PRITARIAME TSRS KONSTITUCIJOS PPOJEKTUI
birželio 19-ĄJĄ RINKIMAI DIDŽIOJO SPALIO 0-M EGIUI
SVEČIAI STUDIJOS — DARBAS IR STUDENTUI, IR DĖSTYTOJUI Į ___________________J
Paskelbtas Taryoų Socialis tinių Respublikų Sąjungos naujos Konstitucijos projek tas. Jis su dideliu politiniu pakilimu aptariamas darbo kolektyvuose. Naujos Konstitucijos pro jekte užfiksuotas Išsivysčiu sios socialistinės visuomenės sukūrimo faktas. Pateiktas vientisas brandaus socializ
mo, jo politinės ir ekonomi nės sistemų, jo socialinės raidos ir kultūros, jo užsie nio politikos vaizdas. Paro dyti didingi visaliaudinės so cialistinės demokratijos iš kovojimai, plačios piliečių teisės ir laisvės, taip pat jų pareigos, nacionalinė-valstybinė Tarybų Sąjungos san tvarka, valdžios ir valdymo
organų sistema, kiti svarbūs principai, kurių vienybė ir sudaro mūsų Tarybų valsty bės Pagrindinį Įstatymą. Mūsų šalyje viskas skiriama žmogui, jo gerovei ir laimei. Konstitucijos projekte įstaty mu siūloma patvirtinti lai, kas milijonams Tarybų Ša lies darbo žmonių tapo kas dienine reikme.
Vieningo pritarimo naujos Konstitucijos projektui dva sia vyko vakar Universiteto kolektyvo mitingas Studentų miestelyje. Jame kalbėję Valstybinės teisės katedros vedėjas doc. K. Lapinskas, Civilinės teisės ir civilinio proceso katedros prof. J. Žėruolis, Teisės fakulteto IV k. studentai Z. Soblinskaitė,
V. Kuvšlnčikovas, Parengia mojo skyriaus klausytojas A. Paulikaitis pritarė naujosios TSRS Konstitucijos projektui, pažymėjo jos demokratišku mą, darbo žmonėms suteiktą galimybę dalyvauti valstybės valdyme. Mitingo dalyviai pasiuntė laišką TSKP Centro Komite tui, kuriame reiškiamas pri tarimas naujajai Konstituci jai, dėkojama partijai už rū pinimąsi darbo žmogumi.
V/SŲ SALIU PROLETARAI, VIENYKITĖS!
UaRVBOS suuDenuas Nr. 20 (1004) 1977 m. birželio 10 d.
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
ANKETA 1979 M. ABSOLVENTAMS
Tarybinio žmogaus gyvenimo prasmė Į mūsų klausimus atsako Teisės fakulteto III k. studentas Jonas MALINAUSKAS 1. Kodėl pasirinkote šią specialybę? Jeigu būtų gali mybė, ar rinktumėtės vėl ją? Kaip įsivaizduojat savo būsimą darbą, jo reikšmę visuomenei?
Jeigu būtų galimybė rinktis specialybę antrą kartą, tik riausiai (rimtai pasvėręs visus „už" ir „prieš") kitu keliu eičiau, bet humanitarinių mokslų ribų neperžengčiau. Ko kia mano būsimo darbo reikšmė? Žmogaus siela turi būti švari ir sveika, ir čia teisininkas gal daugiausia už kitus gali padėti. 2. Kaip jūs suprantate pasakymą žmonėms“.
—
„Būti
reikalingu
3. Kas tai yra laimė?
„Būti reikalingu žmonėms" •— tai tarybinio žmogaus gy venimo prasmė. Laimė, pasak vieno tarybinio lietuvių poeto, tai užmiršimas, kad gyveni. Įtikinamesnių žodžitĮ kol kas neaptikau.
45 straipsnis. TSRS piliečiai turi teisę Į mokslą.
Šią teisę užtikrina tai, kad visų rūšių mokslas yra ne mokamas, kad įgyvendinamas visuotinis privalomas jauni mo vidurinis mokslas, plačiai vystomas profesinis-techninis, specialusis vidurinis ir aukštasis mokslas, siejant mo kymą su gyvenimu, su gamyba; neakivaizdinio >r vakari
nio mokymo plėtojimas; valstybinių stipendijų ir kitų lengvatų teikimas moksleiviams ir studentams; nemokamas aprūpinimas mokykliniais vadovėliais; galimybė mokytis mokykloje gimtąja kalba; profesinio orientavimo sistemos vystymas ir sąlygų darbo žmonių savišvietai sudarymas. (Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjungos Konsti tucijos projektas)
4. Šiemet minime Didžiojo Spalio 60-metį. Kokie revo liucijos įvykiai, metai, žmonės jus labiausiai imponuoja ir kodėl? Kokia jaunimo vieta šių dienų revoliuciniame pasaulio pertvarkyme? Kas yra revoliucionierius?
Kai kalbam apie revoliuciją, tarsi matyto filmo kadrai prieš akis man iškyla V. Leninas, kreiseris „Aurora", Žie mos rūmai... Naujo pasaulio tvėrimas... Šiandienos revo liuciniame pasaulio pertvarkyme pagrindinis vaidmuo kaip tik ir priklauso jaunimui. Revoliucionierius -— tai žmogus, kurio vardą tikrai ver ta rašyt aukso raidėmis. 5. Ko jūs labiausiai nekenčiate?
Musų teisė į mokslą ~ tai pareiga gerai studijuoti Į Tarybų valstybės rūpinimąsi jaunąja karta studentai atsako geru mokymusi. Jie supranta didelę atsakomybę, teksiančią jiems, ateities kūrėjams, žino, kad tarybinio žmogaus pareiga ir garbės reikalas — sąžiningai dirbti pasirinktoje visuomenei naudingos veiklos srityje. Tam reikia ruoštis iš jaunų dienų. Bėga sesijos dienos. Studentai atsiskaito už semestro darbą. Įvertinamos jų žinios ir sugebėjimai, Įvertinamas jų siekimas tapti kūrybingais specialistais. Politinės ekonomijos egzaminas Gamtos fakultete. III kurso geografė Vida Šimkutė atsakinėja doc. R. Kriuke liui (L. Klišausko nuotrauka viršuje). Po egzamino jos studijų knygelėje docentas įrašė „L. gerai". Penketais lai kiusių egzaminus studentų fakultete daug: III k. geologai N. Vitiša ir V. Žukas, IV kurso bota nikės A. Šaltytė ir Z. Vaitkevičiūtė, zoologai V. Monsevičius ir R. Patapavičius, biofizikė Ž. Butinavičiūtė ir genetike G. Zalatoriūtė ir dešimtys kitų. Pirmieji egzaminų sesijos penketai įrašyti II k. psicho logų studijų knygelėse. Labai gerai rusų kalbos egzaminą išlaikė Ramunė Jakelaitytė (ją matome L. Skirpsto nuo traukoje). Ji ir žiemos sesijoje gavo vien penketus. Nuo jos neatsilieka kurso draugės N. Lipeikaitė, A. Paulaus kaitė, D. Cižauskaitė. Bėga sesijos dienos. Tebūna jos lengvos ir džiaugsmin gos tau, studente!
Labiausiai nekenčiu neryžtingų, neturinčių savo nuomo nės („svyruojančių") žmonių. 6. Kokį įžymių žmonių dėmėjęs?
posakį
esate
užsirašęs ar įsi
„Negali sakyti mes, jeigu skiriesi iš kitų" (A. de Sent — Egziuperi) „Žmogus — tai pėsčias paukštis" (Iržis Sotola) „Pakilti ryžtasi tik drąsūs, Nes drąsūs tikisi sugrįžt" (R. Skučaitė) „Kas pasirenka kelią, tas savaime pasirenka kančią" (E. Mieželaitis). 7. Ar visada vyresnieji (pvz., dėstytojai) būna jaunimo atžvilgiu? Jeigu ne — kada ir kodėl?
teisūs
Vyresniems — jie turi didesnį patyrimą — lengviau orientuotis įvairiose gyvenimo situacijose. Tad nieko nuostabaus, kad jie šiek tiek ir pavadovauja jaunimui, ku riam, galbūt atrodo, kad su juo elgiamasi neteisingai. Vyresniųjų pagalba jaunimui reikalinga ir pateisinama. 8. Jūsų mėgstamiausia laikas?
knyga, muzikos
kūrinys,
metų
Patinka indų rašytojų knygos. Gerą įspūdį paliko R. Tagorės apsakymų knyga „Atsisveikinimo naktis", romanas „Pasaulis ir namai", Narajamo knyga „Sidas" ir kt. Labiausiai patinka vėlyvas ruduo ir žiemos pradžia. 9. Kas iš Universiteto vadovų, profesorių, docentų jus labiausiai imponuoja ir kodėl? Jūsų gyvenimo idealas (žmogus, kuriuo sekate, iš kurio mokotės)?
Nurodyt labiausiai imponuojantį dėstytoją sunku — vi si savaip įdomūs, nepakartojami. Mane žavi O. Balzako asmenybė: jo energija, darbštu mas, kantrybė, užsispyrimas. 10. Už ką jūs mylite Universitetą?
Universitetas — tarsi durys, pro kurias aš ruošiuosi iš eiti į gyvenimą. Kaip tik už tai jam ir esu dėkingas.
JI
SU INTERNACIONALIZMO VĖLIAVA 1917 metų lapkričio 7 d. Rusijoje laimėjo Didžioji Spa lio socialistinė revoliucija. Darbo žmonės nuvertė dvari ninkų ir kapitalistų valdžią, įtvirtino proletariato diktatū rą, sukūrė naujo tipo valstybę — Socialistinę Tarybų Respubliką, naujo tipo demokratiją — demokratiją darbo žmonėms. Vienas iš esminių Spalio revoliucijos bruožų yra pro letarinis internacionalizmas. Už socialistinės revoliucijos pergalę kovojo visų mūsų šalies nacijų ir tautybių dar bo žmonės. Rusijos tautų sąjunga dar labiau sutvirtėjo, ginant revoliucijos iškovojimus užsienio karinės interven cijos ir pilietinio karo metais. Revoliucijoje ir pilietiniame kare dalyvavo daug mūsų žemiečių. Ukmergietis A. Godllauskas buvo legendarlnio kreiserio „Aurora" jūrininkas. Lietuviai revoliucionieriai J. Baltrūnas, B. Juslus, P. Kirstukas, A. Kisielius, B. Lavi nas, S. Mickevičius, M. Miliauskas, S. Murauskas, A. ir V. Penkaičiad* ir kiti šturmavo Žiemos rūmus. V. Kapsu kas vadovavo kovoms su kontrrevoliucine generolo Krasnovo kariuomene prie Gatčinos. Negalutiniais duomeni mis, 1919—1920 metais Raudonojoje Armijoje kovėsi daugiau kaip 4000 lietuvių. Daug jų, kaip antai: J. Uborevlčlus, V. Putna, J. Blaževičius, A. Juškevičius, B. Svelnys, J. Rellškis — tapo pilietinio karo didvyriais, Rau donosios Armijos karvedžiais. Vadovaudamiesi proletarinio internacionalizmo princi pais, už Tarybų valdžią Rusijoje pasiaukojamai kovojo užsieniečiai darbininkai, buvę karo belaisviai. Jie kūrė re voliucines organizacijas, veiksmingai propagavo bolševi kų partijos politiką, formavo internacionalinius būrius. Internacionalistų judėjimas žymiai sustiprėjo, susikūrus 1918 m. RKP (b) Užsienio grupėms. Jų organizatoriais ir dalyviais buvo vengrai Ferencas Miunichas ir Mate Zalka, lenkai E. Pruchniakas ir K. Sverčevskis, rumunai M. Buchoras ir G. Stroičius, prancūzai Žana Liaburg ir Žakas Sadulis, amerikiečiai Džonas Ridas ir Borisas Renšteinas, austras I. Koplenigas, serbas J. Broz Tito, kinas Sun Fujuanis, čekas Jaroslavas Hašekas ir daugelis kitų. RKP(b) Užsienio grupių federacijos pirmuoju pirmininku tapo žy mus tarptautinio darbininkų judėjimo veikėjas vengras Belą Kūnas. Pilietinio karo metais Raudonojoje Armijoje ir partiza nų būriuose kovojo daugiau kaip 80 tūkst. vengrų, apie 100 tūkst. lenkų, apie 10 tūkst. čekų ir slovakų, taip pat vokiečių, rumunų, serbų, chorvatų, kinų, korėjiečių ir ki tų tautų atstovų. Kovoje su interventals ir baltagvardie čiais išgarsėjo tūkstančiai pilietinio karo didvyrių, tarp jų — chorvatas O. Dundičius, serbas D. Serdičius, vengrai M. Zalka ir K. Ligetis, čekas J. Hašekas ir daugelis kitų. Didžiulę reikšmę revoliucijos pergalei Rusijoje turėjo tarptautinio proletariato parama. Solidarumo judėjimas su Rusijos darbo žmonėmis apėmė plačiuosius liaudies masių sluoksnius Anglijoje, Vokietijoje, Austrijoje — Vengrijo je, Bulgarijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Amerikoje ir kito se šalyse. Kapitalistinių šalių darbo žmonės reikalavo nu traukti imperialistinę intervenciją .sutrukdydavo pristatyti ginklus Rusijos kontrrevoliucijai, kūrė komitetus „Salin rankas nuo Rusijos" ,tuo apsunkindami interventų veiks mus ir padėdami Tarybų respublikai. Tarptautinis proleta riatas, gindamas pasaulio darbo žmonių išsivadavimo tvirtovę, garbingai Įvykdė savo internacionalinę pareigą. Apibūdindamas tarptautinį darbo žmonių solidarumą, V. Leninas pažymėjo: . .kaip tik toji parama, kaip tik dar bo žmonių masių — ir darbininkų ir valstiečių, žemdir bių masių — pritarimas mums visame pasaulyje, net la biausiai mums priešiškose valstybėse, kaip tik toji parama ir tas pritarimas buvo paskutinis, svarbiausias šaltinis, le miama priežastis to, kad visi prieš mus nukreipti puoli mai pasibaigė krachu..." Didžiojo Spalio socialistinė revoliucija nugalėjo ir buvo apginta su proletarinio internacionalizmo vėliava, jos pergalė reiškė ir proletarinio internacionalizmo idėjų triumfą. 60 metų, praėjusių po Spalio revoliucijos pergalės, Įti kinamai patvirtino proletarinio internacionalizmo idėjų gyvybingumą. TSKP Centro Komiteto 1977 rn. sausio 31 d. nutarime „Dėl Didžiosios Spalio socialistinės revo liucijos 60-ųjų metinių" pažymima: „Su internacionalizmo vėliava buvo pasiekta Spalio pergalė, buvo stiprinamos pirmosios socialistinės valstybės pozicijos, susikūrė pasau linė socializmo sistema, tvirtėja ir vystosi socialistinių valstybių sandrauga, auga ir telkiasi tarptautinis komu nistinis, darbininkų judėjimas". Dabartinėje epochoje pro letarinis internacionalizmas tapo labai svarbia socialinės pažangos sąlyga. Petras BIVEINIS TSKP istorijos katedros asistentas
k'*'*'*'*'*'*'*/*'*'*'*'*'*RUOŠIASI RINKIMAMS Rinkimų kampanijos įkaršty netrūksta darbų ir Lenino rajono rinkėjų klubui Nr. 1, įsikūrusiam Universiteto centriniuose rūmuose. Klubo vedėjas A. Miškelevičius, agitato rių kolektyvo vadovas A. Pikturna su savo pagalbi ninkais rūpinasi kuo ge riau informuoti rinkėjus, supažindina juos su rin kimų sistema, liaudies kandidatais. A. Andrijono nuotrau koje matome jaunuosius rinkėjus I k. istorikus (iš dešinės) A. Tamulevičių ir R. Bogušytę klube.
Pirmąkart miesto są skrydyje dalyvavo Uni versiteto komanda. Jai vadovavo komjaunimo komiteto sekretoriaus pa vaduotoja Zita Besaspary tė, komandoje matėme ir karo veteraną SDAALR Universiteto komiteto pir mininką A. Sapožnikova Iš viso trylika žmonių (juos matome L. Klišausko nuotraukoje) gynė Universiteto garbę. Pasi rodyta šauniai: aukštųjų mokyklų grupėje užimta pirma vieta, o viso mies to mastu — trečia. Geri pasiekimai atskirose rung tyse: PDG daugiakovėje — pirmi, geriausio pa minklo konkurse — treti (už Švenčionių partizam šlovės pilkapį), turistinia me žygyje — treti.
Praėjusia savaitę — penktadienį: šeštadienį, sekmadienį — prie gražiųjų Antavilių ežero vyko sąjunginio jaunimo žy-
gio tarybinės liaudies revoliucijos, kovų ir darbo šlovės vietomis miesto devintasis sąskrydis. Vil niaus įmonių, organizaci
jų, aukštųjų mokyklų komandos (o jų buvo apie 35) išbandė jėgas sporto, turizmo varžybose, kariniame žaidime, raportavo
apie nuveiktus žygyje darbus. Įvyko sąskrydžio dalyvių mitingas, skirtas, apsvarstyti TSRS Konstitucijos projektą.
Kaip šiemet mokomuosiuo se pastatuose atrodo mūsų vaizdinė apžiūra? Tuo pasi domėjo ir speciali komisija {pirmininkas prof. V. Ger manas, nariai: docentai V. Gobis, A. Bitė, V. Kindurys, K. Simaška, komjaunimo ko miteto sekretoriaus pavaduo tojas A. Bajarūnas, ūkio sky riaus viršininkas A. Bačiu lis. Susumavus apžiūros re zultatus, 1 vietą nutarta skir ti Gamtos fakultetui (deka nas doc. R. Tarvydas). II — Medicinos (dekanas prof. S.
Pavilonis), III — Prekybos fakultetui (dekanas doc. L. Butkevičius). Kuo išsiskiria Gamtos fa kultetas? Jame vaizdinė agitacija turi kelias kryptis: tautų draugystės, gamtosaugos, stu dentų estetinio lavinimo. Tautų draugystės tema pa ruošti stendai apie Latvijos TSR („Latvijas PSR") ir Esti jos TSR („Eešti NSV"), in ternacionaliniam auklėjimui tarnauja ir stendai, kuriuos ruošia Interklubas, Studen tų mokslinė draugija, įvai rios nuotraukos apie tarp respublikines mokslines kon ferencijas ir pan. Fakultetas numatė artimiausiu laiku pa ruošti stendus ir apie kitas tarybines respublikas. Gamtos apsaugos, meilės gamtai tema yra daugiausia vaizdinės medžiagos. Čia ir stendai „Gamtos apsauga", „Tėviškės kloniai šaukia" ir įvairios nuotraukos, plakatai bei pan. Prie studentų estetinio skonio ugdymo prisideda ir švara auditorijose, kabine tuose, koridoriuose, ir meniš kai apipavidalinti stendai, daug gražių nuotraukų. Vaizdinė agitacija siejama su fakulteto, studentų gyve nimu. Įdomus stendas apie profesorių ir dėstytojų mokslinę veiklą (1945—
1975 metai), stendai apie studijas, mokslinį darbą, bui tį, kultūringą poilsio pralei dimą. Prie fakulteto veikia VPF gamtos apsaugos sky rius, kurio veikla atsispindi įvairiose nuotraukose. Gana įdomus stendas apie Gamtos fakulteto ryšius su absolven tais: žemėlapyje pažymėti miestai miesteliai, kuriuose darbuojasi šio fakulteto spe cialistai. Fakulteto vaizdine agitaci ja siekiama propaguoti, ska tinama vykdyti TSKP XXV suvažiavimo iškeltus uždavi nius. Vaizdinėje agitacijoje atsispindi artėjantis Universi teto 400 metų jubiliejus. Pa ruoštas stendas .Žymiausi Universiteto geologai". II ir III vietas užėmę fa kultetai atliko tam tikrą dar bą, tačiau jų vaizdinėje agi tacijoje stokojama įvairovės, medžiaga retai atnaujinama. Prekybininkai galėtų geriau panaudoti gana erdvias pa talpas. Kokia padėtis kituose fa kultetuose? Vaizdinės agitacijos gerini mo kryptimi kai kas atlikta Teisės, Pramonės ekonomi kos, Finansų ir apskaitos fa kultetuose. Vis dėlto jie ne išnaudoja visų galimybių, nors turi naujus rūmus, pa talpos erdvios, labiau pritai kytos vaizdinei agitacijai.
Menkai tam panaudojami fo jė, kur buriasi studentai, jun giamasis korpusas virsta „rū kyklomis". Trūksta švaros beveik visose patalpose. Chemijos fakultete — vos keli stendai ir nuotraukos. Viduj pakenčiama švara, o kiemas paverstas įvairių at liekų sąvartynu. Nepatenki nama padėtis ir rizikos bei Matematikos ir mechanikos fakultetuose: maža vaizdinės agitacijos palyginti erdviose patalpose. Krinta į akis ne švara auditorijose, korido riuose, trūksta reikiamos tvarkos. Istorijos ir Filologijos fa kultetų komisija netikrino nes ten vyko remontas. Komisijos vardu norėtųsi paraginti fakultetų dekanus ir visuomenines organizacijas griežčiau vykdyti rektorato ir partijos komiteto nurody mus dėl vaizdinės agitacijos gerinimo. Tai ypač būtina artėjant Universiteto 400 metų jubiliejui. Komisija numatė 1977/78 m. m. pradžioje organizuoti fakultetų dekanų bei visuo meninių organizacijų atstovų pasitarimą Gamtos fakultete patyrimu pasikeisti, 1977 m. pabaigoje surengti vaizdinės agitacijos apžiūrą fakultetuo se ir katedrose. Prof. V. GERMANAS Komisijos pirmininkas
KONTROLE-BUTINA Išlaikyti pirmieji egzaminai. Daug besidžiaugiančių sėkme. Kai kurių nepalieka ir nerimas: prieš akis dar ki tas išbandymas. Sako, tas docentas anai grupei vos keletą ketvertų parašė. Netgi trejetų labai šykšti. Ar neatiduos studijų knygelės be savo parašo? Studentą kontroliuoja dės tytojas. Jo žodis, rašant pa žymį, — įstatymas. Vis dėlto — ar nereikalinga kontrolė ir dėstytojams? Pasirodo, ji ne tik reikalinga, bet ir bū tina. Gegužės 27 d. ivyko pasi tarimas dėl specialistų ruo šimo kokybės kontrolės or ganizavimo katedroje. Jame dalyvavo katedrų vedėjai, fakultetų dekanai, prodekanai. Pranešimą skaitė PF Pre kybos ekonomikos katedros
doc. A. Pajuodis. Aukštos kvalifikacijos specialistų ruo šimo kokybės kontrolė Uni versitete paskutiniais metais organizuojama geriau: ji ta po planingesnė, sistemingesnė. Kai kuriuose fakultetuo se sudarytos specialios me todinės komisijos, kurios tei kia pagalbą katedrų vedė jams ir dekanams. Pranešė jas, kalbėdamas apie kontro lę Teisės ir ekonomikos fa kultetuose, pastebėjo, kad katedrose yra ir trūkumų. (Nukelta Į 3 psl.)
ONTROLE—BŪTINA (Atkelta iš 2 psl.) :ontrolė gerokai skiriasi nuo ektorato siūlomos. Katedros o darbo neapibendrina pa^al atskiras specialybes, iš anksto nenustatyta, kada ir kas kontroliuos dėstytoją. Kontrolės žurnaluose fiksuo jami tik paskaitų, pratybų tikrinimai, nors turi būti pa žymėta ir apie dėstytojų va dovavimą kursiniams, diplo miniams darbams, gamybi nėms praktikoms. Tik Pramo nės technologijos katedroje tai žymima. Darbo ekonomi kos katedroje patikrinimų rezultatai užrašinėjami ne į žurnalą, o ant atskirų lapų. Panaši padėtis ir kitose ka tedrose: vienur kreipiama nors šiek tiek dėmesio, kitur — viskas daroma atmestinai. Visos katedros yra gavu sios TSRS Aukštojo ir spe cialiojo vidurinio mokslo ministerijos rekomendacijas. Joje nurodytais punktais turi remtis katedrų vedėjai, kont roliuodami dėstytojus. Jei katedra gausesnė, vedėjas pa sitelkia pagalbon kitus dėsty tojus arba su specialia komi sija privalo lankytis kolegų paskaitose, konsultacijose, laboratoriniuose užsiėmimuo se ir pan., pavartyti vieno kito studento užrašus, užsuk ti Į egzaminus, kursinių darbų gynimą. Diskusijose pasisakė Gam tos fakulteto dekanas doc. R. Tarvydas, katedrų vedėjai prof. A. Marcinkevičius, V. Žeimantas, Matematikos ir mechanikos fakulteto doc. H. Jasiūnas ir kt. Iš pareikštų nuomonių paaiškėjo, kad aukščiau minėtos rekomenda cijos neskaitomos, o jei ir peržiūrimos, tai tik tam, kad būtų galima lengviau rasti būdų to kontroliavimo iš vengti. Pasisakę skundėsi, kad neįmanoma aplankyti kiekvieno dėstytojo užsiėmi mus ir dar tuos vizitus apra šyti specialiuose dienynuose.
Ką daryti, jei, .pavyzdžiui, katedroje 15 dėstytojų. Apie joki kūrybinį darbą katedros vedėjui svajoti netenka. Kai kurie kėlė mintį, kad toks tikrinimas nereika'ingas, kve pia biurokratizmu. — Pradėsiu visai ne nuo to, nuo ko buvau galvojęs, — sako prorektorius B. Sudavičius. Jam, matyt, nusibo do klausyti įtikinėjimų apie kontrolės nereikalingumą ir žalą. Prorektorius ima gegu žės 21 d. „Komjaunimo tie są" ir cituoja G. Biržietytės straipsnį „Studijų auditorijai — kokybės penkmetis". Ten štai kas rašoma: „Tada pasukau akis į dės tytoją. Priekyje, prie staliu ko, sėdėjo pusamžis žmogus. Priešais jį gulėjo atversta knyga. Skaitė jis byliai, vie nodai, retkarčiais, pirštu p>aremdamas kokį žodį, susi mąstydavo ir tarsi pats su savimi pasišnekėdamas tars telėdavo: „Palaukit, kaip šitą žodį išvertus į lietuvių kal bą?" ir vėl panirdavo į, ma tyt, gana painų knygos sve tima kalba tekstą. Klausiausi jo melancholiškai liūdno bal so ir kaskart vis sunkiau da rėsi suvokti esmę to, apie ką jis kalba. Sakiniai buvo il gi, painūs. Atidžiai pasiklau siusi dešimt minučių, net ne pajutau, kaip skruostus pra dėjo sukti žiovulys, o akys pačios merkte merkėsi. Šiaip taip išsilaikiau iki pabaigos. Dėstytojas pakilo, užvertė knygą, ištraukė no sinę, nusišluostė aprasoju sius akinius ir staiga netikė tai atgijo, pasitempė, apžvel gė auditoriją, tarsi pabudęs iš gilaus sapno, ir jau visai kitokiu, sodriu ir net grės mingu balsu prabilo: — Seniūne, surašyk tuos, kurie buvo, o su tais, ku rie nelanko mano paskaitų, mes atsiskaitysime per egza miną. Taip jiems ir perduo kite. Pasakė ir ėmė dairytis po
Ričardas—vyras rimtas Taip. Tai vienas iš tų žmonių, kuriems visada „kiauros laiko kišenės". Iš ryto į paskaitas, komjaunimo biurą, skaityklon ir t.. t. O valgyti kada? Gal juokus į salį? Ričardas Makuška — vyras rimtas. Vaikinukas iš kalvotos Aukštaitijos jau Užpalių vi durinėje mokykloje jautė po traukį „tiksliesiems"... Nuo devintos klasės tvirtai pasi rinko chemiją! Dešimtoje ta po respublikos jaunųjų che mikų olimpiados prizininku. Dabar Ričardas Makuška — Chemijos fakulteto trečiakur sis, rimtai galvojantis apie mokslinę veiklą ir jau šį tą dirbantis tirpiųjų kopolimerų tyrimo srityje. Chemijos fakulteto SMD konferencijoje Ričardo ir dviejų jo draugų V. Petrikai tės bei V. Raduševičiaus pranešimas stambiamolekulinių junginių chemijos sekci joj buvo pripažintas geriau siu. Iš šono viskas gražu. „Apskritas" penketukininkas, Lenino stipendininkas, Che mijos fakulteto komjaunimo biuro sekretorius. Niekas ne pagalvoja, kiek laiko ir dar bo įdedama, kad išlaikytum sunkias mokslo ir visuome ninės veiklos „pozicijas". Net grožinei literatūrai nebe lieka laiko. Ričardas nesi skundžia. Jo pagrindinis principas — „aktyviai įsi jungti į gyvenimą visais kampais". Ir jis jo laikosi. Ričardas neįsivaizduoja sa vęs „užpelyjusiu" kabinetiniu mokslininku. .. Savo ir taip „susjjaustą" laiką jis supla nuoja savaitei į priekį. Pu
sę laiko skiria studijoms, pu sę visuomeninei veiklai. Šeš tadienio vakarą dažnai eina į pamėgtąją „Aidą" ar šiaip kitą operą. Po pavasario egzaminų se sijos Ričardas Makuška su aštuoniais kolegomis iš Chemijos fakulteto vyks į Vokietijos Demokratinę res publiką, Greifsvaldo univer sitetą, pažintinei mėnesio praktikai. Laukia įdomi kelio nė. .. Žinoma, dabar Ričardas la biausiai norėtų namo, vienkiemin, netoli Užpalių. Kur padirbėjus dieną laukuose, naktį būtų galima užmigti klojime, ant šviežio, kve piančio šieno... Laikas nelaukia, darbai taipogi. Paskutinis iš jų — straipsnis į spaudą apie jonogeninių grupių jtakos tir piems kopolimerams tyrimą. Straipsnį Ričardas ruošia su dviem draugais, z Į gan įprastą' klausimą, kas pededa mokytis vien penketais, Ričardas atsako irgi „tradiciškai": „Visų pir ma — atsakomybės jausmas prieš patį save, draugus. Ži noma, reikia šiek tiek ir am bicijos. .." Taip, atsakymas ne naujas, bet kiek jame tvirtos studen to garantijos, užsispyrimo, aįškinti nereikia. Labai gerai besimokančių aktyvių visuomenininkų bū rys mūsų Universitete nema žas. Tarp jų ir Chemijos fa kulteto trečiakursis Ričardas Makuška, kuriam ir linkime sėkmingai žengti pasirinktu keliu.
A. AŽUBALIS
pustuštę auditoriją seniū no". Salėje išgirstu balsą: „Tik žurnalistai tokias nesąmones ir rašo“. Ne, brangus posėdžiautojau, žurnalistai išgal votų, netgi nepatikrintų fak tų neskelbia. Šįkart žurnalis tė tik nutylėjo ir nenurodė tiksliai aukštosios mokyklos. Įdomu, kam tai atneštų gar bę? Prorektorius atsako štai ką: — Patikrinus pasirodė, kad tai tiesa. Netikit, išdalinkit studentams anonimines an ketas — juodesnių dalykų išgirsit. — Vadovavimas kursi niams, diplominiams dar bams, gamybinėms prakti koms niekur neatsispindi, — toliau tęsia prorektorius. — Temos aptarimas — tai ne vadovavimo kontrolė. Rei kia tikrinti kursinių ir diplo minių darbų vertinimą. Būna atvejų, kad už diplominį dar bą studentas gauna penketą, o komisijai patikrinus, paaiš kėja, jog šis nevertas nė ša pelio daugiau už dvejetą. ^Dienynas turi tapti vienin ga kontroliavimo sistema. Turi būti sudarytos schemos, iš kurių būtų aišku, kada ir kas tikrins dėstytoją. Dabar jei tokie planai ir yra. tai jie paslėpti tik vienam ka tedros vedėjui žinomoje vie toje. Tos schemos turi būti iškabinamos viešai. Jei dės tytojo darbas aptariamas per katedros ar kitus posėdžius, į žurnalą galima visko neperrašinėti, užtenka jame nu rodyti protokolo numerį. Kai kuriose Fizikos fakulteto ka tedrose, pavyzdžiui Kieto kūno, Elektronikos, Spektro skopijos, be to, Rusų kalbos, Pedagogikos katedrose kont
roliuojama neblogai. Visai kitokia fiadėtis Chemijos fa kultete. Čia gali išgirsti pro fesoriaus aiškinimą, esą, jis daug metų dirba Universite te, jokių patikrinimų nebū davo, jie nereikalingi ir da bar. Ne paslaptis, kad kai kurie profesoriai paskaitas skaito blogiau už asistentą. Jiems reikia padėti. Ne už kalnų nauji mokslo metai. Dekanai .r katedrų vedėjai turi pasirūpinti, kad tinkamai būtų paruoštos la boratorijos, auditorijos, tei singai suplanuoti paskaitų krūvį kiekvienam dėstytojui. Pasitarime kalbėta ir apie kuratorių darbą. Ne visos katedros planuoja jį. Kurato riams skiriamos dvi savaiti nės tarnybinio darbo valan dos. Atsirastų grupių, kurios savo kuratorių mato tik per paskaitas (gerai, kad jis jas turi savo grupėj), atsirastų ir tokių, kurios per visus metus neišvydo savo vado vo. — Jei kuratoriai taip drą siai nevykdo savo pareigų, mes dar drąsiau juos kriti kuosime per „Tarybinį stu dentą" studentų akivaizdoje, — pastebėjo prorektorius. Tikime, kad kuratorių dar bas pagerės po birželio 17 d. Kaune įvyksiančio respubli kinio kuratorių pasitarimo, kuriame dalyvaus ir šimtas su viršum Universiteto kura torių, fakultetų dekanai bei partinių biurų sekretoriai. .. .Išsiskirstė pasėdžiautojai, bet pasitarimas tuo ne pasibaigė. Diskusijos tęsėsi koridoriuose, jos tęsis kated rose, dėstytojų susirinkimuo se. Mūsų darbo kokybė — aktualus dalykas. A. LEKAVIČIUS „TS" korespondentas
Paskelbtas Rektoriaus įsakymas dėl specialistų ruošimo kokybės kontrolės Universiteto katedrose. Jame nurody ta katedrų vedėjams: kiekvienais metais sudaryti dėstyto jų kontrolės grafikus, apimančius visas pedagoginio darbo sritis, ir iki rugsėjo 1 d. iškabinti katedrų skelbimų len tose, kontrolės rezultatus registruoti tipiniuose Universi teto kontrolės dienynuose. 1977/78 m. m. fakultetų tary bos turi aptarti, kaip kontrolė organizuojama katedrose, koks jos efektyvumas, iki rugsėjo 1 d. fakultetuose priva lu sudaryti specialistų ruošimo kokybės kontrolės meto dines komisijas.
Įžymaus mokslininko viešnagė Į Tarybų Lietuvą atvy ko Europos universitetų rektorių tarybos prezi dentas, Paryžiaus Univer siteto rektorius, Nobelio premijos laureatas, aka demikas Žanas Rošas, vie šintis mūsų šalyje TSRS Medicinos mokslų akade mijos ir A. Višnevskio
chirurgijos instituto kvie timu. Drauge su Ž. Rošu respublikoje vieši TSRS vyriausiasis chirurgas A. Višnevskio instituto di rektorius akademikas M. Kuzinas. Prancūzų mokslininkas lankėsi ir Vilniaus univer sitete. Svečią priėmė rek torius akademikas prof. J. Kubilius. Žanas Rošas susipažino su mūsų aukš tąja mokykla, jaunųjų specialistų rengimo siste ma.
SUSITIKIMAI SU VFR STUDENTAIS
Vertimo kritikas? 1972 m. Filologijos fakulte te iš anglų, vokiečių, pran cūzų ir lietuvių kalbų spe cialybių studentų buvo su daryta specializuota vertėjų grupė. Dabar mokosi jau antra laida — vieni lituanis tai. — Pagrindinis šios specia lizuotos grupės tikslas — ruošti vertimo darbų kriti kus, nes šiandien dar dažnai pritrūkstame tokios krypties gerų kritikos straipsnių. Gal būt ne kiekvienas studentas taps tikru vertimo kritiku, bet įgytos žinios visada jam pravers, nežiūrint, kokį dar bą jis dirbtų, — sako grupės vadovas, Lietuvių kalbos ka tedros vyr. dėstytojas, filo logijos kandidatas K. Amb rasas. Įdomumo dėlei pastebėsi me, kad dėstytojas 1957 me tais baigė Universitetą, dir bo žurnalistinį darbą įvairio se redakcijose — „Tarybi nio mokytojo", „Ekrano nau jienų", „Mūsų gamtos". Nuo 1962 metų jis — Lietu vos TSR Žurnalistų sąjungos narys. K. Ambrasas — lite ratūros kritikas. Matyt, ne atsitiktinai jis tapo šios gru pės vadovu. Studentai neapsiriboja vie na teorija, jie stengiasi susi pažinti ir su tiesioginiu dar bu — kviečiasi į svečius ar
ba patys aplanko prityrusius vertėjus. Ne taip seniai stu dentai susitiko su „Vagos" leidyklos redaktoriumi D. Urbu. Jis papasakojo būsi miems vertėjams apie savo darbą; parodė išverstų kny gų rankraščius, redaguotas knygas. Studentai ruošiasi susipažinti su A. Žirgulio darbo metodais, jo kūrybine laboratorija. Nemaža Įdomių susitikimų surengė ir pirmo sios laidos studentai. Su jais savo mintimis dalijosi Ma žosios lietuviškosios tarybi nės enciklopedijos atsakinga sis sekretorius B. Kurkulis, „Vagos“ leidyklos vyr. re daktoriaus pavaduotojas V. Visockas ir kiti. — Darbštūs ir sąžiningi, — apibūdina savo grupę vado vas. — Dirba, ieško, stengia si atrasti kažką savo... La biausiai nemėgstu abejingo studento, kurio niekas nesu geba sudominti, kuris pa miršta T. Vulfo žodžius, kad „Ne žmonės bėga nuo gyve nimo t idant jis nuobodus, o gyvenimas bėga nuo žmonių, nes jie menki". V. SVANAITE
V. JURAICIO nuotraukoje — specializuota vertimo kri tikų grupė su vadovu K. Ambrasu (vidury)
Pirmadienį Universitete svečiavosi šalyje viešinti Vakarų Vokietijos „Spar tako" marksistinės stu dentų sąjungos delegaci ja. Svečius lydėjo JOK prie LLKJS CK atsakin gas darbuotojas V. Zin kevičius. Jaunuosius kovotojus priėmė ir apie Universite tą papasakojo prorekto rius B. Sudavičius. Pokal byje dalyvavo komjauni mo komiteto sekretorius H. Ramonas, komiteto in ternacionalinio sektoriaus vadovas V. Elinskas. Svečiai lankėsi Studen tų miestelyje, bendrabu tyje susitiko ir kalbėjosi su busimaisiais teisinin kais.
4— — L. SKIRPSTO nuotr.
Šiame straipsnyje daugiau ar mažiau kalbama apie bu halterinės apskaitos specialybės absolventų Dėl dėstytojų rūpesčius, rašant bei ginant diplominius darbus. Mano me, kad autoriaus mintys bus įdomios mūsų skaitytojams ir kituose fakultetuose, gal ką paskatins pratęsti pokalbį.
Diplominio darbo rašymas ir gynimas — baigiamasis studijų etapas. Diplomantas savo darbe vienokiu ar ki tokiu mastu atiduoda viską, ką jis gavo studijų metais, čia panaudojamos ne vien teorinės žinios, bet ir tos, kurios įgytos gamybinėje praktikoje. Pavyzdžiui, Bu halterinės apskaitos katedro je visi darbai (išskyrus tuos, kuriuose‘nagrinėjami apskai tos- istorijos klausimai) gina mi kurios nors įmonės ar or ganizacijos pavyzdžiu. Metodiniu požiūriu bene svarbiausias etapas yra dip lominių darbų tematikos pa rengimas. Tokia tematika Buhalterinės apskaitos kated roje peržiūrima ir atnaujina ma kone kiekvienais metais, bet, kai daugėja studentų, iš kilo pavojus kartotis te moms. Aktualu yra ir parink ti jas naujas, pritaikytas prie šiuolaikinių ūkininkavi mo sąlygų. Antra vertus, bū tina siekti, kad kiekvieno studento temą diktuotų jo kursinis darbas. Juk jo tiks las ne vien išugdyti studento savarankiškumą bei iniciaty vą, išmokyti jį rinkti, sistemin ti ir apdoroti medžiagą, bet ir duoti jam kryptį. Ir dar. Rei kėtų pagalvoti apie lengva tas tiems diplominių darbų kūrėjams, kurie jau antrame ar trečiame kurse įsijungė į tiriamąjį darbą Studentų mokslinėje draugijoje, SMD konferencijoje užėmė prizinę vietą. Vertindama diplominio dar bo kokybę, Valstybinė egza
minų komisija, be abejo, es mingiausiu dalyku laiko stu dento sugebėjimą apibend rinti surinktą medžiagą, po to — jo savarankiškumą. Pastaruoju metu, padidėjus ekonominės literatūros kie kiui, recenzentai ir moksli niai vadovai ypač kruopš
kas, apibendrindamas egza minų darbo rezultatus, turė tų informuoti fakulteto tary bą, kuriuos darbus galima diegti į gamybą. Matyt, ver tėtų pagalvoti ir apie tokių diplominių darbų mokslinių vadovų moralinį skatinimą. Žmogui, savo gyvenime jau parašiusiam diplominį darbą, nėra prasmės įrodinė ti, jog šiaip ar taip tas triū sas susijęs su intensyvios kūrybos procesu, ugdo gali mybę parodyti savąjį „aš". Todėl svarbu, kad šis proce sas vyktų kryptingai ir ne būtų stichiškas. Buhalterinės apskaitos katedra imasi priemonių efektyviam diplo
AKMENUOTAS IEŠKOJIMŲ TAKAS GINAMI DIPLOMINIAI DARBAI !l||l||||HI||||||||||||||||||||||||||||||inil|l||Į|||H čiai peržiūri diplominio dar bo dokumentavimo kokybę. Diplominių darbų moksli niai vadovai, bendraudami su studentais, nuolat akcen tuoja medžiagos dėstymo nuoseklumo reikšmę, atskirų skyrių tarpusavio ryšio būti numą, siekiama, kad savo darbe absolventas parodytų ką nors naujo. Busimųjų buhalterių dar buose vis dažniau pasitaiko probleminių klausimų, ver tingų praktinių pasiūlymų. Gaila tik, kad šie pasiūly mai taip ir lieka popieriuje. Kartais ir vertingi lobiai, ne radę jokio atgarsio, iškeliau ja į archyvą. Tad ar netiks linga būtų eksperimento ke liu jau kitais mokslo metais vertingesnius, turinčius teo rinę ir praktinę reikšmę dip lominius darbus aptarti toje įmonėje, kurios pavyzdžiu jie parašyti? Valstybinės eg zaminų komisijos pirminin
mantų darbui organizuoti. Viena iš jų — diplominio darbo grafiko vykdymo kont rolė, kurią atlieka katedros dėstytojas. Juk darbo rašymo grafike atsispindi medžiagos rinkimo, literatūros studijavi mo ir jo dėstymo pagrindi niai etapai. Tik bėda yra: diplominis darbo rašymo ir užbaigimo terminai būsi miems buhalteriams sutampa su gamybinės praktikos ter minais. Akivaizdus paradok sas: jeigu reiklesnis diplomi nio darbo vadovas ..prispaus" savo studentą, tai jo kolega — gamybinės praktikos va dovas tam pačiam studentui turės daryti kažkokias nuo laidas. Juk kūrybinių valan dėlių, skirtų diplominiam ra šyti, praktikantas neturi, o praktikos bazėje darbo metu kūryba užsiimti jam niekas neleis. Tad ar nepribrendo būtinybė skirti diplomantui vieną savaitinę praktikos
ČIA KURIAMAS „INTELEKTAS“ Pirmąkart patekau į kam barį, kuriame tokia daugybė prietaisų — jų čia pilna vi sais pasieniais, iki pat lubų. Prieblandoje kažką meist ravo keletas jaunų vyrukų — Fizikos fakulteto studentų. Netrukus jie mane supažin dino su savo vadovu — pus laidininkių fizikos Problemi nės laboratorijos vedėju, fi zikos kandidatu Stanislavu Karpinsku. Jis papasakojo: „Mūsų laboratorija buvo įsteigta 1962 m. Iniciatorius — žymus fizikas, akademi kas, profesorius Jurgis Viščakas. Pirmasis laboratorijos vedėjas buvo docentas Algir das Smilga".
dieną rašyti diplominiam darbui? Mes visad įspėjame stu dentus, kad medžiagos rinki me labai svarbu laikytis griežto nuoseklumo, reko menduojam pradėti nuo pa prastesnių, mažiau sudėtin gų klausimų, palaipsniui per einant prie sudėtingesnių. Daugumas absolventų šių nurodymų prisilaiko. Pasitai ko ir tokių, kurie į gamyklą nuvyksta nepasiruošę, netu rėdami klausimų, ' kuriuos reikia išsiaiškinti įmonėje, sąrašo, kokios įmonės padali nyje ar skyriuje yra rūpima medžiaga, ir be reikalo gaiši na savo bei kitų laiką. Tie
Prisiminę truputį istorijos, žvilgtelkim, ką veikia fizi kai šiomis dienomis. Dabar tyrinėjama iš karto keliomis kryptimis. Viena jų — puslaidininkiniai fotoelektriniai keitikliai, naudo jami mažų gabaritų — mėgė jiško fotoaparato dydžio — televizijos kamerose. Bene įdomiausia laboratori jos darbo kryptis — vadina mojo „dirbtinio intelekto" kūrimas. Kas tai? Ogi prie taisai, sugebantys atpažinti ne tik plokščią, bet ir tūri nį vaizdą. Tai glaudžiai su siję su žmogaus mąstymo procesu, todėl, gaminant šią aparatūrą, bendradarbiauja
ma su biologais. Pagaliau — trečioji pro blema, kurią gvildena fizi kai, — stebima, kaip laze rio spindulių srautas veikia puslaidininkines medžiagas. Šių tyrimų rezultatai naudo jami dinaminės holografijos srityje.. .. .Gražių vaisių duoda at kaklus fizikų triūsas. Jau su daryta ne viena sutartis su mūsų respublikos ir kitomis šalies gamyklomis. Jose die giami vilniškėje laboratorijo je sukonstruoti arba patobu linti prietaisai. Tokių šaunių rezultatų bu vo pasiekta, daug bendradar biaujant su TSRS MA Pus
klausymas, diplomanto atsa kymas į recenzento ir vals tybinės egzaminų komisijos narių klausimus, valstybinės egzaminų komisijos sprendi mas, įvertinant dartią ir gy nimo kokybę. Naujieji nuostatai griežtai reglamentuoja darbą ginan čių studentų skaičių: komisi ja per dieną gali priimti ne didesnę kaip 5—6 diploman tų grupę. Tiek absolventams, tiek ir komisijos nariams didelę įta ką turi rami, dalykiška at mosfera, pedagoginis taktas ir atidumas absolventams. Siame darbe skubotumui ne turi likti vietos. Dar baises nis yra formalizmo pavojus, todėl čia viskas priklauso nuo Valstybinės egzaminų komisijos pirmininko, jo ini ciatyvos, reiklumo ir princi pingumo. Absolvento ieškojimų ke lias gana sunkus ir ilgas. Dabar praktiškai jis praside da jau antraisiais studijų metais: mat, Buhalterinės ap skaitos katedros dėstytojai jau nuo antro kurso pradeda dirbti su būsimais diploman tais. Tuo tikslu katedroje yra sudaryti kiekvieno studento individualūs mokslo tiria mojo darbo planai. Dar ne spėjęs susipažinti su buhal terijos abėcėlė, busimasis ap skaitos specialistas jau turi įteisintą mokslinį vadovą, kvalifikuotą patarėją ir glo bėją. Akmenuotas ieškojimų ta kas, bet dažną jis išveda į mokslinio darbo vieškelį, kurį taip vaizdžiai charakte rizavo K. Marksas: „Moksle nėra plataus vieškelio, — rašė jis, — ir tiktai tie gali pasiekti žėrinčias jo viršū nes, kurie nebijo pavargti, kopdami stačiais jo takais".
sa, ne visada ir gamybinin kai būna atidūs jauniems specialistams. Diplominio darbo gynimo organizavime pastaruoju me tu pastebima teigiamų po slinkių, stengiamasi gerinti komisijos darbą. Anksčiau darbus recenzuodavo tos pa čios katedros darbuotojai, dabar nauji Valstybinių egza minų komisijos nuostatai rei kalauja, kad darbus recen zuotų kitų, nesuinteresuotų įmonių ir organizacijų, są skaitybos darbuotojai. Įfor mintas diplominis darbas ir vadovo pripažintas tinkamu gynimui perduodamas recen zentui ne vėliau kaip 15— 20 dienų prieš gynimą. Yra kai kurių „drausmi nančių" pakeitimų ir gynimo t procedūroje. Štai šios proce dūros pagrindiniai elemen Leonas KRJVKA tai: diplomanto pranešimas Finansų ir apskaitos fakulteto (referatas), darbo vadovo ir Valstybfnės egzaminų recenzento atsiliepimų iškomisijos narys
laidininkių fizikos institutu, Maskvos M. Lomonosovo uni versitetu, Kauno Politechni kos institutu bei kitomis mokslo įstaigomis. Nežinau, ar mudviejų po kalbio metu laboratorijos ve dėjas tikėjosi išgirsiąs klau simą apie apdovanojimus, kuriuos pelnė jo auklėtiniai. Kai tuo pasidomėjau, su šypsena veide „pripažino", kad prizų išties apstu. Už įdomias konstrukcijas buvo gauti Liaudies Okio pasieki mų parodos, Leipcigo mugės medaliai... Laboratorijos vedėją pa prašiau paminėti keletą stro piausių studentų — bendra; darbių. „Galime didžiuotis pernykščio absolvento Ed mundo Kuokščio darbais, ku rie neseniai buvo aukštai
įvertinti sąjunginėje studen tų darbų apžiūroje. Šauniai mums talkininkauja ir V k. studentas Vytautas Kubertavičius bei ketvirta^ursis Ge diminas Račkauskas. Pastara sis skaitė pranešimą Lenkijos LR vykusioje tarptautinėje SMD konferencijoje". Ir ateity čia nebus tingi niaujama. Plėsis laboratori nių tyrimų apimtis, ypač — lazerinio sužadinimo srityje. Svarbiausia yra tai, kad praktinėje laboratorijos ba zėje ne tik sėkmingai ruošia mi kursiniai, diplominiai dar bai, — čia studentai susipa žįsta su naujausiais prietai sais, mokslinio-tiria.nojo dar bo „abėcėle". R. PLEIKYS
V. VALCIUKAS
1977 m. birželio 4 d. mi ė Teisės fakulteto IV k. studen tas Vaclovas Valčlukas. V. Valčlukas gimė 1952 m. spalio 8 d. Kelmės rajo ne. 1968 m. įstojo i VLKJi eiles. Baigęs vidurinę mokyt lą, V. Valčlukas tarnavo Ta rybinėje Armijoje. 1973 m. įstojo į Vilniaus Universiteto Teisės fakultetą. Nuo pat pirmų studijų die nų Vaclovą visi pažino kaip gerą draugą, puikų studei tą, aktyvų visuomenlnlnk Niekada jis neatsisakydavo padėti draugui, paprašiusia* i jo pagalbos. Tik pradėjęs studijas Tei sės fakultete, V. Valčlukas aktyviai įsijungė į visuome ninę veiklą. Iš pradžių akty viai dalyvavo grupės gyv< nime, nuo 1974 m. buvo Universiteto studentų profsą jungos komiteto buitinės ko misijos narys. 1975 m. V. Valčiukas bi> vo išrinktas Teisės fakulteto profbiuro pirmininku. Jis vi suomet puikiai sugebėjo de rinti studijas su visuomenini i darbu. Dėstytojai gerbė jį u.< kruopštumą, sąžiningumo Draugai mylėjo Vaclovą už nuoširdumą, draugiškumą. Ilgam šviesus Vaclovo Vai čluko paveikslas išliks mūsų atmintyje.
Teisės fakulteto dekanatas, visuomeninės organizacijos
Vilniaus V. Kapsuko universiteto rektoratas ir administracijos darbuoto jai nuoširdžiai užjaučia prorektoriaus administra cijos ir ūkio reikalams pavaduotoją Antaną MlLAKNĮ dėl motinos mir ties.
Nuoširdžiai užjaučiame GF I k. biologijos spec. studentę Irutę PRANCULYTĘ dėl tėvelio mir ties. Grupės draugai ir kuratorius
PASALINTI DIPLOMANTŲ DĖMESIUI!
NEPAŽANGUS
LLKJS Universiteto komi tetas pianeša, kad nuo bir želio 13 d. diplomantai išra šomi iš komjaunimo įskaitos. Su savimi turėti atsiskaitymo lapelį ir komjaunimo bilietą. Studentai, neišlaikę valsty binių egzaminų, taip pat iš sirašo iš įskaitos.
STUDENTAI Matematikos ir mechanikos fakulteto I k. stud. M. Kudabaitė, J. Petrauskaitė, Finansų ir apskaitos fakul teto III k. stud. D. Oscinauskaitė, I. Skrebytė,
Tauragnų kraštotyros eks pedicijos dalyviai savarankiš kai renkasi rugpjūčio 1 d. Tauragnų vidurinėje mokyk loje. Kraštotyrininkų klubo valdyba
Istorijos fakulteto III k. stud. N. Šaltenytė.
Už elgesį, nesuderinamą su tarybinio studento vardu, iš Universiteto pašalintas PEF II k. studentas R. Krickas.
KAINA 2 KAP.
LAIKRAŠTIS EINA NUO 1950 METŲ
REDAKCIJOS ADRESAS:
Birželio 15 d. 17 vai. Rek torato posėdžių salėje prasi dės Studentų profsąjungos komiteto posėdis. Bus skirs tomi kelialapiai vasaros atostogoms, papildomai orga nizuojamas būrys ilsėtis Maskvos energetikos institu to sporto sveikatingumo sto vykloje. Kviečiami fakultetų profbiurų pirmininkai. Studentai pareiškimus ke lialapiams gauti nateikia fa kulteto profbiuro pirminin kui. ,
Studentų profsąjungos komitetas
232000 Vilnius — MTP-3 Universiteto g. 3, „Tarybinis studentas" Telefonai — 25884, ketvirtadieniais spaustuvėje 25343
Dėl TF IV k. 3 gr. stu dento Vaclovo Valčiuko mirties nuoširdžią užuo jautą jo tėvams ir žmo nai reiškia kurso drau gai.
Teisės fakulteto kolek tyvas nuoširdžiai užjau čia IV k. stude itę Žibu tę Žemgulaitę-Valčiukienę dėl vyro mirties.
Nuoširdžiai užjaučiame Vaclovo Valčiuko žmoną ir artimuosius. LLKJS liniversiteto Komitetas, Studentu profsaiungos komitetas
LKP CK leidyklos spaustuvė Tiražas 3500 egz. Užs. Nr. 1837 LV 05042
REDAKTORIUS ALGIS KUSTA