visą
saliu prolč carai, vienyK trės!
caRVBinis sr.ii nencas \ * 'I • i i i * * { »• • « • •4i * * • i
LEIDŽIAMAS NUO 1050 METŲ BALANDŽIO 15 D.
t
I I I •
Nr. 20 (1359)
iI
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTĖS ORDINŲ UNIVERSITETO REKTORATO,
UVAZIAVIMO
EDZIAGAI TUDIJUOTI I Universiteto partinis komitetas
| visuomenės mokslų taryba geližės mėn. organizavo VVU Itstytojų mokslinę teorinę kon. Irenciją, skirtą TSKP XXVII ir lietuvos KP XIX suvažiavimo Ldžiagai studijuoti. Įžanginiu žodžiu konferenciją Iradėjo TSKP XXVII suvažiavilio delegatas, VVU Rektorius, [TSR MA akademikas, profesolus, fizikos matematikos m. dr. Kubilius. VVU partinio komilelo sekretorius doc. V. Gobis Įerskaitė pranešimą tema „TSKP KXVII suvažiavimo reikšmė solializmo planingam ir visapusištam tobulinimui". Aktualius ■oksiinio komunizmo teorijos liausimus TSKP XXVII suvaĮlavimo šviesoje aptarė filoso fijos m. kand., doc. A. Sizonolas. LTSR MA nario korespon dento, profesoriaus, istorijos m. Br. K. Navicko pranešimas buvo Įkirtas TSKP XXVII suvažiavimo [eiliniams apie nacionalinių lantykių raidą socializmo tobuinimo sąlygomis atskleisti. Turifingus pranešimus konferencijoe taip pat perskaitė ek. m. pnd., doc. J. Čičinskas bei lsĮorijos m. kand. doc. Z. Rulis. Konferencijoje dalyvavęs sve čias iš Greifsvaldo Emsto Mori1° Amdto universiteto, filosofi jos m. d r. B. Frišas, kalbėjo spie VVSP XI suvažiavime iškei ks aktualias socializmo raidos pbR problemas. Visų pranešimų įdėmiai klau psi gausiai susirinkę visuomenės Pokšiu katedrų dėstytojai, aspi
PARTIJOS,
KOMJAUNIMO IR
VALSTYBINIO V.
KAPSUKO
PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ SAVAITRASTIS
BESIMOKANT GINTI SAVO PASAULĖŽIŪRĄ Pastaruoju metu klerikalai pamėgo sakyti, kad jaunimas — tai sergantis vaikas, vienišas ir pasiklydęs, kuris tik religijoje gali surasti atgimimo ir išsigel bėjimo atgaivą. Tačiau šiuolai kinis jaunimas ne tik kad ne nori tos „atgaivos" ieškoti, bet ir į religiją žiūri kaip j atgy veną. Tai akivaizdžiai parodė VVPI aktų salėje vykęs res
publikos aukštųjų mokyklų atelstų sąskrydis. Studentas Ir religija — dvi Šią nesuderinamos sąvokos, mintį pabrėžė visi pasisakiusie ji sąskrydžio atidarymo metu, Ir iš tiesų, akademinis jaunlmas aktyviai dalyvauja ateisti. nės minties propagavime, nemaža parašyta ir išspausdinta dar bų antireligine tema, regulia
riai rengiami studentų ateistų sąskrydžiai. Na, o šio sąskrydžio įspūdin giausia dalimi be abejonės ta po ateistinių žinių viktorina. Labai džiugu, kad geras žinias ir išradingumą parodė Univer siteto komanda (R. Vizginteltė, V. Degutytė, J. Palidauskaitė, A. Valentas, A. Juozapaitis — visi IF), tarp dešimties koman-
1986 M. BIRŽELIO 10 D. ANTRADIENIS
KAINA 2 KAP.
I
1 f
f
t t
dų pasidalinusi pirmąja vieta su VVPI penketuku. Treti vlk. torinoje buvo valstybinės kon servatorijos Klaipėdos fakulteto atstovai. Apibendrinant sąskrydžio re zultatus, norisi geru žodžiu pa minėti jo organizatorius, pa rengusius Išties įsimintiną, ku piną įspūdžių vakarą. R. BUDRYS, R. ADOMAVIČIUS
I
Į
rantai.
N. STRAKAUSKAITĖ.aspk lantė Jau dvidešimt ketverius mels Universitete veikia jaunųjų Htorių-afeistų mokykla. šiais m°kslo melais ji išleido pirmąd švenčių instruktorių laidą. Mais metais vėl bus priimti P'rmųjų ir antrųjų kursų studen,s' — busimieji švenčių instrukZilvino LIKŠOS nuotrau-
J Studentų
Linkime sėkmingos sesijos! Vos baigęs mokyklą, ko ne kiekvienas, tikėdamas savo ne paprastais gabumais, širdies kertelėje, slapčia nuo visų, puoselėjo mintį: „O va kai jau aš įstosiu!..." Mintelė lyg kirmi nas graužė ir taip plazdančią širdį savaitėm, mėnesiais. Nespė jus dar gerai apsidairyti, kaip reikiant kojų sušilti, o „fukso" vardas jau ir nudyla, nuplau kia kartu su pirmaisiais, pačiais sunkiausiais, bet sako, pačiais įdomiausiais metais, Per juos daugiau ar mažiau pažįsti naujuosius draugus, įpranti prie naujos tvarkos, išmoksti vertin ti žmones, žinai, kuo gali pasi tikėti, o kas abejingai nuo ta vęs nusigrįš. Vieną pilką, lynojančią popie tę matematikos fakulteto tai komosios matematikos I kurso I grupės merginos susirinko atsiskaityti prieš save ir prieš kursą. Gal todėl, susirinkimas neeilinis — VPP atestacija — ir balsas šiek tiek drebąs, ir nejau ku, lyg būtum ko neišmokęs ir pašauktas atsakinėti. Klausimas, sunkiausiai spren džiamas sekretorei ir aktyvui, buvo —• kam skirti papildomą balą už aktyvią visuomeninę veiklą, nes kandidačių sąrašas ilgas. koje matome švenčių instrukto rius diplomantus su dėstytoju P. PECIŪRA. O. ČIBIRAITĖ
Birutei Danytei, Dailiai Dargy tei, Gitanai Gluksnytei ir Eglei Virbickaitei kitais metais teks ir darbų daugiau padaryti, ir laiko paaukoti — neveltui draugės pa sitikėjo. Nors nesinori sakyti, kad arkliuką, kuris daug veža..., bet.... Gal net geriau, kai žmo
ATASKAITA SAU IR VISIEMS gus ne vien tik savo asmeniniais rūpesčiais gyvena. Nors taip, aišku, sunkiau Ir nusivili, ir pątj pirmą pažadą, taip dažnai neišsipildantį, o kartais visai pamirštą, prisimeni. Prisimeni visus metus: atrodo, nieko tu ir nepadarei, tik tą, kas būtina. Kas užplanuota. Lauki kitų me tų, taip daug tikėdamasis iš jų ir pažadi sau — dabar tikrai pada rysiu. Galbūt. Pats pirmučiausias darbas ir bus — gerai mokytis, nes tie matematikos mokslai to kie painūs ir taip nelengva. Žiū rėk. bus kokia skola ir pridarius bėdų.
Susirinkimas baigėsi. Mergi nos neskubėjo — reikėjo dar pasitarti dėl bendrabučio, suda ryti kitiems metams eilę. jos ...Apypilniame troleibuse kažką aptarinėjo. Gal šiandieni nę įskaitą, gal kalbėjo apie se siją. Po metų, kitų bus dar gyva ta pirmoji svajonė, ar ji užsi mirš tuoj, po pirmų nesėkmių ir nusivylimų? Tai priklausys ir nuo kolektyvo. — Koks jis? Sekretorė Aušra Draudvilaitė, lyg stebėdamasi, kad klausiu, gūžteli pečiais: —• Normalus, neblogas, na, nieko... Neretas pagalvoja — ko čia kimba, ko čia nori. Gyvena žmonės normaliai, kaip visi, tai ir puiku. O už to „puiku" sle piasi tiek daug. Ir pirmoji nea pykanta vienas kitam, ir abejin gumas. Vos ne visi vyresni stu dentai dejuoja skudžiasi ir nuo širdumo trūkstant, ir susvetimė jimu, išaugančiu iki neapykantos vienas kitam, žodžiu „pragariš ku" kursu. Niekas kurso nelaimingu ne padaro. Tik mes patys, nes rei kėjo tik daugiau dėmesio vienas kitam ir nenumoti į viską ran ka. Daiva SREBALIUTE
Lankėsi svečias iš VDR Pagal Vilniaus V. Kapsuko valstybinio universiteto ir Erfur to Medicinos akademijos drau giško bendradarbiavimo sutarti, Vilniuje lankėsi prof. V. Sun. kas — Darbo higienos instituto direktorius. Pateikiame svečio atsiliepimus apie šį vizitą.
Apsilankymo metu buvo suda rytas darbo planas penkmečiui. Jo tema — „Kaimo gyventojų sveikatos apsaugos higieniniai aspektai ryšium su agropramoni nio komplekso vystymo sąlygo mis". Buvo suderintos konkrečios temos kiekvieniems metams, ap
tarti darbo metodai, tikslai, kurių bus siekiama ir rezultatų bei publikacijų vertinimas, nustaty ti atskiri darbo etapai. Rezulta tai bus panaudojami ne tik so cialistinio žemės ūkio praktikoje, bet ir studentų mokymui bei gy dytojų tobulinimui. Šio vizito metu su higienos katedros bendradarbiais aptarė me darbo programą, buvo pa telkiami pasiūlymai, keičiamasi mokymo programomis bei pla nais. Perskaičiau paskaitą „Triukšmas ir jo sukeliami su sirgimai", kurioje buvo patelkti naujausi triukšmo tyrimo ir dar. bo apsaugos duomenys. Paskaitos
profsąjungoje Gegužės 28 dieną įvyko pro fsąjungos komiteto buitinės ko misijos posėdis, kuriame buvo susumuoti bendrabučių soc. lenktyniavimo rezultatai. Bend rabučių tarybos darbas, švara, vaizdinė agitacija, studentų lai svalaikis — į visa tai buvo at sižvelgta susumuojant rezulta tus. Geriausiu bendrabučiu pri pažintas teisės fakulteto 10-fo bendrabučio pirmas korpusas. Antroji vieta paskirta istorikų 12-to bendrabučio antram kor pusui, o trečioji — pramonės ekonomikos fakulteto 10-fo bendrabučio antram korpusui. Paskutinė vieta pripažinta fizi kos fakulteto 13-am bendrabu čiui. Daugiausia bendrabučių vidaus taisyklių pažeidėjų buvo filologijos fakulteto bendrabu tyje.
Posėdyje taip pat buvo ap svarstyti bendrabučių taisyklių pažeidėjai. Už šių taisyklių lau žymą komisija pasiūlė pareikšti griežtą Rektoriaus papeikimą filologijos fakulteto III kurso studentei D. Klimanauskaltei, komiteto papeiki pareikštas EKFF II kurse
profsąjungos
mas
studentei V. Akulavičiūfei. šios studentės kitais metais bendrabu
čio negaus. J. KULIKAUSKAITĖ,
klausė V kurso sanitarijos-higie nos specialybės studentai. Klinikinėje ligoninėje gydyto jams buvo skaityta paskaita apie šiuolaikinius profesinių ap sinuodijimų diagnostikos aspek tus, Vilniaus miesto san. epidemi nėje stotyje — paskaita „Darbo higienos ir darbo medicinos problemos Europoje". Studentai ir gydytojai labai domėjosi pas kaitomis, gyvai diskutavo šiomis temomis. Už nuoširdų priėmimą, (domią ir malonią darbo atmosferą, no rėčiau padėkoti Universiteto va dovybei, MF prodekanul J. Mas keliūnui, doc. A. Bitei ir kitiems bendradarbiams.
1
Tarybinis studentas
R. Tagorės
125-osioms gimimo metinėms
šiandien ne tik Indijoje skaitomos Rabindranato Tagorės (1861—1941) eilės, teatruose statomos pjesės, bet ir visame pasaulyje žinomi jo romanai, apysakos ir apsakymai, žavima si jo subtiliais meilės himnais ir gilia filosofine lyrika. Daugiau kaip 50 eilėraščių rinkinių, 12
Šešioliktą pavasarį Švenčio nių rajono jaunimas, Universi teto studenlai kartu su Didžiojo tėvynės karo veteranais, kovų dalyviais susirinko prie pušų apsuptos ant Peršaukščio ežero kranto supiltos partizanų šlovės kalvos. Čia karo metais kryžia vosi Lietuvos ir Baltarusijos partizanų keliai. Šis Aukštaitijos kampelis į grumtynes išleido daugiau kaip 600 Tėvynės pat riotų. Tarp jų — 135 komjau nuoliai, vadovaujami Lietuvos
romanų ir apysakų, apie 100 apsakymų, daugiau kaip 30 pje. šių, kalbos ir filosofijos veika lų, daugybė dainų ir įvairių straipsnių, — toks didžiulis ra šytojo humanisto. Nobelio pre mijos laureato R. Tagorės lite ratūrinis palikimas. Didelė dalis R. Tagorės kū
Sąskrydžio atgarsiai Universiteto sąskrydžius. Pirma sis sąskrydis įvyko prieš dešimt metų. — Šis sąskrydis man buvo šeštasis, — sako Universiteto komjaunimo komiteto sekretorius Raimundas Šyvys. — Sunku ly ginti su pirmuoju, kai aš buvau savo fakulteto komandos nariu. Manau, kad šis sąskrydis, pasi
Pakeliama sąskrydžio vėliava. LKJS Švenčionių apskrities pog rindžio komiteto sekretoriaus V. Kudabos. Keturiems švenčioniškiams — S. Apyvalai, B. Ur bonavičiui, G. Užpoliui, F. Markonei suteikti Tarybų Sąjungos Didvyrių vardai. Keturiasdešimt pirmosios tai kios gegužės saulė švietė iš tai kaus dangaus. Žmonių šypsenos, gėlės nutolino tuos siaubingus karo metus. „Mamyte, kodėl senelė ver kia?" — išgirdau kokių septynerių metų mergytės, įsitveru sios į motinos megztinio skverną, balsą. „Tu nežinai... Ji prisimena karą. Abu tėveliai buvo sušau dyti. Žuvo sesuo. Baisus karas. Daug žuvo žmonių... Dabar pri simenam tuos, kurie žuvo, kad mes laimingi būtume, kad visi vaikučiai šypsotųsi...", — aiški no moteris. Kartų kartoms perduota atmin tis apie karą. Tradicija tapo pažymint Per galės dieną rengti Sąjunginio komjaunimo ir jaunimo žygio Komunistų partijos ir tarybinės liaudies revoliucijos, kovų ir darbo šlovės vietomis dalyvių
Pagarba Bernardinų ir Rasų kapinėse Vilniuje palaidota daug žymių žmonių: mokslo, kultūros darbuo tojų, visuomenės veikėjų (J. Le levelis, P. Višinskis, J. Basanavi čius ir kt.), rašytojų, poetų (K. Sakalauskas-Vanagėlis, L. Gira, J. Tysliava, K. Boruta ir kt.), daug menininkų. Mirtis nusinešė dau gelio iš jų artimuosius palikda ma likimo valiai pilkus kauburė lius. Paminkliniai akmenys apsit raukė samana, kėsindamiesi pas lėpti įrašus bei datas. Ėmė želti takeliai, o gėles stelbti piktžo lės. Reikėjo susirūpinti mūsų vi suomenei bei kultūrai nusipel-
rybos išversta į lietuvių kalbą, na o gegužės mėn. filologijos fakultete surengtas minėjimas rašytojo 125-ųjų gimimo meti nių proga, liudijo, kad R. Tago rės kūryba labai domisi ir mūsų Alma Mater studentai. .. .Žmogus — ištisa dvasios visata. Tai pagrindinė minėjimo
garsais. Nacionaliniais indų įn strumentais grojo ansamblio j Vilniaus grąžtų gamyklos daly viai A. Lomonosovas (sitaras) j J. Adrytė Įtampūra). R. Tagorį kūryba glaudžiai susijusi Si liaudies muzika ir menu, todė ji artima kiekvienam, kas myl tiesą, kam brangūs tauriau: žmogaus siekimai. R- BUDRYS R. ADOMAVIČIUS
metu nuskambėjusių R. Tagorės eilėraščių posmų mintis. Viešnia iš Lietuvos valstybinės konser vatorijos A. Kieliuotytė, skaičiu si eiles, padėjo susirinkusienįc pajusti Bengalijos gamtos grožį, susimąstyti apie gyvybės amži numo bei žmogaus tobulumo problemas, giliau suprasti moti, nystės, tiesos, draugystės sąvo kas. Poezija susipynė su muzikos
sekė: geras oras, daugiau draus mės, organizuočiau vyko var žybos. Kitais metais vertėtų at rakcionų konkursą surengti pir mąjį vakarą, į programinius nu merius įtraukti penkių-dešimties minučių radijo laidas apie sąsk rydį, organizuoti... Visko dabar nerašysiu. Dar vienas interviu — su pirmąkart atvykusiu. — Pirma naktis palapinėje visada sunki. Anksti pabudau. Paskui — varžybos, estafetės,
miško gaisro gesinimas, diskote ka ir t.t. Pagaliau visiškas užsimirsimas, atsipalaidavimas prieš sesiją. Be reikalo pernai nevažiavau... Grįžkime prie pradžios, Praeitų metų lapkričio mėnesį fakultetų komjaunimo komitetų nariai, atsakingi už jaunimo laisvalaikį, patriotinį auklėjimą, kaip ir kasmet aptarė paruošiamojo sąskrydžio laikotarpio eigą, su darė aktyvo mokymo planą. Be liko tik dirbti. Bet.. . „Mokymų, nelankiusių gamtos, istorijos, matematikos, chemijos, prekybos fakultetų komjaunimo komitetų jaunimo karinio-patriotinio auk lėjimo sektorių vadovų nerūpes tingumas, — kalbėjo Universi teto komjaunimo komiteto narys Valerijus Skinderskis, — neigia mai atsiliepė fakultetų darbui, o svarbiausia — rezultatams". Vienas po kito sekė visuome ninių mokslų konkursas, žiemos žygir, ekspedicija „Mano Tėvy nė —- TSRS", mokslinių refera tų rašymas ir kt. Surinkti balai aiškiai rodė, kuris fakultetas rimtai ruošiasi sąskrydžiui, o kuriems, pavyzdžiui, gamtos, jis menkai terūpi. Geriausieji są junginio žygio organizatoriai, pirmieji žiemos žygyje, pateikę geriausią referatą — ekonominės kibernetikos ir finansų fakulteto studentai. Gerai pasiruošę į sąskrydį atvyko fizikai. Mate matikai, kaip paprastai — stip rūs sąskrydyje, o parengiamuo ju laikotarpiu dažnokai apsnūsta. Gaila, kad visada turėjęs geras tradicijas istorijos fakultetas, šiemet sąskrydžiui blogai pasiruošė. Pievelėje išdygo 10-ities at
Nagi, istorikai! . .
prasmingam
gyvenimui
niusių žmonių atminimo išsaugo koje, kurios pagrindą sudarė jimu. Tarp tų, kurie ėmėsi tvar Universiteto bibliotekos fondai. kyti ir prižiūrėti kapus, — ir mūsų Rasose palaidotas gydytojas te Universiteto „Ramuvos" kraštoty rapeutas F. Rimkevičius (1799— rininkų klubas. Prieš dešimtį me 1851), kuris nuo 1832 metų tapo tų jo nariai pradėjo globoti bu Medicinos-chirurgijos akademi vusių VVU profesorių kapus. jos patologijos ir terapijos ka Rasų kapinėse ilsisi Universi tedros profesoriumi, o nuo 1838 teto bibliotekos darbuotojas A. metų dar ir terapinės klinikos B. Jocheris (1791—1860), pirmo vedėju. Buvo laikomas vienu iš jo lenkų registracinės bibliogra geriausių diagnozuotojų, vyk fijos bandymo „Bibliografinio- davo konsultuoti ligonių į dau isforinio literatūros ir mokslų gelį Lietuvos miestų. Kraštotyri Lenkijoje vaizdo (...)" autorius. Jis ninkai sutvarkė agronomijos pro dėstė lotynų kalbų, o uždarius fesoriaus M. Fričinskio (1794— Universitetą, dirbo Medicinos1859), gydytojo, medicinos dak chirurgijos akademijos bibliofe- taro M. Homolickio (1791—1860),
vyrų. Vakare prie laužo visi susirinko į studentiškos miniatiūros buvj konkursą. Nugalėtojais vykusių fakultetų komandų pa pripažinti pramonės ekonomikoj lapinės. Be jokios pateisinamos fakulteto komanda. Netruko išblėsti paskutind priežasties į sąskrydį neatvyko gamtos fakulteto atstovai, kurie laužo žiežirbos, kai išaušo nauJ ir per paruošiamąjį laikotarpį jas rytas. Fakultetų komandos! sugebėjo surinkti tik 6 taškus. vėl susirinko į varžybas. Virvės traukimas. Pažiūrėti su Pirmas vakaras greitai prabė go diskotekos ritmuose, o kitą gužėjo visi. Po pirmųjų traukidieną po iškilmingo sąskrydžio mų paaiškėjo stipriausieji: teisi, atidarymo prasidėjo varžybos. ninkai, ekonomistai, prekybinių: Turistinė sukarinta estafetė, kaip kai ir istorikai. Be didesnio susi visada susilaukė didelio būrio domėjimo vyko atrakcionų kow smalsuolių. Kliūtis įveikti ne vi- kursas, nes artėjo sąskrydžio užį darymas: reikėjo ruoštis išva-l siems sėkmingai sekėsi. Jeigu automatą išardė ir sudėjo per žiuoti. Dar nededu paskutiniojo tai! trumpą laika, tai šokdamas per upelį, sliuogdamas virve, ste- ko. Reikės išklausyti atsiliepi] bėtojus vertė ir juoktis, ir aik- mų apie sąskrydį. čioti. Vaikinų pagalba mergi Ką apie jį mano fizikos fakul-l noms, kurios šoko per upelį su toto komandos vadovas Audriui lazda, baigdavosi tuo, jog jas Brazdeikis.
Turistinės estafetės varžybose. įmesdavo į vandenį, o ne „nutupdydavo" ant kranto. Daug jėgų varžyboms atidavė pramo nės ekonomikos fakulteto stu dentas G. Zaikauskas, sliuogęs virvę kelis kartus. O medicinos ir teisės fakultetų komandos vir ve sliuogti pasiuntė merginas. Jų sportiniai sugebėjimai stebi no visus. Majoras A. Lakota,, teisėjavęs automato išardymo ir sudėjimo rungtyje, gyrė ekonominės kibernetikos ir finansų fakulteto studentą R. Mikelevičių, kuris užduotį atliko per 31,2 s. Šaudymo varžybose, kurtoms vadovavo Universiteto SDAALR komiteto pirmininkas A. Sapožnikovaa, stebėtojų irgi netrūko. Taikliausiai tarp merginų šaudė medicinos atstovė J. Valantinaitė, surinkusi 46 taškus, dar kar tą pasižymėjo EKFF studentas R. Mikelevičius, surinkęs 45 taškus ir užėmęs I vietą tarp
fiziko, vėliau agronomijos dėstytojo, pirmojo žemės ūkio kated ros profesoriaus K. Krasovskio (1784—1854), matematikų Z. Revkovskio (1807—1893) ir T. Žickio (1763—1839) kapus. Neliko pa miršti ir tapytojo T. Smuglevičiaus mokinio ir bendradarbio, Univer siteto adjunkto J. Chruscickio (1765—1839), klasikinės filologi jos profesoriaus J. S. KosfkosHrinevičiaus (1791—1866), poeto J. Slovackio patėvio, prancūzų kilmės gydytojo, filosofijos ir medicinos mokslų daktaro, A. L. Bekiu (1771—1824) ir kt. kapai. 1810 metais įsteigtose Bernar dinų kapinėse palaidotas bota nikos profesorius J. Jundzilas
— Priekaištauti norėčiau ver tinimo komisijai. Įdomu kaip] vertintinas daiktinis raportas!] Susidarė toks įspūdis, kad pa gal brangumą. Nebuvo atsižvell gta į pateikimą, patį simboli Kai kurios varžybos organizuo] tos stichiškai. Neapgalvotai psj rinktas laikas atrakcionams. I Norėčiau užbaigti anksčiau] pateiktą R. Šyvio mintį. Jis siū lo be stovyklaviečių apžiū® surengti valgių konkursą, žve| jų varžybas. Varžybų nugalėto-] jus būtų galima apdovanoti vaj kare prie laužo. Jeigu kas turi dar pasiūlymu] tikriausiai kreipsis į Universilej to komjaunimo komitetą -| parašys .redakcijai. Ir visi su ne kantrumu lauksime kitų mel!| sąskrydžio. Lolita ANDZIULEVlClCtf Aleksandro JUOZAPA^11 nuotr.
(1794—1877). „Ramuvos" kh* tyrininkai sutvarkęs jo dėdė taip pat botanikos profesorių daugelio mokslinių veikalų aut’ riaus S. B. Jundzilo (1761-IR kapą. Bernardinų kapinėse palall doti ir matematikos profes°rH M. Pelka-Polinskis Į1783-'8 ! bei jo žentas mechanikos pr° e I šorius V. Gurskis (1790—' Buvo sutvarkytos daugelio Pr’ I fesorių amžino poilsio vietos- I nai žydi kuklios gėlytės, s° '" I tos „ramuviškių". Neišnyks P‘ I garba prasmingam žmogaus 9'1 T.. • ant kur venimui, praeičiai, ’ |Oi Il dvasinių vertybių pamato isa I mūsų dabartis. .I Regina BUIVYDAI
VITOLDAS MASAICKIS
PUOLOGAS Ar. 23 LEIDŽIA UNIVERSITETO LITERATŲ BŪRELIS
♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦>♦♦♦♦♦♦♦♦♦
Būrelio kronika (KOVAS—GEGUŽĖ)
Kovo 4 d. — į Vilniaus jau nųjų rašytojų sekciją priimtas dar vienas Universiteto litera tas — V. Daškevičius. Jau antri metai sekcijos veikloje dalyvau ja A. Katkevičius ir J. Keleras.
Kovo 22 d. — radijo laidoje „Jaunimo banga" J. Keleras, A. Katkevičius, V. Daškevičius kal bėjo apie literatų būrelio veik lą, jaunųjų kūrybos problemas.
iŠ KONKURSO LAUREATŲ KŪRYBOS
JULIUS KELERAS
Manęs nėra pasauly, aš kitur, vijokliai perlipa tvoras ir gula saujon, pavirtę sėklomis, ir jau kitoks virš kapinių dangus, manęs nėra ir niekada nebus. Daiktai nesugeba atidaryt pasaulio,------pašoka žeistos įlankose Taudės, ir palaipsniui vanduo paraudonuoja. Kolei rachitas geria vaiko kraują, tesu tik šnabždesys, dejonė, aimana. Sakau,
manęs nėra. Kovų lizdai štai prietemoj, stogai. Pusiaušnibžda prabylantis noktiurnas mane išsiveda ir tavo — paširdžiuos vėl pavojingai praskrenda mėnulis
bet kritusio gyvulio kūnas — vyzdžiuos ir netyčia išplinta neįžengiamo miško siena ir lapai nubėga paįku, laikydamiesi už rankų susiliejęs vaizdas sustoja — bažnytkaimy girgždanti lova, tamsoje smulkiai pripėduotas ledas — lyg būtų kas bėgęs per visą kaimą pagalbos retai bekvėpuojančiam vaikui
bet kritusio gyvulio kūnas — vyzdžiuos ir tik kartais prisisapnuoja vietovaizdžių veidrodžiai, sklidini pairusio rūko • * * ... toj keliavietėj buvo sustojus pūga — trobesiai prislėgti balto gniuždančio sniego, kregždės vaikas, (kujio kažkodėl neuždažė žiema. . . lyg keliaklupsčias kas būtų ėjęs — sunkūs pėdsakai slenka į priekį... jau kelintą sekmadienį ežerus supa sniegai — kiek keistų, neregėtų, beformių figūrų... aš ne vienas, ne vienas — man sako paklydęs miške, ir sulaiko ranka vos šmėžuojantį prietemoj krūmą... lyg burę... ar apirusią kalno karūną...
VALDAS DAŠKEVIČIUS
įspėti prigimtį bejėgis protas ir dega miestai tartum knygų krūvos ir nuo valdovų plėšiamos kaTŪnos ir nejučia išsitiesia kuprotas
žavingas tavo rankos judesys išsklaido liūdesį ir karštą kaktą vėsina palaimingas alpulys ir nustembi staiga atradęs raktą įminti mįslei kurią amžiais mynei gyvybės glėbyje sukniubęs tyliai LIUDAS VITKAUSKAS
Ant vargo durų vartos pilnatis Lyg puodų tvarte kerpama avis. Per ąžuolų, žolynų šventimus Aš išdegiau tėvų namus Iš karšto molio. Gūžtoj kurtinių Vedžiau mergaitę, pilną akmenų Senų dainų, kur vieškeliai sukti Botagais krikštino, žvaigždžių sagtim. Pratęsiu obelį naktim — diena. Laukų laukybėj smilksta balana. Su kamanom tarp negyvų šakų, Su dalgio plakimu tave šaukiu. ..
PRIE KELIO Oi griežle, griežle, balsu vakariu Prišauksi ugnį, plieną ir varį. Nukrėsi uogą, lapą nudrėksi Kr ligi ryto rėksi ir rėksi... Merkio žvaigždyne jau sukapotam Plaukia skarelė pasidabruota Pelenų smiltim motinos kraujo----------Ak, motin, motin, atgyk iš naujo. Tavo pušynai viržiuose maudos, Akmenio skraistė pečius nuspaudė. Varnai šlakuoti, varnai bedaliai Prisisapnavo stovint prie kelio...
EDITA MISEVlClCTfi
* ¥ * senas japonų poetas rnaicuo basio greituoju traukiniu ant oro pagalvės išvyko į transcendentinį laiką ir užkoduotą erdvę
kompiuteriai apskaičiavo kad jis sugrįš kai dešimtoji planeta priartės prie saulės o gamtoje vėl bus madingi natūralūs sakuros žiedai
* * ♦ nežinojai, kad galima išgiedoti krantus sidabrinį šešėlį likimą saldžiam obuoly pasaulio pradžia prie rytietiškų upių balta sutemų maišatim tebežaidžia užaugęs vaikas ¥ ¥ * kai šešėliai užkloja vakaro gėles mirusieji praeina nešdami mėnesienišką šypseną rudeninė jūra pakyla iki mano klubų ir aš jau galiu svaigintis vėju toks šaltis yra tada kai verkiantis vaikas supranta kad negalės skristi nes jo motina turėjo pelekus
« * * kai tunguskoj nukrito meteoritas atsiųstas iš kosmoso ir liepsnojo žemės miškai laboratorijoj užgimė robotas žmogaus sūnus
AUDINGA PEI.URITYTĖ
jis atėjo teisti gyvųjų ir mirusiųjų ir skelbti savo karalystės į kurią pateks tik elektroninės sielos
Pavasaris sapnuose susprogo, žaliais pirštais į atmintį įsikabinęs, saldžiai plėšriai širdies nuogą Skiltį, drumzlinais pirštais išskleidė.
* ¥ * pusdievis švytinčiais saulėje šarvais išlipo iš skraidančio disko ir tarė mums medžiojusiems raganosį broliai
Ir nėra ramybės man, žiūrinčiai vienišai per langą, einančiai vienišai per kambarius, dainuojančiai vienišai tyloje, tylinčiai man, per dienų dienas.
bet mes nesupratome kosminės meilės iš baimės sulindome į urvus ir ėmėme garbinti salamandras pusdievis apsigyveno bermudų trikampyje ir laukia kol mes išlįsime į vidurdienio šviesą su juo pasisveikinti
atitaisymas
je22-me „PROLOGO" numeryPub|n^UV° nuroclytas vertimų Sfiv ' dC'i°s aktorius. Voleso ^'bo?0 - e'lėrdŠčių iš anglų ParašA 'SVertė ir įžanginį žodį JLli n ketvirto kurso literatas įIUs KELERAS. 6 akcija vertėją atsiprašo.
o keistas mechanizmas atminties į tavo sąmonės neramų krantą išmesti teikiasi kiekvieną kartą aštrias skeveldras vilko prigimties ¥ ¥ * tai kovas žvelgia j jausmingą sielą svaiginantis aukštos erdvės veržlumas apakina nutildo ir tik kūnas aistros sparnais apglėbt pasaulį siekia
IŠ CIKLO „DZŪKIJOS ESKIZAI" X| X X
MIEGAS PALĖPĖJE
Balandžio 4 d. — poeto M. Martinaičio kūrybos vakaras, kuriame literatai pasveikino savo būrelio vadovą 50-mečio proga. Balandžio 8 d. — poezijos vakaras, skirtas anksti mirusiam poetui Rolandui Mosėnui. Apie jo asmenybę ir kūrybą kalbėjo T, A. Rudokas, V. Daunys, A. Katkevičius, V. Masalskis. Balandžio 12 d. — poezijos vakaras VRM kūrybinio jauni mo klube „Mūza". Dalyvavo R. Danys, V. Daškevičius, J. Keleras, V. Masalskis, E. Misevičiūtė. Balandžio 14 d. — susitiki, mas su Maskvos M. Gorkio li teratūros instituto ir Tbilisio universiteto jaunaisiais litera tais. Gegužės 14 d. — poezijos šventė Raudondvario tarybinia me ūkyje—technikume. Daly vavo V. Daškevič us, R. Da rys, L. Jakimavičius, A. Kapočiūtė, V. Masalskis, E. Misevičiūfė. Gegužės 16 d. — tradicinė VU literatų „Poezijos pavasa rio" šventė. Gegužės 21 d. — tradicinis VU literatų kūrybos konkursas. Vertinimo komisijos nariai: doc. E Bukelienė, doc. B. Masi'onienė, rašytojas S. Šaltenis, poetas M. Martinaitis. Laureatai: 1-ji vieta — N. Pranckevičiūtei (V k. lif.) Laureatai: Lji vieta — N. Pranckevičiūf«i (V k. lif.) Lji vieta — V. Daškevičiui (V' k- lit.), J. Kelerui (IV k. lit.) 3'ji vieta — V. Masalskiui j11 L psich.), S. Daugirdaitei (I ''*•), L. Vitkauskui (IV k. žurn.) Paskatinamosios premijos: *■ Kapočiūtei (II k. lit.), A. Beluritytei (II k. lit.), E. Misevi<lu,ei (IV k. lit.). Gogužės 23 d. — „Poezijos Pavasaris" Panevėžio S. Nėries orinėje mokykloje. Dalyvavo Poetas M. Martinaitis, prof. D. du A literatai V. Daškevičius, .Di*iys, V. Masalskis* E. Mis^a^ov® N. Dambraus...',e' dainuojamosios poezijos ,h> R. Lileikis ir R. Mus"ickaitė.
šmaikštuolė kregždė sminga debesin ir žaibo medis remiasi į bokštą ir gūžies instinktyviai nes pribloškia pakvimpa nerimu ozonu ir mirtim
Man lengva apie tave galvoti. Kiek tik save jaučiu — apie tave galvoju. Ir mano mintys, ir mano žodžiai, ir viskas kas yra aplinkui mane, skirta šitam galvojimui.
Jis yra šviesus ir perregimas. Ir todėl mano ėjimas į tave tau visai neskaudus ir nematomas.
SOLVEIGA DAUGIRDAITE
VIGILIJA Aukštos sienos įrėmina sielas savianalize apsukus galva ūmai tamsa išryškina randus ir ranka siekusi nepasiekiamo krenta nuo aklo smūgio į stiklą
Keleivi vėlyvas nekrūpčiok gal tu esi mano tėvas ar brolis tik nėra kas daryt auštant būsi pasiekęs šiltus ir miegūstus namus matysiu kaip bluks mėnesiena viršum nenustygstančios upės
Suaria lauką bronziniai eglių šešėliai — lyg prosenės profilis virš džiovininko jaunėlio karsto, lyg perštintys motinos keliai, ganant nubrozdinti.
Tai tarpukario sniegas ar atplėštos nuo arklo bejėgės rankos sėjėjo — nuotraukoj — rėžia akis?
Tai išeina sūnūs ieškoti tėvynės ieškančio Odisėjo.
4
Tarybinis studentas
PSICHOLOGAS
SPRIGTAS Veiksminga negriežtojo mąs tymo priemonė yra metaforos. Jos sujungia du skirtingus da. lykus, naudodamos tam tikrą panašumą tarp jų. Pavyzdžiui, mes suprantame laiko judėjimą, lygindami jj su upe (laiko tėk mė), o pirmieji garvežiai buvo, vadinami ,.plieniniais žirgais", tuo paaiškinant jų paskirt). Metaforų pagalba plečiasi mū sų supratimo ribos: jomis pa aiškinami nežinomi daiktai, naudojantis jų panašumu su jau žinomais. Ypač populiarios metaforos apie gyvenimą („tai kambarys, pilnas atvirų durų, kurios užsidaro, mums sens tant", „tai labirintas, kur sten giamasi išvengti išėjimo" ir pan). Pabandykite patys sukur ti tokių metaforų arba paieš kokite jų savo ir kitų žmonių kalboje. Ar atkreipėte dėmes} Į meteorologų vartojamas meta-; foras, kurių dėka oras aprašo mas kariniais terminais (pvz. atmosferos frontas)? „Reikia laikytis taisyklių". Nėra ko nė ginčytis — aišku, kad reikia. Bet svarbu to ne-i daryti aklai. Kaip dažnai pasi taiko tokia situacija: esant tam tikroms aplinkybėms, žmogus susikuria sau taisyklę, pade dančią jam efektyviai elgtis tuo atveju. Laikas eina. Aplin kybės pasikeičia. Taisyklė — ne. Žmogus jau nesąmoningai laikosi jos, nors tai ne tik ne padeda, bet dar ir kliudo jam. Todėl labai pravartu kartais peržiūrėti tas taisykles, kurio mis remiamės: ar tikrai jos reikalingos? Ir jeigu ne — kuo greičiau jų atsisakyti. Juk kū. rybiškas mąstymas nėra vien tik konstruktyvus. Jis ir de struktyvus — laužomos nebetin kamos normos ir kuriamos pa togesnės. Aleksandras Makedo nietis nebūtų atmezgęs Gordijaus mazgo Įprastiniu būdu. Bet jis susikūrė sau naują „mazgo atmezgimo taisyklę" — perkirto jj ir tapo Azijos val dovu. Labai sunku mesti iššūkį įprastoms normoms, „žaisti re voliucionierių" dar ir todėl, kad nuo pat vaikystės esame mokomi kaip tik paklusti tai. • syklėms. Tai vienas pirmųjų dalykų, kurį vaikas įsisavina. Ir mokydamasis, ir dirbdamas žmogus jaučiasi daug saugiau laikydamasis taisyklių, negu jas laužydamas. Tačiau aklas sekimas visomis taisyklėmis su siaurina kūrybinio mąstymo ga limybes, palikdamas praktiškai tik vieną įmanomą variantą situacijoje. O tai ne tik nepa togu, bet ir ne visada saugu. „Būk praktiškas". Žmogus, pasakęs neįprastą minti, daug dažniau girdi atsaką „tai ne praktiška", negu „o, tai Įdomu; kažin, kaip tai galima būtų pritaikyti?". O juk bevelk bet kurią idėją, net ir pačią neti kėčiausią, galima panaudoti kaip pamatą tolesniems visai rimtiems apmąstymams. Gali kilti klausimas: o iš kur gi at siranda tos keistos idėjos? Vie nas paprasčiausių būdų — „žaisti burtininką", uždavinė. įant klausimus tipo „kas būtų, jeigu žmonėms nereikėtų mie goti? Kas būtų, jeigu gyvūnai būtų protingesni už žmones? Kas būtų, jeigu staiga veidro dyje jūs pamatytumėte du savo Pabaiga. Pradžia Nr. 18
mergelių labai jau daug. Šau nios dailiojo dainavimo atsto vės ir savo karčia dalia pasi skundė, ir meile pasiguodė Bet, būdamos ištikimos savo rūtelėm, visu . balsu, visiems susirinkusiems tiesiog įsakė ne mylėti vyrų, net ir filologų. Būna ir taip. Gerą įspūdį pali ko nuotaikingos dainelės, mei striškai skaitomos jumoreskos. O A. Mickevičiaus kiemely je tuo pat metu taip smagiai liejosi liaudiška muzika, jog kojos pačios kilo šokiui. Po šokančiųjų būrį linksmai su kiojosi, dainas dainavo, ratelius vedė R. Musnickaitė, prieš du metus baigusi lietuvių kalbos ir literatūros studijas. Nepami ršta savo antrųjų namų, atvy ko su etnografiniu ansambliu dar kartą prisiminti savo stu dentiškas — linksmas ir nepa kartojamas — dienas. „Ratilio“ muzikanto A. Cepulio armonika ilgai nenustojo vinguriavusi pačių įvairiausių melodijų. Be ne smagiausia buvo žemaitiška polka. Kitų žaidimų pavadini. ma.i negirdėti. Bet tai ne bėda
PATARIA
I KAKTĄ atvaizdus?" Bet labai svarbu ne lik uždavinėti tokius klausimus, o ir atsakinėti į juos. Štai čia — puiki proga pasireikšti fantazi jai. „Klysti yra blogai". Praktiš kai žiūrint, tai tiesa. Daugelis smulkių darbų, kuriuos mes atliekame kasdien, tikrai reika lauja neklysti: juk mums rei kia vaikščioti gatvėmis, mani puliuoti aštriais daiktais ir pa našiai. Bet klaidas galima lai kyti pamokomis, ir šia prasme jos labai vertingos. Stengdama sis išvengti klaidų, žmogus ap siriboja situacijomis, kur jis neklysta. Bet tai savo ruožtu sąlygoja sustingimą, konserva tyvumą, nenorą imtis bet ko kio naujo darbo. Svarbu su prasti, kad kuo daugiau žmo gus bando daryti, tuo daugiau jis klysta. Prisiminkime taiklų vieno stambaus pramonininko posakį: „vienintelis būdas pa siekti sėkmę — padvigubinti nesėkmių skaičių". Geras pa vyzdys čia — gamtos „klaidos“. Juk jei pirmosios amebos nebū tų turėjusios mutacijų, kaip atrodytų dabar Žemė? „Žaisti yra lengvabūdiška". Tradiciniu tapo toks posakis: „baik žaisti, užsiimk darbu". Žaidimas ir darbas (netgi kūry binis darbas) laikomi visiškai priešingais dalykais. Tuo tarpu statistika rodo, kad didesnė pu sė originalių minčių, netikėtų sprendimų, žodžiu, idėjų, šovė žmonėms į galvą linksminantis, šiaip bežaidžiant ar mėgaujan tis poilsiu. Taip yra todėl, kad žaidžiant visi protiniai „varž tai" laisvesni, o tai sudaro puikiausias sąlygas kūrybišku mui. Žaidimas dar geras tuo, kad čia sudaroma Iaimėjimonelaimėjimo situacija, skirtin gai nuo realių gyvenimiškų laimėjimo — pralaimėjimo situa cijų. Tai didžiulis skirtumas. Jeigu jūs laimite — jūs laimi te, jei nelaimite — mokotės. Bet kokiu atveju nauda akivai zdi. Žaidimą skatina tam tikra aplinka. Maloni, linksma dar bo aplinka didele dalimi lemia ir darbuotojų produkuojamų idėjų originalumą bei vertę. Juk svarbiausia yra ne apskritai būti rimtu, o būti rimtu, kai to reikalauja svarbūs dalykai. „Aš nekūrybiškas". Ši frazė neįtikėtinai pavojinga. Ji sieja si su taip vadinama „save išpildančia pranašyste", kurią ge riausiai iliustruoja toks pavyz dys: kartą vienas amerikiečių teležumalistas vienoje laidoje pajuokavo, kad šalyje kilo baisus tualetinio popieriaus trūkumas. Negana to, jis paro dė, kokios žiaurios yra to pa sekmės. Tai buvo pokštas. Jo kio trūkumo tuo metu nebuvo. Bet neilgai trukus jis atsirado: išgąsdinti žmonės nusprendė sukaupti atsargas, ir taip ši pranašystė kuo sėkmingiausiai išsipildė. Lygiai tas pats yra ir su kūrybiškumu: jei žmogus netiki esąs kūrybiškas, nieko kūrybiško jis ir nesugalvos. Jeigu, jūs esate įsitikinę, kad rasite geriausią (nesvarbu, ant rą, trečią ir t. t.) problemos sprendimą, tai labai įtikėtina, kad taip ir bus. Visiškai aišku, kad sėkmė čia daugiausia prik lauso nuo jūsų. Nereikia bijoti sprigto į kaktą. Rasa ASMINAVICiUTF Psichologijos spec. studentė
Oras — blogesnio nereikia. Debesys — sunkūs, švininiai, pilni rudeniško ilgo ir įkyraus — lietaus. Skelbimų lentoje įra šas: „Filologų dienai reikalin gas geras oras". Atrodė, taip ir nebus nei šventės, nei ge ros nuotaikos. Tik lietus. Tačiau.. . Tarsi pagal užsa kymą meiliai sušvito saulė ir visų veiduose pasirodė šypse na. Vadinasi, bus.
įskaitų knygelę. Atrodytų, ne taip jau ir svarbu, bet jeigu dar pažymėta, jog ten ir doc. A. Pupkio parašas. .. Ogi fuksas, nespėjęs kojų apšilti, pirk ti diplomą įsigeidė... Manome, šią šventę labai praturtino II Poezijos pavasaris. „Svarbu sudėti žodžius j širdį" — taip ir skamba ausyse R. Lileikio ir R. Kuzminskaitės daina. Kiek liko atmintyje ne
Pegaso paieškos Specialybių dienas švenčia fizikai ir istorikai, chemikai ir matematikai, prekybininkai ir medikai,... ir... Šiemet šven čių sąrašą papildė dar viena — filologų. Kokia buvo ji, pir moji?
Organizatoriai skuba, vis dar kažką tvarko, patikrina. Rūpes čių ir keblumų nemažai nes to kia šventė rengiama pirmą kar tą. O kas pirma — sunku, ne įprasta, nežinoma. Svarbiausias tikslas — Pegaso — filologų simbolio — paieškos. O jis (tik užvertėme galvas aukštyn, pa sidžiaugti giedra padange) pa kilo, atsiplėšęs nuo žemės. Džiaugsmui, aišku, nebuvo ri bų. Skelbimai, skelbimai. Kiek tik nori: ir trumpų, ir ilgų. Štai vienas filologas parduodąs
užmirštamų žodžių: V. Masals kis: „Ką daryti, kai nieko ne bėra, net šešėlio", L. Jakimavi čius: „Noriu jausti žmogaus ir šuns bičiulystę", R. Danys: „O juk mes pirmyn žiūrėjom"... Visus literatus pasveikino filo logijos fakulteto dekanas A. Girdenis. O kas tuo tarpu darėsi po berželiu? Pasak pačių filologų, ir seniau, ir dabar mergelės su sirinkdavusios ir dūsaudavusios. O kodėl, niekas taip ir nežino. Gal, kad filologijos fakulteto
Svarbiausia, kad visiems buvo linksma. Vos pasibaigus vakaronei, le kiame žvilgterėti diskoteka Čia irgi — galybė studentu, kurie valandai—kitai padėjo nuo mokslo įtampos, užmiršo nebaigtas skaityti knygas, ne paruoštus pranešimus. Vis dėl to, geTa taip užsimiršti. Aišku, neilgam. Gera žinoti, kad filo logai gimę su įkvėpimu, kad turi savo mielą žirgelį skrajū nėlį, kuris niekad, niekam ji neišduos. O Sarbievijaus kiemelyje jau brolių Tautkų ansamblio „Rondo" pasirodymas. Vėl lin ksma, vėl smagu. Vėl visi kar toja taip pažįstamų dainų žo džius, šiltais plojimais sutinka naująsias. Šventė tyla. Lėtai ir tarsi nenorėdama. Atvirai J»sa'| kyšime, nebloga šventė. Jaute-, me, kad mūsuose gyvena išra dingi, talentingi žmonės. Nepr-' svilo pirmas blynas. O tai Pu?|
Vida KROMlNlTt Dalia SKĖRIO Vidmanto MAČERNIO nuo traukose užfiksuotos šventė' akimirkos. PAŠALINTI NEPAZANGOS STUDENTAI
MaF: iš II k. S. Leščinskaitė. GF: Iš I k. — A. Žuravliovas, iš II k. — Ž. Balandis. MF: Iš III k. — V. Bartulis. IF: Iš III k. — R. Audickaitė. EKFF: Iš II k. — I. Milcheraitytė, J. Šaparnytė, iš III k. — R. Krušinskaitė. Už elgesį, nesuderinamą su tarybinio studento vardu (dės tytojų parašų klastojimą) paša
lintas MF III k. studentas G. Šustickas.
TSKP istorijos katedros kolektyvas nuoširdžiai už jaučia dėstytoją Mykolą SU MINĄ, motinai mirus.
Gamtos fakulteto Taryba, dekanatas, visuomeninės or ganizacijos ir visas kolekty vas nuoširdžiai užjaučia do centą Romualdą ŠIMKŪNĄ dėl tėvo mirties.
Fizikos fakulteto dėka113 tas, visuomeninės organizad' jos, bendrosios fizikos Ir spektroskopijos katedros dar buotojai bei optikos spėria lybės diplomantai reiškia nuo širdžią užuojautą docentu' Giedriui MISIŪNUI dėl b'0 tio mirties. Anglų kalbos ir literatu'1* specialybės III kurso stude® tai ir kuratorė nuoširdų užjaučia Liną JUŠKAI j mirus mamai.
Redakcijos adresas: 232734, Vilnius, Universiteto 3. Užs. Nr. 1400. Spausdino LKP CK leidyklos spaustuvė, Vilnius, Tiesos g. 1. LV 13553. Iškilioji spauda, spaudos lankas. Tiražas 4500. „Tarybinis studentas". Telefonai — 611179, penktadieniais spaustuvėje — 61-27-30. <<C9B<9TCKMM cTyfleHT» — oprau napTKOMa, peKTopara, KOMMTera KOMCOMOna, npotpuoMa op/tenoB Tpyponoro Hapoflon BHnbmoccKoro yiiMBepcMTeia mm. B. Kancyuaca. Ha hmtobckom sobore. PepaKTop A. Jlunuirac.
KpacHoro
3H3MeHM
m
Apyw6bi
Redaktorius A. UPŠTAS