SŲ SALIŲ PROLETARAI. VIENYKITĖS!
1967 m.
žį-rųįZ
o?
GAUDEAMUS
rugsėjo mėn.
Gaudeamus igitur, Iuvenes dum sumus! (2 k.) Post lucundam iuventutem, Post molestam senectutem, Nos habebit humus. (2 k.)
1 d.
UDENTAS
PENKTADIENIS
Nr. 21 (607) l»
Eina nuo 1960 sa.
......................... i VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS
!•d
Kaina 2 kap.
Vivat academia, Vivant professores! (2 k.) Vivat membrum ųuodlibet Vivant membra ųuaelibet, Semper sint in Uore! (2 k.) Vivat et res publica Et qui illam regunt! (2 k.) Vivat nostra civitas, Maecenatum Caritas, Qui nos hic protegunt! (2 k.)
VASARĄ PADIRBĖJO 1500 STUDENTŲ
STUDENTŲ HIMNAS
d i:
Skamba studentų daina per pasaulį — Žengiam išvien su jaunaisiais draugais. Giedro dangaus ir žėruojančios saulės Niekam neleisim užtemdyt gaisrais.
i:
:: i:
Valiai draugų, jėgai draugų Bombų, patrankų jokių nebaisu. Ryžto pilna, siekiais tvirta Mūsų jaunystė — didi taikos jėga. Ryžto pilna, siekiais tvirta Veda į laimę viena tiesai
d
Ginkime tiesą, karta atkaklioji, Imkime darbo giliąsias žinias. Mes tik už mokslą, kurs taiką globoja, Veda į laimę taikiąsias tautas.
<• I'
<[
c <• i:
Tapom draugais mes kovoj įnirtingoj, Atmenam žemę ugny ir kraujuos. Tad j egzaminą stokim garbingą — Būkim tvirti kovoje dėl taikos!
C
Tu tapai gausios Universiteto šeimos nariu. Ar žinai ALMA MATER istoriją, ar gerbi studentišką kepuraitę ir Universiteto ženkliuką, o gal dar ir „Studentų him no“ nemoki? Kol Tavęs „oberfuksai“ neužklupo (iki Imatrikuliaci jos šventės — suskaitytos dienos), dar gali suspėti vis ką padaryti.
VASAROS DIENA
Foto J. GIRDVAINIO
(Iš „Undinės" stovyklos sienlaikraščio, Jonava)
Į SU RUGSĖJO PIRMĄJA, DRAUGAI!
IO IO IO IO I
TRECIOJO SEMESTRO GEOMETRIJA.
(Iš ciklo „Ten, kur dirbo Vilniaus universiteto studentai")
Jau saulelė vėl atkopdama budino šilą Ir, naują pamainą iš miego keldama, juokės. Vario varpas balsingai skambėti pagavo Ir miegalius didžiausius iš numirusių šaukė. Tuo palapinės visos išsibudino keltis, Net viršininkai paliko šiltas savo lovas. (O seniūnai talonų paimti nukūrė.) Vislab, kas tik gyvas stovykloje rados, Tuo pulkais išlindo rytą pasveikint Ir, klegėdami garsiai, prie upės patraukė. Vislab, nusiprausę čystai savo veidus, Istorikai, rusistai irgi lituanistai Tris kilometrus valgyt bruzdėdami bėgo. O po tam gaspadorius darban mus paskirstė, Ir per dieną dūsaudami prakaitą liejom. Vakare stovykla vėl bruzdėti pagavo — Vislab, darbą pabaigę, dulkėti sugrįžo, Visą svietą didžiulė linksmybė apniko: Kas prie upės nukako, kas kamuolį čiupo Irgi šokių aikštelėje miklino kojas. Vislab didelėje linksmybėje rados, Kol varpas skardusis rikiuotėn sukrutin, Kur stotingasis gaspadorius stovyklos Irgi energingasis jo pavaduotojas žodį mums tarė. Po tam budintieji miegoti prisakė. Vislab ligi ryto ramybėje rados.
^BCDBOBCDBQBCDBCDBG5BCDBCDBCDBCDBCDBCZ>BCDBCDBCZ>BQBCDBCZ>>BCZ>BCDBCDBCCDBCDBCDBCZ>BCDBCDBCZ>BCDBCDBaDBCDBCDBCDBCZ>BCDBCDBCDBCDBc5)
2 psl.
1. KADA PRASIDEDA VASARA? Jau senokai tie du papras ti žodžiai įėjo į studentišką žodyną. Į musų dienas jie su savim atsinešė tolimų kelių dulkes, prakaito skonį, virš vasaros pievų išsidraikiusį rū ką, nuovargį ir džiaugsmą, kad tavo rankos irgi naudin gos. Draugas — Trečiasis Semestras. . . Jis išmokė mus betonuotojais, mūrininkais, dailidėmis. Per jį mes atradome tikrąją žmogaus prigimtį — keliautojo, statybininko ir sodininko. j^not J. Baltušio, permalineciau pikliuotus miltus, jei gu bandyčiau išskaičiuoti, ką z^gero davė, duoda ir duos -studentų darbo ir poilsio sto vyklos, kurių vėliavos šiemet Kam tas buldozeris, jei at plevėsavo ne tik respublikos sirado studentas kolūkiuose, fabrikų statybų aikštelėse, ne tik Kazachstano ar Moldavijos kaitrioje sau lėje, bet ir pirmosios vokiečių darbininkų ir valstiečių vals tybės Riugeno salos vėjyje.
STOVYKLŲ MARGUMYNAI
Naudingi šilčiau...
1967 m. rugsėjo mėn. 1 d.
TARYBINIS STUDENTAS
patarimai:
VASAROS PAVILIOTI kilnojamąją mechanizuotą ko loną. Pirmoji pamaina į nuošalų „Dainavos" kolūkį atvažiavo birželio 23 dieną. Pamainai vadovavo MF antrakursis A. Dranenko. Neteko matyti, kaip jie dirbo, nei su vienu tos pamainos stovyklautoju neteko kalbėtis. Mano žinios apie juos labai šykščios — sienlaikraštyje „Kardiograma" pamainos komjaunimo biuro pareikšta padėka geriausiems stovyklautojams: B. Morkū nui, P. Sereikai, G. Kligiui, B. Aidukaitei ir kt. bei stovyklos viršininko antrakursio K. Jasiūr.o žodžiai: „Geras vyrukas buvo tas A. Dranenko. Ir pa maina jo — šaunūs darbinin kai". Tai K. Jasiūnas man pasakė didžiuodamasis.
Reportažas ♦ ♦♦-------
Su E. Žemeliu, Medicinos fak. pirmakursiu, susipažinau jau pamainai senokai baigus darbą (tąkart medikai dirbo dviem grupėm — nuo 8 vai ryto iki 15.30 vai. ir nuo 16 iki 21 vai.)
Egidiius žemelis gimė ir augo Kauno raj. Vandžioga los tarybiniam ūky. Ten bai gė vidurinę mokyklą ir įsto jo į Vilniaus universitetą. Statybose dirbti niekada ne tekę. Žinau, Egidijaus metų neil game skaičiavime visko pasi Ir gulėdamas palapinėje, taikė. Per tuos aštuoniolika svetimoje, metalinėje lovoje, metų jis kasdien mokėsi gy kai gelia nugarą ir pečius, venti dorai, kovoti su sunkui kai sunku sugniaužti rankų mais. r* pirštus į kumštį, tu prisimin Kalbėdamasis su vaikinu; si pirmąją dieną stovykloje, aš pradėjau suprasti, kad kai kada norėjai viską mesti ir namo, prisiminsi iš tik tokie verti Hipokrato prie grįžti mintą taką prie naujai stato saikos — dorų rankų, kilnii mos karvidės ir grūdų sandė širdžių žmonės. Tokių sto lio — tu ten kasei žemes, plytas, lyginai beto vykioje buvo dauguma, C nešiojai ną, gulėdamas girgždančioje gal aš klystu — visi? lovoje, tu pradėsi suprasti, kad „kiekvienas darbas rei 4. KIEK SVERIA kalauja jėgų, suprasti, kad KILOGRAMAS DRUSKOS? musų laukia nors ir ne sta „Darbas — gyvenimo drus tybininko, bet taip pat sunkus ir sudėtingas gydytojo ka. Jis ne tik suteikia skonį, darbas. . .“ bet ir saugo nuo sugedimo". O tavo draugai sapnuos _______ Nesiseka prisiminti, kas pir keistus, mįslingus daiktus. Gal liūtus, gal įkyrią Musca masis ištarė šiuos išmintingus Domestica. Arba nesibaigian žodžius. Dažnokai tenka juos čią vasarą. Kuri kitąmet ir girdėti. Ir draugiškai sakant, Sneduos ramybės. Ir vėl važiuos j vasarą. Vėl ir didaktiškai prikišant pirštu. šys kur nors lotynišką Su žiais žodžiais aš susitikau kį: „Labor corpus for-
O argi blogesni kitų pamai nų viršininkai? Antrosios — tos, kuri geriausius sienlaik O kada prasideda vasara? Gal būt, studentiška vasara raščius išleisdavo, organizavo savo pradžią gauna LLKJS koncertą kolūkiečiams — E. Universiteto komitete. Čia Paražinskas (I k.l, trečiosios daugelį mėnesių planuojama, — kuri dabar betonuoja kar ginčijamasi ir ruošiamasi vidę — A. Žukauskas (II k.). Visa tai, atrodo, patvirtina „trečiajam semestrui“. poilsio Gal būt, ši jubiliejinių me mintį, kad darbo ir tapo komjaunimo tų vasara prasidėjo dar tuo stovyklos met, kai 1957 m. Žilėnuose, aktyvo ruošimo mokykla. Antroji pamaina savo sien Varėnos raj., pirmąkart nu skambėjo talkininkų iš Uni laikraščio „Betonuotojas“ ant rame numeryje rašė: „Jau versiteto balsai. Tais metais žinojome, kad pirmąkart naujų kultūros važiuodami rūmų sienoje išryškėjo užra dirbsime statybose. Tačiau tai mums dar nieko nesakė. Vis šas „STATĖ VVU“. Seniai „Ar būsime baigė senąją Alma Mater pir nerimavome: statybininkams?“ mųjų stovyklų dalyviai. Jų naudingi išsklaidė abejones. mesta sėkla pasirodė puiki ir Darbas duoda gražių vaisių. Šią va Pasirodo, kad ir mes galime būti betonuotojais “ . .. sarą stovyklose padirbėjo daugiau kaip 1500 Universite Ir taip busimieji medikai antrosios pamainos sienlaik to studentų. Netrukus sužino tampa statybininkais. raštyje: Ten pat kažkas rasime atliktų darbų vertę aš3. AŠTUONIOLIKMEČIAI f tuoniose darbo ir poilsio sto paskutinę stoJuos dar dažnai traukia įji j „Šiandien,dieną, vyklose. Tai mūsų Jaunų ran galvoju, ką kų dovana penkiasdešimtajam vaikystę. Norisi, kaip tam11 Į vyklavimo gero mums davė stovykla, ką Spaliui. trumpakelniui berniūkščiui, davėme tiems žmonėms, 2. AUTOBUSAS SUSTOJA pro atdarą vagono langą pa-., l\\mes kurie kUn',eKmus 7?us pakvietė Pal<vie|tė dirbti? dirbti? Dirbti mus mokė nuo vai BURBIŠKESE daužiškai iškišti galvą ir at- \kystės, ~1'*' bet ~ ”darbo skonį mes Kaišiadorių raj. „Dainavos" su1 Nevienodai patyrėme“. kolakio statybos. Statybos sukti veidą vėjui. Arba darbus vykdo Elektrėnų’ kil senele eiti į sodą rasotų ‘ Stovykloje darbą reikia da nojamoji mechanizuota kolo obuolių. Karstytis kaimynų lintis po lygiai. Po lygiai ten na. Kiekvienoje pamainoje ka duonos ir druskos. Vie talkininkaus po 50 mūsų stu tvoromis. . . dentų. Visas keturias pamai Mintimis gal ne vienas niems duonos pakanka, ki nas komplektuoja Medicinos grįžta į prarastą pasaulį. tiems trūksta. Vieni jiems fakulteto komjaunimo komi tetas. Stovyklautojai gyvens Jiems dabar aštuoniolika — skirtą diuską patys valgo, ki palapinėse ant ežero kranto. vargu ar visam žemės rutu ti — stengiasi draugui pakiš Stovyklai vadovaus VVU kom ly rastum tokį autobusą, kuris ti. Nevienodai sveria druskos jaunimo komiteto patvirtintas viršininkas visai vasarai. Stu grąžintų į vaikystę. Jiems po kilogramas. sa Kai K. Jasiūną paklausiau, dentams. dirbantiems šioje aštuoniolika — per dvi stovykloje mėnesį ir daugiau, vaites baigia sugrubti rankos, kas geriausiai dirbo antroje mokamas atlyginimas pagal kartais vakarienių metą įkyri pamainoje, jis suminėjo dau išdirbio normas. pieniška sriuba, po darbo gybę pavardžių: („Tarybinis studentas", 1967. V. 17. Nr. 15) gelia pečius, kojos tarsi švi — I. Pikčiūnas (II k.), A.
Mė:
O viešpatie, išgelbėk mane nuo šitų kančių
Pavažiavęs 7 kilometrus už Žąslių, autobusas sustoja Burbiškėse. Iš čia dar 'gabalas kelio pėsčiomis šviežiai žvy ruotu keliu, ir tarp medžių sušmėžuoja palapinės. Stovykla „MEDICUS" įsi kūrusi kolūkio kontoros kie me. Netoliese pakalnėje bėga sprindžio platumo upeliūkš tis. Žadėto ežero nė kvapo. Tiesa, kolonos vadovai kar tais duoda automašiną stu dentams nuvažiuoti iki Žąslių ežero. Ir vis tik neištęsėti paKosmetikos smulkmenos Ir... žadai neigiamai veikią sto geriamas vanduo. vyklos gyvenimą. Ypač jeigu (Iš 13 palapinės gyvenimo) jų atsiranda keletas. Žinoma, šiuo atveju kaltinti derėtų ne tiek VVU komjaunimo komi i I I I teto patvirtintą ir egzistuo « I ■ jantį stovyklų štabą, kiek pa « I Kritika I I čius šeimininkus — Elektrėnų « I I a i a a a a a i i a a
ninės, ir sunku jas kilnoti ra sota pieva. O jie vis vien rytais, išgirdę skambalo me talinius dūžius, keliasi, prau siasi, pavalgo ir eina link sta tomų karvidžių. .. — Kiek tau metų, Egidi jau? — Aštuoniolika. Egidijus jau antrą pamainą dirba stovykloje „Medicus". Žada dirbti iki stovyklos už darymo. Kartu su prityrusiais darbininkais ruošia klojimus betonui, kasa žemes.. . — Nepavargsti? — Fizinis nuovargis malonūs. Jie visi šaiposi iš mano nai vaus klausimo. O aš visai ne pykstu. Žiūrint į juos, mano krūtinėje spurda kažkas džiaugsmingas.
sunkius neštuvus, vaikinai kas duobę. Ir visiems labai norė sis eiti namo, į stovyklą, kur tavęs „Viruse" laukia vaka rienė, o palapinėse — lovos. — Darbas mažai mechani zuotas. Merginoms nelengva nešioti betoną, — pamainos viršininkas aiškina man tarsi neišmanėliui. Taip, kalnų vienu mostu nenuversi. Bet juos galima priversti trauktis — tuo me dikai įsitikino. Vėlai naktį, užgesus laužui, atšokus pusšimtį šokių, išdai navus visas žinomas dainas, lengva nutils stovykla.
Miknytė (I k.) ... Jeigu aš būčiau spėjęs už sirašinėti, kas žino, Kęstutis man gal visą pamainą būtų išvardijęs. — Ir dar. G. Lukšytė, ant rakursė. Dievas, ne žmogus. Visa virtuvė ant jos pečių laikėsi. Ir jis mane privertė patikė ti, kad trapūs ir smulkūs tos mergaitės pečiai atlaikė tokį didžiulį svorį. — Kalnų per dvi savaites nenuversi. Kiek galėsim, pa dėsim. Stengsimės, — lėtai aiškina man trečiosios pamainos viršininkas A. 2ukauskas. Netoliese susėdo atokvėpiui medikai. Po minutės vėl suk sis betono maišytuvas, liau nos merginų rankos kilnos
Ir kai reikės atsisveikinti su stovykla, kai patenkinti studentų darbu Elektrėnų kil nojamosios mechanizuotos kolonos vadovai dėkos talki ninkams, gal ne vienas busi masis medikas prisimins tą ki logramą druskos ,kurį suval gė su gerais, nuoširdžiais draugais, kurių būrys per va sarą žymiai padidėjo. 5. BRIGANTINA PAKELIA BURES Aš tebevažiuoju į vasarą. Sunkvežimiais, traukiniais, au tobusais. Miegu mažai, bet giliai, tarsi užmuštas. Ir vėl dardu.. . Jie dirba jau seniai. Įpusėjo trečioji pamaina. O man rūpi sužinoti, kaip visa tai prasi dėjo. Sveiks, iaunime margs, Pavasario sesiją vargęs Ir prie auditorijos durų drebėjęs, Vislab tuoj pulkais išlindęs atostogas sveikint. Sveiks, svieteli margs, Ilgą kelionę keliavęs. Sveiks tu, nabagėl, Sulaukęs stovyklą mielą, —
6. KOMJAUNUOLIO GARBĖ! PAREIGA — Nepamiršk ir mūsų „draugystės" su fizikais, — priminė man atsisveikinant 11 k. žurnalistas V. Žemaitis. Jo balse „užčiuopiau" ironiją. Trečioje pamainoje dirba ir FF I k. 4 grupės studentai. Sakydamas „dirba", nusikalstu prieš kitus. Ta pačia proga atsiprašau ir už kitus netiks lumus. (Nukelta į 4 psl.)
Q
KOMJAUNUOLIŠKOS KNYGELĖS Blatinas, M. Komjaunimo įpareigojimas. V., „Mintis", 1967. Knygelėje konkrečiais pa vyzdžiais parodoma, kaip pa
taip pasveikino studentus skirstyti komjaunimo Įparei pirmasis VVU stovyklos gojimus organizacijose. „BALTIJA", įsikūrusios Kap Bolšakova, S. Mes — tai aš suko raj. S. Nėries kolūkyje, sienlaikraščio „Baltija šypso ir tu. V., „Mintis", 1967. Knygelėje rašoma apie si" numeris. komjaunimo komiteto darbi|. 53 studentai dirbo pirmoje naujas šio darbo formas Ir pamainoje — 10 filologų ir problemas, nurodoma, kaip 43 teisininkai, Pirmąją pa- dirbti .su paaugliais. mainą pakeitė antroji. O kai Gencas, N. Septintojo detrečioji atvažiavo į „stovyklą šimtmečio komisarai. V., mielą", plyno lauko vietoje „Mintis", 1967. jau bolavo 200 vietų eksperi Brošiūroje nušviečiami mentinės karvidės sienos. Ke- komjaunimo politinio švietimo
ir bibliografija
darbo klausimai.
Kučklna, O. Protokolo bus. V., „Mintis", 1967.
Praeitame mūsų „KA BANČIOS KONSTRUKCI JOS“ žurnalo numeryje pa mūsų sirodė labai ilgai i periodikoje lauktas žana ras — poema. a ______ įvertinti _.......... šį reiš- i Reikia a a kinį teigiamai ir tik t e i- ] a ~ :. foczijn g i a- “ m ai. Poezija — tai ■ i a tgyvenimas, Įkve-Į ’ . tai ‘ ' ugnis, a “ —nau., pianti mus žyąiams, i I a joms pergalėms. I a jaučia • Autorius aiškiai i i laiko dvasią. Jis lengvai ! operuoja sudėtingais ku- •, * a linarijos terminais ir, kas i i ypač reta, — nenukrypsta Į i į baltąsias eiles. i a Aiški savisintezė, savęs J laike_ir erdvė-1 I,pajautimas . ____ ______ i je daro poemą itin Įtiki-! Į nančią ir apibendrinančią. ' J Aiškiai jaučiasi kosminio ! ■ amžiaus įtaka, aviacijos ! • iSsivystymas (cepelinai ir!
ne
Knygelėje pasakojamu kaip paruošti Ir pravesti komjaunimo susirinkimą.
Saluckis, A. Jeigu žygin ry toj. . . V., „Mintis", 1967. Knygelė apie karinį-patrio tini jaunimo auklėjimą.
Semionova, J. Olimpiniai upeliai. V., „Mintis", 1967 Brošiūroje kalbama apie sportini darbą komjaunimo ' ' ’ * organizacijose.
Staroverovas, V. Mūsų kaskart vis daugiau. V., „Mintis", 1967. Knygelėje rašoma apie pri ėmimą j VLKJS eiles apie darbą su naujai Įstojusiais i komjaunimą.
■j kt.j.
J K. (poemos autorius) i E ! .-U.. ——-U-...—’
lias nuo pamatų duobės dus; iki metro aukščio sienos buv išmatuotas keturių savai? dienom. Daug prakaito išlie per tas dienas. Neliko ki ūkio valdyba skolinga st dentams — ne veltui liaudį išmintis sako, kad ranka u ką plauna. Rūpinosi šeimini kai kiek galėjo. Geriausi r buvo skirti LLKJS rajono k miteto ir kolūkio valdybi Garbės raštai — J. Gaudutn V. Varšinskaitei, L. Mičiūl ir kitiems. Šauniai darbavo J. Dabašinskas, visa pamam — Tokių žmonių labai e kia, — pasakoja man stovyj los viršininkas TF antrak i sis R. Valentukevičius. Netrūko tokių žmonių antroje pamainoje (tąkart st vykios viršininku buvo J. L kis). Nestinga jų ir daba trečioje pamainoje. Tai pirmi kuršiai fizikai J. Mačiekus i B. Naujikas, filologai F. Bar kauskas ir V. Žemaitis, M I k. 8, 3 ir 11 grupių studen tės R. Kriukaitė, R. Lisicai V. Sadževičiūtė, R. Lapien.t — visos septynios mergiti kurias „Mediko" stovykla a siuntė į pagalbą „Baltijai" Labai gerai dirba vaikini kai ir merginos. Visą dūši atiduoda, — nešykšti pagy: mų kolūkio statybininkai studentų šefas J. Deltuva. Nors ir sunku jiems, nėra to kio darbo dirbę. — Reikia ir jiems trupu čiuką vargo, — įsiterpia į j kalbį dėstytojas J. Petrušk virius. — Ne veltui seniu sakydavo: „Kiaulių neganpenu nebūsi".
I iškilmingą stovyklos „Baltija“ uždarymą atvyko Universiteto, Kapsuko rajono, S. Nėries kolūkio vadovai, kurie studentams už gerą darbą įteikė Garbės raštus ir vertingas asmenines dovanėles. V. DARGUŽIO nuotr.
Visos išleistos aplanke „Komjaunimo aktyvisto b-kėlė". Komplekto kaina 59 k.
d.Įin. rugsėjo mėn. 1 d.
ii
TARYBINIS STUDENTAS
MAHA ISTORIJOS
L
llnufer&L
1
10
aaii-
iš ie
ą. Ir P
ii o
i
Feodalinės Lietuvos istorijoje XVI amžius pasižymėjo iniu ir kultūriniu pakilimu, kas sudarė sąlygas Renenso pažiūroms plisti. Privilegijuotam bajorų luomui ir iestiečiams jų ūkinėje ir ideologinėje kovoje pasidarė ikalingas mokslas. Jo reikalingumą skatino ir feodalis Lietuvos valstybės politinis vidaus gyvenimas. Todėl bajorai negalėjo tenkintis parapinėmis mokykmis, kuriose buvo mokoma tik skaityti ir rašyti — ems reikėjo gimnazijų tipo mokyklų, kuriose būtų einai humanitariniai dalykai ir gamtos mokslai. Didikai vo sūnums samdydavo namų mokytojus arba leisdavo užsienio universitetus. Pirmieji aukštesnio tipo mokyks Lietuvoje, visų pirma Vilniuje, ėmė steigti reformai, tarp kurių pasižymėjo Abraomas Kulvietis. Jo moykla, veikusi 1539—1542 m., turėjo 60 mokinių. Vil iaus vyskupas kreipėsi į didijį kunigaikštį, prašydamas ersekioti reformacijos vadovus ir jų mokyklą uždaryti, eformatų mokykla buvo uždaryta. Nepaisant reformacijos persekiojimo, ji nesulaikomai lito. Ją rėmė daugumas didikų, aukštųjų valstybės paeigūnų, suinteresuotų skleisti religiją liaudies tarpe, eformatų ketinimai įsteigti universitetą susidurdavo su ažnytinės ir valstybinės valdžios pasipriešinimu. Paga iau 1570 nu didžiojo kunigaikščio leidimu Vilniuje steigiama kolegija ir atiduodama į jėzuitų rankas. 579 m. kolegija perkeliama į universitetą ir pavadinaa lotyniškai: „Academia et universitas Vilnensis". varbiausias šios aukštosios mokyklos tikslas buvo kova ries reformaciją. Vilniaus universitetas, paprastai vadintas akademija, avo veiklos pradžioje turėjo du fakultetus: Filosofijos r Teologijos. Teisių fakultetas buvo įsteigtas tik 1641 i., o Medicinos — po jėzuitų ordino panaikinimo (1773). [ Filosofijos fakultetą studentai buvo priimami baigę rolegiją. Jame buvo išeinami visi to meto humanitariįiai ir gamtos mokslai. Į Teologijos fakultetą buvo pri imami baigusieji Filosofijos fakultetą, laikantis iš vidur amžių paveldėtos tradicijos, kad filosofija turi būti teo logijos tarnaitė. I Teologijos fakultetą stodavo tie absol ventai, kurie rengėsi būti katalikų dvasininkais. Tačiau tokių procentas buvo visai nedidelis, Tai paaiškinama tuo, kad bajorai tenkinosi pasaulietišku mokslu ir, ant ra, kad Filosofijos fakultete galėjo studijuoti kitų krikš čionių religijų (pravoslavų, protestantų) vyrai, o stojant į Teologijos fakultetą, reikėtų jiems keisti religiją. Jė zuitai, kovodami su kitatikiais, turėjo remtis intelek tualiniu pranašumu ir rūpintis akademijos mokslo lygiu, todėl jie profesorius j Vilnių kvietė iš įvairių Europos kraštų, tarp jų buvo čekų, italų, anglų, vokiečių, por tugalų. Vilniaus akademija mokslo lygiu nebuvo že mesnė už kitų šalių universitetus. Ji pradėjo smukti nuo XVII amžiaus vidurio, kada, kontrreformacijai iš ėjus nugalėtoja, intelektualinis lenktyniavimas buvo pa keistas smurtu prieš kitatikius. Dėl objektyviai susidėjusių sąlygų Vilniaus akademija prisidėjo prie lietuvių raštijos ugdymo ir lietuvių tau tos praeities aiškinimo. Lietuvių kalba jėzuitams buvo reikalinga savo mokymo propagandai už akademijos sie nų, todėl šios kalbos buvo mokomasi ir ja spausdinamos knygos. Žymiausi akademijos leidiniai lietuvių kalba — M. Daukšos Postilė ir K. Sirvydo Trijų kalbų (lotynų, lenkų, lietuvių) žodynas. Akademija turėjo paruošusi ir kelias lietuvių kalbos gramatikas. Akademijos profesoriaus A. Kojalavičiaus lotyniškai parašyta Lietuvos istorija ilgą laiką buvo pagrindinis Lietuvos istorijos veikalas, kuriuo plačiai buvo naudo jamasi Europoje. Nors akademijoje ypač uoliai buvo ginama teologija, tačiau net jos smukimo laikotarpiu atsirasdavo žmonių, priartėjusių prie materialistinio gal vojimo. Akademijos auklėtinis Kazimieras Leščinskis parašė traktatą apie dievo nebuvimą, už ką buvo ap kaltintas ateizmu ir 1689 m. nužudytas. Kitas akademijos auklėtinis Meletijus Smotrickis stojo prieš jėzuitus, aktyviai gynė pravoslavus, parašė ir iš leido Lietuvoje pirmąją slavų kalbų gramatiką (1619), kuri du kartus buvo perspausdinta Maskvoje, po to Moldavijoje ir kuria rėmėsi M. Lomonosovas. 1773 m. likvidavus jėzuitų ordiną, visos jų mokyklos ir turtai atiteko valstybei. Buvo sudaryta valstybinė švietimo komisija, pavadinta Edukacine komisija, kuriai pavestas mokyklų tvarkymas ir buvusių jėzuitų turtų administravimas. Edukacinė komisija reformavo dėsty mą. Vilniaus akademijoje pirmiausiai įvedamas anato mijos ir chirurgijos dėstymas. Šie mokslai ir sudarė pa grindą vėliau organizuotam Medicinos fakultetui, be to, buvo įvestas tiksliųjų ir gamtos mokslų dėstymas. Vilniaus akademija 1781 m. buvo pavadinta Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės vyriausiąja mokykla, kurios priežiūrai buvo pavestos kitos Lietuvos Didžiosios Ku nigaikštystės mokyklos. Vyriausiojoje mokykloje buvo sudaryti du fakultetai, tuomet vadinami kolegijomis: Fizikinių mokslų kolegija, kurioje buvo dėstomi gamtos ir matematikos mokslai, ir Moralinių mokslų kolegija, kurioje buvo dėstomi humanitariniai mokslai. Į Vyriau siąją mokyklą buvo kviečiami žinomi mokslininkai. Čia dirbo botanikas prancūzas Ž. Žiliberas, vadinamas Lie tuvos botanikos tėvu, pirmasis tyręs Lietuvos augmeniją, įkūręs botanikos sodą, jo įpėdinis B. Jundzilas, vokietis botanikas G. Forsteris, fiziplogas ir anatomas italas G Bisis, aukštosios matematikos profesorius Pr. Norvai ša, astronomas M. Počebutas, išrinktas Paryžiaus Moks lų akademijos nariu-korespondentu bei Londono Kara liškosios mokslo draugijos nariu ir kiti. Vyriausiojoje mokykloje buvo dėstoma ir architektūra) dailė, piešimas, t. y. tokie dalykai, kurių tuo metu Vakarų Europos uni versitetuose nebuvo.
DU ATSAKYMAI
3 psl.
APIE MOKSLĄ
Mūsų korespondento J. Giraičlo Interviu su Universiteto mokymo dalies viršininke I. RAGELIENE.
3184. Tiek abiturientų iš įvairiausių respublikos vieto vių stojo šiais metais į mūsų senąją Alma Mater. Tiek pa reiškimų buvo paduota pri ėmimo komisijai. O kam gi nusišypsojo ta laimė — būti studentiškos šeimos nariu, kiek buvo tų laimingiausių (tiksliau, darbščiausiųjų ir at kakliausiųjų, kurie dar mo kykloje ne snaudė, o iš knygų savo galvon viską dėjo) mer ginų ir jaunuolių? Kiek pri imta į kiekvieną fakultetą? — Šiais metais į stacionari nį skyrių priimta net 1325 abi turientai. Pirmakursių skai čiumi visus kitus fakultetus pralenkė Ekonomikos fakul tetas. Čia priimta 360 žmonių. Istorijos ir filologijos fa
fakultetus. Gana „stiprių" abiturientų priimta Istorijos ir filologijos fakultete į anglų kalbos ir literatūros specialy bę. Apskritai, jaunimas gabus ir išprusęs. Ar negalėtume sužinoti ke letą pavardžių geresnių abitu rientų, kurie, gal būt, taps au ditorijų žiburiais? — Jau dabar iš priimtųjų galima paminėti keletą, kurie labiausiai įsiminė ir susilaukė šiltų žodžių iš egzaminavusių dėstytojų. Tai busimasis gydy tojas Eduardas Juras, turįs šešerių metų darbo tažą. Jis stojamuosius egzaminus išlai kė labai gerais pažymiais. Tai to paties fakulteto pirma kursis Valdemaras Ramanaus kas, taip pat labai gerai išlai kęs egzaminus ir turintis net 10 metų darbo stažą, busimie ji fizikai aukso medalininkai A. Murauskaitė ir Vyt. Patriubavičius ir daugelis kitų fa MUSŲ KORESPONDENTO J. GIRAlClO INTERVIU SU UNIVERSITETO BUTŲ SKY kultetų gabių ir, kaip atrodo, RIAUS VIRŠININKU ST. MICKUMI. atsidavusių mokslui merginų ir jaunuolių. — Paskutiniaisiais metais sias kelias į centrinių rūmų 104 kambariai, o yra vos 50 mūsų Universiteto bendrabu auditorijas. Trečiajame bend radijo taškų. — Ieškojome po visą res čiai švaros ir tvarkos konkur rabutyje apsigyvens Chemi suose iškovoja pirmąsias vie jos, Teisės ir Gamtos fakul publiką. Nėra. O iš parduotu tas respublikinėse apžiūrose. tetų 470 .studentų būrys. Ket vės atleidžia tik po kelias štuir kas. Tai pasiekiama studentų prof virtajame — Medicinos 1) yra daug senų, susidėvė sąjungos, butų skyriaus ir Ekonomikos fakultetų 254 stu bendrabučių tarybų daug jė dentai. Penktajame — kaip jusių lovų, spintelių, kėdžių gų reikalaujančio darbo dėka. paprastai, 210 medikų, o šeš ir net čiužinių, antklodžių. Daug mums padeda Rektora tajame — 414 Fizikos, Mate — Kasmet gauname 200 Mokslas Ir menas. Tai tas, puikūs mūsų komjaunimo matikos ir mechanikos bei Isto nauju antklodžių, kurios iš du pagrindiniai dalykai, aktyvistai. O praėjusiais me rijos ir filologijos fakultetų karto duodame į bendrabu be kurių negalima pilnai tais ir draugovė neretai prisi studentų. čius, o senas nurašome. Tu pajusti studentiško gyve Redakcija buvo gavusi ke rime gauti apie 300 paklodžių nimo, jo jaunatviškų po dėdavo, kai įsismaginę jau nuoliai ir net merginos kelda liasdešimt laiškų, kuriuose ir užvalkalų, po 100 naujų lo lėkių. vo „puotas" iki trečiųjų gai nusiskundžiama: vų, spintelių, kėdžių. Jaunasis drauge, Uni a) teka vanduo pro Tauro džių. Buvo imtasi ir griežtes versitete Tu gali pasirink f) kada gi pagaliau pradės stogą. nių priemonių. veikti Tauro valgykla, klek ti bet kurią meno savi — Tauro bendrabučio sto laiškų gauta ir kiek kalbų bū veiklos formą. Šiuo metu Antraisiais studento namais vadiname bendrabutį. Juose gas jau pradėtas remontuoti. na per susirinkimus profkomi- čia veikla šie centriniai gyvena šimtai jaunų, energin Uždėti nauji vandens nutekė tete, negi tokia neišsprendžia meno saviveiklos kolekty gų jaunuolių. Nuo rugsėjo jimo vamzdžiai. Netrukus ir ma problema, kodėl taip lė vai: pirmosios šešiuose Universite stogas bus baigtas dengti. O meninė agitbrigada tai vyksta remonto darbai? b) silpni užraktai šeštajame to bendrabučiuose apsigyvens „Faktas", — Universitetas prieš treje daugiau kaip du tūkstančiai bendrabutyje. O dailės studija, — Mes seifais kambarių tą metų yra sudaręs sutartį studentų. Tai tarsi armija, ku O pučiamųjų instrumen su Spalio rajono statybos re riai reikia generolo ir daugy nesiruošiam padaryti. Paga monto valdyba. Jų darbinin tų orkestras, liau, kas per žmonės gyvena, bės karininkų. O LTSR nusipelnęs ko kai tik lėtai dirba. O valgyklą O kaip sutikti pirmakursiai, jei laužiasi į svetimus kam numatyta atidaryti Spalio lektyvas akademinis cho barius. Auklėjame sąžinin ras, ar neliko nuskriaustų? gais ir dorais piliečiais. Ir šventėms. Universitetas labai O LTSR nusipelnęs ko — Mūsų jaunieji draugai jeigu yra dar tokių klepto- nepatenkintas tokių darbų vil neliko nuskriausti. Jais pasi manų, tegul tik geriau padir kinimu, nors ir oras geras, ir lektyvas studentų dainų Ir rūpinta tarsi vienos motinos bėją bendrabučio taryba. O statybinių medžiagų netrūks šokių liaudies ansamblis, O dramos studija, vaikais. Pirmakursiams rezer kažkokių ypatingų užraktų ta. Štai — Spalio rajono sta O estradinis orkestras. tybos remonto valdyba antra vuota net 1060 vietų visuose nebus. Bes eik visi šie kolekty jame bendrabutyje. naujai šešiuose bendrabučiuose. Da vai gerai žinomi ne tik c) greit sugenda skalbimo pravedė elektros laidus, o va, lis pirmakursių ir nepageida respublikoje, bet ir už jos praėjusi penktadienį net vo — tai tie, kurių tėveliai mašinos. ribų. — Kiekviename bendrabu gaišias buvo kilęs. Laidai arba giminės gyvena čia pat, Jeigu nori turiningai Vilniuje. Kambariuose pirma tyje yra ,,Riga-66" ir „Tūla" užsidegė. Reikia pridurti, kad praleisti savo laisvalaiki, kursiai gyvens kartu su vy skalbimo mašinos. Ypač vy labai paviršutiniškai ir nešei- ateik j smagų saviveikli rai, nemokėdami naudotis jo myniškai atliekami darbai. Po resniųjų kursų studentais. ninkų būrj, — juk „su mis, greit išveda iš rikiuotės. Tauro stogo remonto numaty Ar bendrabučiai paskirstyti, daina linksmiau gyventi, atsižvelgiant J toliau išsidės Mes nespėjame jų ir remon ta visuose bndrabučiuose per dirbt Ir mokytis lengviau". tuoti. Reikėtų, kad atsakingiau dažyti dušų, virtuvių, skalbyk čiusius fakultetus? Po kiek studentų gyvens kiekviename pažiūrėtų bendrabučių tary lų ir tualetų kambarius. VVU KULTŪROS bos. Sąlygos bendrabučiuose yra bendrabutyje? KLUBAS d) daug kiaurų skalbimo žymiai pagerėjusios. Reikėtų, z — Taip, ir net labai buvo vonelių. kad labiau jaustų atsakomybę atsižvelgiama. Pirmajame kiekvienas bendrabučio gyven — Šiuo metu nėra bazėje. bendrabutyje gyvens 410, ant rajame — 346 žmonės. Čia Jau seniai užsakyta ir greitu tojas. Gerbti valytojos darbą, įsikurs Istorijos ir filologijos laiku gausime net 40 naujų tausoti valstybinį turtą — šventa kiekvieno gyventojo bei Ekonomikos fakultetų stu vonelių. e) šeštajame bendrabutyje pareiga. dentai. Jiems ir bus trumpiau
kultetas susilaukė 310 pirma kursių, į Medicinos fakultetą priimta 155 busimieji gydyto jai, matematiką ir mechaniką studijuos 150 abiturientų, fi ziką kiek mažiau — 100, į Gamtos fakultetą įstojo 95 jaunuoliai ir merginos iš Lie tuvos ir dar 10 iš kaimyninių — Latvijos ir Estijos — res publikų, kurie gamtos moks lus studijuos mūsų Universi tete. Chemijos fakulteto duris pravers 95 pirmakursiai. Tei sės mokslus studijuos 50 žmo nių. Įdomu, kaip stojamieji eg zaminai sekėsi medalinin kams? — Į Universitetą šiemet stojo 125 jaunuoliai ir mer ginos, baigę vidurines aukso
ir sidabro medaliais. Verta paminėti, kad 79 iš jų per profilinės disciplinos egzami ną gavo labai gerus pažymius ir, aišku, buvo atleisti nuo stojamųjų. , Kasmet į mūsų aukštąją mokyklą ateina vis geriau pa siruošęs savarankiškam darbui — studijoms jaunimas. Kas met didėja dėmesys viduri nėms mokykloms. Nuo pat mažumės vaikas mokomas ir mokomas. O tai labai svarbu, auklėjant ir formuojant nau jos visuomenės žmogų. Be mokslo — nė žingsnio. Į kurį fakultetą atėjo geriau pasiruošusių abiturientų? — Mūsų manymu, bene geriau paruošti įstojo į Medi cinos, Chemijos ir Fizikos
IR BENDRABUČIUS
NEPAMIRŠK PERSKAITYTI Amadus, Z. Seni jūrininkai. Miškinis, Antanas. Svajonė GROŽINE LITERATŪRA Apdaikas, Džonas. Kentau ir maištas. Devynių giesmių Dvi Bajijos uosto istorijos. ras. Vertė L. Vanagienė. V., lyrinė poema. Iliustr. L. Ro- Vertė V. Miliūnas. V., „Va manienė. V., „Vaga", 1967. „Vaga", 1967. ga", 1967. Šekspyras, V. Sonetai. Ver Bredberis, Rėjus. Marso Feketė, D. Gydytojo mirtis. kronikos. Vertė G. Kirvaitis. tė A. Churginas. Iliustr. S. Vertė K. Geonas. V., „Vaga", Krasausko. V., „Vaga", 1967. V.. „Vaga". 1967. 1967. Šiuolaikinės lenkų pjesės. Lazdynų Pelėda. Klajūnas. Vertė A. Liobytė. V., „Vaga", ISTORIJA V„ „Vaga“, 1967. 1967. / Jaslnskas, V. Ramonas pa Lipatovas, V. Upės sraunu Kiauleikis, L. Viskas iš dū ma. Apysaka. Vertė J. Ke- mų Iliustr. K. Ramonas. V., kėlė ginklą. .. Dokum. apy „Vaga", 1967. braiža. V„ „Mintis", 1967. liuotis. V., „Vaga", 1967.
KOL NEVĖLU — PASKUBĖK! Savaitraštį „Tarybinis stu dentas" prenumeruoja kursų proforgai Studentų prolkomitete iki rugsėjo 20 dienos. Prenumeratos kaina 10 mėn. — tik 76 kap.
ARTĄ a£ sėdėjau skvere su sena, dabar jau mi rusia rašytoja S. Fedorčenko. Pro mus praėjo mer gaitė. Aš su Ja pasisveikinau. — Kokia meilutė! — pasa kė Fedorčenko. — Atveskite savo pas mane, aš ją padarysiu nos kreipia dėmesį į eiseną. Kartais gražios, ir gražuole. — Kaip jus tai padarysite? net labai gražios, vaikšto su sigūžę, jų judesiai iškraipyti; — Išmokysiu vaikščioti. Aš tada buvau jaunas, ir sėsdamos jos stato kojas batų rašytojos žodžiai mane suglu galais į vidų ir plačiai išske į mino. Vėliau pradėjau su čia kelius, atsiremdamos prasti jos minties esmę. Ne juos delnais, tarsi antros gil; labai veltui rytų, ypač persų, lite dijos pirkliai. Visa tai ratūroje poetai, apdainuodami liūdna. Dažnai tokią panieką savo išorei mes pastebime gražuolę, dažnai sušunka: tarp rimtą intelektualinį dar — O einantis kiparise! bą dirbančių moterų — fizi Pagrindinis moters žavu astronomių. mas — jos eisenos grakštu kių, chemikių, me. Aišku, skonis — tai ne Jų supratimu, moterų lygia kažkas sustabarėjusio. Buvo teisiškumas Tarybų Sąjungoje laikas, kai dideli mbnininkai reiškia ne tik laisvę pasirink grožio idealu laikė mergaitę ti norimą profesiją, bet ir su pūpsančiu pilvu (Janas van teisę nekreipti dėmesio į savo Eikas, Lorenas Gibertis, Lukas eiseną ir drabužius, kaip tai Kranachas). Tas pats ir su būdinga jų sferos vyrams. eisena. Aš turėjau Šešias se Juk didelių mokslininkų išsi ir ignoravimas seris. Dar vaikystėje girdė blaškymas jau, kaip vyresniosios mokė visko, kas išeina už jų min jaunesniąsias, kad moteriai čių apie mokslo problemas negražu vaikščioti dideliais ribų, ne tik pašiepiamas, bet vyriškais žingsniais. Iš tik ir atlaidžiai gerbiamas. Jūs, rųjų senojoje Rusijoje ir da be abejo, prisimenat anekdo bar užienyje moterys vaikšto tą apie Einšteiną? Atvykęs į mažais žingsniukais, netgi Niujorką, Einšteinas vaikščio skubėdamos. Bet kartą prie jo nusitrynusiu, su ištruku; stadiono mačiau dvi mergai siomis sagomis paltu. Draugai tes. Abi, matyt, kažkur labai ne kartą jam sakė: — Mielas kolega! Bet juk skubėjo. Viena, vyresnioji, nepadoru. subtili, smulkino iš visų jė tai paprasčiausiai — Nesvarbu, — atsakyda gų. Kita, aukšta, žengė stam biu žingsniu — dvigubai il vo Einšteinas, — Manęs čia gesniu, negu jos draugė. Šis niekas nepažįsta. Po metų jis atsakydavo tuo didelis žingsnis buvo toks plastiškas, toks ramus net ir pačiu Šūksniu: skubant, kad nejučiomis — Nesvarbu! Mane čia visi ėmiau žavėtis. Aš mačiau pažįsta. žingsnius, tapusius nuostabia Tačiau. . . quod licet Jovi, eisena. non licet bovi, — kas lei Dauguma tarybinių mergai džiama Jupiteriui — nelei čių sportuoja. Jų žingsniai džiama jaučiui. Pasistenkite stamboki. Bet jos taip gerai iš pradžių tapti Einšteinu, o laįko galvą, pečiai tokie tie jau po to vaikščiokite be sa sus ir talijos tokios lanksčios, gų kad kiekvienas jų judesys Kalbėdamas apie moters tampa nauju reiškiniu grožio žavumą, kalbėjau apie eise supratime. Apie vieną tokią, ną. Aš nieko nepasakiau apie net liūdesyje nesugniužusią, akis .Kodėl? Todėl, kad jas aš rašiau: duoda gamta, ir jų neperdirb reikalas — eisena. Praeini tu — liekna, išdidi, si. Kitas Kiekviena mergaitė, jeigu ji Tartum jotum raita ant tigro ne kuprota ir ne šleiva, gali išsiugdyti žavingus judesius. Tartum vadas, kovos maišaty Moters grožis — ne buržua zinė atgyvena. Moteris — patekęs nelaisvėn prie Tibro. gražiausias iš visų tvarinių, kuriuos sukūrė gamta. Moters Gaila, kad ne visos mergi-
K
ŽAVINGOJI DAMA grožio estetika reikalinga vi sai liaudžiai — ir vyrams, ir moterims. Patys didžiausi poezijos, tapybos, skulptūros šedevrai skirti motery žave siui. Vienok moters žavumas ne visada priklauso nuo jos grožio. Kiek kartų mes suti kome moteris, kurių niekaip nepavadinsi gražuolėmis, bet jos alsavo tokiu dvasios pa kilimu ir nuoširdumu, kad bet kuria iš jų galima buvo žavėtis labiau, negu kokia nors kino žvaigžde. Išanali zuoti šios paslapties neįmano ma. Tai ne Chafizo „antakių durklai“ ir ne juoda, į negrą panaši akis, kaip apie tai ra šė Saadis. Vistik man šioje paslaptyje aišku viena: vidinis moters žavesys nesuderinamas su piktu charakteriu. Gerumas — gražiausias moters papuo šalas. Ir tai dėsninga. Moterį mes suvokiame, kaip motiną, o motina — tai, visų pirma, gerumas. Jis aukštesnis už grožį! Apie tai kalba ir liau dies pasakos. Argi Pelenė gražesnė už savo seseris? Bet ji gera, o jos seserys — pik tos kaip šunys, todėl Pelenei būdingas žavesys, kuriuo anaiptol nepasižymi jos var žovės. Moters žavesys sukuriamas ne tik jos pačios išoriniu ir dvasiniu grožiu, bet ir vyrų santykiais su jomis. Vienas ciniškas žodis — ir tai, kas moteryje gražu, dingsta. Katulas apdainavo Lesbiją karštuose, aistrin guose, puikiuose eilėraščiuo se, bet kartą, su ja susipykęs, jis riktelėjo, kad jos „šypsena kaip kalės“. Aš nežinau, ko kia iš tikrųjų buvo Lesbijos šypsena, bet grubus poeto riktelėjimas sunaikino many je jo mylimosios paveikslą. Visai kas kita Bloko eilė raštyje: Kas vakarą, tą pačią valandą, (O gal aš tai regiu sapne?) Šilku sujuosus liekną taliją. Jinai praeina pro mane. Ir, nuo girtuoklių
nusisukusi, Viena, kas vakarą — viena, Alsuojanti mįslingom ūkanom, Prie lango sėdas mergina. Padvelkia senomis legendomis Ji, skendinti stangriam šilke, Tos juodos plunksnos, galvą dengiančios, Ta Jos žieduotoji ranka. Mes visi įpratome šią mer gaitę laikyti žaviąja Dama. Bet atkreipkite dėmesį: Blo kas juk nieko nekalba apie jos grožį. Jis smulkiai apra šinėja drabužius: Šilkinę suk nelę, skrybėlaitę su juodomis plunksnomis, žieduotą ranką. O mes nematome nei jos vei do, nei jos eisenos. Ir tuo pat metu. Ir žvelgdamas į gedulingą ją, Jaučiu keistai arti savęs, Ir krantą pamatau žavingąjį, Ir tolumas matau žavias. Savo susižavėjimą poetas perdavė mums. Ir čia mes priartėjome prie didžiosios meno reikšmės: jis moko vy rą idealizuoti moterį, ir tuo civilizuotos tautos skiriasi nuo necivilizuotų. Barbarui moteris — paprasčiausias ki
tos lytės žmogus. Gi kultū ringoje visuomenėje Ji — gracijos įkūnijimas. Tačiau, kad tai suprastum, būtinas menas, kuris jaunuolyje ugdo susižavėjimą moters grožio stebuklu, o mergaitėje — sie kimą sekti to grožio pavyz džiais. Eilėraščius apie Žaviąją Da mą prieš Bloką rašė Dantė ir Petrarka, Šekspyras, Gėtė ir Puškinas, šios Damos var dai — Beatričė, Laura, Ofeli ja, Gretchen, Tatjana — tapo nemirtingais. Bet nejaugi viskas tuo ir bai gėsi? Nejaugi mūsų šiandieni niame gyvenime nėra ir ne gali būti žaviosios Damos, kurią padarytų nemirtinga musų poetai, dailininkai, Taip atrodo naujasis skulptoriai? Lengviausia pa ženkliukas sakyti, kad mūsų meno žmo versiteto kartus padidintas). nės nebemoka mylėti. Bet tai Užėjęs į studentų pro| butų pernelyg neteisinga. Mes taip pat pilni muzikos, kaip ir mitetą, nepamiršk įsigyti. musų protėviai. Dabar, griež tai saugant moters lygiatei siškumą, mums reikalingas moters žavesio kultas. Jis įeis ne tik į meną bet ir į šeimyninę buitį. Jis labai pa 9—13 vai. puoš mūsų gyvenimą. Ir, ma tyt, moterį būtina „idealizuo Iškilmingas plrmakijti“. Uja SELVINSKIS priėmimas j studentų šeli
STUDENT
MIELAS DRAUGE! Tave aplankė Jau ketvirtas puikiai iliustruoto „NEMU NO" žurnalo numeris. Iki šiol nebuvo respublikoje leidinio, kuris taip pla čiai ir įvairiapusiškai gvildentų jaunimo gyvenimo problemas. . . Perskaitęs paskutinę eilutę, — dar Ilgai nenori padėti žurnalo i šalį arba atiduoti draugui. Pa galiau ir pamiršti, kad Tavo mintys, tai žurnalo eilu tės, iš kurių semiasi to „jaunystės eliksyro” visas res publikos jaunimas. Tuo labiau, kad Tu dūmoji ir prie knygų, ir per paskaitas auditorijoje. Argi ne gryna tiesa, kad blogas būtų tas leidinys, jei jame viskas aiškiai išdėstyta, be diskusijos. Bet to kiu keliu žurnalas neina: jis bando prakalbinti kiek vieną jaunuolį Ir merginą, mąsto, svajoja ir ieško Ta vęs. O Tu — kažkodėl tylus ir paslaptingas. Todėl Į kiekvieną labiausiai patraukiančią žurnalo minti — at siliepk! Bet kas kaltas — jei yra dar tokių, kurie neužsipre numeravo „NEMUNO" ar tik akį užmeta, lyg į naują at viruką. prie kiosko ilgutėlėje eilėje stovėdamas Šiandieną savaitraščio skaitytojams pateikiame vie ną žurnalo medžiagą, kuri buvo išspausdinta ketvirta jame žurnalo numeryje. „TARYB. STUDENTO“ redakcija
iuf
(Beje, dėstytojai ruošiasi kis. pažindinti su Universiteto .ai torija ir jo įžymybėmis) ell l'll 18 vai. >ėj . Visų fakultetų studeii pa renkasi aikštėje prie Cenl iuI nių Rūmų 011 r»
18.15 vai. me Fakultetų kolonų eisena ky žygiuoja prie V. Kapsuko : de minklo pa 19 vai. Vi Iškilmingas Mokslo M tai atidarymas Valstybinėje 1 Pr haimonijoje sp Vt 20.30 vai. ei Akademinio choro konci ša tas ki ki 21 vai. m Ansamblio koncertas ii d
(Atkelta iš 2 psl.) -į — Žinai, kartą pirmininkas jų visą dieną ieškojo. O fizi> kų nulįsta j kolūkio sodą, ten Z' žolė aukšta: sugulė, ir nema/ tyt jų, — Romas labai neno/ riai aiškina. Iš akių matau — sunku jam apie tai kalbėti, — Gal reikės bent keletą iš stovyklos išsiųsti. Tai jau aukščiausia bausmė. Ir liūdna, kad jos nusipelnė ne bet kas, o pirmakursiai. Fizikai (išskyrus J. Mačie kų su B. Naujiku) akiplėšiš kai vengia darbo. Štai aną dien pasiuntė keletą prie gy venamųjų namų statybų. Ėmė jie ir ... sugulė. Vienas dės tytojas tedirbo. Ieško fizikai ' įvairiausių kelių, kad paspru< kus iš stovyklos. Ir, deja, I kai kurie randa.
VASAROS PAVILIOTI
sio nė iš tolo nematyt". At seit, kur akmenys, ten ir ro žės turį būti. Šiuo atžvilgiu „baltijiečiai” skųstis negali: kolūkio valdyba nebuvo šykš ti „rožėms". Pirmajai pamai nai organizavo ekskursiją į Druskininkus. Pakeliui stu dentai užsuko į Alytų, Mer kinę. Druskininkuose apžiūrė jo M. K. Čiurlionio memoria linį muziejų. Antrajai pamai nai nusišypsojo laimė pabuvo ti Kaliningrade. O trečioji — vėl Druskininkuose. Šįkart studentai aplankė ir V. Krė vės gimtinę Subartonyse, ap žiūrėjo Liškiavos bažnyčią — visasąjunginės reikšmės ar chitektūrinį paminklą, „Šarū no" partizanų būrio žemines. „Kiekvieno komjaunuolio garbės pareiga — dalyvauti — Kolūkio pirmininkas Le bent vienoje darbo ir poilsio nino ordino kavalierius J. stovyklos pamainoje“, — įra Ramančiuckas labai rūpinasi šyta stovyklų nuostatuose. mumis, visada padeda. Aiš Gaila, kad dalyvavimą sto ku, ir reiklumo jam nestinga, vykloje taip naiviai suprato —• šypteli Romas. FF pirmakursiai. Romui niekada nestinga Jeigu suaugęs žmogus de šypsenos, neieško jis žodžio dasi naiviu, jį reikia priversti atsitokėti. Tuos, kas pamiršo komjaunuolio garbę, reikia nubausti. Jeigu tai nebuvo padaryta stovykloje, nevėlu ir dabar. — O apie Valdšteinaitę su Beriozina net feljetoną galima parašyti, — karčiai šyptelėjo Romas. — Vargas su tokiais... Tąkart, gal būt, pirmąkart gyvenime gailėjausi, kad die vas neskyrė manęs feljeto nistu. Trečioje pamainoje — 34 studentai. Ne visi iš jų pratę prie sunkaus statybininko darbo. Bet nepalūžo, nepasi metė. Jie dirbo taip, kaip mokėjo ir galėjo, dirbo nuo širdžiai. O tai ir yra aukš čiausias komjaunuolio parei gos supratimas — savęs ati davimas žmonėms.
7. ROŽES, AKMENYS IR . ARITMETIKA Pasakoja, kažkada vienas studentas visai be entuziazmo pro dantis iškošęs: „Mat, dar bo ir poilsio stovykla, o poil
kišenėje. Ir darbe jis pirmu: tinis. O turint tokį puikų vir šininką, ir pačiam nesmagu atsilikti. Gal todėl ši stovykla tiek daug padarė, vargu ar kas galės varžytis su „Balti ja" pagal atliktą darbą. Stu dentai, atrodo, baigs statyti karvidę, dalis betonuoja nau ją veršidę, dar kiti pluša gyvenamojo namo statyboje. Užsimezgė tvirta draugystė tarp studentų ir kolūkio jau nimo. Nė vienas laisvadienio vakaras neapsieina be bendrų gegužinių, sporto varžybų. Pir mosios pamainos teisininkai skaitė atviram kolūkio parti nės organizacijos susirinkime paskaitą apie Karlovy Varu konferenciją. Kolūkio komjaunuoliams studentai padeda ir sienlaikraštį leisti. Kai po darbo kartu su studentais sunkvežimiu grįžau į stovyklą prie Šešupės, prisiminiau poetės žodžius: *,0 vis dėlto — sakyk, kodėl čia,
Kodėl taip žemėje šviesu? Draugystė. . . Dėl Jos mes draugui padedame nešti pil nus betono skiedinio neštu vus. Dėl Jos negailime vasa ros atostogų. Kad žemėje būtų šviesu, gera ir Jauku. Kad nušvistų naujų namų langai, pražystų Jauni sodai. Kad žmogus tikėtų žmogumi. Kad pratęstume revoliuciją. O toks gyvenimas ir yra lai mė.
Kartu su kolūkio pirminin ku J. Ramančiucku ir Romu čia pat, lauke, bandome pa skaičiuoti, kokia gi prelimina rinė - studentų atliktų darbų vertė. Pirmas sumeta Romas: — Pirmoji pamaina atliko darbų maždaug už 300 rub. Aišku, neskaitant valgio. Skaičiuojame toliau. — Trečiosios pamainos 9 . žmonės, tie, kur betonuoja veršidę, per 8 dienas atliko darbų už 225 rub. Taigi, kas dien maždaug už 3 rubliukus kiekvienas. —. Ne taip jau blogai, — įkišu trigrašį aš. Likusieji
Uaib.čių merginų rankos buvo reikalingos ir prie bulvių skutimo. A. KAZLAUSKO nuotr.
linkteli galvas. O Romas dar priduria: — Bet sunkiai tie pinigai uždirbami. Jis žino, ką kalba. — Kaip kitąmet? — klausiu pirmininką. — Būtinai pasikviesime stu dentų. Darbo dar daug yra: iki 1972 metų norime persi kelti į naują gyvenvietę, ūki nius trobesius statysimės. O studentai — geri talkininkai, skųstis negaliu. 8. PROZOS ETIUDAS Pamažu bėga vasara. Per šalį žengia jubiliejinių metų dienos. Didelių, prasmingų darbų dienos. Vėl daugelyje respublikos, ir ne tik respub likos, vietų nušvito geri žo džiai „Statė WU". — Daug pašnekam, gražiai rašom, o dažnai pažadėtoji žemė pasirodo nyki, — kaikas prasitarė „Medicus" stovykioje. Taip, visko pasitaiko, Bet kiekviena vasara mus vis daugiau ko nors išmoko, Sie met WU komjaunimo komi tetas, organizuodamas darbo ir poilsio stovyklas, stengėsi atsižvelgti į studentų pageida vimus ir patarimus, Pirmą kartą organizuotos stambios stovyklų pamainos (po 200— 220 studentų). — Komjaunimo komitetas neužmiršta mūsų, — kalbėjo R. Valentukevičius. — Patys atvažiuoja, apžiūri. Jaunystės nerimo brigantina iškėlė bures. Jos kelias — ne snaudžianti melsva lagūna, o galinėjimasis su sunkumais, betonu ir plytom. Ne kapstymasis pasienio zonoje tarp „aktyvo" ir „pasyvo", o tvirta pečių sąjunga, nenuilstamas ieškojimas nau jų darbo formų, kiekvieno komjaunuolio įtraukimas į organizacijos darbą įgali duo ti mums visiems naudos. Kaip tik šiuo atžvilgiu vienerių metų komjaunimo komiteto darbas nenuėjo veltui. A. KUSTA Kaišiadorys — Kapsukas — Vilnius 1967 metų liepa—rugplūtis
PROFKOMITETO AKTYVO ŽINIAI! Rugsėjo 1 d. 14 vai. YVU Studentų profkOmitete renkasi profblurų pir| minlnkai ir bendrabučių tarj bų pirmininkai bei pavaduotojai. vai., Ruqsėjo 4 d. 17 profkomitete renkasi profkomiteto nariai. Rugsėjo 4 d. 18 vai. profkomitete renkasi ka vinės taryba. Rugsėjo 1 — 10 d. VVl Studentų profkomiteto bu halteris dirba nuo 15 vai. iki 17.30 vai.
Iš stovyklos
sportinės veiklos PLAUKYMAS, Nauju stiliui mi — stiliumi „bambabrūkštl — plaukiant (t. y. tam tikri kūno dalimi braukiant dugnai! nugalėjo Jono vadovaujama komanda. Šlovė fizkultūrinin kams! I VALGYMAS. Kotletų rijimą taip pat buvo užfiksuota nei blogų rezultatų. Tiek materml tiku, tiek chemikų rinktini! nariai įvykdė meistrų normai tyvo reikalavimus. Nugalėt i jai dėl nepakankamos teisėj! kvalifikacijos išaiškinti nebu vo. (Iš „Undinės" stovykl ą sienlaikraščio! Ekonomikos fakulteto prekių mokslo specialybės V kurso studentai ir gru pės vadovas nuoširdžiai užjaučia Marytę ANDRUSONYTĘ, jos mylimam tė veliui mirus.
REDAKCINE kolegija (■■■■■■■■■■I
Redakcijos adresas: Vilnius, Universiteto g-vė Nr. 3, telefonas 2-58-84. Spausdina LKP CK laikraščių ir žurnalų Ieh dyklos spaustuvė. Tiražas 2 500 egz.
LV 06531
Užs. Nr. 4569
1