visų
ŠIAME NUMERYJE: GARBINGAI SUTIKSIME DIDŽIOJO SPALIO 60-METĮ
UNIVERSITETO ABSOLVENTŲ KELIAI
.SKELBIAMI GERIAUSIOS AKADEMINES GRUPES KONKURSO NUOSTATAI
Salių prolstarai.
vienykitbsi
r e\pvBi i )ir> scupencas VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
LAI S VIDA Šio pasakojimo herojė — taikomosios matemati kos specialybės III kurso studentė Laisvida Les čiauskaitė. Kodėl ji — sužinosime.. . Laisvida iš pirmo žvilgsnio man pasirodė nepana ši į įsivaizduojamą matematikės stereotipą. Šviesia plaukė, smulkutė, geromis, linksmomis akimis mer gaitė buvo labiau kalbesnė, negu kitos ligi šiol su tiktos matematikės. Apie savo kelią į matematiką pusiau juokais, pusiau rimtai pasakė: — Baigiau Vilniaus 16-tą vidurinę mokyklą su sustiprintu vokiečių kalbos dėstymu... ir stojau į matematiką. Štai ir visas „kelias". — Pagalvokit, šešios vokiečių kalbos pamokos per savaitę, bet nenusibosdavo. Patiko. Matematika, tiesa, labiau. Gerai ir vokiškai susikalbu, ir mate matikos jau pramokau. Laisvida Lesčiauskaitė — matematikų pasididžia vimas— Mokosi penketais. — sako grupės draugai. — Tiesa, praėjusiais metais gavo vieną ketvertą... Bet tai tikriausiai atsitiktinumas. Laisvida visada viską moka. Gera studentė, aktyvi visuomenininke. Jau ant rus metus Laisvida yra Universiteto komjaunimo komiteto narė, vadovauja organizaciniam metodi niam darbui. Visuomeninė veikla netrukdo labai gerai mokytis, laisvalaikiu nueiti į kiną, teatrą. — Ne taip sunku, kai darbas patinka, kai dirbi ne vien „pareigos" verčiamas, — sako Laisvida ir priduria: — Netiesa, kad matematika — sunkus dalykas. Čia tik loginio mąstymo reikia. Visuomeniniai mokslai man žymiai sunkiau „įkandami". Jūs, hu manitarai, tai tikrai užsivertę knygomis... Laisvida pasakojo. Apie studijas, draugus, mate matiką, laisvalaikį. Ji mėgsta keliauti, godžiai skai to lietuvių rašytojų knygas. Labiausiai mėgsta L. Lirą. Ji teisi, kad laiko galima rasti, tik noro rei kiaTruputį nustebau, kad Laisvidos hobi — fotograija. Jau nuo tada, kai draugai gimimo dienos pro ga padovanojo fotoaparatą, Laisvida su juo nesiski ria nei Universitete, nei kelionėse.
Savo busimąjį darbą įsivaizduoja taip: — Dirbsiu skaičiavimo centre programuotoja. Labai įdomus darbas. Tiesa, anksčiau norėjau būti mokytoja, netgi vaikų darželio auklėtoja, bet mama juokėsi. Sako, kad aš nepanaši į mokytoją... Tai komąją matematiką studijuoti tikrai labai įdomu, pė į ką nekeisčiau. Tokia ji, Laisvida Lesčiauskaitė — kandidatė į Vilniaus miesto Tarybos deputatus. J. PEKARSKAITĖ
Svarbiausia to, kas nau ja Konstitucijos projekte, kryptis — tai socialistinės demokratijos plėtimas ir gilinimas. Toliau plečiami demokratiniai Tarybų for mavimo ir veiklos princi pai, numatyta padidinti jų vaidmenį, sprendžiant svarbiausius visuomenės gyvenimo klausimus. Vie tinės Tarybos sprendžia ne tik visus vietinės reikšmės klausimus, bet savo teisių ribose kontro liuoja ir koordinuoja ki-
tų organizacijų darbą sa vo teritorijoje. Tarybos ir jų deputatai privalo re guliariai informuoti pilie čius apie nuveiktą darbą, atsiskaityti rinkėjams.
Prieš mėnesį vyko Uni versiteto kolektyvo susi rinkimas, kuriame buvo keliami kandidatai į vieti nes Tarybas. Man teko garbė pasiūlyti Biblioteki ninkystės katedros docen tę Vandą Stonienę. Ma čiau, su kokiu nasitikėjimu buvo sutikta jos kan didatūra. Retas Universiteto dar buotojų nepažįsta V. Sto nienės. Jau beveik trys dešimtmečiai ji skuba į Alma Mater auditorijas, skaito studentams paskai tas, moko juos pamilti pasirinktą specialybę. Ir jos kolegoms dėstyto jams malonu bendrauti su šia veiklia, nuoširdžia moterim. .. .1950 metų vasarą jaunučiuke nedrąsi mer gaitė — tada Vanda Puzinaitė — atnešė pareiški mą į tuometinį Istorijos ir filologijos fakultetą. Į Universitetą ją atvedė no ras tapti kvalifikuota bib liotekininke. Sunku dabar pasakyti, kas paskatino valstiečių iš Gelvonų duk rą pasirinkti šią specialy bę — meilė knygai ar
žmonėms. Matyt, ir viena ir kita. Studijos buvo sėkmingos. Ne viena sesi ja išlaikyta vien labai ge rais pažymiais. Universi tete ji įstojo į komjauni mo eiles ir žengė pirmuo sius žingsnius visuomeni niame darbe. 1955 m. bir želyje Vandai įteikiamas
Nr. 21 (1005) 1977 m. birželio 17 d.
V
BIRŽELIO 19 VISI Į RINKIMUS PASAKOJAME APIE UNIVERSITETO KANDIDATUS Į VIETINES TARYBAS
darbas. Kai 1964 m. Van da Stonienė apgynė isto rijos mokslų kandidatės laipsnį, ji pasakė, kad sunkiausi buvo pirmieji darbo metai, ypač daug įtampos pareikalavo kan didatiniai egzaminai. Visi jie buvo išlaikyti penke tais, galima rašyti diserta
oiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiiiiiiniiiiiiiiiiiB
VISUR ATKAKLI IIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIHIM Universiteto baigimo rau donas diplomas- Studijos baigtos su pagyrimu. Nuo to laiko kiekviena jos diena susijusi su stu dentais, pedagoginiu ir moksliniu darbu. V. Sto nienei, ką tik baigusiai aukštąją mokyklą, pati kėjo dėstytojos vietą. Pradžia buvo ne iš leng vųjų. Daug laiko rei kia pasiruošti paskaitoms, savo reikalauja visuome ninė veikla, mokslinis
ciją. V. Stonienė joje nagrinėja 1918—1919 me tų revoliucinę spaudą. Atrodo, pasiekta nema žai, bet ji nesustojo. To liau tobulino savo peda goginį meistriškumą, gili no pradėtą mokslo vagą, aktyviai dalyvavo moksli nėse konferencijose, bren do kaip visuomenininkė. 1966 m. už paskelbtus mokslinius darbus V. Sto nienei buvo suteiktas do centės vardas. Po darbų
KOLEKTYVO
grįžusios namo laukė nauji rūpesčiai: augo dvi dukros. Ir jom reikėjo atidumo, patarimų, pagal bos. .. 1969 metais V- Stonie nė buvo išrinkta Vilniaus miesto Lenino rajono DŽDT deputate. Visą lai ką dirba jaunimo reikalų komisijoje. Veiklos dia pazonas labai platus — pradedant darželinukais ir baigiant studentais. Daug dėmesio skiriama dirban čio jaunimo mokymuisi. Mažiukai pypliai, išdykė liai paaugliai. Atrodo, pats gražiausias žmogaus gyvenimo laikas, o klek rūpesčių! Paklysta jaunas žmogus, vyresniųjų pagal bos ir meilės netekęs. Sunku su blogais vaikais, dar sunkiau su blogais tė vais. <. Viską pamatyti turi deputatė, rūpintis ir padėti. Vanda Stonienė į Leni no rajono DŽDT pasiūlyta rinkti jau penktą kartą. Savo pareigas ji atlieka gerai, savo darbu ji pelno žmonių pasitikėjimą.
Jonas BASIULIS
MŪSŲ PENKETAI
L. SKIRPSTO nuotraukoje matome atsakinėjančią Prekybos fakulteto pirmakursę D. Kundreckaitę. Vyr. dėst. M. Rabačiauskas liko patenkintas jos ži niomis iš pramonės prekių mokslo. Penketas! Tas visų geidžiamas, pats geriausias pažymys! Penketas! Atrodo, pats laimingiausias žmogus esi, tardamas šį žodį- Šimtus tokių pažymių jau įrašė pavasario egzaminų sesija į studijų knygeles. Labai gerai du egzaminus išlaikė I k. matematikai D. Cinigaitė ir R. Laugalys, puikiai egzaminus pradėjo ketvirtakursė medikė B. Kubiliūtė... Penketais sesiją išlaikė Finansų ir apskaitos fa kulteto trečiakursiai J. Astrauskas (pramonės finan sų spec.), D. Eigelytė (ekonominė kibernetika), A. Navickaja (buhalterinė apskaita), penktakursė me dikė G. Jackevičiūtė... Įpratom šimtais skaičiuoti mokslo pirmūnus. Prisiminę, kad šis penkmetis yra kokybės vardu vadinamas, galim sakyti: kuo dau giau gerų studentų — tuo daugiau gerų specialis tų. Nėr to gero, kas neišeitų į gera.. •
TARYBINIŲ ŽMONIŲ
DABARTIES IDEALAS:
„LAISVAS KIEKVIENO
VYSTYMASIS YRA LAISVO VISŲ
VYSTYMOSI SĄLYGA"
L. Skirpsto nuotraukose: Universiteto kolektyvo susirin kime buvo pritarta naujos TSRS Konstitucijos projektui.
Tarybinės valstybės vysty masis, didžiulės principinės permainos palietė visas vi suomeninio gyvenimo sritis. Šalies ekonomika pagrįsta grynai socialistine nuosavy be, galutinai susiformavo stiprus liaudies ūkis. Nacijų lygybė tapo ne tik teisinė, bet ir faktinė. Auga socialis tinis tarybinės visuomenės nyksta vienalytiškumas, skirtumas tarp pagrindinių socialinių grupių. Likvidavus kapitalistinį Tarybų Sąjungos apsupimą, socializmas virto pasauline sistema. Tarybinė liaudis siekia to lesnių tikslų: sukurti materia linę techninę komunizmo ba zę, palaipsniui pertvarkyti socialistinius visuomeninius santykius j komunistinius. Todėl senoji Konstitucija jau nebeatitinka socialistinės vi suomenės išsivystymo lygio. Naujos Konstitucijos pro
jektas paruoštas remiantis jau įvykdytų tarybinių įsta tymų atnaujinimu Ir patobu linimu, broliškų socialistinių šalių konstitucinio vystymo patyrimu. Projekte plačiai apibūdintas vadovaujantis Komunistų partijos vaid muo, nurodyta, kad Tarybų valstybės tikslas — sukurti komunizmą, pažymėta, kad valstybė yra bendraliaudlnė. Projekte išsaugoti ir išvystyti V. Lenino numatyti būdingi socialistinio tipo konstituci jos bruožai. Pagrindinė pro jekto kryptis — socialistinės demokratijos plėtimas ir gili nimas. Numatyti pagrindiniai Tarybų ir jų deputatų ryšių su masėmis būdai, plačios teisės suteikiamos visuome ninėms organizacijoms, didi namas darbo žmonių kolekty vų vaidmuo. Projekte skelbiamas bend ras Tarybų Sąjungos piliečių
lygiateisiškumo principas. Teisę į darbą papildo teisė pasirinkti profesiją, užsiėmi mo rūšį; garantuojama teisė į sveikatos apsaugą; skelbia mas privalomas vidurinis iš silavinimas. Išplėtotos politi nės piliečių teisės ir parei gos. Numatomas tolesnis so cialistinio teisėtumo ir teisė tvarkos stiprinimas. Projekte pažymima, kad Tarybų vals tybė nuosekliai vykdo leni ninę taikos politiką. Pagarbos ir pasididžiavimo mūsų šalimi jausmas apima, kai skaitai naujas eilutes, Įrašytas i pagrindinį Įstaty mą. Aš ir mano draugai pri tariame naujos TSRS Konsti tucijos projektui, kuris visiš kai atitinka Tarybų Sąjungos visuomeninio gyvenimo pa kitimus per 40 metų.
Z. ŠOBLIN,SKAITĖ TF IV K. studentė
Mes esame didelio istorinio įvykio išvakarėse — TSRS Aukščiausiosios Tarybos sesijoje bus priimta nauja šalies Konstitucija. Dabar visa tarybinė liau dis svarsto paskelbtą jos projektą — pritaria mūsų valstybės pagrindinio įstatymo tekstui, pateikia sa vo pasiūlymus ir pageidavimus. Mes, būsimieji teisininkai, su pasitenkinimu suti kome pakeitimą rinkimų sistemoje — kad mažina mas amžiaus cenzas renkamiems į TSRS ir respubli kų aukščiausiąsias tarybas. Dabar siūloma tokią ga limybę suteikti visiems TSRS piliečiams nuo 18 me tų. Taip mūsų visuomenė rūpinasi jaunimu ir juo pasitikiMes pritariame naujos TSRS Konstitucijos pro jektui ir didžiuojamės, kad ji užtikrina pagrindines žmogaus teises ir laisves, kad ji padidins šalies už sienio politikos reikšmę. Teisė į darbą, socialinį aprūpinimą, mokslą buvo ir lieka socialistinio gyvenimo būdo, socialistinės Konstitucijos pagrindiniu bruožu. Tas teises garan tuoja ir užtikrina mūsų partijos ir vyriausybės poli tika, liaudies ūkio sistema. V. KUVŠINClKOVAS TF IV k. studentas
h?numi yATIAKC „Tarybinio studento" laik raščio tryliktame numeryje (1977.IV.15) rašėme apie LLKJS Universiteto komiteto posėdį, kuriame buvo kriti kuota MMF matematikos spec. I k. 5 gr. komjaunuo lių veikla visuomeninėje po litinėje praktikoje. Keletas priekaištų tame posėdyje buvo pareikšta ir grupės ku ratoriui V. Sakalauskui, ku ris kiek per mažai domėjosi savo studentų darbu. Matematikos ir mechanikos fakulteto dekanas V. Merkys ir fakulteto partinio biuro sekretorius A. Apynis atsa kyme redakcijai rašo, kad dekanatas ir partinis biuras įspėjo V. Sakalauską ir įpa reigojo jį padėtį Ištaisyti.
60 SPARTAUS DARBO SAVAIČIŲ METRAŠTISflIlBIi
DRAUGAI GERBIA KĘSTUTĮ Kiekviena savaitė, kiek vienas mėnuo išaiškina naujus lenktyniavimo nu galėtojus. Nauji vardai — tai ir nauji gražūs darbai, nauji siekiai. Gerų komjaunuolių gru pėse nemaža, bet dažniau siai nugalėtojais tampa tie patys. Mūsų fakultete vienas iš tokių — II kur so studentas komjaunuo lis Kęstutis Trainavičius. Pažįstu jį 'beveik dveji metai. Atsimenu, kaip rū pestingai ir kruopščiai jis atlikdavo kiekvieną jam pavestą darbą, kai buvo pirmakursių komjaunimo organizacijos sekretoriu mi. Ir šiemet jis visą savo energiją atiduoda kom
Noras tapti chemiku suve dė mus j vieną kelią, kuriuo ir žingsniuojame vienas ki tam padėdami. Gal todėl ma no grupėje yra daug gerai besimokančių studentų, daug aktyvistų, kurių veikla žino ma ir fakultete. Jau antrus metus grupės komjaunimo sekretore ren kame L. Stoškutę. Ji suma niai vadovauja mūsų veiklai, ir ne viena pati viską daro, o stengiasi, kad susirinkimui, disputui ar kokiam renginiui ruoštųsi visi grupės studen tai. Kovoti prieš abejingumą — vienas iš svarbiausių mū sų šūkių. Teisybę pasakius, grupėje „apsnūdusių" lyg ir nebeliko. Socialistinis lenktyniavi mas keičia kas mėnesį ge riausiųjų pavardes komjau nuolių sąraše. Išryškėja ir patys aktyviausi. Į fakulteto komjaunimo organizacijos Garbės knygą pirmu iš gru-
jaunimo veiklai — Kęstu tį išrinkome fakulteto biu ro sekretoriaus pavaduo toju ideologiniam darbui. Nė vienas didesnis fakul teto komjaunimo biuro renginys neapsieina be jo. Kęstutis išties labai užim tas žmogus, tačiau visuo meninė veikla netrukdo jam gerai studijuoti: kol kas studijų knygelėje vie ni penketai. Kęstutis — puikus or ganizatorius, geras ir nuo širdus draugas. Nematysi jo abejingo tam, kas vyksta grupėje, kurse, fa kultete. Jis pergyvena kiekvieną savo draugų nesėkmę, džiaugiasi jų pasiekimais lyg savais.
Gal todėl Kęstutį gerbia grupės draugai, gal todėl jis dažniausiai renkamas lenktyniavimo nugalėtoju. Nugalėti — tai ne tik per skaityti daugiausia prane šimų ar sušaukti susirin kimų, tai dar būti geru draugu, visur ir visada pa dėti kitiems. Toks ir yra mūsų Kęstutis. Fakultete daug tokių ■žmonių, kaip Kęstutis. Ne visi, aišku, taps nugalėto jais, ne visų pavardes galėsim paminėti. Manau, svarbiausia yra tai, jog lenktyniaudami žmonės darosi aktyvesni, geriau mokosi, dirba, ku ria- Tuo pačiu jie tampa naudingesni savo grupei, savo fakultetui.
P. AI.CHOVKA MlF komjaunimo biuro sekretorius
MANO GRUPĖ pės įrašytas R. Vaitkus — seniūnas, „kiauras" penketukininkas, SMD fakulteto ta rybos pirmininko pavaduoto jas, Universiteto kiemo teat ro aktorius. Jam ant kulnų mina V. Kuliešius — fakulte to komjaunimo biuro sekre toriaus pavaduotojas. Fakul teto komjaunimo biuro narė mis Išrinktos S. Kuliešytė ir E. Vėsaitė, profbiuro pirmi ninko pavaduotoju — R. Da gys. R. Palionytė ir D. Šid lauskaitė atstovauja fakulte tui Universiteto Interklube, L. Sakalauskaitė pasiryžo rū pintis fakulteto Chemikų dienų metraščiu. Neatsiliekame ir mokslinė je veikloje. Keli studentai skaitė pranešimus SMD kon ferencijoje, R. Uščinas tapo sąjunginės olimpiados „,Stu-
dentaš ir mokslo bei techni kos pažanga" prizininku. Yra grupėje kultūros klu bo narių, ruošiame vakarus fakultete. Didžiausias sujudi mas būna prieš Chemikų die nos šventę — kiekvienas jau čia pareigą nors nedidele dalele prisidėti. Trupinys prie trupinio, ir mūsų grupės įnašas pasirodo ne toks jau mažas. Artėja vasara. Įpusėjo eg zaminų sesija, o po jų išlydėsime V. Kuliešių ir R. Vaitkų — jie studentų sta tybinių būrių vadai — į Ro kiškio rajoną. Patys stengsi mės būti geri pionierių vado vai įvairiose respublikos stovyklose.
A. MOZERYT? ChF II k. 2 gr. studentė
VISUOMENININKO VARDAS — NE FORMALUS Matematikai studentai, kaip ir visas Universite tas, naujais laimėjimais pasitinka Didžiojo Spalio 60-metį. Fakultete netrūksta stu dentų, kurie ne tik gerai mokosi, bet yra ir akty vūs visuomenininkai. Pa tys darbščiausi išrenkami lenktyniavimo nugalėto jais. Fakultetas didžiuoja si tokiais studentais akty vistais, kaip L. Cvirkaitė, A. Ramanauskas, V. Stakėnas, R. Mašanauskaitė, E. GrigaliūnasMūsų komjaunimo biu ras siekia, kad būsimieji specialistai nepasitenkintų vien gerai moką pertei-“ kiamas žinias, bet turėtų organizacinio, visuomeni nio darbo įgūdžių. Sun kiai mes čia išsiverstume be visuomeninės politinės praktikos, be lenininės įskaitos. Svarbu ne tik pareigos, tau tekę, ar prisiimti įsi pareigojimai. Reikia juos ir vykdyti. VPP atestacija vyks rugsėjo mėnesį, to dėl gegužį surengėme kontrolinę: tikrinome, kaip studentai dalyvauja visuomeninėje veikloje, kaip atlieka savo parei gas, kaip mokosi. Neates tuotiems studentams buvo duoti konkretūs įpareigo jimai, kuriuos privalu įvykdyti iki rudens. Sis kontrolinis patikrinimas parodė, ką dar reikia pa daryti, idant tikroji VPP atestacija būtų kuo sėk mingesnė. V. DAUKŠAS MMF komjaunimo biuro sekretorius
Sesija. Vieniems dar tik antra, kitiems — jau Ir pas kutinė. A. Rimkutę pažįsta dauguma fizikų studenlų: ji aktyviai dalyvavo fakulteto visuomeniniame gyvenime. Šiomis dienomis ji sėkmingai apgynė diplominį darbą.
Sesija. Nė vieno studento ji nepalieka ramybėje.
REIKĖJO PRADĖTI. Kiekvienais metais Vil niaus V. Kapsuko įniversiteas paruošia tūkstančius įvairių sričių specialistų, -.inkus būna jų pirmieji stu dijų žingsniai, tačiau noras gyti mokslo žinių nugali vi jas kliūtis. I — Kaip viena diena praI oėgo penkeri metai, — sako I ;uvę Universiteto studentai. I Keičiasi kartos. Vieni išeiI ra į gyvenimo kelią, kiti Lradeda studijas. I Įdomu šiandien pažvelgti į I jabartinius pirmakursius I iems, kurių balsai prieš šeI šerius metus skambėjo dip lomų įteikimo ceremonijoje. | — Visas įgytas Alma MaI er rūmuose penkerių metų I dilias pasižadu pritaikyti Lamyboje ir pateisinti jauno l’pecialisto vardą, — tarė šią I iriesaiką ir buvusi pramo
nės planavimo spec. studen tė Nina Motrič. Kai paklausėme, ką ji jau tė, sužinojusi apie paskyri mo vietą, Nina atsakė: „Kaip dabar girdžiu komisijos pir mininko balsą: — Jūs, drg. Nina Motrič, esate paskirta ekonomiste į Vilniaus TSRS 50-mečio ku ro aparatūros gamyklos pla navimo skyrių. Išgirdusi šiuos žodžius, su pratau, kad skiriuosi su Uni versitetu, kad nuo šios die nos prasideda naujas kelias, kuris bus vertinamas ne pa žymiais, bet atlikto darbo kokybe. Labai jaudinausi peržengus gamyklos slenks tį, dairiausi ir galvojau, kaip reikės priprasti prie naujos aplinkos, ar padės bendra darbiai sunkią valandą. Pir mo pokalbio metu su plana
vimo skyriaus viršininku P. Rože supratau, kad patekau į draugišką kolektyvą . — Ar sunki buvo pradžia gamykloje? — Pradėti nelengva. Kei čiasi darbo struktūra, sunku jaunam specialistui įvertinti jo apimtį. Buvo pesimistinių nuotaikų, kai norėjosi viską mesti ir bėgti... Rodos, įdė miai peržiūri produkcijos sa vikainą ar gamybinius rodik lius, o jie nesibalansuoja ir gana. Sėdėdavau ištisom valandom po darbo, kol su rasdavau klaidą. Savo pa siekdavau atkaklumu. Tobulėja apskaitos techni ka ir planavimo metodika, specialistas privalo įgyti vis naujas žinias... — Gamyklos vadovybės nutarimu, pusę metų mokiau si TSRS traktorių ir žemės ūkio ministerijos Rostovo kvalifikacijos kėlimo institu te. Daug naujo sužinojau Rostovo žemės ūkio mašinų
PO ŠEŠERIŲ METŲ | Apsilankyti Universiteto I Skaičiavimo centre ligi šiol T I iebuvo progos. Atsitiko taip, Lad aš turėjau susitikti su /ienų iš 1970 metų universieto diplomantų. Man pasise gė. Pirmas sutiktas Skaičiazimo centre žmogus ir bu žo — prašome susipažinti — vilius Kietis, inžinierius, bai gęs Fizikos fakultetą. Mūsų pokalbis prasidėjo ruo pačio paprasčiausio ir au įprasto klausimo: — Kodėl pasirinkote šią ipecialybę? V. Kietis: Visą laiką pati lo tikslieji mokslai, fizika, liesa, daug įtakos mano pairinkimui turėjo pusbrolis, mksčiau pradėjęs studijuoti iziką. Jis padėjo galutinai nan apsispręsti — pasirin:au Fizikos fakultetą. Dirbu >agal paskyrimą. Nors ma10 specialybė ir nevisai atl iko šį darbą. Teko įsigyti išpildomų, 'specifinių žinių, let esu tuo patenkintas. — O kiti Jūsų draugai, su oriais baigėte Universitetą, irba pagal paskyrimą? V. Kietis: Taip, daugiau- Į ia visi dirba ir dabar ten, I . Kasdien varstydama tas pačias duris, žengdama ur pradėjo. — Ar, Jūsų nuomone, fizi- per tą patį slenkstį, nepa ai turi tik jiems, jų specia- junti, kaip' tavo namais tam •’bei būdingų bruožų, išski- pa šis didžiulis turtinga pra eitimi ir įspūdinga šiandiena ančių juos iš kitų? V. Kietis: Nežinau, man alsuojantis pastatas, ši moks įrodo ,kad fizikui svarbiau- lo buveinė — a žinoti, ko tu sieki, turėti UNIVERSITETAS onkretų tikslą, mokėti atnkti tai, kas svarbiausia, Čia, už storo mūro sienų, irėti visur savo nuomonę, laiko upė srovena, atrodo, ivo principus. Visokių žmo- greičiau, nei kitur. Čia įsi ių yra ir fizikų.. . suki į amžiną „voveraitės — Nesiruošiate pakeisti ratą" ir bėgi kasmet vis spar arbo vietos? čiau: paskaitos, koliokviu V. Kietis: Ne, darbas pa mai, sesija ir vėl paskaitos, nką. Geras kolektyvas. Be koliokviumai... Atsigręžti at ), ateitis su perspektyva, gal vis dar atrodo anks letrukus persikeisime į nau- ti. Ir nustembi, kai kaž 1 VU Skaičiavimo Centrą, kas, pasirausęs archyve, išsi loriu kelti kvalifikaciją. renka tavo pavardę ir atėjęs — Koks jūsų darbas, Jūsų paprašo papasakoti, kokių esioginės pareigos? prisiminimų paliko tas trum V. Kietis: Kartu su kole- pas, tačiau, tur būt, gražiau om (mes dirbame tryse, va- sias gyvenimo laikotarpis — ovauju aš) atsekti skaičiaimo mašinos gedimo prieistj, tobulinti ir moderniuoti atskirus mazgus. Susi Iš portfelio išberia jų vi pinti su naujomis skaičia- są krūvą. Pažarsto, paima imo mašinomis. vieną: — Mes visą laiką kalbame — Sakykit, argi negražus? pie Jūsų darbą. Sakykit, o Arba štai šitas — labai re aip susiklostė Jūsų asmeni- tas, per praktiką Kryme ra is gyvenimas? dau. V. Kietis: Nieko ypatingo. Bandau nustebti: žiūrėk tik Mžiau, žmona gavo butą, o to gimė sūnus. Štai ir — labai retas, o toks pa prastas, pilkas (man jis visai iskas. — Ką mėgstate laisvalai- nepatinka). Norėdama įrody ti, jog ir aš suprantu akme iu veikti? V. Kietis: Mano hobi — nis, pastveriu vieną — bliz •'irtas, sporto istorija. Anks gantį:
— Va, labai gražus. — A, šitas tai paprastas, jų daug, — nusivylė mano skoniu ir išmanymu. Ir pa rodė kitą — radusi ant ke lio tikrai nepaimčiau. — Pernai atlikom IV ka tegorijos pėsčiųjų žygį į
Kalbėjosi I. BACYTE
ARTĖJA ALMA
|
MATER Į 400 METŲ ’
i JUBILIEJUS | !____ Į Sį puslapį parengė III k. žurnalistikos spec. studentai. Tai pasakojimas apie gra žiausią Universiteto turtą — jo auklėtinius, sąžiningu dar bu atnešančius šlovę ir Al ma Mater. Tai linkėjimas dabarti niams absolventams nepabūg ti sunkumų, atkakliai įgy vendinti savo svajonę.
It vakar, ir šiandien jaunatvės klegesy
tu dažnai lankydavausi -atre. Dabar nėra laiko, "ikia naujausią techninę li gatūrą pasklaidyti, su sūnu'i pasivaikščioti.. . Norėtųsi ang ko. Svarbiausia — dar ąs. . D. TAMULEVIČIŪTE
gamykloje. Konsultavaus su tenykščiais ekonomistais, kaip tobulinti planavimą, apskaitą, pasidalinome darbo patirti mi. — Vilniaus kuro aparatū ros gamykla respublikoje garsėja socialistinio lenkty niavimo nugalėtojais. Ar jūs dalyvaujate šiame sąjūdyje? — Socialistiniame lenkty niavime dalyvauju treti me tai. Asmeniniuose įsipareigo jimuose esu numačiusi moky tis Marksizmo-leninizmo uni versitete, studijuoti politinę ekonomiją, kiekvieną mėnesį 2 dienom anksčiau pateikti skyriui planavimo ir apskai tos duomenis, šefuojamo Ki rovo kolūkio žemdirbiams paskaityti keturias paskaitas ekonominėmis temomis. 1975 m. man suteiktas komunisti nio darbo spartuolio vardas. Sąžiningu darbu stengiuosi pateisinti šį apdovanojimą.
STUDIJOS Šypsaisi, mintimis su grįžusi į linj.’zmas studento dienas. Malonu prisiminti kurso šventes: kartu sutikdavot Naujuosius metus, kartu džiaugdavotės pavasa riu tradicinėse gegužės 9osios išvykose į Trakus. 1967-aisiais atgaivinot Filolo gijos fakultete primirštą šventę — mediumą. Lig šiol negali pamiršti prof. Z. Zinkevičiaus, doc. J. Balkevičiaus, prof. J. Lebe džio paskaitų, labai noriai klausei užsienio ir rusų lite ratūros kurso. Sesijos būda vo tikras poilsis: eidavai į kiną, spektaklius, vasarą pasilepindavai prie upės. Egzaminai nebaugino — jiems užtekdavo laiko pasiruošti, ir niekad nepritrūko vienos nakties. Žinoma, negali pamiršti ir
1970-ųjų pavasario, kai ketvirtakursiai per palydas pa dovanojo diplomantams auli nius batus ir žibintą, simbo liškai linkėdami sėkmės bu simiesiems kaimo pedago gams, kai truputį virpančia širdimi atsivertei ką tik įteiktą diplomą su įrašu: 1970 metais Bronė Brazauskaitė-Balčienė baigė Vilniaus universiteto Filologijos fa kulteto lietuvių kalbos ir li teratūros specialybės studi jas. Universitetas kaip buvo, taip ir liko antraisiais na mais. Tik darbo funkcijos pasikeitė: vakar reikėjo mo kytis, šiandien — mokyti. Jau septinti metai, kai Uni versitete tave vadina DĖSTYTOJA Kai Bronė Brazauskaitė mokėsi Biržų rajono Nemu nėlio Radviliškio vidurinėje mokykloje, mokytojai jai pranašavo inžinierės ateitį — ji buvo ypač gabi tikslie siems mokslams. Meilė kal boms, literatūrai atvedė Bro nę į Universitetą. — Inžinierius, mano many mu, turi būti labai stiprios
Užkariautoji žemė „Chemija — mokslas, kurio tyrai dar toli gražu neiš žvalgyti. Magiški, slėpiningi. Viskas paprasta ir drauge nesuprantama, sudėtinga, painu. Atrandi raktą vienai mįslei, o pasižiūri — šalia jau kita paslaptis tūno. O norė tųs, labai norėtųs viską iš karto aprėpt!" —taip prieš gerą dešimtmetį svajojo Juozas Liaukonis, tik ką įšventin tas į chemijos specialybės fuksus". Ji, chemija, neišėjo jam iš galvos dar Šilutėje, vidurinėje mokykloje. Žavėjo si, stebėjo, eksperimentavo. Universitete visko buvo: daugsyk, nepavykus bandymui, nusiminiman puolė, o bendrakursiams svaičiojo, jog nekenčiąs šito keisto moks lo, apgaulingas jis, neįdomus. Širdyje vis dėlto juo tikė jo. Kartkartėmis įsivaizduodavo, kaip jis kada nors ims ir užkariaus šią nesutramdomą „aikšluolę", kaip atras kaž ką sava, dar niekieno neatrasta. Trečiame kurse jis jau dirba MA Chemijos ir cheminės technologijos institute laborantu. Čia rašo kursinį, diplominį darbą ir pagaliau 1970-siais su chemiko-analitiko diplomu rankose čia atei na užimti jahnesniojo mokslinio bendradarbio dietos metalocheminių dangų sektoriuj e. Darbas įdomus, bet neįpras tas, sudėtingas, naujas, todėl specializavosi ir kitoje srity je — fizinėje chemijoje, o po poros metų įstojo aspiran tūrom „Nepažintoji žemė — mano rankose!" — linksmai šnibždėjo sau Juozas. Po ilgų ieškojimų ir nerimo metų pagaliau surado savąją temą, jos sprendimą. Apie, atrodytų, prozaiškas ir beveides chemines medžia gas Juozas kalba tarsi apie gyvus daiktus, turinčius savo temperamentą, savo ydas ir dorybes, kartais žavinčias, kartais — stebinančias. — Mokslininkas privalo būt skeptikas, privalo mokėti kritiškai pažiūrėti į savo darbo rezultatus, iki oegalybės tikrinti gautus duomenis ir visad žinoti, kad tai, ką sura dai, dar nėra galutinė riba. Po penkerių ar dešimties me tų tas pats eksperimentas gal bus daug geriau atliktas ir tu, įtikėjęs savo neklystamumu, pasijusi „už borto"... Čia visa mūsų darbo romantika: kasdien, kaskart išeiti vis naujus „universitetus", nuolatos ieškoti tobuliausio sprendimo, kad galėtume užvaldyti naujas aukštumas — taip mano J. Liaukonis. Apie tokį atsidavimą mokslui kal bėjo ir Juozo disertacijos vadovas prof. A. Prokopčikas. — Jau įprasta, kad metalų dangas ant nemetalinių pa viršių gautume elektra. Pasirodo, yra ir kitas, efektyves nis, būdas stiklinius, plastmasinius ir kitokius paviršius padengt metalu cheminių medžiagų — hipofosfito, borhidrido, formaldehido pagalba. Tai įgyvendinta, belieka tobulinti toliau. Jau sudarėme sutartis su Maskva. Deta lės, padengtos nikeliu ir labai atsparios karščiui, bus pa naudotos reaktyviniuose varikliuose, kosminėje techniko je — pasakoja J. Liaukonis ir jo balse girdžiu pakilias gaideles. Ne, ne išdidžias, ne puikavimosi ar perdėto pa sitenkinimo savimi paliestas, o būtent pakilias, kokias iš girsti skambant balse žmogaus .atlikusio didelį ir reika lingą darbą be rėksmingų šūkių, bereikalingo patoso, bal se žmogaus, drąsiai ir ryžtingai stovinčio prieš naujas, dar nesutramdytas jėgas, dar neišnarpliotas paslaptis. S. VAITIEKUTE
valios ir mokėti kovoti už savo pasiūlymų, projektų įgyvendinimą, — taip dėsty toja B. Balčienė grindžia sa vo aiškinimą, kodėl ji atsi sakė studijų Kauno Politech nikos institute. — Juk, pa sak architekto Algio Nasvyčio, projektus nuo realizavi mo skiria labai didelis laiko tarpas, o „kažin kaip jaustų si kompozitorius, jeigu šian dien parašytą kūrinį išgirs tų po 10 metų"... Matyt, pasirinktoji specia lybė B. Balčienei tikrai prie širdies, nes ir studijos, ir darbas klostosi sėkmingai. Ji dėsto praktinį lietuvių kal bos kursą nelietuvių gru pėms Gamtos, Teisės, Fizikos fakultetuoąe, sintaksę, kalbos kultūrą neakivaizdinio sky riaus žurnalistams, vadovau ja ketvirtakursių lituanistų pedagoginei praktikai.
— Dar nepamiršau studen to bėdų, kai užgriūna įskaitos, -— sako dėstytoja, — todėl stengiuosi neapkrau ti studentų per sesiją. Tai, žinoma, priklauso nuo jų pa čių, t. y. nuo paskaitų lan
TOKS GRAŽUS AKMUO! Užpoliarės Uralą. Gerų ak menų parsivežėm. Pasirodo, vienas akmuo su šlapintas labai pasikeičia, ir Lionginas Paškevičius, 1970 metų universiteto diploman tas, puolė per kambarius ieškot vandens. — Ar nenorit kur nors ki tur dirbti — Sibire, Tolimuo siuose Rytuose? L. Paškevičius gūžteli pe čiais, o akys nukrypsta į po pierių krūvą ant stalo. Atseit — įklimpau čia, Inžinerinių tyrinėjimų institute, vyr. in žinieriaus kėdėje. — Ieškojau Jūsų Kolūkių statybos projektavimo insti
tute, nors nelabai suvokiau, ką ten geologai veikia. Juk ten paskyrimą buvot gavę? — Ten ir dirbau pora me tų. Kolūkiuose statyboms tirdavom gruntą, jo atsparu mą. Dabar čia dirbam tą pa tį, tik jau tyrinėjimų tiks lais. Sudarome respublikos grunto žemėlapius. — Ar galvojot apie ro mantiką, kai stojot į Gamtos fakultetą? — Žinoma! Geologo dar bas ir yra romantiškas. O-o, per praktikas, kai išvažiuo davom! Kamčiatkos geizerių slėnys. Magadanas. Aukso ieškojom pagal upeliukų vandens pavyzdžius.
kymo, pasiruošimo praty boms. B. Balčienė turi ir kitų rū pesčių: ji „Mūsų kalbos" re dakcijos atsakingoji sekreto rė ir neakivaizdinio skyriaus aspirantė. 1979 m. dėstytoja žada baigti disertaciją „Predikatinio įnagininko vartoji mas XVI—XVII a. raštuose". Namuose auga pagalbinin kė dukra, kuri jau eina į antrąją klasę. Mamos kasdie niai rūpesčiai vis nesibai gia: vėl baigiasi metai, vėl sesija, vėl visą laiką pasigro bia darboviete tapęs mokslo rūmas — UNIVERSITETAS Užplūdę prisiminimai pa mažu gęsta, vėl grįžti į šiandieną ir perkratai minty se darbų šūsnį, su kuria rei kės šiandien susidoroti. — Man šypsosi Fortūna: taip ir likau tarp jaunatviš ko klegesio pripildytų audi torijų sienų. Kasmet tie pa tys rūpesčiai, kasmet tos pačios šventės. Tik kažkodėl tos studentų tradicijos su metais atrodo vis gražesnės ir brangesnės... J. PAZIKAITE
H
— Jei romantikas, tai svaijjonės. .. — Išvažiuot, kur dar ne — Ir radot? — auksas ma buvau. Į kalnus. ne sudomina labiau nei ak — Ir akmenų parsivežt? — Būtinai! menys. — Apie kandidatinę ne— Praktika baigėsi, rezul galvojat? tatų dar niekas nežinojo. — Dar ne. Užtenka dabar Grįžę į Lietuvą, nepasiteiražmonos darbo ir vargo. vom. Turbūt, ne. Tuo metu L. Paškevičiaus — O šiandien Jūsų darbe bendradarbė įpylė į grafiną daug romantikos? vandens, pastatė ant stalo. — Popieriais apsivertęs, Mano pašnekovas, prisimi daugiau prie stalo kabinete nęs, jog žadėjo parodyti, sėdžiu. Apdulkėjo truputį kaip atrodo drėgnas akmuo, mano romantika. Keliauju, šliūkštelėjo, dideliam tos pa važinėju per atostogas. čios bendradarbės nepasiten — Žmona irgi? kinimui, ant akmens ir grin — Ir ji. Tik pernai niekur dų. Ant akmens, kuris jį su nebuvom išvykę. Lidija jau domino labiau, nei auksas. kandidatinę ruošia, aš padė jau tėvui kaime šieną pjaut. O. GALGINAITYTE
Kaip tapti geriausia
grupe
LLKJS Universiteto komite tas ir studentų profsąjungos komitetas skelbia, kad nuo 1977 m. rugsėjo 1 d. iki 1978 m. rugsėjo 1 d. vyks geriausios akademinės grupės konkurso, skirto Universite to 400-mečlui, pirmas turas. Skelbiame jo nuostatus.
I. Konkurso tvarka 1. Konkurse skaičiuojami 1977—1978 m. m. sesijų re zultatai, dalyvavimas visuomeniniame darbe ir studentų veikla vasarą. 2. Konkurso rezultatai sumuojami dviem etapais. Pir mas etapas vyksta fakultetuose tarp visų akademinių gru pių kiekviename kurse. Konkurso antram etapui pristato mos tos akademinės grupės, kurių pažangumo vidurkis toks: jeigu sesijoje buvo du egzaminai — 4,3 balo, 3 eg zaminai — 4,2 balo, 4 egzaminai — 4,1 balo, 5 egzami nai — 3,9 balo.
Valandų upė nutekėjo man besėdint už šio auditorijos stalo. Paskaitos, seminarai... Ir tuščiai pro langus žval gytasi, ir konspektai krebž denti, kol ranka užtirpdavo, ir meilės laiškeliai rašyti... Paprastas medžio stalas, o šiandien, atrodo, atramos tašku tapo, ir tu, jo pasirė męs, gali pajudinti viso se mestro kursą, susirasti tau reikalingą atsakymą ir pa sakoti, pasakoti dėstytojui... Šiandien — egzaminas, ir auditorijos stalas taps tavo šventės liudininku. Tuoj Išei si pro duris ir apspitusiems draugams išdidžiai Ištiesi stu dijų knygelę. Penketas! O viskas prasidėjo už to auditorijos stalo.
MŪSŲ PENKETAI
II. Vertinimas
Politinės ekonomijos egzaminas Pramonės ekonomikos fakulteto pramonės planavimo specialybės antrakursiams. Doc. J. Dvilevičius, atrodo, nešykštus: rašo penketus V. Gegeckaitei (nuotr. kairėje), grupės seniūnui R. Radzevi čiui (dešinėje)... O gal studentai to verti?
1. Pažangumas •— a) už kiekvieną 0,1 balo aukščiau minėto vidurkio — plius 20 taškų. b) už kiekvieną akademinės grupės narj, išlaikiusį se sijos egzaminus labai gerai — plius 6 tšk. c) už kiekvieną grupės narį, išlaikiusį egzaminus gerai ir labai gerai, — plius 3 tšk. d) už akademinės grupės narj, gaunantį vardinę stipen diją, — plius 10 tšk. e) už akademinės grupės narį, kurio pažangumo vidur kis iš visuomeninių mokslų 3 balai, — minus 4 tšk. 2. Visuomeninė-politinė praktika — a) už kiekvieną akademinės grupės narį, dalyvaujantį fakulteto visuomeniniame organizaciniame darbe (kom jaunimas, profsąjunga, SMD), — plius 2 tšk. b) už kiekvieną akademinės grupės narj, dalyvaujantį Universiteto visuomeniniame gyvenime, — plius 5 tšk. c) už akademinės grupės narį, kurio moksliniai darbai pristatyti respublikiniam ar sąjunginiam konkursams, — plius 5 tšk. d) už grupės narį, kurio darbai pateikti visuomenės mokslų darbų konkurso respublikiniam ar sąjunginiam tu rui, — plius 5 tšk. e) už kiekvieną grupės narį — olimpiados „Studentas ir mokslo bei technikos pažanga" — prizininką Universi teto mastu 3 tšk., respublikos mastu 5 tšk., f) už kiekvieną akademinės grupės narį, dalyvaujantį centriniuose Universiteto meno ir sporto kolektyvuose, — plius 4 tšk. g) už kiekvieną akademinės grupės narį PDG ženklininką — plius 1 tšk. h) už I vietą fakultete spaudos platinime, — plius 5 tšk., už II vietą — plius 4 tšk., už III vietą’— plius 3 tšk. 4. Už dekanato, komjaunimo, profsąjungos biurų nuo baudas — minus 3 taškai. 5. Už rektorato, LLKJS VU komiteto ir studentų profkomiteto nuobaudas — minus 6 tšk. 6. Už skolininką grupėje — minus 10 taškų. 7. Vasaros veikla — už grupės narių 100% dalyvavimą studentų statybinin kų būriuose — plius 4 tšk. 8. Grupės veikla, ruošiantis Universiteto jubiliejui, ver tinama penkių balų sistema (1—5 tšk.).
Rašė ir fotografavo L. SKIRPSTAS
DĖSTYTOJAI IRGI ŽMONĖS
Akademinė grupė apskaičiuoja kiekvienam nariui ten kantį taškų vidurkį. Remdamosi šiuo vidurkiu, fakultetų akademinės komisijos kartu su komjaunimo ir profsąjun gos biurais susumuoja akademinių grupių konkurso rezul tatus ir iki 1978.IX.15 pateikia konkursinei komisijai (komjaunimo ir profsąjungos komitetams) vieną geriausią kurso akademinę grupę. Konkursinė komisija iki 1978 m. spalio 1 d. i.usumuojd konkurso antrojo etapo rezultatus ir apibendrinusi paskel bia bendrame Universiteto aktyvo pasitarime ir „T. stu dente".
Apdovanojamos trys geriausios Universiteto kiekvieno kurso akademinės grupės: I vieta — premija 250 rub., II vieta — 125 rub., III vie ta — 75 rub. Pastaba: Šiame konkurse nedalyvauja Universiteto penktieji ir šeštieji kursai. Akademine grupe laikyti turinčią ne ma žiau 20 studentų.
ANTRĄ KARTĄ — „MOKSLAS" Birželio mėn. 8—10 dieno mis vyko Vilniaus miesto PDG daugiakovės varžybos, kuriose VU „Mokslo" ko manda antrą kartą tapo nu galėtoja. Gerai pasirodė mū sų merginos: L. Mockevičiū tė (MMF III k.) -— I vieta (68 tšk.), M. Jankauskaitė
KAINA 2 KAP.
(GF I k.) — II vieta (66 Zšk.), I. .Skripkaitė (FAF III k.) — IV vieta (54 tšk.) Stengėsi neatsilikti ir Uni versiteto vyrai. Daugiausia taškų surinko R. Levickas (FAF II k.) — 66 tšk., G. Iš „Inžinerijos“ Gendrėnas (IF III k.) — 64 tšk., E. Alekna (MF II k.), P. Baublys (FAF I k.) — po 58 tšk. Malonu, kad minėti studen PAŠALINTI tai sugebėjo sesijos metu ruoštis egzaminams ir daly vauti sunkiose penkiakovės NEPAŽANGŪS varžybose.
LAIKRAŠTIS EINA NUO 1950 METŲ
A. BERŽANSKIS
STUDENTAI
REDAKCIJOS ADRESAS:
Nesu pataikūnas. Nekelia klupsčiauju nė prieš redak torių, kad išspausdintų mano jumoreską. Kad ir šitą — tai neturi jokios reikšmės. Ap skritai čia ir ne jumoreska, čia visai rimti pamokymai studentams, kaip laikyti įskai tas ir egzaminus. Čia ne pa slaptys, paslapčių išduoti ne mėgstu, čia tik sesijos kas dienybė — visiems supranta ma ir žinoma. Ir studentams, ir dėstytojams. Taigi. 1. Ir dėstytojas žmogus. Jeigu žmogus, tai kartais ir klysta, kartais labiau mėgsta trumpus sijonukus, nei vie nuoliškus apdarus. Vienam labiau patinka, kai vyrai ne šioja kaklaraiščius, kitam — kai be jų. Kiek žmonių, tiek ir skonių... Girdėjau, viena dėstytoja tiesiog dievina studentus su raudonomis kojinėmis. Ne vi sai raudonomis, o su šviesiai ružavais taškučiais... Nieko nuostabaus — dėstytojas ir gi žmogus. O studentas pri valo būti psichologu. Ir čia nėra jokio pataikavimo — kodėl neužsidėti mėlyno kak laraiščio su žaliais ir baltais rombais, jei kaip tik jis su teikia kitam žmogui malonu mo. Tai netgi išmoko pa laipsniui išsigydyti nuo egoizmo ligos, kuri kankina
įtarimų. Būdas patikimas, bet kartais nepriimtinas higieno sumetimais — sako, rašala turi ne visai maistingų sa daugelį studentų. Įskaitos, vybių. egzaminai, stipendija — tik III. Neklasikinis metodas — sau ir sau... išmokti. II. Klasikiniai metodai. Čia Kęstutis MIKOLIŪNAS jau tektų ir smulkintis — jų tiek daug, jie tokie skirtin gi, kad bendrą modelį nusa kyti tikrai neįmanoma. 1. Apie klasikines špargalkes tik keletą žodžių. MikrošpargaJkės gerai, bet jos turi būti įskaitomos be lu pos. Špargalkių knygutės ir gi gerai, tačiau tai reikalau ja dar didesnio kruopštumo, kadangi pati knygutė ir jos katalogas turi būti atidžiai patikrinti, suderinti. Skiriama darbštesniesiems tinginiams. Rizikinga, bet rizika — fuksų duona. • Į egzaminą eik visada 2. Jeigu dėstytojas apskel bia studentams bilietų klau pirmas. Pirmiesiems dažniau simus, tai patikimiausias bū rašo penketus. 9 Niekad neik pirmas das — kiekvieno bilieto me džiagą susirašyti į atskirus Pirmųjų daugiau klausinėja. • Paduok dėstytojui kny lapus, o per egzaminą pasi keisti. Rizikos nedaug. Tik gėlę visada atverstą. Tai by paskutiniu metu eksperimen los, kad tu mandagus ir ger tai parodė, kad šis būdas ne bi jį. ® Niekada neatversk stu tinkamas tinginiams, nes jie net ir lapus pasiruošti tingi. dijų knygelės. Netinka taip. Išeitis — skolintis pas darbš- Būk kuklus, santūrus, natū ralus. tesnius tinginius. 3. Svarbesnius duomenis • Venk eiti paskutinis rašytis ant rankų, kojų, laik Gerieji pažymiai tada jau rodžių apyrankių, batų. Ant būna išdalyti. veido rašyti nepatartina — • Užeik visada paskutinis tai gali sukelti bereikalingų Jiems būna atlaidesni.
Filologijos fakulteto III k. studentai R. Kontrimaitė, R. Ridikaitė, K. Altakovas. Fizikos fakulteto I k. studentas L. Delvinis, Istorijos fakulteto III k. stud. D. Murmaitė, Finansų ir apskaitos fakulteto I k. studentei G. Puluikytė ir A. Kazys, II k. stud. D. Maknys, III k. stud. N. Strumskytė ir D. Paulauskaitė
Universiteto g. 3, „Tarybinis studentas" Telefonai — 25884, ketvirtadieniais spaustuvėje 25343 232000 Vilnius — MTP-3
Nuoširdžiai ūžiančiame I k. biologę Ireną PRANCULYTę dėl mylimo tė velio mirties. Kiemo teatro studijos I kursas
LKP CK leidyklos spaustuvė Tiražas 3000 egz. Užs. Nr. 1904 LV 05346
REDAKTORIUS ALGIS KUSTA