uans/Bos scuoencas
Visų šalių proletarai, vienykitės!
1974 m. gegužės 31 d
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
Respublikoje—treti Susumuoti Lietuvos TSR taukštųjų mokyklų studen tų mokslinės - techninės keiklos konkurso rodik liai. Pagal studentų moks linio darbo organizavimą h r vadovavimą, mokslinįtechninį darbą, šio darbo Br mokymo proceso ryšį Universitetui teko trečio-
ji vieta. Respublikos aukštųjų mokyklų tarpe geriausių rodiklių pasie kė Kauno Medicinos ins titutas. Antroje vietoje — KPI. Universitetas, palyginus su pirmaujančiomis aukš tosiomis mokyklomis, at silieka mokslinių - peda-
goginių darbuotojų, va dovaujančių st u d e n t ų moksliniams darbams, ka tedrų ir mokslinių pada linių, kuriuose yra SMD būrelių, skaičiumi; mū suose mažiau studentų dalyvauja moksliniame ir ūkiskaitiniame darbe, taip pat atsiliekama studentų darbų, pateiktų apžiū roms bei konkursams, ir studentų, dirbančių įvai riuose konstravimo, tech
nologiniuose ir ekonomi niuose biuruose, skaičiųmi. KMI ir KPI mes pralenkiame mokslinių - pedagoginių darbuotojų, vadovauj ančių st u d e n t ų moksliniams darbams ir turinčių mokslinius laips nius bei vardus, studentų, dirbančių mokslinį darbą visuomenės mokslų ka tedrose, konferencijose skaitytų studentų prane-
Šimų, visų mokymo for mų studentų, gavusių baigimo diplomus su pa gyrimu, skaičiumi. Pagal mokslinio - tech ninio darbo bei jo ryšio
Nr. 20 (879)
su mokymo procesu re zultatus mūsų Universite tas yra antroje vietoje (po KMI).
„TS" inf.
•ŠS“
Dėstytojų meistriškumas ir studentų interesas Šiuolaikiniai komunizmo kūrimo uždaviniai reikalau ja gerinti mokymą ir auklė jimą. Reikia siekti, kad jau nieji specialistai įvaldytų marksistinio - lenininio moks, lo principus, būtų gerai teo riškai ir profesiškai paruošti, įsisavinę darbo su žmonėmis įgūdžius, aktyviai įgyvendin tų partijos politiką. V. Leninas III komjaunimo suvažiavime pabrėžė, kad mokytis komunizmo — tai ne tiktai įsisavinti žinias, ku rios sukauptos žmonijos, bet ir subrandinti savyje naujas dorovines savybes, pagrįstas komunistinės ideologijos ir moralės principais. Mūsų už davinys padėti studentams išsiugdyti komunistinius įsi tikinimus, pilietines savybes pagrįstas draugiškos pagal bos ir kolektyvizmo, inter-. nacionalizmo ir aktyvaus hu manizmo principais. Socialis tinio gyvenimo būdo pagrin dinis bruožas yra visuome nės aktyvumas. Studentai tu ri pasiruošti aktyviai daly vauti visuomenės ir valsty. bės valdyme. Sąmoningas, moksliškai su brendęs specialistas privalo turėti reikiamą žinių kiekį, sugebėti tiksliai ir logiškai išdėstyti savo mintis, mokėti savo teorines žinias pritaiky ti praktikoje. Todėl auklėji, mo uždaviniai reikalauja: U suteikti maksimumą žinių; 2) įdiegti, įgūdžius analizuoti bendrus leorinius ir specia lybės klausimus; 3) įskiepyti meilę savo profesijai! 4) suformuoti politiškai ''veiklią asmenybę. Idėjinis - politinis studen tų auklėjimas — tai ne šiaip idėjų propaganda, o sieki mas suformuoti ir įtvirtinti klasinį, politinį požiūrį į vi suomenės gyvenimo reiški mus ir išmokyti organizuoti savo veiklą taip, kad idėjos taptų materialine jos ener gija. Studentų auklėjimas turi savo specifiką, kuri išplaukia ls jaunimo vietos visuome nes gyvenime, tarybinio jau nimo specifinės vietos ir stu dentų, kaip socialinės gru. Peš, specifikos tarybinėje vi suomenėje. Reikia atsiminti svarbius jaunimo svorio au
gimo gyventojų tarpe, jo so cialinio aktyvumo brendimo ir greito biologinio - psicho loginio brendimo faktorius Socialinis gi jo subrendimas atsilieka. Jaunimas nėra pra ėjęs žiaurios gyvenimo mo kyklos, jis neturi gyvenimo ir klasių kovos patyrimo. Studentų idėjinio - politi nio auklėjimo formas ga lima išskirti tokias: 1) metodologinis ir metodinis darbas, t. y. auklėjimas mokymo procese ir už jo
profesinių, tiek politinių, tarptautinių ir kt.); 2) studentų domėjimasis moksline pasaulėžiūra ir siekimas ją susidaryti; 3) moralinis, do rovinis tobulėjimas; 4) kolektyvo brendimas ir kiek vieno supratimas savo vietos ir vaidmens jame. Auklėjimo efektyvumą, mokslinės pa saulėžiūros įsisavinimo laips nį parodo studentų pažangu mas, domėjimasis marksistine-leninine teorija, dalyva vimas visuomeniniame darbe.
I ix tpibuha jį
DĖSTYTOJŲ POLITINIOAUKLĖJAMOJO DARBO STUDENTŲ TARPE FORMOS IR METODAI
ribų; 2) politinis švietimas; 3) slįĮniėfifų visuomeninės ir kultūrinės veiklos organiza vimas. Visos šios trys formos turi sudaryti vieningą kom pleksą. Idėjinio — politinio darbo efektyvumas oriklausys nuo mokslo, mokymo darbo ir visuomeninės - po. litinės praktikos organizavi mo lygio bei jų vienybės. Mes turime nustatyti kiek vienos disciplinos idėjiniusteorinius ir socialinius, poli tinius pagrindus, jos ryšį su kitomis disciplinomis. Reikia išaiškinti studentams kiekiueno dalyko socialinę - poitinę reikšmę praktikai. Idėinis - politinis kiekvienos lisciplinos poveikis studen tams ir prasideda nuo jų supratimo, įsisąmoninimo kam reikalingas ir ką duo da vienas ar kitas da lykas. Kiekvienos discipli nos vystymosi istorijos at. skleidimas, idėjų perimamu mo parodymas turi didelę reikšmę dialektiniam mąsty mui ugdyti. Labai svarbu pa rodyti, kaip gyvenimas kelia mokslui problemas, kokie keliai ir metodai naudotini jų išsprendimui. Vadinasi, mokslo idėjinio . teorinio ly gio ir praktinės reikšmės at skleidimas yra pirmaeilis da lykas mokymo procese. Idėjinio - politinio darbo efektyvumo požymiai bus šie: 1) studentų siekimas įgy ti 'kuo daugiau žinių (tiek
Žinios turi tapti įsitikini mu. Tai priklauso nuo dės tytojų meistriškumo ir pačių studentų suinteresuotumo, jų domėjimosi. Kol nebus stu dentų intereso kūrybiškai įsisavinti žinias, tos žinios netaps jų įsitikinimu, o bus išmoktos mechaniškai. Studentų mokslinės pasau lėžiūros formavimuisi tinka disputai, referatų ruošimas ir jų nagrinėjimas, darbas su knyga. Labai svarbus daly kas yra studentų dalyvavi mas visuomeninėje - politi nėje veikloje. Jie pratinasi nesitaikstyti su antivisuome niniais reiškiniais, ir toji veikla yra jų pažiūrų bei įsitikinimų brandumo kriteri. jus. Tarp studentų mokymosi ir visuomeninio - politinio darbo turi būti nepertraukia mas ryšys. Studentų auklėjimui vie nodai svarbūs objektyvūs ir subjektyvūs faktoriai. Objek tyvūs faktoriai bus: mokslo pasiekimai, materialinė mo kymo bazė, buitinės sąlygos. Subjektyvūs faktoriai: studen tų sąmoningas supratimas įsigyti kuo daugiau būsimai praktinei veiklai reikalingų žinių ir įgūdžių, išugdyti savyje aukštos moralės princi pus. Nereikia užmiršti ir va. dinamos mikroaplinkos po veikio, t. y. kokia padėtis fakultete, kurse ir grupėje. Kiekvieno dėstytojo parei ga kuo pilniau panaudoti
dėstomo dalyko noveikį stu dentų komunistiniam auklė jimui, atkreipiant dėmesį / tarybinio patriotizmo, inter nacionalizmo, tarybinių tau tų draugystės ir bendradar biavimo, tarybinės moralės, tarybinio inteligento forma vimą. Taip pat būtina de maskuoti buržuazinių teorijų antimokslinį pobūdį, duoti atkirtį antitarybiniams išpuo liams ir šmeižtams. Auklėja masis poveikis priklausys nuo disciplinos turinio ir dėstytojo profesinio - meto, dinio pasiruošimo, jo asme ninių savybių. Didelę auklėjamąją reikš mę turi studentų savarankiš. ko darbo organizacija ir kontrolė. Tik įgiję įgūdžius savarankiškai analizuoti klau simus, studentai bus tvirtų įsitikinimų ir sugebės ginti savo nuomonę. Kalbėdamas studentų sąskrydyje apie sa varankiško darbo reikšmę, drg. L. Brežnevas nabrėžė, kad mokymo procesas šian dien vis labiau remiasi sava rankiška, artima tiriamajai, studento veikla. Auklėdami studentus, ne turime užmiršti socialinių są lygų ir procesų, politinių faktorių, kurie turi didelę įtaką. Reikia sumaniai veikti, atsižvelgiant į gyvenimo be sikeičiančius reikalavimus, neslėpti sunkumų, trūkumų, pasitaikančių klaidų ir iš aiškinti jų priežastis. Dėstytojams didelę pagal bą sudėtingame auklėjimo darbe turi suteikti komjau nimo organizacija. L. Brežne vas pabrėžė: „Komjaunime vaikinai ir merginos pralei džia tuos metus, kai formuo jasi charakteris, pasaulėžiū. ra, ryškėja gyvenimo pozici jos. Jeigu tu šiuo laikotar piu neišmokai sąžiningai dirbti, nepamėgai kaupti ži nias, nemoki atskirti tiesos nuo melo, tikrųjų gyvenimo vertybių nuo tariamųjų, — susigrąžinti tai, ko netekai bus sunku". Šiuos žodžius turi gerai įsidėmėti visi stu dentai ir ruoštis būti akty viais komunistinės visuome nės kūrėjais. Prof. S. VANSEVlClUS Valstybės ir teisės teorijos ir istorijos katedros vedėjas
E. Baškytės pavardę minėjome dar praeitame laikraščio numeryje, kai rašėme apie sėkmingą jos ir kitų Gamtos fakulteto studentų pasirodymą sąjunginės olimpiados „Studentas ir mokslo bei technikos pažanga" respubliki niame ture. E. BASKYTE, IV k. biologė, jau baigė pava sario sesiją. Ir vėl sėkmė — visi egzaminai išlaikyti pen ketais.
Pavasario egzaminai Gamtos fakultete Kas dar kartą peržvelgia užrašus, kas su draugais šnekuočiuojasi, kas autoritetingu tonu pareiškia, kad ko ne privalgei, to neprilaižysi. O kai kam iš gamtininkų sesija praeity. Biologų IV, geo logų III ir IV kursams jau prasidėjo praktika. Kaip jiems sekėsi sesijos metu? Ar visi sugebėjo atsispirti pava sario vilionėms? Tik labai gerai vertino dėstytojai biologės E. Baškytės atsakymus. Gerai egzaminus laikė E. Baškytės kurso drau gai R. Alaburdaitė, ir R. Kliminskas. Nė vienam biolo gui pavasaris „kojos nepakišo", bet sugebėjo „apsukti galvas" kai kuriems geologams. M. Vitolos (III k.) ir G. Timakovos (iIV k.) pavardes dekanatas pasiūlė išbrauk ti iš studentų sąrašų, o trečiakursiams P. Skarankevič ir B. Sibiliovui egzaminus teks laikyti tik rudenį. Penketais egzaminus laikė ketvirtakursiai geologai L Furman, L. Primudrova, J. Mockevičius ir trečiakursis Š. Martinas. Gerai dėstytojai vertino D. Baltrušaitytę (III k.) ir V. Rimšą (III k.). Jeigu peržvelgsime žiemos sesijos egzaminų suvestines, tai reikės pripažinti, kad jos rezultatai buvo geresni. Bio logai galėjo didžiuotis penkiais pirmūnais, o dabar tik vie nu. Geologų trečiame kurse jų buvo du, o ketvirtame kaip ir dabar — trys, bet čia žiemos sesijos naudai nusveria dabartiniai skolininkai. Ne vienas nusišypsojęs pasakysim: „Pavasaris!" Gal pirmiausia reikėtų kritiškiau pažvelgti į save, išguiti tinginystę ir aplaidumą, kuris leidžia stu dijuoti tik šiaip sau. R. ZALESKYTE
rodničius prisiminė tuos įvykius, kurie vyko besi baigiant ir pasibaigus ka Matematikai rui. Studentai patys turė jo važiuoti į mišką prisi švenčia kirsti arba parsivežti prikirstų malkų, nes fakulte te tada dar jokio centrinio Tarybų Lietuvos šildymo nebuvo. Važiuo Visą savaitę Matemati davo visaip: ir vieni, ir kos ir mechanikos fakulte drauge su dėstytojais... išvadavimo iš te buvo iškilminga nuotai Nepaprastai įdomiai pa ka — drauge su fizikais sakojo Fizikos ir mate fakultetas šventė atkūri matikos instituto direkto fašistinių grobikų mo 30-metį, kuris sutapo rius, akademikas, prof. dr. su Vilniaus išvadavimo V. Statulevičius. Jis kal metinėmis. Kiekvieną die bėjo apie ateities matema ir savo fakulteto ną stenduose pasirodydavo tikos problemas ir ypač naujos nuotraukos, liu jos pritaikymo sritis. Su atkūrimo dijančios apie katedrų dar žinojome, kodėl matemati bą, fakulteto istoriją, Bu kai negauna Nobelio pre trisdešimtmetį vo geometrų, tikimybinin- mijos. Mat, jaunas mate kų, skaičiavimo ir taiko matikas paviliojo Nobelio mosios matematikos die žmoną, ir šis savo testa nos. mente paskelbė, kad jo O šeštadienį įvyko iškil premijas galės gauti visi, mingas šventinės savaitės išskyrus matematikus... uždarymo aktas. Matema Keletą žodžių tarė pir tikos didžioji auditorija masis fakulteto komjauni prisipildė ne tik mūsiškių mo sekretorius A. BolotiUniversitete tikslieji moks universitetiečių, bet ir nas. ir matematika atsirado ne Universiteto komjau lai svečių iš kitų šalies aukš iš karto, nors jau gana se tųjų mokyklų. Iškilmin nimo komiteto narys M. niai. Dar 1650 m. išėjo jo gą susirinkimą pradėjo Bložė geriausiems fakulte absolvento, magistro K. Sifakulteto dekanas docen to aktyvistams įteikė ko monavičiaus lotyniškai para šytas taikomosios mechani tas A. Raudeliūnas. Buvo miteto Garbės raštus. Kalbėjo gruzinai, armė kos veikalas, išverstas į dau apžvelgti pirmieji matema tikų žingsniai po karo, fa nai, leningradiečiai, toms- gelį Europos kalbų — ,.Didy artilerijos menas". kulteto kelias per 30 me kiečiai ir minskiečiai. sisUniversitetui 1773 m. iš tų, jo pasiekimai, kalbėta Kiekvienas jų įteikė po sivadavus iš jėzuitų ir per apie fakulteto augimą, dovanėlę. ėjus Edukacinės komisijos ži mokslo ir mokymo darbo Susirinkimo pabaigoje nion, buvo įsteigtos dvi ko. perspektyvas, studentų buvo apdovanoti geriausi legijos (fakultetai). Fizinių fakulteto studentai, olim mokslų kolegijoje buvo dės buitį. toma ir matematika bei me Pirmasis pokario fakul piados nugalėtojai. V. PIEKAITĖ chanika. Prijungus Lietuvą teto dekanas doc. H. Ho-
SAVAITĖS ILGUMO ŠVENTĖ
Prof. Z. Žemaitis, doc. B. Voronkovas, prof. P. Brazdžiūnas su 1951 metų laidos matematikais: (antroje eilėje iš kairės) I. Lempertas (Mokslinio komunizmo katedros docentas), P. Golokvosčius (fakulteto docentas), J. Urbelis (KPI docentas), A. Alekse, jenka (mokytojas).
Dešimtmečių pėdsakai
Ar žinai, kad... .. .1945 m. fakultete buvo 7 komjaunuoliai. Jų tarpe dabartinis Universiteto rek torius prof. dr. J. Kubilius, LTSR Mokslų akademijos viceprezidentas prof. J. Požė ra, FF Teorinės fizikos ka tedros prof. V. Sugurovas. Šiuo metu fakultete vien stu dentų apie 767 komjaunuoliai (su dėstytojais ir skaičiavinagRi-...
mo centro darbuotojais — 805). . . .fakultete yra 5 profeso riai ir mokslų daktarai, 32 mokslų kandidatai. . . .pirmuoju fakulteto kom jaunimo organizacijos sekre toriumi 1945—1946 m. buvo II kurso studentas A. Bolotinas (šiuo metu Teorinės fizi kos katedros profesorius). . . .Dabar fakultete yra 13 matematikų-studentų šeimų.
prie Rusijos, Universitete įsteigti trys fakultetai. Fizi. kos fakultete buvo šešios katedros, tarp jų — Gry nosios matematikos ir Taiko mosios matematikos. To meto aukštąją matematiką dėstė nuo 1780 m. P. M. Norvai ša, pasižymėjęs ir kaip in žinierius. Tikimybių teorijos katedra buvo įsteigta 1830 m. ir tą teoriją pirmasis pradėjo dėstyti jaunas vilnie tis matematikas Zigmantas Revkovskis. Apie abu tuos
matematikus rašė mūsų fa kulteto profesorius Z. Že maitis; jis rado ir Rasų ka pinėse užmirštą savo bend ravardžio Revkovskio kapą o vėliau pats buvo netolie se palaidotas. Įsteigtame 1922 m. Kaune Lietuvos universitete buvo didelis Matematikos-gamtos fakultetas, atitinkąs dabarti nius mūsų Matematikos ir mechanikos, Fizikos, Chemi jos ir Gamtos fakultetus. Jam visą laiką vado vavo kasmet perrenkamas matematikos profesorius Zig mas Žemaitis. Jis nuo 1930 m. buvo ir geometrijos ka. tedros vedėjas. Fakulteto moksliniai darbai nebuvo gausūs. Lietuvių kalba buvo išleisti diferencialinių lygčių (O. Folkas) ir analizinės geo metrijos (P. Katilius) vadovė liai. Iki 1940 m. fakultetą baigė apie 70 matematikų. Ne per daug, prisiminus, kad kitais metais j pirmą kursą bus priimami 225. .. 1940 m., atkūrus Lietuvoje Tarybų valdžią, universitetas
Kaune virto Kauno universi tetu, vėliau tapusiu KPI ir Medicinos instituto baze, o Matematikos-gamtos fakul tetas (ir keli kiti) — persi kėlė į Vilniaus universitetą. Fakulteto dekanu buvo che mikas prof. J. Matulis (da bar — LTSR Mokslų akade mijos prezidentas), vienas iš prodekanų — matematikas doc. P. Katilius. Į fakultetą įstojo apie 90 studentų ma tematikų. Hitlerinei Vokieti jai okupavus Lietuvą, uni versitetas pradžioje merdėjo, o 1943 m. kovo 17 d. buvo visai uždarytas ir apiplėštas. 1944 m. liepos 3 d. prasi, dėjo kovos dėl Vilniaus iš vadavimo. Mieste nebuvo nė vieno sveiko lango stiklo. Namai buvo ne tiek subombor'duoti, kiek vokiečių trau kiantis sudeginti — sienos dažniausiai likdavo sveikos, tik be stogų, grindų, lubų, langų ir durų; namai primi nė dėžutes. Nustojus bomborduoti, vyko aršios kovos gatvėse, nes Tarybinė Armi ja miestą apsupo. Vilnius bu vo išvaduotas liepos 13 d.
rytą. Jau liepos 15 d. Uni versiteto darbuotojų būrelis susirinko dabartinėje buhal terijoje. Čia pat buvo ir naujasis rektorius — prof. K. Bieliukas. Šių eilučių auto riui teko rašyti,laikinus dar bo pažymėjimus. Rudeniui ir žiemai atėjus, dar daug kur nebuvo kūrenama, trūko lan gų stiklų ir pan. Pamažu tvarkėsi miestas. Vieton vi. sai sugniuždyto geležinio til to prie dab. Dzeržinskio gat vės buvo gana greitai pionie rių pastatytas medinis tiltas, vėliau greta statė dabartinį. Atsistatė ir universitetas, iš kilo nauji bendrabučiai. Antruoju WU rektoriumi 1946—48 m. buvo matemati kas prof. Z. Žemaitis, o po dešimties metų nuo 1958 m. iki dabar universitetui vado vauja antras matematikas prof. J. Kubilius. Fakultetai, kaip gyvo organizmo celės, ima daugintis skilimu. Iš Matematikos-gamtos fakul teto, atsiskyrus 1945 m. gam tininkams ir chemikams, pa. sidarė Fizikos ir matemati kos fakultetas, po dešimties metų (1965 m.) suskilęs į Fi zikos fakultetą ir Matemati kos mechanikos fakultetą. Doc. Vyt. PAULAUSKAS
■
Matematikų šventės vaizdai (iš kairės):' kalba Fizikos ir matematikos instituto di rektorius prof. V. Statulevičius; daugiausia aplodismentų koncerte susilaukė III k. studento R. Misiuko triukai; pirmakursis A. Mikėnas žaidžia simultaną prie dešimties lentų; garbingi iškilmių dalyviai — pirmasis pokario fakulteto dekanas doc. H. Horodničius ir Geometrijos katedros vedėjas prof. P. Katilius.
Į Maskvą važiuos musų fizikai Respublikos aukštųjų mokyklų fizikų olimpiadoje mūsų universiteto darbę gynė dvi studentų komandos: ne fizikos specialybės ir specialistų. Nespecialistams nesisekė, o specialistų grupėje, kur varžėsi VVU, VVPI, SPI fizikų komandos, rezultatai džiugūs. Olimpiada vyko dviem ratais: pirmiausia fizikai
turėjo išspręsti uždavinius, o paskui atlikti laboratorinius darbus. Susumavus rezultatus, paaiškėjo, kad Universiteto komanda olimpiadoje buvo nepralenkiama. Pirmąsias penkias vietas užėmė mūsų fizikai: I vieta —E. Kuokštis (III k.), II vieta — Br. Kaulakis (IV k.), III vieta — J. Kutra — (III k.), IV vieta — N.
Zologinas (III k,), V vieta — H. Mykolaitis (IV k.). Šeštoje vietoje liko ŠPI komandos atstovas, o septintoje — VVPI. Pirmieji penki nugalėtojai rudenį gins respublikos fizikų garbę sąjunginės olimpiados „Studentas ir mokslo bei technikos pažanga“ paskutiniame ture Maskvoje, R. ZALESKYTĖ.
Prie Estetinio lavinimo ka tedros surengta nauja dailės mėgėjų parodėlė. Eksponuo jama 20 Dailės studijos na rių darbų, pieštų daugiausia akvarele, anglimi, tempera. Piešiniams netrūksta įvairu mo, ryškiai pastebimas kiek vieno skirtingas braižas. Ekspozicijoje išsiskiria V. Gocento darbai. Autorius stengiasi visiškai savarankiš kai suręsti savo temas. Ryš kesniu koloritu, plačiu potė. piu patraukia N. Bulotaitės akvarelės. Darbai nutapyti laisvai, išraiškingai. Origina lios V. Deltuvaitės figūrinės kompozicijos. Savita kūrybi-
DAILĖS STUDIJOJE nė mąstysena jaučiama J. Markevičiūtės ir kitų dar buose. Parodėlė — tai savotiška darbo ataskaita. Lyginant su praėjusių metų darbais, čia matosi daug naujų bruožų: padaugėjo figūrinių kompo zicijų, atsirado įvairesnių te mų, ieškoma naujų išraiškos būdų. Studijos vadovas K. Dereš kevičius daugiausia dėmesio skiria patiems pagrindams:
piešimui, kompozicijai, akva relei. Aišku, norint laisvai valdyti pieštuką, suprasti dailės istoriją, neužtenka tų dviejų vakarų per savaitę Reikia atkakliai dirbti ir sa varankiškai. Dailės studiją lanko įvai rių fakultetų studentai. Šiais metais N. Bulotaite ir V. Gocentas gaus studijos baigimo pažymėjimus. Studi jos tikslas — ne tik per tre jus metus paruošti piešimo mokytojus. Svarbiausia, tut būt, formuoti savitą meninį skonį, atvesti žmogų į nepa prastą šalį — į meną. R. JOKANTAITt
Penki matematikos žingsniai įvairiais taikomosios matema tinės statistikos klausimais.
’akulteto dekanas doc. A. taudeliūnas.
Šis žiupsnelis faktų — ban. lymas papasakoti, tegu ir es miškai, apie penkių fakulteo katedrų darbą, apie Uniersiteto matematikų darbus >er trisdešimt tarybinių metų, (artu tai pasakojimas apie grybinių respublikų draugysės jėgą, kuri padėjo Lietuvos natematikų vardą išgarsinti įž respublikos ribų — Tarybų ąjungoje ir pasaulyje. Šis pasakojimas apie vieną fa;ultetą — labai tipiškas ir būlingas visam Universitetui, leatpažįstamai pasikeitusiam >er tuos trisdešimt metų.
•
Darbuotojų skaičiumi Ma tematinės analizės katedra ne didelė, bet jos dėstytojai skaito pagrindinių matemati nių disciplinų paskaitas ir ve da šių dalykų pratybas. Tai gi katedrai tenka nemaža atsakomybė, ruošiant aukštos kvalifikacijos specialistus, ge rinant pedagoginio ir meto dinio darbo formas. Katedros dėstytojai dirba, apskritai, nemažą mokslo ti riamąjį darbą. Nagrinėjamos penkios temos, sudarančios problemą: „Funkcijų teorija, diferencialinės ir funkcionalinės lygtys. Matematikos isto rija“. Ypač sėkmingai šiame bare darbuojasi katedros do centai V. Kabaila ir A. Janu šauskas, v. d. P. Rumšas. Katedra palaiko mokslinius ryšius su Lietuvos TSR MA Fizikos matematikos institutu, kitomis TSRS mokslo įstaigo mis. Katedroje lankėsi Lenin grado ir Charkovo univer sitetų profesoriai Chavinas ir Ostrovskis. Jie perskaitė ke letą paskaitų įvairiais funkci jų teorijos klausimais. Nese niai katedros dėstytojai klau sė įdomias paskaitas, kuriose buvo nagrinėjamos kai ku Universiteto rektorius, Tiki rios funkcionalinės analizės problemos — jas skaitė Pra mybių teorijos ir skaičių teo hos universiteto docentas Jo- rijos katedros vedėjas prof. sef Kolomy. Tai jau antras jo dr. J. Kubilius. apsilankymas mūsų fakultete per pastaruosius trejus me tus. Į Greisvaldo universite tą (VDR) buvo išvykęs mūsų Profesoriui P. Katiliui už katedros docentas A. Nagelė. aukšto mokslinio ir metodi Ryšiai plečiasi ir įvairėja. nio lygio vadovėlius paskirta respublikinė premija. Mūsų geometrų darbai la bai vertinami, sąjunginėse Kokie gi Geometrijos geometrų konferencijose daž katedros pasiekimai? nai minima Lietuvos geomet Vienas didžiausių __ origi rų mokykla. Mus įpareigojo nalūs šių geometrijos disci 1975 metais organizuoti są plinų vadovėliai: P. Katiliaus junginę geometrų konferenci „Analizinė geometrija“ (1940. ją Vilniuje, taigi visi norin 1956, 1973) „.Diferencialinė tieji galės atvykti į ją, ar geometrija" (1961), „Geomet čiau susipažinti su tarybi rijos pagrindai“ (1966), K. niais ir užsienio geometrais, Grincevičiaus, P. Vaško „Pro- jų darbais. jektyvinė geometrija" (1966). Šiandieną aštuoni IV k. stu Tai pirmieji originalūs vado dentai rašo topologijos kursi vėliai mūsų studentams. nius darbus, kitais metais tas pačias temas jie spręs ir diplominiuose darbuose. Šian dieną absolventai Endriuška, Karčiauskas, Meilūnas gina diplominius darbus, kitais metais jie Jau papildys ka tedros dėstytojų eiles, sava rankiškai dirbs pedagoginį mokslinį darbą, ruošis toli mesniam mokslo darbui as pirantūroje. Pernai čeponkus buvo jau nas katedros dėtytojas, šian dieną jis Jau Leningrado uni versiteto aspirantas, vado vaujamas vieno geriausių TSRS topologų prof. Rochlino, rašo kandidatinę diser taciją. Dar pernai Lapinskas buvo Varšuvos universiteto aspirantas, o jo vadovas — pasaulinio masto topologas prof. Barsukas, o šiandieną, grįžęs į katedrą, dirba peda gogini darbą, ruošiasi ginti disertaciją. Si katedros topo logų judėjimo dinamika aiš kiai rodo, kad Vilniaus uni versitete formuojasi dar vie na labai reikalingos matema tikos srities mokykla.
liau pavadinta Bendrosios matematikos katedra. Šios katedros vedėju buvo pa skirtas G. Žilinskas (1910 — 1968). 1946 m. Vilniaus universi tetą baigia dabartinis musų rektorius Jonas Kubilius. Nepaprastai platūs moksli niai ir visuomeniniai intere sai, savarankiški matemati niai tyrinėjimai padaro J. Ku bilių studijuojančio jaunimo traukos į mokslą centru. 1951 m. J. Kubilius grįžta iš aspirantūros jau pilnai su brendęs mokslininkas, nema ža nuveikęs skaičių teorijos ir tikimybių teorijos srityje. 1957 m. J. Kubilius Jau mokslo daktaras, suformula vęs naują matematikos šaką — tikimybinę skaičių teori ją-
Didžiausi Taikomosios maematikos katedros dėstytojų aimėjimai pasiekti teoriniuoe darbuose. Plačiai musų šayje ir užsienyje žinomi prof. Ir. Grigelionio ir jo mokinių . m. m. kandidatų R. Kudžios ir V. Mackevičiaus dar ai atsitiktinių procesų teorioje. Jų gretas papildo gra uš būrys studentų ir aspiantų. Kaip tik šia kryptimi teityje katedra augs ir plės prendžiamų problemų ratą. Tradicinė Lietuvos matekinių problemų sprendiių dydžių sumų tikimybiių pasiskirstymų asimpJtinių savybių tyrimai. Šio■ srityje dirba ir ateityje irbs doc. A. Raudeliūnas, oc. A. Bikelis, fiz.-mat. m. andidatai E. Misevičius ir P. aitkus. Išvystytus metodus qautus rezultatus ateityje umato taikyti įvairių statislatikų tematika — atsitikti nuose. Vaisingai darbuojasi stastikai f.-m. m. k. J. Kruopis J. Jusas, sprendžiantys 'airias gamybos sritis apimnančius klausimus, biologijos geologijos problemas. Jie, •ęninteliai mokslų kandida•' profesionalai-statistikai ietuvoje, prof. Bolševo mo• niai, noriai talkininkaują ^publikos mokslininkams ir •žinieriams, rašo knygas
Prodekanas, Skaičiavimo ma tematikos katedros vedėjas doc. V. Merkys.
1960 m. — Bendrosios ma tematikos katedra skyla į dvi katedras: Skaičiavimo matematikos ir Tikimybių teo rijos ir skaičių teorijos. Pro fesorius J. Kubilius yra iš renkamas Tikimybių teorijos ir skaičių teorijos katedros vedėju. Nuo 1955 m. prie katedros veikia prof. J. Kubiliaus va dovaujamas Tikimybių teori jos ir matematinės statisti kos mokslinis seminaras. Pastaruoju metu veikia dar du mažesnės apimties moks liniai seminarai skaičių teo rijos ir tikimybių teorijos klausimams nagrinėti. Intensyvus mokslinis dar bas, mokslinės komandiruotės, mokslinės konferencijos šaly je ir užsienyje buvo akstinu platiems moksliniams ryšiams susiformuoti. Katedros moks linio seminaro darbe yra dalyvavę ir mokslinius pranešimus darę žymiau si Tarybų Sąjungos ti kimybių teorijos, matemati nės statistikos ir skaičių teorijos specialistai, taip pat 1944 liepos 16 d. pradeda nemažai žymių specialistų dirbti Algebros katedra, vė iš užsienio.
ODIS DIDŽIAUSIAM IATEMATIKŲ ŠVENTES RGANIZATORIUI: Labai džiaugiamės, kad kar. i su studentais tiek oficialia. in>e fakulteto jubiliejaus
minėjime, tiek baigiamajame matematikų dienų vakare da lyvavo ir dėstytojai. Todėl dar kartą visų or ganizatorių ir studentų var du dėkojame fakulteto de kanui doc. A. Raudeliūnui,
prodekanui doc. V. Merkiui, katedrų vedėjams ir dėstyto jams už nuoširdžią paramą ir aktyvų dalyvavimą visų ma tematikų šventėje. Maloniausia tai, kad mū sų šventė buvo internacio
Sekmadienį prie Universigreta lietuvių literatū>s pradininko K. Donelaičio -minklo, suliepsnojo „Poejos pavasario 74" aukuras, ia įvyko baigiamasis šios ’ezijos šventės vakaras, mentės dalyvius pasveikino lesto vykdomojo komiteto iniininko pavaduotoja S. lacikaitė. Savo eiles skaitė airių kartų lietuvių poetai, ečiai iš Leningrado, Balrusijos, Turkmėnijos. Keturias dienas Tarybų etuvoje liepsnojusį dešim1° Poezijos pavasario degužgesina jaunieji Univerteto literatai. Šventė bai:sl> o poezija kaip ir iki lieka mūsų sielose.
Taikomosios mechanikos ka tedros vedėjas doc. A. Bike lis.
Skaičiavimo matematikos specialistų ruošimo užuomaz ga — 1959 m. pavasario se mestras. Tada dr. J. Kubi liaus iniciatyva ši specialy bė buvo įvesta tuomet buvu siame Fizikos ir matemati kos fakultete. Ja rūpinosi bendrosios matematikos ka tedra, kuriai vadovavo doc. G. Žilinskas. Katedroje dir bo dr. J. Kubilius, vyr. dės tytojai Vyt. Statulevičius, A. Raudeliūnas. A. Miliušis, asis tentai R. Uždavinys, A. Matuliauskas, H. Jasiūnas, asp. Br. Grigelionis ir kiti. Pirmoji praktika ESM buvo 1961.X.14 —XI.30 Rygos Stučkos universiteto skaičiavimo centre. Praktikai vadovavo J. Ambrasas, vizitavo doc. B. Voronkovas. Į praktiką buvo išvykę 1962 m. laidos IV kur so skaičiuotojai. Nuo 1965 m. šią praktiką studentai atlieka mūsų skaičiavimo centre. 1963 — 64 m. m. išvyko tęs ti studijų į Maskvos M. Lo monosovo universitetą, j III bei IV kursą, šie skaičiavimo matematikos specializacijos studentai: B. Mekaitė, D. Kaušylaltė (dabar Raškinienė), A. čaplinskas, VI. Tumasonis, F. Ivanauskas ir kt. Baigę universitetą ir beveik visi apsigynę kandidatines diser tacijas, grįžo I mūsų fakulte tą ir papildė Skaičiavimo ma tematikos katedros bei Skai čiavimo centro darbuotojų kolektyvą. Iki 1973 m. birželio mėn. 30 d. skaičiavimo matemati kos specializaciją baigė apie 400 absolventų. Dauguma iš jų dirba įvairiuose mūsų res publikos skaičiavimo cent ruose, gamyklų konstravimo biuruose, mokslo-tiriamuosiuose institutuose ir kt.
Fakulteto katedrų laukia di deli planai mokslo ir peda goginiame darbe. Juos galima Įgyvendinti tik su jaunatviška energija, kurios su kaupu tu ri studentai, ir žinomų profe sorių didžiuliu patyrimu, ir jaunų dėstytojų entuziazmu. Laukia naujos mokslo aukš tumos, kurios, neabejojame, bus pasiektos.
1. Ką darytum, jei tave vienai dienai paskirtų fakul teto dekanu? Rimtai pagalvočiau apie rektoriaus kėdę. 2. Kokie drabužiai pato giausi per sesiją? Su kuriais pati jautiesi ra miai ir patogiai, o jaudina si dėstytojas. 3. Kas tai yra studentiškos vedybos? Gyvenimas skirtinguose bendrabučiuose. 4. Kaip pavasaris veikia studentus? Mokymasis artėja j nulį, žinios — į E (epsilon), pažy mys — į trejetą. 5. Ką darytumėt, jei pa matytumėt degantį fakultetą? Pagaliau!!! 6. Ką jūs galvojat apie daugybos lentelę? Nebloga tema būsimai di sertacijai. 7. Kuo studentas panašus j eolutę? Žiemą-vasarą „žaliuoja", Bokalus bare skaičiuoja. „Rašaliuko" šiek tiek gavęs, Apželia spygliais, vargšelis! Nuo alučio pažaliavęs, Jis „šakojas" skolą gavęs. 8. Ko papūga gali išmokti iš matematiko? Šnekėti tai, ko pats nesu pranti. 9. Kas buvo pirmas ma tematikas ir ką jis skaičia vo? Adomas pavėlavo į eilinį pasimatymą su Ieva. Ta, ap akinta pavydo: — Ką, jau kitą turi? Tau manęs neužtenka? Adomas: — Brangioji, tesaugo mus viešpats dievas. Juk tu vie nintelė esi rojuje. Ieva nuraudo, bet vakare suskaičiavo Adomo šonkau lius. Pirmoji matematikė buvo Ieva! 10. Ką jūs darytumėt, jei profkomitetas paskirtų jums 100 rublių pašalpą? Nesityčiokit iš vargšo stu dento!
SPORTAS
Matematinės analizės kated ros vedėjas doc. A. Miškevičius.
Šachmatai. MMF tarpkursij nėse šachmatų varžybose da lyvavo penkios komandos. Į finalą iškopė dėstytojai ir pir makursiai. Pastarieji, turėda mi savo gretose tris kandida tus į TSRS sporto meistrus, susitikimą laimėjo rezultatu 6:4 ir tapo čempionais. Šaškės. Šaškių turnyre daly vavo keturios komandos. Fi nale antrakursiai nugalėjo ketvirtakursius 5 : 3.
nalinė. Į ją atvyko Jerevano, nių, Universitetą, ir žinoma, Tbilisio, Leningrado, Tomsko, apie Matematikos ir mecha Minsko universitetų mate nikos fakultetą. matikai, kuriuos matėme vi E. ŽALYS suose mūsų renginiuose. Ti komjaunimo biuro narys, Pasakoj imą apie matema kimės, kad jie išsivežė ge atsakingas už kultmasinį tikus parengti padėjo ketriausius įspūdžius apie Vil darbą virtakursė M. STEPŠYTE.
Kasdieną, visą gyvenimą BUK SVEIKAS!
„O tai linksmas šokimėlis!..“ Sudūzgia trimitai, į priekį išeina pranešėja, ir sausakim ša Aktų salė jau ploja res publikos nusipelniusiam ko. lektyvui — Universiteto stu dentų dainų ir šokių ansamb liui. Naujos programos — „Tė viškės garsų" premjera. Mūsų ansambliui, paly ginus su kitais, būdin giausia, kad programa — ne daina po dainos, ne šo kis po šokio, o vieningas audinys. Dainininkai, orkest rantai, šokėjai savo išsidėsty mu scenoje, judesiais papildo vieni kitus, todėl išvengiama statiškumo, akademiškumo — didžiausio tokio pobūdžio an samblių priešo. Tegu šoka ir
viena pora — ji nesijaus „vie niša". . . Tai pasiekta ilgų re. peticijų — didelio prakaito kaina. Apskaičiuotas kiekvie nas judesys — kitaip būtų ne reikšminga erzelynė. . . Piemenų išdaiginis šokis „Spirgis" — pirmas toks an samblių praktikoje. Derinama pagrindinių šokėjų interpreta vimo laisvė ir sudėtingos šo kio figūros. Taipogi pirmą kartą ansamblyje pragysta lū pinė armonikėlė — koks „ga nymas" be jos?! Ir naujieji ansambliečių dra bužiai — ne uniforminiai, o kiekvieno kuo nors kitokie, apibūdinantys „vakarotoją". — Juk mergaitės visada rungtyniauja — kiekviena no
ri atrodyti kuo šypsosi vadovas.
gražiau! —
. . .Iš toli — iš salės suža vėtas žiūrovas mato šypsenų šypsenas, lengvas šokėjų ko jas, girdi birbynių murki mą. . . O iš arčiau pamatai, kad šokėjai permirkę prakaitu, už dusę. Taip pat — iš tolo — kai kurie studentai pagalvoja: „O, ansambliečiai! Jiems smagumynai: išvykos, koncer. tai, plojimai, kelionės po už sienius. .." O iš tikrųjų, an sambliečiai savo kolektyvui, dainai ir šokiui atiduoda visą savo laisvalaikį. Tardamas keletą pagiriamų
Poelgis poelgiui nelygu Vien per keturis šių metų mėnesius Vilniaus troleibusų valdybos kontrolieriai atėmė 1200 lengvatinių-vardinių bilietų už naudojimosi jais tai syklių pažeidimą. Daugelis studentų į bilietus neįrašo sa vo pavardės, kartu su juo ne visada pateikia studento pa žymėjimą. Lengvatiniais-vardiniais bilietais naudojasi ir kai kurie Gydytojų tobulini mosi fakulteto kursantai, nors ši lengvata jiems netaiko ma. Studentai pažeidė lengvati nių bilietų naudojimosi tai. sykles — tai tik viena bėda. Kita, ir ne mažesnė, kad bū dami kalti, jie grubiai elgiasi, LAIKRAŠTIS EINA NUO 1950 METŲ
įžeidinėja kontrolierius. Štai TF I k. studentas S. Bestolkovas, eismo revizorei paėmus negaliojantį bilietą ir baudą, jai net ėmė grąsinti. MF studentas G. Šimkūnas nepakluso kontrolierių reika lavimui atiduoti nesutvarkytą bilietą, tyčiojosi iš tarnybines pareigas atliekančių žmonių. TF studentė A. Pečiurytė naudojosi irgi bilietu, kuria me nebuvo įrašyta jos pavar dė. Kontrolieriui pareikalavus jį atiduoti, nepakluso, baudą mokėti irgi atsisakė. Šie faktai, minimi Troleibu sų valdybos viršininko atsiųs tame rašte, rodo, kad studen tai apsimeta nežiną lengvati-
KAINA 2 KAP.
nių-vardinių bilietų naudoji mosi taisyklių (nors jos už rašytos biliete), jas sąmonin gai pažeidinėja, būna nekultū ringi su Troleibusų valdybos darbuotojais. Jeigu yra tai. syklės — vadinasi, jų reikia
jų žodžių atlikėjų meistrišku mui, staiga imi ir pagalvo ji: ar ne per daug linksta ma į kaimo temą (prisimin kim dvi paskutines premje ras), — juk tam turime et nografinį ansamblį. Argi mes nepasigendame linksmos šiuo, laikinės studentų dainos, šo kio, įvairesnės tematikos, vi so to, kuo gyvas tarybinis akademinis jaunimas? Žiūrovų plojimai iškvietė į sceną ansamblio vadovą V. Aleksandravičių, choreogra fes LTSR nusipelniusias artis tes E. Morkūnienę ir T. Kalibataitę, choro vadovą LTSR n. a. V. Cetkauską, orkestro vadovus D. Cičinskienę ir A. Kirilauską. Su premjera! A. GENETIS R. VILAVICIAUS nuotr
laikytis. Kaltas tas, kas pažeidžia.
jas
Fizinė kultūra bet kuriame amžiuje labai svarbi: tai na tūralus geros sveikatos šalti nis. Mokslininkai paskaičiavo, kad prieš šimtą metų 94% energijos žemėje buvo paga minama žmogaus raumenų pagalba. Dabar tai sudaro tik 1%. Nors žymiai pasikei tė žmonių gyvenimo būdas, bet nepakito fizinės veiklos reikšmė žmogaus organizmui. Periodiškas raumenų susitraukinėjimas yra geriausias vi sų mūsų gyvybinių funkcijų stimuliatorius. Buvo tiriama fiziškai akty vių (sportininkai, kariai) ir neaktyvių (studentai, tarnau tojai) piliečių širdies būklė. Pasirodė, kad tose grupėse, kur judama mažiau, jau nuo 17—35 metų pasirodo širdies nusilpimo požymiai (veiklaus dykinėtojo širdis), padidėja kūno svoris. Jau dabar 50% moterų, 30% vyrų ir 10% vaikų turi per didelį svorį. Judėjimo nepakankamumas arba hipodinamija — tai ke lias į sveikatos žalojimą. Ty rimų duomenys parodė, kad protinio darbo žmonės, neuž siiminėju fizine kultūra, de šimt kartų dažniau suserga širdies ir kraujagyslių ligo mis, negu sportininkai. TSRS MA terapijos institute buvo atlikti tyrimai su grupe svei kų asmenų. 20 dienų jie gu lėjo lovoje, judėjo tik būti niausiais atvejais. Jau po 3 —5 d. pradėjo skaudėti nu garą, pablogėjo apetitas, miegas. Po eksperimento visi skundėsi raumenų silpnumu, judesių koordinacijos sutriki mu. Pakitusios funkcijos atsi statė tik po 8—10 dienų. Jau savo laiku Aristotelis sakė, kad niekas taip neišse kina ir neardo žmogaus, kaip kad ilga fizinė neveikia. Už siiminėjant vien tik protiniu darbu, žmogaus organizme atsiranda nepageidautinų pa kitimų. Širdies ir kraujagys lių sistema apsilpsta. Širdies raumuo darosi gležnas, grei tai sklerozuojasi. Smegenų žievėje vystosi slopinimo procesas, centrinės nervų sis temos tonusas pablogėja. To dėl darbingumas sumažėja. Aktyviai studijuojant, reikia teisingai organizuoti raciona lų poilsį. Poilsis — tai ne vien pasyvumas. Fiziologai jau seniai įrodė, kad, deri nant protinį darbą su fiziniu, produktyvumas žymiai dides nis. Estijoje buvo pabandyta per studentų egzaminų sesiją kasdieną organizuoti fizinio lavinimo užsiėmimus. Rezul tatai buvo geri. Studentams fizinė kultūra būtina. Ypač tai labai aktualu, baigus pir muosius du kursus, kai su šia disciplina atsisveikinama. Aktyviam poilsiui galime pasirinkti įvairias fizines
Nemažą pinigų sumą į Blai vinimo fondą įnešė Teisės fa kulteto ketvirtakursiai V. Sketeris ir V. Seliokas, Fizikos fakulteto II k. stud. R. Beza. kavičius. PASALINTI Tai tikrai kilniaširdis poel gis: juk mes gerai žinome, kaip studentai taupo kiek NEPAŽANGOS vieną kapeiką ir kaip ji rei kalinga jiems. Tegu šie vai kinai buvo tądien kiek ir STUDENTAI minkštesnės širdies — šiek tiek „truktelėję", tegu juos taip pasielgti ir paska tino milicijos darbuotojai, tas nė kiek nesumenkina to gra žaus gesto. Taip pasielgti ga li tik būsimieji teisininkai, Birželio 5 d. 18 vai. Kolonų na, ir dar vienas kitas fizi salėje renkasi studentų staty kas. ..
232000 Vilnius — MTP-3 REDAKCIJOS ADRESAS: Universiteto g. 3, „Tarybinis studentas" Telefonai — 25994, ketvirtadieniais spaustuvėje — 29815
Dėmesio!
priemones: tai higieninė gini, nastika, fizkultūrinės pauzės darbo metu, sportinės treniruotės, judrūs žaidimai, ėjimas, bėgimas. Žmogui būti na derinti ramybės periodus su energingais judesiais. Ta prasme šokiai muzikos ritmu turi svarbų fiziologinį pa grindą, ir jie išreiškia daugiau poreikį, o ne užgaidą. Žmones, mažiau dirbančius fiziškai, traukia labiau g r utį šokiai (tvistas, rok-en-rolas). Išplitimas intensyvių šokių, kai atliekami energingi kūno judesiai, turi savo dėsninga mus. Tai rodo, kad daug jau nimo neužsiima aktyvia fizine veikla. Pastaruoju metu iš fizinių priemonių labai dažnai kulti vuojamas ėjimas ir lėtas bė gimas. Šios abi fizinio akty vumo formos techniškai ne sudėtingos, gali būti pritai kytos bet kuriomis sąlygo mis, lengvai dozuojamos. Ei nant aktyviai dirba stam lūs kūno raumenys. Tai stimu liuoja širdies darbą, kvėpa vimą. Apie krūvio intensy.umą sprendžiame iš pulso ir kvėpavimo dažnio. Ramybė je šių rodiklių dydis būna 68—75 ir 12—15. Einant vi dutiniu tempu — 80—90 ir 20—25. Kai einama intensy viai, pulsas pasiekia 100 ir daugiau, kvėpavimas 40— 45. Rekomenduojama nueiti kas dieną 8—10 km. Pavargus daromos trumpos pauzės. Kartą apklausti mokslininkai pareiškė, kad geriausios min tys gimsta, einant pėsčiomis į darbą ar grįžtant namo. I Aristotelis savo mokinius mokė vaikščiodamas. Jis sa kydavo, kad, kūnui sušilus, mintis darosi gyvesnė. Labai puiki priemonė — I lėtas bėgimas. Pradedame I nuo 3—5 min. Kasdieną pri-1 dedama po 1—2 min. Tem-1 pas pasilieka lėtas. Palaips-1 niui be didesnio vargo bė-1 gama 30 min. ir net 1 vai. I Pavargus — pailsima ir vėl I bėgama. Bėgant kietesnių I keliu, patartina į sportinių I batukų užkulnius įsidėti pa-1 rolono pagalvėles. Tai apsiu-l go stuburą nuo per didelio I apkrovimo. Jeigu blogas I oras, galima bėgti vietoje I gerai išvėdintame kambary-1 je. Bėgimas gerai treniruoja I visas kūno sistemas, didina I ištvermę, reguliuoja svorį. I Pravartu įsigyti ekspan e-l rį, hantelius. Pratimai su jais! sustiprina raumenų sistemai pataiso kūno formą. Nors mes ir labai užsiėmė! bet nepamirškime kasdienį! skirti nors pusvalandį fizinei! kultūrai. Gera nuotaika, pa-l didėjęs darbingumas, išnykt! įvairūs negalavimai bus ge-Į riausias atpildas.
Doc. V. JONAITI'!
Istorijos fakulteto II k į studentai V. Brezentaitė, M Ramanauskaitė, S. Zvonkutėl Filologijos fakulteto I k| stud. A. Nikoličiūtė, II H stud. A. Šilinskas ir M. Pi f linskaitė.
bininkų Krymo būrys. Papil į domai priimami n—V kurst vaikinai.
Komjaunimo komitetas! _______________________
Tiražas 4100 egz. Užs. Nr. 2028 LV 00458
REDAKTORE' ALGIS KUSTA