i
visą s^bią PRovecanabvienvKires J
caRj/Bims scu oencas
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTĖS ORDINŲ VALSTYBINIO V. KAPSUKO Z UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ SAVAtTRASTlS
LEIDŽIAMAS NUO l»50
METŲ
BALANDŽIO 15 D.
k Nr. 21 (1440) 1988 M. BIRŽELIO 17 D. PENKTADIENIS KAINA 2 KAP,
miiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiHiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiimiiiiiiiiiiiiiiiiiuiiiiiiiiiiiiiiiiiiJiiiiiiiiiiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiuiiiiiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiuiiniiiiiiiiiiiiiiiiiHiiiiNiiiiiiiiiiiiiiiiii
Svyla „blynai“ be liepsnos Studentai Taryboje: „Reikia tik patikėti, kad mes patys kažkiek galime tvarkyti savo studijas“ Gegužės 31 d. Universiteto mokslinė taryba išklausė ūkinių padalinių ataskaitos. Ta proga tarybos nariai — studentai ban dė pasirodyti kiek organizuo čiau. Kelti bendrabučių tvarkos (ypač karštai tai atliko fizikas K. Kudzmanas), filologų menės, kiti klausimai. Suprantama, kaip ir kiekvieno naujo dalyko, taip ir šio, pirmas „blynas" buvo prisvilęs. Nesiveldami į detales pabandysime atsakyti kodėl?: 1) tarybai nebuvo ruoštas bendras nutarimo projektas, įpa reigojantis ūkinius padalinius. Taryba teplanavo tik išklausyti juos. 2) užsitęsus posėdžiui gimsta daugumų vienijanti mintis kuo greičiau viskų baigti — tai ak sioma. Ko gero taip buvo ir šį kartų. Bet tai — pseudopriežastys. Manau, kad svarbiausios blan kaus studentų „atstovavimo"
tarybos darbe priežastys kitos. Visų pirma, norint pateikti savo pozicijų, pageidavimus, pasiūly mus, reikalavimus (galų gale nesvarbu, kaip tai pavadinsime), būtina ruoštis ne dienų ir ne dvi. Būtina surinkti medžiagos keliariopai daugiau, nei ketina ma jos pateikti. Trumpiau: rei kia stipriai pamankštinti smege nis. Antra, nepakanka gerai „dirbti smegenimis". Reikia pa tirties. Trečia, darbui taryboje reikalingi žmonės, vaizdingai tariant „liepsnojantys" studen tų problemomis. Deja, šiuo metu tarp studentų, sėdinčių taryboje „liepsnojančių" bei „putojančių" tikrai nedaug. Būtų puiku, kad kitiems mokslo metams išsirink tume į tarybų tik tokius. Studentų įnašas į tarybos dar bo planų kitiems metams būtų toks: 1) mokymo proceso organiza vimas bei tobulinimas,
2) studentų įtraukimas į mokslinę-tiriamųjų veiklų. Problemų čia sočiai. Pirmu klausimu; krūviai niekaip netelpantys į 24 ar 28 akademines valandas; neaiškumai, dvipras mybės su savarankiškais dar bais, su paskaitų lankomumu ir t. t. Antru klausimu: kaip rasti galimybes studentams dirbti pa gal studijų profilį, tuo pačiu ir tobulėti profesiškai, kaip stu dentų dalyvavimų Jaunimo mokslinės-techninės kūrybos centro darbuose padaryti sva riu, ženkliu ir t. t. Žodžiu, darbo yra. Reikia tik patikėti, kad ir mes patys kaž kiek galime tvarkyti savo stu dijas, savo likimus. Arvydas GRIGAS VU mokslinės tarybos studentų grupės seniūnas
Deja, rezultatai nedžiugina S. m. gegužės 11 dienų Este tinio apipavidalinimo ir vaizdi nės agitacijos komisija, vadovau jama prof. A. Bartusevičienės, patikrino fakultetų mokomuo sius korpusus. Deja, rezultatai nedžiugina. Daugumai fakultetų, ypač esan čių centre, reikalingas remontas (istorijos, filologijos, medici nos, chemijos). Mažai rūpina masi patalpų estetine išvaizda. Dažnai prasti stendai, beveik nė ra gėlių. Mažai informacijos, pavyzdžiui filologijos fakultete yra gražus informacinis stendas, tačiau jis neveikia. Teisės, chemijos, filologijos ir pramonės ekonomikos fakultetuo se per metus, praėjusius nuo
paskutiniojo patikrinimo, apipa vidalinimas beveik nepakito. IF ir MF padėtis šiek tiek pagerė jo, tačiau rekomenduotina pa keisti stendus, pasirūpinti šva ra. Ekonominės kibernetikos ir finansų fakultete yra teigiamų poslinkių — pagyvėjo stendai, jie tematiškai įdomesni, tačiau dar nekokybiškai paruošti, kar tais tema neatitinka stendo pa vadinimo. Beje, gana įdomūs spalvotų skaidrių stendai. Na, o fizikai apvylė — koridoriuose sumažėjo gėlių, vestibiulių laik rodžiai rodo netikslų laikų, gana nykus vaizdas ir prie dekanato. Geriausiai šeimininkaujama gamtos fakultete, jam ir paskir ta pirmoji vieta Antroji atiteko
pramonės ekonomikos fakultetui, o trečioji — matematikos. Beje, reikėtų priminti, jog vi suose fakultetuose susiduriame su pačių studentų nevalyvumu — išstumdyti stalai, kėdės, pri šiukšlinta, be to daugelyje fa kultetų nerakinamos auditorijos. Kiti fakultetai užėmė šias vie tas: IV — fizikos fak. V — medicinos fak. VI — prekybos fak. VII — filologijos fak. VIII — ekonominės kiberne tikos ir finansų fak. IX — istorijos fak. X — teisės fak. XI — chemijos fak. Aušrinė PEClURAITE
Gegužės staigmenos psichologams Iii!
Energinga žaluma išsprogus pavasaris, vis didesnius tempus įgaunantis priešsesijinis mokslų šturmas, staigmenos. Taip galima apibūdinti studentų psichologų gyvenimų gegužės mėnesį. Su pirmaisiais dviem punktais lyg ir viskas aišku, čia nėra nieko itin „psichologiško", tačiau apie staigmenas, kurių buvo apstu visų gegužės mėnesį šito tikrai nepasakysi. Praėjusį mėnesį Lietuvoje viešėjo grupė Jungtinių Ameri kos Valstijų psichologų, atvyku sių su taikos misija. Jie atvažia vo čia ir profesinių interesų ve dami. Tiek viena, tiek kita buvo labai reikalinga ir glaudžiai su siję — tai nesunku buvo pajus ti. „Aš dirbu šeimos psichotera pijos srityje, — pasakė viena viešnia. — Ir visų nuostabių mūsų Žemę aš suvokiu kaip di delę šeimų. Kaip ir kiekviena šeima, ji turi savų skaudžių ir labai subtilių problemų. Mes, psichologai turėtume negailėti pastangų sprendžiant šias Že mės problemas". Kiekvieniems namams reikalinga taika, kiek vienoje šeimoje būtina santar vė ir tarpusavio supratimas". Sis dviejų šalių psichologų su sitikimas kaip tik ir buvo ban dymas surasti bendrų kalbų tarp dviejų vienos šeimos vaikų. Studentai, aišku, negalėtų pa sigirti, kad Amerikos psicholo gai atvažiavo skaityti paskaitų specialiai jiems, bet labiausiai žinių ištroškusieji galėjo iki va liai gerti iš šio šaltinio, taip dosniai tryškusio ir neužginto „daug žadantiems, bet dar nieko nenuveikusiems studentams". Tie, kurie labai norėjo, sugebėjo
patekti ir į praktinio darbo gru pes. Trečiakursiai iki šiol gyve na tuo, kų teko patirti psicho sintezės — naujos ir daug ža dančios psichoterapijos krypties grupėje. „Gera matyti visiškų harmonijų tarp to, kų psicholo gas teigia, ir to, kuo gyvena pats, nuostabu matyti žmogų, kuris moko mylėti, ir pats myli, kuris moko bendrauti, ir pats yra nuoširdaus bendravimo pa vyzdys, kuris moko suprasti ša lia esantį žmogų, ir pats pasi neria į jį, kai to reikia", — to kias mintis, adresuotas psicho sintezės grupės vedančiajai, iš sakė trečiakursė Vilė Markevi čiūtė, kartu pareikšdama viltį, kad tokių vizitų ateityje bus ne vienas. „Aš tikėjausi pamatyti tiesiog mokslo šulus, korifėjus, — pasakoja antrakursė Asta GrimaŪaitė, todėl savotiškai bai mindamasi ir kartu labai lauk dama kažko nepaprasto nuėjau į sapnų analizės grupę. Tikėjau si išvysti geriausius, psichoanali tikus, kokius savo vaizduotėje susikuria ne vienas tik pradėjęs studijuoti psichologijų. Buvo tie neišsipildė — aš pamačiau no: siog malonu, kai šie lūkesčio malins, taip panašius į mu žmones, su savais džiaugsmais ir problemomis". „Man pasirodė, jog mūsų psi chologai dirba efektyviau, — tei gia ketvirtakursė Dalia Braziulytė, taip pat dalyvavusi sapnų analizės grupėje. — Tai pajusti man buvo labai naudinga, nes iki šiol, net pati to nenorėdama, abejojau, kad mūsų psicologai gali lygintis su kolegomis iš už-
(nukelta į 2 psl.
„Vargšams studentams“ nereikėjo užpildyti tuščios salės Rudenf Voluinės miestas Vla dimiras švęs tūkstančio metų Jubiliejų. Šiai datai paminėti Ukrainoje organizuojami Įvai rūs renginiai. Vienas Jų — ge gužės 26 — 28 d. d. Lucke įvykusi istorinė-kraštotyrlnė kon ferencija, kurioje pranešimus skaitė Įvairių Ukrainos TSR aukštųjų mokyklų bei mokslo įstaigų darbuotojai. Šešiose sek cijose buvo perskaityti 282 pra nešimai, nagrinėjantys naujas anksčiau neliestas temas, ar, pasitelkus naujausius tyrinėji mus, atskleidžiant ir naujai traktuojant Voluinės kraštą bei jo Istoriją. Ikitarybinės Voluinės istori jos sekcijoje pranešimą „Antro jo Lietuvos Statuto Lucko nuo rašas“ teko skaityti šio straips nio autorei. Antrojo Lietuvos Statuto dar kartais vadinamo Voluinės Statutu (Jame nėra II skyriaus) nuorašai ukrainiečių mokslininkų nėra tyrinėjami, mažai žinomi, todėl pranešimas susilaukė susidomėjimo. Konfe rencijos dalyviai buvo supažin dinti su prof. S. Lazutkos „statutininkų“ grūpės darbo rezul tatais ruošiant Pirmojo Lietu vos Statuto akademinĮ leidinį, o taip pat ir su Antrojo Lietu vos Statuto nuorašų tyrinėji mais. Pranešime „Antrojo Lietu vos Statuto Lucko nuorašas“ buvo paqrįstas nuorašo Įvardiji mo Lucko vardu tiksi inqumas. Apie konferenciją plačiai bu vo rašyta vietinėje Ir respubli-
Įspūdžiai iš konferencijos Lucke k.nėje spaudoje, išspausdintos pranešimų tezės (2 tomai). Konferenciją orqanizavo Luc ko Lesės Ukrainkos vardo pe dagoginis institutas. Dalyvavo ne tik pranešėjai (Jų kaip ma tėme beveik 300), bet ir gausus mokslininkų, dėstytojų bei mokytojų, spaudos ir muziejų darbuotojų būrys ne tik iš Voluinės srities, bet ir iš visos Ukrainos. „Vargšams studen tams“ nereikėjo užpildyti tuš čios salės — jie susispaudę sto vėjo pasieniais, tarpduryje (apie 800 vietų turinti salė bu vo per maža plenariniam posė džiui). Netruko klausytojų ir sekcijose. Sekcijose buvo dirba ma „prie apvalaus stalo“, tai leido paqyvlntl pranešimus, ak tyviau dalyvauti diskusijose bei Eriimant nutarimus. Uždarant onferenciją sekcijų vadovai reziumavo darbą, pateikė pri imtus nutarimus, konferencijos darbą apibendrino orgkomiteto pirmininko pavaduotojas. Būtina pažymėti didelj Voluinės srities partijos komiteto, instituto va dovybės (rektoriaus prof. N. Buračo, prorektorių prof. R. Arciševskio ir doc. G. Bondarenkos) bei fakultetų dekanų rūpesti, dėmesĮ konferenci jai Ir jos dalyviams: Jie akty viai dalyvavo ne tik konferenci jos darbe, bet ir kultūriniuose renginiuose. Tokiam Instituto
vadovų dėmesiui neliko abejin gi dėstytojai bei studentai. Įdomiai Ir turiningai buvo orgnizuota kultūrinė proqrama: supažindinimas su pedagoginiu institutu (Lucke dvi aukštosios mokyklos, be pedaqoqinlo Insti tuto — Lvovo politechnikos In stituto filialas); išklausytas ge riausių pedaqoqlnio Instituto meninių kolektyvų koncer tas. Lucko Kinomėgėjų drau gijos (gavusios Liaudies Ki no draugijos vardą) sukurtų klnofilmų peržiūra, ekskursijos ęo Lucką, kelionė Į Vladimiro oluinės miestą, pakeliui ap lankant IstorinĮ-kraštotyrini Turčino muziejų, Kolodežensko Hteratūrinį-memoriallnį Lesės Ukrainos vardo muziejų. Kadangi konferencija buvo organizuota Lucko pedagoginia me institute (Vladimiro mieste tokiai gausiai konferencijai nė ra sąlygų) — keletas žodžių apie patį Institutą. Lucko Lesės Ukrainos vardo pedagoginis Institutas 1990 m. švęs 50 metų Jubiliejų. Nepai sant palyginti Jauno amžiaus, institutas garsėja moksliniais darbais čia nuolat organizuo jamos Įvairios konferencijos (šių metų rudenĮ — pedagogi niai skaitymai), ruošiami peda gogų kadrai ne tik Voluinės sričiai, bet Ir visai Ukrainos respublikai.
Mokymo procesas vyksta tri juose korpusuose (mokoma lame, laboratoriniame, fizinio auklėji mo). Astuoniuose fakultetuose (7 mokomieji vienas — kvalifi kacijos kėlimo) ruošiami 16 spe cialybių (iš Jų 7 specialybės ne akivaizdiniame skyriuje) pedago gai. Juos moko 418 dėstytojų, iš kurių 8 mokslų daktarai, per T20 mokslų kandidatų. 3700 studen tų mokosi dieniniame ir 2600 neakivaizdiniame skyriuose. Iki penkmečio pabaigos studentų skaičių numatoma padidinti iki 10000. Studentams sudarytos geros darbo ir poilsio sąlygos, baigia ma išspręsti bendrabūčių prob lema. šiuo metu baigiamas pa statyti šeštas bendrabutis, se kančiais metais numatyta pas tatyti dar du korpusus. Pedagoginiame institute mo kymo procese labai svarbi mu ziejų veikla: archeologijos, Le sės Ukrainkos ir Lenino mu ziejai yra žinomi visoje respublikoje. 1963 metais buvo įkurtas Le nino muziejus (šiuo metu |o eksponatai pagal laikotarpius išdėstyti 3 kambariuose-salėse). šalia kitų eksponatų Jame saugomi ir visi „Iskros“ nume riai („Iskros“ kelias ėjo Ir per Lucką), ruošiamos 1905—07 m. ir 1917 m. revoliucijų diagra mos.
Archeologijos muziejus, Įren gtas studentų pastangomis, vei kia jau 12 metų. Muziejaus eks ponatai — archeologinių prakti kų metu sukaupta medžiaqa. Įdomūs pačių studentų padary ti Įvairūs maketai, elektrifikuo tas Voluinės archeologinis žemė lapis, gausus numizmatikos sky rius. 1985 m., švenčiant 900 metų Lucko miesto Jubiliejų, in^įitute buvo atidarytas Lesės Ukrainė.os vardo muziejus. turintis apie 1000 eksponatų: daug ori ginalių nuotraukų, poetės as meninių daiktų. Muziejuje eks ponuojami ir Lesės Ukraiinkos poezijos rinktinių Įvairiomis pa saulio kalbomis pavyzdžiai. šiuo metu ruošiamasi įkurti Motinos muziejų. Už muziejų eksponatus, ių veiklą atsakingi katedrų labo rantai, studentai dirba visuome niniais pagrindais (pav. už Le nino muziefų atsakingi 2 labo rantai ir dirba apie 20 studen tų). Muziejuose vedamos paskai tos. seminariniai užsiėmimai, čia studentai pradeda mokslinius darbus, tvarko bei kaupia mu ziejų medžiagą. Tai. kad Voluinės srityje jau dabar 82 o/„ mokytojų su aukš tuoju išsilavinimu dirba viduri nėse mokyklose, o 98,6o/„ — pradinėse — didelis Lucko Le sės Ukrainkos vardo pedagogi nio institutb nuopelnas. Aldona VASILIAUSKIENE
m#™
Tarybinis studentas
1988.0b.l7 I & i
VEIKĖJAI;
Egidijus KNISPELIS
B R E I K A S Penkių veiksmų absurdo drama tie žurnalistai! Kai paklaus ko nors...
II veiksmas Fizinio lavinimo ir sporto ka tedra M. K. Čiurlionio gatvėje. Dalia su atsiskaitymo lapeliu stovi prie durų. Ateina Kažko kia Mergina. DALIA. Kur būtų galima... KAŽKOKIA MERGINA. Ten. Dalia nueina ten. DALIA. Ar čia... TEN. Čia. Bet kitame aukšte. Dalia užlipa į kitą aukštą. KITAS AUKŠTAS. Taip. Bet jums reikia važiuoti į Saulėtekį. Pralekia Sunkvežimis, pilnas paklaikusių diplomantų veidų, ir paima Dalią.
• Dalia Stakeliūnaitė — žur nalistikos spec. absolventė. • Kiti Pesonažai paslaptingi. I veiksmas Istorijos fakulteto dekanato prieangis (gali būti ir kurio nors kito). Dalia stovi apglėbusi Šūs nį Popierių. Matosi tik kojos ir rankos. Iš kairės į dešinę prale kia Sunkvežimis, pilnas paklai kusių diplomantų veidų ir palie ka Vėjo Gūsį. Gūsis ištraukia iš Šūsnies kišenės kažkokį popie riuką. • GŪSIS (garsiai). Atsiskaitymo lapelis! DALIA (tyliai). Va, nuo šito ir pradėsiu. GŪSIS. Drauge absolvente! Prieš jus pats atsakingiausias studijų, bei viso gyvenimo mo mentas. Pribrendo reikalas atsis kaityti! Čia (rodo lapelį) tik vie nuolika punktų. Be to, reikia, kad uždėtų antspaudus visose skai tyklose, kurias lankėte. Bent tris kartus teks nueiti į karinį ko misariatą, komjaunimo komitetą, rūbų sandėlį... Tvarka turi būti! DALIA (visų diplomantų var du). O kada ruoštis valstybi III veiksmas niams egzaminams? GŪSIS (priekabiai). Kada, ka Fizinio lavinimo ir sporto ka da?... Instrukcijose to neparašy tedra Saulėtekyje. Sporto klu ta. (Modamas ranka) A'ch, jau bas.
Gegužės staigmenos psichologams (atkelta iš 1 psl.)
vandenyno. Tiesiog sveika lau žyti nusistovėjusius ir ne visa da teisingus mąstymo stereoti pus. Tačiau aš žaviuosi amerikie čių betarpiškumu, laisvumu, veiklumu. Jų veide tarsi parašy ta „I am O. K.!" To iš jų gali ma pasimokyti, ypač dabar, kai sesija". Sunku nesutikti. Tačiau skirti laiko tam, kad imtum žavėtis savimi ir švytėti šypsena nebu vo galimybių, nes praslinkus porai dienų nuo jau minėtos viešnagės pabaigos, į Lietuvą at vyko bene žymiausia pasaulyje šeimos psichoterapijos specia listė, viena iš humanistinės psi chologijos Amerikoje pagrindė jų Virdžinija Satir. Jos paskaito se taip pat netrūko studentų psi chologų, kruopščiai konspekta vusių ar net į magnetofono juos tas įsirašinėjusių šeimos psi choterapijos tiesas. „Tokius su dėtingus dalykus mokėti išdėsty ti taip paprastai sugeba retas. Šito kartais pasigendame mūsų dėstytojų paskaitose", — prisi pažino keletas trečiakursių. Vir džinija Satir, aiškindama šeimos struktūrą, jos narių tarpusavio santykius, čia pat iliustruodavo teoriją „gyvosiomis schemomis"', pasitelkdama salėje sėdėjusius klausytojus. Tie studentai, ku riems teko pabendrauti su Vir džinija tas kelias minutes ant scenos, pažymėjo, kad ji tiesiog spinduliuoja meile ir gilia pagar ba kiekvienam žmogui, kaip vi siškai unikaliam individui.
SPORTO KLUBAS (ieškodamas skolininkų sąrašo). Ar maudymo si kostiumėlio, slidžių, motorinės valties neėmėte? DALIA. Ne. SPORTO KLUBAS (tebeieško damas). O vandens dviračio? DALIA. Ne. SPORTO KLUBAS (įsitikinęs, jog sąraše Dalia nepažymėta). Tai gal sporto klubą pąremsit? (Kiša „DOSAAF'o" ženkliuką). DALIA. O kiek reikia, kad jis laikytųsi? SPORTO KLUBAS. Trisdešimt kapeikų. Dalia sumoka ir vos spėja įšokti j pro šalį lekiantį Sunk vežimį, pilną paklaikusių diplo mantų veidų.
IV veiksmas Vėl M. K. Čiurlionio gatvė. Karinė katedra. Aplink vaikšto personažai, persirengę chaki spalvos kostiumais. Dalia laksto pasimetusi, nes jau pusė dienos, kaip nebuvo darbe. (Nuo balan džio mėn. RTV penkto kurso specializantai jau dirba komite te — INFORMACIJA). DALIA. Gal galėtumėt pasaky ti... CHAKI SP. PERSONAŽAI. Krasavica! (Mirksi akimis) DALIA (nuraudusi). Atsiskai tymo lapelis! Lystok! (Rodo lape lį). CHAKI SP. PERSONAŽAI. Neznajem, neznajem. (Skėsčioja rankomis). Pagaliau Dalia nueina prie Vienų Durų. DURYS. Koks fakultetas? DALIA. Istorijos. DURYS. Lytis? DALIA. Kieno? DURYS. Jūsų! DALIA (sutrikusi). Atrodo, moteriška.
DURYS. Tada jums reikia va žiuoti į Saulėtekį. Ten, kur mo kėtės medicinos. DALIA (beviltiškai). O kodėl? DURYS (įdėmiai pasižiūrėju sios). O gal jūs skolinga? DALIA (retoriškai). Kam? Veiksmą uždengia Dulkių Ka muolys, kurį paleidžia pro šalį lekiantis Sunkvežimis, pilnas paklaikusių diplomantų veidų. DULKIŲ KAMUOLYS (filoso fiškai). Jeigu tu niekam nesko lingas, tai nieko ir nereiszkia!
V veiksmas Dalia, niekada nedalyvavusi saviveikloje, stovi prie saviveik los rūbų sandėlio durų. Ant jų parašyta, kad sandėlininkė ateis tik vėlai vakare. Dalia, jau pralaksčiusi visą darbo dieną, gal voja apie valstybinį egzaminą, kuriam dar reikia pasiruošti, ir
IŠVADĄ
PAC IR ISSIKIRPK!
Trisdešimt pirmą kartą iškels vėliavas Universiteto studentų būriai
Virdžinija, norėdama pabrėžti šeimos terapijos reikalingumą ir santarvės šeimoje būtinybę, baig dama paskaitą padovanojo vi siems klausytojams po ženkliu ką su užrašu anglų ir rusų kal bomis: „Taika pasaulyje prasi deda nuo namų". Klausantis įžy mios psichologės neįmanoma buvo tuo suabejoti. Kartu su Virdžinija Satir Lie tuvoje viešėjo ir psichologijos profesorius iš Kalifornijos uni versiteto Volteris Žandas, kuris irgi maloniai sutiko paskaityti paskaitą. Nuomonių dėl jos tu rinio buvo įvairių, tačiau visi sutarė vienu aspektu: „Aš tie siog pavydžiu Kalifornijos stu dentams, kurie turi galimybę taip bendrauti su dėstytojais, kaip mes šį vienintelį kartą pabendravom su profesoriumi", — pasakė trečiakursė Solveiga Radžvilaitė. Aukštas mokslinis laipsnis jo visiškai nevaržė — profesorius kartu su studentais ropojo keliais po auditoriją, nes to reikėjo dėstomos medžiagos iliustravimui, emociniam įsigy venimui. Neatsirado studento, kurio nebūtų nustebinę profeso riaus skirti „namų darbai" — parašyti laišką Amerikos stu dentui psichologui ir atiduoti profesoriui. Tokia bus susiraši nėjimo pradžia. Norėtume tikė tis, kad bent nedidelė dalis pa žinčių išaugs į tvirtą draugystę ir profesinį bendradarbiavimą. (bus daugiau)
Vilma SKIBLNI ATSKAITĖ
rausto nužydėjusios pienės pū kus bei šnibžda. DALIA. Skolinga, neskolinga, skolinga, neskolinga.... Vėl atburzgia Sunkvežimis. Iššoka paklaikusių diplomantų grupė ir pradeda šokti breiką. Pasirodo armonikomis grojantis chaki personažų ansamblis.
Burių dislokacija — kitame „T arybinio
studento"
numeryje.
— 3
Tarybinis studentas
1988.06.17
------J---------- M---- —
Antrajame Paryžiaus universitete Paryžiaus universitetas, daž niau vadinamas Sorbana, įsteig tas 1215 kanauninko Roberto iš Sarbonos, karaliaus Lui IX Šven tojo kapeliono. Tai neabejoti nai vienas įžymiausių universite tų Europoje. „Vyresnioji kara lių duktė", kaip Sorboną pava dino Karolis V, turi ilgų ir šlo vingų istorijų. Čia dirbo Lavuzjė, Pasteras, Kiuri, mokėsi ištisos kartos. Ilgus šimt mečius Sorbonoje ir visame Pa ryžiaus universiteto kvartale buvo kalbama lotyniškai — taip atsirado Lotynų kvartalo pava dinimas. Be Sorbanos ir Lotynų kvartalo dabar jau sunku įsivaiz duoti Prancūzijos sostinę, lygiai kaip ir Vilnių be Alma Mater Vilnensis. Sorbonos centriniai rūmai — tai masyvūs eklektinės architek tūros pastatai miesto centre, visai netoli Sitė salos, kurių taip puošia Paryžiaus katedra ir karaliaus rūmų viduramžiški mū rai, Konsjeržeri, o taip pat ne pakartojamų vitražų Šventoji koplyčia. Sorbonos centrinių rūmų ansamblis rekonstruotas 1881—1901 metais architekto Anri-Polio Neno. Kartu su Sorbo nos aikšte ir Sorbonos koplyčia šie pastatai sudaro ištisų kvarta lų. Jo centras — Garbės kie mas,. į kurį išeina Sorbonos kop lyčios fasadas. Šis kiemas gali šiek tiek priminti Vilniaus uni versiteto Didįjį kiemų. Rūmų in terjeras didingas ir puošnus. Mo zaikos, freskos, vitražai atspindi universiteto istorijos įvykius, Prancūzijos triumfus, simbolizuo ja mokslo šakas. Ilgos galerijos, didžiulės amfiteatrinės auditori jos, Rišeljė amfiteatras (pats kardinolas palaidotas Sorbonos koplyčioje), geologijos, fizikos, chemijos amfiteatrai. Tačiau ma syvumas, pompastiškumas šiek tiek pradžioje slegia žmogų dau giau pripratusį prie senųjų Vil
Aš vargiai jį atpažinau. Atro dė taip, lyg būtų netekęs pen kiolikos kilogramų svorio... O juk su Krasimiru Barbute™ — Plovdivo universiteto bulgarų filologijos skyriaus ketvirtakursiu — buvau pažįstamas jau se niai. Jis — vienas iš nedauge lio laimingųjų, spėjusių patekti į tarptautinę Georgijaus Dimi travo vardo darbo brigadų, kuri nuo sausio 15-osios iki vasario 29-osios dalyvavo didžiajame „mūšyje dėl kavos", tolimojoje Nikaragvoje. Su Krasimiru susi tarėm taip: jis pasakos apie tai, kas paliko didžiausių įspūdį, o aš užsirašinėsiu. „Apie ketvirtų valandų po pietų vietos laiku atvykome į Matagalpų. Tai trečias pagal didumų Nikaragvos miestas. Iš ten mus sunkvežimiais nuvežė į stovyklų La Lagūnoje, mažytėje gyvenvietėje septyniolika kilo metrų už miesto. Jau buvo tamsu. Visi sėdėjom įsitempę, laukė didysis „mūšis dėl ka vos". Kodėl taip vadinu? Tai iš tiesų buvo mūšis — kavos der lius renkamas nepaprastai sun kiomis sųlygamis: ir intervenci ja, ir ketverius metus besitę sianti JAV bei jų sųjungininkų vykdama ekonominė blokada. Kovojome ir su gamta, skubėjo me nuimti pagrindinės Nikarag vos eksportinės prekės derlių. Juk kavos eksportas nikaragvie-
niaus universiteto architektūros linijų grakštumo ir lengvumo. Šiuo metu Sorbonų sudaro 13 savarankiškų universitetų. Uni versiteto suskaidymas sekė po septintojo dešimtmečio pabaigos studentų neramumų ir riaušių. Sorbonos šlovė po truputį blės ta Prancūzijos aukštojo mokslo sistemoje iškilus specializuotoms privačioms mokykloms, taip va dinamoms „Les grandės scoles" (didžiosios mokyklos), į kurias veržiasi gabiausias jaunimas. Šių mokyklų, o ne žymiausio Prancūzijos universiteto diplomas šiandien užtikrina jaunajam prancūzui sėkmingų karjerų. Antrasis Paryžiaus universite tas, arba Paryžiaus teisės, eko nomikos ir socialinių mokslų universitetas, kurio Aukštųjų tarp tautinių tyrimų institute stažavausi aštuonis mėnesius, išsi dėstęs šalia centrinių rūmų, Panteono aikštėje. Klasicistinį pastato fasadų puošia lozungas „Laisvė, lygybė, brolybė", nors nemaža dalis jo dėstytojų ir stu dentų pasižymi toli gražu ne li beraliomis pažiūromis. Čia ne mažai dešiniųjų šalininkų, agi tuoja už savo programų Le Peno Nacionalinis frontas. Pastate nemažai ir Pirmojo universiteto katedrų bei auditorijų. Jose vy rauja socialistų šalininkai. Ma no kolegos gana rimtai teigė: studento apranga dažnai atspindi jo politinius įsitikinimus. Tam sus, dažnai juodas kostiumas, bal ti marškiniai ir siauras juodas kaklaraištis liudija apie konser vatyvias pažiūras ir priešingai — plataus megztinio, dryžuotų marškinių ir džinsų savininkas greičiausiai simpatizuoja kairie siems. Tuo galima suabejoti, nors tarp antrojo universiteto pirma kursių daugiau pirmos kategori jos atstovų. Apskritai Paryžiaus akademinio jaunimo drabužiai stebina savo kuklumu. Ryškios
spalvos, kokios nors ekstrava gantiškos detalės — skarda ant odinių striukių, dažytų plaukų kuokštas ant nuskustos galvos — čia retas reiškinys. Sorbonos auditorijose ir kori doriuose — marga daugiatautė minia. Tarptautinės teisės pas kaitų ir seminarų auditorijose, kur praleidau daug laiko, pran cūzai sudaro tik pusę klausytojų. Štai šalia manęs — Kioto uni versiteto asistentas Rioči, Seulo universiteto absolventas Pakas, jaunas baltaodis Angolos diplo matas Zozė, belgas, olandas, argentinietis, daug Šiaurės Afrikos atstovų. Visi auditorijoje užsira šė studijoms Sorbonoje — sto jamųjų egzaminų, sukeliančių pas mus tiek aistrų, Prancūzijos aukštosiose mokyklose, išskyrus „didžiųsias mokyklas" ar keletu specializuotų institutų, nėra. Pa kanka licėjaus atestato ir paso. Mokestis už mokslų per metus antrajame Paryžiaus universite te 600—800 frankų, arba 50 -69 rubliai. Tai, atrodytų, nedidelė suma, tačiau pragyventi Pary žiuje 4 ar net 6—7 metus be nuolatinio lėšų šaltinio tikrai nelengva. Juk kambarys studen tiškame bendrabutyje — tai 900 frankų per mėnesį. Stipendija gali būti paskirta tik Prancūzi jos piliečiui, įrodžiusiam pragy venimo lėšų štokų (esant dau giavaikei šeimai, neturint tėvų, jeigu tėvai bedarbiai ir pan.). Studijuojant teisę, specializa cija praktiškai pasirenkama jau pirmame kurse. Bendrosios discip linos, o jų palyginus nedaug, dėstomos daugiausiai pirmuosius dvejus metus. Po to įteikiamas pirmasis diplomas, o antrasis — po kito dvimečio ciklo. Toliau studijuojant, suteikiamas specia lių aukštųjų studijų diplomas arba bendras aukštųjų studijų diplomas. Galima įsigyti ir spe cializacijos kokioje nors specia
lioje srityje diplomų, pavyzdžiui -- Aukštųjų tarptautinių tyrimų instituto diplomų. Nesant paskirs tymo į darbų, bet kuris iš šių diplomų, priklausomai nuo jo kategorijos turi specialistui tei sininkui šiek tiek kitokių reikš mę nei pas mus; jis suteikia tei sę laikyti konkursinius egzami nus valstybinėms pareigoms už imti. Studijuojantys institute tarptautinę teisę laikys, kaip taisyklė, konkursinius egzami nus Užsienio reikalų ministerijo je. Daugelis, žinant didžiulį konkursų, rimtų šansų neturi. Todėl bent trečdalis Instituto studentų lygiagrečiai studijuoja „didžiojoje mokykloje" — Pa ryžiaus politinių mokslų institu te, kurio diplomas jų šansus tap ti diplomatais žymiai padidins. Tokie studentai atlaiko milžiniš kus krūvius ir visų savo laisva laikį praleidžia prie knygų. Ne kvalifikuoto darbininko ar tar nautojo, tėvų išlaikytinio ar net bedarbio likimas jų aiškiai ne vilioja. Ne mažiau sudėtingas būsimųjų teisėjų ir prokurorų kelias — baigę keturis kursus Sorbonoje, jie laikys konkursi nius egzaminus Bordo aukštojo je magistratūros mokykloje, kur studijuos dar dvejus metus. Dar kiti — pasirinkę mokslinę kar jerų, sieks mokslinių laipsnių Sorbonoje. Šie laipsniai savaime taip pat neužtikrins trokštamo darbo universitete. Štai 1986 me tais Prancūzijoje buvo paskelb tas nacionalinis konkursas trims vakuojančioms tarptautinės tei sės profesoriaus vietoms užimti, kuriame dalyvavo 25 teisės mokslų daktarai. Nusivylęs savo galimybėmis, neretas studentas, jau įgijęs licenziato ar net magistro dip lomų, meta studijas. Pavyzdžiui, į paskaitas ir seminarus, kuriuos lankiau Institute, užsirašė apie 45 studentai, turintys, mažiausia,
,,Tarybiniam studentui“ iš Bulgarijos
Mušis dėl kavos • „BULGARŲ PĖDSAKAS" NIKARAGVOJE • „BUVAU SUKRĖSTAS' • „KAŽKAS MANYJE PASIKEITĖ" čiams gyvybiškai svarbus. Nuo jo priklauso, ar jie atsilaikys, ar išgyvens... Mus apgyvendino dideliame barake, kuriame buvo sukalti mediniai gultai. Dirbome ka vos plantacijose 1500 m virš jūros lygio. Nuo stovyklos iki jų reikėjo valandų eiti, kopti stačiu šlaitu. Pačios plantacijos irgi driekėsi 60—70 laipsnių įkalnėje. Sunku užkopti į tokį aukštį, sunku išsilaikyti ant to kio šlaito, dar sunkiau čia dirb ti. Kasdien lijo, paprastai rytų. Dirbdavome po 10—11 valandų, dažnai permirkę iki paskutinio siūlelio. O čia dar vėjas, ver čiantis ant žemės. Sunku buvo priprasti prie tokių sųlygų. Ypač iš pradžių..." Aš pertraukiu Krasimiro pasa kojimų, teiraujuosi apie kitokio pobūdžio sunkumus, mat žinau, kad maždaug už dešimties ki
lometrų nuo jų stovyklos buvo „kontrų“ bazė. „Ne už dešimties, o už dvyli kos, — pataiso Krasimiras. — Iš tiesų, su sunkumais ir pavo jais susidurdavome kiekviena me žingsnyje. Visi žinojome, kad bus sunku, bet tai, kų teko patirti, pranoko visus lūkesčius. Šaudoma buvo kasdien. Kartais šūviai girdėdavosi visai arti. Pirmosiomis dienomis krūpčiodavame iš baimės. Pamenu, kartų naktį mus pažadino smarkus susišaudymas visai arti. Žiūrė jome vienas į kitų nujausdami nelaimę. Paskui jau nebeužmi gome.... Vėliau paaiškėjo, kad prie šū vių galima priprasti, ir jie ne bedaro jokio įspūdžio. Bet apie tuos pašaudymus galite ir nera šyti... Tai, kų išvydau Nikaragvoje, mane sukrėtė. Niekada nepa miršiu tų žmonių, sunkių jų
gyvenimo sųlygų. Jiems tenka kęsti ilgai trunkantį, chroniškų, baisų badų. Nėra maisto, ypač sausros metais. Vaikai silpnu čiai, kojytės sudžiūvusios. Savo akimis mačiau, kaip miršta vai kai išpampusiais nuo bado pil vukais. Jie tiesia į tave silp nutes rankeles, tikėdamiesi, kad duosi maisto, kad pagelbės i.... o tu matai, kad nieko negali pa daryti. Nėra kuo padėti, nes ir mes negaudavom pakankamai maisto. Kokia tragedija... Mums irgi teko gerokai pabadmiriauti kai baigėsi atsivežtos atsargos. Tris kartus per dienų gaudavo me po truputėlį ryžių ir iš avižų bei kukurūzų iškeptų bandelę. Patys nikaragviečiai valgydavo dar mažiau. Pamenu, pirmosio mis dienomis mes virdavome sriubų iš pakelių, pirktų Bulga rijoje. Pas mus ateidavo daug moterų ir vaikų. Vaikai su lėkš tėmis rankose stodavo j eilę.
Ekonomikos skverbimasis į mediciną neturėtų bauginti „Ekonomikos skverbimasis į mediciną neturėtų nieko baugin ti". Tokiu įžanginiu žodžiu prasi dėjo baigiamoji MF studentų politekonomljos kurso mokslinė konferencija „Aktualios ekono minio ir sociaUnio vystymosi problemos". Persitvarkymus palietė ir
sveikatos apsaugos sistemą: ke liami uždaviniai intensyviai ją vystyti, užtikrinti aukštos kvali fikacijos medicininę pagalbą gyventojams, primygtinai reika laujama iš esmės patobulinti va dovavimą jai plėtojant demokra tinius pradus ir vystant savival dą, geriau panaudojant ūkiskai-
tą, pažangų patyrimą, naujas valdymo formas. Medicinos mokslo ir praktikos integracijoje Išryškėja ir sveikatos apsaugos sferos politekonominls aspektas. Konferencijos metu buvo per skaityta 16 mokslinių darbų, ku riuose buvo keliamos svarbiau sios liaudies ūkio ekonominio
vystymo ir aktualios sveikatos apsaugos problemos. Konieąencljos darbo komisija, kurią su darė Universiteto tarpiakultetlnės politinės ekonomijos katedros doc. A. Vitkūnienė, asistentas V. Sungaila ir trys ketvlrtakursiai, pasiūlė geriausiems dar bams skirti tris prizines vietas
magistro diplomus po ketverių metų studijų. Baigė lankyti ir laikė egzaminus apie 30. Nelan kant paskaitų ir seminarų išlai kyti egzaminus (o jų kiekvienos pagrindinės disciplinos papras tai du — raštu ir žodžiu), prak tiškai neįmanoma. Jeigu admi nistracija ir leisti) laikyti, profe sorius būtinai pareikalaus pa pildomai atsiskaityti. įsiminė seminarai — juose beveik niekas nekalba apie ele mentarius dalykus. Prieš dvi savaites studentai jau gavo „dos jė" šiam seminarui. Tai nor matyvinės, praktinės ir moksli nės medžiagos rinkinys, kurį pa rengė šiam seminarui profeso rius, surinko ir nukopijavo ins tituto laborantės. Daugelis ins titutų ar katedrų turi savo bib liotekas, kuriose sukaupta kruopščiai renkama speciali lite ratūra. Po paskaitų čia susiren ka daugelis tik ką išėjusių iš instituto auditorijų. Paskaitos pagal medžiagos pa teikimo formų mažai kuo ski riasi nuo mūsų teisininkams dės tomų paskaitų. Turinys taip pat mažai kuo skirtųsi, jeigu ne vie na aplinkybė — Prancūzijos aukštosiose mokyklose nėra pri valomų programų, kas leidžia profesoriui dėstyti tai, kų jis laiko reikalinga ir, svarbiausia, - kas bus reikalinga būsimajam teisininkui laikant egzaminų necionaliniame konkurse valstybi nėms pareigoms užimti. Baigiant, reikėtų pridurti, jog moksliniai mūsų Alma Mater ry šiai su Sorbona turi nemaža gra žių pavyzdžių praeityje. Šie ryšiai reikia manyti, nenutrūks. Tam turėtų pasitarnauti Antrojo Paryžiaus universiteto vadovybės pasiūlymas sudaryti bendradar biavimo sutartį su Vilniaus uni versitetu. V. VADAPALAS Teisės fakulteto docentas
Jiems tai buvo laimingos aki mirkos. Kai kų nors padovano davome: kokį nors rūbų, daiktų, netgi ženkliukų, — jie tapdavo mūsų draugais visam gyveni mui. Blogiau už viskų buvo ligos. Dėl prastų gyvenimo sųlygų neįmanoma laikytis higienos normų. Labai šilta, todėl ligos plinta greit. Persirgame dizenteri ja. Tai ne mūsiškė dizenterija, o labiau komplikuota, vietinė. Mūsų gydytojos Veselinos Ništanovos nuolat ieškodavo. Pas jų ateidavo pagalbos nikarag viečiai. Jų žadindavo netgi nak timis. O ji visiems skirdavo tiek dėnfesio ir meilės... Kiek vaikų ji išgelbėjo nuo mirties. Išgydžiusi daug žmonių, paskutinę dienų prieš išvažiuojant pati su sirgo aštria dizenterijos forma, o jokių vaistų jau nebeliko. Jos būklė buvo labai sunki, o pade ti nebuvo kam. Vargais nega lais suieškojome tabletes. Ap skritai ji tokia... Auksinė!" — linksi Krasimiras. Aš tikiu. Gy dytojos vardų jis nuolat karto ja. Kaip ir kitų brigados drau gų vardus. Ir nė karto neužsi minė apie save, nore vienas iš nedaugelio gavo pasižymėjimo ženklą — jubiliejinį sandinistų fronto ženklelį. (bus daugiau) M. IVANOVAS
ir dvi paskatinamąsias premijas. Pirmoji vieta atiteko B. Kaplckaitės ir P. Tamašausko dar bui „Aktualūs sveikatos apsau gos paslaugų paskirstymo klau simai", antroji — D. Tolkučio darbui „Žmogiškojo gamybinio veiksnio aktyvinimo būtinumas ir priemonės šiuolaikiniame eta pe" ir trečioji — J. Uogintaitės darbui „Aktualios sveikatos ap(nukelta į 4 psl.)
—9---- —------------ —-------------- j-------------------------------- - ---------- ------------ M----------------------- *..........................................
Tarybinis studentas
1988.09.09
TIESA, DORA IR DARBAS Vilniaus Universiteto Rektoriaus, prof. dr. Jono KUBILIAUS kalba (atkelta iš 1 psl.)
kur būtų sudarytos kuo palan kiausios sąlygos štai tokiai as menybei' išsiskleisti. Nesupras kite to kaip naujo socialinio už sakymo — instrukcijos. Žmogiš kumas — pakankamai platus kontinuumas, ir jame užteks er dvės kiekvieno sielos laisvei. Ne visus unifikuojantis standar tas, o galimybė kuo pilniau re alizuoti prigimtinius gabumus bei polinkius — štai į ką turėtų būti orientuojamas auklėjimas. Betgi, kaip minėjau, žmoniš kumas tik teoriškai mąstant — abstraktybė, šiaipjau jis reiškia si konkrečiais — tautiniais pavi dalais. Žmogus— sau, žmogus — tautai ir tik tada žmogus — žmonijai — prisiminkime šią Vy dūno hierarchiją, jeigu norime, kad mūsų auklėtiniarųs doros sąvokos ir apskritai kultūra ne liktų vien šaltomis proto katego rijomis, atsietomis nuo asmeninės būties ir todėl niekuo neįpareigojančiomis. Su entuziazmu pra dėta ir beviltiškai „įklimpusi" švietimo reforma turi pagaliau pajudėti iš „mirties taško" — laikas nelaukia, ir mes privalo me kuo skubiau įgyvendinti te oriškai Jau suformuluotą tauti nės mokyklos koncepciją. Ir švietimo įstaigų struktūra, ir mo kymo turinys turi būti taip pertvarkyti, kad jaunas žmogus, pradėjęs nuo gimtųjų namų slen ksčio, žengtų vis platesniu tauti nės kultūros keliu, kuris vienas
gali išvesti į dar platesnius bendražmogiškosios kultūros vieš kelius. Gimtoji kalba, istorinė atmintis, tradicijos ir kultūra — tai tautinę sąmonę gaivinantys ir palaikantys šaltiniai, o be šios žmogus beviltiškai klaidžios tarytum tas amžinas žydas, nie kur nepritapdamas ir niekur ne rasdamas vietos. Pradinukas gali suvokti tik tai, kas yra arčiau siai jo, mylėti irgi neįmanoma to, ko niekad nematei: pseudopatriotizmas, toji vien žodžiais deklaruojama meilė, ugdo kla joklio sąmonę — toks žmogus visur šeimininkas, tačiau jis už nieką nesijaučia atsakingas. Struktūriškai nuosekli švietimo įstaigų sistema ir palaipsnis, am žiaus tarpsnius atitinkantis tau tinės sąmonės ugdymas, atve riantis universaliuosius dvasin gumo akiračius: aukštoji mokyk la turėtų tik apibendrinti, saky tum į aukštesnį lygmenį pakylė ti vidurinėje įsisąmonintas ži nias, doros principais grįstą ver tybinę orientaciją, o ne mokyti elementariausių dalykų. Tokios švietimo sistemos sukū rimas — mūsų uždavinys, ir nie kas už mus jo neatliks. Kai mū sų žodžiai virs darbais, liudijan čiais teisingai pasirinktą kelio kryptį, niekam nieko nebereikės įrodinėti ar prašyti leidimo, — perspektyvesnės gyvenimo for mos pačios savaime nušluos tai, kas nūnai merdi vien iš inerci jos. Dabar daug šnekama apie decentralizaciją bei Universiteto
autonomijos atkūrimą. Tačiau supraskime: savarankiškumo nie kas mums neatneš ant lėkštelės, savarankiški būsime tiek, kiek ryžtingai veiksime ir kiek racio nali bus mūsų toji veikla. Uni versiteto autonomija prasideda nuo kiekvieno dėstytojo, kiek vieno studento dvasinės autono mijos, tačiau ji taip ir liks ide alas, jeigu savo žodžiais dekla ruojamų siekių neparemsime konkrečiais darbais. Šios dienos paradoksas: kuo daugiau laisvės, tuo daugiau pareigų. Juk iš tie sų: kuo labiau vaduojamės iš biurokratinių institucijų voratin klio, kuo labiau kratomės stere otipinių konvencijų bei įpročių, tuo blaiviau žvelgiame į save ir savo gyvenimą. Tarsi ūmai pra regėję neregiai net sutrinkame — kiek daug problemų susikau pė! Ir niekas už mus jų neiš spręs. . . Štai ir grįžtame kasdienybėn. O kasdienybė — tai suolas au ditorijoje, įpušėtas studijuoti va dovėlis, įskaitos ir egzaminai. Betgi jei iš tikrųjų trokštame to, apie ką šitiek prikalbėjome, tai ar užteks mums valios dorai at likti pirmiausia savo kasdienines pareigas? Mokyti ir mokytis... Ne, moralizuoti nepradėsiu — nebijokite, nors po kiekvienos sesijos Universitetą paliekančių vakarykščių studentų skaičius ir kelia nerimą. Nepradėsiu ne to dėl, kad suprantu — moralais sąmoningumo neišugdysi, bet to dėl, kad tikiu. Tikiu jumis —
jūsų valia ir ryžtu. Tik vieną dalyką norėčiau pabrėžti — prieš reikalaudami daugiau, išnaudo kime bent jau tas galimybes, ku rias turime. Kiek buvo skundų ir nepasitenkinimo dėl specia liuose fonduose dūlančių ir mums neprieinamų leidinių! O ar daug kas pavartė bent vieną dabar dienos švieson iškeltą knygą? Verkšlename, kad neži nome savo istorijos, tačiau štai Šapokos, Ivinskio, kitų tyrinėto jų veikalai laukia ir nesulaukia mūsų — ateisiančių skaityklon ir juos atsiversiančių. Vienas tal kininkas Vilniaus senamiesčiui nepalyginti naudingesnis nei vi sa gvardija, tų, kurie taip grau džiai dėl jo dejuoja, tačiau kaž kur pradingsta tą patį akimirks nį, vos tik parodomas kastuvas. Viliuosi, kad „Atgajos", „Tal kos", ypač „Žemynos“, kitų jau nimo klubų vasarą trykštelėjęs entuziazmas ir konkretūs darbai bus akstinas, pažadinsiantis ir tūkstantinius Universiteto stu dentų būrius. Demokratija, savi valda — tai pirmiausia savaran kiškas darbas; reikalautos ir gautos teisės virsta pareigomis. Mažėjantis privalomų paskaitų skaičius — tai pareiga savaran kiškai studijuoti, plečiama stu dentų savivalda — tai pareiga patiems tvarkytis fakultetuose ir bendrabučiuose. Štai šitaip aš ir suprantu Sąjūdį: tai ne kas kita, o savanoriškai, niekam neverčiant prisiimama atsakomybė, šeimininko rūpestis savo namais.
Pirmąkart ir dar keturis kartus — Gegute, ką galvoji apie persitvarkymą? — Persitvarko, persitvarko. Nieko nepastatė, o jau pertvar ko. .. Ir vėl krikštynos Sarbievi jaus kieme, šįkart jos buvo kaip linksmas anekdotas, nors gegutė Ir perspėjo „už anekdotus anks čiau bausdavo, dabar nebebaudžla, vėliau gal vėl baus..." Ta čiau filologų nebebaldė galimos ateities šmėkla. Viduramžių rite riai su ietimis, patikimai saugan tys šiandienines fuksiukes, lyg jievaro tiltas sujungė XVI-ojo amžiaus pabaigos Universitetą ir nūdieniškąjį. Jei demokratija visur, tai, iinoma, ir Universitete. Tradicinis maudymasis fontane pavirto į demokratišką aktą - fuksal palšė Didžiųjų fakulteto vyrų port retus. Nežinau, ar tapytojams tai atsilieps sesijos metu, bet pozuo-
tojai sakė, jog jiems patiko. Da bar portretai atiduoti saugojimui Į fakulteto muziejų. Nugalėto jams be abejo (teikti prizai. Pas katinamasis prizas vienam iš jų: — Ar turi ko nors rūgštaus? Tas kas nors rūgštus, žinoma, atsirado... DėmesioI Iškilmingiausia minu tė: kadangi tais gerais stagnaci jos laikais mes visi rinkdavome fakulteto Miss, tai dabar — de mokratijos laikais — šitą garbę nutarė sau prisiimti Didysis Vie nuolis (taip jį sąlygiškai pavadin simi Ir nusprendė vienas: _•— Sargyba pasiruošti Tai bus j ji, — ir dūrė pirštu į gana dailią fukslukę. Lina Griškaitė. Nuo šiol, per sitvarkymo sąlygomis bus vadi nama Mlse. Beje, kitais metais, per iškilmingąsias Kovo 8-osios
(nukelta j 3 psl )
Sąjūdis — tai mūsų bundanti sąmonė ir atsakomybe tvilkanti sąžinė, tai mūsų ėjimas petys petin kasdieniais darbais grin džiant kelią tokiuos namuos ir tokion tėvynėn, apie kokius sva jojame. Tėvynė žmogaus nie kuomet nepalieka — tai žmogus palieka tėvynę: nublokšti istori jos periferijon, savo žemėje gy venantys, bet tremtinių duoną valgantys, ar turėsime jėgų grįž ti jon — kviečiančion ir su vil timi laukiančion? Gerbiamieji, neatsitiktinai sa vo kalbą baigiu šiuo kiek retori niu klausimu. Su viltimi žvelgti J rytdieną — tai įsipareigoti tai rytdienai. O įsipareigoti rytdie nai — tai kiekvienam įsipareigo ti pačiam sau ir visiems. Ilgai mes buvom verčiami širdies gelmėse gniaužti tai, kas bran giausia. Betgi ir labiausiai pa laužtoje dvasioje vis tiek lieka žmoniškumo sėkla, kuriai su nykti neleidžia ir kurią nuolatos brandina šviesesnio gyvenimo ilgesys. Ar prasikals iš tos sėk los želmuo? ’Faip — jeigu mūsų žodžiais deklaruojama tėvynės meilė taps savo krašto, savo pra eities, savo artimo meile, grin džiama tiesa ir dora, jeigu seno neigimas virs akstinu kibti į darbą, jeigu tiesa, dora ir darbas mus suvienys ir mes vėl pasijusime esą ne viršininkai ir pa valdiniai, ne darbininkų klasės ar inteligentijos tarpsluoksnio atstovai, o bičiuliai. Ačiū už dėmesį.
Tarybinis studentas
1988.09.09
Pirmąkart (atkeklta iš 2 psl.)
šventes bus paskelbti visi jos as meniniai duomenys. — Matuosim viską, — sakė Didysis Vienuolis. Neišsigąskit, mielosios damos, pretenduojančios | Mlsės-89 ti tulą. Šiųmetinei Mlsel duota po ra mėnesių pasiruošti. Kaip žinote, visose pasakose koks nors karalaitis, ar Jonelis kvailelis ar dar kokis trečias brolis, keliauja per pasauli pas savo Išrinktąją. Tad, ir pirmasis fakulteto vyras, (be abejo, De kanas, o senoviškai- princlus), per jūres per marias (naujoviškai fontaną) buvo nešamas pas Misą.
Žinoma, ant fūksi ūkų nugarų. Visų gerbiamo Dekano numeti mas nuo krėslo tolygus iškriti mui iš Universiteto. Tai visi pui kiai žinojo. Pasakęs gražią kal bą apie tai, kad „vodka choroša, no zakuska lsportllas" Ir, kad niekas negali pakeisti kū rybiškai mąstančio žmogaus, Pir masis fakulteto vyras sušoko gražų valsą apie fontaną su nau jai išrinkta Mise. Garbė sugroti buvo sutelkta geriausiam fakul teto muzikantui doc. B. Stundžiai. Taip pat buvo pastebėta: nors ir vis dar populiarus brelkas tarp pirmakursių, bet malonu, kad valso jie dar galutinai neužmir šo. Na, o po to Dekanas suteikė didžiausią malonumą Mlsel —
viešai ją pabučiavo. Gegutė: „Ku — kū-ū-ū-ūl" Po to jau Mlsė keliavo, tik da bar pas Rektorių. Didysis Prizas arbūzo pavidalu buvo (telktas Jam. Pasibaigė anekdotas, prasidėjo rimtoji dalis. Didžiosios Priesai kos reziumė: „Tegyvuoja teisy bė, te žlunga pasaulis". Ir bene pirmąkart po šltlękos metų tarp senųjų Universiteto mūrų suskambo Tautiška giesmė.
* * * Sako, teatras prasideda nuo fojė, na, o Universiteto Rugsėjo 1-osios švenčių oficialioji dalis nuo Sporto rūmų kavinės. Taigi, ten du solidūs docentai Iškėlė klausimą: kuo jiems užsimokėti už kavą, jei jie negauna stipen dijų? Atsakymas vienareikšmis — „įsirašyti" | studentus.
„norins menkitelę naudą atnesz“
M. Jankus Bitėnuose prie savo knygyno. Fotoreprodukdja G. Baievlčienės. Šiemet rugpjūtyje sukako 130 metų nuo žinomo Mažosios Lie tuvos visuomenės veikėjo, spau dos darbuotojo ir spaustuvinin ko, pažangios lietuvių kalba leis tos literatūros platintojo Marty no Jankaus gimimo. Savo visuo menine veikla M. Jankus daug prisidėjo prie nacionalinės kul tūros ir literatūros išlaikymo, kaip knygų leidėjas ir platinto jas jis įeina į spaudos draudimo metų ir lietuviškos knygos isto riją. 1924 m. kovo 24 d. M. Jan kus laiške J. Tumui rašė „... Aš savo pažadą laikysiu, tik atiduo damas visas liekanas, pergyven tų audrų Kauno universitetui ir tas jei panorės, galės spręsti lai
mes ar nelaimes mano pergy ventas. Jei svarbesnių korespon dencijų jau ten ir nebus, nės jes bus išnešioję geri, prietelei ma nęs neatsiklausę, o rasi teip ir buvo, gerai. Bet ten bus ataskai tos ir bausmės, kūrės man teko atkentėti anais gerais metais ma no jaunystės..." (VVU MB RS Fl-E 139. p. 59). Išsipildė M. Jankaus noris. Vilniaus universiteto mokslinė biblioteka rūpestingai ir su pa garba saugo dokumentus iš M. Jankaus archyvo. (Kauno valsty binio universiteto biblioteka, lik viduodama savo rankraščių sky rių, dalį rankraščių, taip pat ir M. Jankaus, perdavė Vilniaus universiteto Mokslinės bibliote-
kos rankraščių skyriui). Čia sau gomi M. Jankaus eilėraščių, gro žinių kūrinių ir straipsnių rank raščiai, M. Jankaus susirašinėji mas su J. Basanavičiumi, P. Ma tulioniu, M. Davainiu-Silvestravi_ čiumi ir kitais Lietuvps visuome nės, mokslo ir kultūros veikė jais. Laiškuose dažniausiai apta riami spaudos platinimo reika lai. Tie patys reikalai sprendžia mi ir M. Jankaus rašytuose laiš kuose. Saugoma laikraščių redak cinė medžiaga, prenumeratorių sąrašai ir kiti dokumentai, susiję su M. Jankaus leidybine veikla. 1971 m. vilnietis V. Kauneckis bibliotekai perdavė ilgai globo tus M. Jankaus ir jo šeimos do kumentus: M. Jankaus ir jo šei mos laiškus, ikonografinę me džiagą. V. Kauneckis taip pat perdavė ir M. Jankaus dukrų Ėdės ir Elzės jam rašytus laiš kus. Pastaraisiais metais Vilniaus universiteto docento D. Kauno iniciatyva ir rūpesčiu M. Jan kaus archyvą papildė kaunie čiai A. Sarauskas ir E. Daugė lienė. Didelė pagarba priklauso tam, kuris sunkiomis nacionalinio iš sivadavimo sąlygomis gyveno ir dirbo tikėdamasis, kad jo pa stangos „norins menkitėlę nau dą atnesz savo tautai ir tėvynei“ (M. Jankus. „Naujoji aušra"). Mokslinėje bibliotekoje veikia paroda, skirta Martyno Jankaus jubiliejui. Nijolė ŠULGJENE
Nauji radiniai Kernavėje Netrukus balus archeologinį sezoną bazinė Universiteto eks pedicija Kernavėje. Su kiekvie na darbo vasara gausėja Infor macijos, radinių. Nauji šaltiniai verčia kitaip žiūrėti j miesto genezę, j amatus ir mūsų krašto istoriją, skatina entuziastingam darbui. Tad kaip dirbo studentai šią vasarą? Ir ar derlingas bu vo sezonas? — klausiu ekspedi cijos vadovą Aleksiejų Luchtaną.
— Kiekvieną studentiška gru pė turi savo veidą, savo cha rakteri. Kasmet atvyksta kitokie žmonės. Pastaruoju metu kažko dėl labai supanašėjo grupės, ne suklysiu pasakęs: „suvalkėja'. Nemoka elementariausių buitinių darbų nieko neišmano apie mais tą. Merginų kulinariniai ..šedev rai" nemaloniai nustebindavo ne vieną vaikiną, o man kainuoda vo nervų Ir laiko.
Šiemet buvo geriausia futbolo komanda. sutriuškinusi fizikų „Kernavę“. Pirmoje pamainoje gerai dirbo ir sumaniai vesdavo ekskursijas Rimas Mikalauskas, Tauras Poškus. Daug mums pa dėjo Romas Jarockis bei VVPI studentas Aurimas Martinka. Dirbti buvo įdomu. Jau dabar turim triskart daugiau radinių nei pernai. Rasta dirbinių iš kaulo ir rago. Susidaro toks Įspūdis, kad amatininkas tik sė dėjo Ir drožė savo dirbtuvėse. (Vienas amatininkas turėdavo gyvenamąjį namą ir bent po tris dirbtuves). Salia pastatų rastas specialus grąžtas orna mentams. rėžtukai, kiti įrankiai, įdomiausias radinys — beržo tošys, kuriose ornamentai atlik ti panašia technika kaip šių die nų spaustuvėse. Rasti ir orna mentų antspaudai (žr nuotr.) Iš karto matyti — profesionalo dar bas. Toki ornamentini fragmen tą pirmas surado R. Mikalaus kas. Iš neįprastų radinių — žmo gaus kaukolė tiesa, be apati nio žandikaulio. kairėj pusėj žaizda: kirsta plačiaašmeniu kir viu ar kalaviju, matyti dvlelu įkirtimų žymės. Manau kad Uni versiteto antropologai papildys savo kolekciją. nes ant šios kaukolės ryškūs kažkokios ilgos požymiai. Pirmąkart Pajautos slėnvle radome ir monetą — brakteatą. (kaldinta tik viena pusė). Grei čiausiai ii kryžiuočių XIII-XIV a. pirmosios pusės palikimas. — Tai gal po tiek radinių ryškėja kokia nors nauja ten dencija ar formuojasi hipotezė? — Tai tik patvirtina ankstes nes hipotezes: susidurta su feo daliniu miestu ir jo kultūra. Matome, kad yra ištisas amati
ninkų kvartalas, masinė gamyba — šimtai vienodų daiktų. O tai Jau nauji puslapiai mūsų krašto istorijai ir materialinei kultūrai bei taikomosios dailės istorijai — Ar nepavargstat nuo tuk i o medžiagos gausumo? — Darbo tempas balsus: nuo 8 ryto iki 23.30. Jei daug radi nių. personalas ir vadovai dir ba iki antros valandos nakties. Vargina ekskursijos. ūkiniai klausimai, daugybė svečių. Ne pamatai. kaip prabėga diena. Naktis lieka apmąstymams: ką turiu padaryti ryt. . . Dar pora metų padirbus be atostogų ir išeiginių galima taip nuslvaryt. .. — Bet mintis apie Kernavės atstatymą dar nepalieka jūsų? — Aš prieš bet koki viso miesto atstatymo projektą. Tai būtų toks pat absurdas, kaip ir Vilniaus žemutinės pilies atsta tymas. nežinant kaip JI atrodė. Miestas gyvas tada, kai jame gimsta gyvena ir miršta žmo nės. Manau, kad reiktų atstatyti fragmentą su sodybomis kad turistai galėtų įsivaizduoti kaip atrodė senoji Kernavė. Tik au tentiški dalykai turi vertę. Jei sugebėsim eksponuoti nors tų pastatų ir gatvių dali, manau, sulauksim didesnio susidomėji mo. Šiuo metu Kernavėje laukia ma naujo istorijos muziejaus. Yra paskelbtas konkursas su kurti pastato projektui bei pa rinkti muziejui vietą. Taigi nau ji radiniai bus eksponuojami ten — Ačiū už pokalbi. Ir fanatiš kų aistrų ateinančiuose sezo nuose. Jolanta NARBUTYTĖ
Gintaro KUDABOS nuotr.
3 Po iškilmingosios dalies kon certavo Universiteto pagrindiniai kolektyvai. Antrąkart šią dieną suskambo Tautiška giesmė. Po to
studentus sveikino ir demokra tiškiausių mūsų kolektyvų atsto vai bei svečiai. Tautvyde SUDELKYTĖ
Rugsėjo 1-ąją sutikome kartu su garbingais svečiais. Iškilmių nuotraukos — Vido NAUJIKO.
Petras BARTKUS
1988 m. rugpjūčio mėn. 2 d. staiga mirė Ilgametis Vilniaus V. Kapsuko universiteto chemi jos fakulteto bendrosios chemi jos katedros docentas chemijos mokslų kandidatas Petras Bart kus. Petras Bartkus gimė 1928 m. vasario mėn. 19 d. Radviliškio raj. Būdų kaime valstiečių šei moje. 1953 m. baigė Vilniaus Pedagoginio instituto gamtos fa kultetą Ir jgyjo blologo-cbemlko specialybę. Baigęs Pedagoglnj In stitutą dirbo Kaišiadorių viduri nės mokyklos direktoriumi. 1954 m. Įstojo Į Vilniaus V. Kapsuko universiteto chemijos fakulteto aspirantūrą. Nuo 195S m. P. Bart kus dirbo chemijos fakultete vyr. laborantu, asistentu, o nuo 1979 m. iki paskutinių savo gyvenimo
dienų — bendrosios chemijos katedros docentu. P. Bartkus parengė nemažą mokslinių straipsnių, o 1971 m. apgynė chemijos moks lų kandidato disertaciją „Man gano nustatymo metodų tyri mas", skaitė pranešimus moksli nėse konferencijose. Doc. P. Bartkus su dideliu nuoširdumu dirbo dėstytojo dar bą. Jis skaitė bendrosios, neor ganinės chemijos paskaitas Ir ve dė laboratorinius darbus nechemljos specialybių studentams. Vadovavo diplominiams dar bams. Kartu su katedros bendra darbiais išleido kelias metodines priemones. P. Bartkus aktyviai dalyvavo fakulteto visuomeninėje veiklo je. Jis buvo ilgametis fakulteto liaudies kontrolės grupės pirmi ninkas, fakulteto „Kovos už blaivybę" draugijos pirmininkas, o taip pat fakulteto „Žinijos" draugijos pirmininko pavaduoto jas. P. Bartkus už ilgameti pedago gini, mokslini darbą ir aktyvią visuomeninę veiklą apdovanotas Lietuvos TSR aukštojo ir specia liojo vidurinio mokslo ministeri jos Garbės raštu, Universiteto Garbės ir padėkos raštais. šviesus velionio atminimas il gai Išliks jo bendradarbių, stu dentų ir visų jj pažinojusiųjų širdyse. CHEMIJOS FAKULTETO DEKANATAS IR VISUOMENINES ORGANIZACIJOS, BENDROSIOS CHEMIJOS KATEDRA
Tarybinis studentas
1988.09.09
PATAISYTA KLAIDA Mirus Vaižgantui ir tiltą pava dinus jo vardu, prie turėklų buvo pritvirtinti J. Zikaro sukurti ra šytojo bareljefai. Pokario — da bar vadinamais, neramiais — metais mūsų tautiečiai juos nu plėšė, o vėliau ir pavogė. Ta čiau niekinant šventoves negali ma išniekinti tikėjimo, o nuplė šiant rašytojo bareljefą, negali ma paminti jo atminimo. Štai ir J. Biliūno tėviškėje paminklinį akmenį iš Zakopanės radome svirne paslėptą. Matyt, nutarimo trūko. O gal rašytojo J. Baltušio, Vilniaus dailės muziejaus direk toriaus R. Budrio, kino opera toriaus A. Digimo, profesoriaus C. Kudabos ar net dailininko, profesoriaus K. Jonyno iš užjū rio, kurie ir ištraukė antkapį į dienos šviesą. Dėkingi esame J. Zikaro duk rai, kuri išsaugojo Vaižganto ba reljefo formas, tad galima buvo išlieti identiškus seniesiams nau jus bareljefus. Svarbus nuopel nas atkuriant, nuliedinant, šven tę surengiant priklauso Vilniaus dailės muziejaus direktoriui R. Budriui. Reikia paminėti, kad senojo tilto vietoje dabar krantus jun gia naujas, tačiau su pirmojo tu rėklais ir senaisiais skydais, nuo kurių ir buvo nulupti bareljefai, o šių metų rugpjūčio 19-tą grą žinti.
Ateinančiais metais švęsime Juozo Tumo-Vaižganto 120-ąsias gimimo metines. Rašytojas ir kunigas gimė 1869 metų rugsėjo 20-tą dieną Malaišių kaime, ne toli Svėdasų. Jis buvo ir yra mylimas tautiečių, saugančių jo gerą vardą, brangų atminimą. Kaip tik todėl ir buvo po rašy tojo mirties suteiktas Juozo Tu mo-Vaižganto vardas Kunigiškių pradinei mokyklai, kurioje mo kėsi dainius. Džiugu, kad Kuni giškių pradinė mokykla restau ruota laukia jau minėto jubilie jaus. Juozo Tumo-Vaižganto vardą jau vėl atgavo tiltas per Švento sios upę ties Žaliosios kaimu. (Utenos—Anykščių raj. riba).
TSKP CK 1988 m. liepos plenu mo nutarime buvo pabrėžta. |oq būtina kardinaliai pertvarkyti visą partijos veiklą, kad parti nio darbo formos ir metodai ati tiktų laikmečio reikalavimus. Ataskaitinė rinkiminė konfe rencija Universiteto partinė|e organizacljole vyks naujomis formomis. Ji prasidės ru<jsė|o mėnesi partinių grupių, fakulte tų. katedrų ir padalinių parti nių organizacijų atvirais atas kaitiniais rinkiminiais susirinki mais. kuriuose svarstant prane šimą ir nutarimą. LYGIOMIS TEISĖMIS GALI DALYVAUTI VI SI PADALINIO DARBUOTOJAI IR STUDENTAI. Diskusijų metų visus kviečiame patelkti savo pasiūlymus, samprotavimus. Universiteto VIII ataskaitinė rinkiminė konferencija įvyks 1988 m. spalio 17 d. Jos metu bus svarstomas ataskaitinis pra nešimas. nutarimas. įvyks parti nio komiteto ir delegatų j Vil niaus m. Lenino rajono partine konferenciją rinkimai. Siekiant, kad partinio qyvenimo klausimų aptarimas vyktų tikrai demok ratiškai, iki Universiteto ataskai tinės rinkiminės konferencilos kviečiame visus Universiteto ko munistus, darbuotojus, profeso rius. dėstytojus ir studentus, formalius ir neformalius susi vienijimus pareikšti savo mfhtils apie Universiteto partinio komi teto struktūrą, jos pertvarkymo tikslingumą, partinio darbo for mas Ir metodus, taip pat pa telkti savo samprotavimus ir kelti kandidatus į Universiteto partini komitetą, kandidatus | Vilniaus m. Lenino rajono parti nės konferencijos delegatus. Savo samprotavimus prašome pateikti atvirų ataskaitinių rin kiminių partinių susirinkimų metu. Universiteto partiniam komitetui. Primename dabartinio parti nio komiteto struktūrą. VU PARTINIS KOMITETAS
Grąžinimo šventėje į susirinku siuosius kreipėsi žinomas daili ninkas K. Jonynas, padovanojęs
į.
Baltušis Ir K. Jonynas prie atkurtų bareljefų.
198S m. išrinkto partinio komiteto narių pareigos:
Sekretorius Sekretoriaus pavaduotojas organizaciniam darbui Sekretoriaus pavaduotojas ideologiniam darbui Sekretoriaus pavaduotojas — Liaudies kontrolės grupės pir mininkas. 5. Karinis patriotinis ir fizinis auklė llmas 6. Kuratorių darbas, pirmakursiu adaptacija 7. Partinis politinis švietimas, ateistinis auklėjimas, metodolo ginių seminaru taryba 8. Kultūrinis ir estetinis auklėjimas 9. Kontrpropagandinis darbas 10. Lenininė įskaita, visuomeninė politinė praktika. vaizdinė propaganda lj. Studentų visuomeninės organizacijos, klubai, darbas su Jau nais komunistais 12. Akademinis darbas 13. Profsąjungų veikla, soc. lenktyniavimas, šefavimas ir darbi nis auklėjimas 14. Ūkiniai reikalai 15. Mokslinis darbas 16. Spaudos platinimas ir sieninė spauda 17. Auklėjamasis darbas bendrabučiuose 18. Kovos su girtavimu komisija 19. Kadrų reikalai 1. 2. 3. 4.
Fakultetų, katedrų ir padalinių partinių organizacijų ataskaiti nių rinkiminių susirinkimų grafikas 1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. 9. 10. 11. 12. 13. 14. 15. 16. 17. 18. 19. 20. 21. 22. 23.
NEUŽMIRŠKITE
Matematikos fak. Fizikos fak. Chemijos fak. Gamtos fak. Medicinos fak. Gydytojų tobulinimosi fak. Istorijos fak. Filologijos fak. Pramonės ekonomikos fak. Prekybos fak. Ekonominės kibernetikos ir finansų fak Teisės fak. TSKP istorijos kat. Mokslinio komunizmo kat. Filosofijos kat. Politinės ekonomijos kat. Tarpfakuitetlnė politinės ekonomijos kat. Fllos. ist. ir logikos kat. Mokslinio ateizmo kat. Fizinio auklėjimo kat Karinė kat. Mokslinė biblioteka Administracija
09.28 09.19 09.06 09.21 09.28 09.28 09.28 09.28 09.28 09.28 09.28 09.21 09.19 09.26 09.24 09.19 09.19 09.28 09.28 09.19 09.28 09.23 09.28
16 15 15 16 16 15 16 17 15 16 16 15 10 10 11 15 15 15 11 10 16 15 16
vai. vai. vai. vai. vai. vai. vai. vai. vai. vai. vai. vai. vai. vai. vai. vai. vai. vai. vai. vai. vai. vai. vai
J. Biliūno paminklinis akmuo išvysta dienos šviesą. Netgi be nutarimo! Autoriaus nuotr.
Kur gauti vadovėlį? Vyresniųjų kursų studentai žino, o pirmakursius norime informuo ti, kad specialybių vadovėliai, metodinės priemonės komplek tuojamos ir išduodamos fakultetų bibliotekose. Nuo šių mokslo metų, kad būtų patogiau studen tams, į fakultetų bibliotekas per duodami ir visuomeninių mokslų vadovėliai, kurie anksčiau buvo abonemente. Dabar mūsų skaity tojams nereikės vienus vadovė lius imti iš savo fakulteto biblio tekos, o kitų eiti į abonementą. Tačiau reikia pasakyti, kad vi suomeninių mokslų vadovėlių šiandien neturime pakankamai ir negalime šimtu procentų aprū pinti jais studentus. Dalis vado vėlių jau labai seniai išleisti, to dėl susidėvėję (o ir ne be mūsų skaitytojų „pagalbos“), trūksta puslapių, dalis jau ir moraliai pasenę. Todėl jx> stropiai lanko mų visuomeninių mokslų paskai tų, kurios šiemet, matjrt, bus ypač įdomios ir aktualios, stu dentams dažniau teks lankytis visuomeninių mokslų, bendrojoje ar savo fakultetų skaityklose, kur vietoje visada bus galima gauti ne tik vadovėlius, bet ir visą reikalingą papildomą litera-
Pastaruoju metu spaudoje daug rašoma apie literatūros perkėlimą iš specialiųjų fon dų į bendruosius, šis proce sas intensyviai vyksta ir Uni versiteto Mokslinėje bibliote koje. Tačiau tai didelis dar bas, nes literatūra Iš naujo rekataloguojama, sistemina ma ir tik tada perkeliama į bendrąsias skaityklas. Nežiū rint visų sunkumų ši literatū ra išduodama skaitytojams. Laikini katalogai yra skaityk loje Nr. 3. turą. Ateityje, naujai išleidžia mais visuomeninių mokslų, kaip ir specialybių vadovėliais, nuo lat bus papildomi visų fakulte tų bibliotekų fondai. Na ir pabaigai maža „smulk mena" — pasinaudoję vadovė liais, neužmirškite laiku juos grąžinti į biblioteką! Pagalvokit, kad tuo metu, kai jūsų nenaudo jamas vadovėlis dulka lentyno je, jis gali būti labai reikalingas kitam skaitytojui. Daiva LEVINSKTENĖ Centrinio abonemento vedėja
11 lieuą po pietį* apie ketvirtą va? Kiev*. ky
landą,
i
yamž: j-efc'c forteralfrr„
PRATĘSTI STUDENTŲ PAŽYMĖJIMŲ
informuoja, kad rugsėjo mėnesiui yra kelialapiai:
1. Į sanatoriją „Likėnai'* nuo 09.05 2. Ambulatoriją .Druskininkai" " nuo 09.09
3. Į sanatoriją „Osetija“ nuo 09.14 Kreiptis į studentų prof. komitetą te!.: 62 60 04.
Dingusį studento pažymėjimą Nr. 8711128, išduotą MaF studen tei Evai KOZLOVSKAI, laikyti negaliojančiu. Dingusj studento pažymėjimą Nr. 8711111, išduotą MaF studen tui Virgilijui CEPONKUI, laikyti negaliojančiu.
Dingusį studento pažymėjimą Nr. 8711175, išduotą MaF studen tui Vyteniui UMBRASUI, laiky ti negaliojančiu. Dingusį studento pažymėjimą Nr. 851555, išduotą FF studentui Viliui GAIDELIUI, laikyti nega liojančiu.
Vilniaus V. Kapsuko uni versiteto filologijos fakulteto dekanatas ir vokiečių kalbos katedra nuoširdžiai užjaučia kolegę Ireną NORKAITIENĘ dėl motinos mirties.
STUDENTŲ PROF. KOMITETAS
valdybos pirmininkas prof C. Kudaba. Gintaras KUDABA
Lietuvai savo kūrinių kolekciją. Kultūros fondo vardu sveikinan tį ir skatinantį žodį tarė fondo
fek, Šllvlna*
panka*, bet
ir*
k iri
SU---------------- --------------- -----------
Ofsetinė spauda, spaudos lankas. Tiražas 4500 Užs. Nr. 1894 Spausdino LKP CK leidyklos spaustuvė, Vilnius, Kosmonautų pr. 00. Redakcijos adresas; 232734, Vilnius, Universiteto 3, „Tarybinis studentas“. Telefonas; 61-11-79. •CosercKMH cry^enTs — opran napmoMa, perropaTa, soMBTera omcomoas, npotjmoMa opAenos TpyAosoro Kpacnoro snaMenn s Ąpy*6u napoAos BnAsmoccnoro ynsnepcnreTa nu. B. Kancynaca. Bnumoc. PeAaicrop A. Auninrac. Ha aktobckom raune.
Redaktorius A. LIPŠTAS