VISŲ ŠALIŲ PROLETARAI, VIENYKITĖS!
o
O
CL
0
Taranas VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO PARTINIO BIURO. REKTORATO, KOMJAUNIMO IR PROFESINES SĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS Nr 21 (202)
1955 m
rugsėjo mėn- 2° d.,
ketvirtadienis.
i/
Studentų savarankiškose studijose nepaprastai didelį vaidmenį vaidina skaityklos. Juk tik skaityklose galima gauti įvairią literatūrą, kny gas, kurių nerasi nei bibliote koje, nei abonemente, nei kny gynuose. Universiteto bendro joje skaitykloje, kaip ir turi būti, yra geros darbo sąlygos, pulki darbo nuotaika, gerai organizuotas knygų, laikraščių bei žurnalų išdavimas. Ne be reikalo čia dažnai sutiksi Istorljos-filologljos fak. II k. lituanistus A. Sluckaltę, J. Stepšį, G. Kublliūtę, Z. Po cių; III kurso A. Trečiokaitę, L. Plungaitę, Z. Rezaltę, D. Petkevičiūtę ir eilę kitų. Sle studentai įprato dirbti skai tykloje, kur daug geriau pasi ruošti seminarams, konspek tuoti reikiamą literatūrą. Aiš ku, kad tokiems studentams, kurie jau nuo dabar sistemin gai dirba, egzaminų sesijos dienos tebus tik trumpo pakar tojimo ir apibendrinimo lai kotarpis. Tačiau dar yra daug stu dentų, kurie nepripažįsta sa varankiško darbo. Tokie stu dentai, kurie pasitenkina pa skaitose gaunamomis žiniomis, daro didžiausią klaidą. Iki šio laiko dar yra pustuštės kated rų ir fakultetų skaityklos, o bendroji skaitykla telankoma mažo studentų skaičiaus. Kaž kodėl dar iki šiolei neranda reikalo pradėti sistemingai dirbti skaityklose pirmo ir antro kursų žurnalistai, II ir Ill-čio kursų istorikai, biblio tekininkai ir kiti. Laikas, draugai, mesti iliuzijas apie pasiruošimą egzaminams „štur mu", laikas daugiau dėmesio skirti nuosekliam darbui skai tyklose, gilesniam disciplinų studijavimui. Nė nepasijusim, kai priartės egzaminų sesija, o ji negailestinga tiems, kurie mėgsta tik „studentauti".
Atrodo, neseniai prasidėjo nauji mokslo metai, tačiau uniIversiteto auditorijose, skaityklose, laboratorijose jau verda .■įtemptas kūrybinis darbas. Visuose fakultetuose, grupėse tuo pat metu vyksta savas, prasmingas gyvenimas. Vienur dirba ma rimtai, atsidėjus, gerai lankomos paskaitos, ruošiamasi pratyboms, seminarams, kitur, priešingai, jaučiamas sustingi mas, abejingumas mokslui, šventinės nuotaikos. Jau dabar ryškėja atskiro kolektyvo bruožai, darbo laimėjimai ir trūkumal. Svarbią vietą turi užimti universiteto gyvenime sieninė • spauda, kurios svarbiausias uždavinys — padėti rekto ratui, partinei ir visuomeninėms organizacijoms kelti mokslo i pažangumą, stiprinti drausmę, bolševikinės, principinės kri tikos ir savikritikos pagalba šalinti iš mūsų buities ir sąmo nės pasitaikančius visokio blogio recidyvus. Pažūrėkime, kaip vykdo šiuos uždavinius ir ką rašo pas kutinių metu pasirodę fakultetų sieniniai laikraščiai. Gamtos mokslų fakulteto sienlaikraštyje „Tarybinis gamttininkas" pasakojama apie tai, kokiais laimėjimais fakulteto •dėstytojų ir studentų kolektyvas sutiko ir pradėjo naujus mokslo metus, analizuojami pereitų metų darbo trūkumai, nurodomi keliai jiems išgyvendinti, naujam darbo ir mokslo pakilimui užtikrinti. Fakultetas gerai pasiruošė šiems mokslo metams. „Fakulteto katedros ir visi darbuotojai organizuotai įsutiko mokslo metų pradžią, nuo pirmos dienos pagal tvar karaštį vyksta paskaitos ir laboratoriniai darbai, absoliuti (studentų dauguma laiku atvyko ir įsijungė į studijas. Gerai pasirodė šiuo atžvilgiu I kurso studentai, kurių nė vienas iki •šiol nepažeidė darbo drausmės", — rašoma „Tarybinio gamjtininko" įžanginiame straipsnyje. Šis jaunųjų pirmo kurso gamtininkų ryžtas — būti pir maisiais darbe ir moksle — puikiai atsispindi studenčių Povllauskaitės, Pociūtės ir kitų pasisakymuose. Sienlaikraštyje daug įdomios medžiagos, vaizduojančios Ifakulteto studentų mokomąją ir gamybinę praktiką, kurią jie atliko respublikoje ir Įvairiose tarybų šalies vietose. Apie naujus visuomeninių organizacijų ir visų studentų uždavinius pradedant šiuos mokslo metus nemažai rašo Fizi kos-matematikos ir Chemijos fakultetų sienlaikraščiai. Mokslo metų pradžia sutampa su labai reikšmingu etapu komjaunimo organizacijos gyvenime —- ataskaitiniais-rinkiminials susirinkimais, kurie sienlaikraščių pasirodymo metu vy ko visuose universiteto fakultetuose. Todėl pirmas redkolegi jų rūpestis tuo metu turėjo būti — dalykiškas ir įvairiapu siškas komjaunimo organizacijų darbo klausimų nušvietimas. Deja, ne visų fakultetų sienlaikraščių redkolegijos tinkamai įvertino šį svarbų reikalą, štai Ekonomikos fakulteto sien laikraštyje „Tarybinis ekonomistas" gan plačiai nušviečiama ataskaitlnių-rinkiminių susirinkimų eiga ir rezultatai grupėse. Neatsispindi reikšmingos komjaunimo organizacijos dar bo laikotarpis Fizikos-matematikos fakulteto „Mokslą i gy venimą" sienlaikraštyje. Čia nemažai rašoma apie spaudos prenumeravimą, sportą, net respublikinę Dainų šventę, ta čiau tai, kas svarbiausia šiuo metu komjaunimo organizacijos gyvenime, visiškai apeinama. Kalbant apie visų fakultetų sienlaikraščius, reikia pažy mėti, kad jiems būdingas paradiškumas, aiškiai trūksta kriti nės medžiagos, mažai rašoma arba visai nerašoma apie moky mosi procesą fakultetuose ir grupėse, nenušviečiami studen tų kultūrinlo-buitinio gyvenimo klausimai. Sienlaikraščiuose pasigendama kritikinių žinučių, satyros, karikatūrų, nukreip tų prieš atsilikimą darbe ir moksle, akademinės drausmės laužymą, pasitaikančius amoralumo reiškinius studentų tarpe. Nusistebėjimą kelia Istorijos-filologijos fakulteto sien laikraščio „Už tarybinį mokslą" redkolegijos apsileidimas. Šio stambiausio ir pajėgiausio universitete fakulteto sien laikraščio redkolegija iki šiol nesugebėjo išleisti sienlaikraš čio. Tai, žinoma, nedaro garbės šio fakulteto visuomeninėms organizacijoms. Dar tik ruošiamasi leisti sienlaikraštį ir Me dicinos fakultete. Sieninė spauda gali lr turi būti rimtu fakultetų deka natų, partinių ir komjaunimo organizacijų pagalbininku, ko vojant už gerą mokymąsi ir drausmę studentų tarpe.
A. Stanaitis
Užkirsti kelią paskaitų praleidinėjimui Profesoriai lr dėstytojai savo paskaitose visuomet pa teikia svarbiausią medžiagą, duoda vienos ar kitos discip linos metmenis, nurodo rei kiamą literatūrą. Todėl stu dentų pirminis darbas, studi juojant vieną ar kitą discipli ną, susideda iš paskaitų klau symo ir jų konspektavimo. Studentui, kuris atidžiai klau so paskaitas ir kruopščiai jas konspektuoja, belieka tik pu sė darbo, ruošiantis egzaminų sesijai. Dauguma, tai supras dami, nėpraleidlnėja nė vie nos paskaitos. Tačiau yra studentų, kuriems paskaitų lankymas tapo antraeiliu da lyku, kaip, pvz., Teisės fa kulteto I kurso studentas
Vladas DAUTARTAS
DOVANA
l'
Neseniai universitete lankėsi Kauno Politechnikos instituto ansambliečiai — V Pasaulinio jaunimo fes tivalio Varšuvoje dalyviai. Ansamblio šokių grupė atliko festivalinę progra mą — liaudies šokius: „Kepurinę”, „Džlgūną”. „Siauėiuką”, „Klumpakojį” ir kt. Nuotraukoje: (iš kairės į dešinę) N. Dobkevičiūtė (VVU), P. Vilkas (KPI), D. Kregždaitė (VVU), R. Pet ravičius, N. Tomkutė (KPI), V. Ylevlčlus (VVU), Lukoševičiūtė (KPI), V. Stankūnaitė, V. Rinkevičius (VVU). <Wv-
skaitymui, praktinių, laborato Visų universiteto fakultetų Doc. K. MITROPOLSKIS rinių ir kursinių darbų atliki pirmuosiuose trijuose kursuose VVU prorektorius mokymo mui, kūrybinei velkiai. Tam įvesti nauji mokymo planai. Jie reikalams mes turime dideles gailmybes. sudaryti sutinkamai su TSKP Mūsų paslaugoms yra viena iš CK ir TSRS Ministrų Tarybos i disciplinos ir kada studentas, geriausių šalies bibliotekų, mū nutarimu dėl specialistų su tokiu būdu, jau yra pasiruošęs sų kabinetai turtingi literatū aukštuoju ir viduriniuoju spe cialiu išsilavinimu paruošimo, savarankišku darbu įsigilinti į ra, galima pasinaudoti tarpbib paskirstymo ir panaudojimo pa jo pasirinktos specialybės klau liotekiniu abonementu. gerinimo. Šiuo tikslu, pavyz simus. Katedros turi su visu Tolimesnis universiteto au džiui, J Fizikos-matematikos rimtumu parinkti seminarinių gimas, viso jo mokymo ir fak. mokymo planą atskirai darbų tematiką, tikslinga suda mokslinio darbo priartėjimas Įtrauktos tokios disciplinos, ryti kursus pagal pasirinkimą, prie gamybos, dėstytojų ir stu kaip branduolinė fizika, atomi o Jų skaitymą pavesti labiau dentų mokslo-tirlamojo darbo nė fizika. Arba, pavyzdžiui, siai kvalifikuotiems dėstyto- išvystymas duos vis daugiau ir kalbos ir literatūros specialy Jams. daugiau galimybių savarankiš bių mokymo plane padidintas Dideli pakeitimai padaryti literatūros lyginamasis svoris. studentų gamybinės praktikos kam kūrybiniam studentų dar Tai padaryta istorijai skirtų pravedlme. TSKP CK ir TSRS bui. O tai — žinių tvirtumo ir valandų sąskaita, nes vidurinė Ministrų Tarybos nutarimas gilumo laidas, teorijos ir prak se mokyklose įgytos istorijos įpareigoja visus mus skirti iš tikos ryšių sustiprėjimas, spe žinios kalbos ir literatūros imtinai didelį dėmesį gamybi cialisto paruošimo savo profe specialistams yra pakankamos. nės praktikos organizavimui ir sijai ryžtingo pagerinimo lai Istorijos specialybės studen vykdymui — visų pirma pa das. tams . analogiškai sumažintas siekti, kad praktikos metu stu Nauji mokymo planai numa literatūros valandų skaičius. dentas galėtų dirbti savaran to eilės fakultatyvinių, t. y. Ryšium su tuo, kad pagrindi kiškai, turėtų darbo vietą, studentams neprivalomų dis niu universiteto uždaviniu tam kvalifikuotus vadovus ir visu ciplinų įvedimą. Jų įvedimas pa vidurinių mokyklų dėstyto mokomuoju darbu būtų gerai paruošimo sistemoje jų paruošimas, eilėje fakultetų paruoštas praktikai. Visuose specialisto milžinišką reikšmę. Fakul įvedama pedagogika, psicholo universiteto fakultetuose, iš turi disciplinos gali būti gija, to ar kito dalyko dėsty skyrus Medicinos, Teisės ir tatyvinės įvedamos ryšium su pačių stu mo mokykloje metodika. Šių Ekonomikos, pedagoginei prak dalykų žinojimas yra profesio tikai ketvirtame kurse skiria dentų poreikiu. Pagal mūsų un-to mokymo planus grupėms nali mokytojo pareiga. mos 6 savaitės. Šiam laikui su dėstomąja lietuvių kalba studentai atitraukiami nuo ki Naujuose mokymo planuose ankstesnių metų pavyzdžiu žymiai daugiau laiko skiriama to mokymosi. įvedama vietoje užsienio kal savarankiškam studentų dar Palyginus su ankstesniais, bos rusų kalba. Tačiau visiems bui, sumažintas privalomųjų naujuose mokymo planuose studentams sutelkta galimybė valandų krūvis ir tuo pačiu su sumažintas paskaitoms skirtų mokytis svetimos kalbos, nes daroma galimybė daugiau dlrb valandų skaičius. Nūdieninis ji įvesta kaip fakultatyvinė tl savarankiškai. Tuo pačiu tiks tarybinis mokslas, naujų Jo disciplina. Taigi, užsienio kal iu naujuose mokymo planuose skyrių atsiradimas, mokslą pra bai išmokti tereikia noro, o sumažintas egzaminų Ir įskaitų turtinantieji socialistinės staty galimybės tam sudarytos. skaičius. bos praktikos laimėjimai visose Pasikeltus mokymo planams, Naujų mokymo planų ypaty liaudies ūkio srityse, — vargu peržiūrėtos programos. Jo bė yra ta, kad juose padidina ar gali visa tai apimti kokios se sumažintiirpasikartojimai Lr ml laboratoriniai, praktiniai ir nors paskaitos. Paskaltlnluose bereikalingos detalės. Būtina, seminariniai užsiėmimai, kursi kursuose turi būti duodami kad studentai labiau įsigilintų niai darbai. Tuo pabrėžiama mokslo pagrindai, kryptis, me į visas savarankiško darbo or savarankiško kūrybinio stu todika, o tai padės studentui dentų darbo reikšmė. Ypatin pačiam susigaudyti teoretinėse ganizavimo ir vykdymo formas. gas dėmesys skiriamas discip ir praktinėse detalėse. Šituo Tik tada visi studentai išmoks linoms pagal pasirinkimą ir specialisto paruošime paskai rimtai žiūrėti į savo užsiėmi speckursams. Sle užsiėmimai, toms suteikiama dar didesnė mus universitete. Naujų užda ruošiant studentą jo specialy reikšmė. Tai savo ruožtu įparei vinių įvykdymas ir studijų bei, yra baigiamaisiais. Jie goja studentą pasišvęsti litera sėkmė žymia dalimi priklausys numatomi vyresniuose kursuo tūros studijavimui, periodinės nuo savo pareigos Tėvynei ir se, kai praeitos bendro profilio spaudos, mokslinių žurnalų Partijai gilaus įsisąmoninimo.
2JL2 5 iUUUUUUULSUUULiJULSUlJlJL^^
-- - --- ♦-------
į,
Kaina 20 kap.
|/ DIRBKIME SKAITYKLOSE
Už kovingą sieninę spaudą
Svečiai - festivalio dalyviai
!
Nauji mokymo
t
APSAKYMAS Jau gera valanda, kai mes, — Piliečiai! Ką tik gauta iš susispietę prie tilto, laukiame Kauno žinia, kad mūsų tautos prezidento. Bet kelias vis tuš-. vadas užimtas svarbiais valsty čias. Tolumoje pakyla dulkių bės reikalais. Galime skirsty debesys. tis, — praneša viršaitis. Žmonės to ir telaukė. O — Važiuoja! — kažkas šūkteli, ir mes. pabirę iš ri mes nusivylę, vis dar tebestokiuotės, ištempę kaklus žiūri viniuojame. Viršaitis, pasita ręs su klebonu, paliepė moky me į vieškelį. . . tojui vesti mus į klasę. Čia — Ech, po šimts pypkių, kiekvienas gavome po naujutė su aporkestriuko nėra. . . maudu sako pagyvėjęs viršai- laitę, iš valsčiaus atneštą, kny gątls. — Tai mūsų tautos vado Klebonas beviltiškai numo- dovana, — saldžiai kalbėjo ja ____ ranka,, „o raštininkas slepla- klebonas. — Jei ne svarbūs si už nugarų. Pasirodo sunk valstybės reikalai, šias knygu vežimis ir, pakėlęs dulkių de tes jis būtų pats, savo ranko besį, birbia toliau. Žmonės mis išdalinęs. Mūsų preziden ima nerimauti lr, nutaikę pro tas labai myli vaikus, rūpina gą. sprunka’ į namus. Mokyto si. . . Taigi. . . jas mums leido susėsti. Mudu Aš vartau savo knygą ir su Vincuku išvargę lamdome atsidžiaugti negaliu. Kaip sun apvytusias jurginų puokštes ir ku būdavo iš tėvelio išprašyti tylime. puslitį vadovėliui, o čia da Saulė jau krypsta į vaka vė ir paskaičius grąžinti ne rus. Praleidome dar vieną ki bereiks. Iš paveikslėlių spren tą mašiną, bet prezidento kaip džiau, kad knygoje rašoma apie nėr, taip nėr. Nerimauja ir patį prezidentą. „Parbėgęs miestelio ponai. Žmonės visai namo. — galvoju, — visiems išretėjo. Galų gale iš pašto paskaitysiu". pakniūbstomis atbėga telefo Vincukas gyvena čia pat, nistas. Visi pagyvėjame ir lau pamiškėje, o man dar geras kiame, ką-jis pasakys. Sis kaž kelio galas per laukus. ką paaiškino viršaičiui, skėste Kalnas — pakalnė, kalnas lėjo rankomis ir iš lėto pasu — pakalnė. Štai jau matosi ko atgal. mūsų kaimo sodybos: Miknio -------------raudoni kaminai. Papievio, Pabaiga. (Pradžią žiūr. 20 nr.) I Butrimo. Tik mūsų pirkia se-
Butkus visiškai neranda reika lo lankyti rusų kalbos užsiėmi mų. II kurso studentai Staniu lis. Verteckas. Rinkevičius ir kiti yra labai reti svečiai fi zinio auklėjimo užsiėmimuose. Blogai lanko paskaitas lr kitų kursų teisininkai: Bružlnskaitė, Marinauskaitė, Markevi čius (III k.), Klrlčenko, Bur bulis (IV k.) ir kiti. Negeresnė padėtis yra ir Ekonomikos fakultete, kur paskaitų praleidinėjimas tapo įprastu reiškiniu. Apie tai, kaip Ekonomikos fak. studen tai lanko paskaitas, galima susidaryti pilnesnį vaizdą, pa žvelgus į lankomumo suvesti nę fakulteto dekanate. Pavyz džiui, nuo rugsėjo pirmos iki fi.5L8
U
septynioliktos dienos III kurso studentas Deltovas pralel do 34 vai., Milaknis — 24, Šinkūnas — 24, Bakūnaitė — 18 ir t. t. Ketvirtame kurse, kur paskaitų daug mažiau, stu dentas Kazlauskas sugebėjo praleisti 22 vai. Nedaug nuo jo atsilieka draugai Telyčėnas ir Ulozas. Penktame kurse praleldlnėtojų tarpe pirmauja Ignatavičius, Sprindys lr Gavenavičius. Praleistų valandų skaičius rodo, kad Ekonomi kos ir Teisės fakultetuose lan komumas smarkiai šlubuoja. Šių fakultetų dekanatams ir komjaunimo organizacijoms grupėse laikas imtis ryžtinges nių priemonių. K. Norkaitts
2JLSJULC fi S!
fUUUUUUULflJUU^^
na, visai į žemę susmegusi, Ir mums priklausė? Suėdė mus iš tolo bevelk nesimato. Prisi su tais vekseliais, palūkano miniau, kad šiandien tėvelis mis, ir ubagais paleido. Kaž pakūrė duonkepį. Nurijęs sei kas buvo pataręs prezidento lę, tekinas pasileidau nuo kal malonės prašyti. Skęstąs lr šiaudo griebiasi. Surašė Kau no namo. — Tėtuši, žiūrėk! — įsmu ne mokytas žmogus tokį pra kęs pro duris, rodau iškėlęs šymą, kad, rodos, akmenį pra virkdytų. Paskutinius centus knygą. Tėvas, tartum neišgirdęs, atidavėm. Tris dienas išlaudulkina iš maišo į duonkubilį kėm. Paskui pasirodė kažkoks pilvūzas —- girdi „preziden miltus. . . — Paskutiniai, — sako jis tas nerado reikalo patenkin tešlą minkančiai motinai. Ši ti". . . Motina tuoj, kaip tu sunkiai atsidusta ir tyli. Tro dabar, — į ašaras, o aš sto boje tvanku lyg pirtyje. viu ir žodžio ištarti negaliu. Duonkepyje pleška sakuotos Išvarė. . . Kaip šunis išvarė. Pats prezidentas. . . Ir dar po malkos. — Ką sakei, Aleksiuk? — licija pagrąsė. . . Kraugerys. . . Tėvas nutilo, ir aš nebever numetęs maišą, klausia tėvas. kiau, — tylėjau parimęs lr no — Šis, — sakau, — dova sį Gaila buvo tė nų gavau. Nuo paties preziden vo šnypščlojau. lr gėda, kad verkiau. to. . . —- Tau vis dar gaila kny Tėvas atverčia knygą lr va gos? — po valandėlės paklau landėlę žiūri į Smetonos port sė tėvas. retą. — Ne, — sušnabždėjau. — — Kraugerys, — piktai iš Dūmai akis graužia. . . Rytojaus dieną, eidamas į tarė tėvas ir sviedė dovaną į mokyklą, sutikau Vincuką. liepsnojančią krosnį. — Tėtuši — sušukau ir už- Džiaugiaus, kad jis buvo taip springau ašaromis. Kukčioda pat kažko nelinksmas ir ne mas sukniubau prie stalo ir klausinėjo manęs apie dova ną. delnais užsidengiau akis. — Zinai, Aleksiuk, — pa Tėvas priėjo prie manęs, galiau pratarė jis, — tėtis uždėjo sunkias rankas ant pe mano knygą sudegino. Tik tu, čių ir sako: žiūrėk, laikyk liežuvį už dan — Neverk. . . Mažas esi ir tų! nesupranti, kodėl aš taip. Bet — Ir mano sudegino, — laikas būtų suprasti. Duonos atsiliepiau aš. mums reikia, Aleksiuk, skolo Ant širdies iš karto paleng se paskendom. . . O ar tas rū vėjo, ir aš ėmiau pasakoti, ko pi mūsų ,.tautos vadui"? Juk dėl ir kaip. Nepajutome, kaip tu žinai, kad pusė Nevėžiškės, įsukome į mokyklos kiemą. kur šiemet buvo Miknio kvie Vainikų ant prieangio jau ne čiai, prieš trejetą metų dar bebuvo.
PARTIJA IR KOMJAUNIMAS
I
Komjaunimas visada gar zacinį darbą, Partijos nariai mame lygyje, randame daug bingai vykdė komunistų parti dalyvaudavo komjaunimo biu trūkumų. Nemaža trūkumų yra jos iškeltus uždavinius ir per ro posėdžiuose ir pirminių fakulteto organizaciniame ir visą savo gyvenimo laiką bu komjaunimo organizacijų susi paskaitiniame darbe. Grupių vo ištikimas komunistų parti rinkimuose, padėdavo komjau komjaunimo organizacijos, jos pagalbininkas. nimo organizacijoms sustatyti ypač vyresniųjų kursų, neuž Teisės fakulteto partinė or darbo planus, kalbėdavosi įvai tikrino studentų dalyvavimo, ganizacija, vadovaujama unl- riais organizaciniais ir kitais kuo pasėkoje klausytojų skai . versiteto partinio biuro, rajono klausimais. Visų šių priemonių čius būdavo ribotas. Didelė partijos komiteto ir aukščiau rezultate komjaunimo organi kaltė tenka partinei organizaci stovinčių organų, ėmėsi visų zacijos darbas fakultete page jai, kuri nesugebėjo tinkamai priemonių, kad įvykdytų atsa rėjo. Komjaunimo biuras'ir suburti apie save komjaunimo kingą uždavinį — paruošti grupės ėmėsi operatyviau ir aktyvo ir atidžiau ruošti visas atsidavusius socialistinei Tėvy griežčiau kovoti dėl mokslo šias priemones, detališkai išnei ir aukštai kvalifikuotus pažangumo pakėlimo, su ne 'nagrlnėtl jų įdomumą ir Specialistus — teisininkus. drausmingumu ir su kai kurio reikšmę. Partinė organizacija, rem- mis buržuazinės ideologijos Per paskutinius kelerius me ' damas! komjaunimo organiza liekanomis atskirų studentų są tus iš studentų tarpo į šlovin cija, .vystydama kritiką ir savi monėje. Per ataskaitinį perio gąsias komunistų partijos eiles kritiką, kovoja dėl politinio- dą fakulteto komjaunimo biu nebuvo priimtas nė vienas auklėjamojo darbo ir mokomo ras demaskavo eilę neigiamų žmogus. Išskyrus tuos, kurie į jo'proceso pagerinimo, dėl pa faktų, kaip girtuokliavimas, universitetą ateina, būdami gyvinimo mokslo tiriamojo nedisciplinuotumas ir panašiai partijos nariais ar kandida darbo profesorių-dėstytojų ko (Kvasas, Mažeika, Sabaliaus tais. Tokie faktai rodo, kad kaitė ir kt.). lektyve ir studentų tarpe. partinė organizacija dar blogai Teisės fakulteto partinės or Tačiau partinės organizaci vadovauja komjaunimo organi ganizacijos ir fakulteto kom jos vadovavime komjaunimu! zaciniam darbui, nesugeba pra jaunimo organizacijos ataskal- yra eilė trūkumų. Atskiri ko plėsti savo organizacijos sudė tiniai-rinkiminiai susirinkimai munistai vengdavo tampresnio ties komjaunimo sąskaita. parodė, kad partinė organiza ryšio su grupėmis, gerai neži Per ataskaitinius-rinkimicija pagerino darbą su kom nojo studentų gyvenlmp. nlus susirinkimus iškelti trū jaunimo organizacija. Per ata Teisingas politinio-auklėja- kumai ateityje mums padės to skaitinį laikotarpį partinė or mojo darbo klausimo pastaty liau vykdyti teisingą politiką ganizacija, nežiūrint kasdieni mas turi didelę reikšmę. Ten, auklėjant Jaunimą komunizmo nio ryšio su fakulteto komjau kur darbas organizuotas gerai, dvasia, ruošiant gerus specianimo biuru, svarstė klausimą ten Ir darbo vaisiai geri, o ten, listus-teislninkus. apie TMF'komjaunimo organi kur politinis auklėjimas yra žeH. Praniauskas
Gerinti mokymo-auklėjimo procesą įvyko Istorijos - filologijos fakulteto partinės organizaci jos ataskaitinis-rinkiminis su sirinkimas. Ataskaitiniame pranešime fakulteto partinio biuro sekretorius drg. Neupokojevaš nušvietė partinės orga nizacijos ataskaitiniu laikotar piu pasiektus laimėjimus, o taip pat iškėlė eilę trūkumų partinio biuro darbe. Organizacija pastaraisiais metais žymiai išaugo. Joje prlskai'toma 45 nariai ir 4 kandidatai į partijos narius. 50% fakulteto katedrų vedė jų yra komunistai. Šiais me tais pagaliau išėjo Iš spaudos Istorijos-filologijos fakulteto mokslinių darbų pirmasis to mas, kuriame 5 straipsnių au toriai yra fakulteto dėstytojalkomunlstal. Fakultete per me tus apginta 8 disertacijos, 10 disertacijų ruošiamos gynimui arba yra baigimo stadijoje. Tačiau, kaip pažymėjo •pranešėjas, partinis biuras silpnai domėjosi moksliniu-gamybiniu darbu fakultete apla mai. Partinė organizacija menkai padėjo dekanatui ir fakulteto visuomeninėms orga-!
nlzacijoms stiprinant darbo siskundė, kad partinis biuras drausmę Ir discipliną. Kalbė silpnai kontroliuoja akademi damas apie paramą kolūki nėms grupėms priskirtus dėsniam kaimui, pranešėjas nu tytojus-agltatorius. Eilėje gru rodė, kad, nors šefavimo dar pių. pav., I kurso istorikų ir j bas žymiai pagerėjo, partinis bibliotekininkų grupėse, politi i susirinkimas, skirtas kolūkinio nio švietimo valandos vyko Drg. i kaimo paramai kadrais, praėjo formaliai, neįdomiai. Bernotavičius iškėlė keletą re žemame lygyje. Komunistas Kostelnickis nu liginių prietarų pasireiškimo į rodė, kad buvusiojo biuro na ir chuliganizmo studentų tar riai ne visada palaikė tamprų pe faktų ir prašė partinį biu kontaktą su eiliniais komunis rą paramos padėčiai ištaisyti. Komunistas doc. Mitropolstais. Partinis biuras turė tų atkreipti daugiau dėme kaja kritikavo universiteto par sio meninės saviveiklos vys- tinį biurą už blogai paruoš tą pirmąjį seminarą agitato tymui fakultete. Dauguma susirinkime kal- riams. Seminaro dalyviai ne bėjusių komunistų kėlė dar gavo bendrų nurodymų, ko bo drausmės ir disciplinos fa kia kryptimi šiais mokslo me j tais turi būti vedamas darbas I kultete stiprinimo klausimą. — Blogai! organizuota moks akademinėse grupėse. Nenuo lo metų pradžia privedė prie stabu, kad fakulteto kai ku to, — nurodė komunistas riose grupėse susidarė nepa Potapovas, — kad eilėje gru tenkinama padėtis — agita i pių keletą dienų paskaitos toriai iš esmės nežino, kaip ir I vyko nereguliariai. Dekanatas ką dirbti. Susirinkime kalbėjo taip pat ir visuomeninės organizacijos turi rimtai susirūpinti draus komunistai Palionis, Meškaus- | ___ kas, Navickas. Mitropolskls, mės įvedimu fakultete. Susi rinkime kalbėjęs ffakulteto' LKP Vilniaus miesto ko- i komjaunimo komiteto sekre-: miteto instruktorė drg. Dvor i torius drg. Bernotavičius nu-1 nikova. i
Įvairinti komjaunimo darbo formas^* į. Chemijos- fakulteto kom da, pagaliau, chemikai nebus studentai dalyvauja tik ten, jaunimo organizacijos ataskai- paskutinieji sporte? kur reikalas liečia stipendiją. tinį-rinklminį susirinkimą dalis Diskusijose pasisakę drau Akademinėse grupėse nebu vyresniųjų kursų studentų at gai iškėlė daugelio trūkumų vo tikros, komjaunuoliškos sinešė knygas ir vadovėlius. priežastis, kalbėjo ir apie ke draugystės. Mažai tepažįsta Kilti stengėsi įsitaisyti šalia lius negerovėms pašalinti. vienas kitą pirmųjų ir aukštes Pagrindinė fakulteto biuro niųjų kursų studentai. pasišnekėti mėgstančių bičiu Stu lių. Ataskaitinio pranešimo darbo klaida — atitrūkimas dentai nori įsigilinti į daugelį metu pirmininkaujantis kelis nuo pirminių komjaunimo or gyvenimo klausimų, pakalbėti kartus tildė auditoriją, o fa ganizacijų gyvenimo. Sekreto apie būdingus tarybinio žmo kulteto biuro nariui drg. Alek- rius dažnai stengdavosi viską gaus br uožus, apie valią ir šiėjevui už kalbas net reikėjo atlikti pats, blogai kontroliavo charakterį, pasvarstyti, kas su biuro narių veiklą. padaryti pastabą. žmogaus grožį, aptarti — Aš nepažįstu nė vieno daro Tai — neatsitiktinis reiški naujus literatūros veikalus ir nys, nes praeitais mokslo me biuro nario, — kalbėjo susi kinofllmus. O kurio jaunuolio tais grupėse susirinkimai pra rinkime II kurso studentė Var- nejaudina draugystės ir meilės eidavoneįdomiai, ir komjau šavskaja. — Jie mūsų organi tema? Atviri nuoširdūs pasi nuoliai įprato į juos žiūrėti zacijos susirinkimuose nedaly kalbėjimai šiomis temomis pa kąip į nemalonią pareigą. vaudavo. dėtų sužinoti draugų nuomo — Visose grupėse, — nuro — Be Kazlausko mūsų gru nę rūpimais klausimais, išsi dė ataskaitoje fakulteto kom pėje niekas daugiau nesilan aiškinti. Deja, organizuotose jaunimo organizacijos sekreto kė, — pažymėjo savo pasisa „priemonėse ” nebuvo tokių te rius D. Kazlauskas, — biurai kyme IV kurso antros grupės per mažai dėmesio skiria susi komjaunimo sekretorius drg. mų. Bevelk visi kalbėję susirin rinkimų organizavimui. Nepa Deriš. siekta to, kad pasidalinti min kime vienaip ar kitaip lietė Apie tai, kad biuras dirbo sportinio timis ruoštųsi ne tik pranešė darbo klausimus. Ir be aktyvo, atitrūkęs nuo gru jas, bet visi komjaunuoliai. tai suprantama. Pastaraisiais pių, kalbėjo drg. drg. Puo- metais chemikai prarado savo Susirinkimai buvo labiau džiūnaitė (II k.), Stanclkaitė ir sportines tradicijas. Seniai už siai paplitusia darbo forma. kt. žėlę fakulteto kieme esanti Mėginimai paįvairinti komjau-: Stiprų aktyvą galėjo suda aikštelė, sutrūnijo krepšinio himo darbą fakultete buvo ne sėkmingi. Bandyta suruošti, li ryti grupių biurai, bet aktyvo lentos. Varžybose fakulteto ko ir paskirų sektorių dar mandos, kaip taisyklė, lieka teratūrinį vakarą ir susitikimą nebuvo, su šefuojamųjų įmonių darbi bo fakultete vadovai, atsiradus paskutinėse vietose. Tik parti reikalui, neturėjo į ką kreip nio susirinkimo pasiūlymu už ninkais. Dėl biuro narių drg. tis, kuo pasitarti. Todėl sporto klubo darbo sužlugdy drg. Matijoškaitės ir Aleksie darbosu planai, sudaryti neži mą komjaunuolis A. Panavas jcvo kaltės vakaras neįvyko, o eilinių komjaunuolių nuo buvo pašalintas iš pirmininko susitikimas su darbininkais nant monės, mažai ką domino. Iš pareigų. praėjo blankiai. Nepasisekė kitos pusės, neturėdami ryšio gerai organizuoti studentų su fakulteto su dėmesiu bu biuru, blogai dir vo Suslrinkimę mokslinio darbo, suburti pa išklausyti fakulteto deka bo grupių polltmaslnlai ir jėgų meninės saviveiklos ko kultmasiniai sektoriai. no drg. Paševič ir LLKJS Vil lektyvą, niaus m. komiteto sekretoriaus Studentų dalyvavimą 'moks drg. Burkausko pasisakymai. Komjaunuoliams, kurie ati liniame darbe savo pasisakyme džiau klausė drg. Kazlausko Ataskaitinis-rinkiminis susi ataskaitinio pranešimo, neno aptarė fakulteto SMD tarybos rinkimas parodė, kad Chemi rams kilo klausimai: kodėl pirmininkas drg. Kuprytė. jos fakulteto komjaunimo biu nuobodu mūsų susirinkimuose, — Mokslo pažangumo lygis ras privalo įvairinti veiklos ką daryti studentų mokslinio fakultete neblogas, — pasakė formas, darbe daugiau remtis darbo pagyvinimui, kaip orga ji, — bet daugelis tenkinasi aktyvu. nizuoti meninę saviveiklą, ka-žinių minimumu. Kai .kurie M. Barysas LV 43318.
i s j
I I
USK 10 metu — Vakarą, skirtą Uni imtynių sekcijos. Sportinės versiteto Sporto Klubo de kvalifikacijos atžvilgiu šimtmečiui pažymėti, pra Sporto Klubo narių tarpe dedame, r— pranešė pirmi yra 1 sporto meistras, be ninkaujantis universiteto veik .100 Dirmojo atskyrio komjaunimo sporto sekto riaus .vadovas, drg. Sniukas. Salėje viręs entuziazmas išsyk atslūgo. Dar vien u rkitur kuždėjosi ilgai nesi matę bičiuliai, kadaise pe tls Į petį kovoję už univer siteto sportinę - garbę. Di džiulė salė šį vakarą ne įstengė sutalpinti visų sporto entuziastų: jaunes nieji stoviniavo šalia kė džių eilių, užleisdami vietą svečiams-veteranams. Gaila, mažai atsilankė tų, kurie 1945 m. pirmieji sudarė universiteto sporto būrelį, šiandien išaugusį į tūkstan čiais skaičiuojamą kolekty vą. Jie galėtų įdomiau pa pasakoti apie pirmąsias Nuotraukoje: prasiveržu sportines kovas, pergales ir pralaimėjimus, apie organi si Stonytė (10 nr.) daro metimą. zacinio darbo sunkumus. K. Monstvilos nuotr. Visą Sporto Klubo vys *-----tymosi raidą trumpai ap ------ ★ žvelgė USK pirmininkas sportininkų ir daugiau kaip 1000 II — III atskyrio Jau drg. Zabuiėnas. — Šiandieninius univer nuolių. siteto sportininkų laimėji Sportininkus garbingo ju mus, šiandien turimą spor biliejaus proga sveikino tinę bazę reikia suprasti, rektorius prof. dr. Bučas, kaip milžinišką kelių sporto LSD „Žalgirio” Vilniaus iniciatorių kartų ir univer teritorinės tarybos pirmi siteto vadovų triūsą. Netu ninkas drg. Vaičiūnas, Fi rėjome sporto salės, neturė zinio auklėjimo ir sporto jome tramplyno, o dabar katedros vedėjas drg. Babkinas ir kt. Visi sveikinu mes juos turime. Už tai, kad turime vieną sieji palinkėjo toliau kelti geriausių sostinės salių, sportinį meistriškumą, iš mūsų sportininkai turi būti ugdyti daugiau pirmaatskydėkingi universiteto rekto rininkų: gimnastų ir futbo lininkų, imtynininkų ir riui drg. Bučui. Daug ir nuoširdžiai dir lengvaatlečių. bo Fizinio auklėjimo ir USK dešimtmečio proga sporto katedros kolektyvas. Čia drg. Zabuiėnas išvardi buvo surengti draugiški su no dėstytojus ir trenerius sitikimai tarp universiteto Babkiną, Kulakauskienę, ir Kauno Politechnikos In Mečėjų, Sabeckį, Tlmonovą stituto krepšininkų ir bu ir kitus, su pedagogų atsi riuotojų komandų. Tiek davimu auklėjančius jauną krepšinio aikštelėse, tiek ir užplaukimo takuose Galvės ją sportininkų kartą. USK pirmininkas prane ežere pergales iškovojo uni šime pažymėjo, kad šiuo versiteto sportininkai. metu Sporto Klubą sudaro Krepšinio varžybose ge 16 sporto sekcijų; šiais me rai sužaidė Stonytė (VVU), tais naujai kuriamos ranki pelniusi savo komandai dau nio, „sambo” ir klasikinių giausiai taškų.
I
I
I I į L
Nuotraukoje: geriausi USK sportininkai ir organi zatoriai (iš kairės): Eitminavičius, Katauskas, Gaudešiūtė, Strazdas, Vadeiša, MUčiūtė, Blažys. I. Šeinio nuotr.
SPYGLYS (Iš Istorijos-filologijos fakulteto komjaunimo ataskaltinio-rlnkiminio susirinkimo bluletenio)
V k. studentas Vaišnoras su psichiatrinės ligoninės pažymė jimo pagalba liko antrus metus V-me kurse Vien dėl to, kad neturėjo susikombinavęs Vil niuje vietos.
\J
f
I i į
į I į
i
i I
i į į i i
.MŪSŲ LENGVAATLEČIAI RESPUBLIKOS PIRMENYBĖSE Rugsėjo 20—23 d. d. Vii niuje, respublikiniame „Spat tako" stadione, vyko LTSR lengvosios atletikos pirmeny bes, kuriose už Vilniaus ko| mandą startavo gausus univer s'teto sportininkų būrys. Ta: ekonomistas Radžiūnas, filoloJ gai Vaupšas. Gaudešiūtė, M . tiekaitė, Jankauskas, gamtini-1 kas Zabuiėnas, dėstytojas Sa beckis ir kiti. Kai kurie mūsų lengvaatle čiai varžybų metu parodė ge rus rezultatus, iškovojo prlzi nes vietas. Štai, Medicinoj fak. II kurso studentas A. Rusinovas 100 m bėgime iškovo jo respublikos čempiono vardą (10,9 sek.). Istorijos-filolog;1 jos fak. IV kurso studentas V Volungevičius 200 m bėgime Iškovojo antrą vietą (23,3 sek ir 100 m bėgime užėmė trečią! vietą (11,0 sek.). Gerai pasiro dė Ekonomikos fak. II kursui studentas V. Barakūnas, kuris| 110 m barjeriniame bėgime parodė 16,0 sek. laiką, užėmęs trečią vietą. Si pasekmė — naujas universiteto rekordas Estafetės 4X100 m. vyram Vilniaus komanda, kuri plrme nybėse užėmė pirmąją vietą (44,4 sek.}, buvo sudaryta dau gumoj iš USK sportininkų — dėstytojo A. Sabeckio, studen tų A. Rusinovo ir V. Volun gevičiaus. Neblogai pirmenybėse pas: rodė ir sportininkai, kurie ne seniai paliko mūsų unlversite to sienas. Tai G. Astrauska(III vieta 800 m bėgime), M Kasperavičius (III vieta 20 km sportiniame ėjime), Pakšytė (II vieta ieties metime), E Vilkas (III vieta trlšuolyje). Universiteto sportininkam nedaro garbės Istorijos-fllolo gijos fak. V kurso studento A. Vaišnoro elgesys. Šis spor tininkas pirmenybėse sugebė jo „pasižymėti" nedrausmin ! gurnu ir nekuklumu, už ką buvo neprileistas toliau daly i vauti varžybose. (Mūsų koresp.). Pirmųjų kursų varžybose
Neseniai Jaunimo stadione baigėsi pirmųjų kursų varžy bos. Tinklinyje gerai pasirodė Istorijos-filologijos fakulteto tiek vyrų, tiek moterų koman dos, kurios finale įveikė eko nomistus. .Vyrų susitikimo san tykis — 3:1, o moterų — 3:0. Lengvojoje atletikoje ko mandiniai nugalėjo Ekonomė kos fakulteto sportininkai. To liau seka filologai, medikai Tai — organizuoti ir darnus kolektyvai, ko įęegalima paša kyti apie Gamtos fakulteto sportininkus. Gamtininkai su gebėjo išstatyti vos poros i žmonių komandą, kuri varžy bose užėmė paskutinę vietą Individualiai varžybose buvo j pasiekti labai žemi rezultatai. I Tik chemikė Zinkevičiūtė šuo lyje į aukštį išpildė III atsky rį, peršokusi 135 cm. Tai ro do, kad eilė pirmo kurso lengvosios atletikos mėgėjų visai užmiršo treniruotes. V. Volungevičius „SPYGLIO” PAŠTAS
Paskutiniu metu gauti slg r.alai, kad atskiri studentai pamiršo elementariausias man dagumo taisykles. Stengiamės jiems tai priminti.
FAKULTETO „ČEMPIONAI”
— Naudinga ir gudru Pabūti ir kvailiu.
Su šiuo dėstytoju svei kintis šiandien ne aktualu: eg zamino pas jį nereikės laikyti V. Kaušilaltės pieš.
Dekantas blogai rūpinasi pa-1 skaltų laikomumu. Pavasario | semestre fakultete praleista j 71.924 akademinės valandos. Į
Tokių džentelmenų arba da mų pavardes „Spyglys" pa skelbs sekančiuose numeriuo Studentai Blažaitis, Jakštas, se. (Red.). Subačius praleido 75 proc. paRedaktorius P. BUCKUS skaltų.
Redakcijos adresas: Vilnius, Stuokos-Gucevičiaus gt. 3, telef. 2-10-38. Spaudė „Tiesos" spaustuvė. Tiražas 1000 egz. t
Užs. Nr. 1381