Visu salių proletarai, vienvkites!
r,r\uvB! ras sccroencas
VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNTVERSllfclO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS Eina nuo 1950 metų 1970 m. birželio 5 d. Nr. 20 (718) Kaina 2 kp.
SĖKMINGO SKRYDŽIO! Birželio 1 d. 22 vai. Maskvos laiku Tarybų Są jungoje startavo raketa nešėja su kosminiu laivu „Sojuz-9". Kosminį laivą, kuris bu vo išvestas į orbitą aplink Žemę 22 valandą 09 min., pilotuoja tokia įgula: lai vo vadas Tarybų Sąjungos Didvyris, TSRS lakūnas kosmonautas pulkininkas Andrijanas Nikolajevas, borto inžinierius technikos mokslų kandidatas Vitali jus Sevastjanovas.
SESIJA • SESIJA • SESIJA • SE
SUNKUS EGZAMINAI IR GERA NUOTAIKA CHEMIJOS FAKULTETAS
■K i(
Štai ir atėjo „ilgai lauktoji, mieloji" sesija. Erdvūs fakulteto koridoriai, auditorijos, laboratorijos, o ir pa čių chemikų veidai neįprasti — susikaupę, susimąstę. Visur jaučiasi rimtas pasiruošimas egzaminams. Sesija laukia savo aukų ir nugalėtojų. Tiesa, pirmieji mėgini mai jau buvo. IV k. pagrindinės organinės ir naftocheminės sintezės technologijos specialybės studentai jau išlaikė pavasario egzaminus. Visa grupė — devynio lika žmonių — sėkmingai užbaigė sesiją: nė vieno nepatenkinamo pažymio. O T. Kalner, V. Girgždytės žinios ypač geros. Linkime joms ir kitiems grupės studentams sėkmingai atlikti gamybinę praktiką mūsų ir kitų respublikų įmonėse. Penktakursiai prakaituoja prie diplominių. Kai kurie — Z. Paulikaitė, H. Pajėdaitė, S. Šumauskaitė, K. Cukerman — jau apgynė juos. Jų darbai įvertinti labai gerai. Diplomantų birželio 19 dieną laukia materialisti nės filosofijos egzaminas ir — sudie, Alma Mater. Gali ma tikėtis, kad penktakursiai sėkmingai išlaikys šią paskutinę sesiją Universitete: juk žiemos sesiją jie fa kultete geriausiai užbaigė, pažangumo vidurkis 4,54 ir nė vieno nepažangaus. Sunkiai sekėsi žiemą antrakursiams. Stambiamolekulinių junginių chemijos specialybės studentų pažan gumas — 3,28. Buvo nemaža nepažangių. Tikėkimės, kad ši sesija bus jiems sėkmingesnė. Nors aplamai žada būti irgi nelengva. Sunkiausiai studentams sekasi fizi ka. Tiesa pirmakursiai šiuos dalykus energingai „ata kavo". O gera pradžia —■ pusė darbo. Nelengva bus lai kyti chemijos technologiją trečiakursiams, bet juk su ja nuolat ir pirmiausia teks susidurti gamykloje. Tai verčia susikaupti. III kurse mokosi Lenino stipendininkas fakulteto SMD tarybos pirmininkas S. Armalius. Kai žmogus mėgsta savo busimąją profesiją, turi valios protingai išnaudoti laiką — viską įgalima suspėti: ir gerai mokytis, ir da lyvauti visuomeninėje veikloje, ir pasilinksminti pasi taikius progai. Gerai mokosi ir trečiakursiai E. Gaidimauskaitė, V. Laurinavičius — fakulteto SMD tarybos nariai. FIZIKOS FAKULTETAS
Priešsesijinė įtampa jaučiasi ir Fizikos fakultete. Tie sa, pradžia čia nebloga. Mokslinį komunizmą IV kur so ketvirta grupė išlaikė visa ir neblogai. Nekokia pa dėtis II kurse. Žiemos sesijos metu — 30 dvejetų. 3 stu dentai numatomi palikti antriems metams už žiemos skolas, o prieš akis — nelengvi pavasario sesijos egza minai. Keturi pirmakursiai žadami išbraukti iš studen tų sąrašų. Nėra nė vienos specialybės, nė vieno kurso, nė vieno fakulteto, kur būtų labai lengva mokytis. Bet B. Gavelis, to pačio antro kurso studentas, mokosi vien penketais ir pernai, ir šiemet. Gerai išlaikė sesiją pir makursis S. Sakalauskas. Gerų pavyzdžių yra. Geriausiai išlaikė sesiją III—V kursai. Trečiakursė A. Murauskaitė — aktyvi visuomenininke, fakulteto komjau nimo komiteto akademinio sektoriaus narė. Mokosi vien penketais. Tai jau tapo beveik taisykle— jei žmogus gerai mokosi, tai spėja ir kitus darbus sąžiningai atlikti. Keletas geriausių fakulteto studentų išsiųsti mokytis į kitus universitetus. Po žiemos sesijos į Kijevo universi tetą studijuoti puslaidininkių fizikos teorijos išvyko fa kulteto komjaunimo komiteto sekretorius IV k. stu dentas S. Biržys bei trečiakursis, fakulteto estradinio ansamblio administratorius L. Valkūnas. Išlaikę sesiją, į Vokietiją išvažiavo pirmakursiai M. Striška ir V. Ur bonavičius. Vengrijoje mokosi A. Zalševskis. Gerai išlaikytas egzaminas — ne tik nuristas sunkus akmuo. Tai dar viena pakopa link specialybės paslapties. Tai gera nuotaika ir studentams, ir dėstytojams. Tegu ji lydi mus per visas sesijos dienas. A. GOGELYTE
Taip prasidėjo Poezijos pavasaris Universitete. Šventės ugnį neša poetai J. Marcinkevičius ir M. Kontrimaitė. A. BUCKAUS nuotr.
Teisininkas doc. K. La pinskas, medikas dėstytojas G. Uždavinys ir Pramonės ekonomikos fakulteto studen tas K. Černiauskas su respubli kos, jaunųjų mokslininkų gru pe dvi savaites svečiavosi Vengrijos Liaudies Respubli koje. I. ŠILAITĖ Suvesti „Geriausio kam bario" konkurso rezultatai. Didžiųjų kambarių grupėje pirma vieta pripažinta bendra bučio Nr. 3 6—8 kambariui (GF). Mažųjų kambarių tarpe — bendrabučio Nr. 5 63 kam bariui (MF). A. JURGELEVIČIUS
• M. Skaržauskaitei (nuotraukoje) ir jos kole goms — ketvirtaikursiams kibemetikams paskutinė paskaita. Prasideda priešdiplominė praktika.
9 Antradienį Studentų profkomitete bendrabučių ta rybų pirmininkai atsiskaitė už tarybų darbą šiais mokslo metais. Musų inf.
<9 Graifsvaldo universiteto studentų grupė atlieka trijų savaičių praktiką Fizikos, Ma tematikos ir mechanikos bei Fillalogijos fakultetuose. Mūsų inf.
• Praėjusį šeštadienį kraš totyrininkai ir žygeiviai iš KPI, LŽŪA ir VVU patraukė ežerų krašto link — į Varniš kes (Utenos raj.). Ten vyko senovės lietuvių samborio šventė. Seniausias Varniškių gyventojas uždegė šventės aukurą. Liepsnojo draugystės laužas, koncertavo žygeiviai, varniškiai suruošė gegužinę. S. BRUKSTAITE O Matematikos ir mechani kos fakulteto mokslininkai, dėstytojai ir studentai klausė si Kalifornijos (JAV) univer siteto profesoriaus A. Avižie nio paskaitos. Šis 38 metų mokslininkas yra garsus skai čiavimo mašinų teorijos ir konstravimo specialistas. Jis betarpiškai dalyvavo, kuriant elektroninę skaičiavimo tech niką daugeliui JAV kosminių laivų ir dirbtinių palydovų. Mūsų inf.
2 psl.
TARYBINIS STUDENTAS,
Kitą sekmadienį rinkimai
Artinasi birželio mėn. "*14 d. — rinkimų į TSRS Aukščiausiąją Tarybą die na. Kartu su didžiosios mū sų šallies gyventojais rin kimuose dalyvaus ir dau giatūkstantinis Universite to studentų būrys. Jau įpusėjo egzaminų sesija. Dalis studentų at lieka praktiką. Ne už kalnų ir atostogos.
Bet šiuo metu pravartu priminti rinkėjams, kad atėjo pats laikas pasitik rinti, ar esate įtraukti į rinkėjų sąrašus, ar teisin gai įrašyta Jūsų pavardė, vardas, tėvo vardas, ar nėra kitų iškraipymų. Pa geidaujama, kad studentai pagal gyvenamąją vietovę užeitų į rinkiminius agit-
punktus susipažinti su kan didatų į deputatus biogra fijomis, jų visuomenine — politine veikla. Daliai studentų, kurie dėl įvairių priežasčių ruo šiasi išvykti, reikia neuž miršti taip pat užeiti į rin kimines apylinkes, kur jiems bus išduotas nusta tytos formos „Balsavimo teisės pažymėjimas" ir rin
kėjų sąraše bus atžymėta, kad „išvyko". Atvykus į naują gyve namą vietovę ir pateikus „Balsavimo teisės pažymė jimą", o taip pat asmeny bę patvirtinančius doku mentus, Jūs būsite įrašytas į rinkėjų sąrašą ir Jums bus suteikta teisė balsuoti. Taip pat norime primin ti visoms visuomeninėms
organizacijoms, kad rinki mų dieną — birželio mėn. 14 d. rinkimai vyks nuo 6 vai. ryto iki 10 vai. va karo. Todėl, organizuojant įvairius masinius renginius bei turistines išvykas, rei kia pirmiausia sudaryti są lygas, kad studentai galėtų balsuoti. Birželio 14 dieną —- visi į trinkimus.
PARTINĖSE
pastoviai vadovavo komjaunimui. Partinių grupių atviruo ORGANIZACIJOSE se susirinkimuose buvo ap svarstytas kelių komjaunimo pirminių organizacijų darbas. Fakultetuose baigėsi ata- nė, PEF — J. Stankevičius,, miai pagerinti politinį studen- Komunistai dalyvavo komjau nuolių susirinkimuose, lenini skaitiniai-rinkiminiai susirin MF — M. Sakalinskas, ChF —- tijos auklėjimą. Partinis biuras ir katedrų nės įskaitos rezultatų suvedi kimai. Filologijos fak. parti V. Daukšas, FF — J. Micke nio biuro sekretoriumi išrink vičius. Apie susirinkimus li■ partinės grupės nuolat siekė me. Lenininės įskaitos metu iš tas L Pažūsls, IF — V. Ka- kusiuose fakultetuose prane• ugdyti kūrybinį studentijos požiūrį į mokymąsi, skatinti ryškėjo ir daug trūkumų kom šausklenė, PF — A. Gaigalie- šėme anksčiau. pažintinį ir visuomeninį poli- jaunimo darbe, formalizmo, vertinant Šiandien pasakojame apiei pirmą vietą pagal lenininės1 tinį studentų aktyvumą. Dės neprincipingumo dviejuose fakultetuose įvyku įskaitos programos įvykdymą tytojai nukreipė studentus savo draugų komjaunuolių sių ataskaitinių-rinkimlnių su• ir yra apdovanota Garbės raš- plačiau nagrinėti tarptautinio darbą ir elgesį faktai. Kelia sirinkimų nagrinėtus ideologi■ tu. komunistinio judėjimo prob rimtą susirūpinimą tai, kad nio auklėjimo klausimus. Daug komjaunuoliams pa- lemas, nacionalinio išsivada (pagal pačių studentų anketi „Pagrindinis partinio biuro1 dėjo grupių ir kursų vadovai. vimo judėjimo, revoliucijos nės apklausos duomenis) kom darbo baras buvo fakulteto' Jie įvairino estetinio auklėji strategijos ir taktikos, socia jaunimo organizacija ir aka darbuotojų ir studentų politi mo formas, skyrė dėmesį kari- lizmo ir komunizmo teorijos deminė grupė kol kas nevai nis ideologinis auklėjimas", — niam-patriotiniam ir interna ir praktikos klausimus, giliau dina pagrindinio vaidmens jų sakoma MEDICINOS fakulteto cionaliniam studentų auklėji įsisavinti V. Lenino veikalus studentiškame gyvenime. Reikia pripažinti, kad kom partinio biuro darbo ataskai mui. Neblogai fakultete orga ir TSKP dokumentus. Auklė toje. Kaip sekėsi dirbti šį dar nizuojamas ateistinis darbas. jamasis darbas su studentais jaunimo veikla fakultete daug bą? Buvo taikomos įvairios Dėstytojai paskaitų ir pratybų už mokymo proceso ribų buvo kuo priklauso nuo komjauni formos: teoriniai seminarai, metu formuoja studentų ma taip pat plačiai panaudojamas mo aktyvo. Šia prasme par politiniai rateliai, jaunųjų ko terialistinę ir ateistinę pasau geriau susipažinti su V. Le tinės grupės dėstytojai-komumunistų mokykla, atviri parti lėžiūrą. Ateistinio auklėjimo nino gyvenimu ir veikla, su nistai, geriau pažįstantieji sa vo kurso studentus, gali pa niai susirinkimai, politinės klausimai įvairiomis formo leninizmo idėjomis. valandėlės, pokalbiai-disputai, mis yra įtraukiami į visų kur TSKP istorijos katedros dės tarti, rekomenduoti tuos, ku kursuose, grupėse. Fakultete sų auklėjamojo darbo planus. tytojai visuose fakultetuose, rie labiau tiktų dirbti sekre buvo sudaryta ideologinė ko Bendras partinio biuro, deka jų tarpe ir Istorijos, organi toriais, o ne palikti rinkimus misija (pirmininkas D. Kavo- nato, visuomeninių organizaci zavo pirmųjų kursų studentų komjaunimo grupėse saviei liūnas). Ji savo posėdžiuose jų darbas duoda akivaizdžius konferenciją. 11 konferencijos gai. Studentų dalykinis ir idėji svarstė darbo planus, nutari rezultatus. Tačiau negalima pranešimų pateikta respubliki mų vykdymų, kursų ir grupių pamiršti ir neigiamų faktų. nei SMD darbų apžiūrai. To nis paruošimas žymiu mastu vadovų darbą, pasiruošimą Le Studentai nesaugo valstybinio kios pirmakursių konferenci priklauso nuo dėstytojų idėnino jubiliejui, patvirtino turto, teršia auditorijas, ne vi jos pratina juos savarankiškai jinio-teorinio lygio. Partinis suomet humaniškai, kultūrin dirbti. Jas reikėtų ruošti kas biuras skiria rimtą dėmesį grupių vadovus. šiems klausimams, svarstė Labai svarbus auklėjamasis gai elgiasi prie sunkaus ligo met. 1969 m. spalio 29 d. Uni dėstytojų teorinių seminarų veiksnys buvo lenininė kom nio lovos. Visa tai verčia Me jaunuolių įskaita. Jos antrasis dicinos fakulteto komunistus versiteto partinis komitetas veiklą. Šiuose seminaruose etapas sutapo su aktyviausiu rimtai susimąstyti apie auk- patvirtino perspektyvinę stu skaityba daug ir įdomių pra politiniu periodu — ruošimusi Įėjimo metodus. Naujai ideo- dentų auklėjimo programą, nešimų. Be to, visa eilė fa Lenino jubiliejui. Medicinos loginei komisijai vertėtų pa- kurioje nužymėtos pagrindi kulteto komunistų dirba kaip fakultete yra 847 komjaunuo ieškoti būdų stimuliuoti do- nės šio svarbaus darbo kryp propagandistai, teorinių se liai. Dauguma gerai mokosi, mėjimąsi politinio švietimo tys. Fakulteto partinės organi minarų vadovai kituose fakul zacijos uždavinys — ateinan tetuose. aktyviai dalyvauja visuomeni klausimais. ISTORIJOS fakulteto parti čiais mokslo metais, atsižvel nėje veikloje, turi pastovius Fakulteto partinės organiza įsipareigojimus. Fakulteto nis biuras ataskaitiniu laiko giant į fakulteto specifiką, į cijos laukia daug darbų. Rei komjaunuolių pažangumas tarpiu pagrindinį dėmesį sky studentų kontingento ypatu kia toliau rūpintis partijos ei sudaryti auklėjamojo lių augimu, siekti, kad stumoksle žiemos sesijoje — 90,6 rė pasiruošimui Lenino jubi mus, sistemingai tikrino darbo planus, kuriuose būtų dentų-komunistų būtų vyres proc. Tarpfakultetinėje meni liejui, datai skirtų renginių pla numatyti pagrindiniai šio dar niųjų kursų akademinėse gru nės saviveiklos apžiūroje MF šiai i studentai užėmė pirmą vietą. no vykdymą. Pasiruošimas bo klausimai kiekvienam kur pėse. Tai padėtų pagyvinti ir MF komjaunimo organizacija šiam jubiliejui padėjo žymiai sui, kiekvienai specialybei, iš pagerinti visą politinį auklėpelnytai laimėjo Vilniaus suaktyvinti, padarė daug pras vengiant paralelizmo ir karto jamąjį ir organizacinį darbą miesto Lenino rajono kom- mingesnį visą fakulteto ideo jimosi. Istorijos fakulteto studentų jaunimo organizacijų tarpe loginį gyvenimą, įgalino žyFakulteto partinis biuras tarpe.
Dėmesio objektas
iiiniiHiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiuiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiiiiiiiiiiiiuniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiJiiiiiiiiiiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiu
Istorijos profesorius E. M. Arndtas Po patriotų entuziazmą sukėlusio Tautų mūšio ties Leipcigu įvyko Vienos kongresas, Buvo įkurta blogą vardą tu rėjusi Šventoji Sąjunga. Ji su vienijo visą tarptautinę reak ciją, kuri siekė tautinių judė jimų bangą Europoje nuslo pinti politiniu teroru. Arndtas, Šteinas ir kiti reformistai bu vo vis labiau ir labiau nustu miami, jų pažangiai veiklai užkirstas kelias. Arndtas atleidžiamas iš Bo nos universiteto Istorijos fa kulteto profesoriaus pareigų ir nuo tada nuolat persekioja mas. Kurį laiką jis drąsiai priešinosi, kol pagaliau išse ko jo jėgos, ir jis pasitraukė iš politinio gyvenimo. 1840 m. Arndtas buvo am nestuotas ir grąžintas į anks tesnes pareigas, o 1848 m. iš rinktas Vokietijos nacionali nio susirinkimo deputatu. Dėl viso to E. Arndtas jautė di džiulį moralinį pasitenkinimą,
Pabaiga. Pradžia Nr. 18.
tačiau netrukus pasirodė, kad beveik 80 metų sulaukęs profesorius nebesuprato liaudies revoliucinių jėgų. Dar kartą jam teko nusivil ti, kai Nacionalinis susirinki mas jį pasiuntė su delegacija pas Prūsijos karalių, o šis at sisakė priimti parlamento jam siunčiamą imperatoriaus ka rūną, kuri esanti iš „purvo ir molio". Vis dėlto Arndtas liko įsitikinęs, kad ateis diena, ir jo tėvynė bus suvienyta, bus įkurta demokratinė santvarka. 1860 m. sausio 28 dieną, at šventęs savo 90-ąsias gimimo metines, E. M. Arndtas amži nai užmerkė akis. Šiandien E. M. Arndtą mes vertiname kaip vieną reikš mingiausių Vokietijos istorijo je asmenybių, kaip įžymų sa vo meto buržuazinio-patriotinio judėjimo atstovą, kuris daug prisidėjo prie kovos prieš feodalinę santvarką, prie buržuazinės vokiečių na cijos formavimo. Reikšdami gilią pagarbą šio žmogaus kovai ir asmeninei
veiklai, mes kartu kritiškai vertiname jo palikimą. Arndtas vis dėlto nesuvokė, kad iš feodalizmo gelmių be sivystanti kapitalistinė visuo meninė santvarka yra nauja, aukštesnė pasaulinio istorinio proceso pakopa; tuo galima paaiškinti tai, kad jis nesu prato savo meto buržuazinių demokratinių revoliucijų cha rakterio bei reikšmės. Jam buvo svetima XIX šimtmečio 30-ųjų, 40-ųjų metų buržuazinė-liberalinė radikalaus spar no opozicija, nekalbant jau apie proletariato klasinį požiūrį. Nežiūrint šio klasinio ir savo laikmečio ribotumo, Arndtas priklauso prie tų įžymių asmenybių, apie kurias Leninas 1918 metais pasakė, kad jos „daugiau kaip prieš 100 metų" Vokietijoje kūrė „istoriją". E. M. Arndto socialinių ir politinių idėjų nebuvo gali ma įgyvendinti nei feodalinė je absoliutinėje, į daugybę te ritorinių valstybėlių suskaldy-
JO VARDU PAVADINTAS GRAIFSVALDO UNIVERSITETAS
toje Vokietijoje, nei kapitalis tinėje Vokietijoje; šiandieni nė valstybinė monopolistinė valdymo sistema Vakarų Vo kietijoje taip pat prieštarauja tų idėjų pažangiam turiniui. Tai, ką E. M. Arndtas dau giau kaip prieš 150 metų nu jautė — žmogaus išlaisvinimą iš žeminančio išnaudojimo ir priespaudos, jo aktyvų daly vavimą, kuriant laisvą, liau dies valdomą valstybę, —.vi sa tai įgyvendinta darbininkų ir valstiečių valstybėje — Vokietijos Demokratinėje Res publikoje. Tai įrodo, kad mū sų socialistinėj vokiečių vals tybėje gyvos visos pažangio sios vokiečių istorijos tradici jos. Šia prasme bus nuolat puo selėjamos E. M. Arndto idė jos jo vardu pavadintame se name, tradicijomis turtingame universitete, kuris ypatingai suklestėjo mūsų socialistinėje valstybėje. Prof. dr. ŠILDHAUERIS Ernsto Morico Arndto universiteto Istorijos mokslų sekcijos direktorius
T. IVANAUSKAS Birželio 1 d., sulaukęs 88-erių metų amžiaus, stai ga mirė LTSR Mokslų aka demijos akademikas, biolo gijos mokslų daktaras, profesorius, LTSR nusipel nęs mokslo veikėjas Tadas Ivanauskas. Netekome įžymaus Lie tuvos mokslininko, dauge lio mokslinių veikalų bei straipsnių apie gyvąją gamtą autoriaus, talentin go gamtos mokslų populia rintojo, darvinizmo idėjų ir ateistinės minties sklei dėjo plačiosios visuomenės tarpe. Nemaža Lietuvos moks linio tyrimo įstaigų ir aukštųjų mokyklų ilgą lai ką buvo susijusios su prof. T. Ivanausku glaudžiais moksliniais, pedagoginiais ir organizaciniais ryšiais. Jų tarpe paminėtinos to kios įstaigos, kaip Gamtos tyrimo stotis, Lietuvos Aukštieji kursai, Kauno universitetas, Vilniaus uni versitetas, Lietuvos TSR Mokslų akademijos Biolo gijos institutas, Lietuvos Veterinarijos akademija, Lietuvos Žemės ūkio aka demija, Kauno Medicinos institutas, kurių darbe da lyvavo velionis. T. Ivanauskas nuo pat mažų dienų mylėjo gamtą, ypatingai Lietuvos smėlė tą, pušynais apaugusį Dzū kijos kraštą. Jau nuo 10 metų amžiaus pradėjo rinkti vabzdžių kolekcijas, o būdamas 12 metų ber niuku, jau žinojo visus paprasčiausius augalus, apie 300 rūšių vabzdžių ir pažino beveik visus Lietu vos paukščius. Ryškiausias tolimesnės jo mokslinės veiklos bruo žas — karšta meilė gamtos mokslams, siekimas visa pusiškai pažinti Lietuvos fauną, ją saugoti ir rinkti įvairias gyvūnų kolekcijas. Iš jo asmeninių rinkinių yra kilęs Kauno zoologijos muziejus. Svarų indėlį į zoologijos mokslo vystymąsi respub likoje prof. T. Ivanauskas įnešė tarybiniais metais. 1941 metais jis išrenkamas Lietuvos TSR Mokslų aka demijos tikruoju nariu. 1940—1956 m. vadovavo Vilniaus universiteto Zoo logijos katedrai, 1956 m.— 1964 m. buvo tos katedros profesorius.
T. Ivanausko mokslinis darbas padarė galingą po veikį zoologijos raidai Lietuvoje. Ypač didelį dė mesį tiek moksliniame, tiek pedagoginiame darbe jis skyrė arnitologijos klausimams. Čia pažymėti na trijų tomų monografija „Lietuvos paukščiai", o taip pat visiems žinomos populiarios knygos „Trys mėnesiai Brazilijoje", „Gamtininko užrašai". „Apie paukščius ir žvė ris", „Gyvybės raida" ir kt. Mokslinių kadrų ugdy mas, gamtininkų ir kitų specialistų paruošimas su darė T. Ivanausko veiklos neatskiriamą dalį. Jis ne nuilstamas jaunų specialistų-biologų, miškininkų, ag ronomų, medikų auklėto jas, stropus aspirantų, ruo šiančių kandidatines diser tacijas bei keliančių kva lifikaciją, vadovas. Partija ir Vyriausybė šiam įžymiam mokslinin kui sudarė visas sąlygas jo našiai mokslinei ir pe dagoginei veiklai. Jo nuo pelnai buvo pažymėti aukštais vyriausybiniais apdovanojimais — Darbo Raudonosios Vėliavos or dinu, jam suteiktas respub likos nusipelniusio mokslo veikėjo vardas. Šviesus žymaus ir talen tingo gamtininko, nuošir daus mokytojo ir jautrios asmenybės paveikslas vi suomet liks gyvas visų jį pažinojusių atmintyje. Vilniaus V. Kapsuko universiteto rektoratas, VVU Gamtos fakulteto dekanatas, visuomeninės organizacijos
E. M. Arndto muziejus Riugeno saloje (VDR).
tarybinis studentas
POEZIJOS PAUKŠTES KELIONE Kasmet, kai pražysta sodai ir pavasaris atneša naują lū kestį žmonėms, šventiniam skrydžiui virš Lietuvos pakyla poetų žodis. . . .Senasis Vilniaus univer sitetas, poetų lopšys. Didelė ir marga studentų, dėstytojų minia centriniame kieme. 19 valanda. Visų akys nukrypsta į poezijos ugnį. Ją neša poetai J. Marcinkevičius ir M. Kontrimaitė. Lėtai jie pakyla laipteliais prie K. Do nelaičio paminklo. Suplevena
liepsna aukure. Ta liepsna lyg gintarinė poezijos paukš tė, išsiruošusi į didelę kelionę per mūsų tėviškę. Prasideda poezijos vakaras. Jame dalyvauja didelė grupė mūsų ir broliškų respublikų poetų, prorektorius doc. B. Su davičius, Filologijos fakulteto prodekanas doc. J. Balkevi čius ir kt. Poezijos vakare savo eilė raščius skaitė J. Marcinkevi čius, O. Baliukonytė, A. Mal donis, pirmojo respublikos
Alfonsas MALDONIS REVOLIUCIJA Taip nieks nepasakys: atidaviau sveikatą, Jaunystę, polėkius, — ir štai ji, amžina aušra! Į revoliuciją išeina kaip į šimtametį karą, Nes jau pasirinkimo kito nebėra. Jinai ne vienas žygis, ne vienkartinė kaina, Ji šiandienos gyva istorija tavy. Iš revoliucijos atgal jau nepareina, — Pareina tiktai priešai arba negyvi. VASAROS AIDAS Lyg prašo, lyg veda, Lyg tyliai paliepia, Lyg tyliai pašaukia meiliai vardu. — Su saule, su rytui Su žydinčiom liepom! Su saulės medum! Lyg paukštį pabaido, Palieka ramybėj ilgam. Lyg vaiką vilioja, Į Suprast nesuprasi I To pavasario aido I Kur šaukia ir kam.. .
studentų literatūrinio konkur so laureatės O. Rasiukevičiūtė ir M. Kontrimaitė, A. Bal takis, Tarybų Gruzijos poetas M. Pochišvilis, Tarybų Armė nijos poetas G. Eminas (abu svečius matome nuotraukoje kairėje), lietuvių poetų verti mus į savo gimtąją kalbą skai tė Tarybų Latvijos poetė D. Avuatinia (nuotrauka dešinėje). Poezijos vakaro dalyvius pasveikino prorektorius B. Sudavičius:
— Ką tik pasibaigė Tarybų Lietuvos rašytojų penktasis suvažiavimas. Jis nubrėžė naujus uždavinius mūsų rašy tojams. Visų dėstytojų ir stu dentų vardu linkiu jiems ge riausios kūrybinės sėkmės. Noriu pasveikinti broliškų respublikų poetus. Brangūs bičiuliai, perduokite savo ko legoms mūsų nuoširdžiausius linkėjimus. Gražus ir įspūdingas buvo šis vakaras. Įžanga į tradicinį Poezijos pavasarį.
Onė BALIUKONYTE
Justinas MARCINKEVIČIUS 1946-ieji
Vėl moly sudygo Ąsočių ir puodų sėklos, Vėl puodžiai mazgojas Prieš mėnesį upėj rankas,
MARŠKINIAI Bėga bėga ratelis, auga auga špūlė. Miega mano vaikelis kažkurioj pašilėj.
Vėl tėvas paliko Atkeltus vartus, kad šmėklos Kai suverpsiu, išausiu Išnirtų sau kojas, baltus marškinius jam, Lakstydamos po lankas, tai išskalbus padžiausiu tam šile dideliam. Kad niekad negrįžtų, pakabinsiu, padžiausiu Kad niekad atgal nepareitų ant pušies išnašios — Į mūsų namus tai suras juos jauniausias Po saulės ir žalčio ženklais, tai suradęs nešios.
Kad niekas nemirtų Už tų stebuklingų vartų, Kur žmonės gyvena Su savo tėvais ir vaikais.
Onutė RASIUKEVICIUTE Ilgai nešiojaus tarp žmonių kaip knygą Tą savo veidą. Alkanas rankas. Kažkur — po ryto, po rasos, po Grygo, Kaip seną sausą šulinį užkas.
A. BUCKAUS nuotraukos
Atskubėjo motulė marškiniais nešina, kai j pašilę gulė apsiniaukus diena.
O kai rytas atėjo tai, išblukę seniai, plevėsavo ant vėjo kruvini marškiniai.
PEIZAŽAS SU REGĖJIMU
Bažnytėlė — kaip klūpanti motina tylų skausmą į dangų kelia. Sopulys užsikniaubęs ant vartų, ant svirties rauda pasikorus. Virš kopų juodi paukščiai •— kaip gedulo fakelai — dega, sudegt negali.
Kareivių šalmai, surūdiję šalmai, jau visi priverkti, jau visi prakeikti. Saulei leidžiantis, plyšta debesys, ir matyt, kaip prieš amžiną ugnį, ant balto vėlių suolelio susėdę, šildos mūsų draugai, mūsų giminės ir kaimynai.
Jau atsiklaupti norisi išbėgus Pačiam geltono miesto vidury. Tegu palieka. O... tegu palieka — Vis tiek savęs kaip duonos neturi. Norėjau taip — rašyti ir rašyti, Kol lietūs. .. lietūs rudenio nudrengs. Ilgai nešiojus tarp žmonių kaip knygą Save, padėjau rytą ant vandens.
Marytė KONTRIMAITĖ IŠDIDUMAS Nenulenksi — tiktai nulauši. Nuolankumas buvo ir — mirė. Mano krašto žolė žaliausia, Ežerai — vilčių mėlynumo.
enos dainos liūdesio gryno Saulės kibirkštys — teberusena. — Mano krašto mėlyni eglynai Tebesaugo ilgesį seną.
Čeža ant stogo lietus, čeža vienodai ir nykiai. Ilodos, dar negimiau, rodos, miriau kažkada. Stovi ant kranto balta susimąsčius senikė Ir kūdroje vandenį drumsčia lazda.
Po audrų — trupinėliai gintaro Iš marių gelmių giliausių, vledžio, mano krašte užauginto, 'Jenule.nksi — tiiktai nulaiuši.
IŠSIPILDYMAS Tai aukščiausia dainos gaida. Visai nebaisu —atsikelt ir išeit, ir išnykti, Tai viršūnė bangos. Vidurnakčio metą raiste suspindėt uogele. Tai žaibai kardo kirčiais Galgi ir viskas — kaip mano diena vakarykštė — niūrią naktį kapoja. •am ir praeina — kad būtų žolelė žalia. Tai vilties ir tikėjimo ūžiantis potvynis Tai per lauką tamsią naktį — ak, tai viską palydėjai, per atgyjančią mano širdį. Tai padovanojai viską, tai jau viską išmainei, Džiaugsmo srautas, apsėmęs Nei raudosiu, nei dejuosiu, nei gailėsiuos, mano dieve, nuo kojų iki galvos, Tik per naktį patylėsiu susigūžus priemenėj, lyg šapelį išmetęs .Ak,. tos žvaigždės, tylios žvaigždės — tokios tolimos ir aukštai — net virš medžių — aukštos, mane. Farsi būtų paskutinės — apibers šalta šviesa, O kibirkščiuojanti viršūne bangos, [•ei užgimsi, nei numirsi ir nė karto neužaugsi nenuslūgstanti visą akimirksnį — ‘■'-amžinybę. Tik išplauksi, tik nugrimsi, tik ištirpsi akyse.
<***
Julija Žymantienė. Lia/udyje liko „musų Žemaitė", litera tūroje — uola „Žemaitė". Šiomis dienomis lietuvių lite ratūros klasikės, realistinės prozos pradininkės Žemaitės 125-ąsias gimimo metines paminėjo Tarybų Lietuvos vi suomenė. 28 dieną ši garbinga data buvo paminėta ir Uni versitete, Kolonų salėje, įvykusiame vakare. A. BRAZAIČIO nuotraukoje: Žemaitės kapas Kapsuke. Čia niekada nevysta gėlės — darbo žmonių pagarba rašytojai.
B
2 psl. a
Nepažangumo ratas Skolos, skolos... Tai bene aktualiausias klausimas sesijos metu ir dėstytojams, ir pa tiems studentams. Ypač, kai Gamtos fakultete šis ataskai tinis metas jau gerokai įpusė jo, o rezultatais pasigirti dar negalima. Žiemos sesiją tik labai gerais pažymiais baigė 41 studentas. Tačiau iš kitos pu sės — 90 skolininkų, iš kurių 44 — dar iš praeitų metų pa vasario sesijos. Fakulteto akademinė komisija, kurios sudėtyje yra penki dėstytojai
ir penki studentai, bei kom jaunimo biuras dėjo visas pastangas, kad ateinančią se siją šie liūdni faktai daugiau nebepasikartotų. Nustatomi skolų likvidavimo terminai (kurių, beje, skolininkai ne labai paiso), ryšium su leni nine įskaita svarstyti skoli ninkai biologai pirmakursiai V. Kaminskas, V. Rauba, pa peikimas pareikštas V. Šimkevičiūtei ir kt. Kokios blo go mokymosi priežastys? Vis tos pačios — blogas paskaitų lankomumas, drausmės, atsa
komybės jausmo stoka. Vien už akademinės drausmės lau žymą dekano vardu buvo pa reikšti 42 papeikimai, kai kas nebegavo stipendijos, o dip lomantas P. Pretkelis net iš brauktas iš studentų sąrašų. Šiais mokslo metais fakulteto auditorijas teko palikti de šimčiai studentų. Fakulteto akademinė komi sija imasi priemonių paskaitų lankomumui pagerinti: kiek vieną mėnesį grupių vadovai ir seniūnai pristato lankomu mo suvestines, katedrų posė džiuose svarstomi daugiausia akademinių valandų praleidusieji studentai. Šios sesijos iš vakarėse kai kurių specialy bių kursuose šiuo atžvilgiu padėtis buvo kritiška — vie
nam studentui teko 17 pra leistų akademinių valandų. Nemaža darbo dalis šioje „kovoje" su nedrausmingai siais teko fakulteto sieninei spaudai: „Tarybiniam gamti ninkui", „Savaitės naujie noms", satyriniam sienlaikraš čiui „Faktas". Jau kuo kuo, o pirmakur siais fakulteto dekanatas ne siskundžia. Nors mokslo krū vis čia ir nemažas, tačiau žie mos sesiją jie laikė geriau siai. Pavyzdžiui, hidrogeolo gijos ir inžinerinės geologijos specialybės studentai baigė sesiją be skolų, pirmauja pa žangumo ir drausmės atžvil giu. Antruosiuose kursuose dau giausia įsiskolinimų. Skolos iš
aukštosios matematikos, fizi kos. Fakulteto taryboje buvo svarstyti fizikos dėstymo pa gerinimo klausimai, parašytos paraiškos literatūrai gauti iš Fizikos fakulteto ir centrinės skaityklos, mat, Gamtos fa kulteto skaitykloje literatūros fizikos klausimais beveik nėra. Tačiau paraiškos taip ir liko be atsako. Dar viena blogy bė — nebuvo pastovių vado vų fizikos laboratoriniams darbams. Vadovams keičiantis, keitėsi ir jų reikalavimai, o tai žymiai apsunkino studentų darbą. Šiemet Gamtos fakultetą baigia gražus būrys jaunų specialistų: 44 biologai, 19 geografų, 31 geologas, diplo minius darbus turi ginti 35
TARYBINIS STUDENTAS
biologai neakivaizdininkai. Diplomantų pažangumo lygis neblogas, kol kas vidurkis ke turi su viršum. Taigi, galuti nis sprendimas — valstybiniai egzaminai. Gamtos fakulteto biologų ir biofizikų IV kursai bei geo logų III ir IV kursai jau bai gė pavasario sesiją. 5 studen tai laikė egzaminus tik labai gerais pažymiais. Skolininkų ir vėl nemaža: 10 biologų (iš 44 studentų), 3 biofizikai (iš 15 studentų), 7 III k geologai (iš 15 studentų), 1 IV k geo logas (iš 15 studentų). Nepa sisekė? Ir vėl svarstymai, pa sižadėjimai, ir vėl viskas iš naujo. G. BALTRUŠAITYTE
MUSŲ JUBILIATAI
Atsitiktinumų
MATEMATIKAS
aritmetika Atkelta iš 1 psl. tino klausytojus. Eksperimen tas eksperimentu, bet, deja, tik teoriškai galima įsivaiz duoti reikalavimų kursiniuose ir valstybiniuose egzaminuose vienodumą. — Atsakomybė — štai kuo turėtų vadovautis studentas, ruošdamasis laikyti valstybinį egzaminą .arba ginti diplominį darbą, — sako prorektorius mokymo reikalams doc. B. Sudavičius. : Iš tikrųjų būna kartais ir taip — žmogus, rodos, neblo gai mokėsi, visai neturėjo trejetų ir staiga — neišlaiko valstybinio egzamino. Pasiti kėjimas žiniomis, kurios, pa sirodo buvo gana vidutiniškos ir kurios, sakykim, būtų pa tenkinę dėstytoją, reikalaujan tį iš studento tiesaus atsaky mo, nepatenkino valstybinės komisijos, kuri, gal būt, visai atsitiktinai nuplėšė paviršutinę dalykų žinojimo kaukę. Ji pa noro suvokti, kaip žmogus samprotautų ne vadovėlinių, o gyvenimiškų situacijų atve ju. ir tik dabar paaiškėja, kad šįio studento ketvertas ar pen ketas, parašytas į studijų kny gelę anksčiau, sakykim, iš mokslinio komunizmo kursinio ėgzamino, įgauna grynai sim bolinę reikšmę. Gal būt, tada studentą tik per kelias dienas išmokus dalyką, išgelbėjo me chaninė atmintis. Dabar gi, pabandžius ir vėl pasikliauti ja, išėjo visiškai nelinksmas rezultatas. Vadinasi, tik gilus dalyko žinojimas parodys tei singą kelią, ir dovanokim to kiam diplomantui iš anksto gėles, siųskim sveikinimo telėgramas — atsitiktinumų nebus.
Sunku viename žmoguje suderinti matematiką ir peda gogą, bet docentas Vytautas Paulauskas, kuriam šįmet bir želio 7 d. sukako šešiasde šimt metų — ir matematikas, ir puikus pedagogas. Jubilia tas gimė Šiauliuose, mokytojo šeimoje. Matematiką pamėgo dar būdamas vidurinės mo kyklos mokiniu. Tačiau viena — mėgti ma tematiką, o visai kas kita — su ja susieti visą gyvenimą, tuo labiau, kad tais laikais į matematiką, švelniai kalbant, buvo žiūrima su ironiška šyp sena. Studijuodavo teisę, filo sofiją ir kitus humanitarinius mokslus, tik ne matematiką. Bet V. Paulauskas taip mėgo matematiką, kad, nekreipda-
riuos dėstytojai dažnai aplen kia, neatkreipia reikiamo dė mesio, jubiliato kuo rūpestin giausiai išnagrinėjami. Todėl nenuostabu, kad studentai apie doc. V. Paulausko pa skaitas atsiliepia su nuošir džiu dėkingumu: jose kaip tik paaiškėja tai, kas svarbiausia. Studentas, kuriam jubiliatas yra kursinio ar diplominio darbo vadovas, visada gaus reikalingą konsultaciją. Daž nai iki vėlyvos nakties negęs ta šviesa Matematinės anali-, zės katedroje: doc. V. Pau lauskas aptaria su studentais iškilusius klausimus. Jubiliatui būdingas ne tik pasišventimas moksliniam ir pedagoginiam darbui, bet ir nuostabus humaniškumas. Jis gyvena ne tiek savo, kiek studentijos, bendradarbių ir visos liaudies džiaugsmais ir rūpesčiais. Kas mūsų universi tete nepažįsta doc. V. Pau lausko? Juk jis ir buvęs Ma tematinės analizės katedros vedėjas, ir ilgametis Vietos komiteto narys, ir jaunųjų matematikų olimpiadų organi zatorius. Kaip atidžiai, kruopš čiai ir sąžiningai jis atlieka bet kurį jam pavestą darbą!
ATKAKLUMAS
f
■ Iš tikrųjų, rodos, visai ne daug, jei iš 800 ar 1000 tik 50 nepraeina paskutinio eta po Universitete. Visai gi neŽymus. procentas. Bet kada Rengies įsivaizduoti ne abst raktų skaičių, o konkrečius žmones, atvykusius į savo bū rimas darbovietes su tokia .įnaujieiia", tai jau daug. La bai daugy Nesunku suprasti, l|ą galvoją apie tokį specia listą ištaigos ar įmonės vado vas. 'Zįindgus, dar palyginti jjauiiaš, o jau nuo pat savo veiklos pradžios paženklintas nepasitikėjimo ženklu. Jam ilgai, labai ilgai neleis dirbti blent kiek atsakingą darbą. Ir kiek1 valios,- kiek mokytis rei kės, kad nugalėtum tą nepa sitikėjimą. Svarbiausia-mokytįis reikės. i Ir dar. Kiekvienas studentas valstybei' per metus kainuoja vĮidutiniškai 800 rb. Pabandy kim . padauginti tai iš mūsų universiteto dieninio skyriaus G{ 500 tūkst. Gaila, labai gaila, k|ad mes per greit užmiršom paprisČiausią aritmetiką. Alf. BUCKUS
mas dėmesio į vyraujančią pažiūrą, įstojo į Kauno uni versiteto Gamtos-matematikos fakultetą studijuoti matemati ką. Baigęs universitetą, V. Pau lauskas dėsto matematiką Ku piškio gimnazijoje, o nuo 1940 metų pradeda dirbti Uni versitete. Sunkiais pokario metais jubiliatą matome Fizi kos-matematikos fakulteto prodekano poste, dalyvaujantį Universiteto atstatymo darbe. Jis — pirmasis Lietuvos ma tematikas, apgynęs kandidati nę disertaciją (1950 m.). Sa vo moksliniuose darbuose nag rinėja funkcijų teorijos klau simus, susijusius su Teorine fizika. Už mokslinę ir pedago ginę veiklą 1953 m. jam su teiktas docento vardas. Pabrėžtini nuostabūs doc. V. Paulausko pedagoginiai ga bumai. Jo paskaitos, kurioms jubiliatas visada kruopščiai ruošiasi, yra ne tik aukšto teorinio lygio, bet ir lengvai suprantamos. Įgimto pedagogi nio talento dėka jubiliatas jau čia, kaip mąsto klausytojai, dėsto taip, kad auditorija ne atsiliktų. Sunkiausi matemati nio samprotavimo vingiai, ku
Atkaklumas darbe, darbštu mas, nuolatinis siekimas mokslo viršūnių — visa tai būdinga mūsų jubiliatui drg. A. Antonovičiui. Lygiai prieš 60 metų vals tiečių šeimoje gimė busimasis pedagogas, mokslininkas. Aš tuoniolikmetis jaunuolis at vyksta į senąjį Vilnių mokytis ir beveik visam laikui čia pa silieka. Tik trumpus laikotar pius praleidžia kitur: dirba Varšuvos metalo gaminių konstravimo fabrike, vokiečių okupacijos metu Ašmenoje mokytoju, tarnauja Tarybinė je Armijoje. Visą likusį laiką A. Antonovičius mokosi ir dirba Vilniuje, tiksliau, mūsų senajame universitete. Pra džioje studijuoja, o baigęs
Universitetą, nuo 1950 m. lie ka čia rankraščių skyriuje dirbti. Rankraštyne A. Anto novičius randa didžiulius mokslinius „plėšinius", lie čiančius jo gimtąją baltaru sių kalbą, ir pasineria moksli niame darbe: imasi tyrinėti Kirilicos paleografiją, kitabus. Daugiametis, didžiulis darbas sulaukė pripažinimo. 1961 m. A. Antonovičius apgina filolo gijos mokslų kandidato diser taciją tema „Kauno Žemės teismo aktų knygos kalba", o po devynerių metų — dakta rinę „Baltarusių tekstai, rašy ti arabiškais rašmenimis". Po kandidatinės disertacijos gy nimo A. Antonovičius pereina dirbti į Rusų kalbos katedrą, kur dirba iki šios dienos. A. Antonovičiaus mokslinis darbas yra aukštai vertinamas ne tik pas mus, bet ir užsie nyje. Svarstant kandidatinę di sertaciją, prof. J. Larinas pa lygino ją su analoginiu žy maus švedų mokslininko Stango darbu. Oficialūs daktarinės disertacijos oponentai — Emiras Nadžipas, žinomas orien talistas iš TSRS Mokslų aka demijos ir kiti puikiai apie ją atsiliepė. Pasirodžius daktari niam darbui spaudoje, A. An tonovičiui ėmė plaukti laiškai. Juose pagyrimo žodžius rašė Lenkijos mokslininkai prof. dr. A. Zajončkovskis, prof.
Jablonska, prof. J. Rejchmanas, istorikas A. Tauroginskis, orientalistas A. Dibinskis, A. Radeckis ir kt. Atėjo laiškai iš Jugoslavijos, iš Vokietijos, iš Anglijos. A. Antonovičius ne tik mokslinių darbų autorius, jis taip pat vadovauja, konsul tuoja jaunuosius tyrinėtojus. Visuomeniniais pagrindais or ganizavo ir vadovavo paleo grafijos rateliams mūsų uni versitete, o taip pat Mokslų akademijoje rankraščių sky riaus darbuotojams. Jo vado vaujami apgynė arba ruošiasi ginti kandidatines disertacijas eilė dėstytojų bei aspirantų ne tik iš mūsų, bet ir iš Bal tarusijos respublikos. A. Antonovičius yra Uni versiteto bibliotekos moksli nės tarybos narys, aukštųjų mokyklų mokslinių darbų re daktoriaus pavaduotojas. A. Antonovičius, kaip tik ras mokslininkas, pasižymi dideliu kuklumu. Mėgsta bendrauti su mūsų Alma Mater jaunimu, mielai konsultuo ja, duodamas vertingų moks linių patarimų jam. Linkime gerbiamam jubilia tui toliau sėkmingai „plėšti" mokslinius „dirvonus", geros sveikatos ir laimės asmeninia me gyvenime. Doc. V. STAŠAITIENE doc. L. SUDAVICIENE
IR PEDAGOGAS Jo asmeninis pavyzdys turi didelės įtakos bendradarbiams ir artimiesiems. Be abejo, jubiliatui, kaip ir kiekvienam pedagogui, malo nu apžvelgti nueitą gyvenimo kelią ir nuveiktus darbus. Juk dauguma mūsų respublikos matematikų ir fizikų — buvę doc. V. Paulausko mokiniai, tarp kurių nemaža žymių mokslo veikėjų. O kas gali būti maloniau pedagogui, kaip jo mokinių pasiekimai?
Doc. V. Paulauskas už ge rą darbą ne kartą apdovano tas medaliais bei garbės raš tais, o šiais metais — Lenino jubiliejaus medaliu „Už šau nų darbą". Šešiasdešimtmečio proga linkime doc. V. Paulauskui geros sveikatos ir sėkmingos tolesnės mokslinės-pedagogi nės veiklos.
Vyr. dėst. P. RUMŠAS
Parsivežėm keturis diplomus Gegužės mėnesį Minske vy ko XII jungtinė Pabaltijo ir Baltarusijos TSR medicinos aukštųjų mokyklų studentų mokslinė konferencija. Į Bal tarusijos sostinę atvyko dele gacijos iš Rygos, Tartu, Kau no, Vitebsko, Gardino, Vil niaus. Daug svečių buvo iš Maskvos, Leningrado, Lvovo, Smolensko, Astrachanės, Kije vo, Vinicos. Aštuoniose kon ferencijos sekcijose ir dvie juose plenariniuose posėdžiuo se buvo perskaityta 136 pra nešimai. Universiteto Medicinos fa kulteto delegaciją sudarė 18 studentų, kuriems vadovavo doc. A. Bitė. Konferencijoje mūsiškiai perskaitė 10 prane šimų. Kiekvienas pranešimas nagrinėjo kurią nors aktualią šių dienų medicinos problemą. Keturi iš jų buvo apdovanoti diplomais ir asmeninėmis do vanomis: V k. stud. G. Grigo nis ir J. Žiburkus („Miokardo infarkto vaizdas plokštumo je"), V k. stud. A. KrikštODai-
tis („Proksimalinis ir distali nis skrandžio dalies venų sis temos skirtumas ir jo reikšmė skrandžio patologijai"), II k. stud. N. Rumbutytė ir t. Sa butytė („Neprigijusio šuns inksto homotransplantato mor fologinis vaizdas") ir II k. stud. A. Pletkus („Šunų per sodintų inkstų ongiografiniai tyrimai"). Konferencijoje sužinojome, kuo domisi mūsų draugai ki tose respublikose. Laisvalaikiu susipažinome su Minsko ins tituto klinikomis, domėjomės čia nagrinėjamomis problemo mis, aplankėme įžymias Mins ko istorines vietas, Baltarusi jos liaudies ūkio pasiekimų parodą, dailės muziejų, memo rialinį kompleksą „Chotyn" ir „Kurgan slavy“. Naujų minčių ir įspūdžių kupini grįžome iš Minsko. Ki tais metais panaši konferen cija numatyta suruošti Kaune. S. bumelyte V k. studentė
Konferencijos dalyviai — VVU Medicinos fak. studentai Minske.
I
TARYBINIS studentas
Ynacb
10-ii
b
cpeAHeii
iuKOAe
r. KayHaca,
Pa-
HCa, KaK u MHO-
rne CBepcTHiiųbi,
nncaTb
HanaAa ctmxh.
/KeAanHe
nncaTb He
npo-
noAaAO. CeirHac yHHTCH
ošia Ha
III
Kypce 4»tAtį>aKa. P.
MaxAairryK
Bnepsbie BMCTynaeT Ha cTpaHHųax naineH
ra-
3eTbi. Tax, cnaCTAUBoro
AeSio-
Ta Te6e, Pamca!
PAHCA MAXJlAMMyK Tax xoneTCH cHacrba! TaK xoHeTcsr cHacTba! H Tai< He sepMTCH, hto ero y»e neT. Mne KaaaAocb, hto oho p^aom, 'ItO CTOMT TOAbKO CK33aTb GMy: «3ApaBCTByii...» H BApyr oho paccbinaAocb, PaocfamaAOCb KpynHbiM rpaAOM. H hc nbiTaAacb ero cošparb, 3tO SblAO HeBO3MO»HO, K Bce-TaKu, KorAa OĄHa KpynnuKa YnaAa MHe Ha AaAOiib, a cxaAa ee — 3ry KpynuHKy Moero CHacrbH, Ho n 3a6biAa b tot mmt, Hto rpaA TaeT ot TenAa... H oho pacTasiAo.
a AyMaAa, hto Mope — oto tm. H bcc cTaoaAacb c hmm cpaBHMTbca b cmac a AyMaAa, tskom CioAbuioii boahm Hhhto ne MonceT Gmtb CHAbnen, Kpacniieii. Metru SpocaAo iBMecTe c sniTapeM, KpiyjKMAO HaA 3eA0HOH rAiySHHOlO, a 3a3seHeTb xoTe.ia hchbim ahbm, Ho ocTaiBaAocb nacMyipHon MeraToio. PI bhobb SpeAa naA MopeM k CeperaM K noHMMaAa:He pasjraTbca HaM. BeAb tm — TocKa. HeBeAOMaa asam A n — TyMaH naA MopeM. a — nenaAb.
CHHEE II BEAOF CTpyn KaKne-To crame. CAe3a BcerAa coAona. nepeceKaioTcst amhmm B 6caom KBaApare oKHa. CTpaHHO H HeOJKMAaiIHO Chhiim upopesaAH CBeT. KpiIKOM AByX TAa3 paCTepqHHMX Mmy 3aTepaBnniiicH CAeAEeAoe 6biao... 6eAoe... Bnxy AMinb necTpoTy. B SeiAOM 6biAa raipMOHina. Chhhm HeceT OCTpOTy. MoiKeTb saCbiTb o meiKiiocTM? PHTMbl CTaiHO'BHTCH 3AeH. MeAOAHH 3TH pe3Klie AoHAyr ah A0 'cepAUa Aioftefi? CTaHeT am CieAoe cmjimm, Bmcokhct am CAe3a? ABa rAa3a mohx BCTpeBo»eHHbix Bhaht Apyrae rAa3a. Apyrue TAaaa. Ocrpbie. TpeyyTOAbHM'KaMH 3paHKM. AnaroHaAH — nonaTus. MblCAM MOK. nO'ITM. Toabko TaKne cTpaHHbie C iipyAbio coBceM nycToii, CepAųe Ha nx a3aohm CrycroK KpoBM rycioii. TpeyTOAbiHMlKn, MHOroyraAbHHiCU, ripaMbie AlffiMII. HarpoMoiKAeHMM. CoHeTaiura cnune. B coHeTanMHx He XBaT-aeT nero-TO. PnTMbi Bexa 3A&cb, CepAųe cacaAocb, CTaAO Kanaeio, Ho oho eiųe ecTb. BeKH APorayAM, Karam 3aMepAa. B KanAe cseT. Ak>AH BCnOMHMAH npo rapMOHHK) —
BeAbiii ųBeT. Aioah bchomhhah! Ak>AH HyBCTByiOTl B coHeTaHnsx — cMarneimsi B rpeyroAbHHKax, M>ioroyroAbHiiKax CMetųeHHH. CTaHeT ah 6eAoe cmhiim? BbicoxHeT am cAe3a? Ąsa rAa3a mohx Bcrper>o>KeHHbix Bmamt APyrne rAaaa. Apyrae rAa3a. Aep3xne 3paHKH —A»a Kpyra. MblCAM npOIHHTbl HyBCTBaMM, MbicAH noBoro. fAa.3a — Apyra.
HaM BcerAa .ne xBaraeT BpeMeuH. HanpMJKeHMeM HepBOB ?KMBeMr no cnAereinisiM co6cTBeHHbix MbicAeii KaK no TOHKOMy AbAy masm. A b Mnpe, c>xaB aySbr ynpMMO, BotO3T AoSpO CO 3AOM, CMeHHIOTCH AHM hohjmh, Hto6 OHOBa npmrrai motom. ,npnxo(AHT. Ho Aneii hsm m3ao, O speMeHH 3af>biBaq, iibeM Kauru, KaK BOAy MyApocni, >Ka»Ay CBOK3 yTOAHH. HaM BcerAa ne KBaTaeT speMenu, HanpaMceMireM MbicAeii MCUBeM, no cnAeTeHbsiM co6cTBenHbix nepsoB, KaK no TOHKOMy AbAy mabm.
A»am vcTaioT ot Haiipn>Kenbu HeipBOB Co€»CTBeHHbIX H H'apBCB B6K3, Hto noBHCAM npoBoAaMii oe.3 AsniKeHbH HaA cyAb6on 3eMAM n HeAOieKa. 3aMepAH HiA MnpOM CTpaHIIblM, CAOIKHLIM, TmXMM CTOHOM, CTaBLHBM B TOpAC KOMOM Bai'AHAOM SeCHOKOHHblM H TpeBOIKHblM, noCTOJTHHbIM HanpHŽKei iHbIM 3BOHOM. 3xom bomh m ropbKMMH cAeaaMM HoBbIX MiepTB M XOAOAOM MCTaAAa, A&P3KHMH ynpHMbIMH TAa3aMH Hctmhbi, hto M3 pyHH BcraBaAa. Ak>am ycTaioT ot Hanpa»eHbsi, Ot BTopiKeHHn b cočcTBeHHbie AyniH, Ot CToeMAeribu neKa k oHnųeHbto, MbicAeii, hto kbk 6yATo ctiam. yise..., Ajoasm xo’ictch TenAa m paAocTM, TOAyOOH M H£9KHOH HIICTOTbl, CoAHųa b cepAUe, CA63 OT CAaėocTH, Ajoahm xonercM npocTo npocTorbi!
Mbl KlK-6yATO 3a6bIAH HTO-TO, Mbi KaK-6yATO bo CHe ikubsm. HaM m neTb, u nncaTb oxoTa, Ho TpyAHee Bce c Ka»Ai>iM akom. npuHCM Ee>KHocTb cboio 3a rpySocibio, BtOPMM MbICAHM, HOpOM HyJKMM, B MOA'IbIX pHTMaX AOMaeM Ayuln, K M3 6oam k 6oam CeiKHM.
BbiAo HeSo. BbiAa ciiHeBa. EaH3KOH-6aM3KOH 6bIA3 6eCKOHeHHOCTb, naAaA CHer. CMeHAiicb AOMa. H HecAacb HaA 3eMAeio BeHHOCTb. Ha pecHnųax 6AecTeAa, b nAa3ax. B cMexe cTapbix aomob h K.pbiin, BesHocTb TonaAa no 3eMAe, KaK HaiaBimiM xoahtb MaAbiin.
B ropoA BopBaACM BeTep, ClIAbHblH, ynpHMblil H 3BOHKIIM CxBaTMA oh BecHy b oxanKy, Beciy, caobho npyniK tohkmm. XoXOHeT XOAOAHbIM CMeXOM, CMOTpHT XOAOAHbIM B3TAJIAOM, AoxHya TeMHo-cepMMM TynaMii, BbeT ee CHeroM u rpaAOM. 3axAe6biBaacb ot 3aocth, TomeT noACHencHMKH neiKHbre, Pe»eT rAa3a a« 6oam, UlBbipaM KOMi.it CiteiKHbie. , KpyjKHT OH BMeCTe C BeCHOIO Tope Moe n paAocTb, CnAy moto m HaAe»Abi, CHacTbe Moe h cAaSocTB...
A Tbl KpMHMUIb, Tbi npoGyenib nonuTb. Bce Miųenib, He naxoAffliib. H BoKpyr nbiAB. nblAb Ha TBOHX MeHTaX MOAOAbIX, nbTAb Ha TBOMX CTHXaX TpeBOIKHbIX, nblAb b tbomx rAaaax roAy6btx, He noHMMaenib. Caobho liepe3 cTeKAO cMOTpnnib BOKpyr, Hepes TOHKyio ibieįiKy nbiAM. H n KpnHj-. He noHMMaio. He xoHy noHMMaTb. B BcerAa cTnpaAa nblAb.
TniiinHa. Aab Menu oahoh. Tnunuia. Heibipe cTeHbi h okho. Okho b Mnp. A 3a OKHOM OCeHb. H, Ka«eTca, 3aMepAa. PI ocesb 3a okhom To»e 3aMepAa. AepeBba nepubie n roAbie, Kax o6ropeAbie naA km Ctoht. JKeATbtH AHCT 3aMep B BO3Ayxe, He AOAereB ao 36mam. Cobccm, KaK oSopsaHHas MbICAb... CSpoorrb c ce6it Hirrb oųeneiieiiHH. Ahct B3ApomeT n ynaAeT. npioKMercst k 3eMAe.
Tbi nbenib
moto
nejKinoCTb,
Tbi nbenib moto CAaSoCTb, Men-rbi n HaAeiKAbi, TeinAo u paAocTb. , Tbi nbeįub moto My3btKy, BoAb pa3AyKii, H naAaioT 3B€3Abi Ha Kainu pyKM.
KanAH aohųmi Ha pecnnųax, HeiKHOCTb 3HSKOMbIX rA33, Hto-to HyTb-nyTb 3a6biToe necHio noeT aah nac. HbB-To MyjKast My3biKa naAaer c bmcotm TpeSyeT OTKpOBeHHOCTH CBeiKeCTH M HHCTOTbl.
K aaCHyAM MeTCAM, K TOCKOIO rASAeAM, U ycTaAbie ncKpbi HaA neiaAMo BnceAH.
,
Ot AbtxaHHn Berpa Tirxo HyBCTBa 3BeneAH, TOAbKO SpOBM CMeHAHCb, >KAaAii 6poBn KaneAM.
BbITb C ToSoiO. BbtTb TdKOTO ;Be3MCKyoHoio, npocToio, BepnTb b neaHio HHOTKyiAa, Bepirrb b cnacrbe, Bepnrb B HyAO. Ha KaHeAMX nyBCTB KanarbcH, K o6t>hthm pyK ropalinx npn noAeTe b SecKoieHirocn, He So'iTbcM, He Cohtbcsi.
YBepuenib ce6s, hto ato6hhib, ToBopMinb, hto o v.eu MeTraA, Hto oHa — bto npocTo cKaaKa, O KoropoH Tbi paHbine He 3HaA
PhAom c Heft Tbi iiameA cBoooAy, Tranui iy n AOMannniH yioT, noHHMaeT tb6h c noAycAcma H ot CHacTbit rAa3-i noiOT.
PaAa paAOCTHM, abaut rope, 3Haer cAačocTn Hanepener, H BOAnyeTca BMecTe c toGoio, Ecam 3aBTpa CAaeuib 3aneT. ToAbKo cTbruer nopoio Koiįe, MblCAM KOMbHMH CHera AeTMT B 3HMy Ty, rflfi ocTaAacb TpeBora H nCKPMCTbin 3araAOHHbIH B3rAHA.
fAe ocraAMCb o6mm c BerpoM, Ber no 3Be3AaM aa hmctotom, TAe ocraAacb pe3Kaa Aep3OCTb, Ciier ao cTpaHHoro roAySon. TAe oc'raAMCb coAGHbie ryObi Ot pacTepaHHbix KaneAb CAe3, riAe Ha rOAbix BeTBiix AepeBbe® CepeSpHACH npocToii nonpoc. TAe He 3HaAM, hto SyfteT 3aBTpa, 3aMnpaAM s coMiierib5ix AWKiibix, H Ha oKiiax HCKaAn cnacTbe B nepeyAKax y3opoB cAoacHbix.
He HaiHAM, 3a6AyAMAUCb, paCCTlAMCb. «KaK, Tbi Kocįe eiųe He nnA...» Ha MEHOBeHHe crncHyA 3y6bi: «XoTb 6bl KTO-HHSyAb pa3O3AMAl»
Draugystės pavasaris čekų žemėje Ar tu girdėjai vaikystėje pasaką apie geraširdį jaunuo lį, kuriam sena žiniuonė pa dovanojo stebuklingą kilimą? Prisimeni, kiek pavasarių jis sutiko vienais ir tais pačiais metais? Ir koks jis buvo lai mingas? Jei neatsimeni, nesi stenk. Ateik geriau vakarais į senąją Alma Mater Aktų salę, tada, kai ji visa paskęs ta dainoj. Ateik ir čia sutiksi savo draugus, pažįstamus, gal net kolegas, dainuojančius Akademiniame chore, kurie šiemet sutiko du pavasarius. Keista? O tu nesistebėk: dai nos sparnai ne mažiau galingi už stebuklingus kilimus. Klau syk. .. .. .Balandžio 11d. Vilniaus geležinkelio stotyj su įkyriu vėju ir traukinių švilpukais rungtyniavo smagi studentiš ka daina. Gėlės, palydinčiųjų šūksniai ir — traukinys ,,Lie tuva" neria į tėviškę gaubian čią naktį. Paskui atsisveikini mai su Maskva, nuoširdūs po kalbiai su CSR pasiuntinybės Tarybų Sąjungoje atstovais, pažintys su busimaisiais bend rakeleiviais — komjaunuoliais iš Ukrainos, Amūro krašto, Smolensko srities. Ir vėl traukinys... 15-osios dienos naktį mes pasiekėme Čiopą. Tai paskutinis sustojimas prieš perva žiuojant TSRS — CSR sieną. Su mumis atsisveikina tarybi niai pasieniečiai. Šauniai ati davę pagarbą, pasveikinę mus čekų žemėje, CSR pasieniečiai primena, kad metas savo laik rodžio rodykles atsukti 2 vai.
atgal — vidurio Europos lai ku. Pro traukinio langus lekia Čekoslovakijos vaizdai. Vie noj stotelėj vagono langus tiesiog užkiša gėlėmis. Tai mus sveikina čekų pionieriai. Ir štai Prahos žiburiai. Tran kus maršas, geri sveikinimo žodžiai, malonūs veidai ir pir mas mūsų „pasiskardenimas" svečiuose — „Gaudeamus"... Sekančią dieną jau dairė mės po auksinę Pragą, kurią vietiniai gyventojai mėgsta vadinti „šiaurės Roma". Mat, ji kaip ir tikroji Roma, išsi dėsčiusi ant septynių kalvų. Aplankome nacionalinį mu ziejų Žiškovo kalne. Iš čia kaip ant delno matyti visą Praga su daugybe į melsvą balandžio dangų šaunančių bokštų. Čia suskaičiuotum apie 300 bažnyčių. Raudonus gvazdikus ir vainikus dedam tarybinių karių kapinėse. Te gul iškilmingoje tyloje gėlės seks kritusiems vaduojant Pra gą 1945 m. kariams gražią tė vynės pasaką. Norėjosi dar bent valan džiukę užtrukti Stragovskaja bibliotekoje, kuri XII a. buvo įkurta vyrų vienuolyne. Dabar joje saugoma apie 1,5 milijo no senų vertingų knygų. Tarp storiausių knygų tomų paste bėjom mažus daikčiukus. Net šyptelėjom, kai gidas pavadi no jas knygomis. O, pasirodo, tai iš tikrųjų knygutės. Ir dar kokios! Viena iš jų 5X5 mm dydžio — mažiausia knyga Europoje. Joje išspausdinta malda anglų kalba.
Kai peržengiam „Pragiškos Loretos" slenkstį, norisi net įsignybti, jog įsitikintum ne sapnuojąs. Čia tikra lobių pi lis, kurioje saugomi geriausi XVI—XVII a. aukso dirbiniai. — Štai šitas sveria 12 kg, —- atkreipia mūsų dėmesį gi das į nuostabų dirbinį. — Jis padarytas iš 6222 briliantų, kuriais buvo papuošta aristok ratei Kolovratovai jos vyro dovanota vestuvinė suknia. Mirdama ponia padovanojo briliantus mūsų „Loretai". Aplankom Lenino muziejų, salę, kur 1912 m. vyko gar sioji Pragos konferencija. !Net turistinio įspūdžio apie Pragą nesusidarytum, nepabu vojęs jos dideliame ir gražia me kremliuje, kurio istorija siekia IX amžių. Nuostabus šv. Vyto soboras, tylioje rūstyje paskendę karalių karstai, puošnūs karaliaus rūmai, kur dabar vyksta prezidento rinki mai, puikus menininkų kam pelis — „Auksinė gatvelė", kur gyveno dailininkai, rašy tojai. Nustebo Lidicės beržai, kai jų ramų ošimą pertraukė lie tu' ,viški balsai. Padėjom vaini ku; s ir gėles tiems, kurie 1942 m. tapo vokiečių žiau rumo aukomis. Toli vėjas ne ša mūsų žodžius „Leisk aša rom man išlieti skausmą. . ." (Hendelio choras iš operos „Rinaldo“). Lankėmės Podebrady mies telyje, iš kur iškeliauja nuo stabūs čekų stiklo dirbiniai. Prisiminimui mergaitės gavo puikias vazas, o vyrai nė kiek
neprastesnes pelenines. Mes visur už nuoširdumą atsilygin davom lietuviškais suvenyrais. Po 6 dienų mes išlipome Karlovy Varų žemėje. Sis miestas pradėjo kurtis 1358 m. Jo istorija rišasi su Karolio IV vardu. Legenda pasakoja, kad Karolis IV labai mėgda vęs medžioti. Kartą jo šunys vijęsi elnią ir kartu su juo nuriedėję nuo aukšto stataus skardžio. Bet neužsimušę, nes pataikę į karštus gydomuosius vandenis. Nuo tada karalius liepęs įkurti toje vietoje mies tą. O tame skardyje, viršūnė je, stovi akmeninis elnias, tar si stebėdamasis beaugančiu
Pragos gatvėse.
APIBENDRINO Du fuksai gyvai diskutuo ja autobuse, kuris iš jų dides nis savanaudis. Bet niekaip negali prieiti vieningą nuo monę. Čia pakilo vienas dė dulė ir tarė: —■ Kiekvieno pirštai lenkti į save, tik višta iš po savęs kapsto. I Vieno užsiėmimo metu dės tytoja kviečia studentą. ,—■ Prašau pasakyti, kas yra Studentas ilgai vardino veiksmažodžio bendratis. traktoriaus dalis: Po ilgo studento mikčioji — .. .keturi ratai, apie 4000 mo pagaliau dėstytoja tarė: varžtų... — Reikia mokytis — tai ir Neiškentęs dėstytojas pa yra veiksmažodžio bendratis. klausė: — O kas gi suteikia trak toriui judesį? — Traktorininkas.
SUNKU SKIRTIS SU „MOKSLU" Universiteto sporto klube jūs dažnai galite sutikti aukš tą, liekną vaikiną. Tai klubo pirmininkas Algis Kupčinskas. Gerai Algiui pažįstamos kuklios klubo patalpos, žino mos ir Universiteto sportinės pergalės ir bėdos. Ir vienų, ir kitų netrūksta. Ir darbo visa da per akis, tik spėk suktis,,. Mintys grįžta į prabėgusias dienas. Gimtieji Taučiūnai. Kėdainių I vidurinė mokykla. Čia daugiausia „reikalų" tu rėjo su tinkliniu, nors neliko abejingas ir kitoms sporto ša koms. Noriai dalyvavo ir lengvosios atletikos mokyklos, rajoninėse varžybose. Daž niausiai tekdavo startuoti bė gimų takuose. Dėl Algio susidomėjimo bė gimais labiausiai, tur būt, „kaltas" pusbrolis, kuris bu vo neblogas bėgikas. Šiam baigus mokyklą, jo rekordus „mušė" Algis. 1962 m. Abiturientas iš Kė dainių neapsakomai laimingas, kupinas vilčių. Jis įstojo į Vilniaus Valstybinį V. Kap suko universitetą I Jau rudenį Algis gerai pasirodė lengvo sios atletikos varžybose. To liau užsiiminėja pas Antaną Mikėną. Be polinkio bėgi mams, Algį patraukė ir pati trenerio pavardė... (Įsivaizduokime fuksą. Jam visur norisi patekti, su viskuo susipažinti. O laikas negailes tingas. Ir todėl — devyni
amatai... Be treniruočių, Al gis šoka ir WU ansamblyje. Gal Ijuvo truputį persistengta. Pradeda „streikuoti" koja. Tenka mažinti treniruočių krūvius. .. 1964 metai. Algis vėl bė gimo takeliuose. Tampa kan didatu į respublikos jaunimo rinktinę. Daug treniruojasi Algis ir Tarybinės armijos gretose. Re zultatai vis gerėja. Ir vėl „stop"! Persitreniruota. No rom nenorom tenka daugiau atsidėti organizaciniam darbui. 1967 metai. Vėl formulės, lygtys. .. Vėl šoka ansamblyje, tebematuoja kilometrus. 1968 metais Universitete pradeda dirbti K. Orentas. Jis tampa ir Algio treneriu. Pa stebimai auga rezultatai. Var žybos atneša pergales. 1969 metų išvykoje į Vokietijos Demokratinę Respubliką pa siekiamas ir geriausias asme ninis rezultatas — per 4 min. ir 3 sek. nubėgta 1500 metrų. „Mūsų Algis" (taip įprasta vadinti jį sporto klube) iš vi sų pusių supančiotas sportu. Jis tuoj po tarnybos kariuo menėje išrenkamas Matemati kos ir mechanikos fakulteto sporto tarybos pirmininku. Jo pastangas padėčiai pagerinti geriausiai atspindi VVU tarpfakultetinės kompleksinės spartakiados rezultatai: mate matikai kopia aukštyn. Nuo 1968 metų Algis —
sporto klubo „Mokslas" pir mininkas. Vargu, ar be Algio įvyko bent vienos Universite to varžybos. O kiek jų būna ir už VVU ribų. Ir visur jis, nepailstantis Algis. Dažnai jį patį pamatysi slidžių ar bė gimo trasose, krepšinio aikš telėje. Yra žmonių, kurie sportine aistra tiesiog užside gę, o „užgesinti" nebegalima. Toks ir „mūsų" Algis. Algis — puikus sportinin kas. Bet ne profesionalas. To kių kaip jis mūsų tarybiniame sporte — tūkstančių tūkstan čiai. Sakysite: „eilinis". Gal ir taip. Tik teisingai supras kime tą žodį: „eilinis" — tai nereiškia „vidutinis". Iš jo pavyzdį gali imti tikri spor to „generolai". Algis — stu dentas. Ir jis nepaprastai ge rai supranta savo pareigą: jis mokslo pirmūnas. Jis geriau sios darbo ir poilsio stovyklos viršininkas. Jis — VVU kom jaunimo komiteto narys. .. Sportas — ne tikslas. Tai tik viena prasmingų dalių, iš kurių susideda gyvenimas. Sportas jį išmokė nebijoti juodo darbo. Algiui Kupčinskui šiemet sukanka dvidešimt penkeri. Tai labai puikiai derinasi su kita mums visiems brangia data — šiemet VVU sporto klubas „Mokslas" švenčia sa vo dvidešimtpenkmetį. Taip, šie metai Algiui tarytum dvi gubai „pabrangsta". Šiais metais teks atsisvei
kurortu. Dabar ten gyvena apie 45000 gyventojų. Pavaka ry miesto gatves užpildo žmo nės. Visi jie su gražiais ąso tėliais rankose. Traukia prie gydomųjų šaltinių, kurių mies te yra 12. Jie prasideda gi liai, maždaug 2000 metru po žeme. Gera vaikščioti po miestą, kurio istorija siejosi su Markso, Gogolio, Turgenevo vardais. Įdomiai pralėkė va landos K. Markso muzieju je. Siame kurorte mes atšven tėme Lenino 100-ąsias gimimo metines, padėjome gėlių ir vainikus prie jo paminklo. O vakarais ilgai skambėdavo
dainos, nuoširdžius pokalbius su čekų jaunuoliais ir mergi nomis keisdavo smagus šokis Visur likdavo gerų draugų. Ilgai neišblės nuoširdus pri ėmimas Fulneko mieste, kur mus sutiko pats miesto me ras, maloniai pakvietęs įsira šyti Į garbės knygą. Paskutinis mūsų koncertas Ostravos kultūros namuose, paskutinis atsisveikinimo va karas. Per visą Čekoslovakiją skuba pavasaris. Jį lietuviška daina pasveikinę svečioj že mėj, skubam ir mes. Į mūsų mielą, mažąją, tokią gražią Lietuvėlę. — Atvažiuokit vėl, — kal bėjo atsisveikindama gidė. — Mes vėl laukiame atvežtos delnuose jūsų saulės ir ginta rinės jūsų jūros. G. JANUŠONYTĖ
kinti su Alma Mater. Algio kaip skaičiavimo mašinų spe cialisto, laukia kiti horizontai. Tolimesnė ateitis Valstybinės Plano komisijos skaičiavimo centre. Sunku skirtis SU „mokslu". Algiui rūpės jubiliejus, be to, čia tiek daug pažįstamų vei dų. .. Į sporto klubą kasmet atei na ir ateis vis nauji žmonės, Universitetui būtinai reikia gabių sportininkų. Algis: „Lyg ir sumažėjo sportininkų. Kaž kodėl bijomasi juodo darbo". Aišku, yra ir kitų nesklandu mų. Jis tiki — „ledai" paju dės. Gaila skirtis su Universite tu. Kiekvienam jo studentui labai brangūs čia praleisti me tai. S. BUCHAVECKAS
PROFESORIUS PASIDOMĖJO — Kada gi jūs ruošiatės geologijai? — Laisvalaikiu. — O kiek jūs šio laisvalai kio turite? — Tai beveik ir neturiu. . . Vis per tuos svarbius darbus!
REDAKTORIUS ALGIS KUSTA
VVU studentų profkomitetas turi kelialapius liepos, rugplūčio ir rugsėjo mėne siams. Sanatoriniai — į Birš Profesorius: Nesijaudinkite. toną, Likėnus, Druskininkus. Ramiai ieškokite studijų kny Poilsiniai — Į Anykščių „Šile lį", Lampėdžius ir Palangos gutės.. . „Neringos" bei „Gintaro" poil sio namus. jiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiinNiiiiiiiiiminiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiii Pareiškimus nešti Į studentų profkomitetą (Centriniai rūmai Atsakydamas į sociologų kimuose klausimus atsako tie stud. P. Būdvytis — „ne", pirmininkė B. Zarelytė atitin 13 kambarys). anketos klausimus, gali ir pa są. Bet argi rasi kur nors ne- III k. buhalterė S. Kubilytė — kamai taiso: „taip", „taip", meluoti. Sako, nuo to mokslas prišlukšiintą auditoriją? „ne", finansų ir kredito spec. „tris kartus", „taip"... Ir t. t. REDAKCIJOS ADRESAS: Tuose pareiškimuose yra I k. stud. D. Matuškevičiūtė per daug nenukentės: vis tiek Sutinkame su jos nuomone: tiriam tik tai, ką jau visi žino. toks klausimas: „Ar buvote — „ne", ekonominės informa tiems, kas nesilaiko bndrabu- Vilnius, MTP-3, Universiteto Kitas reikalas rimti pareiš svarstytas už bendrabučio cijos mechanizuoto apdoroji čio taisyklių, ne vieta ateinan g-vė Nr. 3. Telefonas 2-36-35. kimai. Ypač bendrabučiui taisyklių pažeidimą?" štai ką mo spec. III k. stud. V. Juš čiais metais bendrabutyje. Jį Telefonas spaustuvėje 2-98-15. rašo kai kurie šiemet bend kevičius — „ne"... Ir pasira reikia pelnyti pavyzdingu el Rinko ir spaudė LKP CK Lei gauti. Padorūs žmonės į studento rabučiuose gyvenę studentai: šo: „Už žinių tikrumą atsakau. gesiu, o ne Įžūliu melu. dyklos spaustuvė Vilniuje. profkomlteto įrašytus pareiš darbo ekonomikos spec. I k. O bendrabučio Nr. 2 tarybos V. DARGUŽIS LV 11374 Užs. Nr. 2501
„UŽ ŽINIŲ
TIKRUMĄ
ATSAKAU...“