10. Auditorijų žiburiai
Visų šalių proletarai, vienykitės!
I
■'■•a
0
I
TUBENTAS
VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS
Nr. 21 (531)
Eina nuo 1950 m.
1965 m. liepos mėn. 1 d.
KETVIRTADIENIS
Kaina 2 kap.
Kovos, kūrybos ir ieškojimų keliu
OPERACIJA. Mirtina tyla. Slenka įtemptos sekundės. Po lempos šviesa juda balti chalatai. — Pincetą... skalpelį... pincetą... siūti, —- miklios chi rurgo rankos operuoja žmogaus skrandį. Profesorių PRANĄ NORKŪNĄ Medicinos fakulteto stu dentai pažįsta kaip gerą dėstytoją ir praktiką, respubli kos žmonės vadina „nepakeičiamu skrandžio operacijų chirurgu“.
L. Vladimirovas Universitete SNO bibliotekos direktorius L. Vladimirovas grįžo į Lietuvą atostogų. Universiteto vadovai surengė šiltą svečio priėmimą, Pokalbyje mūsų spec. korespondentui L. Vladimirovas pasakė: — Esu dėkingas už malonų priėmimą, Čia, Lietuvoje, praleisiu savo atostogų dienas. No riu pabūti tarp savųjų ir Uni versiteto draugų kolektyve. Pa ilsėsiu Palangoje ir liepos 19 dieną išvyksiu į Maskvą, aplan kysiu Ženevą, Paryžių, o paskui — į Niujorką. Drg. Vladimirovas papasakojo, jog dabartiniu metu jo vadovau jama biblioteka tampa Suvieny tųjų Nacijų Organizacijos depozitarine biblioteka, prisiminė, jog joje esama ir lietuviškų informa cinių leidinių, knygų. Pirmadienį Universiteto CR 9 auditorijoje Levas Vladimirovas gynė paskelbtus straipsnius, te-
ma: „Lietuvos bibliotekų ir kny gos istorijos bruožai" (XV am žius — 1917 metai) istorijos mokslų kandidato laipsniui. Visų mūsų laikraščio skaityto jų vardu sveikiname buvusį Uni versiteto mokslinės bibliotekos direktorių L. Vladimirovą, sėk mingai apgynusj disertaciją ir linkime drąsių žingsnių ir jau natviškos energijos tolimesniame moksliniame bibliotekininko dar„T. stud." koresp.
Pirmieji pokario metai. Blogai apšildomos auditorijos, knygų trūkumas, aštrios klasinės ko vos nuotaikos. Daug sunkumų, daug kasdieninių problemų, daug abejonių__ Tokiomis sąlygo mis 1946 m. ir buvo atkurta Universiteto kom jaunimo organizacija. Jų, ir sunkiomis kovos są lygomis aiškiai ir tvirtai žinojusių savo tikslą stUdentų-komjaunuolių, tada buvo nedaug — apie penkiasdešimt. Bet ne skaičiais matuojama žmonių jėga. Kartais ryžtas, tvirtumas ir pasiryži mas padaro žymiai daugiau. Kartu su socialisti nio gyvenimo pergalėmis mūsų respublikoje, per galę po pergalės Iškovodavo ir Universiteto komjaunuoliai. Nė dešimtmetis nespėjo praeiti, o Universiteto komjaunimo organizacija tapo studentijos gyvenimo pulsu. Daugelis šiandieninių studentų tikriausiai net nežino pavardžių tų komjaunuolių, kurie, nebodami sunkumų, būrė apie save studentiją, mokėsi kantriai ir užsispy rusiai dirbti, siekti užsibrėžto tikslo. Pavardės pa mirštamos. Bet žmonės gyvi ne pavardėmis, o darbais. O to, kas padalyta — pamiršti negalima. Darbai išlieka, jie gyvi šalia mūsų. Jau seniai paliko Universiteto komjaunimo organizaciją Jonas BIELINIS (buvęs Universiteto Komjaunimo komiteto sekretorius, dabar Visuo meninių mokslų Akademijos Maskvoje aspiran tas), Algis DAUNORAVlClUS (buvęs IFF kom jaunimo komiteto sekretorius, dabar Tauragės LKP darbuotojas), VI. ANDREJAUSKAS, O. MINKEVlClOTĖ, A. TYTMONAS, L. ANDZIULEVICIUS, R. TRIMONIS, R. KRAPAS, R. CAIKA, N. BOGDANSKIS ir daugelis kitų komjaunuoliš ko darbo entuziastų. Tai jie pirmieji Daugų raj. „Taikos keliu" kolūkyje pakėlė studentiškos darbo ir poilsio stovyklos vėliavą. Jie ir dešim tys kitų komjaunuolių savo entuziazmu ir ryžtu jrodė, kad studentai gali ne tik mokytis. De vintą vasarą mūsų Universiteto komjaunuolių rankos kelia naujų darbo vasaros stovyklų vė liavas ir pastatų užbaigtuvių vainikus. Dešimtys respublikos kolūkių pažįsta Universiteto studen tus ir laukia jų kaip geriausių savo draugų. Dar bo romantika, giipusi prie Nevėžio ar Sešuvlo, visam gyvenimui išlieka atmintyje tų, kurie bai-
gę Universitetą, išeina į platų gyvenimo kelią. O šią vasarą apie penkiasdešimt Universiteto komjaunuolių išvyko Į tolimąjį Kazachstaną. Mūsų Universiteto studentų rankos vėl įmūrys pastatų sienose: „STATĖ VVU". Bet mūsų darbas — ne tik statybų alkštelĄsęi Kiekvieną dieną mes kovojame už žinias. Ir tai1, ■— pats sunkiausias kovos baras. Šimtai komjati-’ nuolių yra šio darbo kovotojų avangarde. Daugelis buvusių aktyvių komjaunuolių šian dien jau mokslų kandidatai, dėstytojai, mokslo darbuotojai. Tai B. SUDAVIČIUS, J. GRIGONIS, V. BIRUS, E. BOREIKAITE, V. RYBAKOVAS, P. VITKAUSKAS, C. KUDABA, St. LAZUTKA, P. BERNATAVIČIUS ir daug kitų. Komjaunuo-' liai — Lenino v. stipendiatai — G. JURKONAITE, R. IDZELIS (IFF), G. KAVALIAUSKAITE (FMF), P. ADOMĖNAS (ChF), J. SADAUSKAS (MF), J. NADOLINSKAJA (FMF) — aktyvūs vi suomenininkai ir SMD nariai. Jau seniai apie mūsų Universiteto komjaunimo organizaciją, jos žmones ir jų darbus žino ne tik mūsų respublika ir šalis, bet ir užsienis. Mūsų organizacijoje augo ir brendo poetai Just. MAR CINKEVIČIUS, A. BALTAKIS, J. DEGUTYTE, V. ŠULCAITE, M. MARTINAITIS, Vi. ŠIMKUS, pro zaikai Alf. BIELIAUSKAS, M. SLUCKIS. O šiandien Universiteto vardą garsina šaunu sis mūsų studentų ansamblis, visai neseniai su grįžęs iš koncertinės kelionės po nuostabią bul garų žemę. Akademinis choras, atšventęs savo 25-met(, estradinis orkestras, teatrinė studija, šmaikščioji agitmeninė brigada „Faktas". Visko' ir nesuminėsi. Ir be reikalo, matyt, skeptikai, sako, kad romantikos laikai pasibaigę. Nei Romantika — tai kasdieninis darbas, tik reikia jį pamilti. Apie mūsų Universiteto komjaunuolių kelią per dvidešimtpenkmetį galima daug kalbėti. Pla čiai apie tai kalba ir Universiteto parodos, skir tos Tarybų Lietuvos 25-mečiui, stendai. Norisi pažymėti tik viena — Universiteto komjaunuo liai, studentija nemaišo kojos bendroje respub likos gretoje. Ji eina tvirtu epochos žingsniu.
11. Auditorijų žiburiai
•••••••••••«
Į žaliąsias auditorijas Sekmadienį didžiajame Univer siteto kieme buvo neįprastai gy va. Palydėt draugų susirinko studentai ir dėstytojai. Iš respub likos kaimų atvyko kolūkių atstovai. Pirmosios 8 pamainos studentų išvyko į pagalbą kolūkinių kaimų artojams. Praeis porą sa vaičių ir Į žaliąsias vasaros au ditorijas išvyks kita pamaina. Ją pakeis trečia — taip visą vasarą. Stovyklose raginama studentus Prisilaikyti tradicijų, kūrti nau jas. Išvykimas į stovyklas taip pat turi jau senas trądicijas. Tik šį kartą Išlydėjimas buvo netra dicinis: be atsisveikinimo žodžio, be jokių linkėjimų, aišku, ir be muzikos. (Musų lnf.)
FIZIKOS IR MATEMATIKOS FAKULTETO RADIOFIZIKOS KATEDROJE vyksta pasiruošimas egzaminui Doc. ANT. ŠIRVAITIS (trečias iš kairės) ir prof. P. BRAZDZ/ŪNAS praveda su studentais užsiėmimą, į kurį apsiiaiir-. kė ir fakulteto dekanas doc. J. VISCAKAS.
t
1
Dabartis ir praeitis T"=RĄ STUCKAS LATVIJAS VALSTS UNIVERSITATES t KOMITEJA&. A.OOKO.ITCl.S OROAN'
Msrmrro
partinio kom™°a «ktorato KAUNO POII7ECHNIKOS m.nBMĮiNGlI KOMITETU ORGANAS-------------komjaunimo IR
M. ŽITNIKOVIENĖ Vyresnės kartos, kuriai pri klausau ir aš, žmonės nejučiomis KPI mokymo dalies viršininkė mintimis nuklysta į prisimini mus. Tikriau būna taip: gyvena me mes dabartimi, o prisimini mai butini, kai mes ką nors ly giname su praeitimi. vietoj 5?“ Ir tai sukėlė manyje Mano gyvenimas daug kuo su prisiminimus... Argi galėjo dvidešimtųjų metų sijęs su aukštąja mokykla. Štai man netrukus sukaks 20 metų, studentai net svajoti apie tas są lygas, kuriomis mokosi ir dirba kai aš dirbu KPI. Jūs, mano jaunesnieji draugai, šešiasdešimtųjų metų studentai. Lietuvos universiteto Techni tiesiog neįvertinate savo laimės. kos fakultetto duris aš pravė O tai, žinoma, yra todėl, kad jūs riau 1938 metais, šis poelgis ri neturite „palyginamųjų prisimi bojasi tiek su drąsa, tiek neit su nimų“: Aš dabar rašau, veikiama Įžūlumu: nors technikos mokslų gyvo ir stipraus įspūdžio: ne studijos merginoms oficialiai ne; taip seniai įvyko KPI studentų miestelio pirmagimio — Staty buvo uždraustos, bet praktiškai būdavo taip, jog jos į šį fakulte bos fak. rūmų — atidarymas. Paprastumas, būtinumas juose tą nestodavo. Viena aš, tur būt, persipina su prabanga, didingu irgi nebūčiau tam ryžusis, jeigu mu. Aišku, tai ne ta prabanga, ne dar dvi mano draugės. Susi „laužti kurią žmonės mato milijonierių tarėme, jog bandysime rūmuose, paauksuotų bažnytinių ledus“, ir padavėm pareiškimus: viena į statybos skyrių, kita j pastatų viduje. Tai prabanga kultūros rūmų, mokslo švento elektrotechnikos, o aš — i me chanikos. Technikos fakultete vės. . . Saulės spinduliai užlieja auditorijas, laboratorijas, brai tuo metu buvo 4 skyriai ,be mi nėtų trijų, dar chemijos techno žyklas. Stiklas ir betonas, logijos), į pirmąjį kursą priim ąžuolas i? plastmasė. Viskas davo po 120 —130 žmonių, o Uni įrengta pagal paskutinį techni versitetą kasmet baigdavo 10 — kos žodį, viskas gražu ir pato 12. Per visą buržuazijos valdy gu, viskas miela akiai. Ne vel mo laikotarpį Lietuvos Univer tui vienas svečių, dalyvavusių rūmų atidaryme, mane juokais sitetą yra užbaigė vos 303 inži nieriai. Kodėl? Dėl ko toks dide paklausė: ,,O ar jūs nebijote, kad nubyrėjimas. studentams čia gali taip patik lis buvo studentų Priežastys paprasčiausios: nebu ti, jog jie mokysis po 10 metų, vo būtinų sąlygų mokslui, nor maliam pragyvenimui. Nebuvo studentų bendrabučių, tikėtis stipendijos galėjo nedaugiau kaip 2 — 3 proc. visų studentų, bet ir tai, kaip taisyklė, ne tech nikai. Buržuazinės vyriausybės nuo mone, inžineriniai kadrai Lietu fonetikos ir kalbos psichologijos vai buvo nereikalingi. Jiei, bur laboratorijos sukūrimo. žujai, turėjo savo logiką: pra Mus- monės nėra, tad kam tie inži Mokslų kandidatai K. nieriai? O. Sulienė teikis, V. Areška, Padėtis pasikeitė iš esmės, taip pat dirbo Maskvoje arba kai Lietuvoje buvo atkurta Ta rybų valdžia. Jau iš pirmųjų Leningrade. buvo padidintas studentų Matematikų V. Blizniko, A. metu priėmimas, išskirta lėšų labora Jonušausko ir D. Petruškevičiū- toriniams įrengimams, priimta tės moksliniams darbams vado daugiau dėstytojų. Deja, taikų Pabaltijo gyvenimą suardė hit vavo Maskvos universiteto pro- lerinių ordų įsiveržimas. Sekda fesoriai. mi savo pašėlusio fiurerio pa vyzdžiu, fašistiniai agresoriai Doc. J. Čepulis atliko di- žiauriai persekiojo pažangiuo sertacinj darbą Leningrado vete- sius inteligentus ir studentus. rinarijos akademijoje,, vadovau 1943 m. jie uždarė Universitetą, įgyvendindami tautų, tame jant prof. K. Liutikovui, o šio kartu tarpe ir Pabaltijo tautų, paver straipsnio autorius — Maskvos gimą bei sunaikinimą. universitete, vadovaujant TSRS Išlaisvinus Lietuvą iš vokiš Mokslų Akademijos nariui-kores- kųjų pavergėjų. Tarybų valdžia sudarė visas sąlygas Kauno Uni pondentui A. Terentjevui. versiteto atkūrimui ir ugdymui. Minėdami Tarybų Lietuvos 1950 m. jo bazėje įsikūrė dvi aukštosios mokyklos — Politech 25-ąsias metines, Instituto moks- nikos ir Medicinos institutai. KPI įsteigimo metu jame bu lininkai išreiškia padėką kitų vo 1858 studentai, o šiais moksrespublikų mokslininkams už di- lo metAic KPI .i'HĮ’uoja »•— 1964 m. kaip 14.000 studentų, dėlę pagalbą, organizuojant rugsėjo jau ouvo 1d. insticute * mokslinj-tiriamąjį darbą, ren 16.000 studentų, o sekančiais institutą baigs 1280 metais giant ’ mokslinius-pedagoginius žmonių — 4 kartus daugiau, ne20 buržuazijos valdymo gu per kadrus ir keliant jų kvalifikametų. Kauno Politechnikos institutas
Moksliniai kadrai ir perspektyvos išvakarėse
1940 metai — tai Tarybų valdžios Lietuvoje atkūrimo metai ir Vilniaus Valstybinio Pedagoginio instituto pirmieji gyvavimo metai. Per 25 Tarybų valdžios metus Institutas išaugo, tapo tikra mokslinių-pedagoginių kadrų kalve, pasiekė žymių lai mėjimų visose gyvenimo srityse. Instituto kolektyvas žengia tvirtus žingsnius mokslo-tiriamajame darbe. Šiuo metu Insti tute dirba apie 80 mokslo kandi datų ir daugiau kaip 40 docentų. Pasitikdami Tarybų Lietuvos 25-metj, jau šiais, jubiliejiniais 1965 m„ kandidatines disertacijas apgynė V. Galinis, I. Vitonytė, O. Šulienė, L. Levitienė, E. Saltenienė, ir V. Drėgūnas. Šiais metais dar gins disertacijas V. Mikėnas, A. Rakūnas, S. Razma, A. Penkauskas, A. Rasimavičius, E. Andriulis ir kiti. Daktaro di sertacijas ruošia V. Grinaveckis, Z. Slaviūnas, A. Stražas, N. Ickovičius, A. Vaitkevičius, L. Bičkauskas-Gentvila, K. Umbrasas, V. Bliznikas, S. Stašauskaitė, M. Helceris, R. Dagys ir kiti. Nuo 1963 m. prie Lietuvių kal bos katedros įsteigta lietuvių kalbos dėstymo metodikos aspi rantūra, kuriai vadovauja prof. J. Budzinskis. 1965 m. aspirantai bus priimti taip pat į lietuvių ir užsienio literatūros, matematinės analizės ir chemijos katedras. Kieto kūno spektrų tyrimo ir eksperimentinės fonetikos ir kal bos psichologijos laboratorijose jau dirba štažuotojai-tyrinėtojai. Įsteigtas augalų ir gyvulių augi mo stimuliatorių tyrimo proble minės laboratorijos skyrius.
BROLIŠKŲ RESPUBLIKŲ PARAMA Didelį vaidmenį, organizuo jant Institute mokslinį-tiriamąjį darbą, rengiant nacionalinius mokslinius-pedagoginius kadrus ir keliant jų kvalifikaciją, suvaidijio kitų broliškų tarybinių res publikų mokslininkai. Be jų bro liškos pagalbos nebūtų įmanomi šiandieniniai mūsų laimėjimai. Už respublikos ribų baigė aspirantūrą ir apgynė kandida tines disertacijas Instituto rekto rius V. Uogintas, visuomeninių katedrų dėstytojai A. Bunkus, A. Griška, V. Kulvičius, R. Skais giris ir K. Volčkova, pedagogi kos katedros dėsytojai A. Gra bauskienė, V. Jakavičius ir J. Vaitkevičius, psichologijos ka tedros dėstytojai S. Kregždė ir M. Garbačiauskienė. Pirmąją Lietuvoje fizikos dės tymo metodikos disertaciją pa rašė V. Valentinavičius (vadovas Maskvos Lenino vardo pedago ginio instituto prof. A. Pioriškinas). Už respublikos ribų kėlė
Doc. P. BUCKUS Prorektorius mokslo reikalams O
savo kvalifikaciją metodininkai V. Drėg linas, F. Mažulis ir O. Griniuvienė. Didelę pagalbą In stituto biologijos dėstymo meto dininkų ugdyme teikia Lening rado mokslininkas N. Verzilinas. Visi Užsienio kalbų fakul teto mokslų kandidatai (S. Kadžiulytė, B. Piesarskas, L. Levitienė, E. Stasiulevičiūtė, E. Zibucaitė, B. Svecevičius, E. Paulauskienė, G. Voicekaitė, I. Vitonytė, T. Rotomskienė) kėlė savo mokslines kvalifikacijas už respublikos ribų. Jie ir toliau palaiko ryšius su savo buvusiais moksliniais vadovais. Ypač glau džius ryšius su Institutu palaiko Maskvos I-ojo užsienio kalbų pe dagoginio instituto prof. A. Artiomovas, kuris apsilanko Insti tute, skaito paskaitas, konsultuo ja jaunus filologinių fakultetų mokslininkus. Jis daug prisidėjo Instituto eksperimentinės
Dzintra ir jos draugės
/L
Šilta pavasario diena. Dauguvos krantinėje praeivių dėmesį atkreipia nedidelė grupė mergi nų su kinoaparatais rankose. Objektyvai nutai komi tai į plaukiantį ižą, tai į vaikštinėjančius žmones, tai į aštriabriaunius pastatus. Jauno sios kinooperatorės Latvijos Valstybinio uni versiteto studentės. Šiandien merginos nuspren dė užfiksuoti juostoje pavasarinį Rygą. Retkar čiais jos kreipiasi į pagyvenusį žmogų, kuris kažką paaiškina, padeda nustatyti aparatus. Tai draugas Dzelmė, vienas iš Visuomeninių profe sijų fakulteto pionierių vadovų skyriaus dėsty-
--a
tojų. Jis supažindina merginas sudėtinga filmavimo technika, padeda įsisavinti operato riaus įgūdžius. Latvijos Valstybinio universiteto Visuomeninių profesijų fakultete susikūrė kinooperatorių sek cija, kuriai priklauso tik merginos. Vieną iš jų ir matome nuotraukoje. Tai gabi studentė Dzint ra Skarbovska. Būsimoji pedagogė daug laiko skiria filmavimui. Kino operatoriaus specialybė — antroji Dzintros svajonė. V. VORONKOVAS
liaudies ukiui jau davė daugiau kaip 8000 inžinierių, įgijusių vie ną iš 43 specialybių. Nuo 1953 m. institute veikia vakarinis sky rius, o nuo 1960 m. — neaki vaizdinis. Šiuo metu KPI yra 8 fakulte tai Kaune, filialas su trimis fa kultetais Vilniuje, vakariniai skyriai Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, neakivaizdinis sky rius; 70 katedrų, 89 laboratori jos, 5 dirbtuvės; mokslinio tyri mo sektorius; probleminės labo ratorijos (ultragarso, statybinių medžiagų ir kompleksinio dur pių panaudojimo). KPI komjaunimo organizacija — viena stambiausių respubli koje. Dar 1951 m. KPI kom jaunuoliai pirmieji respublikoje pakėlė studentų vasaros darbų stovyklos vėliavą kolūkyje „Še šupė“. Nuo tada KPI studentai kasmet stato kolūkiuose hidro elektrines, ūkinius ir kultūrinius pastatus. Instituto saviveiklos kolekty vai apžiūrose nuolat įvertinami puikiai. Akademiniam chorui, liaudies dainų ir šokių ansamb liui „Nemunas“ suteikti Lietuvos TSR nusipelniusių meno kolekty vų garbės vardai. Tikra tautų švente tapo KPI studentų inicia tyva pradėtos organizuoti kas metinės Pabaltijo, Baltarusijos TSR ir Kaliningrado srities mokslinės-techninės konferenci jos, o taip pat studentų festiva liai. Nieko panašaus nematėme mes, senieji studentai, kurių mokslą nuolat trukdydavo rū pestis — kaip čia užsidirbti pi nigų pragyvenimui. Mes gyveno me, nė nesvajodami apie sportą, pramogas, ekskursijas, festiva lius. ... Ir štai vėl aš grįžau į da bartį — stoviu ir žiūriu į švie sius žėrinčius salių ir auditorijų anfiliadus ir matau ne tik juos; jau padėti pamatai pastatui — Radioelektronikos fak. rūmams. O po to seks Lengvosios pr. fakulteto rūmai. Aš matau juos — visus 8 fakultetus, regiu 16kaaukštį centrinių rūmų pasta tą, bendrabučius, stadioną —/vi są musų KPI miestelį — žydin tį, jaunatvišką, laimingą. Ir tai — labai netolima ateitis.
Fizmatų sesija Vyksta egzaminai — įgytų žinių patikrinimas. Pirmų kursų studentams jie dar bauginą ir neįprasti, diplomantams — pas kutinis atsiskaitymo etapas. Jie jau laikė specialybės ir visuome ninių mokslų egzaminus. Ži nių įvertinimas parodė, kad diplomantai visus studijų me tus dirbo kruopščiai ir rimtai. Gerai ir labai gerai laikė egza minus G. ir V. Baltušytės, K. Kazlauskas, D. Pakarnaitė, J. Ščiukaitė ir kt. O kaip sekasi tiems, kuriems iki diplomo dar toli? Tenka pripažinti, kad pirmų kursų stu dentai nepadarė rimtų išvadų iš žiemos sesijos. Daugelis jų egzaminams pasiruošė silpnai. Kyla klausimas, kodėl? Pavar čius lankomumo žurnalus, daug kas paaiškėja. Pirmo kurso ma tematikos specialybės II ir III grupės, II kurso fizikos specia lybės I ir II gr., trečio kurso matematikos specialybės II fi III gr., blogiausiai lankiusios paskaitas, silpniausiai laiko ii egzaminus. Sesijos rezultatais ne gali džiaugtis E. Darbutas (I k. I gr. fiz.) E. Mazin (I k. I gr. fiz.), A. Griciūtė (I k. II gr. matematikė), A. Abariūtė, M. Balytė, R. Kardelis, V. Gadiškaitė, N. Jagorovas, J. Kazlauskaitė, L. Keturakytė, E. Žemaitytė (I k. III gr. mate matikės). Liko paskutinieji egzaminai. Tikimės, kad jų rezultatai neap temdys šviesaus ilgai lauktų va saros atostogų džiaugsmo. D. TICKAITĖ, FMF komj. komiteto narys
2ML 1965 m. liepos
V V L7
personalo augimas
Tarybų Lietuvoje - Iš Lietuvos buržuazijos paeldėjome nepavydėtiną paliki ną: 180 tūkstančių beraščių, pie 250 tūkstančių mažaraščių; 9 gimnazijose ir 27 progimnaijose tuomet mokėsi apie 30 asiturinčių tėvų vaikų. Šiuo metu daugiau kaip eturiuose. tūkstančiuose Lietu os mokyklų (iš jų 433 viduriės ir 910 — aštuonmetės) moosi 466 tūkstančiai darbo žmoių vaikų. Jeigu paskutiniais buržuaziis viešpatavimo metais Lietuvo• dirbo 9 tūkstančiai mokytojų, ai 1964 — 1965 mokslo metais espublikos liaudies švietimo istemoje dirba daugiau kaip 31 ūkstantis pedagogų.
Vien tik 1964 —1965 mokslo metais į bendrojo lavinimo moyklas pasiųsta 1.160 jaunų speialistų.
gose dirba daugiau kaip komunistų ir apie 7.000 jaunuolių.
5.500 kom
Pastatytose pokario metais mokyklose mokosi 300 su vir šum tūkstančių arba daugiau kaip pusė visų moksleivių. Ypač daug mokyklų pastatyta per pastaruosius penkerius metus, šiose naujose mokyklose mo kosi beveik 200 tūkstančių vai kų.
Mūsų respublikoje griežtai kontroliuojama, kaip vykdomas įstatymas dėl visuotinio priva lomo vaikų mokymo. Kiekvie nas, kuris dabar mokosi penkto je vidurinės mokyklos klasėje, būtinai baigs aštuonias klases. Per penkerius metus — nuo 1959 iki 1964 metų imtinai — 5 —8-ųjų klasių mokinių skaičius šalyje išaugo 63 procentais, 9 — 11-ųjų klasių — 161 procentu
Dabar mokyklose ir kitose ietuvos liaudies švietimo įstai
Švietimo reikalams šiemet bus išleista apie 10 milijardu rublių.
184 tūkstančiai arba 92 irocentai visų TSRS mokyklų, uiriose mokosi vaikai, turi sa us bibliotekas: jose yra 302 nilijonai egzempliorių knygų ir urnalų (neskaitant vadovėlių). Ciekvienam Tarybų Sąjungos noksleiviui vidutiniškai tenka laugiau kaip po 7 knygą$ mo:yklos bibliotekoje. Apie 70 procentų institutų lieriinių skyrių studentų gauna
stipendiją. Stipendijoms, kurios skiriamos aukštųjų mokyklų ir technikumų studentams, valsty bė išleis 1965 metais 800 milijo nų rublių. Visiems žinoma, kad mokymasis aukštojoje mokyklo je, kaip ir vidurinėje, yra ne mokamas. X Kasmet 100.000 jaunų ga-^ bių amerikiečių, negali įstoti į' koledžą, nes neturi lėšų užsimo kėti už mokslą. Mokymasis ko ledže kasmet kainuoja vis bran giau. Studentas privalo mokėti apie 2.400 dolerių per metus už mokymąsi privačiame koledže ir apie 1.600 dolerių — visuome niniame koledže. Beveik 70 procentų visų Amerikos visuomeninių mokyklų neturi bibliotekų.
ŽURNALAS „Studentas“ Iš spaudos išėjo naujas inte ligentijos gyvenimo žurnalas. Svajonė!. . Aktualūs studentų gyvenimo straipsniai, Dailės instituto spal votos iliustracijos, Kūno kultūros instituto sporto meninės nuotrau kos, informacijos, korespondenci jos, o kiek nuotraukų iš studen tu gyvenimo: iš paskaitų erdvio se auditorijose, prie knygų bib liotekų skaityklose, iš ištaigingai išpuoštų (kad ir Pedagoginio ar ŽŪA) bendrabučių — iš mūsų studentiškos buities, iš draugystės vakarų, iš sportinio gyvenimo, iš kultūringai praleisto laisvalaikio. Įsiliepsnoja diskusija „Kaip studentas kovoja už naujas tra dicijas, kaip jis jsisavina morali nes elgesio normas gyvenime, kaip paruošti gyvenimui visapu siškai išsilavinusį specialistą". Vartai žurnalo lapus (o jis dar dažais tebekvepiantis, bet gautas eilėje prie sąjunginės spaudos kiosko per didelę spūstį) ir vėl naudingi, daug gyvenimo mačiu sių žmonių, — dėstytojo, profe soriaus, mokytojo, — patarimai, nauji klausimai. Vartai... susi mąstai. .. ir vėl skaitai... O ja me ir studentų nuomonė apie dėstomus dalykus, kiek kritikos dėl apsileidimo, dėl per atsainaus bendrabutiečio žvilgsnio į gyve nimą, ir pokalbis apie „studen taujančius". Studento laikas suskaitytas minutėmis, kaip ir darbininko arba kolūkinio kaimo artojo, bet savo žurnalui laiko atras, parašys, nors kiekvienas ir ne profesionalas, bet mąstyti, spręs ti, galvoti — visada ir visur moka. Praslinko savaitė, kita — redakcijoje krūva laiškų, kuriuo se daug rimti} minčių. Gimsta naujas „Studento" žurnalo nu meris. Bet tai tik svajonė! Vos keturios respublikos aukš tosios mokyklos turi savo laik raščius, o kur Dailės institutas, Šiaulių Pedagoginis, Kauno Kū no kultūros institutas, Veterina rijos akademija ir eilė kitų. Respublikoje apie 40 tūkstan čių studentų mokosi aukštosiose mokyklose. Kuo blogesnės tos, kurios neturi savo laikraščio? Žurnalas „Studentas", kurio respublikos studentams reikia, kaip šaukšto prie valgių stalo, kaip veidrodžio buityje ar kaip elektros lemputės jaukiame kam baryje, tarnautų studento pasau lėžiūros formavimui, atstotų di džiausią pedagogą. J. GIRDVAINIS
. Auditorijų žiburiai
Diplomante, Daug dienų praėjo nuo to laiko, kai Tu nedrąsus ir sumišęs, pravėrei Universiteto Priėmimo komisijos duris ir, painiodama sis fakultetų ir specialybių pavadinimuose, įteikei savo doku mentus. Daug kas nuo to laiko pasikeitė, daug ko jau nėra, bet kas išliko — visam gyvenimui! Šiandien Tu jau išeini. Su atlaidžiai liūdna, o gal kiek ir pa vydžia šypsena nužvelgi tuos, kurie ateina pakeisti Tavęs. „Daug gerų linksmų dienų praleista Universitete. Baigti Uni versitetą nėra taip sunku, kaip paskutinį karta iš jo išeiti". Tai žodžiai iš diplomantų laiškų, žodžiai, daug ką pasakantys. Trečiadienį įvyko iškilmingas aktas, skirtas atsisveikinimui su Universiteto diplomantais. Daug gėlių, karštų padėkos kupinų žodžių, daug linkėjimų. Nerimstančios komjaunuoliškos energijos, kuo geriausios klo ties gyvenime, Tau, brangus diplomante!
Diplomantas Petras BRAŽĖNAS: „Penkeri metai. .. Nuo nedrąsiai koridorium praeinančio pirmakursio iki pasitikinčiu žingsniu žengiančio diplomanto, nuo pirmosios įskaitos iki paskutinio parašo... atsiskaitymo lapelyje. Nepamirštami metai. Nepamirštami todėl, kad jie buvo pilni nelengvo darbo ir turininga poilsio dienų, nepamirštami todėl, kad šalia buvo nemaža temperamentingų draugų (o. kad ile visada išsaugotų savo ugnelę!), su kuriais galėdavai prasiginčyti iki vidurnakčio, kad kiekvienu sunkesniu momentu jautei ne administracijos „pritvirtintą", o nuoširdžiai tano ateitim be sirūpinančių DĖSTYTOJŲ — AUKLĖTOJŲ — VYRESNIŲJŲ DRAUGŲ (butų puiku, jeigu visus galėtume pavadinti tokiu netrumpu vardu!) Česnulevičiūtės, Laigonaitės, Safronovos, Balkevičiaus, Pikčilingio, Zinkaus, Saukos, Sprindžio dėmesį ir paramą. Šie ir daugelis kitų vardų, neatskiriamų nuo Universiteto, visada liks šviesiu prisiminimu. Ir lydės kaip įpareigojimas tolimesniame kely! Ačiū, kad išvedėt į šitą kelią".
Diplomantas Kostas MALINAUSKAS: „Mano manymu, mūsų gyvenime galima būtų išskirti tris etapus: tai mokyklinio gyvenimo metai, studijų metai ir pasku tinis, pats svarbiausias laikotarpis, kai tenka įsijungti į mūsų visuomenės dirbančiųjų gretas, grąžinti tą skolą, kurią išeikvo jome mokymosi ir studijų metais. Ką davė studijų metai Universitete? Visų pirma, čia baigėsi formuotis mano pažiūros, charakteris, asmenybė. Man atrodo, kad Universitete aš pajutau (ypač per paskutinius dvejus me tus) mokslinio tyrinėjimo ir mokslinių ieškojimų dvasią. Temą savo būsimam diplominiam darbui pasirinkau dar būdamas trečiame kurse. Pasinerdamas į mokslinio ieškojimo gelmes, (kartais ir klaidžiodamas), aš patyriau didelį džiaugsmą ir tas džiaugsmas man dažnai kompensuodavo kitų nepasisekimų liū desį. Labai svarbu, tariant mano kurso draugų žodžiais, kad Universitete mes išmokome galvoti, istoriškai galvoti, tai bus bene vienas svarbiausių atsiekimų. Universitete buvo gera ir todėl, kad čia, turint noro, galima buvo linksmai ir naudingai praleisti laisvalaikį. Puikūs mūsų studentų liaudies ansamblio, akademinio choro, fakultetų savi veiklos bei kili kolektyvai suteikė daug džiaugsmo jų nariams. Tai leido dar labiau atsiskleisti asmenybėms, jų grožiui. Betgi pagrindinė ląstelė, kurioje vyko visas gyvenimas ir praleista daugiausia laiko — tai grupė. Nežiūrint į atskirų gru pių individualų savotiškumą, buvusiame istorikų V kurse ko lektyvas buvo. Mano kursiokai — puikūs žmonės, todėl šia proga norėčiau /uos visus pasveikinti ir palinkėti geros kloties ir ištvermės jų darbe. Jauniesiems draugams norėčiau palinkėti: neleiskite vėlais taip brangaus studijų metų laiko. Pirmaisiais studijų metais atidžiai mokykitės, neaiškumų bus daug ir nesivaržydami klaus kite savo vyresnių draugų ir dėstytojų, lai jums gėdos nedarys. Iš karto įsijunkite į visuomeninę veiklą — tai praskaidrins gyve nimą, nereikės dažnai vaikščioti nukabinus nosį, žodžiu, imkite viską, ką jums duoda Universitetas, nes vėliau gali būti per vėlu, o ir. ne pas visus jau bus tokios sąlygos. Tai, kad mes jau esame absolventai, kad išmokome isto riškai galvoti yra didelis mūsų dėstytojų nuopelnas, todėl šia proga aš didžiausią padėką noriu pasakyti jiems: „nuoširdus ačiū, brangūs dėstytojai."
Diplomantas Vytautas SKEBAS: „Studijų baigimas nekelia jokio džiaugsmo. Apmaudu, kad ne viską, ką davė Universitetas, išsinešu į gyvenimą. Esu dė kingas Universitetui už išugdytą neapykantą šablonui. Juk Majakovskį gerbia daugelis, o novatoriškumas reikalingas ne vien tik literatams. Kitaip Universiteto auklėtinio vardas liktų nepa teisintas. Atsisveikindamas su Universitetu, linkiu būsimiems diploman tams nepamiršti, kad studijos turi būti pirmoje vietoje".
I I
Studentų dovana jubiliejui Fakultetai
STUDENTE LAIKO DIRIGAVIMO EGZAMINĄ. Neįtikėtina. Platus, bet atsargus dirigento mostas ir Centrinių rūmų Aktų salę užlieja Akademinio choro dainininkų balsai. Dainai „O Nemune, tėve mielasis“ (muz. N. Sokolovskio) diriguoja jaunoji dirigentė Irena PIPIRAITE, Akademinio choro dalyvė, resp. nusipelniusio dirigento Pr. Sližio mokinė. Šiais metais ji baigia Universitetą. Greta bibliotekininko specialybės ji įsigijo dar vie ną. Tai pirma jaunoji dirigentė musų Universitete. • r J. GIRDVAINIO fotoreportažas
Medicinos Gamtos Istorijos ir filologijos Teisės Chemijos Ekonomikos Fizikos ir matematikos
Laikančių egz. Studentų skaičius
Penketų skaičius iki birž. 28 d.
670 366
683 434
798 100 335 491
454 113 296 154
667
415
BIBLIOGRAFINĖ
APŽVALGA
PASKAITOS
DĖSTYMO
KLAUSIMU
PASKAITOS METODIKA w \/|50
*>TAC.
NE AKI V.
V. ADAMONYTĖ, U-to mokslinės bibliotekos vyr. bibliografė
VAKAR.
J
122741
—
M-
—
19^5
1950 i-------
.. Į
•95>
'9<>o
6552
■9*5'1 10255
Ruošdamasls tinkamai sutikti respublikos 25-ąsias metines, Universiteto kolektyvas apžvel gia savo laimėjimus. Visi tie rezultatai, kurių pasiekė mūsų mokslo įstaiga, yra tarybinio laikotarpio darbo vaisius. Ant rojo pasaulinio karo viesulas taip nusiaubė mūsų Alma Mater, kad teko kone viską at kurti iš naujo. Šiandieną Universitetas dau gelyje mokomojo, auklėjamojo ir mokslinio darbo sričių pasie kė tokių rezultatų, kad lyginti juos su prieškarinių arba pirmų jų pokario metų rezultatais bū tų nekuklu. Išaugo kolekty vas, sustiprėjo dalykiškai, išto bulėjo metodiškai, subrendo idėjiškai. Mokomojo ir auklėja mojo darbo sąlygos visiškai kitos, o ateities perspektyva žada dar geresnes. Pagrindinį mūsų darbo barą — jaunų specialistų paruošimą — gerai charakterizuoja tokie rodikliai. Per pokario laikotarpį Vilniaus
£951
4311
C. KUDABA, GF dekanas
universitetas paruošė respubli kos liaudies ūkiui ir įvairioms kultūros sritims 8708 specia listus. Vien tik mūsų mokslo įs taiga kasmet išleidžia daugiau specialistų, negu prieškarinės Lietuvos visos aukštosios mo kyklos. Be to, dabar išleidžiamų specialistų kvalifikacija yra nepalyginamai aukštesnė. Šiuo metu Universitete studi juoja apie dešimt tūsktančių studentų: stacionare: — 3918, neakivaizdiniame — 4359, vaka riniame — 1248. Žymiai pagerė jo neakivaizdinių studijų sąly gos. Visuose miestuose ir dau gelyje rajoninių centrų veikia konsultaciniai punktai, bendra mokslinis fakultetas Kaune, pa gerėjo neakivaizdininkų aprūpi nimas literatūra. Universitetas priartėjo prie mūsų gyvenimo poreikių. Ruošiami net 29 rū šių specialistai, o dėka speciaii-
Žinios iš Kazachstano (Musų spec. korespondentas R. Urbonas telefonu iš Sarbulacho praneša) Štai mes jau ir vietoje. Kelio varėme trimis valandomis į prienė buvo ilga ir gana įdomi. kį laikrodžius, Skaniai pavalgėPravažiavome karkluotas Balta me ir stipriai sumigome. rusijos lygumas, toliau tęsėsi ap Paryčiu išsikraustėme į staty rūkęs ir murzinas centrinis ga bas stepėje. Čia jau atsirado ir mybinis Rusijos rajonas. akį nusiminusių. Pusryčiavome ska džiugino Uralo kalnai, nuo Ce- niai. Gėrėme kumysą, kavą, kir liabinsko mūsų traukinys pasu tome buterbrodus. Mūsų laukė ko į pietus ir čia mes pirmą kar vėl nauja kelionė. Atvykome į tą susidūrėme akis į akį su ste Sarbulacho kišlaką. Čia puikiai pe. Traukinys sustojo nedidelė įsikūrėme palapinėse. Turėdami je stotelėje Peski Celinije. Čia laiko, pravedėme futbolo rungty jau mūsų laukė visa eilė vėlia nes. vomis išpuoštų mašinų. Perone Sekančią dieną pradėjome įvyko trumpas mitingas. Kalbas darbą. Mūsų pirmąją grupę supasakė Ruzajevkos ir Cistopols- skirstė į tris brigadas: tinkuotoko rajonų komitetų atstovai. At jų, dažytojų, ir dailidžių — betosakomąjį žodį tarė latvių delega nuotojų. Mums pavesta atlikti cijos atstovas ir mūsų vardu —7 apdailos darbus. Dirbu betonuotoju. Vyt. Šermukšnis. Aplink didelės lygumos, maSėdome į mašinas ir patraukė me mašinų vėžėmis, išmintomis žai vandens, pasiutusiai daug per plyną stepę. Jausmas buvo dulkių, giedrios ir karštos die puikus. Šoferiukas spaudžia 90— nos, vaiskios ir šaltos naktys. 100 km. greičiu, gumulais ver Tiktai žvaigždės gražesnės, negu čiasi dulkės, įvairiais balsais pas mus — tokios didelės ir ryš spiegia merginos, .nosimis į kios. Mes ryžomės tam, nes esame priešakines sėdynes baksi snau daliai. ' j. 1 jauni. O jaunystės ateitis priIš pradžių apsistojome Ruzą- “klauso mums. Pirmoji nacionalinė jevkoje. Čia gavome bendrabu kazachų mokykla Kokčetavo sričius geresnius negu1 Taure. Pa- tyje bus užbaigta. '
4ė70
£05
1274
TSKP Programoje yra pasakyta, kad aukštoji mokykla turi „ruošti didžiai kvalifikuotus specialistus su plačiu teori niu ir politiniu akiračiu“, specialistus, kurie kūrybiškai dirbtu kultūros, švietimo, mokslo srityse ir gamyooje. Įvairios mokslo šakos turi dar daug neišspręstų problemų, turi dideles tolimes nio vystymosi perspektyvas. Aukštoji mokykla ugdo jaunime meilę mokslui, kūrybiniam darbui, ieškojimams ir atradimams. „Paruošti jaunimą darbinei veiklai, ugdyti jame meilę ir pa garbą darbui, kaipo pirmajai gyvenimo reikmei, sudaro viso komunistinio jaunosios kartos auklėjimo darbo esmę ir širdį“, sakė VLKJS CK sekretorius S. Pavlovas. Kaip efektyviausia mokymo ir auklėjimo forma, svarbią vietą užima paskaita. Maskvos Aviacijos instituto rektorius prof. I. Obrazcovas, kalbėdamas apie pskaitų reikalingumą, rašė, kad „paskaita — tai pirmas postūmis į savarankiškumą“. Paskaita, kaip mokymo forma, figūravo dar senovės Grai kijoje ir Romos imoerijoje. Tuomet paskaitos buvo geras būdas išreikšti filosofinėms idėjoms ir mokslinėms pažiūroms. Vidur amžiais, kai mokslas buvo dvasininkijos rankose, dėstymas buvo dogmatinis, scholastinis, sunkaus stiliaus. Prasidėjus humanisti niam judėjimui (14—16 a.), taip pat reformacijai, buvo pradėta kritikuoti viduramžiškas pseudomoksliškumas ir sustingus o$ Universiteto mokymo formos. Čekų pedagogas J. A. Komenskis 1592 — 1670), turėjęs didelės įtakos auklėjimui, savo darbe ,,Di tižioji didaktika“ rašė, kad talentingai auklėti jaunimą, tai ne reiškia įkalti į galvą surinktą iš autorių mišinį žodžių, frazių, nuomonių, o tai reiškia — ugdyti sugebėjimą suprasti daiktus kad iš šito sugebėjimo, kaip iš gryno šaltinio, tekėtų upeliai (ži nių)“. „Švietimo amžius“ (18 a.) ir jo filosofija, kurios pagrindimai bruožai buvo tikėjimas į didelį proto vaidmenį visose srityse tikėjimas į progresą, turėjo įtakos aukštojo mokslo turiniui ir dėstymui (žinoma, kuris įvairiose šalyse pasireiškė skirtingai) Paskaitos Rusijos universitetuose ilgą laiką buvo kaip vie nintelė mokymo forma 18 a. ir kiek vėliau paskaitos buvo ne daugiau kaip „paskaitymas“ teksto iš knygos ar sąsiuvinio. Tačiau Rusijos universitetas davė nemaža įžymių dėstymo me st rų, pvz., M. V. Lomonosovą, kuris pirmasis savo tėvynėje ko vojo už tai, kad paskaitos butų susietos su bandymais, niol s liniais tyrinėjimais, kuris nubrėžė teisingą linkmę vystyti „gražbylystei“, siejant ją su moksliniu turiniu ir kt. Puikūs des tytojai buvo A. F.Merzliakovas, M. G. Pavlovas, T. N. Granovs kis ir kiti. Požiūris į paskaitas, į jų reikšmę Įvairiais laikotarpiais buvo skirtingi, bet kartu turėjo ir bendrų metodologinių principų. Šiandien, ryšium su didžiais mokslo pasiekimais, su naujais auk lėjimo uždaviniais, ypač padidėjo paskaitų reikšmė ir vaidmuo mokymo bei auklėjimo prasme. Paskaitų reikšmingumas priklauso visų pirma nuo to, kaip studentas sugeba ją išklausyti. Jis turi ugdyti savo dėmesį, lo ginį mąstymą, mokytis gerai konspektuoti paskaitas. Į pagalbą ateina metodinė literatūra, kaip antai: A. Novodvorskio „Kaip mokytis aukštojoje mokykloje“, N. G. Kuškovo „Savarankiško studentų darbo organizacija“, P. A. Zaicenko „Savarankiško jau nesnių kursų studentų darbo organizacija ir metodika“ ir kt. Iš kitos pusės, paskaitos reikšmingumas priklauso nuo jos aukšto mokslinio ir politinio lygio, nuo jos išdėstymo. Nauji šian dieninių paskaitų uždaviniai yra apibendrinti rinkinyje „Auk lėjimo ir dėstymo klausimai universitete“. Remiantis Leningrado universiteto patirtimi, čia iškeliami ir nauji auklėjimo mokyt io proceso klausimai. Universiteto rektorius prof. A. D. Aleksan drovas straipsnyje „Komunistinis studentų auklėjimas mokyrio priemonių procese“, nurodo, kad auklėti aukštus politinius ir moralinius principus galima ne tik humanitarinėmis, politinėrris paskaitomis, bet ir tiksliųjų mokslų mokymo procese. Be to, šia me straipsnyje nurodoma, kad reikia skiepyti jaunimui meilę darbui, mokslui, specialybei, nes, kaip sakė D. I. Mendelejevas, lektorius — subrendusiame jaunuolyje mokslinių siekimų skatin tojas. Reikia iškelti ne vien praktinę mokslo naudą, bet atskleisti ir jo grožį, ugdyti studentų mokslinį pastovumą, sistemiškumą, nuoseklumą, savarankiškumą, pateikiant medžiagą sieti dalyką su artimomis mokslo šakomis, gyvenimu, praktika, atskleisti dalyko reikšmę komunizmo statyboje. Prof. G. E. Frisas straipsnyje apie bendrojo fizikos kurso skaitymą pažymi, kad lektorius turi pateikti ne tik faktus, kuriuos galima rasti vadovėliuose, bet turi paveikti klausytoją ir savo galvojimo būdu, logika, turi atkreipti studento dėmesį į tai, kas yra svarbiausia. Rinkinyje yra daug įdomių straipsnių, pvz., V. F. Baranovo „Mokslas ir studentai“, V. V. Vasiljevo „Apie kokybinės analizės dėstymą chemijos fakultetuose“, apie kibernetikos pritaikymą mokymo procese ir kt. Paskaitų metodikos klausimus nušviečia S. I. Zinovjevas knygoje „Paskaita tarybinėje aukštojoje mokykloje“. Autorius, kalbėdamas apie dėstymo metodiką, cituoja Timiriazevo žo džius, kad „Dėstytojas turi žiūrėti į dalyką, kaip menininkas, o ne fotografas; jis negali nusileisti iki paprasto perteikėjo ro lės, akustinio prietaiso, perteikiančio žodžius, pasisemtus iš knygos... Viskas, ką jis pateikia, turi būti perdirbta, turi įeiti į kraują ir pasireikšti kaip savitas produktas“. Lektorius turi saugotis, ■ kad paskaitos nebūtų sausos, kad nenukryptų ir į antrą kraštutinumą — „sparnuotų žodžių“ gausumą, kurie uždenųtų esminius kalbos momentus. „Gera kaiauditoriją Įtampoje — tai bą, mokėjimas kalbėti ir laikyti didelis menas, išdirbtas -------------- dideliu ----------- darbu, --------- , įsiqilinimu „ .j masės __ .psiiniim.nc tnc iri i t nt" i i n c su cu kuria riirhi chologiją ir žinojimas tos m auditorijos, dirbi“ , — sakė įžymus mokslininkas S. P. Mirotvorcevas. Autorius nurodo ir kitus veiksnius, kurie daro paskaitą mokslišką ir efektyvią, kaip trumpumas, logiškumas, geras skaitymo tempas. Konkrečios metodinės medžiagos apie paskaitų meną pateikia S. M. Vasilevskij knygoje „Paskaitinis dėstymas aukštojoje mo kykloje“. Šią knygą autorius skiria jaunesniems mokslo dar buotejams ir lektoriams. Pirmoji knygos dalis — paskaitinio dėstymo istorija, antroji — psichologiniai-pedagoginiai dėsty mo pagrindai, kaip mokymo proceso esmė, žinių įsisavinimo procesas, studentas kaip apmokymo objektas ir jo protiniai bruožai, lektoriaus asmenybė; trečioji — bendra paskaitinio dės tymo metodika. Čia kalbama apie paskaitų esmę, jų bruožus ir rūšis, principus, kalbą, stilių, išdėstymo formą, pasiruošimą pa skaitoms ir kt. Minėta literatūra turi dominti ne tik dėstytoją, bet ir studentą.
zacijų, kurių yra 50, jie ruošiami dar tikslingiau, didelį darbą nuveikia katedros, kurių yra 66. Valstybė jautriai rūpinasi stu gyvenimo dijuojančio jaunimo sąlygomis: neseniai padidintos stipendijos. atpiginti bilietai, Apie 2000 studentų gyvena bendrabučiuose, be to, statomas dar vienas 416 vietų bendrabu tis su valgykla. Tai labai džiugu, nes, šiuo atžvilgiu Universitetas turi blogesnes sąlygas, negu ki tos respublikos aukštosios mo kyklos. Išaugo Universiteto kadrų da lykinis, melodinis ir idėjinis ly gis. Šiuo metu dirba 576 kvali fikuoti specialistai, jų tarpe 21 profesorius ir daktaras, 207 mokslų kandidatai ir docentai. Aukštos kvalifikacijos mokslo darbuotojų skaičius nuolat auga. Aspirantūroje mokosi net 161 asmuo, nemaža dėstytojų savarankiškai arba naudoda miesi kūrybinėmis atostogomis rašo daktarines ir kandidatines disertacijas. Vien 1964 m. 25 Universiteto darbuotojai apgynė kandidatines ir 3 daktarines. O per šių metų pirmąją pusę daktarines disertacijas apgynė net 6 asmenys. Didesnė pusė visų respublikos disertacijų apginama mūsų Universiteto Mokslinėje Taryboje. Per pokario laikotarpį čionai apginta beveik 600 disertacijų. Nepalyginamai pagerėjo mate rialinės sąlygos moksliniam darbui. Dešimteriopai išaugo lė šos aparatūrai ir įvairioms priemonėms įsigyti. Įsteigta ei lė specialių, moderniausiomis priemonėmis aprūpintų labora torijų: radiofizikos ir puslaidi ninkių, biofizikos, skaičiavimo centras su mašina, elektroninis mikroskopas ir kt. Susikūrė vi sai naujos mokslinio darbo įstai gos — probleminės laboratori jos. Šios naujovės labai gerai KLAIDOS ATITAISYMAS prigyja ir turi didelę ateitį. Iš Dėl korektorių neapdairumo pagrindų pagerėjo leidybinis ,.Tarybinio studen darbas, mokslinių pasiekimų įdie praėjusiame to“ (Nr.. Nr. 19 — 20) numeryje gimas į praktiką. įsivėlė klaida. Paraše po nuot Universitetas jau įžengia rauka „LIETUVIŲ LITERATŪROS KATEDROS DĖSTYTOJŲ KOLEKj naują savo gyvavimo etapą, TYVAS. reikia . trečią eilutę jis tampa ne tik autoritetinga skaityti taip: . . . ANT. TRAKYMAS. G. ADOaukštos kvalifikacijos kadrų kal MAITIS. J. MISEVIČIUS. E. BU_ ve, bet ir labai kūrybinga moks KELIENĖ, A. SPRINDIS. J. ZINline įstaiga. KUS IR L. LISENKAITE.
LINKSMŲ VASAROS ATOSTOGŲ, GAI VAUS VŪJO IR GERO POILSIO TAU, GERRI AMAS SKAITYTOJAU!
0000000000000000000c Redaktorius J. GIRDVAINIS Korektorės A. KEPALAITE ir R. STANKAITYTĖ.
Mūsų adresas: Vilnius, Universiteto 3. Tele fonas: 7-79-17. Rinko ir spaudė LKP CK spaustuvė. LV 09488
Užs. Nr. 413<