uamzBos suuoenuas
Visų šalių proletarai, vienykitės!
1974 m. birželio 7 d
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
Universiteto kolektyvas pasiūlė P. Griškevičiaus kandidatūrą
Ateinantį antradienį, birželio 11 d., 16
vai. Aktų salėje įvyks susitikimas su kan-
didatu j TSRS Aukščiausiosios Tarybos de [Petras Griškevičius gimė |24 metais Rokiškio lino Kriaunų kaime. Atkai [ntinais 1940 metais, btuvoje buvo atkurta TaryI valdžia, komjaunuolis gimĮ.-istas Petras Griškevičius Lipa pionierių vadovu vie. |je iš Rokiškio mokyklų, litrukus po Didžiojo Tėvynės Iro pradžios Petras Griške. Eius, kuriam dar nebuvo nė fuoniolikos metų, prašosi į |>ntą. Jis siunčiamas į TaryLės Armijos 16-ąją Lietuviš|ją diviziją. 1943 metais Lie kos partizaninio judėjimo tbas iškvietė P. Griškevičių pasiuntė į vokiškųjų fašisokupuotą Tarybų Lietuvą. [maitės partizanų būrio šu nyje jis dalyvauja mūšiuose okupantais. [išvadavus Tarybų Lietuvą iš istinių okupantų, P. Griške[ius dirba apskrities laikraš ti „Tarybinis Rokiškis" reIktoriaus pavaduotoju, o [liau — redaktoriumi. 1945 metais Petras Griške[čius įstoja į Tarybų Sąjun. Į Komunistų partijos eiles. [Nuo 1946 iki 1948 metų augas Griškevičius mokosi [spublikinėje partinėje mo. [kloję, po to dvejus metus rba Lietuvos KP CK aparaPropagandos ir agitacijos yriaus instruktoriumi ir [audos sektoriaus vedėju. Paskesni P. Griškevičiaus penimo metai glaudžiai šu lę su tarybinės spaudos vys imu respublikoje. Tuo metu, [i Lietuvos žemės ūkis stojo [kolektyvizavimo kelią, o [:me vyko įnirtinga klasių [va, partija paveda Petrui [iškevičiui redaguoti respub[inj „Valstiečių laikraštį". Po [ jis — srities laikraščio raudonoji žvaigždė" vyriaupsis redaktorius, o 1953 me ls jis skiriamas „Tiesos"
laikraščio redaktoriaus pir muoju pavaduotoju. Laikraš čiai, kuriuos redaguoja drg. P. Griškevičius, dirba didelį ir vaisingą darbą, propaguoda mi marksizmą-leninizmą, tary binę santvarką, mobilizuoja darbo žmones naujam gyveni mui kurti. Dirbdamas įtemptą žurna listinį darbą, P. Griškevičius kartu mokosi Aukštojoje par tinėje mokykloje prie TSKP CK, kurią sėkmingai baigia. 1955 metais Vilniaus komu nistai išrenka Petrą Griškevi čių partijos miesto komiteto sekretoriumi, vėliau — ant ruoju sekretoriumi, o 1964 metais jis iškeliamas į vado vaujantį darbą Lietuvos KP CK aparate. Šešerius metus P. Griškevičius vadovavo Cent ro Komiteto Organizaciniopartinio darbo skyriui, buvo kandidatas į CK Biuro na rius. Tuo laikotarpiu drg. P. Griškevičius sukaupė didelį partinio darbo patyrimą, daug nuveikė, ugdant ir stiprinant
respublikos partinius kadrus. 1971 metais P. Griškevičius putatus LKP CK pirmuoju sekretoriumi drg. buvo išrinktas partijos Vil- P. Griškevičiumi. niaus miesto komiteto pirmuoju sekretoriumi ir Lietuvos Kompartijos CK Biuro nariu. Vilniaus partinė organizacija per pastaruosius me tus pasiekė rimtų laimėjimų, auklėjant darbo žmones, vys tant liaudies ūkį ir kultūrą, vykdant TSKP XXIV suvažia vimo nutarimus, devintojo penkmečio planus. 1974 metų vasario mėnesį Petras Griškevičius išrinktas Lietuvos Komunistų partijos Centro Komiteto pirmuoju sekretoriumi. Petras Griškevičius ne kar tą renkamas Lietuvos KP CK nariu ir respublikos Aukš čiausiosios Tarybos deputatu. Už nuopelnus Tėvynei P. Griškevičius apdovanotas Spalio revoliucijos, „Tėvynės karo" I laipsnio, Darbo Rau donosios Vėliavos, „Garbės ženklo" ordinais ir medaliais.
IŠ 225 VILNIAUS LENINO RINKIMINĖS APYGARDOS RINKIMINĖS KOMISIJOS RINKIMAMS | TSRS AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS TAUTYBIŲ TARYBĄ NUTARIMO
Remdamasi „TSRS Aukščiausiosios Tarybos rinkiminių nuostatų“ 63 straipsniu, apygardos rinkiminė komisija nu tarė: Įregistruoti kandidatu į TSRS Aukščiausiosios Tarybos deputatus GRIŠKEVIČIŲ Petrą, gimusį 1924 metais, gyve nantį Vilniuje, TSKP narį, Lietuvos KP CK pirmąjį sekre torių, balotiruotis 225 Vilniaus Lenino rinkiminėje apy gardoje rinkimams į Tautybių Tarybą, iškeltą Vilniaus Le nino skaičiavimo mašinų gamyklos, Vilniaus V. Kapsuko valstybinio universiteto. Vilniaus kuro aparatūros gamyk los kolektyvų visuotiniuose susirinkimuose. Remiantis „TSRS Aukščiausiosios Tarybos rinkimų nuos tatų“ 65 straipsniu, įrašyti kandidatą į deputatus GRIŠKE VIČIŲ Petrą į rinkiminį biuletenį balsavimui 225 Vilniaus Lenino rinkiminėje apygardoje rinkimams į Tautybių Tary bą. Sutinkamai su „TSRS Aukščiausiosios Tarybos rinkimų nuostatų“ 64 straipsniu paskelbti šį nutarimą visų žiniai. Apygardos rinkiminės komisijos pirmininkas B. VAITKEVIČIUS Apygardos
rinkiminės
komisijos sekretorė G. RADZEVIČIENĖ
1974 m. gegužės mėn. 6 d.
Agitpunkte vai. Susitikimuose su jaunai siais Universiteto rektorato, visuomeninių organizacijų atstovai pasakoja apie ryš kias permainas Alma Mater per praėjusių ketverių metų laikotarpį, kiuris mūsų stu dentams buvo ypač reikš mingas: štai jau antri metai išmokamos padidintos stipen dijos, Teisės, Istorijos, Filo logijos fakultetų studentai Nuotraukoje matome I k. apsigyveno dviejuose nau lituanistę A. Benetytę, besi juose bendrabučiuose Olankalbančią su agitpunkto vedė dų gatvėje, statomi bendra bučiai ir auditoriniai korpuju A. Vingru.
Birželio 16-ąją, rinkimų TSRS Aukščiausiąją Tary bą dieną, prie rinkimų urnų ateis ir Vilniaus universiteto studentai. 2000 aštuoniolik mečių — devyniolikamečių balsuos pirmą kartą, todėl su jais pašnekesius veda agita toriai, agitkolektyvų vado-
Birželio 16 d rinkimai Į TSRS AUKŠČIAUSIĄJĄ
TARYBA
MUSŲ
KOMJAUNUOLIŠKA
JAUNYSTĖ „Ne rožėmis buvo iškloti mūsų, keliai. Neretai klysdavome. Bet klaidi} neslėpėme. Komjaunimo susirinkimai bu vo tikra kritikos ir savikritikos mokykla. Komjaunuoliai saugojo savo organizacijos garbę. Esu įsitikinęs, kad sa-^ vo kritika ir pamokymais' draugai-komjaunuoliai išugdė manyje politinio atsakingu mo jausmą, visuomeninio darbo pareigą... Gal gyveni mas buvo nelengvas, gal tų rūpesčių galėjo būti mažiau, bet, nebijodamas suklystii drąsiai sakau, kad nė vienasano meto komjaunuolis ne buvo abejingas tam, kas dė josi aplink, visi jie savo dar bais, didesniais ar mažesniais, stengėsi prisidėti prie mūsų universiteto suklestėjimo... Kas geriau įprasmina žmo gaus gyvenimą, kaip teisinga idėja, kaip žinojimas, kodėl tu gyveni, kam dirbi, kaip noras palikti šią žemę gra žesnę, negu tu ją radai!'1 Taip viena proga rašė pir masis pokario metų Universi teto komjaunimo organizaci jos sekretorius, dabar Vil niaus gimdymo namų vyr. gydytojas L. Maleckas. Kokia ta karta, šautuvą ir plūgą pakeitusi į plunksną, kokie tie žmonės, per trisde šimt metų buvę mūsų kom jaunuoliškos šeimos vadovais, kokios jų mintys apie šian. dieninę mūsų veiklą, kokį patyrimą jie galėtų perduoti? Anie tai ir bus kalbama šiandien, 18 vai., kavinėje įvyksiančiame buvusių Uni versiteto komjaunimo sekre torių susitikime su komjau nimo komiteto bei fakultetų biurų sekretoriais.
sai studentų miestelyje, gra žėja rekonstruojami Istorijos, Filologijos, Gamtos fakulte tų rūmai. Su viena iš jaunų, pirmą kartą balsuojančių studentų, Albina Benetyte susitikome SVEIKINAME ŠIO SUSITIuniversiteto agitpunkte. Si devyniolikmetė pirmo kurso KIMO DALYVIUS, VISUS lituanistė sako: — Dalyvaudama rinki KOMJAUNIMO DARBO VE muose, spręsiu ne tik savo, bet ir bendramokslių ateitį. TERANUS! Aš laiminga, aš didžiuojuo TENEGĘSTA JŪSŲ ŠIRDY si, kad galėsiu atlikti tokią svarbią pilietinę pareigą. SE KOMJAUNUOLIŠKOS JAUNYSTES
UGNIS!
Chemijos fakulteto bioche mijos specialybės penktakur siai gina diplominius darbus. Pirmojo gynusiųjų šešetu,kraitis" toks: penki ,,geVienas „labai gerai" už darbą „Membraninio poten cialo tyrimas E. coli ląstelė se". Jo autorius Petras Džėja. Fotografuotas jis prieš ke; mėnesius, kai triūsė Bio chemijos _ laboratorijoje. A. STANEVIČIAUS nuotr.
JOVITA Prieš sėsdama rašyti, ilgai galvojau, kas gi gemausiąs mūsų grupės stukriterijai 4entas. Kokie jįam taikytini? Matyt, jis tūri ir gerai studijuoti, ir nestokoti aukštų morali nių savybių, ir aktyviai dalyvauti fakulteto visuo meniniame gyvenime. Ap svarsčiusi visus „už" ir „prieš", nutariau šį vardą atiduoti Jovitai Stankevi čiūtei. ' Nesu girdėjusi, kad bent vienas studentas būtų pa sakęs apie ją kokį blogą žodį. Kukli, ir net, saky čiau, kiek uždaroka mer gaitė užsitarnavo savo draugų ir bendrakursių pagarbą. Bendraudamas su Jovi ta, jauti lyg ir moralinį pasitenkinimą. Per dvejus metus nepasitaikė tokio atvejo, kad ji ateitų ne pasiruošusi užsiėmimams. Ji aktyviai dalyvauja vi suose seminaruose, visada turi savo nuomonę ir mo ka ją ginti. Įsiaudrinusi grupė iškart nutyla, kai atsistoja Jovita skaityti referato ar šiaip pasisakyti. Jovitai jau antri metai mūsų Į_grupės proforgė. Draugai ją gerbia už be šališkumą, sąžiningumą, nuoširdumą, darbštumą, jautrumą. Jovita moka nuostabiai racionaliai išnaudoti savo laiką. Ji spėja ir užsiėmi mams pasiruošti, pažiūrė ti naują kino filmą ir su draugais jį aptarti, ir į teatrą nueiti, knygą pa skaityti. O knygas Jovita tikrai mėgsta. Retas iš mūsų abejingas tam metui, kai pabunda gamta. Juokas, pokštai ne tyla po paskaitų tomis pa vasario dienomis. Ir visi garsiai svasto, kur nu ėjus: į kiną, teatrą, ar šiaip kur nuklydus... O gal į biblioteką žvilgterėti?... Paprastai Jovita pasirenka paskutinį kelią. Mergaitės juokiasi, žengdamos jai iš paskos: „Vėl į skaityklą”T Bet... ateina sesija. Ir daugelis klausia Jovitos: „Iš Jcur tu viską žinai? Kur tai perskaitei?" Jovita šyp sodamasi žvilgčioja į savo studijų knygelę, kur jau trečia sesija vieni penke tai,
UNIVERSITETO TARYBOJE Paskutiniame tarybos posėdyje buvo svarsty ta, kaip gamybinė ir pedagoginė praktika organizuojama Gamtos fakultete. Apie tai kal bėjo fakulteto dekanas
doc. R. Tarvydas. Diskusijose kalbėju siųjų mintis apibendri no prorektorius doc. B. Sudavičius.
„TS" inf.
Pergalė respublikiniame ture Pavasaris studentui — įskai tų ir egzaminų, įvairiausių konkursų ir olimpiadų metas. Tik spėk suktis. Baigėsi respublikinė studen tų matematikų olimpiada. Pa sidalinti jos įspūdžiais, kai ku riomis mintimis mielai sutiko MMF taikomosios matema tikos specialybės I kurso stu dentas Marijus Radavičius, už užėmęs šioje olimpiadoje pir. makursių tarpe II vietą. Vertinimo komisiją sudarė: pirmininkas — LTSR MA na rys korespondentas prof. B. Grigelionis ir komisijos nariai — doc. J. Urbelis (KPI), doc. Matuzevičius (VU), doc. V. Pipiras (WPI), fiz. mat. m. kand. V. Mackevičius (VU). Savo sugebėjimus išbandė mūsų universiteto, Kauno A. Sniečkaus Politechnikos ins tituto, Vilniaus ir Šiaulių pe. dagoginių institutų, Žemės ūkio akademijos matemati kai. Varžėsi studentai individua liai, ne komandomis,nes mū sų universitetas vargu ar tu rėtų didelių konkurentų. Olim piadoje vos ne visas prizi nes vietas „užkariavo" Uni-
versiteto studentai. Pirma kursių grupėje I vieta atite ko S. Jalanskiui, II vieta — mūsų jau pažįstamam M. Radavičiui ir R. Kirsniui. II—III kursų studentų gru pėje I vietą nutarta skirti VU antrakursiui K. Adomai čiui, II vietą — jo kurso draugui A. Zabulioniui ir trečiakursiui Z. Kryžiui, o III vietą — V. Gaigalaitei (VU, III k.) ir V. Ribinskui (KPI, II k.). Nugalėtojai apdovanoti Garbės raštais, diplomais ir piniginėmis premijomis. — Olimpiados vaisiai sal dūs, — šypsosi Marijus, — nes papildo ir studento kiše nę. Ar sunkus buvo olimpia dos uždaviniai? — Respublikinėje olimpia doje buvo nateikti 4 uždavi niai. Sakyčiau, jie visai „padorūs". Kol įsigilini į už. davinių sąlygas, paskui išsprendi ir dar perrašai, tau skirtos penkios valandos pra bėga kaip penkios minutės. Klausiu, ar Marijus paten kintas pasirinkta specialybe?
Jis nedvejoja. Jau nuo pJ pirmųjų mokslo metų vis 11 biau skverbiasi į tikimybJ teoriją. — Kokie būtiniausi charaJ terio bruožai matematiku ? I — Pirmiausia — kantrybei Nepasisekė pirmą kartą, : I dėk iš naujo, ieškok 1 ūdJ taikyk kitas formules. Ir vJ galvok, galvok. . . M. Radavičius pasakoja, kd neretai susirenka draugų bu rys ir sprendžia, aiškinasi. T:-| kie pokalbiai kartais net į dįl džiausius ginčus per,: igj Ir taip gera, kai pagaliai perkandi iš pirmo žvilgsni! ir visai „kietą riešutą". Marijus pataria tokį kolek-l tyvinį aiškinimąsi pabandyti ir kitiems. Sako, kad tai t įdomu, ir naudinga. .. .Įstrigo į atmintį M Radavičiaus žodžiai: „J.-ig-.l nori ką nors pasiekti, pra dėk jau nuo pat pirmųjąl metu". Marijus, matyt, teisus. Ta: rodo ir jo pirmoji sėkme respublikinėje olimpiadoje. D. MARCINKEVlClCTl
• APIE STUDIJŲ DRAUGUS — „JOVITA"
• VYKSTA SĄJUNGINE OLIMPIADA „STUDENTAS IR MOKSLO BEI
TECHNIKOS
PAŽANGA" — „PERGALE RESPUBLIKINIAME TURE"
A
• SESIJA FINANSŲ IR APSKAITOS FAKULTETE — „AR NE VELTUI SUOLĄ TRY NEI?"
Ar ne veltui suolą trynei? Finansų ir apskaitos fa kultete jau senokai vyksta pavasario sesijos egzami nai. Šiuo metu egzaminus dar laiko buhalterinės ap skaitos specialybės trečia kursiai, o statistikos, eko nominės kibernetikos, fi nansų ir kredito specialy bių trečiakursiams sesija jau praeity. Penketai puošia R. Kulikauskaitės, M. Kruvelytės (finansų ir kredito spec.), Z. -Minkauskaitės (statisti kos spec.) studijų knyge les. Šių merginų penketai neatsitiktiniai. Jau nebe
pirmą sesiją jų studijos įvertinamos labai gerai. Gerai dėstytojai vertino finansų ir kredito specia lybės studentes V. Paurytę, S. Skardžiūtę. Yra kuo pasigirti ir statistikams: septyni jų — beveik pusė grupės — be trejetų išlai kė egzaminus. Ekonominės kiberneti kos specialybės studen tams sekėsi prasčiau. Nė ra išlaikiusiųjų tik „labai gerai". Gerai besimokan čius R. Gaižutytę, I. Janu šauskaitę, J. Lomaną nu stelbia kitas „gražus" tre-
jetas. V. Dzerodžinskaitė, J. Matikonis ir R. Anužy tė neišlaikė dviejų egza minų. Fakulteto prodekanas R. Bartaška, žvelgdamas į suvestines, sako, kad šios specialybės studentai pa vasario sesijos metu vis tiek padarė šiokią tokią pažangą, bet... kaip buvo, taiD ir liko atsiliekantys. Kiuberis Docentas P. (nuotraukoje apačioje) juos egzaminavo, todėl paprašiau jį pasakyti savo nuomonę: — Beveik pusę egzami-
£
VI
nuotųjų įvertinau gerai. Kurie mokėsi visus moks lo metus, gerai pasiruoš davo seminarams, tie ir egzaminą gerai išlaikė. O šiaip kibernetikų grupės nėra stiprios. Taip kalbu, lygindamas su jų kolego mis, kuriems dėsčiau anks čiau. Studentams seniai turėtų būti aišku, kad rei kia studijuoti, o ne moky tis tik per sesiją. Teisingi žodžiai, tik gai la, kad juos reikia primin ti studentui, besimokan čiam trečiam kurse. Eko nominę kibernetiką studi juoti nelengva, bet teisin tis tuo negalima. Be to, šiems trečiakursiams yra puikiausias pavyzdys jų kolegos, ketvirto kurso kibernetikai, kurių grupė pripažinta geriausia Uni versitete. Dar nežinia, kaip baigs šios sesijos egzaminus bu halterinės apskaitos spe cialybės studentai, bet kol kas žinios džiugios. Net šeši gali išlaikyti egzami nus labai gerai, ir norėtų si, kad taip būtų. Egzaminai —studijų ata skaita. Nesvarbu, ar tu tik vos spėjęs susitupėti fuksas, ar solidus senjoras, bet, jei atėjai į egzaminą, parodyk, kad ne veltui suolą trynei!
TĖVŲ DIENA MEDICINOS
FAKULTETE Gegužės 25 d. Medi cinos fakulteto Didžio joje auditorijoje įvyko I kurso studentų tėvų susirinkimas. Į jį atvy ko tėvų iš įvairių Lie tuvos vietovių. Susirin kime kalbėjo Medici nos fakulteto dekanas prof. S. Pavilonis, I kurso kuratorė doc. 1 Mikėnienė, I kurso komjaunimo aktyvo grupės vadovas studen tas. P. Alchovka. I ir III kurso studen tai parodė dalį meninės programos iš savo kur sinių vakarų. Po kon certėlio tėvai kalbėjosi su grupių kuratoriais ir susipažino su Mediči" nos fakultetu.
J. AUGŪNAS
R. ZALESKYTE
sytos ir apsvarstytos in formacijos apie visuome ninės-politinės praktikos UNIVERSITETO atestaciją Universiteto komjaunimo organizacijo je (pranešėjas J. PečkaiKOMITETE tis), apie studentų statybi nių būrių štabo darbą pa laikotarpiu Gegužės 8 ir 23 dieno ruošiamuoju N. BURIAK mis vykusiuose komiteto (Z. Burnys), apie komjau TF II k. studentė posėdžiuose buvo išklau- nimo aktyvo mokymą Ma-
LLKJS
tematikos ir mechanikos, Teisės ir Istorijos fakulte tuose (M. Bložė), kaip vykdomas politinis-auklėjamasis darbas PEF pra monės planavimo specialy bės II k. 2 grupės komjau nimo organizacijoje (S. Imb rasas). Į VLKJS narius priimti šie studentai: V. Bikul-
čius (Fil. F. II k.), Z. Silevičius (FF II k.), V. Belorusec, A. Tamošiūnas ir V. Zalepūga (FF IV k.), S. Matuzas (FAF III k.), rektorato sekretorė J. Aukstinytė, neakivaizdi nio skyriaus metodiste D. Jarockaitė. Komitetas rekomendavo kandidatais į TSKP narius
IF V k. stud. V. Baltiną. ChF IV k. stud. Z. Blizniką ir V k. stud. E. Butku Pramonės ekonomikos ka tedros aspirantą K. Gla vecką, PEF V k. stud. AKasperūną, MF VI k. stud. R. Bagdonienę, Fil. F ifl k. stud. K. Pečkų.
„TS" inf.
Diplominiai darbai, valstybiniai egzaminai TSRS Aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministeri ja patvirtino naujus valstybinių egzaminų komisijų nuosta tus ir instrukciją apie diplominių projektų (darbų) paruoši, iną. Šiuos dokumentus komentuoja LTSR Aukštojo ir specia liojo vidurinio mokslo ministerijos aukštųjų mokyklų val dybos viršininko pavaduotojas J. Rajackas.
Prieš diplominio darbo gy nimą pagal naujus nuostatus perskaitoma studento charak teristika, išduota partines, komjaunimo organizacijų, ir fakulteto dekano pažyma apie studento mokymąsi. Jeis;u iš kurio nors dalyko yra keli pažymiai (nes buvo lai kyti keli egzaminai), į pažy mą turi būti įrašomas pasku tinis. Tiktai tais atvejais, kai paskutinis pažymys neįpibūdina bendro studento
pasiruošimo, pavyzdžiui, pas kutinio semestro programa buvo nedidelė, išimties tvar ka katedrai suteikiama teisė savo nutarimu nustatyti, kokį pažymį reikia įrašyti į pažy mą ir diplomą. Išvesti vidur, kio neleidžiama. Be charakteristikos ir pa žymos, komisijai pateikiami darbo vadovo ir recenzento atsiliepimai. Gali būti pateik ta ir kita medžiaga, charakte rizuojanti diplominio projekto
SKYRELIS
MATERIALISTINES PASAULĖŽIŪROS KLAUSIMAIS
Iš lietuvių filosofinės minties istorijos
.Marksistinės filosofijos plitimo Lietuvoje prielaidos Pirmieji socialdemokratų rateliai kūrėsi internacionaliniu pagrindu. Jiems didžiulio poveikio turėjo visos Rusijos darbininkų judėjimas. (Apie internacionalinius ryšius plačiau žr.: V. Merkys, Narodnikai ir pirmieji marksistai Lietuvo je, V., 1967). Formavosi darbininkijos interesų bendrumo suvokimas. Tokiuose darbininkų rateliuose pradėjo plisti socialistinė literatūra. Antra vertus, utopinio socializmo idėjos Lietuvoje buvo žinomos ir anksčiau. Gan plačiai buvo žinomos įvairios prancūzų utopinio komunizmo koncepcijos, susidomėjimo buvo susilaukęs ir „krikščioniškasis socializmas", kurio pirmtaku Lietuvoje buvo K. Zabitis. „Krikščioniškojo so cializmo" teoretiku A. F. Ozonamu žavėjosi ir Z. Siera kauskas, po 1863 m. sukilimo emigracijoje jį propagavo V. Dembskis. Šių utopinio socializmo koncepcijų propaga vimas reiškė naujų visuomeninio gyvenimo idėjų ieškoji mo kelius, nes senieji ekonominiai ir politiniai santykiai visuomenės jau nebepatenkino. Pirmosios žinios apie mokslinį socializmą atėjo per len kų revoliucinę organizaciją „Proletariat", kuri rėmėsi at skirais marksizmo principais. Organizacija buvo susijusi su Lietuva. Jos vadovų tarpe matome lietuvį L. Janavičių, kuris drauge su J. Šliūpu verčia 1883 m. „Proletariato" partijos „Manifestą artojams", parašytą „Komunistų par tijos manifesto" dvasia. L. Janavičius su J. Šliūpu buvo sumanę leisti ir lietu višką socialistinės pakraipos laikraštį. Dėl „Proletariato" partijos sutriuškinimo ir lėšų stokos ši idėja liko neįgyven dinta. Atskiras marksizmo klasikų mintis lietuvių skaitytojų tarpe populiarino XIX a. pabaigos lietuvių švietėjai. Pavyz džiui, pirmasis darbas, kuriame remtasi marksizmo klasi kais, plačiai cituotas F. Engelsas, buvo J. Šliūpo straipsnis Mokslas apie tautinę ūkę" („Aušra", 1884, Nr. 7—9). Nuo krikščioniškojo socializmo" į marksizmą savo žvilgsnį at suko V. Dembskis. Laikraštyje „Nauja Gadynė" 1894 m. is išspausdino sutrumpintą žymaus prancūzų marksisto ’ Lafargo knygos „Religija ir kapitalas" vertimą. Panašių publikacijų XIX a. pabaigos lietuvių spaudoje >asirodydavo ir daugiau. Tai J. Šliūpo, V. Dembskio, J. •fačio straipsniai. Juose atkreipiamas dėmesys į žiaurų larbininkų išnaudojimą, teigiama, kad lietuvių tautos iteitis susijusi su darbininkų judėjimu. Nors nei V. Dembs:is, nei J. Mačys nuosekliais marksistais netapo, o J. Šliū>as ryšius su darbininkų judėjimu vėliau nutraukė, tačiau ie pirmieji lietuvių skaitytoją supažindino su kai kurio mis marksizmo idėjomis. XX a. pirmajame dešimtmetyje Lietuvoje tapo žinomi r V. Lenino veikalai. Su jais pirmasis iš lietuvių susipažiio L. Janavičius. 1901 m. jis parašė darbą „Lenkijos pranonės vystymosi bruožai". Jame polemizuojama su R. Liukemburg, kuri įrodinėjo, jog carizmas teigiamai paveikė enkijos pramonės vystymąsi. Anot jos, Lenkijos pramonė saugo kaip sudėtinė Rusijos ūkio dalis, o jos proletariaas— kaip sudėtinė Rusijos proletariato dalis, todėl tautų psisprendimo lozungas neturįs prasmės. Šią savo koncep■ją ji rėmė dar ir tuo, kad, esą, visi neproletariniai buvu>os Žečpospolitos visuomenės sluoksniai revoliucijai nepriafią. Kritikuodamas R. Liuksemburg koncepcijos nepa■jstumą, L. Janavičius rėmėsi V. Lenino veikalu „Kapita>zmo išsivystymas Rusijoje" ir jį citavo. Minėtą darbą L anavičius išspausdino žurnale „Naučnoje obozrenije" !®2 m. Šiame žurnale tada bendradarbiavo ir V. Leninas. Nors „Lenkijos pramonės išsivystymo bruožus" L.'Janamius parašė toli nuo tėvynės, ištremtyje, tačiau pats tak as rodo, kad Lietuvos revoliucionieriai susidomėjo V. Leinu dar tada, kai jis tik pradėjo savo revoliucinę veiklą. Marksizmo-leninizmo idėjos lietuviams buvo žinomos jau “05 m. revoliucijos išvakarėse, o revoliucinės situacijos ūsidarymas paruošė dirvą dar spartesniam marksistinės ilosofijos plitimui Lietuvoje. Dr. B. GENZELIS
(darbo) mokslinę ir praktinę vertę — straipsniai, dokumen tai, patvirtinantys praktinio pritaikymo galimybes, dirbi nių ar medžiagų pavyzdžiai. Diplominiai projektai (dar bai) ginami ir valstybiniai egzaminai vyksta, kai yra ne mažiau kaip pusė egzaminų komisijos narių. Ginti darbus galima ne tik aukštojoje mo kykloje, bet ir įmonėje ar or ganizacijose, kurioms ginamų projektų (darbų) tematika turi teorinę arba praktinę reikš mę. Egzaminuojama pagal bilietus, atitinkančius mokymo programas. Kiekvienos disciplinos vals tybinio egzamino, taip pat vieno diplominio projekto
(darbo) gynimo trukmė ne turi viršyti 45 minučių. Supa žindinti su projekto (dar. bo) turiniu studentui skiria ma ne daugiau kaip 20 minu čių. Gynimo ir egzaminų re zultatai paskelbiami tą pačią dieną. Naujieji nuostatai numato lengvesnes, negu iki šiol, są lygas nesėkmės atveju — kai gynimas arba egzaminas įvertinamas nepatenkinamai. Jeigu diplominis projektas (darbas) neapginamas, valsty binė egzaminų komisija nu stato, ar gali studentas, pa pildęs ir pataisęs, antrą kartą ginti tą patį projektą (dar bą), ar privalo imtis naujos temos, kurią nurodys atitinka
ma katedra. Gautas nepatenkinamas pa žymys per valstybinį egza miną neatima teisės laikyti ki tų disciplinų valstybinių eg zaminų. Pakartotini valstybi niai egzaminai laikomi per kitą sesiją tik iš tų discipli nų, iš kurių gauti nepatenki nami pažymiai. Stacionare besimokąs stu dentas, neapgynęs projekto (darbo) arba neišlaikęs egza mino, siunčiamas į darbą ta pačia tvarka, kaip ir kiti jau nieji specialistai. Šiuo atveju jam išduodama nustatyto pa vyzdžio akdeminė pažyma. Studentams, neapgynusiems projekto (darbo) arba neišlaikiusiems egzaminų, pakartotinai leidžiama ginti arba laikyti egzaminus per trejus metus nuo aukštosios mokyklos baigimo, pateikus
„Nekraukite sau turtų žemėje, KUR RŪDYS IR KANDYS GADINA“ LTSR Dailės muziejaus kai mynystėje stūkso didingas Kazimiero bažnyčios kupolas. Tai pirmoji baroko stiliaus bažnyčia Lietuvoje, pastaty ta pagal Romoje esančios 11 Džeso bažnyčios pavyzdį. Kovai prieš plintantį protes tantizmą pakviestų jėzuitų pastangomis 1602 metais ka ralaitis Kazimieras buvo ka nonizuotas šventuoju. Jo gar bei ir buvo pastatyta (1604— 1615) Vilniuje bažnyčia. Amžių bėgyje bažnyčia daug kartų nukentėjo, buvo per statinėjama ir rekonstruoja ma. 1961 m. ji perduota Ateizmo muziejui, atvėru siam duris lankytojams 1966 metų spalio 9 d. 1600 m2 bažnyčios plote išdėstytoje ekspozicijoje ban doma aprėpti didžiulį mūsų planetos laikotarpį — nuo gyvybės atsiradimo iki pat šių dienų. Nors ekspozicija ir labai fragmentiška, bet sususipažinti su ja pravartu: ji padės daug pilniau ir giliau suvokti religijos esmę, jos socialinį vaidmenį. Susipaži nę su religijų istorija, mes geriau sugebėsime suprasti ir įvertinti jų vaidmenį šiandie niniame mūsų gyvenime. Muziejaus ekspozicija pra sideda senovės egiptiečių, in dų, babiloniečių mitais apie dangaus, žemės ir gyvybės kilmę. „Bekraščiame okeane plauko banginis. Ant jo nu garos laivas, kuriame stovi stambi karvė. Ant karvės ra gų — moteris iškeltomis ran komis laiko žemę. Jai pade da du rojaus paukščiai — povai. Virš žemės — septyni dangūs, viršutiniame iš jų gyvena Alachas" (musulmo nų mitas). Viename iš sten dų ekspozicijos pradžioje at vaizduotas ir biblijinis die viškojo kūrimo procesas. Materialistinės pasaulėžiū ros formavimuisi būtina su prasti gyvosios gamtos atsi radimą ir jos vystymąsi. Ši mintis konkretizuojama di džiuliame stende, pavadinta me „Mokslas apie gyvybės vystymąsi žemėje". Jis apima visą gyvybės istoriją iki pat Homo sapiens atsiradimo. Kartu su protingo žmogaus formavimusi atsiranda ir reli giniai vaizdiniai. Pirmųjų religinių vaizdinių elemen tus matome muziejaus sten duose apie matriarchato epo chą. Čia yra ir garsaus se novės meno šedevro Vilendorfo Veneros, sukurtos maždaug prieš 32 tūkstan čius metų, kopija. Įvairių re liginių reiškinių ypatybės at siskleidžia totemizmui, animizmui, fetišizmui skirtuose stenduose (Pvz., australiečių toteminis šokis, siekiant su stiprinti ryšius su protėviu
— kengūra, indėnų totemi nių stulpų kopijos, „kukurū zų dvasia" indėnų įsivaiz duojamu pavidalu ir austra lietė prie „vaisingumo ak mens", stebuklingos lentelės „čiuringės", fetišas „nuo pil vo skausmo"). Amuletais ir paveikslais iliustruojami vie ni iš įdomiausių religijos elementų — magija ir šama nizmas (beje, muziejaus fon duose galima susipažinti ir su šamano apranga). Senovės Egipto religijai at stovauja „šventi" vabalai — skarabėjai, piešiniai iš miru siųjų knygos. Muziejuje ga lima pamatyti ir šventyklos Olimpijoje paveikslą, mito loginius graikų dievus romė nų dievų panteone. Centra lizuotos Romos valstybės vy riausiąjį dievą ir valdovą simbolizuoja imperatorius Au gustas dieviškojo Jupiterio poza. Čia pat stovi išmin ties ir išradingumo deivė, amatų ir meno globėja Mi nerva su savo pelėda. Ekspozicijoje galima susi pažinti su kriščioniškosios re ligijos atsiradimu, jos sąry šiu su kitomis religijomis, ypač su judaizmu (pvz., de kalogo modelis). Paveiksluo se matome krikščionybės vaizdinių (dievo tėvo, šven tosios dvasios, Kristaus — avinėlio, šv. Trejybės ir kt.) susidarymą, bažnytinius rū bus. Stendai pasakoja apie krikščionybės pripažinimą valstybine Romos imperijos religija, apie bažnyčios ko vą už politinę valdžią vi duramžiais, Kryžiaus žygius į Rytus, kovą prieš erezi jas. Katalikų bažnyčios nau dotus įrankius galima pama tyti Inkvizicijos rūsyje. Čia stovi „atgailos kėdės", nau dotos Ispanijoje, kopija. Į šią pilną prikaltą vinių kė dę, panašią į karaliaus sos tą, sodindavo eretikus. Kan kinimui naudojo ir metalines bado kaukes, kaukes, per ku rias pildavo įkaitintą šviną arba vašką ant nelaimingųjų veidų... Čia yra replės na gams traukyti ir kiti šiurpūs įrankiai. Katalikų bažnyčios išsigi mimą viduramžiais rodo skaistyklos dogmos suformu lavimas, neregėtai plati pre kyba nuodėmių atleidimo raštais už pinigus — indul gencijomis, žymių pasaulio mokslininkų pasmerkimas. Prieš katalikų bažnyčios pretenzijas pakyla Reforma cija (Janas Husas, Martynas Liuteris, Tomas Miunceris). Katalikų bažnyčia kovai su reformacija įkuria Jėzuitų ordiną, kurio šūkis buvo: „Tikslas pateisina priemo nes!" Žiaurų susidorojimą su
reformatais matome „Baltra miejaus nakties" paveiksle. Nuo XIII a. prasidėjusį be tarpišką katalikų bažnyčios kontaktą su Lietuva vaizduo ja eksponatai apie didvyriš ką Pilėnų gynimą, Žalgirio mūšį, Vytauto priesaiką, Lie tuvos krikštą. Reformacija palietė ir Lie tuvą. Įkuriama reformatų mokykla, išspausdinamos pir mos knygos lietuvių kalba, netiesioginė reformacijos iš dava buvo ir mūsų universi teto įkūrimas. Jėzuitai su triuškina reformaciją, prasi deda gausūs „raganų proce sai", atsiranda „šventų vie tų" ir Lietuvoje. Muziejuje eksponuojamas žemaičių Kal varijos kryžius, kurio gabalė lis, religingų žmonių įsitiki nimu, sumažindavo skaus mus, senovės lietuvių religi jos simboliką, iškilusią krikš čionybėje, vaizduoja krikštai ir Žemaičių Kryžiai. Besikuriant Lietuvos bur žuazinei valstybei, katalikų bažnyčia glaudžiai susisiejo su valstybine valdžia. Bur žuazinės Tarybos priekyje buvę krikščionių demokratų partijos šulai kviečia Lietu vos karalium vokiečių herco gą Urachą. Ekspozicijoje ma tome jo ir arkivyskupo J. Skvirecko, priėmusio vėliau prezidento A. Smetonos prie saiką, paveikslus. Lietuvos katalikų dvasininkija gauda vo didžiules pajamas, buvo aktyvi fanatizmo skleidėja, aršus pažangos priešas. Vi sas katalikiškas organizacijas koordinavo Katalikų veikimo centras. Pirmą smūgį bažnyčios ga lybei Lietuvoje sudavė tary bų valdžia. Ekspozicijoje ma tome 1940 metų rugpiūčio 25 d. konstituciją, garantavu sią ir sąžinės laisvę.
teigiamą charakteristiką is darbovietės, atitinkančios spe cialybės profilį. Nuostatuose apie diplomi nių projektų (darbų) paruoši, mą pabrėžta, kad studentui suteikiama teisė pasirinkti diplominio projekto (darbo) temą, arba pačiam pasiūlyti temą, išsamiai pagrindus jos tikslingumą. Taip pat nuosta. tai nurodo, jog kiekvienas projektas turi būti atitinkamai ekonomiškai pagrįstas, jame privalo būti išnagrinėti darbo apsaugos klausimai. Naujieji nuostatai ir inst rukcija aiškiai apibūdina vi sus valstybinių egzaminų ir diplominių projektų (darbų) gynimo etapus, suteikia aukštųjų mokyklų profeso riams, dėstytojams ir ypač studentams geresnes galimy bes lemiamu studijų metu.
Čia matome ir popiežių Pijų XII — aktyvų hitlerinės Vokietijos politikos rėmėją ir laimintoją, hitlerinį režimą rėmusius aukštus Lietuvos katalikų bažnyčios dvasinin kus. Tarybinių žmonių žudy nėse dalyvavusiam karo ka pelionui Z. Ignatavičiui po piežius Jonas XXIII suteikia monsinjoro titulą. .. Pokario metais daugelis Lietuvos katalikų bažnyčios dvasininkų aktyviai kovojo prieš tarybų valdžią, talki ninkavo nacionalistų gau joms. Ekspozicijoje matome jų naudotus ginklus, tarybi nių aktyvistų žudynes, pen kiakampį adatų antspaudą, kuriuo badydavo tarybinius ir partinius darbuotojus, ban ditų naudotas maldaknyges, rožančius. .. Dalelė dėmesio muziejuje skiriama ir katalikų bažny čios nūdienai. Čia galima pamatyti popiežiaus dvaro hierarchiją, popiežiaus vals tybės — Vatikano modelį, šiek tiek atskleidžiami baž nyčios krizės, siekimo prisi taikyti šių dienų reikalavi mams, modernizacijos mo mentai. Kviečiame visus aplanky ti muziejų ir susipažinti su jo ekspozicija vietoje. Te gul Jūsų neatbaido užrašas „Ateizmo muziejus" (patys muziejaus darbuotojai sako, kad jis neatitinka muziejaus specifikos; teisingiau jį būtų vadinti Religijos ir ateizmo istorijos muziejumi). Mano me, kad jūs nepraleisite lai ko veltui ir praplėsite savo kultūrinį akiratį. Z. BURNYS Filosofijos istorijos ir ateizmo katedros dėstytojas Po Vatikano suvažiavimo buvo peržiūrėti „šventųjų" sąrašai. Daugelis buvusių „šventųjų" pasirodė nesą šventi ir išbraukti iš sąrašo. Ar neatsitiks taip ir su šventuoju Jurgiu?
Vandenų paukštė Lieknos, jau pavasario sau lės ragavusios merginos su sėda j savo vietas prie ilgų irklų. Keletas suderintų yrių, ir lengvas laivas išsiveržia į ežero platybes. Lyg mėly na paukštė, ritmingai mo suodama sparnais, aštuonvietė vandens paviršiumi skrie jo link besileidžiančios sau lės. Dar mostas, dar... Aštuoniolika rankų ir devy. nios širdys — štai šios aka deminės valties sparnai. Iki saulės laidos spėjom susipa žinti su irkluotojomis. Tai Universiteto studentės: I kur so matematikė Elvyra Seštokaitė (yrininkė), Gamtos fa kulteto II k. studentė Angelė Zalieckaitė, Finansų ir apskai tos fak. studentės: Vida Bilzikevičiūtė (I k.), Audronė
Osaitė (III k.), II k. chemikė Marta Berčytė, 1 k. teisinin kė Dana Miliukštytė, Filolo gijos fakulteto studentės Ni na Michailova (III k.), Onu tė Mocevičiūtė (II k.), Živilė Ridikevičiūtė (III k.) — vai rininke. Živilei laive vietos reikia tiek mažai, kad net pavadini me (aštuonvietė, o ne devynvietė) neatsirado jai vie tos. Bet mergina nenusimena: kas, jei ne ji nukreipia vi są įgulos darbą į tikslą?! O pirmasis tikslas jau pasiek tas: gegužėų mėnesį vykusio se /tTSR aukštųjų mokyklų sporto klubų akademinio irk lavimo varžybose ši mūsų merginu, aštuonvietė (treneris Edmundas Bodendorfas) už ėmė I vietą. Jos laikas 1000
Sis žanras egzistuoja apie šimtmetį. Jo gimtinė — Pran cūzija. Jis jungia savyje šokį, dainą, estradą, cirką. Tai ir yra miuzikholas, susitikimas su kuriuo mūsų laukia dabar — birželio mėnesį. Leningrado miuzikholas, kuriam vadovauja Kazachijos TSR ir S. Osetijos ATSR nusipelnęs meno veikėjas I. Rachlinas, ne kartą su pasisekimu koncertavo šalyje ir užsienyje — Prancūzijoje, VDR, Lenkijoje, Lotynų Amerikos šalyse. Vilniuje jis pirmąkart. Šio kolektyvo vyr. režisieriaus padėjėjas B. STRELNIKOVAS mums papasakojo: — Spektaklis „Nėra už tave gražesnės" skirtas gimta jam mūsų miestui — Leningradui, meilės, jaunystės ir laimės temai. Dviejose didelėse dalyse jūs matysite daug įvairių numerių, kuriuos jungia vieningas siužetas, — tai spektaklis reviu. Mūsų kolektyve didelė baleto trupė, įvairūs solistai: tarptautinio konkurso laureatė O. Sorokina, O. Vardaševa, G. Boiko, iliuzionistas M. Belakovskis, estrados aktoriai A. Lesnickis, E. Špitko, akrobatai G. Karkevičius, A. Lipsonas ir kiti. Kolektyvas labai laukia jaunimo, mus džiugina susitiki mas su vilniečiais ir jų puikiais Sporto rūmais. Manome, kad mūsų poetiškas, anot kijeviečių, „tas linksmas rimtas miuzikholas" padės ir studenams atsikvėpti po egzamino.
KAIP DRAMBLIUI
MUSĖ KOJĄ NUMYNĖ
Panašiai nutiko ir IV k. istorikui Vitui Ūsui; gal gir dėjote, jis gyvena trečiame bendrabutyje. Tą naktį minė tą studentą nemiga ar dan ties skausmas kankinęs. Buvo jau pirma valanda, kai vy rukas, netekęs kantrybės, puo. lė po bendrabutį ieškoti ci garečių, kurios, sako, esančios didžiausias šių laikų vaistas. Paklebeno 84 kambario duris: neužrakintos! Viduj buvo tamsu, merginos jau miegojo. Bendrakursės čia gyvena, nė LAIKRAŠTIS HNA NUO 1850 METŲ
ra ko gėdintis, nusprendė V. Ūsas ir įžengė į kambarį. Po ilgų derybų (kol merginos tikrai įsitikino, kad čia žmo gus, o ne šmėkla) gavęs ciga retę. O rūkoriai tokie jau žmonės, kad nepraleis progos pašnekėti. Ir plepėjo Vitas su bendrakurse, kol kitoms įgri so. Neapsikentusi teisininkė Audra paprašė „kavalierių" iš eiti. Kur tai matyta — išpra šyti lauk! Užsigavo Vitas, užvirė jo vyriška ambicija. O čia dar Audra pabandė pro
KAINA 2 KAP.
SPORTAS
lingos gražios ir sveikos tra dicijos. Ryžtas pasiekti per galę ežerų juostose turi būti lygus ryžtui kovoti sausumo je. Būsimų kovų sėkmę lems ir tai, kaip jos mokės sude rinti studijas Universiteto auditorijose ir sportą. Nespėjom pakalbėti apie pergalę, sportą, mokslą... Li ko valanda iki traukinio iš vykimo ir keturi kilometrai vandens kelio iki Universite to sporto bazės Žydiškėse. Merginos skubėjo. Jų laukė nauji susitikimai, naujos per galės. Paskutinį kartą pa žvelgėm į grakštaus laivo valdoves: jų akys šelmiškai žybtelėjo. Merginos šypso josi. A. ANDRIJONAS R. STRUMILAS
m. distancijoje — 3.34,5 sek. Nelengva buvo įveikti pajė gias Kauno Kūno kultūros instituto, A. Sniečkaus poli technikos instituto, Vilniaus Inžinerinio instituto įgulas. Bet įveikė. Neperseniau siai mūsų merginoms paklus nus laivas skriejo Piarnu (Estijos TSR) vandenimis: jos atstovavo „Žalgirio" draugi jai Pabaltijo zoninėse varžy bose, o dvi merginos (Zaliec kaitė ir Usaitė) — respubli kai Maskvos didžiojoje tarp tautinėje regatoje. Komanda perspektyvi, ge rų fizinių duomenų. Daug kas, aišku, priklausys nuo jų pačių: kolektyvas dar jaunas (nors antri metai iš eilės Nuotraukose matome aštampa respublikos studentų tuonvietę ir jos trenerį E. žaidynių čempionėmis), reika Bodendorfą.
SVEIKAS, VILNIAU, SVEIKAS MIUZIKHOLE!
Konsultuojame Vieni jau baigė, kitiems artėja sesijos pabaiga. Ir šiems, ir aniems dar lieka viena procedūra, nelabai studentų mėgstama — atsis kaitymo lapelių tvarkymas. Komjaunimo organizacijos nariams tenka užsukti į LLKJS Universiteto komitetą. Ko čia reikalaujama iš jų? Atsiskaitymo lapelyje pasi rašoma tik tada, kai komjau nuolis pateikia VLKJS nario bilietą. Pastarasis dokumen tas turi būti sutvarkytas: ja me būtini įrašai apie mėne sinį atlyginimą (stipendiją), nario mokestį, grupės kom jaunimo sekretoriaus para šas ir uždėtas antspaudėlis. Nario mokestis turi būti su mokėtas už gegužės, birželio ir liepos mėnesius. Komjaunuoliai, gimusieji iki 1946 m. birželio 30 d. im tinai, privalo išsirašyti iš įs kaitos, nes jų komjaunuoliš kas amžius jau baigėsi. Komjaunuoliai, kurie pa
keitė pavardę, privalo pa keisti ir komjaunimo doku mentus LLKJS Universiteto komitete. Tokie reikalavimai kom jaunuoliams, ateinantiems su atsiskaitymo lapeliais į komi tetą. Jeigu tų reikalavimu nebus laikomasi, į atsiskaity mo lapelius nepasirašysime. Birželio 10 d. pradedami išrašyti iš įskaitos diplomam tai. Jie bus priimami darbo dienomis 9—18 vai. Diplo mantai privalo pateiki: komjaunimo bilietą su perso naline įskaitos kortele, kur. yra fakulteto komjaunimo biure. Diplomantams, išsirašau tiems iš įskaitos ir tvarkau tiems atsiskaitymo lapelius taikomi visi anksčiau išvar dinti reikalavimai.
J. BAGDONAS
LLKJS Universiteto komiteto sekretoriaus pavaduotojas
Supažindiname
duris išstumti, „pirštą ėmė sukti" (V. Ūso žodžiai). Ne beišlaikė, žiebė merginai ne su piršteliu, o visu vyrišku kumšteliu. Tai ne visai pasakos apie dramblį, kuriam musė koją numynė, siužetas. Tai papras čiausias chuliganizmas. Įsidė mėkit: IV k. istorikas vidur naktį įsibrauna į merginų kambarį ir paprašytas išeiti puola muštis. Iš kurgi tokia neliečiamo asmens povyza, tas neišsiauklėjimas?I Čia įžeista ne tik mergina, ne vie nas žmogus, o pagaliau visas Universiteto kolektyvas, vi suomenė, kurios moralės nor mos nesutampa su V. Ūso po žiūriu, kad geriausias teisėjas — kumštis. Kurso draugai pasmerkė šį chuliganišką elgesį ir pareiš kė V. Ūsui griežtą komjauni mo papeikimą. Paskutinį žodį tars rektoratas. A. DARGUŽIS
PAŠALINTI nepažangus studentai:
Gamtos fak. II k. stud. H. Nakaitė IV k. stud. G. Timonova, Filologijos fak. I k. stud. D. Kvedaravičiūtė ir II k. stud. E. Volodkevičiūtė, Už elgesį, nesuderinamą su tarybinio studento var du — Matematikos ir mecha nikos fakulteto II k. stud. V. Andrikaitis.
Dėmesio! Visus vyrus, norinčius bend rauti su socialistinių šalių stu. dentais, pramokti lenkų, čekų, ir vokiečių kalbų, kviečiame
Pas mus atkeliavo „Odesos" fotoklubo paroda. Kiekviena jos nuotrauka — tai įdomus fotopasakojimas. Malonu, kad fotografai atrinko parodai nuotraukas, atspindinčias ir krašto nacionalinį koloritą (G. Železniako „Žvejai", V. Suleko „Laukimas"). Fotografų darbuose — Odesa ir jos žmonės. Išsiskiria peizažai: O. Suleko „Ilimas — tyli upė", V. Šuleko „Poema apie jūrą", „Mergaitė ir jūra". Nuotraukos „Ilimas — tyli upė" gera kompozicija, vykęs šviesių ir tamsių objektų de rinimas. Juodos valtys kairia jame nuotraukos kampe — tai gražus akcentas, ekspre syvumo suteikia tolumoje plaukiojanti valtelė. Peržiūrėję nuotraukas, jau čiame poetišką fotografuojan čių santykį su objektu. Tai išreiškia ne tik objekto pasi rinkimas, bet ir fototechnika. Pavyzdžiui, G. Železniako „Žvejai": čia spalvų pustoniai sukuria romantišką, šiek tiek svajingą nuotaiką. O. Suleko „Senoji Rusija"
— puikiai išreikštas jaunųjų fotografų požiūris į Rusijos senovę: lyg pro fantastinį rū ką iškylą senieji bokštai ir kryžiai suskamba kaip pra eities legenda. Fotografų V. Opolskajos, V. Masciukovo ir kitų portretuo se ryškus psichologizmas, ku rį dar labiau paryškina įvai ri fototechnika. Viena iš ge riaušių — V. Opolskajos „Akys". Autorė meninėje fotografijoje ne naujokė, mo ka pasirinkti fotoobjektą, įkū nyti nuotraukoje mintį. Tą patį galėtume pasakyti ir apie G. Diomino „Septy niolikmetę", kurioje autorius užfiksavo tyrą jaunystę su vi sam pasauliui atvira širdimi. Jautriai, tačiau per tam tik rą atstumą žiūri fotografai į vaikus. Nuotraukoje „Maža sis princas" J. Fedotkinui pa vyko pasaką perkelti į tikro vę. O J. llimcevas nuotrauko je „Ginčas" užfiksavo labai išraiškingą vaikų nuotaikos momentą.
V. DAUNORAITt
darbui tarptautinėje stovyklo Vyrai, padavę pareiškimus, je (Vilniaus m. šiltnamių kom renkasi komjaunimo komite binato statyba) liepos—rugpiū- te š. m. birželio mėn. 13 d. čio mėn. 17 vai. Pareiškimai priimami LLKJS Universiteto komitete nuo 9 LLK.i' iki 18 vai. Universiteto komitetas
232000 Vilnius — MTP-3 REDAKCIJOS ADRESAS: Universiteto g. 3, „Tarybinis studentas" Telefonai — 25884, ketvirtadieniais spaustuvėje — 29815
Užs. Nr. 2097 LV. 03890
REDAKTORIUS ALGIS KUSTA