am/Bos cuoencas
Visų šalių proletarai, vienykitės!
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
Tarybiniai žmones sutin ka rinkimus, glaudžiai su sitelkę apie savo mylimą Komunistų partiją, karštai pritardami )os vidaus ir užsienio politikai. Į Lietuvos TSR Aukš čiausiąją Tarybą iškelta 320 kandidatų. 214 iš jų nebuvo ankstesniojo sau-
kimo deputatais. Į publikos parlamentą kanprodidatais iškelta centų darbininkų ir kolūkiecių, nemaža kultūros, mokslo veikeių; 109 moterys, 64 atstovai neturi 30 metų, is jų 33 — kom jaunuoliai. { vietines Tarybas res-
publikoje reikes išrinkti 28277 deputatus. Birželio 15-ąją pirmą kartą balsuos apie 35 tukstancius merginų vaikinų. Respublikos darbo žmo nes balsuos ir uz Univer siteto profesorių, dėstyto jų, tarnautojų ir studentų
pasiūlytus kandidatus; į LTSR Aukščiausiąją Tarybą — rektorių prof. dr. Joną Kubilių, j Vilniaus miesto Darbo žmonių deputatų Tarybą — LKP Vilniaus miesto komiteto antrąjį sekreto rių Vytautą Ko jalą, Teisės fakulteto docentą, kated-
Nr. 21 (921) ros vedėją Martyną Apa navičių, Matematikos ir mechanikos fakulteto III k. studentę Janiną Bara nauskaitę, Į Lenino rajono Tarybą — LKP Lenino rajono ko miteto sekretorę Genovai tę Radzevičienę.
BALSUOJAM UZ BIRIUK)
TARYBŲ RINKIMO DIENA w
KOMJAUNUOLI!
ai ruošiesi išvažiuoti Vieni jau baigė sesiją, kitiems artėja jos pabaiga. Ir šiems, ir aniems dar lieka viena procedūra, nelabai stu dentų mėgstama — atsiskaitymo lapelių tvarkymas. Komjaunimo organizacijos nariams tenka užsukti LLKJS Universiteto komitetą. Ko čia reikalauja iš jų? Atsiskaitymo lapelyje pasirašoma tik tada, kai komjaunuolis pateikia komjaunimo bilietą. Pastarasis doku mentas turi būti sutvarkytas: jame būtini įrašai apie mėnesinį atlyginimą (stipendiją), nario mokestį, grupės komjaunimo organizacijos sekretoriaus parašas ir ant spaudėlis. Nario mokestis turi būti sumokėtas už gegu žės, birželio ir liepos mėnesius. Akademinės grupės komjaunimo organizacijos sekre torius arba biuro narys, atsakingas Už nario mokestį, at siskaito su fakulteto biuru iki rugpiūčio mėnesio 1 die nos (pristato žiniaraščius ir pinigus). Grupių biuro sekretoriai neturi teisės rinkti iš komjau nuolių bilietų ilgesniam laikui. Tokie reikalavimai komjaunuoliams, ateinantiems su atsiskaitymo lapeliais į LLKJS Universiteto komitetą. Jeigu tų reikalavimų nebus laikomasi — atsiskaitymo lapelių nepasirašysime. Birželio 10 d. pradėti išrašyti iš įskaitos diplomantai. Jie bus priimami darbo dienomis 9—18 vai. Diploman tai privalo pateikti komjaunimo bilietą. Diplomantams, išsirašantiems iš įskaitos ir tvarkan tiems atsiskaitymo lapelius, taikomi visi anksčiau išvar dinti reikalavimai. J. BAGDONAS LLKJS Universiteto komiteto sekretoriaus pavaduotojas
DAR GRAŽESNĘ
TARYBŲ LIETUVĄ!
niiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiinyiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiiiiininiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiHiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiimii
975 m. birželio 13 d
rų, 1500 mokslo kandida tų, mokslo darbuotojų skaičius padidėjo daugiau kaip 3 tūkstančiais,
giau kaip 56 tūkstančiai žmonių, medikų gretas papildė daugiau kaip 2 tūkstančiai gydytojų,
AUKŠTOSIOSE MOKYK LOSE paruošta 30600 spe DISERTACIJAS APGYNĖ cialistų, vidurinį specia ATIDUOTA NAUDOTI 7 100 naujų mokslo dakta- lųjį išsilavinmą įgijo dau-
PAGAMINTA 937 tūks tančiai televizorių, 1 mi lijonas 648 tūkstančiai dviračių.
praėjusius ketve rius metus Tarybų LietuPASTATYTA voje stambių įmonių, 225 mokyklos su 90,7 tūkstančio vietų, 102 kultūros namai su 26,8 tūkstančio vietų,
milijonai 865 tūkstančiai kvadratinių metrų gyve t. y. namojo ploto 146,5 tūkstančio butų, kuriuose įsikūrė 683 tūkstančiai žmonių,
M
lo. ,,
*
Nauji partinių organizacijų sekretoriai Universiteto partinėse organizacijose baigėsi ataskaitinial-rinkiminiai susirinkimai. Supažindiname su išrinktais sekretoriais:
Dėmesio! S e s i i a AUDITORIJOSE — DARBYMETIS. SESIJA — TAI MūSŲ DARBO ATASKAITA UNIVERSITETUI, TĖVYNEI.
Matematikos ir mechanikos fakulteto — A. Apynis, Fizikos fakulteto — G. Misiūnas, Chemijos fakulteto — L. Naruškevičius, Gamtos fakulteto — R. Gailius, Istorijos fakulteto — J. Basiulis, Filologijos fakulteto — L. Valeika, Finansų ir apskaitos fakulteto — J. Čičinskas, Pramonės ekonomikos fakulteto — T. Chomentauskas, Prekybos fakulteto — A. Trapulionis, Teisės fakulteto — A. Vlleita, Medicinos fakulteto — V. Jonaitis, TSKP istorijos katedros — V. Pšibilskis, Filosofijos katedros — E. Krakauskas, Mokslinio komunizmo katedros — V. Kmieliauskas, Filosofijos istorijos ir mokslinio ateizmo katedros — R. Ozolas, Karinės katedros — V. Bukaveckas, Sporto katedros — P. Virbickas, Mokslinės bibliotekos — B. Kuzminskienė, Administracijos ■— R. Šimkūnas
UNIVERSITETO
TARYBOJE
Gegužės 27 d. įvykusia me Universiteto tarybos posėdyje buvo svarstomi Visuomeninių profesijų fakulteto tolesnės veiklos ir jo darbo gerinimo klau simai. TSKP Centro Komiteto nutarime „Dėl darbo Maskvos N. Baumano aukštojoje technikos mo kykloje ir Saratovo vals tybiniame N. Cernyševskio universitete, keliant idėjinį teorinį visuomenės mokslų dėstymo lygį" pa žymima, kad komunisti niame studentijos auklėji me „svarbią vietą užėmė
Nuotraukose: viršuje kairėje — ant rakursius matematikus eg zaminuoja vyr. dėst. P. Rumšas,
[> apačioje — kai audito rijoje egzaminas, korido riuje irgi yra ką veikti.
VP F: veiklos perspektyvos tokios formos, kaip leni ninė įskaita, jaunųjų lek torių mokyklos, visuome ninių profesijų fakultetai, studentų darbų konkursai, masinis dalyvavimas stu dentų statybiniuose bū riuose, kas gerina idėjinį ir darbinį studentų grūdi nimą, padeda skiepyti jiems masinio politinio ir organizacinio darbo dir bančiųjų kolektyvuose įgūdžius". Universiteto Visuomeni nių profesijų fakultetas, įsteigtas 1974 m. sausio 2 d. iki tol veikusių visuo meninių profesijų pagrin
du, per pusantrų metų at liko nemažą darbą. Šiuo metu veikia 5 skyriai: paskaitinės propagandos (jaunųjų lektorių mokyk la), sporto, turizmo, kraš totyros ir meninių profe sijų (su choro ir vokalinio ansamblio vadovo, liau dies instrumentų, pučia mųjų ir estradinio orkes trų vadovo, šokių kolekty vo vadovo, dailės kolek tyvo vadovo, dramos ko lektyvo ir meninės agitbrigados vadovo grupė mis). Juose moksi 469 stu dentai. 1974 ir 1975 metais apie 340 absolventų įsigi
jo atitinkamas visuomeni nes profesijas. Suburtas pastovus dėstytojų kolek tyvas. Universiteto taryba, siekdama toliau vystyti Vi suomeninių profesijų fa kulteto veiklą ir gerinti jo darbą, be kita ko, nutarė: Visuomeninių profesijų fakulteto darbą, ruošiant studentus visuomeninei politinei ir kultūrinei veiklai gamybiniuose ko lektyvuose, laikyti svarbia studentų komunistinio auklėjimo sudėtine dalimi; į VPF priimti tik pažan gius studentus, pradedant
II kursu, rekomendavus atitinkamo fakulteto de kanui ir komjaunimo or ganizacijai; įtraukti į VPF darbą Universiteto profesorius, docentus; gerinti informaciją; toliau kelti užsiėmimų teorinį ir metodinį lygį, formuoti būsimo specialis to visuomeninio — politi nio, organizacinio, tiria mojo darbo įgūdžius, ruoš ti juos politinių ir moksli nių žinių aktyviais propa guotojais; fakulteto studentus įtraukti į renginių, atitin kančių jų Dasirinktą vi suomeninę profesiją, orga nizavimą Universitete ir
už jos ribų (paskaitų, pta. nešimų skaitymą studens, auditorijose, bendrair' čiuose, dirbančiųjų koleį. tyvuose, saviveiklos į. lektyvų organizavimą vadovavimą jiems grupe, se, kursuose bei fakulte tuose ir pan.); Universiteto katedrą įpareigoti teikti Visuome. ninių profesijų fakulteto skyriams konkrečią para, mą, aprūpinant lektoriais sprendžiant mokslines J metodines problemas: įpareigoti fakultetų de kanus teikti paramą suomeninių profesijų (a. kultetui, sprendžiant kon tingento komplektavimo bei organizacinio pobūdžio klausimus.
Nuo seno šie fakultetai greta. Kartais net tų pačių disciplinų egzaminus laiko abiejų fakultetų studentai — fizikai ir matematikai. Matematika reikalinga ir šiems, ir aniems. Antra dieni prieš „matematikos" teismą stojo I k. 5 gr. fizi kai ir II k. 3 gr. matemati kai. Pirmieji laikė aukšto sios algebros egzaminą, o antrieji — matematinę analizę. Kai atvykome pas pir makursius, egzaminas bu vo pačiame įkarštyje. Dėstytoj as M. Maknys įdėmiai klausėsi studentų aiškinimų. Keli jau džiau
gėsi ir gautais pažymiais: L. Pyškina — penketu, R. Blaževičiūtė, Sv. Michailovskaja — ketvertais. Patenkinti buvo net ir tre jetus gavę. Fizikams mate matika — nuo seno „sun kiai įkandamas riešutas". Tik viena N. Skiteikina vaikščiojo nusiminusi. Juk mokėsi, o susigundė nusi rašyti iš užrašų. Rezultatas aiškus — nepatenkinamai. Užsukome į gretimą au ditoriją. Čia savo stichi joje matematikai. Mate matinė analizė — jų kas dieninė duona. Gal todėl dėstytojas P. Rumšas ir nepatenkintas: juk „grupė
silpnai laiko. Neverta juos į laikrašti dėti." Be ir čia yra laimingųjų. Jau „sublizgėjo" J. Sartauskas ir B. Sankalaite P. Rumšas buvo patenkin tas jų atsakinėjimu. J. Sar tauškui net pliusą prie penketo pridėjo. Aišku, ne visi taip moka. Kitam vos vos trejetukas išeina. Kur ten jam iki pliuso prie penketo. Auditorijose tylu. Tik kartais sušlama popieriaus lapas. Koridoriuje studen tai vienas per kitą dalina si žiniomis ar išlaikyto eg zamino įspūdžiais.
KAIMYNAI LAIKO
EGZAMINUS L. KLIŠAUSKO ir
dešinėje — pirmo kurso fizikė 1. Lomakina ir dėst. M. Maknys aiškinasi už davinį.
A. ULOZEVICIAUS
fotoreportažas
ti brolybę. pais. Reikalas tas, kad „šven SĄJUNGINIS Žinoma, negalima paneigti tosiose" knygose atsispindėjo fakto, kad krikščionybė atsi liaudies lūkesčiai ir viltys. rado, kaip vergų ir vargšų re Konkrečiai tai galime paste PRIPAŽINIMAS — Kodėl ateistai sako, kad ir patirtimi. ti-Diuringe" rašė: Krikščiony ligija. Natūralu, kad pirmųjų bėti mūsų jau pateiktuose komunizmas ir religija nesu Šis teiginys grindžiamas bė žinojo tik vieną visų krikščionių tarpe pasigirsda apaštalo Pauliaus žodžiuose, taikomi? Juk tikslai, kuriuos Naujojo testamento pasakoji žmonių lygybę, būtent — vo reikalavimas teisti paver kuriuose atsispindi darbo žmo Populiarios, skirtos jauni užsibrėžę komunistai, buvo mais. Pavyzdžiui, pateikiamas pirmagimės nuodėmės lygy gėjus, nes jie to nusipelnę, nių, smerkiančių veltėdžius, skelbiami jau pirmųjų krikš „Apaštalų darbų" tvirtinimas, bę, ir tai visiškai atitiko jos, įkurti žemėje „dievo karalys siekiančius gyventi visuome mui, literatūros apie valstybę čionių bendruomenėse, —rašo kad pirmykštėse bendruome kaip vergų ir engiamųjų reli tę". Tačiau krikščioniškoji nės sąskaita, nuotaikos. Ta ir teisę respublikoje iki šiol studentas R. B. nėse „visa buvo bendra". Ci gijos, pobūdį. Greta to ji ge doktrina, būdama religinė, čiau tvirtinti, jog tas posakis beveik nebuvo. Todėl 1973 m PABANDYKIME tuojami mitinio apaštalo Pau riausiu atveju pripažino dar perkeldavo šių klausimų pasiskolintas iš religijos, jo išleista knyga „Jaunimui apie liaus laiško tesalonikiečiams išrinktųjų lygybę, kuri betgi sprendimą į dangų, iš esmės kiu būdu negalima. Juk vi IŠSIAIŠKINTI žodžiai: „Kas nenori dirbti, buvo iškeliama tik pačioje įamžindama neteisingą sociali sais laikais darbo žmonės kaip valstybę ir teisę" (leidykla Tikrai, šiandien tokią min tenevalgo!" „Ar tai ne ko pradžioje. Turto bendrumo nę santvarką žemėje. Krikš tik taip žiūrėjo į veltėdžius. „Mintis") apčiuopiamai už tį propaguoja daug įvairių munistinis lozungas?" — klau žymes, kurių taip pat aptin čionybė, F. Engelso žodžiais, Ne iš pirmykščių krikščio pildė spragą. Knygos autorių religijų atstovų. Tai neatsitik sia religijos gynėjai. — Iš kama pradinėje naujosios re „norėjo įgyvendinti socialinį nių bendruomenių kilo ko tarpe Universiteto Teisės fa tinis reiškinys. Stengdamiesi kur gi kitur galėjo atsirasti ligijos stadijoje, galima vei pertvarkymą ne šiame, bet munizmas. Beprasmis bandy kulteto dėstytojai prof. J-Ze' komunistinis principas: „Kas kiau paaiškinti persekiojamų prisiderinti prie laiko reika aname pasaulyje, danguje, mas nustatyti kažkokį ryšį žmonių solidarumu, negu tik amžiname gyvenime po mir tarp religijos ir komunizmo ruolis, docentai A. Cirtautas lavimų, dvasininkai bando už nedirba, tas nevalgo"? Panašių „šventraščio" afo ruoju lygybės supratimu". čiuopti tikinčiųjų nuotaikas, ties, „tūkstantmetėje karalys principų, nes jie, tie princi I. Nekrošius (knygos sudari' Komunistiniai principai pa tėje", kuri turinti ateiti ne pai, įžymaus vokiečių ir tarp atsižvelgti į jų poreikius, nes rizmų citavimu religijos šali tojas), V. Staskonis, vyr. dės mato, kad komunizmo idėjos ninkai nori įrodyti, kad jie grįsti bendra darbine veikla, tolimoje ateityje". tautinio darbininkų judėjimo tytojas A. Klimka. Malonu vis labiau užvaldo žmonių teisūs. Iš tikrųjų gi pirmykš bendra gamyba, naudojantis Silpni protesto balsai, ku veikėjo A. Bebelio žodžiais širdis ir protus. Štai kodėl čių krikščionių bendruomenės visuomeninėmis gamybos prie rie pasigirsdavo skurstančių ir tariant, vienas kitam priešta kad šis leidinys teigiamai kai kurie teologai ir religijos neturi nieko bendro su komu monėmis. Pirmykštėse krikš beteisių darbo žmonių, pri rauja, kaip ugnis ir vanduo. įvertintas 1974 m. sąjunginia gynėjai ieško „sąlyčio taškų" nizmu, nėra ir negali būti pa čionių bendruomenėse bend ėmusių krikščionybę, tarpe, Jei komunizmas veda liaudį me konkurse geriausiam tarp komunizmo ir religijos, vyzdžiu komunistinei visuo ras buvo tik vartojimas. Bend buvo nutildomi skambių atei į visuotinės gerovės visuome tvirtina, kad komunizmo menei kurti. Nors pirmykštėse ruomenių nariai rinkdavosi nančio palaimingo dangiško nę, tai religija jas iškreipia iš mokslo populiarinimo veika bendruomenėse prie bendro stalo. Tačiau ir jo gyvenimo pažadų. Masių šio vienintelio teisingo kelio. lui. Už šią knygą autorių ko doktrina iš esmės nepriešta krikščionių raujanti religijos mokymui, kartais ir būta bendros nuosa šis labai sąlyginis bendrumas protestas buvo nukreiptas į Todėl komunistai ir stengiasi lektyvui paskirta paskatina nes ji „kilusi iš religinio pa vybės, bet lygybės, apie kurią greitai išnyko. Kuo labiau pli religines iliuzijas ir virsdavo padėti tikintiesiems išsivaduo moji premija. Konkursą su grindo". Daug krikščionių šiandien kalba religininkai, to ir tvirtėjo krikščionybė, pasyviu protestu. ti iš klaidos, rasti kelią, ve sąjunginė „Žinijos teologų tiesiog teigia, kad ko ten nebuvo. Anuomet skelbti tuo sparčiau ji darėsi išnau Nieko nuostabaus nėra ir dantį į realią žmogišką laimę, rengė lygybės šūkiai, dotojų klasių tarnaite, tuo la Naujojo testamento posakiuo o ne laukti fantastinės pomir draugija. munizmo teorija sukurta, re visuotinės miantis ankstyvųjų krikščio kvietimas įgyvendinti ją buvo biau silpo, tilo šūkiai, kvie se, susišaukiančiuose su ko tinės gerovės. A. KATKUS nių bendruomenių pavyzdžiu tušti žodžiai. F. Engelsas „An- čią subendrinti turtą, įtvirtin munistų skelbiamais princi J. STANKAITIS
Ar religijos ir komunizmo principai skiriasi?
I Aleksandro Ševcovo, gvarL,, kapitono, žuvusio 27Idi ų metų Lietuvos žemėje, Cnines sutikau praėjusią vaI .ą> atlikdamas gamybinę laktiką Tauragės rajono leniniečių balso" redakcijoI Tas susitikimas mane la|i sujaudino, brangus ir ar ijas man tapo tarybinis ka li, žuvęs už didžiąją Per dienos... Tik pasilenkė ties antkapiu, padėjo puokštę gė galę. lių ir tyliai pratarė: „Sveikas, XXX tėveli!..'1 Ji ilgai žiūrėjo į bal I. Jau kelinta diena Saša to granito plokštę, niekaip ne fe gydytojas, varsto galėdama nusiraminti — vis trinio komisariato duris. Ir taisė ir taisė puokštę, kad tik ■i kelintą kartą jam sako: būtų gražiau. Ks reikalingas čia, užfron „Štai ir susitikome", — lyg te", Tačiau kaip galima šė pati sau, lyg man sako. lti namuose, kada sprenKaip vis dėlto suradote jį? Įamas Tėvynės likimas? metų... I tp galima sėdėti namuose, Po—trisdešimties :::Neatmenu, kokia tai Ida žYsta žmonės? Jaunas lirurgas išeina į frontą sa- buvo diena — saulėta ar sni tik gerai prisimenu, kad I noriu. Jis jau ne šiaip me- go, mama labai verkė. Man buvo I mos darbuotojas, o karo keista — niekada nemačiau I dyt ojas! — ..Už pečių ilgi kovų mėne- jos tokios. Ir visi giminės bu vo lyg nesavi. Tik paskui su lia i. Net keista, per trejus pratau, kad įvyko kažkas ne tus — nė vieno sužeidimo, ikos jį lenkė, ieškodamos pataisomo. Daug kartų ieško jau žemėlapyje tolimojo to kelyje kitų aukų... __Kedidelis Lietuvos kaime- Laukskašo kaimo (taip buvo ■ Lauksargiai. Valstybinė nurodyta pranešime). Veltui p-ybų Sąjungos siena. Čia Po kelerių metų pašto dėžu Io pirmosios karo bombos... tėje netikėtai radau laišką, irdijos kapitonas Ševcovas užrašytą nežinomu braižu. Ra i apkasu, žiūrėdamas, šė buvęs tėvo draugas A. > jaučiasi kariai, ar reika- Topčij, nuėjęs su juo ilgą ka a vado pagalba... Staiga ro kelią, matęs paskutines tė lies apkaso posūkiu jis paste- vo gyvenimo minutes. Tačiau p tylintį kulkosvaidį. Kulko- kaimo pavadinimą nurodė vėl ■idininkas užmuštas. Kapi- kitokį — Laukskaime. ... Skaitau nelygia rašysena |as mato, kaip antroje plenlapus. „Mūsų Į pusėje susikūprinę bėga išmargintus etas priešo karių. Jie ra- medpunkto viršininką Alek neapšaudomą plotą ir sandrą Ivanovičių visi labai gerbė ir mylej®. Jis buvo nuostabus draugas, nuoširdus žmogus. Aš niekada jo neuž miršiu." — Jis buvo visapusiškai cvieną minutę gali praši gabus. Puikiai dainavo. Tu lti j pozicijas.nepaklusnus, Ševcovas rėjo gabumų žurnalistikai — oka prie kulkosvaidžio ir namuose yra laikraščių su 1944 m. steli dirgiklį. Tačiau tą jo straipsniais. Rašė laikraš akimirką pajunta, kaip čiai ir apie jį patį — talen Bta iš po kojų žemė, visas tingą chirurgą, karininką... 1 Pranešimą turas darosi apie jo mirtį Namie kartu su asmeniniais Buvaldomas... Ėjo mėnesio daiktais garbingiausioje vie ome gruodžio Blio 19 ira je, diena... — pasakoja Lidija toje guli apdovanojimai: vie Bįirceva, Sevcovo Si nas Raudonosios žvaigždės ir XXXduktė. Bvižiūros nedidelė moteris du Tėvynės karo ordinai. — Kelis kartus kreipiausi į ■kė šimtus kilometrų — Bs atstumas nuo Tauragės Lietuvos respublikinį komi I Altajaus krašto Bijsko sariatą. Man atsakė, kad tokio kaimo respublikoje nė niršto. !4 Tėvo gyvo aš taip ir ra. Sulaukusi atostogų, išva lemačiau. Kada jis išėjo į žiavau „Nežinia kur..." Bū ■tą, man tebuvo vieneri čiau važiavusi dar toliau... — Kaip susiklostė Jūsų pa ■ai. Tiesa, lankėsi namuose ■ porą kartų, bet aš taip čios likimas? »t ^atsimenu. Visa, kas iš— Aš pradinių klasių mo B atmintyje, tik mamos pa- kytoja. Mokau sanatorijoje Bojimai... Iš jų susikūriau sergančius vaikus. Vyras dir H tėvo paveikslą. Kartais ba Bijsko chemijos kombina Btį sapnuoju — jis toks te. Auginame dvi dukreles. lidolis, tvirtas ima mane glė- Jos, nors ir nematė senelio, tin kelia virš galvos. radusios albume nuotraukas, B-Mes stovime Skaudvilės atpažįsta... Labai norėčiau, ■ą kapinėse. Niekada ne kad joms netektų ieškoti tė piršiu šios akimirkos. Lida vų. Ir ne tik joms... ^Verkia. Gal būt, ji išverkė Alvydas JANCEVlClUS Bs ašaras, laukdama šian- žurnalistikos spec. III kursas
Prekybininko šventė buvo tokia linksma ir puiki, kad net dabar, praėjus keletai savaičių, neišblėsta jos įspū dis. Šventė vyko Žydiškėse, prie ežero. Diena buvo sau lėta, šilta, todėl ir materiali nio—techninio aprūpinimo specialybės antrakursiai ne pagailėjo išmaudyti keletos pirmakursių, „padėjo" joms nusiplauti kelio dulkes. Mūsų visus svečius pasveikino fa kulteto studentų profbiuro pirmininkas P. Žvinys. Pirma kursiai perskaitė ilgiausią tes tamentą, kuriame eiliuota for ma surašė viską, kas svečių laukia, palinkėjo drąsos, sėk mės ir ištvermės varžybose, atrakcionuose, viktorinose. Vaikinų estafetėje, kurioje svarbiausi punktai: bėgimas su kliūtimis, bulvės skutimas
Studentus krečia egzaminų karštligė. „Neprivalgei —ne prilaižysi“, — pasakytų koks nors pedantas, pažvelgęs į jaunuolius, kurie stengiasi per porą dienų sukimšti j galvas ištisą semestrą dėstytą medžiagą. „Ką pasėsi, tą ir piausi", — pridėtų kitas. Bet dabar jau ne laikas pamoks lauti. Be to, sesijai, vis dėlto, ruošiamės ne vien tas kelias dienas prieš egzaminus. Juk ir paskaitos, koliokviumai bei kontroliniai darbai, ir kom jaunimo susirinkimai — vis kas tam vienam dideliam patikrinimui, sesijai. Prekybos fakulteto kom jaunuoliai drąsiai gali pasa kyti, kad niekad nepamiršda vo savo svarbiausios pareigos — gerai studijuoti. Skolinin kai — problema opi ir sena kaip pasaulis, r tik nedauge lis imasi spręsti ją kitaip, at sisakę įprastų kanonų ir stan dartų. Fakulteto komjaunimo biuro nariai savo posėdžiuose nesistengdavo berti tinginiams
13,27
Jonynas aš
paskyrimai JEJIAI VYŠNIAUSKAITEI, ■ - lituanistei ■ vjsą dieną vietos nerandu, ■ sieloj — mažas meilės lopinėlis. („TS“, 1974, birželio 14 d.)
‘k»vruita> esu eikli, 2?' bėda — gana tyli. Sr . mlyn, kuriu eiles, Zt,lr bėgu ( erdves ”savęs, ieškot Tavęs. . tau aS po gatves 'Kstes, po parduotuves,
Žemėje ir žmonių širdyse pasiliko gilios karo žaizdos.
PREKYBININKŲ ŠVENTĖS IR ŠIOKIADIENIAI seniai visiems pabodusių pa tarimų ne dėl „šventos ra mybės" būdavo svarstomi pa skaitų lankomumo, koliokviu mų, kontrolinių darbų rezul tatai. Komjaunuoliai gerai su prato, kad studentaujantiems geriausias vaistas yra ne de kanato gąsdinimai, o aštri kritika „iš apačios", t. y. pa čių studentų, draugų reiklus žodis. — Biuro nariai patys rašo laiškus studentų tėvams, pra neša jiems pažangumo rezulta tus, perspėja dėl jų sūnaus ar dukters abejingo požiūrio į studijas, — pasakoja PF komjaunimo biuro sekretorė Sigita Mažulytė. — Retas kuris norėtų dar
kartą papulti į tokią karštą pirtį, kokią užkuriam tingi niams biuro posėdžiuose, — sako biuro narė L. Sutkutė. — Ypač negaili „pipirų" mū sų sekretorė. Griežta sekretorė. Vieni ją gerbia, kiti gal kiek prisibijo, treti sako, jog ji tiesiog už gimusi su gero vadovo talen tu. Matyt, visi teisūs. Drau gai gerbia Sigitą už reiklumą ne tik kitiems, bet ir sau (pa ti mokosi penketais), už tie sumą, tinginiai prisibijo griežtų, bet visad teisingų sekretorės kaltinimų, visi komjaunuoliai ir dėstytojai pripažįsta jos retą sugebėji mą sumaniai organizuoti, su burti studentus, vadovauti
L. Danilovos nuotrauko je: Universiteto dainų ir šokių liaudies ansamblis.
JONYNUI, IV k.
1974, gruodžio
XXX
Geriausiu 1975 m. Vil niaus miesto dainų ir šo kių ansambliu pripažintas Universiteto kolektyvas (vadovas V. Aleksandra vičius). Vilniaus meno saviveik los apžiūroje gerai pasi rodė ir kiti mūsų kolekty vai. Jau rašėme, kad Aka deminis choras pelnė ant rą vietą. Etnografiniam ansambliui (vadovė L. Burkštaitienė) paskirta pirmoji vieta.
arti—žemai toli —aukštai dainuoja žemėj angelai traktuoju kartais giesmes tas nežmoniškai savaip štai taip:
O gal po metų, po kelių, Prireiks kam nors šitų eilių?..
(„TS“,
B. GAIL1UŠYTĖ, J. KAUKĖNAITĖ
Jos neleis užmiršti tų, kurie kovojo, kad būtų išsaugotas gležnas „pienės pūkas", žmo giškumas, kad taikiai galėtu me gyventi mes, žmonijos da bartis, busimosios kartos... Ir tie, kurie pajuto karo dū mų aitrumą, ir tie, kurie už augo po taikia saule, vienbal siai sau įsako: „Dek, širdie, tu privalai degti, kad nebūtų deginami žmonės!" Šie žo džiai ir buvo musų susitiki mo su Didžiojo Tėvynės karo dalyve, buvusia partiza ne prof. S. Ginaite pagrin dinė mintis. Pokalbis prasidėjo auditori joje. Profesorė papasakojo, kaip buvo kuriamas partizanų būrys „Mirtis okupantams", apie šio būrio kovas. O paskui nutarėm aplanky ti partizanų bazes Rūdininkų girioje. Į kelionę išsiruošė
mūsų grupė (prekybos ekono mikos specialybės I kursas), prof. S. Ginaitė, grupės vado vas dėst. V. Čaplikas, doc. L. Pajuodis, vyr. dėst. A. Cereska. „Štai šį kaimą mes išva davome", — prisiminė profe sorė, kai važiavome pro Ma celius. Visai netoliese ir miš kas. Vidury laukymės pama tėme daug žeminių: štabas, pirtis, maisto sandėlis... Ap lankėme ten pat veikiantį muziejų. Iš nuotraukų į mus žvelgė jauni veidai: A. Snieč kaus, M. Sumausko ir kitų Didžiojo Tėvynės karo parti zaninio judėjimo dalyvių. Jų gyvenimas — mums pa vyzdys, kuriant komunistinį rytojų šturmuojant mokslo aukštumas. V. ŽIDANAVlClŪTĖ, E. RIMGAILATTĖ
komjaunimo veiklai. — Pikčiausia, kad šaukštas deguto statinę sugadina, — sako S. Mažulytė. — Štai II k. materialinio aprūpinimo spe cialybės grupė traukia atgal viso fakulteto pažangumą, nors čia yra tikrai gerų žmo nių, darbščių, rimtų studentų. Ne vien tik į nepažangius ar blogai lankančius paskai tas studentus sutelktas kom jaunimo aktyvo dėmesys. Ne pamirštami ir pirmūnai, ku rių garbei fakultete įvyko vienas gražiausių renginių — Pirmūnų šventė. Laiko tėkmė nusineša vie nus rūpesčius, atplukdo ki tus. Ant studentų pečių da bar gula sunkus išbandymas — pavasario sesija. Lengvai pakels jį tie, kurie sistemin gai ruošėsi, sunkiau bus ne rūpestingai striksėjusiems „žiogams". Labai norėtume, kad derlius visiems būtų gau sus: ir Prekybos, ir kitų fa kultetų studentams. Jolita PAZIKAITĖ
TELESKOPAS
šaliqatvlus ir kavines — Kaip nėr Tavęs, Taip nėr savęs... Bandau rimuot naujas eiles.
ANTANUI tui
ir kt., pirmas finišavo A. Vit kauskas (III k.). Vienas iš įdomiausių mo mentų šventėje buvo virvės pynimas iš savų drabužių. Šiame konkurse kovojo 3 po ros. Ilgiausią virvę „nupynė" L. Kvedaravičiūtė (II k.) ir K. Aleksandravičius (I k.). Išrinkome ir Mis prekybą75. Ja tapo prekybos ekono mikos spec. I k. studentė V. Žuromskaitė. Pretendentės į šį garbingą titulą turėjo pa dengti stalą, suvystyti „nau jagimį", pašokti tadžikų liau dies šokį.
Jonynas aš turėkit omeny kai kas Jonynas aš ir vienąkart seniai seniai gyveno žemėj avinai ir avys ganės po lankas bet nusiplaunu aš rankas nes nesuprato avinai kad žemėje ramiai gražiai užaugo proto lavina ir Homo Sapiens daina pasklido qatvėmis plačiai kartokit su manim svečiai: Jonynas aš Jonynas aš nepaprastas kurių dainas jonynas aš
lituanis d.)
Jonynas aš jonynas aš nemirštančias kuriu dainas Jonynas aš DAINAI
PRANSKIETYTEI,
V k. lituanistei
Gal nuovargis, gal atbukimas, qal čiaudulys, qal įkvėpimas — gal kraujas pervirė kaip pienas, o gal kava išpudė strėnas, — jei netgi vaikas be kelnaičių griaustiniui gali rodyt špygą! Ką galvoja filosofai?!.
MEILEI RINKEVIČIŪTEI, I k. lituanistei
(„TS“, 1974, gruodžio 27 d.)
aš noriu poeziją varvinti iš kraujo o ne iš Jodo aš noriu stovėti virš marmuro negalėčiau stirksoti virš puodo
ANTANUI STANEVIČIUI,
V k. žurnalistui („TS“, 1975 sausio 24 d.)
Pūstelėjo, Nutvėrė
(„TS“, 1975, vasario 28 d.)
Ilgai Ir Nuobodžiai Nešė, Tėvo vartus Išlaužė (Langus, Tu r būt. Išdaužė). Prašiau sustoti — Neklausė: Ne vėjas, O tikras Kaliausė!
KAS SUTRAMDYS „TAIFŪNĄ"? Paskui statybininkus, re montavusius trečiąjį bendra butį, įsisuko toks viesulas, kad ką tik dažytos sienos ta po vėl murzinos kaip žemė. Devintajame „a" bendrabu tyje ta pati stichija per ketu ris mėnesius ištratino 8 durų stiklus, 6 šviestuvus, nulaužė 31 dujų plytelių rankenėlę, 6 durų rankenas, tris dušų purkštuvus ir t. t. ir 1.1. Ko mendantas J. Narušis papra šytas gali pateikti ilgą suga dintų daiktų sąrašą: „Trečiame aukšte (seniūnė Kinderytė, FAF) — sugadin tos dujų plytelių 4 rankenė lės ir sudaužyti 3 šviestuvai, ketvirtame aukšte (seniūnė Paulauskaitė, FAF) sudaužy tas balkono stiklas ir du švies tuvai, penktame aukšte (seniūnė Petraitytė, PEF) išlaužtos 4 prausyklos durų rankenos, 2 dujų plytelės rankenėlės, nuI suktas dušo purkštuvas, iš daužtas balkono stiklas, devintam aukšte (seniūnė Stankevičiūtė, FAF) sudaužy ta liustra ir balkono stiklas, nusuktos dujų plytelės ranke nėlės ir dušų 2 purkštuvai." Kiekvienam aukšte praūžė taifūnas, kurio vardas — bar barai studentai. Sako, nėra tikrų kaltininkų? Mūsų manymu, šioje situaci joje kalti visi bendrabučio gyventojai: vieni laužė, kiti matė, bet tylėjo, treti beveli jo apsidrausti: užsikimšo au sis ir užsidengė akis. Bausti nas ne tik chuliganizmas, bet ir abejingumas grožiui, visų mūsų turtui. Dabar, kai vyksta sesija, kai sumuojami studijų rezul tatai, tegu būna tinkamai įvertintas ir bendrabutiečių — Gamtos, Ekonomikos ir ki tų fakultetų studentų — ne doras elgesys. Kad būtų pil nesnė darbo ataskaita.
KELIONIŲ DULKĖS Stabteliu. Rytmečio vėsoj tirta susigūžus Onytė, Jono varpinė kaip sargybinis dairo si po Vilnių... Dunda, ūžia, švilpia miestas. Sutinku aš jį, Sveiks, ke leivi! .Jis kilsteli kepurę, padova noja man šypsnį, kaip ir aš jam, ir nukūprinam tolyn. Tu — valstietis, nešantis kaimiškos pirkios kvapą vai kams į miestą, darbininkas, išėjęs kvėptelti tyro oro, dai lininkas, ieškantis niekieno neįamžintos akimirkos... Tu keleivis. Galėjau jo ir nesutikti...
pėsčių, dvaro intrigų — sie los kankinio akių... Kaimo pakelėse sustoję ber žai. — Tie šakoti, stiprūs — tai vyrai, o ten, susimetusios kai mo pakraštyje — moterys: tokie liauni liemenys! — gro žisi Zita. Kelią apglėbia gelsvai rus vas debesėlis — jauni topoliai, o už jų — akmuo su įrašu: Zdrastvuj, plemia, molodoje, neznakomojel Dar takas į kairę... Kokia tyla! Net ausyse spengia. Linarnė, tiltas, ūkio pastatai, auklės namelis. Tiesa, tie na mai tris kartus degę, vėl at statyti, atkurti pagal pamatus, to meto piešinius, aprašymus, Kas tai? Gal pamatei liepų alėja atplaukiantį lengvą mo ters siluetą, o gal ir tu prisi minei vieną akimirką žavin gą? Iš vienos pusės vienas eže ras, iš kitos — kitas. Ten to lyn nusitęsia banguoti laukai,
šia griovelį. Sulendam. Šliukš teli ant mūsų „sidabriukės" visa Niagara. Sakytum, di džiulė akmenų griūtis ūžteli šlaitais. Perkūnėlis švyst vieną strėlę, švyst kitą, pasišviečia ir vėl ridena. Nuo šlaitų klio kia, ūžia, teška... — Nugrūmejo mano jaunys tė kaip griaustinis. Negrįžo Petras. Viena ranka kumštin gniaužęs, antra — šautuvą lai kė. Tada, vaikeli, ne popierių krūvose teisybę kapstė. Manėm, kad taip geriau... Kai tik išplaukia žaluma pa vasario pievom, sodinu jo mėgstamas našlaites ant Bro lių kapų. Nežinau, kuriam gu li... O tik buvom pradėję gy XXX venti.., — aukštaitė Marijona Tėvuk, ar dar toli Žiūrai? nuo Zarasų šliūkšteli mano —kažkas prožektorium plyks puodelin pieno: teli brizgilais žvanginantį se — Gerk. nioką. — Paciesiai, paciesiai, o ten — alkūnė, galelis kelio! Nežinau, ką reiškia pilkos Moklinam, čiupinėdami vie nas kitam už kuprų, „pacie dienos su tąsiu nuoboduliu, siai1', kol pirmieji šunėkai įsi gerklę draskančiu žiovuliu, tykiu sotumu. Akimirkos nu kabina į blauzdas. Ziūriškės, dar ne tokios tolsta viesulu, griaustiniu nu garsios, baltom skarelėm, taš trinka, ir veltui norėtum jas kuotum rauktom palaidinėm, sustabdyti — išslysta iš pirštų. sijonais. Tūpčioja kaip pėdai Penkeri metai nuvingiavo pasieniais, kikena, kuždasi, upeliais, nupėdino Dzūkijos kol pagaliau užringuoja senų kalvomis, nuskendo Čepkelių seniausią, gražių gražiausią... raisto liūnuose. Tąsyk nuėjome į Turistų Valdas, kaip višta apkėtęs, saugo akordeoną: itališkas. klubą pirmą kartą. Nedrąsu. Ak, „koncertą studentai ro Kambary sausakimša. Stovim dys". Kazys—birbynė atsidūs naujokės tykiai kamputyje... — Mergaitės, ar teko su ta, pūsteli, ir nutrinksi per sa lę turistukai — net ugnys kuprine ant pečių po Lietuvą prišoko apvalaus trykšta! Labiausiai, net užki keliauti? męs, rėkia Edma. Sugriebia veido, vidutinio ūgio bemiospygaujančias mergaites, kaip kelis. — Ilgai negalvokit, ra.švkitės... šoks vidurių ratelio: Nė nepajutom, kaip ėmėm klegėt su „seniais". Dobilo penki lapai, — Grabavičius Jonas, klubo Dobilėlio trys lapeliai... pirmininkas, — šnypštelėjo Ech, smagumas! Niūkteli, pažįstama chemikė. Nebėra Jono .Neišėjo jis tą tarytum netyčia, kam nors j pašonę, puoli atgal ir taip 1971 metų vasarą į žygį. Bal banguoji be galo be krašto... tija buvo pikta pamotė... Su metais retėjantis draugų Susimetam kampan nubraukti prakaito, Veronika užtraukia: būrelis nuneša į Kuršėnų ka pines rudens nuauksintą vaini ką. užeina j trobą, senas tėvas Oi, sūneli, oi, raiteli, nubraukia ašarą: Tu nujokie Vilniaus — Jonukas vis sakydavo... miestan, oi, oi, oi... Vėl braškės laužai, kvepės Paskui paskubom puolam dūmai, ir gitara gros kaip prie bulvinių blynų. Juos dzū grojus, kažkas užtrauks neiš kai krečia tiesiog krosnin, ant dainuotą dainą ir apie savo kopūstlapio. Trekšt, trekšt, bendraamžį pasakys: sakyda trekšt, o standūs baravykėliai vo... Gyventi... — mugurkt, mugurkt — ir tuščias dubuo. Ne, nesakyk, kad dienos Neatskirsi, kurie čia turis nuobodžios: pats kaltas, jau tai, kurie kraštotyrininkai: er- nas žmogau, kad nenorėjai pažinti skausmo ir džiaugsmo, zelynas, linksmybė. negirdėjai perkūno kalnuose. XXX Dabar jau ramu. Blausiai švysteli pro dangaus proper Pašiurpusios stirkso gėlės. šas apsimiegojusios žvaigžŠniokšteli vėjo gūsis, tykios dės. Jeigu ne teškantys upetvankumos kaip nebūta. Švino liai, lietaus, rodos, nė nebūta. tumulais tvoksteli vėsa. Tem piam palapinę menkučių me XXX delių pašonėje. Juozas na gais ir kirviu paskubom rauVažiuojam ieškoti žiemos.
kalno kupros, ištiesus ilgą kaklą, tarytum balta paukštė tupi Uspenskio cerkvė. Kopia me centriniais laiptais. Čia, į Sviatogorsko vienuolyną, prieš daugelį metų A. Puškino draugas A. Turgenevas ir vienintelis jį lydėjęs žandaras užbrazdino tamsų karstą su poeto palaikais... Atsisuk, nuo vienos sienos į tave žvelgia spinduliuojan čios džiaugsmu, genijaus iš mintim akys, bet neužmiršk kitų, iškankintų nuolatinių rū-
kol miško ketera įsirėžia į pil ką dangų. O ten — suglaudusios viršūnes aukštos liepos. Trigorskas. Pūpso nameliai ant trijų kalnų. Vulfų — Osipovų dvare prie vaišėm apkrauto stalo ne kartą linksminosi Aleksandras Sergejevičius su draugais. Dabar čia tylu, tik tingiai vartosi po ledu auksiniai ka rosai...
■mandinėse šaškių varžy bose. Gegužės pabaigoje mūsų šaškininkai išvyko į Palangą, trokšdami grįžti tik su medaliais! Šį kartą „Mokslui" atstovavo: ant rakursiai A. Kačiuška (IF) ir kandidatas j sporto meistrus P. Grincevičus (MMF), pirmakursiai G. Gavėnas (ChF), A. Ramanauskas (ChF), V. Bobinas (FF) ir sporto meistrė R. Vitkauskaitė (PEF). Į pajūrį atvyko septy nios komandos. Vilniaus studentai kovojo labai at kakliai, ir jų troškimas iš sipildė. Iškovoti sidabro
medaliai! „Mokslo" ko manda surinko 21 tašką. Čempionu tapo Kauno „Pluoštas", aplenkęs mus dviem taškais. Reikia pa žymėti, jog universiteto šaškininkai sugebėjo įveikti labai stiprią „Pluoš to" komandą rezultatu 3,5:2,5. Tai buvo puiki pergalė. P. Grincevįčius ir R. Vitkauskaitė, surinkę po 4,5 taško iš 6 galimų, bei V. Bobinas — 4 iš 6, prie savo lentų užėmė pirmą sias vietas. „Mokslo" komanda šiais mokslo metais visose
varžybose visada buvo prizinių komandų tarpe. A. AMBRAZAS FF I k. studentas
„MOKSLUI" — SIDABRAS! Šiemetiniai pirmakursiai labai pagyvino Universite to šaškininkų veiklą. Jie sudarė pagrindą koman dos, kuri tapo LTSR aukš tųjų mokyklų čempione, nugalėjo Vilniaus miesto pirmenybėse ir iškovojo teisę startuoti respublikos „Žalgirio" draugijos ko-
LAIKRASTIS EINA NUO 1950 METŲ
KAINA 2 KAP.
Nuo seno žavėjomės rusų liaudies dainose apdainuota baltagalve motuše. Taigi nenustebk, kad, spiginant trisdešimties laipsnių šalčiui, patraukėm į Rusijos širdį. Istorija apsigyvens tavo šir dyje. Perskaitysi senuosius Novgorodo tošies laiškus, už suksi į kunigaikščio Dauman to dvarą Pskove... Moki klau sytis tylos? Puiku! Nepamiršk A. Puškino gimtinės Michailovskoje... O kur dar buvusi galinga Vladimiro Suzdaiė? Rytas ramiai ridena saulę iš už miško, šaltukas tai už skruosto gryošt, tai į nosį pakšt... Tūpčiosi — ledo laše liu pavirsi. Pirmą kartą apsi džiaugėm, kad kuprinių diržai nuveržė rankas. Ant smailios
Turistės iš Gamtos fakulteto
XXX Dangaus kraštai tarytum nu-
SU KOMPASU IR ŽEMĖLAPIU
linko ii apvožė mus po tan kiu kupolu. Priešais pilkas Takir dykumos smėlis. Raupuo ti, pasišiaušę dygiažolėm smė lio kauburiai čiulpte čiulpia paskutines mūsų jėgas. — Važiuoja! — sušuko Da lia, ir mūsų nustebę žvilgs niai sutiko keliu atbirbiančią mašiną. — Sėskit, pavėžėsiu. Vikriai stryktelim. Autobu siuko gale kratosi įvairūs įrankiai, sudedamos lovelės. — Vadimas. Ekspedicijos vyr. inžinierius, — prisistato juodbruvas vaikinukas. — Mes geologai. Rytoj skirsto mės po naujus objektus. Mūsų stovykla čia pat, Kopet-dago kalnuose, už kokių penkioli kos kilometrų. Toli toli, beveik visu Turk mėnijos pakraščiu, nutįsusi Kopet-dago kalnų grandinė. Pilki, padūmavę, niūrūs ir, kaip sako geologai, dar visai jauni. Stovykla išsidėsčiusi triukš mingo upeliūkščio slėnyje. Plokščioje aikštelėje susispie tę gręžimo mašinos, kranai, jaukiai rūksta virtuvės kaminukas. — O, kiek svečių sulaukė me! — išskečia rankas eks pedicijos vadovas Genadijus Grigorjevičius. — Iš Lietuvos? Vilniaus? Mes jau trečias mėnuo atskir ti nuo viso pasaulio. Priimkit, merginos, paglobokit, o rytoj, kai pailsės, šnekėsime. Daugianacionalinis trisde šimties žmonių kolektyvas, susirinkęs iš visos Tarybų Są jungos — viena draugiška šeima. Zina, Tania, Miša — neseniai baigę Kijevo univer sitetą ir pagal paskyrimą žen gia pirmuosius žingsnius. Va dimas — patyręs kalnų gręži mo inžinierius, jau dešimti metai dirba. Ką atviliojo ro mantika, kas — pabėgo to liau nuo namų, nuo ankstes nio gyvenimo. Rytą saulė iššoko už Guly kalno, suburbė mašinos. Gyv sidabris. Sis retas metalas se niai neduoda Genadijui ra mybės. Beveik dešimt metų jo ieško. Kažkur stalčiuje ilsisi geologijos kandidato disertatacija, o jis, atsiraitęs ranko ves, saulės nugairintu veidu, su kirtikliu ant peties, auli niais batais, vis eina ir eina. — Kol kas radome nedide lius telkinius, jie eksploatuoti netinka. Bet jis kažkur čia, čia pulsuoja tą akmeninė gys la, — kaukštelėjo kirtikliu per supleišėjusią kalno nu garą. Ilgakaklės gręžimo mašinos savo plieniniais dantimis vis giliau ir giliau įsikerta į kal ną, kaip sviestą pjausto mi neralus. Daugybė pavyzdžių surūšiuota dėžėse. Juos veš į laboratoriją tirti. Miša apžiūri. Šis raudonas — gyvsidabris, baltas — gip sas. Ištisa istorija ir priešistorlja tuose atviruose kloduose. Mažytis autobusiukas — mūsų viešbutis. Kada, nusi prausę lediniu upelio vande niu, pasitaškę nedidelio kriok-
Ulevičiui. Jis antrus metus iš eilės laimėjo čempiono vardą. R. Poznanskas (VU) — tre čias. Moterų estafetę (4 etapai •po 3,2 km ir 6 kontroliniai punktai) užtikrintai laimėjo universiteto komanda (L. Kei nienė, V. Tvardauskaitė, E. Krasuckienė, V. Ikamaitė). Po dviejų dienų varžybų aukš tųjų mokyklų tarpe koman dos išsirikiavo taip: moterys — 1. VU, 2. KPI, 3. LŽŪA; vyrai — 1. KPI, 2. VU, 3. VISI.
LTSR aukštųjų ir specialių jų vidurinių mokyklų orien tavimo sporto pirmenybėse dalyvavo studentų iš 9 aukš tųjų mokyklų. Individualiose — komandi nėse varžybose aukštųjų mo kyklų grupėje pirmavo LŽŪA pirmo kurso studentė G. Buziūtė. Trečiąja liko VU diplo ITSR JOJIMO ČEMPIONATE mantė E. Krasuckienė. Vyrų tarpe geriausiai sekėsi VU LTSR jojimo čempionate ketvirto kurso medikui H. Šiauliuose, sunkiausioje joji
232000 Vilnius — MTP-3 REDAKCIJOS ADRESAS: Universiteto g. 3, „Tarybinis studentas" Telefonai — 25884, ketvirtadieniais spaustuvėje — 29815
.-v :
lio pursluose, susėdome aptį. ti tolimesnės kelionės, rinko beveik visa grupė. — Na, Miša, užtrauk rainietišką! — nusišyps,' Genadijus. Kalnai iš toli į kartoja dainos aidą, pakvipo stepių žolė, išsitek pė juosta Dniepras. — Mūsų čia daugumas iu, rainiečiai. Kiti rusai, turk®, nai. Lietuvoje neteko bfe Juk jūs kalnų neturit, p. būt, geologams nėra ko veiį ti... Mes ginčijamės, pasakoju apie musų mėlynus ežeru žalius miškus, naftą, gįp^ Galų gale užtrauktam „pš Klausučių ulytėlę". — Miša, žmona atvažiavą — pašaukia. Genadijus seniai nemat> dukrelės. Pas Alią atvažiuj sužadėtinis... Romantika? Visų pirma — didelis pJ siaukojantis darbas, daagein atvejų atsižadant savęs, tį darbas, neskaičiuojamas J landomis, reikalaująs begala fizinių ir moralinių jėgų k geologų, daug. Visuose netiri tuose mūsų šalies kampeliui se. Senų senovėje, kaip pasakoja legenda, norėdami apsį saugoti nuo priešų, žmonės pylė kalnus. Iki vakaro supik davo, o rytą žiūri — kalni kaip nebuvę. Kopet-dagas daug kalnų...
XXX Tūnom su Janyte Baškiri jos pusdykumėj po tiltu. Upę lė drumzlina, šilta, tykiai ne skubėdama teškenasi. Neturi, kur skubėti ir mes. Už nujjros liko Iremelis, Jaman-Tai Pilveliai subliuškę, skruostą dulkini, bet šiandien mes didžiausios pasaulio filosofės, — Janyt, ką nori dabai pamatyti: jūrą, kupranugary karavaną ar oazę? — Mašiną, kuri nugabeni, iki Sterlatamako iš tos vej, pagairės! —Fi, kaip prozaiška! Ai vyliausi miražo... Horizonte virpa vasara. Liepos vidurys. Žemė suskel dėjus... Ar žinot, kur pati gražiau sia vasara noksta? Užlipki Naugarduke j pilies kalną, šiaurę ir į rytus, kiek užmari akys, banguoti toliai, išmat ginti namelių raštais rugį, laukai, giraitės. Šen bei td vėjas kedena garbanas viem stypiams medeliams, čiulbi klega paukščiai. Sutinkam beklupinėjanti si kuprine ant pečių senuką Čiupinėja, glosto kiekvieni šukę... istorikas, iš Minsko. — Leningrado mokslininką kasinėja. Nors pažiūrėti atvl žiavau. Lietuvos ir Baltarusį jos istorija susipynusi... Sud ku, oi sunku susekti, kasmiH su, kas jūsų... Palinki gražiai lietuviška viso gero! Mūsų laukia kelias. Prtį akis dar daug kilometrų R. JAKUClONAffl
mo rungtyje — stiplčeze d dalyvavo iš studentų tik VM versiteto atstovai, šios R mios sporto šakos mėgėjai Matematikos ir mechaniką fakulteto II k. studentas • Pulokas su žirgu Žočis laimH jo bronzos medalį. VI Uą spartakiados prizininkas I! j bibliotekininkas S. Zinked čius, žuvus žirgui, distaM jos nebaigė.
Nuoširdžiai užjaučia^ G F III kurso studentę Dsj lią BARONAITĘ dėl Hlf j mo tėvelio mirties. III k. 2 qr. bioloR’j
Tiražas 2500 egz. LKP CK leidyklos spaustuvė LV 09844 Užs. Nr. 1960
REDAKTOREI ALGIS Kb'ST*
1.