aiBinn flIlIlIilIlIlIilMIlIlHIB j
Visu šalių proletarai, vienykitės!
Ž:uę * «■ ii
■i a
ž:w,
camzBims scuoencas
is
VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS
s
1969 m.
B
H
BIRŽELIS
=
=j=
20 d. ■
■
Nr. 21(681)
B iiiiiiiiimiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiffl
KOMITETŲ
LAIKRAŠTIS
i' .u
n
Vlt
j
RYLIKA dienų Maskvo je, Didžiųjų Kremliaus rūmų Georgijaus salėje, ■ko Istoriniai įvykiai — 75 munistų ir darbininkų parų pasitarimas. Jis priėmė jfcgrindinį dokumentą „Kovos p ieš imperializmą uždaviniai d įbartiniame etape ir komu■ stų bei darbininkų partijų, ■ sų antiimperialistinių jėgų veiksmų vienybė", kreipimąsi I )ėl 100-ųjų Vladimiro LeniI > gimimo metinių", paskelI: pasaulio tautoms Atsišauk mą „Nepriklausomybę, laisvę ir taiką Vietnamui",
T
1. t ius.
ant
JŪ-
er-
tai.
ina yti
1 l >
Nuo penktadienio...
PASITARIMUI
R Vilniaus 23-oje vid. mokykloje abiturientai Iš laikė paskutinį egzaminą. Dabar pora savaičių poil sio ir vėl egzaminai — šį kartą stojamieji. Daugelis abiturientų tvirtai pasirinko savo būšiJ mąją specialybę. B. Galinytė ir R. Didenkaitė daly vavusios mokytojos L. Abraitytės vadovaujamame literatūros būrelyje, nu sprendė studijuoti lietuvių literatūrą. E. Laurinaitis; gabus visose srityse, ruo šiasi j Medicinos fakultetą. Gražios ir kitų svajonės. Teišsipildo jos. , ‘ l , 1 : Mokslinei bibliotekai 1911, 1912, tr 1914 metų savaitraščio „Šaltinis" komplektus padovanojo skyriaus neakivaizdinio ketvirto kurso studentė lituanistė Aldona Gedytė. Tai gražus ir sektinas pa vyzdys. Branginti ir sau goti kultūros vertybes — kiekvieno inteligento pareiga.
TARPTAUTINIAM
KOMUNISTŲ
IR DARBININKŲ
PARTIJŲ
VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNIVERSITETO KOMUNISTAI, PROFESORIAI IR STUDENTAI SIUNČIA KARSTĄ SVEIKINIMĄ ŠAUNIEMS PA SAULIO KOMUNISTŲ IR DARBININKŲ PARTIJŲ ATSTOVAMS, SUSIRINKU SIEMS j TARPTAUTINI FORUMĄ MASKVOJE. MES GILIAI ĮSITIKINĘ, KAD PASITARIMAS TAPS ISTORINIU ETAPU PA SAULINIAME KOMUNISTINIAME JUDĖJIME, PASITARNAUS TOLIMESNIAM VISŲ DABARTIES PROGRESYVIŲ JĖGŲ SUSITELKIMUI KOVOJE UŽ DE MOKRATIJĄ IR SOCIALIZMĄ. VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNIVERSITETO KOLEKTYVAS
ir studentas
jai,
X>S
MASKVA, KREMLIUS
Partinė organizacija
de
Oja
„Atsišaukimą taikai ginti". Jis priėmė pareiškimą, kuriame remiama teisinga arabų tautų kova prieš Izraelio agresiją, taip pat pareiškimus, skel biančius solidarumą su komu nistais ir demokratais, kurie kenčia žiauriausias represijas ir sunkiomis sąlygomis pa siaukojamai kovoja prieš tarp tautinio imperializmo remia mus reakcinius diktatoriškus režimus. Pasitarimo eigą susidomėję sekė viso pasaulio žmonės, jis gavo daugybę sveikinimų. Tarp jų buvo ir mūsų:
I Baigėsi ataskaitiniai susi■ nkimai universiteto partinė1? organizacijose. Juose diBžiausias dėmesys buvo skir■ is studentų mokymo ir auk1 jimo procesui. Ir tai visišI ai suprantama. Juk komuI istams pedagogams patikėI >s be galo atsakingos pareiI os — išauklėti ne tik pui-
kius specialistus, bet ir žmo nes, vertus mūsų didžiojo gy venimo. žemiau spausdinamą me džiagą paruošėme pagal FF ir MMF partinių organizacijų buvusių sekretorių A. MATU LIONIO ir J. AMBRASO atas kaitinius pranešimus.
jau bus, seminarus dėstytojų ko IZIKOS fakultete turime daugiau negu lektyvas stengėsi skiepyti stu penkis šimtus studentų,' dentams marksistinę pasaulė I; studijoms vadovauja bran žiūrą, partinį principingumą, tus dėstytojų kolektyvas, komunistinės visuomenės tariame kiekybiniu ir koky- žmogaus bruožus. Fakultete liniu požiūriu svarią vietą buvo sudarytos kelios komi Išima komunistai. Bendromis sijos, kurios susipažino su vi B.kulteto ir „Jaunystės" prie suomeninių mokslų studijavi U-KJS CK pastangomis pavy- mu. Jos atžymėjo aukštą pa pirmą kursą suformuoti iš skaitų mokslinį ir idėjinį ly ■ rbaus jaunimo, turinčio ne- gį, dėstoma medžiaga glau B ogą visuomeninio darbo džiai siejama su dabartimi. ■ itirtį. tenka pastebėti, kad I Tik esant darniam fakulte- Tačiau paskaitų lankomumas toli gra B kolektyvui, tokiam, kokį žu ne pergeriausias. Dekana B ratę matyti atskirose kated- tas, partinis ir komjaunimo B’se bei kai kuriose akademi biurai ėmėsi priemonių akade nėse grupėse, galima sėkdrausmei sustiprinti. O B ingai spręsti viso fakulteto minei galėjo patys grupių kom. B oblemas, tinkamai sutikti juk jaunuoliai šį klausimą iš B voliucijos vado jubiliejų. spręsti. Baigi, vienu iš pagrindinių B utinio biuro, dekanato ir Nemažą darbą atlieka gru B tų organizacijų rūpesčių pių šefai, kurie padeda orga B ivo fakulteto kolektyvo for- nizuoti auklėjimo ir mokymo B avimas, komjaunimo organi si darbą grupėse. Gerai dirba grupių šefai V. Laužikas, V. zacijos stiprinimas. B Akademinis sektorius do Urba, V. Žitkevičius. Jie mėjosi įvairiais mokymo pro- daug prisidėjo, kad laiku bū B'so tobulinimo, studentų mo. tų likviduotos akademinės B 'ino ir akademinės drausmės skolos, tapo vyresniais stu dentų draugais. B‘rinimo klausimais. ■ Mokymo metodinė komisija LKP, VLKJS 50-čių, Spalio H vo posėdžiuose svarstė mo- revoliucijos 51-jų metinių ir ■ 'mo proceso gerinimo bei kitų tradicinių švenčių minė Ridentų darbo aukštojoje jimas, nors ir turėjo nemaža Sakykloje klausimus, domė- organizacinių nesklandumų, |si žiemos egzaminų sesijos tačiau davė neblogą ideologi B zultatų aptarimo eiga aka- nį efektą. Pažymėtinos komu B minėse grupėse, davė kom- nistinės talkos, kuriose daly 1 unimo akademiniam sekto- vavo gausus studentų ir dės B ii patarimus. tytojų būrys. Jos buvo atžy I Metai iš metų fakulteto mėtos antra vieta universite I rtinė organizacija vis dau- te. I iu dėmesio skiria studentų Fakulteto komjaunimo or I -ologiniam auklėjimui. Par- ganizacijos, profsąjungos, viso I ės organizacijos uždavinys, studentų kolektyvo veikla B (vendinant TSKP XXIII su- šiemet pagerėjo: reguliariai ■ žiavimo ir kitų aukštesnių išeina sienlaikraštis, aktyves B etinių organų nurodymus, nė saviveikla (trečia vieta I stiprinti vadovavimą komgeras atsiliepi | mimui, gerinti studentų universitete, iš šefuojamo kolūkio), iš B klėjimą — yra mūsų dėme- mas leista nemaža tematinių sten B *1 centre. Partinis biuras, jo dų, suorganizuota neblogų 1 riai, atskiri komunistai su- renginių, iškovota antra vieta I kė nemažą pagalbą kom- švaros konkurse ir t. t. Kom I mimui. Komjaunimo orga- jaunimo biuro sektorių I ’acijos veikla buvo ap- lai talkininkavo partinis veik biu I irstyta partinės organizaci- ras, dekanatas, komunistai. Iš 1 > susirinkime, partinio biu- klausydavome ataskaitas, inB Posėdžiuose. Per paskaitas, (Nukelta j 2 psl.) B atybas, laboratorinius dar-
F
Antradienį Kauną vyko respublikos aukštų jų mokyklų komjaunimo vadovų pasitarimas dėl le-’ nlninės įskaitos ir dėl dArbo ir poilsio stovyklų. Ja me dalyvavo WU kom jaunimo komiteto instruk torius P. Vyšniauskas.
Egzaminuoja doc. A. Raudeliunas.
Didieji Dabar ramybė tiktai sap nuojasi. .. Atėjo didysis egzaminų metas — atas kaita ne tik dėstytojams, ne tik universitetui, ne tik tėvams, bet tuo pačiu ir Tėvynei. ir Sesija. .. Tenka džiaugtis gerais pažymiais, ir kartais paprakaituoti. Ne veltui studentai kalba, kad penketą gauti leng viau, negu trejetą — pir mąjį parašo iš karto, norė damas gauti antrąjį, pri verstas net po trylika kar tu vaikščioti pas dėstyto ją. • •
» ■-
laikai Ekonominės kiberneti kos antrakursiams sesija persirito į antrą pusę. Jie išlaikė jau keturis egzami nus. Pažymiai geri. V. Bubelis, S. Navikas gavo vien penketus. Nemažai studentų žengia be treje tų. .. Koridoriuje susitinkame buhalterinės apskaitos spe cialybės diplomantą Vy tautą Baršį. Jis pereitą sa vaitę apgynė diplominį. Apibėriame klausimais. — Apgyniau gerai. Dar bas buvo ne iš lengvųjų.
Jo tema: „Lenininiai ap skaitos ir kontrolės princi pai bei jų įgyvendinimas". Iš pradžių galvojau, kad nesurinksiu medžiagos. Bet Lenino raštuose, kurie mane sužavėjo logika ir mintimi, jos radau pakan kamai. ... Tu atsakinėji dėsty tojui. Prieš tave ne griež tas teisėjas, o reiklus, nuo širdus draugas, kartu su tavimi pergyvenąs, kartu džiaugiąsis tavo žiniomis. Nepamiršk šito, kolega. Nepamiršk gėlių... V. KVIETKAUSKAS M. KURAIČIO ir A. NARMON’TO nnotr.
Įf Susilaukėme dar vie no svečio iš Graifsvaldo1 universiteto — profeso riaus dr. Kurto Ruchhotco.Savo viešnagės metu ’jts susipažino su mūsų geolo ginėmis katedromis, moky-J mo planais, numatė bend rus mokslinius tyrimus.
Nuo rugsėjo pirnftj,* dienos universitete įsiga lios nauji koliokviumų, nuostatai. Kolonų salėje fakultetų, katedrų vadovai aptarė jų projektą. Apie dėstytojų ir stu dentų krūvį kalbėjo pro rektorius doc. ~B. Sudavičlus. dalyvavo' Pasitarime rektorius prof. dr. J. Kubilius, prorektorius doc. J. Grigonis, partijos komi teto sekretorius V. Nek rašas.
Medicinos fakultete vyko simpoziumas „Mole kulinė biochemija ir jos reikšmė klinikai". Jį su-, rengti padėjo TSRS Medi-' cinos mokslų akademijos ■ Biologinės ir medicininės chemijos institutas. Sirupo-, ziume skaitė paskaitas svė-f čiai akademikas V. Orechovičius, profesorius V., Gorkinas, dalyvavo kitų Vilniaus ir Kauno aukštų jų mokyklų moksliniai 1 bendradarbiai ir laborant
Medicinos fakultete — valstybiniai. Komisijoje — prof. V. Micelmacheris, apsaugos ministro pavaduotojas M. Zaikauskas, doc. Ch. Ktbarskis.
Sveikatos
...iki penktadienio.
TARYBINIS STUDENTAS
t»d. (Atkelta iš 1 psl.)
formaciją, pranešimus apie kitų organizacijų darbą. Nežiūrint neblogų rezultatų atskirų sektorių veikloje, komjaunimo organizacija mums dar reikia rūpintis. Universiteto partiniame ko mitete mes buvome griežtai kritikuoti už nepakankamą fa kulteto komunistų įtaką kom jaunimo biurui ir organizaci jai. Taigi ir ateinančiais me tais -čia bus dar daug darbo. Ypatingą dėmesį kreipiame priemonėms, skirtoms V. Le nino 100-sioms gimimo meti nėms. Jas aptarėme partinio biuro posėdžiuose, apie jas kalbėjomės ir su dėstytojais — akademinių grupių šefais. Naujas partinis biuras turės daugiau padėti komjaunuo liams, organizuojant jubilieji nius renginius. Nepaprastai reikšmingą datą šalies gyve nime kiekvienas turime sutik ti prideramai.
UOŠIANT studentą gy venimui, lemiamą vaid menį atlieka mokymo procesas, jo organizavimas. Todėl natūralu, jog MMF partinė organizacija kartu su dekanatu, moksline taryba, katedromis ieškojo būdų mo kymo procesui gerinti, aka
R
deminei drausmei stiprinti. piui. Tai prisidės prie geres Visi iškilę klausimai buvo nio specialistų paruošimo. Bu aptariami jungtiniuose kated vo svarstyta matematikos la rų vedėjų, dekanato ir visuo boratorinių darbų tematika, meninių organizacijų atsto pravedimo metodika bei kont vų pasitarimuose, kurie vy rolė. ko kiekvieną savaitę. Pavasario semestre išplėsti Rudens semestre buvo niame fakulteto partinės orga svarstytas pirmo kurso stu nizacijos ir Mokslinės Tary dentų komplektavimas 1969 bos posėdyje apsvarstėme. —70 m. m. Tenka pastebėti Skaičiavimo matematikos ka kad fakulteto kolektyvas deda daug pastangų studentų kon tingentui pagerinti. Organi zuotas matematikos uždavinių konkursas žurnale „Mokslei vis", paruošiamieji kursai ra jonų abiturientams, stojan tiems į fakultetą, neakivaiz dinė matematikų mokykla, kurios pirmame kurse yra 550 mokinių. Fakultetų dėstytojai aplankė beveik visus res publikos rajonus, supažindino tedros pedagoginį-auklėjamąmokinius su fakultetu, su jį darbą. Katedra stengiasi šiuolaikine matematika. Tik prisilaikyti fakulteto tarybos fakulteto katedros turėtų ir partinės organizacijos nutadaugiau rūpintis mokyklų su rimų: palyginti reguliariai sustiprintu matematikos dės kontroliuojamas dėstytojų pedartymu šefavimu ir naujų to dagoginis-auklėjamasis kio tipo mokyklų steigimu. bas, studentų gamybinė prakDaug dėmesio buvo skirta tika ir laboratoriniai darbai, stojamųjų ir valstybinių eg Katedros posėdžiuose tam skizaminų komisijų darbui page riamas nuolatinis dėmesys, rinti. Mokslinė Taryba parei Jaunesniųjų katedros dėstykalavo iš katedrų sudaryti tojų pravedami užsiėmimai spec. kursų planus ir progra yra reikiamo dalykinio ir memas visam studijų laikotar todinio lygio. Pastebėti trūku-
Partinė organizacija ir studentas
KAIP TU RUOŠIESI LENININEI ĮSKAITAI?
VISAS JĖGAS, ŽINIAS IR ENERGIJĄ -SUPAŽINDINAME SU KAI KURIAIS LLKJS CK NURODYMAIS, LIEČIAN ČIAIS STUDENTIJĄ, — KAIP RUOŠTIS LENININEI ĮSKAITAI. Brangus drauge! Kartu su visa tarybine liaudimi tu: ruošiesi tinkamai pasi tikti V. Lenino gimimo iOff-asias metines. įgyven dinti kilnius siekius tau padės LENININE ĮSKAI TA. Ji organizuojama ketu riais etapais. PIRMAJAME ETAPE (jis pasibaigia 1969 m. bir želio mėnesį) komjaunimo susirinkimuose išnagrinė jami ir patvirtinami asme niniai ir kolektyviniai įsi pareigojimai, patvirtinami kiekvieno VLKJS nario vi suomeniniai įpareigojimai ir kt.
ANTRAJAME ETAPE (1969 m. liepa—rugpiutis) vykdomi įsipareigojimai. Etapas pasibaigia V. Leni no yardo suteikimo komjaunimui 45-ųjų metinių dieną.
TRECIAJAME ETAPE (1969 m. rugsėjis—spalis) toliau vykdomi įsipareigo jimai. Etapas pasibaigia Lenino komjaunimo 51-ųjų metinių išvakarėse. Susumuojant antrojo ir trečiojo etapo rezultatus, žiūrima, kaip įvykdyti as meniniai bei kolektyviniai planai ir įsipareigojimai, partijos ir komjaunimo nu tarimai dėl jaunimo komu nistinio auklėjimo uždavi nių. KETVIRTAS ETAPAS (1969 m. spalis — 1970 m. balandis) bus kiekvieno komjaunuolio visuomeni nės politinės atestacijos laikotarpis. Jis įvyks per Visasąjunginį komjaunimo susirinkimą su šūkiu: ,,Leniniškai dirbti, mokytis ir gyventi!" Per įskaitą, be kita ko, atsižvelgiama: Kaip padidėjo bendrojo
išsilavinimo ir politinis ly gis (mokymasis aukštojoje mokykloje ir kt.): kaip komjaunuolis moka pritai kyti žinias praktikoje; kaip nusimano mūsų vals tybės vidaus ir užsienio politikoje, žino pagrindi nius partijos ir vyriausy bės nutarimus, supranta juos, kaip dalyvauja vi suomeniniame gyvenime, komjaunimo darbe. Lenininės įskaitos rezul tatai susumuojami kom jaunimo susirinkimuose. Išlaikiusiems lenininę įskaitą bus įteikiamas at minimo įdėklas į komjau nimo bilietą ir padaromas atitinkamas įrašas įskaitos dalyvio knygutėje, kurioje kiekvieną etapą žymima, kaip vykdomi įsipareigoji mai.
STUDENTE! Lenininė įskaita padės
Į MUSŲ KLAUSIMUS ATSAKO VVU KOMJAUNIMO TORIUS ANTANAS SKRUPSKELIS. s,T. studentas". Kokie konkretūs universiteto komjaunuolių uždaviniai ruošiantis lenininei įskai tai! A. Skrupskelis. Į šį klau simą reikia žiūrėti tuo pat metu ir ląbai rimtai, ir pa prastai. Ko nors ypatingo neprigalvosime. Lenininė įskaita mums turi pasitar nauti pagerinti studentų pažangumą, akademinę drausme ir suaktyvinti stu dentų dalyvavimą visuo meninėje veikloje. Tai yra kasdieninis mūsų organi zacijos darbas. Ir geriau siai pažymėsime didžiojo vado jubiliejų, jei pasieki
mai šiame darbe bus žy mesni. Daugiau dėmesio turime skirti studijoms ir, visų pirma, visuomeninių mokslų studijavimui. Norime, kad tai supras tų kiekvienas komjaunuo lis, pasistengtų padaryti daugiau, negu iki šiol. Grupių komjaunimo orga nizacijų sekretoriai, kitų organizacijos grandžių va dovai privalo žinoti, kad dabar šie klausimai turi būti pastoviu jų domėji mosi ir kontrolės objektu. „T. studentas". Kokią vietą komjaunimo organi zacijos darbe vasarą užims studentų darbo ir poilsio stovyklos?
rnai šių užsiėmimų metu yra, galima sakyti, bendri visiems dėstytojams, kurių užsiėmimai buvo aplankyti: per mažai į darbą įtraukiama auditorija, per mažai reikalaujama iš studentų, dėstytojai patys pa teikia tas žinias, kurias būtų galima išreikalauti iš studen tų. Ne visai normali šioje ka tedroje, kaip, beje, ir visose,
KOMITETO SEKRE
A. Skrupskelis. Vasaros darbo ir poilsio stovyklų organizavimas — vienas svarbiausių mūsų komjau nimo organizacijos darbų. Šiemet stovyklų turėsime 22. Nuo pat stovyklų orga nizavimo pradžios studen tų veiklą jose traktuojame dvejopai: pirma, tai yra konkreti pagalba valstie čiams, darbininkams ir, antra, plati kultūrinė, agi tacinė sportinė veikla sto vyklos viduje ir vietinių gyventojų tarpe, pagalba vietinėms komjaunimo or ganizacijoms. Šiais metais ypatingai pabrėžiame pa starąją stovyklų veiklos
namų darbų kontrolė. Padėčiai pagerinti dėstytojai, vedantieji pratybas, turėtų žymiai daugiau ir reguliariau tikrinti laborantų darbą, dažniau tikrinti ištaisytų namų darbų kokybę ir, kas labai svarbu, pratybų metu paskirti gėlėtą minučių charakteringiausių klaidų analizei. Tik tada galima būtų laukti, kad namų darbai atliks tą vaidmenj, kuris jiems skirtas. Ataskaitiniame laikotarpyje buvo atliktas nemažas dar-
tau įsijungti į masinį jau nimo judėjimą už gilų ir kūrybingą savo specialy bės bei marksistinės-leni ninės teorijos studijavimą, už aktyvų įgūdžių ir žinių pritaikymą respublikos ekonominiame, mokslinia me ir kultūriniame gyve nime. Čia tau atvertos trys pagrindinės kryptys: 1. Jos pagrindu paimtas V. Lenino priesakas, kad komunistu galima tapti tik tada, kai praturtinsi savo atmintį visų turtų, kuriuos sukaupė žmonija, žinoji mu. 2. Asmeninio-politinio aktyvumo didinimas (daly vavimas lektorių grupių ir jaunojo lektoriaus mokyk lų, visuomeninių profesijų fakultetų, agitbrigadų dar be, moksleivių, ypač pa auglių, šefavimas ir t. t.). 3. Jos šūkiu tapo V. Le nino žodžiai, kad dirbant su darbininkais ir valstie čiais galima tapti tikru ko munistu (aukštųjų mokyk lų ryšių su įmonėmis, sta tybomis, kolūkiais ir tary biniais ūkiais stiprinimas, dalyvavimas studentų sta tybos būriuose, talkose, susitikimai su gamybos pirmūnais, bendri jaunimo vakarai ir turistiniai žy giai su darbininkų ir vals tiečių jaunimu ir t. t.).
pusę. Studentai plačiai or ganizuos kultūrinį, paskaitinį darbą kolūkiečių tar pe, dalyvaus įgyvendinant kolūkiuose, statybinėse organizacijose numatytas priemones V. Lenino 100osioms gimimo metinėms pažymėti. Stovyklų kolektyvai turi kaupti medžiagą apie dar bą, nes vasaros darbų re zultatų suvedimas padės toliau organizuoti visuo meninį darbą, populiarinti stovyklas. Trečiasis semestras tu rės tapti vienu iš svarbiau sių lenininės įskaitos eta pų. Visą jaunystės energi ją, visas žinias atiduokime savo Tėvynei.
bas gerinant studentų politinį auklėjimą mokymo procese ir už jo ribų. Partinė organizacija auklėjamajame darbe rėmėsi studentų ir dėstytojų visuomeninėmis organizacųomis, katedromis, grupių šefais, Rudens semestre buvo sudarytas priemonių — renginių, skirtų V. I. Lenino gimimo 100-sioms metinėms planas. Numatytos priemonės šiems mokslo metams įvykdytos. Atvirame partiniame susirinkime, dalyvaujant komjaunimo aktyvui ir studentų profbiurui, buvo apsvarstytas studentų visuomeninių organizacijų darbas. Nemažą vaidmenį studentijos auklėjime vaidina grupių šefai. Paskiriant šefus, buvo prisilaikyta principo, kad jais būtų patyrę dėstytojai bei turetų akademinius užsiėmimus tose grupėse. Svarstant Mokslinėje Taryboje auklėjimo akademinėse grupėse planus paaiškėjo, kad kai kurie šefai su studentais dirba formaliai. Tai išryškėjo ir svarstant Skaičiavimo matematikos katedros darbą. Buvo nurodyta pagerinti auklėjamąjį darbą visoms katedroms. Fakulteto- SMD darbas gerėja, tačiau vis dar per mažai
SESIJA. „HALS UND BEINBRUCH" Tai nuostabus vokiečių kalbos posakis. Rusiškai bus — „Ni pucha, ni pe rą". Gaila, kad lietuvių kalboje nėra jam tolygaus atitikmens. Mes dažnai kartojame jį, nes, rodos, jis padeda išlaikyti įskai tą ir egzaminą, Tiesa, mes nedaug ir turėjome tų eg zaminų. Per tris sesijas — aštuonis ir tik šią, ketvir tą, šešis. Lyg daugoka vie nam kartui. Ir įskaitų še šias turėjom. Su penkio mis „susidorojom", o ties šešta suklupom. Trylikai pasisekė peržengti vokie čių fonetikos barjerą, o septyniolika — „lauke, už durų". O egzaminai nelaukė — ritasi devintąja banga mū sų galvomis. Farmakologi ja ir vokiečių kalbos leksika nepaskandino nė vieno. Praėjusi trečiadienį dar vieną egzaminą išlaikėm. Prigąsdino visi, — doc. E. Meškauskas iš savo dėsto mo dalyko — dialektinio materializmo — reikalauja tikrų žinių, o ne šiaip sau pafilosofavimo. Bet kaip ir tikėjomės, R. Mizaraitė ir dar keletas stu dijų knygelėse parsinešė gerus pažymius. Kiti — kaip kam pakliuvo, ketvertai ir trejetai. Girdėjom, kai kurios grupės jau baigia sesiją, o mums prieš akis — dar du egzaminai. Žinot, mes ir nenusimenam. Turim, kaip sakoma, jau antrą kvėpa vimą ir pasiruošę finišą pasiekti su neblogais re zultatais. Na, o kas jau krito, padėsim. Kas nepa jėgs atsikelti, pakelsim bendrom jėgom.
II kurso germanistai
į mokslini darbą įtraukiam; žemesniųjų kursų studentai, Centrinės SMD iniciatyva organizuotame konkurse geriausiam moksliniui būreliui ir SMD moksliniam vadovu, išaiškinti pirmą vietą užėm, tikimybių teorijos ir skaičių teorijos būrelis. Geriausi; moksliniu vadovu pripažinta , prof. V. Statulevičius. Partinė organizacija ir dekanatas dirbo glaudžiai bendradarbiaudami su fakulteto komjaunimo, studentų ir dėstytojų profsąjunginėmis organizacijomis. Komjaunimas ir profsąjunga yra pirmieji pagalbininkai sprendžian auklėjimo ir buities klausimus, atlieka nemažą vaidmenį studentijos auklėjime. Atsa kingai savo darbą atlieka komjaunimo organizacijosekretorius komunistas A Apynis, įdėdamas į jį daug jaunatviškos energijos. Matosi poslinkiai i gerąją puse studentų profbiuro darbe (pir mininkas E. Stankus). Tokie fakulteto darbai ir rūpesčiai buvo praėjusiais mokslo metais. Naujos energijos reikalauja būsimos dienos. Fakulteto komunistai jos negailės — juk jiems patikėtas komunistinės visuomenė žmonių auklėjimas.
SESIJA. APIE JĄ PASAKOJA MF DEKANAS DOC. S. PAVILONIS 1. Kiek sesijų turėjote? 2. Ką jūs galvojate apie studentą, kada jį egzam nuojate? 3. Gal prisimenate savo studentišką sesiją? Ir ką galvotumėte apie ją, jeigu Jūs dabar būtumėte studentas? 1. Per 50. Dėstytoju pradė jau dirbti 1941 m. 2. Ką galvoju egzaminuo damas studentus? Apie save. Nes studentu žinios — tai mūsų darbo rezultatai. - Vidutiniokus skirčiau į d\ i grupes. Vieni ribotų gabumo ir vidutinės žinios jiems — didelis darbas. Tokiais žmo nėmis galima pasitikėti. Atei tyje jie retai apvilia. Kita grupė — gabūs, turin tieji geras sąlygas mokymui si, ir jų vidutinės žinios — tai apsileidimo požymis. Į te kį studentą visada žiūriu su nepasitikėjimu. 3. Labai gerai prisimenu savo sesijas. Ir dabar galvoju, kad didesnės laimės, kaip ge rai išlaikyti egzaminą — nė ra. Būna įvairių gerų pasiek; mų žmogaus gyvenime. Be laikui bėgant, jie užsitušuoja, įgauna kitą kokybinį vertini mą. O štai gerai išlaikytas egzaminas pasilieka šviesiu pėdsaku gyvenime. Jeigu dabar būčiau studen tas, studijuodamas jausčiau dar didesni malonumą. Kai aš mokiausi — išlaikyti egzam ną buvo žūtbūtinė kova. Neiš laikei — niekas tavimi nesirū pins. Tavo reikalas — nori mokaisi, nori ne. Dabar stu dentų atžvilgiu esam libera lesni. Tapti geru specialistu suinteresuotas šiandien ne tik studentas, bet šito konkrečia pagalba linki jam ir pedago-
1 k. romanistus egzaminusįa doc. G. Baužytė.
3 psl.
tarybinis studentas
ŠIRDIS IR ŽMONĖS
EDICINOS fakultete mums papasakojo, kad bene jauniausia savo larbuotojais yra Bendrosios :hirurgijos katedra. Ir sužinoome, kad jai vadovauja gar us ne tik Lietuvoje, bet ir vi joje šalyje širdies ligų speciaistas prof. Algimantas Mar cinkevičius. Apie profesorių, jo moki nius ir nutarėme papasakoti. Aštunta valanda ryto. Vie noje iš Vilniaus klinikų atsi veria auditorijos durys ir at istoję gydytojai sveikina prof. A. Marcinkevičių... Vienas po kito jie atsiskaito už savo budėjimą. .. O profesorius tarytum už snūdo. Tik pluriksnakotis ran koje pasiruošęs kiekvieną aki mirką užrašyti išgirstus žo džius. — Ligonis. .. jaučiasi ge rai. .. — Ligonį... matyt, teks operuoti... Ramus, beveik be jokių atspalvių tonas, lakoniški žoužiai. Jokio nerimo, skubotu mo. Sutrinksi suolai, gydytojai išsiskirsto, o aš vis tikiuosi, kad jvyks kažkas svarbaus, juk šių žmonių rankose dau gelio ligonių sveikata, gyvy bės. Juk šioje klinikoje pirmą kartą Sąjungoje buvo įstatylas dirbtinis širdies vožtuvas, čia gydomos svarbiausio žmo gaus organo — širdies — li gos. ! Ir tik vėliau supratau, kad norint pajusti visą šios klini kos vidinį gyvenimo ritmą, reikia kiekvieną dieną čia
lankytis, ne — gyventi arba dirbti. Juk gydytojai tai žmo nės, kurie ir jaudinasi, žmo nės, kurie labiausiai jaučia kito žmogaus, o ne savo skausmą. Ir todėl sunku pa pasakoti apie juos. Reikia, kad jie patys kalbėtų. Profesorius Algimantas Marcinkevičius, Bendrosios chirurgijos katedros vedėjas, klinikos vadovas: — Visi geri vyrai. Vienas mūsų darbe nieko nepadarysi. Praėjo tie laikai, kada viską reiškė vien chirurgo rankos, jo patirtis, sugebėjimai. Da bar ligonio gydymas, operaci ja — tai grandinė, kurioje yra daugybė specialistų. Sa kykim, operacijos metu blogai dirbo dirbtinės apytakos apa ratūra, ir nors chirurgas pa darys puikiausią operaciją, bet ligonis mirs. Arba paim kit pooperacinį periodą. Tegu biochemikai pateiks neteisin gą analizę, ir jūs neteisingai sukoreguosit savo veiksmus. — Pagrindinė problema ir pagrindinis mūsų darbas — širdies vožtuvų protezavimas. Padaryta nemažai sėkmingų operacijų. — Sunku. Pirmą kartą sun kiausia. Užtat, kad pirmą kar tą. O kuo daugiau operacijų, tuo drąsiau jautiesi, tuo di desnis įpratimas. — Būna nevykusių operaci jų. . . Jūs klausiat, kokia la biausiai nevykusi? Štai tokia, kada miršta ligonis. Širdies operacijose visko būna. Žmo nės prasėdi prie ligonio ištisas naktis, o jis... Įvairių prie žasčių yra.
mą žinojau, kad dirbsiu čia. Domėjausi kraujagyslių susir gimais. Mūsų fakultete tokios srities specialistų neruošia, o tuo metu A. Marcinkevičius buvo kraujagyslių chirurgijos iniciatorius. Mokė mus. Vė liau, tai jau bus 1965—1966 metai, važiavom specializuotis į Budapeštą, Maskvą, Lenin gradą. . . — Pačios pirmosios opera cijos sunkiausios ir labai sa votiškos. Paprastai asistuoda vo profesorius. Dabar A. Mar cinkevičius vadovauja abiejų skyrių chirurginei veiklai, at lieka pačias sudėtingiausias širdies ir kraujagyslių opera cijas. — 1965 metais apgyniau kandidato disertaciją apie elektrorentgenografijos pri taikymą arterijų tyrimams. Greitai? Tur būt, daug padėjo atsitiktinumas. Gydėsi kartą mūsų klinikoje vienas Elektrografijos instituto dar buotojas. Kartą, apsilankęs palatoje, pastebėjau jį bevar tant knygutę. Pasidomėjau. Patiko. Paskaičiau ir pagalvoiau, kad ir medicinoje tokius dalykus galima pritaikyti. Taip gimė disertacija ir me todas, kurio autoriai, tarp kit ko, ne aš vienas, o ir grupė minėto instituto darbuotojų. Mano bendraautoriai — universitetiečiai, gal todėl taip greit mes suradom bendrą kalbą. O padėjo jie man daug. . . — 1968 metais pradėjau vadovauti šiam skyriui. Žmo nės? Geri. Tik aš dažnai jau čiuosi jaunu. Ne tik savo sky riuje, bet ir klinikoje. Sunku? Ne, tur būt. .. Nors, be abe jo, kiekvieno gydytojo darbas nelengvas. — Panikos negali būti. Iš pradžių sunku priprasti prie kraujavimo. Juk kraujagys lės! .. — Ir miršta. . . Paprastai ne dėl mūsų (kraujagyslininkų) kaltės. Kitos komplikacijos. Dažniausiai mūsų ligoniai turi kitą sunkią patologiją. — Aš juos prisimenu vi sus. .. Jie smarkiai sukrečia. Ir nors žinai, kad jau niekuo negali padėti, bet vis vien... Jeigu galėtum, nežinia ką pa darytum, kad tik nemirtų. . . — Darbas, užsiėmimai su studentais. Aš juk taip pat, palyginti, neseniai juo buvau. Stengiuos kuo daugiau išmo kyti.
Docentas V. Sirvydis, šir dies chirurgijos skyriaus ve dėjas, Medicinos fakulteto dėstytojas: — 1959 metais pradėjau dirbti su prof. A. Marcinkevi čiumi. Iš pradžių ligoninėje. Vėliau kartu su juo atėjau čia. — 1967 metais disertacija iš kraujagyslių chirurgijos. Metodas nėra naujas, bet at rasta, rodos, tokių detalių, kurios svarbios praktiniame darbe. — Ką daugiau apie save? Viskas. Darbas, ligoniai ir už siėmimai su studentais. V. Triponis: — V. Sirvydžio disertacija — tai vienas stipriausių, vie nas gražiausių mūsų klinikoje darbų. — Tai pats idealiausias chi rurgas, labai įžvalgus. Labai energingas žmogus. Širdies chirurgija reikalauja daug darbo, daug jėgų. Sirvydis, rodos, gimęs chirurgijai. Jis viską atiduoda jai. Širdies gydymas labai sudėtingas. Ypač yra sunkus operacinis periodas. Ir Sirvydis prie sa vo ligonio ištisom naktim prasėdi. — Tai nuostabus chirurgas. Ne tik kaip žmogus, bet kaip ir specialistas. Su J. RugieniuAš pirmą kartą neišdrįsau mi jis sukūrė naują zondą ir papasakoti apie gydytojus. zondavimo metodą širdies Kalbėjo jie patys apie save Ir ydoms nustatyti. savo draugus. Jie tokie žmo nės, kuriuos mes visada ir vi Asistentas V. Triponis, sur išskiriame iš savo tarpo. kraujagyslių chirurgijos sky Jie gali grąžinti mus gyveni riaus vedėjas. Medicinos fa mui, pašalinti skausmą... O kulteto dėstytojas: apie juos bešališkai negalima — 1962 metais baigiau uni rašyti. Alf. BUCKUS versitetą. Jau prieš paskyri
’ai
SVAJONĖ IEŠKO KELIO Ikio šiol studentų dramos studijoms nedaug buvo ski riama dėmesio, jos dažniausiai paremtos tik jų vadovų bei pačių studentų entuziazmu. Ir štai, šiais metais įvyko I Vil niaus miesto aukštųjų mokyk lų dramos studijų festivalis — konkursas. Prasidėjo naujas studentų saviveiklinio teatro laikotarpis. I festivalio uždarymą Dailės ■nstituto kavinėje atėjo pje sių autoriai, dailininkai, akto riai, režisieriai. Autoritetinga žiūri įteikė prizus. Už pa statymo novatoriškumą apdo vanota P. Midvikio pjesė ■ Maratonas" (Dailės instituto teatrinė studija). Įdomu, kad si4 Pjesę žiūrėjęs Panevėžio dramos teatro režisierius J. Miltinis pasakė, jog šiame Pastatyme „užkabinęs suma nymų“ ir panaudosiąs juos savo darbe. Gerai įvertintas S. Šaltenio Pjesės „Giljotina“ pastatymas, ■lis gavo net tris prizus: pirrn4ii ‘— už aktorinio kolekty vo ansambliškumą ir režisūri
nį sprendimą. Antrasis įteiktas universiteto teatrinės studijos III kurso studentui Juozui Po ciui už sėkmingą režisūrinį debiutą. Trečias — Rimui Zmajauskui (pjesėje jis vaidi na Adomą) už aktorinį aist ringumą, geriausią vyriško vaidmens atlikimą. Garbės raštu apdovanotas ir Pedago ginio instituto „Iššūkis die vams". Tačiau bene įdomiausia festivalio uždaryme buvo dis kusija apie studentiško teatro tikslus, specifiką, jo galimy bes ir artimiausias perspekty vas. Žiuri pirmininkas, WU te atro vyr. režisierius V. Limantas pasakė, kad studentiškame teatre gal nereikėtų remtis persikūnijimu į atskirus vaid menis (kuris būtinas profesio naliuose teatruose, Stanislavs kio sistema); o reikia pilniau panaudoti studento asmeninius ypautmus, jo polinkius, emo cinį temperamentą. Reikia stengtis atitrūkti nuo profesonalaus teatro, susidaryti savo
PASKIRTOS „TARYBINIO STUDENTO“ PREMIJOS Dar šių mokslo metų pradžioje buvo paskelbtas konkursas. Juo norėta su rinkti ųeriausius laikraš čio draugus, kurie suge bėtu įvairių žanrų medžia gomis nušviesti savo fa kulteto gyvenimą. Iš da lies tai pavyko. Kai ku riuose fakultetuose (Fil. F, EF, MF, IF ir GF) įsigi jome nuoširdžių pagalbi ninkų: R. Matuzą, B. Šla mą, I. Dagį, K. Turonį, R. Kvietkauską ir kt. Mes labai dėkingi jiems už pa galbą.
Panašų konkursą pa skelbsime ir sekančiais mokslo metais.
Aktyviausi „Tarybinio studento" koresponden tai fakultetuose: Istorijos fak. žurnalistikos spec. II k. stud. Mindaugas KU RAITIS (už „Fotolaiškus iš laboratorijų", informacijas, korespondencijas) ir Me dicinos fak. gydomosios spec. V k. stud. Rimantas MATUZAS (už sistemingas informacijas apie fakulteto gyvenimą). Pirmoji premija (40 rub.) paskirta M. KURAI ČIUI, antroji (25 rub.) — R. MATUZUI. Pirmąją premiją (20 rub.) už geriausius groži nės literatūros kūrinius ir kritikos straipsnius redak cija skiria Filologijos fak. lietuvių k. ir lit. spec. antrakursiui Petrui SKIR MANTUI (už straipsnius „Tyliau, nekalbėkime bal siai" — Nr. 30, 1968; „Ke liu, kurio niekas nenuro dys" — Nr. 36—37, 1968; už „Literatūrinių puslapių" ruošimą).
Už eilėraščius, išspaus dintus laikraščio Nr. 36— 37, 1968; Nr. 20, 1969, ketvirtakursei lituanistei Onu tei BALIUKONYTEI paskir ta II premija (10 rub.).
Už geriausią apybraižą premija (20 rub.) paskirta Istorijos fak. žurnalistikos spec. III k. stud. Alfonsui BUCKUI („Už ką dėkoja", Nr. 28, 1968; „Kasdieny bė", Nr. 23, 1969; „Širdis ir žmonės", Nr. 21, 1969). Linksmiausiu ir talen tingiausiu „Linksmosios auditorijos studentu" pri pažintas Istorijos fak. ne akivaizdinio skyriaus IV k. žurnalistas Augustas TAMALIUNAS (už jumores kas „Prieš egzaminą — Nr. 5, 1969; „Atomazga" — Nr. 19, 1969). Jis apdo vanojamas vertinga dova na.
Geriausiam laikraščio platintojui — Ekonomikos fak. pramonės planavimo spec. I k. stud. Irenai ADRUNAVlClŪTEI — skiria mas kelialapis į universi teto vilą Palangoje.
specifiką. „Giljotinos" pasta tyme tai pavyko padaryti. R. Midvikis pasiūlė dažniau rodyti jau pastatytų pjesių spektaklius, kad juos galėtų pamatyti ne tik „savi", bet ir kitų aukštųjų studentai. — Mes turime būti meni ninkais platesnio diapazono Negali būti žmogus tapytoju, jei jis nežino muzikos, rašyto ju, jei nesupranta tapybose, — pažymėjo žiuri narys, Dai lės instituto docentas V. Vaitkūnas. * Tačiau aštriausiai buvo po lemizuojama apie studentusaktorius, kurie visą savo lais valaikį skiria vaidybai, apie tai, ką jiems duoda teatrinė studija, apie tai, kad visuo meninės organizacijos turėtų daugiau padėti jų darbui. Kal bėjo ir LLKJS Lenino rajono komiteto sekretorė Z. Rabačiauskaitė, ir Akademinio dra mos teatro aktorius, Pedago ginio instituto dramos studi jos vadovas K. Smaguraus• »o ,auipos šviesos, žiūrovas išėjo. Teatre liko tie, kurie kūrė spektaklį. Nuotrau kas, ir kiti. koje: „Giljotinos" režisierius J. Pocius, universiteto teatro vyr. režisierius V. Limantas A. MARKEVIČIUS ir K. Zmajauskas su L. Juškaite (Adomas ir Ieva „Giljotinoje").
STUDENTŲ JUDĖJIMAS INDONEZIJOJE
::::
u:
::::
'/į
:::: j”
iš:: : VtjL M
Lrfr ■ - ::::
iii!
■ ■na ■ ■■a
Beveik visi Indonezijos laikraščiai pilni pranešimų apie studentų judėjimą, apie sudėtingą situaciją, susidariu sią KAMI. Taip vadinasi In donezijos studentų organiza cija. Jos pilnas pavadinimas — Kesatuan Aksi Machrasisva Indonezija, arba išvertus — Indonezijos studentų veiks mų vienybės organizacija. Dabartiniu metu KAMI vi duje ryškėja tam tikros de centralizacijos ir netgi orga nizacijos panaikinimo tenden cijos. Tai savo ruožtu gimdo aštrius ginčus ir diskusijas. Indonezijoje gyvuoja gana daug studentu ir jaunimo or ganizacijų su skirtingomis po litinėmis ir religinėmis pažiū romis. Kiekviena iš dešimties politinių partijų, kaip taisyk lė, turi savo studentišką orga-
nizaciją, kuri laikosi tos par tijos linijos. Kiekvienoj aukš tojoj mokykloj renkama stu dentų taryba, o fakultete — senatas. Ir visos šios studentų sąjungos įeina į KAMI. Jos centrinė vadovybė yra Džakartoje, o kituose stambiuose miestuose yra skyriai — kon sulatai. Kamistai gana akty viai reiškiasi politiniame ša lies gyvenime, leidžia savo laikraštį „Charian KAMI", tu ri vyriausybiniuose organuose vietų. KAMI atsirado kartu su ki tomis vadinamomis veiksmų vienybės organizacijomis prieš keletą metų. Joms susikurti padėjo jėgos, dabar stovin čios Indonezijos priešaky, ir kurias įprasta čia vadinti „naujosios tvarkos jėgomis" skirtingai nuo „senosios tvar kos jėgų", sutriuškintų po 1965 metų „rugsėjo 30 įvy kių". Veiksmų vienybės organi-
zacijos kūrėsi kaip atsvara kairiosioms jėgoms, kaip smogiamasis būrys kovoje prieš jas. Reikšminga rolė čia buvo skiriama jaunimui. Sujungusi įvairių krypčių ir pažiūrų studentiją, KAMI vis dėlto netapo monolitine organizacija, vieninga visais klausimais. Daugelis kamistų nesitenkino ta role, kurią sky rė jiems KAMI sukūrimo ini ciatoriai, ir stengėsi būti sa varankiškesni ir aktyvesni politiniame gyvenime. Kamistuose brendo įsitikinimas, kad jaunoji karta pašaukta dides niam pozityviam indėliui, sprendžiant aktualius naciona linius klausimus. Mąstanti ir patriotiškai nusiteikusi jauni mo dalis matė rimtų socialinių pertvarkymų būtinumą. Štai kodėl studentai ne kartą daly vavo demonstracijose su so cialiniais lozungais, įteikė vy riausybei peticijas, reikalau dami imtis priemonių prieš
RAŠO GRAIFSVALDIECIAI
KUR ILSĖSIMĖS! Birželio 23 d. į spor to ir sveikatingumo sto vyklą Žydiškėse išvyksta pirmoji pamaina. Daugiau kaip keturi šimtai studen tų — sportininkai, ansamb liečiai — gyvens čia trimis pamainomis iki rugpiūčio 6 d. Jie per tą laiką statys ir bazę valtims — elingą, ties akmeninį tiltą į ežerą ir kt. Studentų profkomitenetrūksta lankytojų. Kasdien ateina studentai atsiimti kelialapių ir į universiteto vilą Palango je. Joje vasarą ilsėsis apie 160 studentų, kituose poil sio namuose —- dar dvide šimt. A. JUODUPIS
Kai kurie linkę prie orga nizacijos paleidimo idėjos. Vis tik dauguma pabrėžė toli mesnio KAMI gyvavimo būti numą. Priimtas nutarimas su šaukti visos Indonezijos stu dentų kongresą. Šiandieninis Indonezijos studentų judėjimas pergyvena sudėtingą etapą, atspindi ir vi so šalies politinio gyvenimo sudėtingumą. Čia galima rasti ir tam tikrų politinių jėgų • bandymus panaudoti studen tus savo tikslams arba ati traukti juos nuo pavojingų visuomeninių akcijų. Kartais pasireiškia ir asmeninės am bicijos, siekimas sukaupti po litinį kapitalą, viliantis tapti stambiu politiniu veikėju. Bet negalima nepastebėti ir nuo širdaus jaunimo veržimosi, kurį dikutoja mintys apie sa vo šalies ir savo liaudies atei tį. Ist. m. kand. L. DIOMINAS
SUGRĮŽIMAS
MES GILIAI SUJAUDINTI Prieš mėnesį universite te atliko praktiką Gralfsvaldo universiteto dešimt II kurso studentų, busimų jų slavų filologijos specia listų. Visiems aišku, kad daugiausia laiko jie skyrė studijoms. Bet vis dėlto kartais tekdavo ištrūkti iš mokslo jėgų lauko. Sve čiai turėjo progos aplan kyti žymesnes Lietuvos vietoves, kartu su mūsų studentais dalyvavo Gegu žės Pirmosios demonstraci joje, jubiliejiniame an samblio koncerte, susitiko su Filologijos fak. rusistais ir t. t. Graifsvaldo studentai patenkinti, kad pagilino rusų kalbos žinias. Labai šiltai apie viešna gę atsiliepia vokiečių stu dentų grupės vadovė He lena Bart. Dėstytoja rašo, kad jie buvo giliai sujau dinti lietuvių svetingumu, jų atidumu Juos sužavėjo Lietuvos kultūra. Graifs valdo slavistų — studentų ir savo vardu ji dėkoja mūsų universiteto Rekto riui, prorektoriui doc. J. Grigoniui, dėstytojoms, vadovavusioms praktikai, — T. Plakunovai ir E. Marčenko, drg. A. Gardžiuliui, visiems naujie siems draugams „už gra žias dienas Vilniuje".
brangumą, išspręsti maisto problemą, griežtai nubausti kyšininkus, pašalinti negabius valdininkus. Laikraštis „Charian KAMI” gana aštriai pasisakė prieš valdžios atstovus, piktnau džiaujančius savo padėtimi. Štai, pavyzdžiui, buvo kriti kuojama Pietų Kalimantano karinė valdžia, suėmusi grupę vietos jaunimo laikraščio žur nalistų. Prieštaravimai tarp skirtin gų krypčių atvedė iki to, kad eilė studentų organizacijų pa reiškė apie savo išėjimą iš KAMI ir kvietė paleisti ją, atseit, ji praradusi savo atsto vaujamąjį charakterį. KAMI vadovybė, siekdama įveikti susidariusią krizę, sušaukė ne eilinį posėdį. Tačiau, spren džiant iš spaudos pranešimų, ir kamistų vadovų tarpe ne buvo vieningos nuomonės.
Su mūsų univer sitetu susijusi didelė ir prasminga V. Mykolaičio - Putino gyvenimo dalis, Pu tinas „mylėjo si universitetą — jo senas tradicijas, jo architektūrinių ansamblių grožį, Pašviesėjusiui žvilgsniu jis žiūrėdavo i pro Lietuvių litera tūros katedros lan gą J Sarbievijaus kiemą — galingus kontraforsus, laužy tas stogų linijas, virš įų iškilusių šv. Jono bažnyčios ba rokinių pagražinimų
Linksmoji auditorija Medicinos fakulteto I k. stud. Slimaitis išpiovė širdį. Jam asistavo bendrakursė Tupikaitė. Sis įvykis neliko me dicinos pasaulyje nepastebė tas. Fakulteto dekanas per spėjo juos už suolų gadini mą.
Paskaitos seksualine tema metu profesorius klausia sep tyniolikmetę merginą: — Ką jūs darytumėte, jei gu pagimdytumėte dvynukus? Kiek pagalvojusi mergina atsako: — Pirmiausia mylėčiau juos abu vienodai, rengčiau vieno dai ir pagaliau turėčiau viltį, kad kada nors ištekėsiu.
I***
grakštumą ir varpi nės aukštį". Taip Putiną prisi mena literatūros mokslininkė V. Zaborskaitė, ne viena panaši akimirka iš liko ir atmintyje tų, kuriems teko laimė kartu dirbti ar būti jo mokiniais. Antrųjų mirties metinių dieną Puti nas vėl tarsi sugrįžo į universitetą. Lie tuvių literatūros ka tedrai dailininkė Si-
gutė Valiuvienė pa dovanojo giliai pa jaustą ir įspūdingai nutapytą V. Myko laičio-Putino port retą. Iš melsvų ūkanų, prasiskiriančių prieš musų atmintį, vėl žvelgia Putinas — žmogus, poetas, mąstytojas. Už šią brangią dovaną dailininkei Sigutei Valiuvienei širdingai lenkiasi visi, kam brangus V. Mykolaičio-Puti no atminimas. V. D.
toks: „Kokios moterys yra iš vienos minties. Tikra dyku kada nebuvote Mančesteryje? — Ne. tikimiausios — blondinės, ma. Studentas (droviai): — Aš taip pat nebuvau. brunetės ar rudaplaukės?" At — Kiekvienoje dykumoje Vadinasi ten buvo du kiti. sakymas: „Žilos". yra oazių, bet ne kiekvienas karavanas jas randa. IŠ STUDENTIŠKOS ABĖCĖLĖS Vienoje Prancūzijos miesA. Aspirantas — darbuoto telio Bui-Rouženje bažnyčiojas, labiausiai įsižeidžia, pa Karšto ginčo metu vienas ie pamokslininkas kreipėsi į klaustas, kada gins.. . Voltero oponentas pavadino tikinčiuosius šiais žodžiais: B. Bufetas — mieliausiai jį idiotu. „Broliai ir seserys! Tenelieka lankoma auditorija. Volteras šypsodamasis pa mūsų viešpaties žodžiai jūsų E. Egzaminatorius — smal galvose ir tenusileidžia že žvelgė į priešininką ir tarė: susis nepažįstamasis. miau — į jūsų širdis, o iš ten M. Mėgstamas dėstytojas — — Brangusis profesoriau, tepereina j jūsų kišenes. Tai iki šiolei aš jus laikiau pro žmogus, kuriam nelieka vietos padės jums būti dosnesniems, tingu žmogumi. Jūs manote, perpildytoje auditorijoje. kai bus renkamos aukos baž kad aš idiotas. Ką gi, gal būt, T. Tvarkaraštis — (užsiėmi nyčiai". mes abu suklydome. mų) — sudarant jį, negalvo jama nei apie studentus, nei apie dėsttyojus. Dėmesio cent re — auditorija. — Jūs nieko prieš, jeigu Prancūzijos rašytojas V. (Iš KPI dauųiatiražinio laikraščio „Už tarybinį moks mes rytoj vakarieniautumė Hugo vyko į Prūsiją. lą“) me kartu? Pasienyje žandaras, užpil— Žinoma, su malonumu. dydamas anketą, paklausė ra — Na, tada rytoj aštuntą, šytojo: pas jus! , — Kuo verčiatės? — Rašau, — atsakė Hugo. — Aš klausiu, kuo uždirba Mergina, kuriai nesiseka te pragyvenimui? — Plunksna, — sekė atsa meilėje, po paskaitos klausia kymas. lektorių: Žandaras užrašė: „Hugo, i— Sakykite, o kitošfe plane plunksnų pardavėjas". tose yra gyvybė?
Ar žinai, kad... už 2 rub. 13 kap. galima nusipirkti 218 Trumpumas — talento se stiklinių gazuoto vandens be — Argi galima šitaip nieko suo. Mokykloje rašė rašinį te sirupo? nežinoti? ma „Svečiuose pas senelę". — Atleiskite, profesoriau Pats trumpiausias rašinys bu I#* eg i įminąs aš galvojau, kad vo toks: „Senelės neradom namie“. Šveicarijos „ištvermingų bus rytoj. vyrų draugija", kurios nariai l-S--i!;.#1 yra vedę jau po 25 ir daugiau metų, sutiko atsakyti į klau Egzaminatorius (įpykęs): — Sakykite, kur mes buvosimus, jaudinančius viengun i me su jumis susitikę? Jūs niegius. Vienas klausimas buvo — Jūsų galvoje nėra nė
Kolega, redakcijoje kas dien priimama prenumerata naujiems mokslo metams. Kai na 3 mėn. — 24 kap. Nori reguliariai gauti mū- • sų laikrašti — užsiprenume ruok!
Buvom paskelbę meti nes „T. studento" premijas. Tarp jų buvo viena žurnalistikos specialybės studentams — talentin giausiai pasireiškusiems mūsų laikraštyje. Šiandien skelbiame pirmųjų laurea tų sąrašą. Tarp jų nėra „talentingiausio"... Universitete yra dvi iš skirtinės specialybės: me dicina ir žurnalistika, ku rias norint studijuoti, ne pakanka išlaikyti konkur sinius egzaminus. Reikia dar taurios širdies ir pa šaukimo, atsakomybės jausmo, o ne tik „penketukinės" galvos. O to kaip tik trūksta daliai ir, deja, nemažai, žurnalistų. Kad jus žinotumėt, kaip jie sunkiai gauna mokomųjų praktikų (reikia parašyt1 po kelias informacijas) įskaitas — kančių keliai. Bet visi jie raminasi vie na mintimi: atseit, baig sim, gausim diplomus, ta da parodysim, ko verii. Bet argi diplomas — ste buklinga lazdelė?1 Kartą vieno kurso žur nalistai svarstė savo drau gę. Ji apvaginėdavo bend rakursius. įvairiausių nuo monių buvo dėl bausmei Katedros vedėjas paklausė komjaunimo grupės sekre torę: — Kokią jūs siūlytumėt bausmę? — Nežinau, — kryptelė i o petukais ši. — palauk siu, kol visi pasisakys. . . Nereikia norėti, kad bū simieji žurnalistai taptų busimaisiais teisėjais. Bet būti principingais, žinoti tarybinio žmogaus pozici ją reikia. To diplomas ste buklingai vieną dieną ne duos. Kaip ir meno rašyti. „Gyventi — tai iš lėto gimti..." — sakė A. Sent Egziuperi. Reikia dirbti Neperseniausiai studentu profkomitete įvyko prezi diumo posėdis Jame daly vavo bendrabučių tarybų pirmininkai, atsakingieji už budėjimą. Kas paskati no Sušaukti šį posėdį, apia ką jame buvo kalbėta ... Sesija, sesija, sesi ja... Ir pasikeitė studen tai. Tiesa, .ne visi, bet dū mai jau graužia akis: kai kuriuose bendrabučiuose | (IV, III, I) niekas nebebu di, per naktis plyšauja gir ti balsai, nuplėšyti stendai. O juk kiek pašalinta buvo mokslo metais už tokius darbelius iš bendrabučių! Bet va, atėjo sesija, ir viskas apvirto kojom, vis kas galima. Taigi, aukščiau minėta me posėdyje buvo kalbėta apie blogą budėjimą. Po sėdis baigėsi jau senokai o bendrabučiuose — „sesi ja", t. y. nėra tvarkos. O ją turi įvesti bendrabučiu tarybos, komendantai. Bu dėti reikia iki sesijos pa baigos. Ir taip pat bausti tuos, kurte besilaiko bendrabučio taisyklių. Jo kių kompromisų! Kai kurių tjpndrabutiečių elgesys toks eepaken čiamas, kad aimanuoti pradėjo net aplinkiniai namai, Štai Čiurlionio gatvės 29 namo gyvento jai skundžiasi, kad studen tai trypia prie observato rijos esančią veją, laužo medelius. J žmonių gėdini mus studentai nekreipia dėmesio: kai saulė karšta šviečia, negi negalima įsi rengti pliažo ten, kur nori? Bet argi visada laukiniams norams galime duoti valią?
I
C0J2VBIPI5 scuDepcati
IŠEINA PENKTADIENIAIS
LAIKRAŠTIS ĮSTEIGTAS 1950 M. • REDAKTORIUS ALGIS KUSTA « REDAKCIJOS ADRESAS: VILNIUS MTP-3. UNIVERSITETO G-VE Nr. 3, „TARYBINIS STUDENTAS". TELEFONAS 2-58-84 • TELEFONAS SPAUSTUVĖJE 2-5343 • RINKO IR SPAUSDINO LKP CK LAIKRAŠČIŲ IR ŽURNALŲ LEIDYKLOS SPAUSTUVE VILNIUJE «
KAINA 2 KAP.
LV 11557
Užs. Nr. 2693