kolūkyje, dar prašydami paramos. Ir tai nenuostabu, nes vien Gražus Vielio ežeras (Igna suprantamas tas žodis — rei bo stovykloje, daug kuo pa tik pradainavęs keletą metų chore, žmogus dar linos raj.) Jo pakrantėje bir kia.
IR JUMORO
1V1 nės
SKYRELIS
Sukruskite, draugai!
n-n
„Gal todėl, kad] mes neramūs Į nes... it
D
J
želio pradžioje išsiskleidė musų palapinės. Ilgai svajo tas momentas atėjo. Tačiau dienos lyg tyčia pasitaikė šaltos, lietingos. Bet argi tai gali nuliūdinti būsimuosius kartografus, meteorolo gus? Jau sekančią dieną pra sidėjo mokomosios geodezi jos užsiėmimai. Sudarėme ke turias brigadas, pasiėmėme prietaisus. Bematant išsisklai dė visi neaiškumai, buvę ne suprantami mokslo metų eigo je, Nively.rus, teodolitus ir kipregelius teko pačiupinėti kaip reikiant. Vyrija greičiau priprasdavo prie prietaisų. — Berniukai, kaip čia nivelyro tinkelį paryškinti, — sušukdavo kuri nors merginų grupė, arba: — Berniukai, kaip čia iš teodolito atskaitas paimti, — klausdavo kitos. Ir visada joms draugiškai į pagalbą ateidavo Petras Gaučas, Rimąs Krupickas ir kiti. Laisvalaikiu eidavome pasižvalgyti po apylinkes, 1 kiną. Linksma praeidavo poilsio valandėlės. Mūsų akardeonlstas Juozas Pečiūra nie kada netingėdavo palinks minti kurso draugų. O kai ežero bangos visiš kai nurimdavo, kai paskuti nės vakaro žaros pasitikdavo naktį, atsirasdavo noras ir pasvajoti. Skaidriu ežero pa viršiumi tyliai slysdavo val tys, o iš jų — svajinga muzi ka, juokas, dainos posmai:
„Ar meni naktis
žvaigždėtas, Laužus, upių gelmes. Palapinę ir sunkiąsias Ant pečių kuprines. .. “
O priedainis „Gal todėl, kad mielos mums svajonės, Gal todėl, kad mes neramūs žmonės. . sklisdavo per visą ežerą į tylaus miško tankmę, kažkur į Ažušllės kalno pusę. Ir ne vienas dabar pagalvodavo: vistik, kokia pulki mūsų stu dentiška šeima! — Suorganlzuokim vietos tarybinio ūkio darbininkams programą, — kartą pasiūlė Julė Svabauskaitė. Julės min čiai buvo pritarta. Vieni siūlė padainuoti, kiti — padekla-
LV 10171
Mūsų nerimas buvo nepa grįstas. Tarybinio ūkio darbi ninkai susirinko. Ir katučių nepagailėjo. Į palapines grį žome linksmi ir patenkinti. Su dekanu V. Chomsklu at likome bendrosios fizinės geo grafijos praktiką. Padarėme ežero batimetrinį planą, mo kėmės pažinti jo augaliją, ke liavome po Ignalinos rajoną. Atėjus išvykimo dienai, pa
našus į mokomąsias praktikas. Tiesa, palapines pakeitė kvepiantis šienas, prietai įkia meno gelmių, tuo stipsus, pieštukus — kastuvai,1 friau Jis pajunta pažinimo ir buities groži". kirviai, akmenys, žvyras. Lie-1 /džiaugsmą ) Tam, kad Įsisavinti koks jome pamatą karvidei. jvra marksistinis požiūris Į .meną, tam kad suprastum Tik porai savaičių išsiskirs- i 'muziką ir meną padės knytėme pasisvečiuoti pas tėve- < )gos' K. Marksas ir F. Engel liūs. Dabar vėl knygos, są- ( sas apie meną (rusų k.), 2 t.: I. Leninas — apie kultūrą siuviniai. < .V. ir meną (liet, k.): ČernyševsK. TURONIS < kls N. S. Estetika (liet, k.);
SKAITYK GYVENIMĄ „Mūsų jaunimas turi aiš kų kelią i ateitį, aiškų ir kil nų tikslą — komunizmo sta tybą“. (N. S. Chruščiovas). Kaip paruošti save šiems di diems uždaviniams, kad įneštum kuo didesnį indėlį į šį didingą rūmą, kad pateisin tum viltis ir lūkesčius tų, ku rie revoliucijų ugnyse auko jo savo gyvenimą, ir tų. ku rie ateity vers tavo gyveni mo knygos puslapius. Kaip dirbti ir mokytis, ke lius nurodė didieji marksiz mo veikėjai. Jie visą savo gyvenimą pašventė kovai dėl geresnės žmonijos ateities. Mokytis studijuoti jų gyveni mą, kūrybą yra pirmasis už davinys. Be daugelio moksli nio pobūdžio darbų skirtų jų kūrybai, gyvenimui ir veik lai studijuoti, kaip Komiu O. Karlas Marksas ir Fr. Engel sas. Gyvenimas ir veikla (ru sų k.), VI. I. Leninas Biogra fija (liet, k.), „Krupskaja N. K.“ „Mokysimės dirbti iš Le nino“ (rusų k.), yra ir groži nės literatūros stiliumi para šytų darbų, kaip M. V. Serebnkovo „F. Engelsas jaunystė je“ apie Engelso pasaulėžiū ros formavimąsi ir dvasinį jo asmenybės vystymosi ke lią Jaunystėje. G. Serebriakovos romanai „Markso jaunys tės, Jo tęsinys „Ugnies pagro bimas“ kn. 1, 2 (rusų k.). Nečvalodovos N. P. ir Reznlčenko L. š. „Lenino Jaunys tė“ (Apysaka) D 1,2 (liet, k.), Dangulovas S. A. Leninas kal basi su Amerika. Apsakymai (rusų k.). Amžinai gyvas. V. I. Leninas grožinėje literatū roje. Rinkinys, (rusų k.) ir kt. Nepasotinamas žinių troš kimas, visapusiškas išsilavi nimas buvo būdingas visiems įžymiams žmoniems. „Nieka da negalvok, kad tu viską
žinai, kad tau nėra ko mo kytis. Aš mokiausi visą gy venimą” — sakė N. D. Zelinskls. O. Gorkis-dar 1912 m. rašė „žinojimastai ab soliuti mūsų pasaulio verty bė. . . Būtina mokytis, būtina pažinti. Nepažintino — nėra, mes galim sakyti tik tai, kad yra nepažinto“. M. Gorkis bu vo ne tik puikus literatūros, bet ir meno, muzikos, istori jos žinovas, domėjoslšgamtos mokslais, biologijos ir medi cinos pasiekimais (kn. Piksanc-vas N. K. „Gorkis ir moks las" (rusų k.). Koks didelis pasišventimas mokslui dvelkia iš didžiųjų mokslo vyrų biografijų pus lapių. C. Darvinas, Įžymus gan tininkas, evoliucijos mokslo pagrindėjas, Mečnikovas, didysis rusų biologas, vienas iš lyginamosios patalogijos, evoliucinės ambriologijos. mikrobiologijos, mine ralogijos pagrindėjų, nenu ilstamo darbo ir pasiaukoji mo mokslui dėka atnešė tiek naudos žmonijai. (C. Darvi nas. Prisiminimai apie mano proto ir charakterio vystymą si Darbo ir gyvenimo .dieno raštis (rusų k.) Mogiiiovskis B. Mečnikovo gyvenimas. Apysaka (rusų k.). Lenininės premijos laurea tas skulptorius S. T. Konenkovas knygoje „Žodis Jauni mui“ rašo: „Mums reikalingi visapusiškai apsišvietę Jauni žmonės, kurie vertina visa tai. kas harmoningai pratur tina žmogų. . ." SĮ autobiogra finio pobūdžio knyga apie jo kūrybinį kelią, jo pažiūras į meną, persunkta šiltu jaus mu gamtos grožiui ir žmogui. Skulptorius džiaugiasi Jauni mu. kuris myli meną, domisi juo. kuria Jį „Meno troški mas nlekada”nebus varginan tis. Kuo daugiau žmogus sle-
Yla S. Kaip suprasti muzika.; Rožinovas V. Meno rūšys (rusų k.). Grožinės literatūros skaity mas t. p. reikalauja pasiruo šimo ir mokėjimo. Kaip skai tyti grožini kūrini, nurodo Kialltino N. knyga „Menas būti skaitytoju“ (rusų k.). Iliustruodamas Gogolio, L. Tolstojaus, Lermontovo, Tur genevo, Čechovo veikalų iš traukomis moko kaip pajusti grožį, kurinio meniškumą, kaip suprasti gilias kūrinio mintis, gamtos, peizažo, inter jero pavaizdavimo vaidmenį atskleidžiant herojaus dvasi ni gyvenimą. Knygoje „Mokytis dirbti su, knyga“ (rusų k.) duota savi švietos skaitymo metodiniai nurodymai. Yra atskiri sky riai skirti grožinės literatū ros skaitymo metodikos, už rašų vedimo, protinio darbo higienos temomis. V. I. Le nino, Kalinino, mokslo bei savišvietos veikėjų Obručevo, Vladislavlevo ir kt. pasisaky mai skaitymo klausimais ska tina jaunimą studijuot gyve nimą. knygas, būti visapusiš kais, kopų 1 mokslo viršūnes, nesukluptl prieš sunkumus Ir nesekmes. V. ADAMONYTĖ
Atsižvelgiant i pageidavi mus, estetikos ir meninio la vinimo katedra pratęsia pa reiškimų priėmimą norin tiems mokytis muzikiniame, teatriniame ir choreografinia me skyriuose iki š. m. rugsė jo mėn. 16 d.
Pareiškimai priimami ir smulkesnė informacija teikia-' ma katedroje, (Čiurlionio“ g-vė, III aukštas) nuo 10 — 12, ir nuo 17 — 19 vai. KATEDRA
neišmoks Jam vadovauti, juo labiau muziką. Tam reikia turėti nemažą in,.| nių bagažą, orientuotis Įvairiose mj no sudėtiniuose elementuose, mokėti! strumeitu. Galų gale reikia mokėti guoti chorui ar ansambliui. Visas šias žinias studentai Įgyja mj skyriuje. Užsiėmimai ėi<a vyksta du k] vaitę, dažniausiai popietinėmis valanti vaitinls valandų krūvis pirmakursiam! landos. Užsiėmimuose — paskaitose si ma su žymiųjų Vakarų Europos, rusų j tinių kompozitorių kūriniais, jų stiliuj zikos kalbos pobūdžiu. Paskaitose, kj veda muzikologas Jasinskas yra deni] ma ir „gyva“ muzika — po dėstytojo čia pat praklausomi muzikiniai Įrašai
Universit
menininkai K. ŽIŪRAITIS Estetikos ir meninio lavininiol katedros vedėjas Į
pasakoja, jog nejučiom prabėga Įdomil darni dėst. Venckaus muzikos teorijos! monijos užsiėmimai. Svarbiausia, jog I sisemiama daug praktinių žinių. 1 Visi muzikos specialybės studentai t J dualias skambinimo fortepionu pamok! to, kai kurie mokosi groti ir kitais instrl lanko dainavimo klasę. Individualius užsiėmimus praveda kj ti specialistai, žinoma respublikoje ir J bų dainininkė Aleškevičiūtė, instrumenil veckaitė, Rusteikienė, Bialobžeskis ir kj Jau būdami vyresniuose kursuose 1 susipažins su muzikos žanrais bei forij moks suprasti muzikinių kūrinių sen| vien mažų, bet ir stambių formų dėsj matytos ir kitos disciplinos — liaudies] kūryba, kur bus perteikiami Įvairių I zikinio folkloro pagrindais solfedžlavin] vėliau — dirigavimas. Paskutiniaisiais — ketvirtaisiais metai] tai praeis praplėstą estetikos kursą. Įvairios disciplinos numatytos ir chj nėję grupėje, kuriai vadovauja dėstytoji nienė. Tai klasikinis, charakterinis ir j šokiai, baleto istorija, šokių pastatymas! pozicija, grimas, užsiėmimai akordeonu,! vlmas šokių rateliams praktika ir kito] Kas sugeba racionaliai paskirstyti j sugeba ne tik studijuoti, bet suspėja! tuoti, kultūringai praleisti vakarą teatr] certe. Pagal estetikos ir meninio lavi] tedros studentams išduodamus liudijiml studijų knygeles, jau p'nai teatralai ne] lankydavosi dramos teatrų spektakliuos] tais ir repeticijose. IllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllIIIIIIIIIIIIIIIIIIlllllllll]
SPORTAS Fizikos I matikos I antro kuri deritias Praij ža dalyvaj tynėse „Aq rybų Lietui kovojo ,.K| mo tiesos“! skirtą jau] ir geriaus| rodžiusiam ninkui.
B. ORE
Šalies akademinėse pirmenybėse buvęs dentas R. Šarmaitis ir IV k. chemikas E. plaukę dviviete, buvo nepralenkiami.
mūsų s Levick
REDAKCINĖ KOLEGIJA JAUNŲJŲ ŽURNALISTŲ MOKYKLOS KLAUSI DĖMESIUI
„Tarybinio studento“ redakcijai reikalingi nu (visuomeniniai) sikyrlų vedėjai, literatūriniai darbuot specialūs korespondentai. Pareiškimai paduodami riaus vardu. Konkursinė atranka vyks spalio mėn dienomis. Smulkesnę informaciją galima gauti „Tarybinio to“ redakcijoje. Konkurse gali dalyvauti ir studentai, neprikiši nųjų žurnalistų mokyklai (ypač pageidautini tiksiu cialyblų — fizikos, matematikos, chemijos, gamtos Prie pareiškimo pridedama 2—3 korespondencija traulkos ar piešiniai, surinkti fakultete. Ypač pag« akademinio grupių gyvenimo, probleminė, o taip pi tyrinė medžiaga. Pareiškimai priimami kasdien nuo 11 iki 17 vai REDAK
Redakciios adresas- Vilnius, Universiteto 3. Telef. Nr. 7-79-17; Spausdinama LKP CK laikraščių ir žurnalų leidyklos spaustuvėje .TAPHBMHHC CTyREHTAC* («CoBeTrKHfi cTyaeuT,). OpraH Bn/umoccKoro Toc. VaRBepcRTera. ano. r. Bbjibhioc, y*. YHHBepcHTeTO. 3
Užs. Nt