Visų šalių proletarai, vienykitės!
uuoenuas 175 m. gegužės 30 d.
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
Nr. 20 (920)
studentai laikė Mokslinio ateizmo egzaminą. Rezultatai neblogi. Trečiame kurse yra 206 studentai. „Nesuklupo'' nė vienas. Penketus gavo V. Gedvilaitė, N. Delnickaitė (lietuvių k. ir lit. spec.), V. Daukšaitė (rusų k. ir lit. spec.), R. Barzda, S. Lapins kas (vokiečių k. ir lit. spec.). Iš viso penketus gavo net 88 studentai. „Nepasisekė" tik šešiems — trejetai. Taigi, pradžia nebloga. L. KLIŠAUSKAS
„Pramonės Įmonių organi zacijos ir planavimo" egza minas pramonės planavimo spec. III k. 2 grupėje. Minvydas Utaras, atsaky damas į fakulteto sienlaik raščio anketos klausimą, pa reiškė: „Ekonomistas — tai inžinierius, filosofas, ekono mistas ir t.t."
Egzaminų
pasakyti žodžiai sveria nema žai. Juk būti „truputį inžinie riumi", „truputį filosofu" rei kia ne tik per statistikos ar filosofijos egzaminą, bet ir prieš kiekvieną egzaminą, įskaitą, koliokviumą, semina rą. Nes kiekviena diena turi savo filosofiją, nes kiekvie nas egzaminas — ne tik ži nių, bet ir visų asmeninių M* ’ savybių panaudojimo arena. Ir „mūšiai" čia iš tikrųjų smarkūs — ne tik už pažy mį, ne tik už stipendiją, bet ir už patį save. O doc. J. Pauliukonis po pramonės įmonių organizaci jos ir planavimo egzamino pasakė, kad tai buvo tik eili nis, niekuo neypatingas eg zaminas. Gal tuo studentams sunkus, kad daugelis matę tik rūkstančius gamyklos kami nus, kad, pukiai žinodami ga mybos tikslus, ne visada nu tuokia, kaip jie įgyvendina mi. Doc. J. Pauliukonis vadi na tai „prisiskaitymu". Leng va jam buvo „susišnekėti" su tais, kurie, perfrazavus žino mą posakį, jau „uostę ga myklos dūmų". Bet dėstytojas tikisi, kad kitais metais da bartiniai trečiakursiai bus jau tikri gamybininkai, kad po praktikos tikrai nekils Nežinia, kas turėjo būti klausimas, ar kombinatas — parašyta vietoj šio „ir t.t.", gamybinis susivienijimas, o tačiau, man atrodo, kad ir darbo apmokėjimo sistema
sesija -
[Studentai gyvena artėjanl>s sesijos rūpesčiais. Prieš lis įdėto darbo, sukauptų pių patikrinimas. Tiesa, kai Is jau gali atsipūsti: sesija laikyta, ar beliko tik vienas ■tas egzaminas. Prasideda Imybinė praktika. I Istorijos fakultete pirmieji [siją laikė trečiakursiai bibptekininkai ir ketvirtakurlai žurnalistai. Ne visiems ji livo sėkminga. Bibliotekininpms „kiečiausias riešutas" Ino politinės ekonomijos įzaminas. Visose trijose mėse — net 12 dvejetų, [ogiausiai šį egzaminą laikė |I k. M grupė — 6 dvejetai, bi nedaro garbės šios grupės ludentams. Juo labiau, kad briketais laikančių nėra nė leno. T grupėje padėtis kiek klešnė — egzaminus penkelis išlaikė 2 studentės — E. losevičiūtė ir A. Putinaitė. I Dekerytės. M. Talutytės, Kublinskaitės ir kitų studii knygutėse po šios sesijos kra trejetų. Vis dėlto ir čia plitinės ekonomijos egzamip rezultatai ne kuo geresni r 5 dvejetai: „riešuto nefando" J. Misevičiūtė, A. lavaliauskaitė, I. Kairelytė,
V. Daumantaitė, N. Revinskaitė. Pastaroji — vienintele grupėje — gavo dvejetą ir iš darbo su skaitytojais egzami no. V grupės bibliotekinin kams liko du egzaminai. Kol kas penketais laiko L. Kulytė. J. Urbonaitė. Trejetų dar ne turi S. Briliūtė. L. Drotvinaitė, V. Šiaulytė ir kitos. R. Ta mošiūnaitė neišlaikė dviejų egzaminų. Taip galima nesu laukti ir sesijos pabaigos. Nepalyginamai geriau sesi ją baigė ketvirtakursiai žur nalistai. Išlaikę penkis egza minus, jie gavo tik 8 treje tus (grupėje 21 žmogus). Tu ri jie ir du „apskritus" penketukininkus — K. Ciučiulkaitę ir D. Lukaševičienę. Net keturios busimosios žur nalistės — V. Daunoraitė, J. Janulevičiūtė, B. Jankauskai tė, R. Germanavičiūtė — ga vo tik po vieną ketvertą, o kitus egzaminus laikė vien labai gerai. Dabar žurnalistai jau praktikoje. Gerai baigus sesiją, gera ir dirbti. Filologijos fakulteto audito rijose studentai dar laiko įskaitas. Tik kai kurių studi jų knygelėse parašyti pirmieji pažymiai. Visi trečių kursų
Kosmose-„SOJUZ-18“ Nuo gegužės 24 d. kosmose dirba laivo „Sojuz-18" [ula — Tarybų Sąjungos Didvyriai lakūnai-kosmonauli‘ P. Klimukas ir A. Sevastjanovas.
VĖL Į DEIMANTŲ KRAŠTĄ Jakutija garsėja deimantų, alavo kasyklomis, uga nauji miestai, aujos geležinkelių linijos les;asi. Jakutija sparčiai ap gudinama, puošiasi staty’U pastoliais. Eksploatuojami * Sausus gamtos lobių tel. miai. Antri metai į šį kraštą Tksta Universiteto studentų “tybinis būrys. Šiemet 80 J’iversitetiečių dirbs trijuose Jotuose. Į Lažo, aukso ieš-
kotojų ir geologų kaimelį, esanti prie Adyčios upės, Verchojansko kalnyne, atva žiuos 20 studentų. Jie statys kontorą geologams. Šios sta tybos sąmatinė vertė — 150 tūkstančių rublių. Kita, ketu riasdešimties žmonių grupė dirbs Tysy-Kyyl kaimelyje prie Janos upės, kurioje gau su žuvies. Kaimelyje yra alavo kasyklos. Grupė statys du namus, darbų sąmatinė vertė — 300 tūkst. rub. Ja-
Tavo
žinių
įvertinimas.
Tavo
darbo
ataskaita
Universitetui,
Tėvynei
kutske, vaisių ir daržovių saugyklos statyboje, betonuos 20 mūsiškių. Visi būriai gy vens palapinėse. Maistui ski riama du rubliai per dieną. Studentai ne tik- dirbs, bet ir įdomiai poilsiaus: bus ren giamos ekskursijos, draugys tės vakarai, susitikimai su aukso, deimantų ieškotojais, garsiais to Krašto žmonėmis. Norintys vykti į Jakutiją, dar gali kreiptis į komjauni. mo Universiteto komitetą. Jeigu leis gydytojų komisija, būryje vietos atsiras. Pagei dautina aukštesnių kursų stu dentų vaikinų. Pirmosios grupės, kuiios įruoš stovyklas, išvyksta bir želio 10—15 dienomis, liku sios — 24—27. Studentų sta tybininkų būrys iš Jakutijos turėtų grįžti rugpiūčio 24—25 A. SKRABULIS
taps aiški kaip paskaitų tvar karaštis. Koks bus pažymys, priklau so ne tik nuo to, ką išmokai vakar ar prieš mėnesį. Prieš egzaminą kalbama ne tik apie pramonės įmonių plana vimą, bet ir „planuojami" se sijos rezultatai. Alvydas ža dėjo neišeiti, kol dėstytojas neparašys keturių, Vytas sa kėsi tol „drebins" (tur-būt, įskaitų knygelę?), kol dėstyto jas neįrašys bent „patenkina mai". Už tai Arvydas, visų nuomone, buvo jau „užprog-’ ramųotas penketukininkas", galintis pasakyti, kelintame puslapyje įrašyta formulė ir kuriam nelieka nieko, kaip tik iš inercijos važiuoti pir myn. .. Tačiau ne visi planai įvykdomi. Ir todėl per egza miną geriausiai jauti, kiek teisingai tu (vertini pats sa ve. Matai, kiek dar trūksta, kad galėtum atsidusti — įvykdžiau, kiek galėjai lai mėti, jei būtum žinojęs, kaip apskaičiuoti savikainos maži nimą, ar būtum atspėjęs, iš protavęs, kad planuojant rei kia afsižvelgti į poreikius. Ir po kiekvieno egzamino tam pant „gudresni" ne tik ta prasme, kad mokam geriau išnaudoti palankias aplinky bes, bet ir geriau pradedam suvokti, kiek ir ko mums trūksta, kad galėtume įvyk dyti net minimaliausius savo
planus. Tada jau galima pa galvoti apie tai, kodėl grupė iš pirmos vietos fakultete smuktelėjo į antrą iš gijo, galima pagalvoti ir atskirai apie kiekvieną — kodėl iš pirmo egzamino buvo penke tas, o iš trečio — tik treje tas. Galima ir palyginti ko liokviumo pažymius su egza mino pažymiais — kodėl iš pirmojo keturi, o iš pastaro jo — trys... Daug apie ką galima pamąstyti. Gal ne šiandien, po egzamino, kai viskas dar įkaitę ir dar tru putį baugu paliesti. Gal ne šiaudien, kai vakare laukia vienintelė metuose ekonomis to šventė su visais jos džiaugsmais. Galima apie tai pagalvoti ir po paskutinio — filosofijos egzamino šį pava sarį. Jei studentė, atsakinėda ma per šį egzaminą apie tie są, neišdrįso pameluoti, nors melu būtų išgelbėjusi draugę ir save, tai filosofijos egza minas tikrai reikalingas. Kaip ir pramonės įmonių planavi mas, kaip ir kiekvienas eili nis, dar daug kartų pasikar tosiąs egzaminas. Svarbu, kad išlaikytų visi. V. GAIŽAUSKAITE A. ULOZEVICAUS Ir A. STANEVIČIAUS nuotraukos
RUOŠIAMĖS DAINŲ ŠVENTEI Gegužės 24 d. LTSR Vals tybinės Filharmonijos salėje įvyko Vilniaus miesto chorų apžiūra-konkursas, kuriame dalyvavo ir VVU Akademinis choras. Mūsų choristams te ko pasirodyti pirmiesiems. Jie padainavo tris Respublikinės Dainų šventės, skirtos Perga lės 30-mečio jubiliejui, reper tuaro dainas ir du neprivalo mus kūrinius. Ypač pakiliai nuskambėjo A. Bražinsko kan.
Universitetas ruošiasi dide liam politiniam Įvykiui — rin kimams Į respublikos Aukš. čiausiąją Tarybą ir vietines darbo žmonių deputatų tary bas. Šauniai darbuojasi agitato rių —♦ dėstytojų ir studen tų — kolektyvas.
tata „Brolių milžinų šaly". Žiuri nutarimu I-oji vieta Vilniaus aukštųjų mokyklų chorų' grupėje paskirta VISI chorui „Gabija". Antrieji — universiteto choristai. Dabar choristams liko bene pats atsakingiausias darbo etapas — nepriekaištingai pa siruošti Respublikinei dainų šventei. J. PAZIKAITE
„KOMSOMOLSKAJA PRAVDA“ — 50 1924 metais įvykęs partijos XIII suvažiavimas priėmė nu tarimą „Įsteigti visos Rusijos, komjaunimo laikraštį". Ir štai šiandien geriausias tarybinio jaunimo draugas, ištikimas partijos pagalbininkas „Kom-
somolskaja pravda" švenčia savo auksinį jubiliejų. TSRS Aukščiausiosios Ta rybos Prezidiumo Įsaku už didelius nuopelnus laikraštis apdovanotas Spalio revoliu cijos ordinu.