-
....
rv
' r..iifciiiMfMiiii*
i
Sveikiname visus pirmakursius ir linkime sėkmingo darbo mūsų universitete
i.A ... j» \^/
. i
------- >------
VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO PARTINIO BIU RO, REKTORIATO, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS
Tokių mes laukėme
1954 metų vasara. Algiman tas išvažiuoja pasisvečiuoti pas gimines į kaimą. Gaivus oras, daržovės vaisiai. . . Bet ne SALINTI TRŪKUMUS tai tinkamai aprūpinti moksli JŪSŲ STUDENTAI — vien tai rūpėjo šešiolikame ne aparatūra. Bibliotekos ir LIAUDIES VAIKAI deja, ne visi tai supran čiu!, sėkmingai išlaikiusiam skaityklos nuolat papildomos ta. Bet, Dalis studentų nemaža gra aštuntosios klasės egzaminus. iandien Vilniaus Valstybi- naujausia tarybine ir užsieni žaus laiko praleidžia tuščiai, Visi dirba — tai kaip čia dy i V. Kapsuko v. universite- ne literatūra. Liuoslaikiui pra per nustatytą laiką neįsisavina kaduoniausi? Ir Algis kiekeikšminga diena. Jis, kaip leisti studentams atidarytos mokymo plane nurodytų spe vieną dieną eina į tos Tarybų Sąjungos aukš- tinkamos sąlygos dalyvauti me cialybės dalykų. Pavyzdžiui, >s mokyklos, pradeda nau- ninėje saviveikloje ir užsiimi per praėjusią pavasario egza laukus drauge su us mokslo metus. Iš miestų nėti sportu. sesiją 144 studentai kitais „Tarybinės Universitete plačiai išvysty minų :aimų, iš toliamiausių res(5,5%) gavo nepatenkinamus' aušros” kolūkie ikos kampelių susirinko į tas moksllnis-tiriamasis dar pažymius, praėjusiais mokslo čiais. Laikas bėga bas. Ypač sėkmingai mokslo ersitetą apie pusketvirto metais iš universiteto išstojo tančio šaunaus jaunimo. — tiriamąjį darbą dirba fizi apie 100 studentų, iš jų žymi greitai, įdomiai, — darbininkų, kolūkiečių kai, chemikai, medikai, ekono dalis buvo pašalinta už nepa linksmai. Per llėirnautojų vaikai, kuriems mistai, lituanistai. Be dauge žangumą, už drausmės laužy pos mėnesį į Algio bų valdžia plačiai atvėrė lio išleistų monografijų uni mą, už netinkamą elgesį ir pan. Bernoto knygelę s į šviesesnį gyvenimą, pa- versitetas sistemingai leidžia Šių metų pavasarį 56 diplo įrašomi 48 darba ė juos įsigyti garbingoje mokslo darbus. Vis popullaresmantai, t. y. 10%, neišlaikė dieniai. nė darosi ir studentų mokslislo šventovėje — universiPrabėgo metai, Baigta ir valstybinių egzaminų. Sis fak n ės draugijos veikla. relkalingų žinių devintoji (tada Algis pagrin tas liudija apie jų blogą daly artu su savo vyresniaisiais PUIKIOS DARBO kinį pasiruošimą. Ir tai dar ne diniu savo uždaviniu laikė mo gals gausus naujai priimPERSPEKTYVOS viskas. Kai kurie baigę uni kymąsi). Vėl vasara. Nuobodi į universitetą studentų STUDENTIJAI versitetą jauni specialistai, o s šiandien stoja į darbą tokių praeitais mokslo metais jį būtų, jei tarp išsimėčiusių tis pasirinktai specialybei Mūsų bestudijuojantis tary- buvo apie 40, iš viso nesutiko Kuršėnų miestelio namukų ne i garbingame universitete, blnls jaunimas tunl aiškią atei me lietuvių tautinės kultū- ties perspektyvą. Tuo jis iš dirbti savo specialybės darbo rastum sau užsiėmimo. Bet Al ildinyje. esmės skiriasi nuo buržuazijos ten, kur jie reikalingi, kur yra gis ne toks. Jį vilioja fabrikai, tarnybos, kur jų laukia liau irybų valdžia Vilniaus šalių studentijos. Kiekvienam dis. . . O daugelis iš jų per gamyklos. .. Šią vasarą jis ei mūsų šalies aukštosios mokyk ersitetą pavertė tikra kal5—6 mokymo bei auklėjimo linis darbininkas Kuršėnų plyukštai kvalifikuotų nacio- los absolventui yra garantuo universitete metus naudojosi tų-šlferlo fabrike „Daugėllai”. lių kadrų, reikalingų vi- tas darbas pagal įsigytą spe stipendijomis ar bendrabu sparčiai besivvstančio cialybę. Mūsų šalies aukštosios čiais. Tačiau, pasirodo, jie gy Kiekvieną rytą Jis skuba dar i respublikos liau jas ūkio mokyklos dar nespėja paruošti veno ir mokėsi tik sau, lyg ban. Dirba sąžiningai, stropiai, ultūros šakoms. Vilniaus ir pateikti liaudies ūkiui, kul buržuazinės santvarkos savl- bet vieną dieną vidurių šiltinė ersitetas, kasmet plėsda- tūrai, švietimui tiek specialis ninkjškl auklėtiniai. . . paguldė jį į patalą. Kai Algis specialistų paruošimą, pra- tų, kiek, jų reikalinga, nors Tai liudija apie tam tikros grįžo iš ligoninės, Jo klasės išleistljjp 560 — 600 dip- specialistų kasmet paruošiama studentų dalies idėjinį-polltinį draugai jau suvedinėjo pirmo ntų per metus ir per visą vis daugiau. Pavyzdžiui, vien mokytojų, nesubrendimą, apie kapitalisti ketvirčio rezultatus. Pasivyti finį laikotarpį jau paruospublikai apie penkis tūks- baigusių aukštąjį mokslą, ku nės santvarkos ir buržuazinės — sunku, o ir namuose reika us aukštąjį mokslą baigu- rie turėtų užimti laisvas vietas ideologijos gana žymias nuo aunų specialistų, kas dvi- ar pakeisti nekvalifikuotus sėdas jų galvose, tokias nuosė lingos darbo rankos. Taip ir i viršija visų Lietuvos musų respublikos mokyklų mo das, kurios neleidžia blaiviai pasiliko Algis dirbti „Daugė:ųjų mokyklų absolventų kytojus šįmet Lietuvos mokyk suprasti mūsų liaudies intere lių” fabrike prie vandens pom ių buržuazijos valdymo loms trūksta apie 8000. Ypač sų ir ištikimai savo mokslu bei pos. Stojo į vakarinę darbo is per ištisus dvidešimt trūksta kvalifikuotų fizikos ir sugebėjimais tarnauti jai. matematikos mokytojų (apie Draugai! Pradėdami naujus jaunimo mokyklą ir greitai tinkamai su respublikos 3000), o taip pat svetimų kal mokslo metus visi turime ge pasivijo naujus klasės drau rai įsisąmoninti, kad universi gus. Ne tik pasivijo, bet ir klais šįmet, palyginti, di- bų mokytojų. Labai didelis trūkumas yra tete kadrai ruošiami tarnauti konkurso tvarka, į Vil- aukštąjį pralenkė: klasėje buvo pir mokslą baigusių eko liaudžiai, dirbti visose liaudies muoju mokiniu. universitetą buvo priim nomistų. Iš turimų šįmet res ūkio, kultūros bei švietimo ša to naujų studentų. Be to,t Ir dirbdamas fabrike, ir dudentų priimti studijuo- publikoje apie 800 etatų, ku kose, — ten, kur Jie reikalin iakivaizdlniu būdu. Dau- riuos turėtų užimti ekonomis gi. Tarybiniai specialistai visas ia šįmet priimta į ekono- tai su aukštuoju mokslu tik savo jėgas turi atiduoti šiam 5 (105), į fizikos-matema- apie 500 etatų užima asmenys, kilniam tikslui. Visi turime ir medicinos specialybes baigę aukštąjį mokslą. Be to, daugiau atkreipti dėmesį į kū mūsų respublikoje dar trūksta rybinės iniciatyvos išplėtimą, 5). ir daug medicinos darbuotojų. žymėtina, kad šįmet žy- Vien tiktai esamų ir naujai žymiai pagerinti savarankišką daugiau priimta į univer- steigiamų medicinos įstaigų darbą, sustiprinti darbo draus darbininkų ir kolūkiečių sukomplektavimui kasmet rei mę, pakelti darbo našumą ir Pirmomis vasaros atos — iš viso 68%. Šįmet kalinga po 350—400 naujų pasiekti kuo geriausių rezulta togų dienomis musų uni tų moksle, studijose, jaunieji studentai yra gydytojų. versitete lankėsi Birmos Jeigu mes dar glaudžiau su ai vyresni, daug daugiau sąjungos parlamentinė Pažymėtina, kad ir kitų sitelksime į darnų kolektyvą, Indę, negu ankstyvesniais aukštąjį mokslą baigusių spe delegacija. Delegacijos s. nes beveik ketvirtoji cialistų respublikoje yra dar visą savo energiją nukreipsi vadovas Takin Tein f priimtų studentų dalis didesnis trūkumas, negu vidu me į kūrybišką darbą, tinka Maung panoro pasakyti atėjo į universitetą ne iš tiniškai Tarybų Sąjungoje ir mai panaudosime tarybų val keletą žodžių mūsų stu džios suteiktas studijavimo bei klos suolo, o iš gyvenimo, daugumoje broliškų respubli dentams, jaunimui. kmi daugiau kaip dviejų kų. Visų rūšių specialistų, bai darbo sąlygas, mes pasieksime Spausdiname jo laišką: tarnybinio darbo stažą ir gusių aukštąjį mokslą, kaip dar geresnių darbo rezultatų, Šiandien mes aplankėme Vil havę Tarybinėje armijo- rodo statistiniai duomenys negu iki šiolei. niaus universitetą. Universiteto 1000 gyventojų Tarybų SąLeiskite, pradedant naujus Rektorius papasakojo mums vie vidutiniškai tenka mokslo metus, visų vardu už nos seniausių mokyklų istoriją, tikrinti mūsų partiją ir vyriau nušvietė jos vystymosi kelią. [studentai ir neakivaizdiMes matėme dar monarchijos sybę, kad visas Vilniaus Vals pdu 2100 studentų. To o Lietuvoje tik 6,5. tybinio V. Kapsuko vardo uni laikų pastatą. Rūmų, statytų kiu vien tik Vilniaus uni500 metų, dailė ir architek Nesumažinus jaunų specia versiteto mokslo personalas ir prieš , pte studijuojančių skai- listų ruošimo tempų 1960—61 studentai, visas universiteto tūra padarė mums didelį įspūdį. , tymiai viršija visų bur- metais, pavyzdžiui, dar truks darbuotojų ir studentų kolek Man labai patiko bibliotekos Įės Lietuvos aukštųjų fizikos ir matematikos mokyto tyvas šiais metais — Didžio- direktorius, kuris sėkmingai tvar < flų studentų skaičių kar jų su aukštuoju mokslu apie sios Spalio socialistinės revo- ko daugiau kaip pusantro milijo . imus. 1500, svetimų kalbų mokytojų liucljos jubiliejaus metais, — no i knygų. Žinoma, bilioteka yra p'bų valdžia sudarė pui- — apie 500, ekonomistų — padvigubins savo pastangas studentijos mokslo židinys. Nie : Rlygas studentų moky apie 1200, gydytojų — apie ruošiant socialistinei tėvynei kas negalėtų paneigti, kad tau . to’ gyvenimui. Didžioji 1000 ir t. t. Taigi, kiekvieno reikalingus didžiai kvalifikuo tos ir šalies progresas priklauso [tų dauguma — apie studijuojančio ateities perspek tus specialistus, tvirtus kovo nuo jos literatūros. O tie, kurie literatūrą, biliotekose r~ gauna stipendijas, gy- tyva aiški — jo laukia darbas, tojus už liaudies gerovę, už to- studijuoja . keruose bendrabučiuose, laukia liaudis. Tik reikia iš lesnį ekonomikos, mokslo ir jau j randa susistematintą medžia Įasl papigintose studentų naudoti sutelktas sąlygas ir kultūros išvystymą, už tai- gą , ir gali sėkmingai mokytis. ■lose. Studentų darbui tinkamai sunaudoti laiką spe ką, demokratiją ir komunizmą. Norėti reiškia galėti. Brangak 1 laboratorijos ir kabine- cialybei įsigyti. Linkiu sėkmingo darbo! meniai ir deimantai gali būti
Birmiečiai aplanke universitetą
Cnfda^ri UnltVer,S,ite^
------- *-------
Nr. 21 (260) ♦ 1957 m. rugsėjo 6 d. Penktadienis. > Kaina 20 kap.
Rektoriaus J. Bulavo pranešimo iškilmingame mokslo metu atidarymo akte
SIAME NUMERYJE SKAITYKITE: * apie mūsų naujuo sius draugus * apie vasaros atos togas * išvadas iš aukštųjų mokyklų spartakia dos.
gerai mokydamasis, Algis dar rasdavo laiko padėti atsilie kantiems klasės draugams, ak tyviai dalyvauti visuomeninia me mokyklos gyvenime, reda guoti klasės sienlaikraštį. O kadangi jis turėjo menininko gabumą, jo ieš kojo, kai reikėjo ką nors apipavida linti. Metai, kiti. Ir Algio rankose brandos atestatas. Jame tik du ket vertai — iš lietu vių ir rusų. Visus kitus dalykus Al gis mokėjo labai gerai. Algimantas pasuka i univer sitetą. Nors jam tik devynioli ka metų, Algis ateina su dvie jų metų darbo stažu. Pagaliau tai ne taip svarbu — jis gerai laiko stojamuosius egzaminus. Labai ilgos dienos, kai lauki pranešimo — priimtas ar ne priimtas. Bet štai ir jis. Algis — Chemijos fakulteto I kurso studentas. Ir norisi pasakyti visiems, kurie dar galvoja apie mūsų universitetą, kad mes laukiame tokių kaip Algis. E. VAIČIŪTE
PIRMOKO Atvažiavau. Apsigyvenau bendrabutyje. Su draugais dar nespėjau gerai susipažinti. Buvo, tiesa, proga pirmas pa žintis užmegzti mokslo metų atidarymo vakare. Tačiau man, kaip ir daugeliui pirmokų, ne pasisekė į jį patekt) — mat, vyresniųjų kursų studentai sa lę užpildė. Labai įdomu paskaitose. Dėstytojai nurodo literatūrą
Iš charakteristikos
.. .Labai domisi sportu. Yra pasiekusi gerų rezultatų. Daug treniruojasi lengvoj atletikoj. Nuo 1955 metų priklauso respub likos rinktinei. Kiekvienais me tais dalyvavo respublikinėse var žybose. o 1956 metais Tautų Spartakiadoje Maskvoje. 1956 m. jai priklausė respublikinis rekor das ieties metime ir rutulio stū mime. Turi antrą sportinį atsky rį. Gerų rezultatų yra pasiekusi ir dviračių, slidinėjimo sporte, bei žaidimuose. Visą laisvalaikį praleidžia mokyklos stadione. Yra labai gero elgesio, draus minga, tvarkinga mokinė, links ma, draugiška, mylima kolekty ve. .. Molėtų raiono Giedraičių vi durinė mokykla Klasės vadovas P. S. Stankevičiūtė Teresė, kuriai išduota ši charakteristika, mokosi mūsų universitete, Eko nomikos mokslų fakulteto pir mame kurse.
REPLIKA savarankiškam darbui. Rodos, griebtum, ir skaitytum. Tuo la biau, kad jaučiasi, jog nepra dėjus dlrbti'~T>^karto, vėliau sunku įeiti į vėžes?' O ir laiko po paskaitų yra. Deja, nėra skaitytojo bilieto, nei studijų knygelės, nei ko nors pana šaus, pagal ką galėčiau gauti knygą mūsų bibliotekoje ar skaitykloje. Taigi ir eina lai kas be naudos.
pavogti, o mokslo žinios niekad nežūsta. Jaunimas turi būti ateities vavu. Jis turi jausti atsakomybę už savo kraštą, jis turi mo kytis, kad būtų nau dingas savo kraštui. Tik tie, kurie atkak liai studijuoja, gali tarnauti savo liaudžiia ir savo kraš tui. Teklesti Lietuvos liaudis!
—u,) ue.ma
V
Kai degė festivalio ’ugnys Tur būt, neapsiriksiu tvir tindamas, kad mes, ansamb liečiai, šią vasarą praleidome įdomiausiai ir turiningiau siai. Lygiai mėnesį prabuvo me mūsų šalies sostinėje Maskvoje, kur dalyvavome Visasąjunginiame Ir 6-me Pa sauliniame jaunimo Ir studen tų festivalyje. Mums teko dldžiulė garbė — atstovauti lleliaudies meną šioje pa-
J karnavalą. Veidai susirūpinę
Ansamblis koncertavo pasaulio jaunimui saulinėje jaunimo grožio ir draugystės šventėje. Supran tama, kad tai mus įpareigojo nepaprastai gerai pasiruošti, nes įvairių pasaulio šalių at stovai stebėdami mūsų koncer tus susidarys nuomonę apie Lietuvą, jos kultūrą, pagaliau apie patį universitetą. O mums norėjosi, kad ši nuomo nė būtų kuo geresnė, kuo aukštesnė. Mums labai džiugu, kad vi sas į mus dėtas viltis pateisi nome Ir grįžome iš festivalio su aukso medaliu ir laureato žetonais atlapuose. Tai lštlkrųjų aukštas mūsų nacionali nio meno, mūsų sugebėjimų, mūsų triūso įvertinimas. Dvi savaites Maskvos aikš tėse, stadionuose, gatvėse, teatruose ir klubuose girdėjo si viso pasaulio tautų kalbos ir juokas, skambėjo dainos, mirguliavo įvairiaspalviai dra bužiai, milijonai Jaunų šir džių, kupinų džiaugsimo Ir lai mės, tarsi aidas kartojo: ,.Tai ka! Draugystė!”. Taip, festiva lio dienomis šie du žodžiai bu vo ta gija, kuri jungė visus, kuriems talkos Ir draugystės idealai brangiausi pasaulyje. O kam Jie nebrangūs! Visi, kas tik atvyko į šią šventę, laikė savo pareiga pirmiausiai ištarti žodžius: ,,Mlr 1 družba", kurie Maskvos aikštėse Ir gatvėse atstodavo pasisvei kinimą, ištisą pokalbį. Mūsų ansambliui festivalio dienomis teko labai daug kon-
certuotl. Kadangi buvome slog uždega, kaip tada nesiįtiauktl į Tarybų Sąjungos džiaugti, nesišypsoti. delegacijos sudėtį, tai koncer Su pasididžiavimu reikia tų dar labiau padaugėjo. Pa pasakyti, kad mūsų ansambliu sitaikydavo atvejų, kada kele draugai Iš visų pasaulio kraš tą dienų iš eilės nenusivllkda- tų žavėjosi ir stebėjosi. Jiems vome tautinių drabužių. Ta nepaprastai patiko lietuviškos čiau niekas Iš mūsų nuovargio melodingos, skambios, dainos, nejuto. Ir suprantama, argi milžinišką pasisekimą turėjo džiaugsimas vargina žmogų! mūsų lyriški, turiningi ir taip Anaiptol, jis tik dar labiau lengvai suprantami šokiai, di pakelia nuotaiką, duoda neiš džiulio susidomėjimo susilau senkamų jėgų. O juk kiekvie kė liaudies instrumentai, be nas koncertas, kiekvienas su galiniais pagyrimais buvo pa sitikimas, kiekvienas nepažįs lydimi musų tautiniai drabu tamo, bet nuoširdaus draugo žiai. Paprastai po kiekvieno rankos paspaudimas džiaugs koncerto prie mūsų prieidavo mu užliedavo krūtinę. Ir kaip būriai įvairiausių jaunuolių. nesidžiaugti, kai aplinkui ma Jie Ilgai čiupinėdavo mūsų tai tiek laimingų veidų, tiek margaspalves prijuostes, pla gerų draugų, kada junti, kad čias vyriškas juostas, klausi tavo daina jaudina žiūrovus, nėdavo kaip Jos pagaminamos, muzika žavi juos, o šokis tie- Ir nelabai norėdavo tikėti,
kad bevelk kiekviena kai mergaitė Lietuvoje moka kią juostą Išausti. O stebėdavosi užsieniu mūsų ansambliu dėl to, I tai ne profesionalinis, o i dentų-mėgėjų kolektyvas, kur mes gauname pinigų š kiam ansambliui Išlaikyti dažnai klausdavo jie. Kai i atsakydavom, kad mumis ri naši vyriausybė, valdžia, paprastai atsakydavo: „O, Jus gera valdžia. Pas mus nėra”. Ir papasakodavo, į jų šalyse, kur valdžia kap lįstų rankose, studentais vi kai nesirūpinama, kad tik ža dalis gauna stipendiją, ; apie tokių, kaip mūsų samblis, saviveiklininkų kol tyvų sukūrimą belieka tik s joti. Ištikrųjų, lygiaverčių lektyvų festivalyje buvo 1; nedaug, o Ir tie daugiai profesionaliniai. Ir iš viso našaus pobūdžio liaudies sambllal užsienyje retai pasitaiko. Dėl šios priežas 6-jo Pasaulinio festivalio į kursuose liaudies dainų ir kių ansamblių varžybų m vo. Mes labai apgailestavo kad negalėjome išmėginti gų pasaulinėse varžybose visos eilės žiūrovų nuomi tokiose varžybose būtume l pat aukšto įvertinimo susi kę. Apie šią neužmirštamą ši tę trumpai papasakoti neį noma. Norint sukurti r apytikslį festivalio vali reiktų ištisos knygos, ištl poemos. R. Kubilius Ansamblio dalyvis
t
SUSITIKIMUOSE SU UŽSIENIEČIAIS
— Už tėvų žemę — sudaužė taurelę Urugvajaus Antanas Sausys su mūsų ansamblio vadovais.
lietuvis
Viena iš festiva„ligų" (be keiti mosi ženkliukais) autografų manija. Ja apsikrėtė ir mer gaitės Iš Olandijos.
Festivalyje suomius ir mus skyrė ne limonado buteliai.
Baltijos
Draugai, pažįstami universite savąjį IKP nario bilietą. Jis dar te manęs labai dažnai klausia, bininko sūnus, dirba ir kartu kaip atrodo užsienio studentija. studijuoja. Stipendijos universi Kadangi man teko dalyvauti VI teto studentai negauna. Už Pasauliniame jaunimo festivaly mokslą reikia mokėti 70 tūkstan je ir susitikti su keliais šimtais čių lyrų į metus. Už knygas, są užsienio studentų — kelių de siuvinius, naudojimąsi bibliote šimčių šalių atstovais, — tai pa komis, už butą ir už šviesą sistengsiu šį tą papasakoti. išeina dar 70 tūkstančių lyrų. Pamenu žemės Ūkio parodoje O kur dar išlaidos maistui ir TSRS ir Italijos delegacijos su aprangai, kinui ir teatrui? sitikimą. Prie staliuko užsimez Tuo tarpu kai vidutinis darbi ga įdomūs, draugiški pokalbiai. ninko uždarbis 35 tūkstančiai /Iš sėdžiu ir kalbu su Bolonijos lyrų į mėnesį. Taigi, kad studen universiteto filologijos fakulteto tas galėtų mokytis, jis turi tu III kurso studentu. Jis moka tik rėti pajamas nemažesnes kaip 7 kelis žodžius rusiškai, bet mūsų mėnesių vidutinio darbininko rankose bloknotėliai ir rusų-ita- atlyginimą į metus. Tai aišku, gali studijuoti tokiame uni lų kalbų žodynėlis; taigi, žody kas versitete (1000 lyrų — 6,5 rub.). nėlio, pieštuko ir gestų pagalba Mano naujasis draugas daro iš susikalbame. Jis klausia apie vadą, kad ir sunku, bet mokytis mūsų universitetą, aš jam pasa galima, nes, aiškina jis, jei nori koju ir klausiu jį apie Italijos mokytis, tai gali dirbti, ir jei studentų gyvenimą. Jį labai ste gauni darbo, tai laisvalaikis — bino, kad mes gauname stipen studijoms. Jis skundžiasi, kad dijas, kad nereikia mokėti už baigęs universitetą turės eiti į mokslą, kad yra puikūs, pigūs kariuomenę, o po to ieškoti dar bendrabučiai. Ir nenuostabu. Bo bo. Nes darbas baigusiems uni lonijos universitetas didelis, turi versitetą neužtikrinamas. Atsi apie 12 tūkstančių studentų. Sia sveikindamas paprašė perduot me universitete yra ir Italijos karštus linkėjimus ir sveikinimus komunistinio jaunimo federaci mūsų universiteto studentijai, jos grupelė, kurios eilėse apie dėstytojams nuo Bolonijos uni 600 komjaunuolių. Mano pašne versiteto studentų. Tiesa, įdomi kovas su pasididžiavimu rodo smulkmena — mokslo žinių įver
tinimas ten pravedamas pažymių sistema nuo 15 iki 30 (ne nuo 1 iki 5). Teko kalbėti su Wėst-Afrikos studentais, kurie mokosi Vakarų Europos universitetuose. Dauge lis jų — tai vietinių negrų biz nierių vaikai. Maža dalelė stu dentų negrų mokosi savų valsty bių sąskaita, o dar mažiau dar bininkų ir valstiečių vaikų. Dalyvavau tarptautiniame stu dentų — geografų susitikime, į kurį atvyko 27 šalių atstovai. Dauguma užsienio studentų la bai domisi savo specialybe, bet apie jų bendrą išsilaisvinimą aš susidariau blogą nuomonę. Jie, ypač Vakarų Europos ir JAV studentai, nematę nei vieno tary binio filmo, niekada negirdėjo Puškino, Gorkio vardų, retas ku ris klausė Čaikovskio muzikos. Apskritai, labai mažai žino apie Tarybų Sąjungą. Ir tas nenuo stabu, nes, pavyzdžiui, Sefildo universiteto geografams apie TSRS skaito tik vieną semestrą, ir tai kas mėnesį vieną paskaitą. Taigi, jiems mūsų gyvenimo tik-' rovė buvo kažkas lyg ir nelauk to, pritrenkiančio, nes pagal jų ankstesnį supratimą mes nebuvo-
Jūs ne Ivas Mintanas? (susitikom su prancūzais).
me žmonės, kurie mokame ji tis, šokti, dainuoti, linksmi Be to, jų supratimu visi Ti gyventojai — rusai. Manydavau, kad Vakarų £ pos studentai kultūringumo] žvilgiu tikrai bus pamoki pavyzdys, bet, deja, labai </d teko raudonuoti už juos. Pen sitikimus su Belgija, Anglijai liaus metu Kremliuje ir aplai visur festivalio metu galimai vo matyti, kai svečiai — d niečiai salėje rūko, net i nuorūkas ant grindų. Kiša! į karstų groteles Kremliauį boruose, vaikšto po gėlynus! sur labai laisvai jaučiasi. 1| ne visi, bet gana didelė dal\ tai krito į akį ne man tud o visiems mūsiškiams. Festivalyje mes galėjome vai keistis savo nuomone, d ti vienas kitą, ir užsienio s:l pamatė tikrą tarybinį gyveni Jie savo akimis įsitikino būtį zinės propagandos apie £| neteisybe. įsitikino (<<1 TSRS politika. Iš festivalio! soliutinė dauguma užsienį išvažiavo Tarybų Sąjungos į gaiš. K SŪPAUSIU GMF IV k. stud
Toli saulėtas Uos Lietuvos, bet sų širdys plakė kartu.
ai bėgo vasara smagi Kazachstano rašo: l URSO MATEMATIKAMS L/j draugai! \skite Jus visus nuoširdžiai, irdžiai pasveikinti su PirmąLsėjo. Sį kartą ji mums ligai brangi, nes po tiek n ji daugeliui pirmoji, neateisim į tą nuostabią . kuri vadinasi klase arba
■mes jums dabar be mūsų, i jos palinkėsime gyvu žo-
ARIENB
PAMĖGOM TAUTOSAKĄ — Gal padainuotumėt ką? Taip dažniausiai studentai užbaigia savo kalbą su kokia nors senute ar senučiu. Prašy mas nedrąsiai nuskamba, o akyse viltis: kad tik neatsisa kytų! Žilagalvė senutė prade da dainuoti, o pora Jaunų gal vų skubiai palinksta ant popie riaus, keturios paskaitas konspektuot įpratusios rankos pa punkčiui užrašinėja dainas viena po kitos. Daug dainų, gražių, senoviškų padainavo mums Veisėjų rajone. Ir pasa kų pasekė, ir apie senoviškas vestuves papasakojo, kai dar
KURSO DRAUGAI
VRSO ŽURNALISTAMS t ikiname visus antrakursius Itrakurses žurnalistus, lai tai susirinkusius į visas au\ijas ir linkime sėkmingų L studijų metų! tilSKYRĘ ŽURNALISTAI Izachijos TSR tkvčetavo sritis tnferopolio tarybinis ūkis
kraičius kubiluose veždavo, kai jaunamartę apraudodavo, ne vienas ir knygnešių, kaimo „daraktorių” laukus prisimi nė. . . Visa tai senovė. Dabar gi kai gražiosios Dzūkijos kal nelius traktoriai nuaria, čia visi kolūkiečiai. Ir naujų dainų klausėmės. Pamėgom tautosaką, dažnas iš mūsų turbūt mintyse pasi žadėjo visada ją rinkti. Nau dinga ir labai įdomu! Tautosa kos ekspedicijos ilgai neužmir šim! S. RAMUTĖ
DO
ELEGIJA
gamta ir gydomieji šaltiniai buvo suvilioję R. Vagnerį. Jte rlnls daugiaaukštis miestas. svajojo čia pastatyti savo teat Sunkūs monumentalių formų rą, kuriame galima būtų atlik fasadai, masyvūs portikai, ko ti jo grandiozinę trilogiją „Ni lonados, stilizuoti egiptiečių belungų žiedas”. Cla ne vieną reljefai, arabeskos, — visa penklinę išmargino Listas ir tai vėlyvasis XIX a. prancūzų Vėberis, Strausas ir Leonkovaklasicizmas. Nesunku suvokti Uo. Gydėsi Gorkis. Apie šiuo* užuomazginlus eklektikos vardus pasakoja memorialinės lentelės prie namų sienų. bruožus. 1823 metai6 paskutinį kartą 18 amžiaus pradžioje šiose vietose buvo vien miškai ir „meilės ugnys ir troškimai" pelkėti tarpekliai, po kuriuos atgaivino didįjį Gėtę, Septy klaidžiojo pamaldūs vienuoliai niasdešimties metų senuką iš netolimo- Teple vienuolyno. bestingstantis kraujas „vieš Jie jau žinojo daugybės mine šaltu ramumu sukaustytas” vėl ralinių šaltinių gydomąją ga užvirė. JĮ sužavėjo šešiolika lią. Bet tik 1808 metais buvo metė Ūlrika fon Levetcov. pastatyta pirmoji gydykla. Ta „Mielos kvėpavime — lentingas sodininkas Skalnikas gegužio šiltas vėjas. kolūkio laukuose. Tačiau stu planuoja ištaigingus parkus. Mielosios žvilgsny — dentai dirbo su užsidegimu. Tiesiami keliai. Gyvenimas už saulės spindulėlis, į kurortą ėmė plaukti Ji Išrinkta akimirkos Per dvi savaites buvo paruoš virė. žmonės iš visų pasaulio šalių. džiaugsmams” ti pamatai. Praėjo dar ketu Čia gydėsi paskutiniųjų Napo Svajoja apie vedybas, nu* rios savaitės, ir iškilo kolūkio leono žygių dalyviai, čia suva kurių, deja, turi atsisakyti. Ir klubo pastato sienos. Dabar žiuodavo turtingi aristokratai, kenčia vienišas tarp miško ir filologai vėl ruošiasi išvykti į dekoltuotos damos, ir todėl ne uolų. Jis mato savo beviltišką nuostabu, kad miesto stilius — visą tragizmą išlieda kolūkį ir užbaigti klubo staty amplras. Jis puikiausiai išreiš senatvę, mas nuostabioje elegijoje bą. Praeis dar trejetas savai kia stambiosios buržuazijos („Aistros trilogija"). Mirtis ar čių, Ir kolūkyje švltės baltas skonį ir idėjas. ti, tačiau asmeninė katastrofa .Einu gatve, kuria kažka nestumia jo pesimizmo bedug kolūkio klubo stogas. Tai bus da ..šnarėdamos krenolinų šil kukli filologų dovana kolūkie kais vaikščiojo pasaulio gra nėn. Elegijos pabaigoje jis su trypia minorinę tonaciją: čiams Didžiojo Spalio ketu- žuolės. Įmantriausių interjerų Sudie darugail Tankmėj salėse aristokratai šoko me rlasdešimtmečio proga. tamsybė* nuetus ir gavotus, skambėjo J. Bielinis, Aš pasilieku vienas tarp saldžios Mocarto melodijos. IFF komjaunimo bluro Kurorte gydėsi beveik visos uolų... sekretorius pasaulio „žvaigždės”. Graži Jūs — drąsiai ženkit Į pasaulį platų. Pažinklt žemę, vandenis ir dangą. Pasiekite pačias gamtos pats srauniauslas. Toliau pul- mes keliavome, sutikome vai gelmes kus Istorinis Punios pillakal- šingus baltarusius. Jie labai .. .Prie Gorkio vardo kolo nis —_ kunigaikščio Margio geri žmonės, visur mus priim kalnas, Birštono kurortas. Eks davo kaip svečius iš Lietuvos, nados simfoninis orkestras gro Šopeno mazurką. Plačiais kursijos dalyviams teko pabu apnakvindavo, pavaišindavo, ja bulvarais vaikšto žmonės. voti ir Nidoje — Lietuvos Sa pakviesdavo į šoklus. Mes Vaikšto, iš mažų ąsotėlių gurkšnodami mineralinį vande charoje. jiems pasakodavome apie mū Tai — čekoslovakų darbo Kita grupė savo jėgom su sų respublikos gyvenimą, stu nį. žmonės. Atvyko jie čia praleis rengė žygį į Nemuno aukštu dentus, užmezgėme naujų pa ti savo atostogas, sustiprinti sveikatą. Medicininė priežiūra, pį, ten, kur upė išteka. Nemu žinčių. rūpestingumas globoja kiek nas prasideda Uzdos rajone, Ekskursija, trukusi daugiau jų žingsnį. Nemažai ir Verchnij Nioman kaime. Pra dvi savaites, davė daug nau vieną turistų, kuriuos lengva pažinti sideda iš karto dvi upės: į kai dos. iš nuolat spraksinčlų fotoapa ratų ir į įvairias puses besisu rę teka Nemunas, o į dešinę — Sekančiais metais reikia kinėjančių galvų. Loša. . . .Vaikštau ir aš, žaviuosi daugiau tokių masiškų ekskur parkais, ragaunu mineralinį Kaip pasakoja vietos gyven sijų surengti. vandenį, vaikštau alėjomis, tojai, čia nė karto dar nėra bu A. PETRAUSKAS, kuriuose dūsavo įsimylėjęs Gė vę lietuviai, Mus svetingai su tė, bet savąją Palangą myliu Istorijos-filologijos fakulteto' dar labiau. .. tiko „Komunaro” žemės ūkio P. VIDUŠKAITR III kurso studentas artelės nariai. Ir visur, kur
Aš mylių Palangą, tą jaukią smėlėtą pajūrio vasarvietę, su grakščiom medinėm vllaltėm, pušų sakais ir jodu persisun kusiu oru ir nuolat ošiančia Baltija, ir man atrodė, kad vi si pasaulio kurortai turi būti panašūs į Palangą. . . .Turistinis autobusas rie da lygiu asfaltu. Žvalgausi pro langus, laukdama kol pasiro dys pirmosios vilos: juk mes važiuojam į kurortą Marianskije Lazne. Tamsūs spygliuo čių miškai, tik miškai ir dan gus. Lygus pilkas asfaltai Ir staiga — miestas, didelis mū-
(Čekoslovakijos kurorte)
Filologai statė kultūros namus
Praėjusiais mokslo metais Prasidėjus paruošiamiesiems Istorijos-filologijos fakulteto darbams, teko susidurti su studentai susitiko su kolūkių pirmomis statybos darbų kliū pirmininkais. Pirmininkai timis: neturėjome kuo atvežti jiems pasakojo apie savo kol statybinių medžiagų. Kolūkio ūkių laimėjimus ir kvietė stu garaže stovėjo pagedęs savi dentus atsilankyti į svečius, vartis sunkvežimis. Fakulteto žadėjo pavaišinti juos lietu komjaunimo biuro narys drg. višku alučiu. Tik vienas „Tal Daunoravlčius, apžiūrėjęs kos keliu'- kolūkio pirminin sunkvežimį, nutarė jį pataisy kas drg. Vėgėlė mus pakvietė ti. Diena po dienos aikštelėje ne į svečius, o statyti klubo. pradėjo augti statybinių me Kvietimas buvo priimtas, ir džiagų krūvos. Pamatų paruo filologai nutarė per vasaros šimas pareikalavo didelio jė kolūkiui gų įtempimo, nes reikėjo kip žinome, nuo liepos atostogas pastatyti Lslo pradžios prasidėjo klubą. Iš karto susidūrėme su daug akmenų ir cemento skletautiniai geofiziniai me kliūtimis: kas padarys projek- dinio. Akmenis teko rankioti lš visų žemės kampų į tą ir vadovaus statybos dar L ir kitas planetas nukry bams, — juk mes filologai ir pstančiai teleskopų. į šį apie statybą nieko nenusima Ten, kur Nemunas banguoja ą įsijungė ir mūsų univer- nome. Tačiau ši kliūtis buvo Tarp kalnų, laukų, nugalėta — mums į pagalbą p darbuotojai. Broliai vargdieniai dejuoja atėjo Kauno Politechnikos In zikas Baltrušaitis neseniai Nuo senų laikų. — ebėjo ryškią, astronomi- stituto Statybos fakulteto kom rašė poetas Maironis. Taip, be kalendoriuose nepažy- jaunimo organizacija. Staty buvo laikai, kad ant tyliojo . kometą. Sužinota, kad bos fakulteto komjaunimo biu Nemuno krantų lietuvis — Liauja MRKOS’o kometa, ro sekretorius padarė projek baudžiauninkas vilko nepake liamą vergijos naštą. .. eigų ji keliauja apie Šau tą ir pažadėjo atsiųsti du Dabar „prie Nemuno kitas komjaunuolius vadovauti sta tai ilgu periodu. išaušo jau rytas". Šią vasarą tybos darbams. lugplūčio 8 dieną unlversigrupė universiteto studentų, observatorljoje padaryta v Baigėsi pavasario egzaminų dalyvavusių ekskursijoje Ne loji kometos nuotrauka. sesija, ir pirma filologų gru munu, savo akimis įsitikino, kad „prie Nemuno kitas išaušo Leta greitai juda. Iš pra- pė išvyko į kolūkį. Atvykę ra jau rytas". Viena grupė pradė do tuščią aikštelę, nebuvo nei ji buvo Mažo Liūto jo ekskursiją Nemuno viduru gždyne, o dabar perėjo į įrankių, nei jokių statybinių piu ir žemupiu. Jie aplankė tiųjų Grįžulo Ratų žvaigž- medžiagų, tik matėsi kelios Druskininkus, Liškiavos, Mer kinės piliakalnius, rašytojo V. k. Esant giedriam orui, jt gairelės, kurios žymėjo, kur Krėvės gimtinę. Ekskursantai bus klubo pastatas. Pradėjo Lodo šiaurės vakaruose. domėjosi Lietuvos vietovėmis. me statyti, kaip sako mūsų Ypač vaizdingas upės vidur A. Petraitis studentai, nuo kastuvo koto. upis. Ties Alytumi Nemunas
Dar viena kometa
N E M U N <7
ZANAVYKŲ K E LIONĖS ĮSPŪDŽIŲ) Lutomašina dumia lygiu, lituotu plentu. Šmėkščioja fono stulpai, bėga pro ša rkelės medžiai, kilometristulpai. Važiuojame zanaų laukais, lygiais tarsi Jclromas. Už griovio diilial Javų . plotai: pabalę lai, gelsvi kviečiai, jau dėjęs boluoti vasarojus, o [ galvutės rudos, rudos ir ilai rausvi pro mėlynumą, ie dailūs, vešliai išbujoję, vių laukas ir daržai, vėl ii ir linai. Žiūri ir negali gėrėt! gausiu derliumi. - Šiemet, —• kalba mano nynė, stambokų veido ožų, mėlynakė moteris, sė ti autobuse prie pat lango, jei orelis bus pakenčiamas, lis apsivers žmonės. Yavažluojame Lukšių gyvletę. - O čia, sodas tas, kieno?, nustebau išvydęs jaunomis laltėmis apsodintas dirvas. - Aišku, kieno! „Lenino lo” kolūkio, Glikas — pirdnkas, — ne be pasididžiaio atsiliepia jaunas vyru■ — Trys šimtai hektarų... anapus Lukšių. .. ~ Jūs iš Lukščlų? — krėt usi klausimu į vaikiną.
LAUKAIS
— Taigi, iš Lukšių. Iš Ūsų gės ketvirtas tėvų valkas į darbadienius gaus? O jis vis pačiam kolūkiui šeimininkaut. Patiko man vasara kaime. kaimo. . . žmones žmogum išeina, bet ne taip pat lėtai pasakoja man: Taisosi reikalai, linksmiau da —> Tur būt, studljuot nori į užjūrę fermerių penėtų. . . — Arklininku aš... Šeriu rosi. pradėt? arklius. . . Gavome grūdų... — Arkliai dabar, kad jūs — Į Veterinariją stojau.. . Už pusmetį davė. Šiemet tai pamatytumėt. Tikri šertinial, Pasisvečiavau po buvusio Į užakinį. . . ne kitąsyk. .. Savos duonos — įsiterpė Vensienė. — Bo Lukšių valsčiaus „Lenino ke — Kodėl į užakinį? — tei Studentiška vasara. . . Kas užteksiu ir dar atliks. O už tago ir neparodyk. Baidosi. lio” ir „Tėvynės" kolūkius, raujuosi. aplankiau savuosius gimines, jos nelaukia! Iškratę egzami antrą pusmetį gavę parduo — Paprašė kaimynės: duok — Paskutiniam iš namų iš natoriams savo žinias, V161 du sim kitiems. kurių nemačiau daug metų. eit nepatogu. Du jau mokosi... mia į keturis vėjus. Reikalų vis yra. . . Sūnui arklį į malūną nuvažiuot, — Užsukau į mažutį vidugirio pratęsė žmonos mintį Venys. Sesuo gydytoja dirba, — no kaimuką Plaktinę, žmonių Padirbėjęs kolūkyje prie reikia šį tą nuplrkt, — pride riai atsako jaunuolis ir čia pat statybų, nutariau aš gimines da Antosė Venlenė. — Dirba — Galvoja, kaip kitąsyk pa- pramintą Blusyne. Daug pa siplaks. Užkirto botagu. O sako vienas 'vardas: Plaktlnė! kreipiasi į konduktorę, prašy aplankyti. Ilgai iki išnaktų gerai, paklusnus. . . damas, kad sustabdytų maši- kalbėjomės apie gyvenimą, — Taigi, dabar žymiai ge tie, kad šoks, kad lėks. Par Čia plakė žmones, kurie vogė ną. apie senovę Ir naujoves, apie riau. .. Ižganaltls — pirmi bėgo į fermą, dėjo roges į grafo Potockio mišką. O tą Prie autobuso prieina pa- paskutines permainas kaime. ninkas visai kitoks. Partinis. kūgį. Sėdi mūs kaimynkėlė nė mišką grafų protėviai gavo iš gyvenę kalmlečlai. Vyriškis, Džiugu buvo klausytis papras Žino reikalą, nusimanąs. Tai gyva, nė mirus, į šiaudus karalienės Bonos. Mišką ir šypsodamasis ima iš vaikino tų kolūkiečių, girdint kaip jie ne anas Adomėnls, kur buvo. įvirtusi. Miltus pakelėje pa visą Lukšių valsčių su visai* metė. Arkliai tik ausimis kar- valstiečiais. Na ir plakė, be čemodaną, o jaunuolis paslbu- sutinka naujas partijos direk Pragėręs būtų mus... Se tau Ir kolūkio ark- jokios atvangos. Ir štai dar ČL oja su pagyvenusia mote tyvas, Vyriausybės priemones. — O kodėl Jūs davėtės? — rim. Aš persikreipęs žiūriu Išgirsti jų šnekas. bandau priekabiauti. 1915 m. grafienė Potockienė, atgal į laimingus tėvus, su —i Netaip daug musų ir Venio akyse suspindo pasi bėgdama nuo germanų į Rusi Užsuku į „Tėvynės" kolūkį, laukusius sūnaus ir dar lai į patį Ubagšillo pagirį. Ger- klausdavo. .. Ką sėt rajonas didžiavimo ugnelės, pasidi ją, nakvojo toje Plaktinėje mingesnį studentą, grįžusį mullų kaime mamos pussese liepdavo, kur klek supilt, o džiavimo kolūkio arkliais, ku pas Paukštį ant šieno. Skun namo. Visi trys perlipa griovį rė už Antano Venio apsivedu dalint tai mažai ir belikdavo. riuos jie šeria, su kuriais sū dėsi, kad blogai miegojosi. Iš ir sueina į pirkią, dengtą šiau si. Seniai jau vedę. Valkai už Žmonės ūpo buvo netekę. Ran nūs važinėja. O aš pagalvo važiavo ir nepasirodė. Po 25 dai. Ir kitos jų trobelės, deng- augti suspėjo. Duktė — me ka numodavo į viską. Ir į tą jau: „Sūnui tu pataikai; page metų dingo lietuviški potoctos šiaudais stūkso paplentėje dicinos sesuo, sūnus — pa- pirmininką, — ramiai porino rini”. Valstietiška mano pri kial ir dlrselės. Zanavykuose vienišos. Venys, o po valandėlės tylos gimtis. Nepatikėjau žodžiu. niekas šių praeities dievaičių prastu kolūkiečiu dirba. Nė kiek nesisieloju, kad — Mokslas jam nesisekė, papasakojo, kaip dešimtį ark Bet per žardį eidamas, pama nepasigenda. jaunuolio tėviškė prastai — apie sūnų lėtai kalba Ve lių užkasęs. čiau daugybę arklių, visi sto Nepasigenda jų nė „Tėvy Išrodo. Mačiau naujos Lukšių nys, tarsi persverdamas žo — Širdį sopa būdavo. ri, plačios strėnos. Patikėjau. nės”, nė „Lenino kelio” kol gyvenvietės pradžią. Gerai ži džius, — o prie ūkės visai ne Šiaudai papurę Ir vikšris. Vi Arklys nebijo darbo, bijo bo ūkių kolūkiečiai. Ir Potocklų nau: užteks ten vietos Ir dar blogai sekasi. Dabar porą ark sas arklio pašaras. Bet šėrėme tago. Kolūkio arklys! „Vadi dvare nauji šeimininkai — vienai šeimai įsikurti. Ir ne lių gavo. . . Dirbinėja... Ne ir gana. Pavasarį keldavom nasi turi šeimininkus kolūkiai: Sakių MTS įsikūrė. Ir laukuos abejoju, ši šeima persikels į gali skųstis. arklius už uodegų... O dabar pirmininkus, kolūkiečius, jų naujas žmogus naują buitį kugrupinę sodybą. G džiugu, Klausinėju Venį, kas pirmi dobilų turime, šiaudai geri. vaikus”, — nusprendžiau aš rla. kad iš po šiaudinės pasto- ninkas. kaip gyvena, klek už Akselio plauname. .. Duoda ir apsidžiaugiau. V. Dėnas
VALSTYBINĖ LTSR ARCHITEKTŪROS APSAUGOSI INSPEKCIJA SKELBIA AUKŠTŲJŲ MOKYKLŲ K O N K U R S Ą
geriausiam moksliniam darbui parašyti ir Lietuvos TSR architektūros bei statybos technikos istorijos srities I. KONKURSO TEMATIKA Konkursui priimami moksli’ niai darbai nagrinėją: statybos technikos vystymąsi, jos charak teringuosius bruožus; gynybinių,. gyvenamųjų, visuomeninių beiI kulto pastatų ar jų atskirų ele mentų atsiradimą. vystymąsi,. charatkeringus bruožus; liau dies statybos raidą; miestų ir gyvienviečių planinę struktūrą, bei užstatymo istorini vystymą si; architektų bei dailininkų, da, lyvavusių kuriant Lietuvos archi-, tektūrfnį palikimą, gyvenimo ir kūrybos etapus; architektūros paminklų restauracijos-konservacijos metodikos klausimus. II. KONKURSO SĄLYGOS 1. Konkurse gali dalyvauti visi studentai.
PAMINKLŲ
STUDENTAMS
reglamentuojami. Konkursui pristatoma 3 mašinėle rašyti, išim tinai tik foto nuotraukomis iliustruoti egzemplioriai. Brėži niai ir visa ikonografinė medžia ga turi reprodukuota ir patiekta fotonuotraukų pavidale.
ŽINIOS IŠ UŽSIENIO
ANGLIJA Laikraštis ,,News Bulletin” neseniai paskelbė įdomią statistiką: Londono aukštosiosiose mokyklose darbi ninkų vaikai sudaro 21 bendro studentų skaičiaus, Oksforde — 13%, Kembridže — 9%. Šitokį žemą studentų, kilusių iš gausio sios visuomenės klasės, skaičių laikraščio kores pondentas aiškina tuo, kad jie „nuo vaikystės nepratinaml į protinį darbą”. (P. S. Vilniaus Universitete darbininkų ir valstiečių vai kai sudaro lemiamą studen tų daugumą — Red.). HANA Rugsėjo 1—8 dienomis Achimotoje vyksta Pirmoji Afrikos studentų konferen cija. Konferencijos tema: „Afrikos studentų buitis”. Konferencijos iniciatoriai Hanos studentai. COSEC, Leiden INDIJA 1957 metų rugpiūčio mėne sį atidarytas pirmasis kūno kultūros Institutas Indijoje. Institutas pavadintas 1957 metų revoliucijos dalyvio Rani I.akšimbaji vardu. Mokslas čia tęsis trejus me-
VH-je LTSR aukštųjų mo netvirta ir neorganizuota sek stiprinti silpną grandį, bet v kyklų spartakiadoje Universi cijų, kaip visuomeninių orga toj to užsiiminėjo su kiton 4. Pasibaigus konkursui, prer teto sportininkų kolektyvas, nų, veikla, sportinės discipli komandomis, kurios jam nei mijuoti darbai be atskiro atlyvo pavestos. dalyvaudamas 12-kos sporto nos trūkumas. ginimo pereina Valstybinės LTSR Komplektuojant prieš j Tačiau jei minėtų sporto šakų varžybose, užėmė bendrą architektūros paminklų apsaugos inspekcijos nuosavybėn. trečią vietą, praleisdamas į šakų padėtis pavojaus signato varžybas fechtuotojų koman priekį Kauno Kūno Kultūros dar nemuša, tai dėl lengvosios paaiškėjo, kad trūksta žmoni 5. Nepremijuoti darbai. grąžinarni autoriams, arba už atitinir Kauno Politechnikos Institu atletikos, krepšinio, fechtavimo, Teko įjungti į komandą ne[ karną atlyginimą, sutikus autotus. Tenka pastebėti, kad pir tinklinio, šiuolaikinės penkia siruošusius, seniai nesitrenii 3 riams, gali būti įsigyti Valstybimosios vietos laimėtojas — kovės bei plaukymo reikia rim vuslus buvusius fechtuotoji nės Inspekcijos nuosavybėn. KKI būdamas speciali fizinio tai susirūpinti. Sparčiai auga kas, žinoma, ir nulėmė vis Spausdinant konkurse laimėjusius premijas darbus, autorinės lavinimo ir sporto mokykla, minėtų šakų techniškas lygis komandos pasirodymą. O me teisės paliekamos autoriams. pirmąją vietą laimėjo gana kitose mokyklose, pas mus gi bėgyje niekas nebuvo padar B 6. Konkurso Jury komisija — laisvai. Tačiau kitos aukšto šiose šakose aiškiai pastebimas ta tam, kad komanda iš anks Valstybinės LTSR architektūros sios mokyklos, išskyrus gal sustingimas, o kai kur net būtų sukomplektuota. paminklų apsaugos inspekcijos Panaši organizacinė netv; KMI ir LVA, tarp savęs kovo smukimas. „Metraščio” Redakcinė Kolegija. jo labai atkakliai. Tai rodo 7. Terminas darbams konkur Šioje spartakiadoje musų ka buvo ir šaudyme. Čia p 2. Konkursui darbai pristato- rsui: rpristatyti 1958 metų lapkrimažas taškų skirtumas tarp se lengvaatlečiai žiemos varžybo varžybose pasirodė, kad ne i mi su devizu iš ,penkiaženklio _____ čio ...i... mėn. 1 d. kančias vietas užėmusių kolek se užėmė penktąją vietą, o va sus pratimus iš pistoleto y skaičiaus. Kartu pristatomas už 8. Darbai, pristatyti neprisityvų. Pav., mūsų universitetas saros varžybose — trečiąją kam šaudyti. Dėl to šaudyi lipintas vokas, paženklintas tuo pačiu devizu, kuriame įdėta kor laikant nurodytų sąlygų, konkurnuo antrą vietą užėmusių KPI vietą. Beje, daugiau nebuvo iš pistoleto rezultatai buvo I telė su autoriaus pavarde, var se nedalyvaus. sportininkų atsiliko tik dviem galima ir tikėtis. Juk 8-se pro bai žemi, o varžybų prograi du, tėvo vardu, gimimo metais, III. PREMIJOS. taškais, VPI sportininkai nuo gramos numeriuose vyrams ir buvo žinoma beveik pusė m ( adresu, aukštosios mokyklos bei Numatomos sekančios premifakulteto pavadinimu ir kursu, Jos: mūsų atsiliko tik 17 taškų ir 17-je moterims, mes visiškai tų prieš varžybas. I o jei yra darbo vadovas, nuro pan. Dėl to, kas pasakyta dlde neišstatėme dalyvių, arba jie I premija (viena) 1000 rub. dyti jo mokslinį laipsnį, pavar Ar turėsime mes pasitenkin buvo labai silpnai pasiruošę ir dalis kaltės, žinoma, tenka 1 II premija (dvi po) 750 „ dę, vardą, tėvo vardą. III premija (trys po) 500 „ ti antrosiomis vietomis gim neįvykdė įskaitinių normų. Iš USK valdybai, kuri nesugeb Darbai siunčiami adresu: Vil Smulkiau sužinoti apie konkur nastikoje, Irklavime, tenise ir skyrus drg. drg. Vaupšą, Zai- jo tinkamai kontroliuoti tren u( nius, Lenino aikštė Nr. 5, LTSR so sąlygas qalima Valstybinėje šaudyme? Reikia pasakyti, kad kiną, Rusinovą ir Barakuną rlų darbo, nepadėjo sekei Jį] Ministrų Tarybos Valstybinis sta LTSR architektūros paminklų tybos ir architektūros reikalų apsaugos inspekcijoje: Vilnius, ab galimybės yra ir pirmąsias vie mes galime sakyti ir neturime biurams. Komitetas (konkursui). Lenino aikštė Nr. 5. tas laimėti. Čia šallntini trūku daugiau lengvaatlečių pasto Be to, pasitaikė ir neleisti: ot Bulletin der Indischen mai: nepakankamas masišku viai rodančių antrojo atskyrio sportinės drausmės pažeidim 1(1 3. Konkursui pristatomo darbo Valstybinė LTSR architektūros apimtis ir iliustracijų kiekis nepaminklų apsaugos inspekcija Botschaft, Bo Bonn mas (ypač šaudyme ir tenise), rezultatus. Lengvoji atletika, Taip pvz., penkiakovinin I nėra masiška, nėra populiari, Pinigis ir Juknevičius į k PS matyti, studentai nepakanka mandą visai neatvyko, o t rji> mai įvertina lengvosios atleti komandą iš pirmosios vieti kIV, kos reikšmę ir per mažai ja nustūmė į trečiąją. er Nepakankamą kai kuri 1 domisi. sporto šakų išsivystymo laip Nei kiek negeresnė padėtis ar yra krepšinyje. Mūsų vyrų ir nį universitete žymiu mast ai moterų komandos užėmė penk sąlygoja ir tai, kad dar ne vi ą tąsias vietas. Tai su mažais pa ir ne visos organizacijos si 2( kitimais tęsiasi Jau eilę metų. pranta kokią didelę reikšmę f ar Tiek vyrų, tiek moterų koman zinė kultūra ir sportas tui iz> doms yra būdingas pasyvumas bendrame tarybinės kultūrt yi Sveikas, fukse! vedžiau, nei ką, nebent, kad tas tėtis ar mama. Ne. Čia vieną naktį „perskaitysi” Mačiau aš anądien tavo iš pirmą dieną dėstytojo šneką visą atsakomybę neši pats, tūkstantį knygų ir priedo dar treniruočių procese, pasiekian plane. Čia reikia padaryti rin sigandusią fizionomiją ir pa apie tai, kad mokytis sveika ir kaip ir pridera subrendusiam gausi dvejetą — skaityk pra tis net to, kad treneriai turi tų priekaištų komjaunimo oi vaikščioti po namus ir kviesti ganizacijoms, kurios sportini galvojau, kad esi dar žalias naudinga, užsikonspektavau. jaunuoliui. dėjęs gerti studijų taurę. O darbu visai nesidomi. Fakult! mūsų gyvenime, tai Ir sūnus- Vėliau per „musmires” pa Kaip jau pastebėjai, uni- šioje taurėje daug nemalonios krepšininkus į treniruotes. Ko tų komjaunimo biurai nepadi lijau trupučiuką sukaupto pa skaitas į tą sąsiuvinį moterų verkoje nėra mokytojų, o yra kartybės. Pasitaiko, žinoma, mandose nėra sportinės draus savo fakultetų sporto k< tyrimo tau į smegenis įdrėb- siluetus, ar panašius balvonus dėstytojai. iš kad iš vieno egzamino bevelk mės, sutarimo, kolektyviškumo da Tau ko gero Iš lektyvams, nesvarsto komjai simpatijoms karto gal ir „nedaels” koks gi nesimokęs gauni penketą, o jausmo. ti, Idant tau nereiktų berel- peizeliodavau, Pastaruoju metu susirūpini nuollų — sportininkų už įva kalo mokslo labirintais klai laiškelius rašlnėdavau, arba tarp Jų skirtumas — juk ir kitam kalęs dieną ir naktį vis džioti, kai šalimais tiesutėliau- tūkstantį registruodavau. Da tie, ir tie moko. O dėstytojas dėlto gauni dvejetą. Ką pada mą kelia taįp pat fechtavimas rlus sportinius prasižengimui Universiteto sportininkų ui lit si šunkeliai veda. Nors dabar bar gi nebežinau kur ir tas nuo mokytojo skiriasi tuo, rysi, egzaminai — savotiška ir tinklinis. Jeigu anksčiau šių šakų atstovai visuomet davinys yra artimiausiu laik 1 tai vargu ar tu mausi į tą sąsiuvinis dingo. Gal kada kad Jam nebūtina turėti pe loterija. Nors, laikraščiuose sporto patiesiau, dagoginių gabumų. Čia jis —* rašo, kad, jei kaip pridera buvo pirmaujančių' tarpe, tai tapti pirmaujančiais pagrinrl oi šunkelį mokslo labirintais ne- keptuvei pasidėti paslkarstęs, savo skystų rau ar kitiems būtiniems relka mokslo žmogus, vadinasi apie mokysies, tai dvejetų galima dabar to pasakyti negalima. nėse sporto šakose respubli o menų nelšmėglnęs. Mėgink, lams suvartojau. Taip jam ir kažką tai gerai nusimano, ką Išvengti. Gerai tiems, kurie Prieš keletą metų tiek fechtuo kos aukštųjų mokyklų tarpe ni tojai, tiek tinklininkai (vyrai) Todėl Jau iš pat mokslo met ioi mėgink broluži, visi mes pa reikia. tau ir dera iš jo sužinoti. Čia sugeba taip mokytis. Mano tvirtai kovodavo dėl pirmosios našiai studijas pradėjom, bet Kaip matai, užrašų rašymo visai nesvarbu, kad dėstytojas plauko žmonėms tai ne prie vietos ir dažnai ją laimėdavo, pradžios reikia energingai im rg iš anksto perspėju, jei esi įkarštis gan greit užgeso. Ir skaito baisiai nuobodžiai — šukuosenos. tis šalįnti iki šiol pasitaikau ar o dabar fechtuotojai užėmė čius trūkumus. Pirmiausia rei ,g prie tinginių gildijos, ar jiems beliko tik viena — pereiti į juk studentai ne maži valkai, Girdėjau, kad gavai bend tik ketvirtą vietą, tinklinin kia papildyti ir išplėsti atski ai prijaučiantis, tai slėpk ragatkuriuos būtina sudominti vaiz rabutį. Čia tau pavyko. Skai kę kišenėn — duokš savo dinga pasakėle, kitaip jie ne tyk, kad apturėjai didelį malo kai — vyrai — trečią, mote rų sporto šakų sekcijas ir tuo )s penkis ir drožtam tuo pat ke pat pradėti treniruotis. Tai| Bs klausys. Jei nori — neklau- numą. Bendrabutyje tu išmok rys — ketvirtą vietą. Tai, kad universiteto sporti pat leistina perrinkti sekciji os leliu. Nereiks tau Juo einant syk. Už tai per egzaminus si gyventi studentiškai. Pir daug vargo patirti, prakaito dėstytojas tavęs pasiklausys, mučiausiai, nejučiom persilm- ninkai 7-oje Aukštųjų Mokyk biurus, išrenkant į juos ener , Štai ir prisiverti - • išsunkti — pasivaikščiojimas organizacinių gabunu ar klausyti, sl nuo manęs manierą „mand- lų Spartakiadoje užėmė bendrą gingus, trečią, o ne geresnę vietą, žy turinčius studentus, kad Jii Bi šu emociniais atrakcionais ir Klausai, kiaušai, net ausys pa- rai” kalbėti. Pavyzdžiui, mia dalimi priklauso ir nuo butų tikrais tos sporto šakoi i a tiek. Paskui diplomą lt papi skausta, o koks flegmatas me- kviesdamas draugus valgyti j rosų pokelį šmaukšt į kišenę ir organizato er ta žodį: „Homo”. Po valandė- lašinių sakysi: „Užkirskim tam tikrų oragnizacinių trūku- propagandistais ir — baigtas kriukis, skaityk lės, per kurią ramiausiai su- kiaulės kūno” ir pan. įsisavin mų. Sakysime, tereikėjo irk- iriais. Sekcijų biurų uždaviny! j: save mokytu. Žinoma, tuo ta numatyti svarbiausi rūkytum pusę cigaretės, tavo si tikrųjų studentų, kaip aš, luotojams, fechtuotojams ir — pasikelti sportinių i ku brendant yra realių šansų varžybų programai ]a’ ausų būgnelius pavirpina se žargoną, kuriuo kalbant reikia penkiakovininkams išlėki iš univerkos, netekt sti kantis žodis: „lotyniškai" pas sakyti ne „pasišalinu iš pa vieną pakopą aukščiau ir tai ir kartu su trenerlais-dėstyto l0 pendijos (tarp kitko tai vie kiau „tai reiškia”, o dar už skaitos”, bet „nusiimu nuo būtų mums užtikrinę bendrą jais iš karto sudaryti pasiruo nas nemaloniausių atrakcijoporos minučių —1 „žmo-o- paskaitos”. Taip pat, jei dar antrą vietą. Tam galimybės Šimo toms varžyboms planus 1nų, ir kaip tyčia pats dažniau gus”. Pasigėrėjęs žodžio aidu, nežinai, tai sužinosi, kad tik buvo. Tereikėjo tik šių sporto kad busimojoje spartakiadoj! sias) ar panašų likimo stum toks dėstytojas dar kartą visa ketvirto kurso studentai turi šakių treneriams ir sekcijų visose sporto šakose ir visos! telėjimą patirti. Nieko nepa tai pakartos, tik gal kiek grei teisę vadintis studentais. biurams iš anksto apsvarstyti rungtyse galėtume būti ki darysi! tesniu tempu ir priedo pa Šiaip gyvojoje kalboje kursai padėtį, planingai ruošti atski tiems lygiaverčiais varžovais S Bet gi tau be abejo knieti klaus: „Ar spėjote užsirašy laipsniuojami pagal specialius roms rungtims sportininkus ir Šiais mokslo metais į uni-" babandyti laurų nuo mokslo ' ti?”. Esama ir priešingo tem nuo seno paveldėtus vardus: užtikrinti kiekvieno iš jų da versltetą įstojo gražus įvairiu ra■b šventovės pasiskabyti, juoba, lyvavimą varžybose. Tai, žino sporto šakų jaunų, gabių spor ;0 peramento dėstytojų, kurie at fuksas, oberfuksas, senjoras. kai pasiryžimo daugiau nei ėję į paskaitas pirmiausia pa Bendrai paėmus, kol esi ma, liečia ir kitas sporto ša tininkų būrys: Stankevičiūtė, ,,, Valios. Nežiūrint į tai dabar, sidalina įspūdžiais iš naujo ki fuksas ir nemoki užsirišt kak kas. Juk ne paslaptis, kad irk Didžiapetris, Valatka, Lastaus- ,v‘ pirmosiomis mokslo metų die no filmo arba futbolo rungty laryšiui mazgelio, kol dar esi lavime į antrą vietą mus nu kas, Juodkazis, Šarmaitis, Zvi- s; s< nomis, tu lyg tas išbadėjęs nių, po to papasakoja padorų žalias univerkoj — žiūrėk į stūmė silpnas baidaristų pasi gaitytė ir daug kitų. Reikia |aj liūtas: na, galvoji, stversiuos anekdotą, ir tik visiems įsi- mane ir mokykis. Jei esi silp rodymas. Tai, kad baidarės palinkėti, kad šie jauni sporti mokslo, kad net braškės! Bežvengus, geraširdiškai pareiš nas „ant miego”, nepasižymi yra mūsų silpnoji pusė yra se ninkai, būdami universitete, a: relkalo taip karščiuojiesi — kia: „Na, pašposinom, — už valios pertekllais ir turi nuo niai žinoma tiek patiems irk pakeltų savo meistriškumą ir jokio braškėjimo neišgirsi, ne teks. Imkimės darbo”. Taigi, vokos Intuiciją, stok į mano luotojams, tiek jų treneriams, prisidėtų prie universiteto iš inM bent lova nuo tavo kaulų studijavimą „laisvu stiliumi”, dėstytojai per eilę metų pra kompaniją ir pradėk kartu o ypač treneriui drg. Karpavi kėlimo į pirmąsias vietas. svorio retkarčiais sudejuos. Tai reiškia, kad paskaitų me- slinks prieš tavo akis, kaip „laisvą” studijavimą. Gi, jei čiui, kuris už tai buvo atsakin M. MERKSAITIS, :s Pramigsi iš pradžių vieną pa tu laisvai ką noriu, tą veikiu. vaizdingiausia charakterių ir manai, kad sugebėsi atslspirt gas. Tačiau drg. Karpavičius Universiteto Sporto Klubo skaitėlę, vėliau kitą, paskiau, Dėstytojo balsas nė kiek ne temperamentų galerija. Pirmininkas gundymams ir iki galo, kaip labai mažai padarė, kad suIš apsvarstęs visus „už” ir trukdo skaityti romaną, laik Tau dabar tikriausiai bai dera studijuoti — valiai! n „prieš”, nutarsi lankyti tik raštį, rašyti laišką, lošti kor siausias dalykas — egzaminai. Svarbiausia, vesk gerai užra antrąsias, trečiąsias paskaitas, tomis ar šachmatais. Jei esi Prisipažinsiu, nors ir esu šal šus ir aiškiai rašyk. Per eg Neužmirškite užsisakyti kol galop eisi tik į dekanatą mergina, gali megzti arba to kraujo, ramios galvosenos, zaminus juk turėsi paskolinti dėl praleidinėjimų pasakas adyti kojinę. Svarbu, kad ta egzaminų nemėgstu. Šiauriau juos mario naujiesiems kole sekti. Atsimenu, kaip aš, ta vo veikla nekliudytų dėstyto sias dalykas — gauti užrašus, goms. pęs fuksu, nubraukiau į kny jui normaliai kalbėti. Sį stilių knygas, pasiruošti egzaminui Na, esu priverstas užbaigt Prenumeratos kaina pirmam mokslo metų semestrui gyną ir prisipirkau bent dvi nepaprastai mėgsta šviežiai nors apgraibom. O jei būni iš savo gana nesklandu laišką, tik 3 rub. 20 kap. Visiems mokslo metams — 6 rub. dešimt storiausių sąsiuvinių. kepti abiturientai, kadangi pa tolo matęs užrašus, tai tada kadangi kažkokia (net nežinau Čia, sakiau, įvadui į tokį ir skaitų metu niekas nepašauks egzaminai tampa netgi roman kokia) paskaita baigiasi, eisiu 80 kap. jokį mokslą užsirašinėti, čia tavęs prie lentos ir nelieps tiški. Pasakyčiau — savotiška parūkyt. Prenumeratą priima proforgai. kitokiai išminčiai stenogra atsakinėti vakarykštę pamoką. simfonija su devyniom nuotai Spaudžiu tavo dešinę, fukse Skubėkite užsisakyti, kadneliktumėt be Jums visiems I fuoti ir t. t. ir pan. O pasi Taip pat negresia pavojus, kom. Taigi, fukse, kai gausi • R. Sypsnis skirto universiteto laikraščio! rodo, kad be reikalo pinigus kad už nedrausmingumą ar įskaitą iš septinto ar trylikto ketvirtakursis švaisčiau. Nei aš tuos užrašus blogą mokymąsi bus iškvles- karto, o prieš egzaminą per
n
„Tarybinį studentą66
LV 04696. Užs. Nr. 1382.
Redakcijos adresas: Vilnius, Stuokos-Gucevičiaus g. 3, telef. 7-79-17. Spaudė laikraščių ir žurnalų leidyklos spaustuvė. Redkolegija. REDKOLEGIJA.