Puą laitų prolttaral, vienykitltj
NAUJI RŪMAI
AR ŽINAI, KAD... O 1957 m. į pirmąją Universiteto studentų dar bo ir poilsio stovyklą Ži lėnuose išvyko 100 žmo nių. jj 1959 m. komjaunuo liška darbo vėliava buvo pakelta 6 stovyklose. Tais metais kolūkiečiams talki ninkavo 830 studentų. O 1961 m. respublikos kolūkiams talkininkavo jau 1700 Universiteto stu dentų 14 darbo ir poilsio stovyklų. O daugiausia (1900) Universiteto pasiuntinių dirbo 1963 m. Studentiška daina skambėjo šešioliko je darbo ir poilsio stovyk lų. O Šiais metais trečiaja me semestre talkininkaus 900 studentų.
šiomis dienomis Valsty binė komisija priėmė nau jąjį Fizikos bei Matemati kos ir mechanikos fakul tetų kompleksą. Originalų architektės N. Vaičiūnie nės projektą į betoną ir stiklą perkėlė Vilniaus statybos tresto Nr. 1 sta tybininkai, vadovaujami darbų vykdytojo V. Laučio.
VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS Nr. 21 (568)
1966 metų liepos mėn. 13 d. EINA NUO 1950 METŲ
KAINA 2 KAP.
Didžiausioje rūmų audi torijoje tilps 200 žmonių. Šalia — dvi kitos, po 100. Naujajame pastate bus apie 30 auditorijų. 70 la boratorijų bei kabinetų su tobuliausiais įrengimais sudėtingiems fizikos ir matematikos bandymams, čia įsikurs keturios ka tedros, biblioteka ir skai tykla.
Į auditorijas ateis 2500 pirmakursių
E Šaunieji vyrai iš Kre-Ę Etingos vidurinės mokyklose E padavė pareiškimus i Uni-c p versitetą. Vladas BUMELIS E p (kairėje) pasiruošęs studi-S B juoti biochemiją, Juozas = B POCIUS — gimtąją kalbą = B ir literatūrą, o sidabro E s medalininkas Alfonsas E 3 RAMONAS nori tapti fili-E
|
Foto J. GIRDVAINIO |
Illllllllllllliuilllllllllllinillllllllllllllllč
Debesys, debesys, debesys Rangos Pavėjui, pavėjui — Didelės, didelės rankos Saulę aukštyn pakylėjo.
Eina ir eina, ir eina Žvalūs, išdidūs vaikinai, Dainą, nuostabiąją dainą,
Sdvo krūtinėj brandina. Mėlynos svajos, sparnuotos, Plazda j rytdieną. Rodos, Plaukia gyveninio luotas Tarsi jaunatviškos godos. Buvo vaikystė išdykus, Buvo miražai keli —
Sodžiuje, sodžiuje liko Viskas.
Keliai dideli Veda į rytdieną žvainą, — Saulę gyvenimas ridina — Šiandien vaikinai ateina Į neaprėpiamą rytdieną... R. URBONAS
2 psl.
TARYBINIS
1966 m. liepos mėn. 13 d.
STUDENTAS
DAUGIAU DĖMESIO STUDIJOMS PIRMUOSIUOSE KURSUOSE Pasibaigė mokslo metai. Ir studentai, ir dėstytojai išvyko poilsiauti. Bet darbas Univer sitete nesustojo. Ruošiamės naujiesiems mokslo metams, laukiame naujo, žymiai di desnio, nei kitais metais, jau nųjų musų draugų-pirmakursių dūrio. Kaip susiklostys jų studi jos mūsų senajame universi tete, ar visi jie, praėjus keleriems metams, gaus aukštojo mokslo diplomą? Štai, pavyz džiui, į Ekonomikos fakulteto dieninį skyrių 1961 metais (prieš penkerius metus) įstojo 150 jaunuolių. Iš jų šiemet valstyDinius egzaminus laike tik 123 ir sėkmingai išlaikė 112. Nubyrėjimas nemažas. O kur jo priežastys? Jų daug. Bet viena iš svaroiausiųjų — tai nepakankamai rimtas stu dijuojamos specialybės pasi rinkimas ir neisitraukimas į darbą pirmaisiais studijų me tais. Tai įtikinamai roao ir egzaminų sesijų rezultatai. Metai iš metų Ekonomikos fakultete blogiausiai laiko eg zaminus I ir H kurso studen tai. Šiuose kursuose būna di džiausias nubyrėjimas. Bū tent, tais pirmaisiais metais ir vyksta atranka, o aukštes niuose kursuose „atsisijoja“ jau tik vienas kitas. Paskuti niajame kurse, per vaiscyoinius egzaminus, nubyrėjimas vėl padidėja. Tai, iš esmės, taip pat pirmųjų studijų metų rezultatas. Juk, būtent, pir maisiais dviem studijų metais einami bendrieji teoriniai dalykai, dedami visų specia liųjų dalykų pagrindai. Rei kiamai jų neįsisavinęs ir šiaip taip prasmukęs į aukštesnius kursus, studentas sunkiai kapstosi toliau ir dažnai „su sikerta*4 per valstybinius eg zaminus, o jei šiaip taip ir issikapsto, vis vien tampa ne geru diplomuotu specialistu, bet tik žmogum su diplomu kišenėje.
Panaši padėtis yra ir kituo se fakultetuose. Dėl to, di džiausia kaltė tenka, žinoma, patiems studentams, jų visuo meninėms organizacijoms, bet nemažesnė ir mums, dėstyto jams, katedrų vedėjams, fa kultetų dekanams. Visi mes, atrodo, per maža dėmesio kreipiame į racionalesnį stu dijų organizavimą, ypač pir maisiais studijų metais, kai buvę viduriniųjų mokyklų moksleiviai dar nėra įsisavinę studijų aukštojoje mokykloje specifikos. ’ Iš antros pusės, daugelis mūsų vis dar perne lyg liberaliai elgiasi, praleis dami neįgijusius tvirtų teori nių pagrindų studentus į aukštesniuosius kursus (tai ypač liečia vakarinio ir ne akivaizdinio skyriaus studen tus, kurių nubyrėjimas per valstybinius egzaminus yra dvigubai-trigubai didesnis). Ekonomikos fakulteto dės tytojų kolektyvas ir visuome ninės organizacijos praėju siais mokslo metais rimtai su sirūpino šia problema. Visuo se, o ypač pirmuosiuose kur suose, buvo įvesta privalomų jų kolokviumų sistema se mestro eigoje, padidinti reika lavimai per seminarus, praty bas, įskaitas, kursiniams dar bams. Padidinti reikalavimai ir per egzaminus. Dėka šių priemonių, studijų lygis ir re zultatai praėjusiais mokslo metais pagerėjo, palyginti su 1964/65 mokslo metais. Ypač
PROF. DR. M. GREGORALSKAS,
EKONOMIKOS FAKULTETO DEKANAS mus džiugina šių metų pava sario egzaminų sesijos rezul tatai. Jei žiemos sesijos egzami nus išlaikė 77% laikiusių stu dentų, jų ' -------- ■" ' tarpe tik 72% ‘l-ojo kurso ir vos 70% I l-ojo kurso, tai pavasario sesiją sėkminga iišlaikė jau 86% studentų (1964/65 m. m. 74%). Pagerėjo rezultatai visuose kursuose, ypač pasitempė iki šiol buvęs silpniausiu ll-asis kursas. Sesiją sėkmingai už baigė 90% laikiusių egzami nus šio kurso studentų, jų tarpe 28% vien gerais ir la bai gerais pažymiais. Tai — geriausi rezultatai fakultete. Nemaži poslinkiai įvyko ir l-ojo kurso studentų egzami nų rezultatuose. 1964/65 m. m. tik 52% pirmojo kurso stu dentų užbaigė metus be įsi skolinimų, šiais mokslo me tais — 76%. Svarbiausia yra tai, Jog, pereinant į 1965/66 mokslo metus, fakulteto stu dentų, ypač Il-ojo kurso, tar pe buvo nemaža, turinčių net po tris-keturis įsiskolinimus (tai vėliau ir atsiliepė į pra ėjusių mokslo metų žiemos egzaminų sesijos rezultatus). Tuo tarpu šį pavasarį tik ke turi l-ojo kurso studentai bai gė metus su 3 — 4 įsiskolini mais, kituose kursuose tokių studentų iš viso nėra. Poslinkiai fakultete egzami nų rezultatuose pastebimi, pirmiausia, dėl to, kad pra ėjusiais mokslo metais geriau dirbo ir studentai, ir dėstyto jai, daugiau dėmesio buvo skiriama racionalesniam stu dijų organizavimui, ypač pir muosiuose kursuose. Tam tik ros įtakos l-kurso egzaminų rezultatams turėjo ir tai, kad praėjusiais metais stojantiems į fakultetą buvo didesnis kon kursas. Didelę įtaką turėjo atsisakymas niekam nereika lingo liberalizmo, išbraukiant po žiemos egzaminų sesijos tuos studentus, kurie iš tikro nenori, ar nesugeba studijuo ti aukštojoje mokykloje.
Antra vertus, smulkesnė egzaminų sesijos rezultatų analizė rodo, jog reikia labai apgalvotai ir apdairiai nau dotis šia kraštutine priemo ne. Rimtai padirbėję, ne tik atskiri, atrodę beviltiški, stu dentai, bet ir ištisos akademi nės grupės gali pasiekti ir pa siekia persilaužimą studijo se. štai, pavyzdžiui, prekybos ekonomikos specialybės stud. G. Povilanskaitė labai sunkiai perėjo į ll-kursą, žiemos eg zaminų sesiją išlaikė vien tre jetais, gi žymiai sunkesnę, pavasario egzaminų sesiją, — Jau vien tik gerais ir labai gerais pažymiais. Ir 1964/65 m. m., ir praėjusių mokslo metų žiemos sesijoje silpniau siai laikė egzaminus finansų ir kredito specialybės I i»* 11 kurso studentai. Gi š. m. pa vasario sesijos egzaminus I kurso finansų ir kredito soe-
cialybės II grupė išlaikė jau be įsiskolinimų ir tapo viena geriausių grupių kurse, o I l-ojo kurso finansininkai baigė sesiją tik su dviem įsi skolinimais. žinoma, bendri fakulteto egzaminų rezultatai, dar nėra geri. Apie 14% laikiusių egza-
Štai
koks jis
Savo laiku „Tarybiniame studente“ buvo rašoma: „Prieš atsilikusius Fizikos fakultete imtasi priemonių: du studentai — jau pašalinti iš Universiteto, o vienas, V. Sa mulionis, pasiūlytas išmesti. Jis girtuokliauja, nemoka na rio mokesčio, neatlieka jam pavesto visuomeninio darbo“. Tai buvusios fakulteto kom jaunimo komiteto sekretorės D. Railaitės žodžiai. Taip ji nai kalbėjo š. m. kovo 26 dieną tradicinio susitikimo su tėvais metu. Netrukus po to iš Fizikos fakulteto redakcija gavo laiš ką, kuriame buvo teisėtai protestuojama prieš nepa grįstus faktus, pateiktus mū sų laikraštyje, ir teigiama, kad tuo V. Samulionis negali būti kaltinamas, nes žiemos sesiją išlaikė be trejetų ir vi suomeninio darijo krūvis jam tenka nemažas. Tylus, rimtas ir kuklus, V. Samulionis daug apie save kalbėti nemoka. Droviai šypscdamasis, trumpai jis atsa kinėjo į mano klausimus, o daugiausia apie jį pasakojo darbo draugai. Per visus ketverius studijų metus V. Samulionis buvo vienodai pastovus. Pagrindi nis jo užsiėmimas Universi tete buvo studijos, mokslinis darbas ir tiktai darbas. Tris kursus jisai baigė vien pen ketais. Nežiūrint to, kad šiuo metu greta studijų V. Samu lionis dirba laborantu Mole kulinės akustikos laboratori joje, pastaroji sesija jam bu vo irgi sėkmi nga. Studijų knygutėje — 2 penketai ir 2 ketvertai. šiais mokslo metais V. Saniulionis buvo išrinktas i Studentų Mokslinės t draugijos t pirmiRadiofizikos sekcijos Į ninku. Į tą gana nelengvą vi suomeninį darbą vaikinas įsijungė su tuo pačiu įgimtu stropumu; Jokių nusiskundi mų dėl per silpnos SMD veik los nebuvo ir negalėjo būti, nes užvis veiksmingiausia or ganizacinė priemonė buvo paties Mokslinės draugijos pirmininko darbas, nuošir dus, pasiaukoįantis ir pripa žintas. Praėjusiais metais XVIII SMD konferencijoje V. Samu lionis skaitė pranešimą te ma: „Bangolaidinio ateniuatoriaus panaudojimas ultragar siniame imtuve“, už kurį bu vo apdovanotas II ' ' laipsnio Universiteto ir III laipsnio respublikiniu Diplomais.
minus studentų turi akademi ni įsiskolinimą, nedaug tėra fakultete mokslo pirmūnų, vos 23% studentų išlaikė eg zaminus gerais ir labai gerais pažymiais. Tačiau pagerėji mas aiškus. Tad ir ateinan čiais mokslo metais visiems mums, ir studentams, ir dės tytojams, reikia toliau gerinti savo darbą, daugiau dėmesio skirti studijoms, racionaliam Jų organizavimui. Tai ypač įsidėmėtina mūsų gretų pa pildymui — busimojo pirmo jo kurso studentams.
V. SAMULIONIS
Molekulinė akustika metu yra viena iš perspekty viausiu mokslo šakų, todėl ir mūsų Universitete Molekuli nės akustikos laboratorija netolimoje ateityje bus spar čiai plečiama, nepalyginamai išsiplės mokslinių tyrimų sfera, todėl bus reikalingi vis nauji ir nauji specialistai. O jie auga čia pat, mūsų Universitete, šiais metais V. Samulionis baigė ketvirtąjį kursą. Sekančiais mokslo me tais jis atliks paskutinę ga mybinę praktiką, apgins dip lomą. Jam ir dar keletui pa čių pažangiausių kurso drau gų numatyta pasiūlyti . pasiakustikos likti Molekulinės laboratorijoje, probleminėje toje pačioje, kurioje buvo pradėti patys pirmieji nedrą sus moksliniai žingsniai, kurie palaipsniui drąsėja, I? kurie, ko gero, ateityje pa virs tvirtais, tikro mokslinin ko žingsniais. „Prieš atsilikusius Fizikos fakultete imtasi priemonių“ — kaip pasigailėtinai naiviai skamba šiuo metu D. Railai tės žodžiai. Kodėl ji pasakė juos? žioplumas? O gal, as meninės sąskaitos? Ne. Tokie žmonės, kaip V. Samulionis, asmeninių priešų negali *—■■■ Jie turėti. nesugeba įsigyti tokių priešų, nėra laiko. Jiems tai persmulku. Bet taip apsirikti neleistina. Aš puikiai prisimenu, dar tuomet .komjaunimo komiteto posėdyje, kai buvo svarsto mas sužlugdytas Fizikos fakulteto komjaunimo orqanizacijos darbas, jūs, drauge _____ . Railaite, labai teisingai pasa kėte, kad vadovauti komJaunimui, dirbti su žmonė mis — nesugebate. Tai buvo aukso žodžiai, lai ku pasakyti. Jūsų KORESPONDENTAS
1966 m. liepos mėn. 13 d.
ŠTAI MES IR VIETOJE. To limajame Komsomolske per galingai plazda Lietuvos TSR nacionalinė vėliava.
b/*/*/*/*'*'*^/*,'
TARYBINIS
IŠ LĖKTUVO išlipome Sverdlovske. Skubėti nebuvo kur. Prieš akis buvo visa
STUDENTAS
diena, davusi mums progos plačiau susipažinti su miestu. Vakare susirinkome Į gele
3 psl.
žinkelio stotį. Kelionė trauki niu truko 30 valandų. V. PREKEVIČIAUS nuotr.
Juk tiek daug rankų... — Būrys, rikiuok! Ramiai! — Būrio viršininkas Vyt. Sviderskis raportuoja statybos aikštelės viršininkui Alek sandrui Aleksiejevičiui Kostinui, — Vilniaus Valstybinio Kapsuko v. universiteto stu dentų būrys daibo stovyklos atidarymui pasiruošęs. Leiski te pakelti vėliavą. — Pakelt vėliavą! — Studente Tamulevičiau, pakelkite būrio vėliavą! Netrukus ant neužbaigto Vidurinės mokyklos pastato, kuriame įsikūrė statybininkų komjaunuolių būrys „VIL NIUS" suplevėsuos 'trispalvė. Aš matau, kaip virpa grub lėtos Aleksandro Aleksiejevičiaus rankos, laikančios lie tuvišką juostą ir prisiminimui padovanotą knygelę apie mū sų meną, kultūrą. Sis žmogus penkiasdešimties laipsnių šal tyje su nivelyru rankose at žymėjo vietas Komsomolsko kertiniams akmenims, kirto šimtametę taigą, o vėliau nu žymėjo gatves. Žmonės čia dirba daug. Ir praėjus savaitei nuo mūsų atvykimo į Komsomolską, ki toje kelio pusėje jau buvo iškilę pirmieji pastoliai, bei išlieti pamatai. Čia dirba pir makursio mediko Algio Ur bono brigada. Nors Algis stu dijuoja mediciną, tačiau jis puikus statybos darbų žino vas ir organizatorius. Dar iki
įstoijmo į Universitetą Urbo nas keletą metų dirbo staty boje. O pirmakursio žurnalis to St. Tamulevičiaus brigada dirba ten, kur sunkiausia. Jų statomas objektas — dviejų šimtų kubinių metrų vandens saugykla. Darbo valandų skaičius neribotas, gal todėl visi pasiruošiamieji darbai be tonavimui jau užbaigti. Ir, užuot, pagal planą stačiusi vieną vandens saugyklą, bri gada tikisi užbaigti du ob jektus. Šioje brigadoje kruopščiai darbuojasi ir budentas Vygintas Račkaitis, dabar dirbantis Anykščių raj. laikraštyje „Kolektyvinis dar bas". Šis žmogus irgi kasa žemę, nešioja betoną, o va karais — rašo. Sibiras nebe pirmoji Vyginto kelionė. Praėjusią vasarą jis aplankė Kaukazą, dar anksčiau — Krymą. — Ir čia aš jaučiu geriau sią pasitenkinimą, — sako jis. Vygintui įdomiausias gyve nimas yra tada, kai jis pilnas sunkumo, darbo ir atsakomy bės jausmo. O vėjas vis neša lakų baltą auksinį Sibiro smėlį. Tarsi sniego pūga, jisai užpila akis ir užneša iškastas duobes. Sūpuojasi krano keliamas blokas, tarsi nenorėdamas paklusti. Beprasmiška. Juk tiek daug rankų. V. JASKUTĖLIS
IŠLYDĖDAMI DRAUGAI MUMS PAVYDĖJO ROMANTI KOS. Tačiau pradžia buvo labai paprasta Ir žemiška. Pačią pirmąją dieną statėme virtuvę, kasėme rūsį produktams.
PARODOJE — MUSŲ DAILININKAI 1964 metų rudenį prie Estetikos ir meninio lavinimo kated ros buvo įkurta Dailės studija. Tada ir gimė pirmieji, nedrą sūs pieštuko brūkšniai vatmano lape. Studentai po paskaitų rinkdavosi j studiją ir, vadovaujami vyr. dėstytojo dailininko V. Kosciuškos, čia ilgai ir kantriai mokėsi meno paslapčių. Nelengva buvo. Ir tuo džiugiau dabar, žiūrint į savo darbo vaisius, jaučiant sutvirtėjusios rankos potepį. Septyniolika Universiteto dailės studiją lankančių studentų eksponuoja savo darbus Kplonų salėje atidarytoje parodoje. Lankytojų dėmesį patraukia studentų A. Rubaniko, A. Norkūnatiės. V. Nevieros, J. Čepo ir kt. darbai. Parodoje galima pamatyti 162 jų akvarelės ir laisvos kūrybos darbus, gamtos piešinius. Malonu būtų dažniau panašias parodas išvysti senajame Universitete. „T. STUD“. INF.
4
psi.
Nauji mokslų
TARYBINIS
STUDENTAS
Pareiškimai gyvenimui
KANDIDATAI
Atėjęs iš būrų amžiaus, sustingo granite K. Donelaitis. Nejudamai ilsisi rankos, pa dėtos ant kelių, tik akys, iš minčiaus ir poeto, žiūri Į pa sauli- Apačioje lyg didžiulis medis ošia spalvų, veidų ir žodžių žaismas. Šimtai jau nuolių .kasdien ateinančių į Priėmimo komisiją Centri niuose Universiteto rūmuose, iš tikro primena jauną ir veš lų atžalyną, išaugusį saulėtoje ir geroje žemėje. Neseniai laikę paskutinį brandos ates tato egzaminą, šiandien jie
M. HORODNlClENĖ (medicina)
Žmogus ir atsakomybė
A. BARISAS (geografija)
Z. DAUNIENE (filologija)
A. GIRTAUTAS (teisė)
966 m. liepos mėn. 13 d.
....... kas išties mums pa galbos ranka- už kurios galė tume prisilaikyti, kad nenu garmėtume į praraja? Kur rast nors mažą sudžiūvusio augalo stiebelį, kurio galėtu me įsitverti, o po to dideliais žingsniais pakilti aukštyn“. VIDA A.: ,.Kalti mes patys. Per mažai mokomės“. Vyr. dėst. P. VAŠKAS: ..Kas kaltas? Silpnas dalykinis pas’ruošimas dar mokykloje, negimta pažiūra į mokslą“. Girdėti žodžiai aidu skam ba ausyse, neDažįstamas bal sas šaukiasi pagalbos. Kas atsitiko? Prieš metus jie laikė sto jamuosius egzaminus. Norėjo būti matematikais. Jiems at rodė. kad tai geriausia spe cialybė pasaulyje. įstoti buvo nesunku — konkurso beveik nė kvapo, ne taip, kaip ki tuose fakultetuose. Prie jų prijungė dar tuos, kurie ne praėjo konkurso Ekonomikos, Chemijos fakultetuose. Visus 31 studentą pavadino Mate matikos ir mechanikos fak. I kurso III grupe. Grupė išsirinko qruporgą, dar keletą grupės biuro na rių. Sudarė komjaunimo darbn planą, gerą arba nelabai gerą. Rašomoji mašinėlė išbarstė ra’des ir Matematikos ir me chanikos fakulteto komjauni mo komiteto darbo plane 1965/66 m. m. rudens se mestrui. Akademinis sekto rius įrašė: „1. Pirmakursių šefavimas. Ir dar pridėjo: „6. Pastoviai palaikyti ryšius su I kurso šefais ir pačiomis grupėmis“. Bėgo mėnesiai. Romantika virto kasdienybe. Netgi per daug rūsčia: žiemos sesijos pirmąjį egzaminą — analizi nę geometriją — iš trečios qrupės studentų išlaikė tik du. Laikė sekanti — vėl pa sipylė dvejetai. Vieni verkė, kiti abejingai pasitikdavo li kimo smūgius. Keikė dėstyto jus. Penki studentai paliko grupę. Likusieji varstinėio Dekanato duris, perlaikinėjo egzaminus. Negalima būti griežtu ra cionalistu, kai kalbama apie žmogų. Smerkti lengviausia. O kai kas fakultete numojo ranka, atseit, beviltiška ta trečioji grupė. ,,Kai tavim ti ki, tu jautiesi stipresniu“, kalba Astachovas kino filme ..Giedras dangus“. Fakulteto
užliejo senuosius Universi teto koridorius dar gyvos vai kystės naivumu ir naujo, ne patirto ilgesiu, nedrąsumu ir kalbomis. Nepasotinamas žmo giškas ilgesys degina jų pro tus, širdį, rankas. Jie eina ieškoti naujų raidžių, nema tytų kontinentų, kuriuos ap lenkė kolumbai, savo • liki mo. — Seniai svajojau apie biologiją ir atradimus. Mo kykloje dalyvavau gamtininkų būrelyje. Teko ir Vilniuje būti — kaip šokių kolektyvo
darbo planuose figūravo dar ir sekanti grafa: „Pravesti diskusijas apie savarankišką darbą su knyga, pasikvie čiant į grupes dėstytojus ir vyresniųjų kursų geriausius studentus“, pamiršo šią gru pę. Nieks iš komiteto narių neateidavo netgi ’ qrupės komiaunimo susirinkimus. Baiqėsi pavasario sesija. Vėl išlaikyta blogai, su dau gybe skolų. Baigiantis pavasario sėsl iai, redakcija ir gavo laišką, kurį citavome straipsnio pra džioje. Parašė ii šios grupės studentas. Šaukiasi pagalbos, kaltina visus, kaltina grupės aktyvą. PETRAS V.: ..Ką čia akty vas. Pačiam reikia dirbti. Bet štai ir pačiam nesiseka. Praradom pasitikėjimą savi mi“. ROTA B.: „Man sekasi ne blogai. Draugai? Buvo nematematikų — jie stojo kitur. Dabar jų nebeturim. Grupė vis tiek blogai mokosi. Kalti patvs. Be to. nepratę. Dėsty tojai beviltiškai žiūri į mus. O išankstinė nuomonė, atro do. daug lemia, laikant egza miną. Kolektyvas? Argi būna pirmam kurse?“. Laiškas šauk’asi naoalbos. Žmonėms reikia padėti — gyvenimais negalima žaisti. Bet ir pats žmogus privalo jausti atsakomvbe. Tik tada jam galima padėti. Suklysta, suklumpa dažnas. Grunės stu dentai žino savo klaidas. 0 ištaisyti nesiseka. Fakulteto komiaunimo ko miteto akademinis sektorius sudarė darbo plana. O daž nai pamiršdavo. Darbo planas sudaromas ne popieriui. Jis — istatvmas. lo reikia lai kytis ir jį vykdvti. Nepasaky si, aišku, kad biuro nariai nežinotu šios grunės. „Yra tokia. Blogi su iais reikalai“, — atsakys užklausti. Pirmakursis atėjo i audi toriją. Negalima į jį žiūrėti abejingai, lyg i neqvvą meta linį daiktą. Įsiklausykime jo svajų, jo džiauqsmų ir rūpes čiu. Jam kartais sunku — padėkime jam, jis ieško draugiškos rankos — išties kime ją. Matematika jie pasirinko savo noru. O rudenį nebebus jau ir dvidešimt septynių. Apie tai verta pagalvoti. A- JU0DUPIS
dalyvei. Du kartus. Ir vis respublikinėse dainų šventė se, — Violeta Diržinskaitė ką tik išėjo iš Priėmimo komisi jos kambario ir dabar ne kantriai žvalgosi į lūkuriuo jančią mamytę. Violeta šie met baigė Naumiesčio V. Ku dirkos v. vidurinę mokyklą. Stos į Gamtos fakulteto biolo gijos specialybę. — Ar bai su? Neramu buvo, kai vartė dokumentus Priėmimo komi sijoje. Dabar nieko. Jie romantikai. Romantika — ne abstrakcija, ne mėlyna nepagaunama paukštė tarp keturių kambario sienų. Jie ją nori užčiuopti protu ir lankomis. Jie rašo pareiški mus. Pareiškimus naujiems egzaminams, naujiems eilė raščiams ir atradimams. Gal būt, ir šios dvi tamsiaplaukės draugės iš Sedos, Pociūtė Ona ir Majauskaitė Aldona, atras naujas teoremas ir naujus binomus. Jos jau seniai domisi matematika, mokykloje daly vavo gamtininkų, matematikų būreliuose. Matematiką išlai kė penketais. Tik Aldonai fizika nepasisekė — gavo trejetą. O dabar draugės at vežė pareiškimus į Matema tikos ir mechanikos fakultetą. Kažkoks keistas jausmas ‘šiandien įas apėmęs — tiek įspūdžių! Net sunku pasakyti, bijančios ar ne būsimų egza minų. O Albinui tai jau nebe pir mas pareiškimas. Jis pernai baigė Vilkaviškio vidurinę mokyklą. Pradėjo dirbti savo gimtojo miesto metalo dirbi nių gamykloje. Bet svajonė šaukė. Žavėjo teisininko ir .žurnalisto profesijos. Kurios šauksmas stipresnis? Sunku nuspręsti, nors ir mokykla baigta jau pernai, ir prakaito nemažai ragauta. Tik ranka, tarsi būtų svetima, rainiai ve džioja pareiškimo eilutes. Nu tarta — Albinas Sarpalius stos j Teisės fak. Tik kažko krūtinėje neramu — daužosi perimas, baugina nauji egza minai. Bet argi yra toks žmo gus, kuris nieko nebijo, net nepaliestos nežinomybės? Gyvasis poetas šiltu žvilgs niu palydi būrų ainius, lai mingus, nerūpestingus, iškil mingai susikaupusius. Jie ateina į žiląją Alma Mater. Ir rašo, gal būt, pirmuosius savo gyvenime pareiškimus. Tie šimtai vaikinų ir mergi nų — iš ieškotojų dinastijos. Jų negąsdina gyvenimas — nesibaigianti egzaminų sesija. Palinkėk jiems, Alma Ma ter, sėkmės! A. KUSTA
1966 m. liepos mėn. 13 d.
TARYBINIS
STUDENTAS
^%^%%%%«*4k***%**
STUDENTAI
DEŠIMTASIS — JUBILIEJINIS Skambiai trenkė dūdų or kestras Centrinių Rūmų kie me, klegėjo jauni balsai, ri kiavosi ilgoka automašinų ei lė. žmonės susirinko čionai paraginti stambių, riebiu Šrif tu rėkiančių afišų: „Liepos 3-oji — dešimtojo — jubilie jinio vasaros semestro pra džia. 12.30 vai. į 8 respubli kos darbo ir poilsio stovyklas išvyksta 200 žmonių“. Apie tradiciją, gimusią 1957 metais kartu su pirmąja darbo ir poilsio stovykla Ži lėnuose, kažin kiek gražby liauti ir nevertėtų. Galima pa sakyti tiktai, kad tai buvo sveika iniciatyva, kuri prigijo iš karto, o prigijusi įsiga'ėjo lygiai taip pat monumentaliai, kaip ir skambi studentiška ,,Būrin, būrin, draugai“. Pra ėjusiais metais studentiškų darbų sfera išplito toli už respublikos ribų ir pasiekė saulėtąjį Kazachstaną, šiėmet 52 jauni entuziastai iš vyko Į Sibiro stovyklas, o 22 Interklubo nariai talkinin kaus Moldavijos žemdirbiams. Visa tai gražu, sveikintina ir, be jokių abejonių, reika linga. O vis tiktai reikia vie ną kartą nusileisti iš aukšty bių ir į žemiškus reikalus pažiūrėti iš arčiau. Sekmadienį, liepos 3 dieną, darbo ir poilsio stovyklas urėjo išvykti 200 žmonių, -aktiškai i 7 darbo ir poilsio stovyklas išvyko mažiau negu 140 studentų, 25 matematikai r mechanikai į Alytaus rajo no „Tarybinės Dzūkijos“ kol-
ūkį visiškai neišvažiavo. Jie nespėjo išlaikyti paskutinio egzamino. Iš matematinės analizės kursas gavo 21 dve jetą. Krūva skolų privertė matematikus ir mechanikus išvykimą laikinai atidėti. Liepos 2 dieną Komjaunimo komiteto sekretorius P. Vait kevičius kalbėjo: „Pagrindi nis musų darbo baras — Vie vio paukščių fabriko statyba, šis objektas respublikai rei kalingas kaip oras, kaip van duo. Tai pagrindinė smogia moji komjaunuoliška statyba, į kurią mes siunčiame 40 žmonių. Per vasarą šičia pa dirbės 160 studentų“. Deja... Universiteto kieme eilute rikiuojasi sunkvežimiai. Du iš jų priklauso Vievio sta tybos valdybai. Viename sėdi 17 ekonomistų, antras — tuščias. Paskutiniai pasiruoši mai baigti. Orkestras stengia si kiek įmanydamas. Į sma giausiąją komjaunuolišką statybą išrieda tuščia ir pustuštė automašinos. Ką kaltinti? Organizatorius? Studentus? O gal dar ką nors? Tačiau kaltinti šį kartą ne skubėkime. Prisiminkime tik tai, kad ekonomistai priešpas kutinį egzaminą laikė liepos 2 dieną (išvakarėj prieš išvy kimą!) Be to, (čia jau jų kal tė) daugiau negu pusė kurso gavo dvejetus.
Organizuotai dešimtąjį-jubiliejinį darbo semestrą pra dėjo vien tiktai filologai. Į Tauragės ir Kėdainių rajonus išvyko dvi pilnai sukomplek tuotos grupės. Pamainų virši ninkai — A. Ulčinskaitė ir P. Arlauskas. Visos kitos pamainos buvo daugiau ar mažiau pakrikę. Ir visur, visur, visur buvo kaiti prasti sesijos rezultatai. Kad nebūtų užnuodytos atos togos, studentai, užuot važia vę j kolūkius, nusprendė kuo greičiau likviduoti skolas. Į stovyklas jie išvažiuos vėliau, savo lėšomis. Baigiant norėtųsi priminti Komjaunimo komiteto sekre toriaus pavaduotojo A. Skrupskelio žodžius (ant jo pečių kaip tik ir gula pamai nų komplektavimas): „Per to kį trumpą laiką (vasaros atostogas) sukomplektuoti ke turias pamainas tiesiog ne įmanoma. Daugelis išvykstan čiųjų nespėja užbaigti sesijos, prisirenka skolų. Todėl ateity je reikėtų kažką daryti: trum pinti darbo laiką arba mažin ti pamainų skaičių. Kitaip viskas kartosis iš naujo“. O šiuo metu besidarbuojan tiems pirmųjų pamainų na riams belieka palinkėti sėk mės! R. URBONAS (Mūs" koresp.)
DAINŲ SKRYNELĖ ATIDARYTA Retas kuris pasaulio instiutas turi sukaupęs tokius urtingus savo nacionalinės uiltūros lobius, kaip mūsų, /ien liaudies dainų MA lietu kų tautosakos rankraštyne pie.. . 300 000! Tokius lobius ukaupė ilgametis ir atsidavęs monių, besirūpinančių mūsų ultūros išsaugojimu, darbas. Malonu, kad prie šio dižiulio darbo — žodinės liauies kūrybos rinkimo ir tvarymo — kiekvienais metais risideda ii mūsų Universite) studentai-lituanistai, vadoaujami Lietuvių literatūros tedros docento D. Saukos, 'įsi Lietuvos takeliai išaikščioti studentų — tautoskminkų, užrašyta šimtai ainų, pasakų, mįslių. . . Šios asaros tautosakinės praktios metu pirmakursiai lituaistai, vadovaujami MA Lie>vių kalbos ir literatūros insluto darbuotojos V. Baraustnės, tvarko Universiteto utosakininkų per daugelį etų sukauptą medžiagą, lekvienas studentas per dviesavaičių praktiką sutvarkys > 300 lietuvių liaudies dai!• Po praktikos MA lietuvių utosakos rankraštyno dainų •yrius padidės apie '0 000 iiąų.
LIEPOS
TRECIOJI
PRIE
UNIVERSITETO
J. GIRAICIO nuotr.
ENTUZIASTAI Universitetas išlydėjo pir mąsias studentų grupes į darbo ir poilsio stovyklas. Kartu su kitais išvyko ir 21 Istorijos ir filologijos fak. studentas. Mašina su III kur so bibliotekininkais, tarp ku rių įsimaišė ir penktakursis germanistas A. Račas bei anglistės Karlaitė su Leona vičiūte, pasuko j Tauragės raj. „Lenino keliu“ kolūkį. Apie pirmąsias dienas stu dentų darbo ir poilsio sto vykloje ravo laiške pasakoja Jonas MICKEVIČIUS.
Iškilmingai, su gėlėmis rankose pasitiko savo vyres niuosius draugus Gaurės vi durinės mokyklos auklėtiniai. Pionieriai palinkėj'o studen tams gerai padirbėti ir pui kiai pailsėti. „Lenino keliu" kolūkio pirmininkas P. Rudys pažadėjo talkininkams suda ryti geriausias darbo ir poil sio sąlygas. Prasideda pirmosios darbo dienos, pirmieji vargai, atsi randa pirmosios nuospaudos. Rankos nepratę prie grubaus kastuvo koto, namam transe-
vos byra išmetamos žemės, O gruntas koks! „Guminis molis", kaip pavadino A. Markelis. Ir vis tik prakai tuoti veidai švyti! Kaip nesididžiuoti — juk šiai pamai nai teko garbė padėti kol ūkio pirties pamatus. Laukuose šmėkščioja mer ginų skarelės — jos grėbia šieną. Vėliau, kai bus baigti pamatai, ir jos ateis padėti vaikinams. Geriausiomis virėjomis vai kinai piipažino abi Stasės ir Gemutę. Po dienos darbų ateina pavakarė, o kartu su ja ir poilsis. Štai A. Jėčius, stip riai sučiaupęs lūpas, piešia draugų šaržus jumoristiniam stovyklos sienlaikraščiui. Pa mainos sekretorė Z. Svirska šnekasi su draugais apie bū simą koncertą kolūkiečiams, L. Jonušas, V. Medeišis, P. Arlauskas bando muzikos incfrilinonhic MofriilrcL-s. 4-a-u
5 psl.
VAŽIUOJA
Į VASARĄ Mašina rieda siauru ber žais ir krūmais apaugusiu keliu lyg žaliu koridoriumi. Skamba daina. Į Ignalinos ra joną vyksta dvidešimties žmo nių grupė — teisininkai ir medikai. Pagaliau ir tikslas — A. Mickevičiaus vardo kol ūkio centras. Šypsodamasis mus pasitinka kolūkio pirmi ninkas K. Kiseliovas. Dar te besėdėdami per mašinos bor tus tiesiame jam rankas, svei kinamės. .. Čia dirbsim ir poilsiausim. Laukais ir vėju kvepia dar žinėje šienas. Jis — mūsų guolis. Išsisklaidome kas kur: vieni ruošiasi nakvynei, kiti stato vėliavos stiebą, o mer ginos?.. Tiesa, joms teko ne labai smagus darbas — šei mininkauti. 21.00 vai. Prie stiebo išsi rikiuoja visa grupė. Stovyk los atidarymas. Keletą žodžių taria dėstytojas A. Cirtautas. Jis linki visiems gied rios nuotaikos, saulėtų dienų, našaus darbo. Stiebu iš lėto kyla trispalvė vėliava... ...Vakare ilgai dunksėjo ka muolys, skambėjo daina ir juokas. Šypsojosi pro šalį praeinantys senukai: seniai jiems neteko matyti tiek daug smagaus, energingo jau nimo. O rytoj ta energija bus išbandoma. Ryt pirmoji dar bo diena. Vyrų laukia staty bos, merginų — šienu pakvi pę laukai. Ali. VAIŠVILA (Mūsų koresp.) A. Mickevičiaus v. kolūkis
I I
Penkiolika seminarų
I —.,------ !
Baigėsi mokslo metai % ^partinio mokymo sistemo-0 gf>" i<3 I— ik-u i n i v/r»c KP Vilniaus Vilniau*: g % Zje. iLietuvos — vo ... KP g miesto komiteto propa-g Ugandos ir agitacijos sky- % griaus instruktorius Z. g ^STANEVIČIUS pažymi: g g — Apgalvotu organizuo-g g to savarankiško mokymo-g g si pavyzdžiu yra Universi-g gteto partinė organizacija, g g suorganizavusi 15 teori-g gnių ir metodinių semina-g grų, kuriuos lankė 482 pro-g g^fesoriai ir dėstytojai. Už-g siėmimų temos buvo ruo-g gšiamos, atsižvelgiant į se-g gminaro dalyvių specialy-g g bes. Tai leido gilinti dės-g gtytojų teorines žinias, iš-g g mokti taikyti marksistinę-Z g lenininę metodologiją spe-g g daliems dalykams. g g šie metai pagal naują Z g sistemą davė gerus par- g gtinio mokymo darbo rezul-g
fiiisrp-
966 m. liepos mėn. 13 d.
Žemės ūkio akademijoje
Nauji mokslų KANDIDATAI
G. MILVYDIENE (chemija)
TSKP CK gegužės Plenu mas nubrėžė gaires tolesniam žemės ūkio gamybos vysty mui. Ypač daug dėmesio bu vo skiriama melioracijai. Mūsų respublika yra per nelyg drėgnoje zonoje, todėl Plenumo metu buvo numaty ta nusausinti net 670 000 hek tarų žemių, iš jų — 640 000 hektarų drenažu. Be to, teks įrengti 22 000 ha kultūrinių pievų bei ganyklų ir atlikti daug kitų darbų. Tam reika linga priešakinė technika ir pakankamai aukštos kvalifi kacijos kadrai. Dabartiniu metu respublikos melioracinės organizacijos stokoja maždaug 600 specia listų, o melioracijos darbai šiame penkmetyje bus plečia mi labai sparčiais tempais. Hidromelloracijos fakultetas per tą laiką galės paruošti
tik apie pusantro šimto inžinierių-hidrotechnikų. Todėl 1970 metais gali trūkti maž daug 900 šios srities specia listų. Šiuo metu fakultete mokosi apie 50 % gamybimelionių organizacijų sitpendiatų. Tačiau, komplektuojant studentų kontigentą, iškyla tisą eilė sunkumų. Reikėtų kad melioracijos valdybų va dovai atidžiai parinktų kan didatus, siunčiamus mokytis. Fakultete yra daug gabių mokslininkų. Tačiau tinkamai spręsti mokslines problemas kol kas yra sunku. Trūksta įrengimų, moksliniai bandy mai labai dažnai atliekami primityviausiais būdais. Fa
GimTOSIOS z Emfs
A. MlSKELEVlCIUS (fizika-matematika)
K. STRUMSKIS (istorija)
M. SAKALINSKAS ledlcina
I Į Į Iė Ii
r
GRAŽI ŠEIMA „žemės ūkio specialis to“ skyrelyje „Auga moks lininkų šeima“ doc. B. Baginskas rašo: „1957 metais studentas Algimantas žemaitis pra dėjo dirbti dirvožemioagrochemijos būrelyje. Jo darbas apie mikroelemen tų poveikį linų derliui ir kokybei išaugo iki diplo minio. Vėliau A. žemaitis buvo paskirtas mikroele mentų laboratorijos vedė ju ir 1957 metais pradėtą darbą tęsė toliau. Per tą laiką sukauptas žinias jis stengėsi perteikti kitiems. Jis dalyvavo Visasąjungi nėje konferencijoje. ku rioje buvo nagrinėjami mikroelementų žemės ūkyje ir medicinoje tyri mai, pranešimus skaitė IX Mendelejevo draugijos su važiavime, Uzbekijos TSR MA ir Visasąjunginėje aukštųjų mokyklų konfe. rencijose. Birželio 7 dieną A. že maitis Mokslinėje tary boje sėkmingai apgynė disertaciją. Jam suteiktas žemės ūkio mokslų, kan didato laipsnis. Darbą teigiamai įvertino ne tik oficialūs oponentai, bet ir įžymūs mūsų šalies moks lininkai: Ukrainos TSR MA akademikai P. Vlasiukas, T. Pogrebniakas, P. Gupala“. Birželio 7 dieną žemės ūkio mokslų kandidato laipsnis suteiktas ir Jonui Eidžiūnui už paskelbtus spaudoje darbus apie dar žininkystę. Birželio 14 dieną že mės ūkio mokslų kandi datų laipsniai suteikti miškininkams P. Jakui ir R. Mankui, technikos mokslų kandidato laipsnis inžinieriui- hidrotechnikui R, Tumui. Lietuvos Žemės Okio Akademijoje auga jauna ir graži mokslininkų šel.
kultete neužtenka ir pagalbi- I nio personalo. Daug sėkmin- I giau būtų galima dirbti, jei I prie melioracijos katedros I būtų Melioracijos ir vandens I ūkio ministerijos žinybinė I probleminė laboratorija. Šie klausimai ir buvo nag- I rinėjami atvirame Hidrome- I lioracijos ir Žemėtvarkos fa- I kultetų partinės organizacijos I susirinkime, kuriame dalyva- I vo Melioracijos ir vandens I ūkio ministras J. Velička. Fa- Į , kulteto dekanas J. Balkevi- I čius ir kiti kalbėjusieji pažy- I mėjo, kad būtina peržiūrėti I j naujai projektuojamų fakulte- I to rūmų apimtį, paspartinti I, jų statybą.
eug. OANii-evieius
2. LIETUVOS ŠVEICARIJOJE Lietuviai irgi neliko sko lingi. Kimbertiškio tarybinio ūkio žemdirbiai atėjo į pagal, bą Latvijos TSR, „Draudzibos“ kolūkiui. Jie davė atsar giniu detalių traktoriams, padėjo laiku užbaigti sėją. Tegu pilnėja visų aruodai. Nesuskaičiuoti tų vištų, ku riomis aprūpino Latvijos ūkių fermas Zarasų tarpkolūkinės paukščių fermos darbuotojai. „Geros vištos, stambios, dės lios. Dėkingi,“ — ateina atsi liepimai iš Latvijos. Zaraso ežero Draugystės saloje kasmet vyksta tradici nė Tarybinio jaunimo šventė. Čia kasmet susirenka lietu viai, rusai, baltarusiai, lat viai, estai. Zarasų kapinėse ilsisi žino mas lietuvių visuomenės vei kėjas, mokslininkas-gydytojas Dominikas Bukantas. Ap lankėme jo kapą. Paminkle iškalti žodžiai: „Didesnės už tą meilę niekas neturi, idant kas galėtų aukoti savo gy vastį už. savo prietelius“. Vi sas Bukanto gyvenimas — kova už žmonių laimę. 1917 m. jis tarnavo raudonajame lietuvių šaulių pulke vyr. gy
dytoju. 1918 metais grįžo į Zarasus ir rūpinosi liaudies kultūriniu gyvenimu. Jo pa stangomis 1918 m. mieste buvo atidaryta progimnazija, kuri dabar išaugo į Marytes Melnikaitės vardo vidurinę mokyklą.
3. KUR TYVULIUOJA MELSVI SARTAI... ...Sartų ežeras. Mes sku bam pas tave, tradicinių žir gų lenktynių tėve. Velykuškių, Petrašiūnų, Alaso pilia kalnių, lėkštų Ir stačiai karpytų krantų apjuostas, tu žavi kiekvieną praeivį. Tavo vandenyse buvo iš trauktas sunkiausias Lietu voje šamas, svėręs 78 ki logramus. žilabarzdžiai spė liojo tada, kad anas sena sis ūsočius bus gyvenęs dar tais laikais, kai Sartų ežeras nė pavadinimo neturėjęs ir tik bangelėm pliauškinęs ir pakeleivingus viliojęs. Spė lionės ir lieka spėlionėm, bet kad Sartų ežero pakran tės perpintos legendų legen dom — nėra prasimanymas. (TĘSINYS. Pradžia 13-me nr.)
Ist 1(11
Vi di ėJ ra šii re ne m
sk ti tė’
§o
1966 m. liepos mėn. 13 d.
Didelė ir nauja mašina stovėjo kieme. Sūnus rausėsi knygose, ieškodamas savo vaikystės, šoferis valė kabi nos stiklus, spardė padangas, žvangino raktais. Tėvas sėdėjo prieangy, laukdamas pirkėjo, ir rūkė pypkę. Raktų žvangėjimas jam priminė kalvę, kur jis kaustydavo savo arklį, paskui šeštadieniais ilgai šukuodavo, glostydavo lygiai taip, kaip tas šoferis glosto savo mašiną. Pirkėjo nebuvo. — Eisiu aš, — pasakė tė vas. ' — Kur? — atsiliepė sūnus. — Į Vyšnialaukj. Su Kazi mieru atsisveikinti... — Lyg j mirtį ruoštumeis. — O kas ten žino. Gyve nimas jau j vakarą. Tik tu, Jonai, nuvažiuotum į krautu vę. — Ko? — Atvežtum man mažiuką. Padarytume su Kazimieru po burnelę. Per visus atlaidus kartu uliota... Sūnus nieko nepasakė, pri ėjo prie šoferio, ir tas užve dė mašiną. Nuo gaudesio su grojo įtrūkęs lango stiklas. Mašina išvažiavo į kelią, o senis liko kieme, stebėdamas dulkių debesį, pakibusį virš vasarojaus lauko. Kai mašina dingo už alksnyno, tėvas nu ėjo į sodą, pačiupinėjo obelų ramsčius, pauostė išdžiūvusio šieno saują, atsinešė grėblį, iezgines, surinko glėbiais šie ną, suveržė ir sunkiai užsi metė ant pečių. Sūnus atvažiavo greit. Vis skuba. „Taip žmonės ir galvo ti užmiršta", — pagalvojo tėvas. — Tai sėskis, va kabinon. Šoferis pamėtės. Ilgai neuž-
ŠYPSENOS 1. PRADŽIA Pagalvotum — trakto rius. Bet lyg ir nepanašu. Su trenksmu ir perkūnija prasikalė kevalas, ir išlindo. Geltonas. Ne — žalias. I Brandos atestatu nešinas. Ir sukliko:
1
— Pasaulis gražus! Ir visas Jis — mano! (manytų, saulę apspjau tų2. ILIUZIJOS O pakeliui į Vilnių klykia varnos ir kitokie paukščiai: — Jaunyste, tau visi ke liai, visos durys atviros!
TARYBINIS STUDENTAS
truk, o aš jau palauksiu to pirkėjo. — Nueisiu paupiu. Kiek čia to kelio. Jūs, viršininkai, įpratot važinėti, kur susima nę... Sunui tai nepatiko. Jam vis greičiau ir greičiau, bet tėvas nusileido į paupio pievą. Niekur nesimatė nė vieno žmogaus, nes radijas trans liavo kaitrą, medžiai stovėjo, išvarginti saulės, nevirpindami lapų, aplink migdančiai kve pėjo šienas ir šėlo žiogai. Senio batai apkrito šieno dulkėmis, kojas šutino, ir jis nusiavė, užsirūkė, prisiminė tolimą jaunystę, kuri atrodė lyg mėlynas, ūku apgaubtas pušynas. „Čia kažkur, ant kaugės, su Marijona sėdėjom, grįždami iš vakaruškų", — prisiminė senis. Tiesiai j jį bėgo nepa žįstama mregaitė, ir jam pasi vaideno, kad bėga Marijona. Jis šūktelėjo. Mergaitė su stojo, įsisprendė į šonus. Veidas, rankos ir kojos buvo suskrudintos saulės — Aš ne Marijona. O tu šieną padegsi, senuk, — pa šaipiai pasakė mergaitė ir nubėgo paskui zyliojančias karves. — Ne Marijona, ne Marijo na, — liūdnai pasakė senis, — Nubėgo... O galėjo ir pa stovėti. Ausyse ilgai skambėjo jos balsas. — Nubėgo, — vėl pakar tojo senis. — Ji visai negal voja, kad kada nors pasens. Gyvenimas visiems vienodai sumoka. Štai jie grįžta iš geguži nės, kažkur toli groja armo nika, merginos dainuoja, kaž kas kvatojasi, o Marytė sėdi prisiglaudusi, vos virpėdama nuo rytmetinės vėsos ir jo prisilietimų. Atrodė, kad vis kas buvo vakar ar užvakar, ir šienas kvepia taip pat ir, tikriausiai, kaime dainuoja merginos ir groja armonika. Ta mergaitė vakare eis į gegužinę, ją lydės vaikinas, o grįždami jie sėdės ant šie no kaugės... Suzvimbė lėktuvas. Senis atsipeikėjo, pažvelgė į dan gų, kur bolavo ilga išdrykusi juosta, pakilo ir nuėjo tolyn per pievą, kuria jis jau vaikšto septyniasdešimt metų, o ji vis tokia pati ir niekur nedings. Jos ir į miestą nenusiveši. Nušienausi, o ji vėl pakels atolą, atbris karvių banda ir šlamš minkštą žolę. Ir nežinos miestai, kuo
kvepia pienas... Priešais stryktelėjo didelis, žalias žiogas. Senis visai kaip vaikystėje nusiėmė kepurę, žengė žingsnį, žiogas vėl stryktelėjo, ir senis užmetė kepurę, pasilenkė, pakėlė kraštelį ir čiupo. Žiogas muistėsi ir spurdėjo, bet senio pirštai jį tvirtai laikė už kup ros. — Atimsiu iš tavęs pievą, •— -tarė senis žiogui, — ma tysiu, kaip pačirkši ant ak menų... Senis atgniaužė pirštus. Žiogas pakraipė ūsus ir šok telėjo pievon.
Saulė pakrypo į vakarus, pievoje ėmė šokinėti mažos varliukės, ir senis paspartino žingsnį. Ant kranto jau matėsi Ka zimiero sodyba. Degtinės bu teliukas kišenėje sušilo. „Pa merksiu į upę," — nusprendė senis. Jis priėjo brastą ir įbrido į vandenį. Nors upė toje vietoje buvo srauni, bet vanduo-drungnas. Jis vis tiek pamerkė savo buteliuką ir il gai žiūrėjo į vandenį. Į kojas baksnojo žuvikės. Ak menukai gulėjo švarūs ir nu gludinti. — Laikas, — pats sau tarė senis ir, kaip gandras kilno damas kojas, išbrido į krantą, atsisėdo, palaukė, kol iš džius kojos, apsiavė ir nuėjo. Kazimieras sėdėjo, pravėręs langą, ir klausėsi radijo. Pet ras stovėjo už tankių alyvų krūmų, ir Kazimieras jo ne matė. „Nors imk ir išgąsdink, kaip kadais", — pagalvojo Petras. — Būk pagarbintas, — garsiai pasakė, išlindęs iš už alyvų krūmo. Kazimieras pašoko lyg iš sapno. Petrui pasirodė, kad seniokas norėjo iššokti pro
7 psl.
langą. Kazimiero žmona iš baž nyčios vis negrįžo, ir todėl jiedu galėjo nevaržomai pa sikalbėti apie praeitį, kuri, kaip ir visos praeitys pasau lyje buvo apgobta kažkuo švelniu ir paslaptingu. Tre čias žmogus tik sudrumstų tą šviesių prisiminimų upę. Petras jautė, kad atėjo lai kas pasakyti apie išvykimą, apie tai, kad jau šiandien išvažiuos, bet vis negalėjo rasti žodžių. — Štai, Kazimier, visas Amerikas išlakstei. Ir ten, tur būt, ir liepos auga ir beržai, bet sugrįžai... Petras pripylė stikliukus ir pritildė radiją. — Išvažiuoju, Kazimier. Į miestą... Kazimieras išgėrė, pauostė duonos, užkando agurko ir ilgai žiūrėjo į atdarą lan gą. — Eisiu, jau broli, laukia. Baigė degtinę, nusišluostė ūsus, išėjo į kiemą ir atsi bučiavo. — Tai išvažiuoji... — Taigi, — tarė Petras ir po kalkių pajuto mazgą. Šokinėdama duobėtu keliu ku, lėkė mašina. — Užsibuvau. Manęs atva žiuoja, — prisidėjęs prie akių delną, tarė Petras. — Jiems vis greičiau, o aš dar pieva norėjau pereit... „Pyksta", — pagalvojo tė vas apie sūnų. — Sėskis į kabiną, — ta rė sūnus ir įšoko į kėbulą. — Man skrynioj būtų ge riau, — pasakė tėvas šofe riui, bet mašina pajudėjo. Petras spėjo tik ranka Kazi mierui pamojuoti. Po sodą jau vaikščiojo žmogus. „Kųpčius, — pagal vojo tėvas, — ir tas sku ba"... . Tėvas išlipo iš kabinos. Šoferis ilgai spaudė pedalą, mašina kriokė, kiemą užklojo pilki dūmai ir vėl sugrojo {trūkęs lango stiklas. Mašina nutilo. „Ir per karą taip pat grojo, — mąstė minutėlę tė vas. — Tai neparduosiu tau na mo, — tarė tėvas žmogui. Pirkėjo veidas persimainė, nuliūdo. Sūnus piktai numojo ranka. — Girtas esi, — tarė sū nus. — Gyvenk taip. Va, stogą palopyk, sodo žiūrėk.. . Sodą išmargino šešėliai, bulvienojuose tebečirškė žio gai— Matysiu, kaip ten pačirkšit, — sumurmėjo senis. — Eik išsimiegok. Šiandien jau vėlu, — tarė sūnus. „Krisiu ant šieno", — pa galvojo tėvas ir nuėjo į tro bą.
hstp»-
JUMORESKA
•
V. JASKUTĖLIS
0 jeigu zuikis nepabučiuoja lapės..? ♦ t h = = = ’ ♦ ♦ ž = = ; ♦ ♦ ♦ i ♦ = = ; ♦
PERGALĖS ŽAIDYNĖSE Baigėsi antroji studentų pavasario sesija — XV stu dentų sporto žaidynės. Kaip ją išlaikė „Mokslo" klubo at stovai? VVU Ekonomikos fak. stu dentė Z. Vizbaraitė tapo respublikos rekordininke, sprinto karaliene. Štai žaidy nių čempionės rezultatai: 100 m. — 11,9 sek., 200 m. — 25 sek. Su žaidynių teniso čempio nės medaliu vieneto žaidimuo se galima pasveikinti ir Uni versiteto studentę N. Čibirai tę. Ji finale įveikė O. Rimkūnaitę (KKI) 2:1. Puikiai pasirodė ir „Moks-
PIRMOJI
PEDAGOGINĖ Istorijos ir filoloqijos fa kultete baigėsi pavasario eg zaminų sesija. Vieni išvyko į darbo ir poilsio stovyklas, kiti parvažiavo namo. O tre čių ir ketvirtų kursų studen tų laukia pirmoji pedagoginė praktika, kurią jie atliks pionierių stovyklose. Tiems, kurie pedagoginę praktiką atliks Vilniaus miesto pionierių stovyklose, praėjusią savaitę buvo su ruoštas seminaras. Vilniaus m. komjaunimo komiteto mokyklų skyriaus vedėjas drg. Zavackas, Vilniaus m. Lenino raj. komjaunimo ko miteto mokyklų skyriaus ve dėja drg. Brazytė ir kt. supa žindino studentus su Pionie rių rūmų veikla, pionierių stovyklos darbo režimu, dar bo priemonėmis, papasakojo apie pionierių organizacijai iškilusias dabarties proble mas. E. BRIEDYTĖ
Senojo Vilniaus kampelis.
lo" moterų tinklinio koman da, vadovaujama vyr. dėst.S. Batoro. Merginoms įteikti žaidynių aukso medaliai. Universiteto vyrų ir moterų krepšinio komandos gavo „dvejetus" — žinoma, šiuo atveju už „dvejetus" barti ne galima. Žaidynėse iškovotos -antros vietos — irgi garbin gos. Antrąsias vietas užėmė ir Universiteto gimnastės, plau kikės, šauliai. Vyrams sekėsi blogiau — gimnastai ir plau kikai užėmė tik ketvirtąsias vietas. Stalo tenisininkai, irkluoto jai ir rankininkės iš varžybų grįžo su trečio laipsnio diplo mais. Įtemptai vyko kovos te niso kortuose. Ypač „karšta" buvo finalinio tenisininkų su sitikimo tarp KPI ir mūsų Universiteto metu. Tik po še šias valandas trukusios kovos paaiškėjo nugalėtojas. Pasku tinį mišraus dvejeto susitiki mą laimėjo ir tuo pačiu le miamus taškus komandai pel nė D. Naujalytė ir P. Korkutis. Taigi, ir mūsų tenisinin kai grįžo iš Kauno su „di džiuoju prizu". Tinklininkės ir tenisininkai iškovojo teisę tęsti varžybas visasąjunginėje arenoje. Tinklininkės liepos 16 dieną išvyksta į .Odesą, kur vyks V Visasąjunginių studentų žai dynių zoninės varžybos, o tenisininkai liepos 21 dieną — į finalines studentų žaidynes Minske. Linkime jiems naujų perga lių!
Alg. BRAZAIČIO nuotr.
i ♦ ♦ ♦ 1 Ž = = ♦ ♦ ♦ t i = = į j ♦ ♦ Į Į = = š ♦ ♦ ♦ ♦ ♦ = = j ♦ ♦ t ♦
—- Tuščias seifas, — trenkė lokys kumščiu į stalą, — apleistas darbas, avigalviai! Nė vieno popiergalio! O kur smulkaus žiurkių chuliganizmo protokolai? Praėjo daugiau kaip pusė metų, o dar nesučiuptas nė vienas girtuoklis. Ko gera, reikės pirkti degtinę ir samdyti pijokus. Logiškai galvojant, jie turi būti! Visagalis šaukė, kad net visi žvėrelių-paukštelių rūmai drebėjo: — Rinksim naują biurą. Jo nariais bus kur_ miai, gandrai ir asilai... Užbaigė ramiai: — Rytoj, ir tik rytoj štai šitą metalinė dėžė kad butų pilna visokių revizi jų, bylų ir auklėjamojo darbo! ...Ir šovė vargšeliai, kur kam šviesiau: kas pro langą, kas pro duris. Beuodegiai jautėsi, tarsi jiems būtų išdygę uodegos, prie kurių išdykėliai piemenys priraišiojo barškūčių. Tik asilas, nuleidęs galvą, stovėjo prie drabu*žinės ir graudeno vienas sau: „O gal kas nors po sekmadienio ateis su apkramtytomis ausimis ar susivėlęs arba bent be sagos..?“ Vilkas iš darbo grįžo anksčiau už kitus. — Ot nutvėriau žuvį, — gyrėsi jis. — Pati užki-bo... 25-me kvartale. 11-Je grandyje zuikiai naktimis nemiega. Nežinia, ką jie veikia. O tvarkelė! Su na. miniais, girdėjau, susinešė. Savo kombaryje žada apgyvendinti paršą. Spekuliacija, — apsilaižė pilkis ir nukūrė Visagaliui pranešti. O ten visu balsu jau karkė varna: — Krrr... kas gi tikėjosi? Krrr... Kas gi tikėjosi? — Čionai jį, čionai, — visi džiūgavo įvairiais balsais.
—■ Zuikio byla, — pa- = sakė pirmininkaujantis. — j Nepateisinamas tamstos ♦ elgesys. Būdamas girtas, ♦ patekai i šeškų pliažą. Po ♦ to su drambliu susinešei. ? Nuo svaigalų visiškai pra- ; radęs protą, mėginai pa- ♦ sisavinti dramblio kelnes. ♦ — Kkką, — iššoko ii- ♦ gaausio akys, tarsi jis ♦ butų gavęs saują šratų, — s aš pirmą kartą girdžiu... = — Krrr... — susijuokė J varna. — O kas bučiavo lapę? Tik cvakt į kairį ♦ žandą gal kokis šešis kar- ♦ tus. Pati mačiau. Medžio ♦ viršūnėje tupėjau. Gėdą į visiems darai... Zuikis nuleido ausis ir = l išspaudė vieną, tačiau di- ; dėlę ašarą: į — Aš ją myliu... i —Myli?.. Tačiau neaiš- ♦ ku, ar mylėsi po mėnesio, ♦ I po metų. Kuo gali įrodyti? t | — Draugai! — subliovė ? I pirmininkaujantis. — Iš = I tikrųjų negražu! O mes = I zuikiui norėjome patikėti ; I sportinį darbą... Jeigu ♦ I draugas zuikis neprisipa- ♦ I žįsta girtuokliavęs ir taip ♦ I toliau — atsižvelgdami į i I varnos parodymus, siūly- | I kit bausmę. įI — Tai, kad aš... — no- į I rėjo teisintis beuodegis, j I tačiau nebuvo kada. ♦ I — Matai, ginasi. Ne kar-t ♦ I tą matėme. * I — Geriau atiduokime ji ■ šeškų ir kalakutų organi- ? I zacijoms. Tegul auklėja. — Pasą atimti! — siūlė ; ■ įsiaudrinę. ♦ I Sako, sprendimas buvo ♦ ■ priimtas griežtas. Daug ♦ ■ buvo išgerta vandens ir ♦ ■ išlieta prakaito. ' Pasilikęs žvėrelių-paukš- =■ telių biurą pasitarimui, ; I lokys pridūrė: ♦I — Taip dirbti visą lai- *■ ką reikėjo. ...O kas būtų buvę, jeigu ♦ h zuikis būtu nepabučiavęs ♦ ■ lapės. — istorija kukliai | ■ nutyli. ;■
PRATĘSKITE PRENUMERATĄ! Universiteto daugiatiražinis laikraštis „TARYBINIS STU DENTAS" leidžiamas ir vasa rą, studentų atostogų dieno mis. Norintieji pratęsti prenu meratą, kreipiasi į Studentų profkomiteto buhalterį pirma dieniais, trečiadieniais ar STUDENTE, VVU Studentų profkomitetas kviečia poilsiui p 1. poilsio namus i „ANYKŠČIŲ ŠILELIS“ (VII. ' 20 —VII. 31), (VIII 25 —IX. I 5). 2. poilsio namus „LAM PĖDŽIAI“ (VIII. 22 — IX. 2) , (VIII. 10 — VIII. 21), (IX. 3 - IX. 14). 3. sanatoriją „VILNIUS“ Druskininkuose (nuo IX. 3) . 4. sanatoriją ..TAIKA“ Likėnuose (nuo VII. 25 ir nuo VIII. 25). Jei nori (domiai ir turi ningai praleisti vasarą, užeik į Studentų profkomitetą pirmadieniais, tre čiadieniais arba penkta dieniais nuo 15 iki 17 vai.
penktadieniais nuo 15 iki 17 v alandos. Prenumeratos kaina mėne siui — tik 4 kapeikos. REDAKCIJOS SPAUDOS SEKTORIUS ABITURIENTŲ ŽINIAI! Redakcijoje penktadieniais nuo 17 valandos padedame abiturientams ruoštis stoja majam egzaminui iš lietuviu kalbos ir literatūros (rusų gr.l Norinčius — kviečiamel prisijungti prie tos grupės! kuri jau pradėta ruošti. j
Redaktorius J. GIRDVAINIS
Mūsų adresas: VILNIUS, Universiteto g-vė. 3
Rinko ir spaudė LKP CK spaustuvė TIRAŽAS 2000 egz.
LV 11936
į
Užs. Nr. 422’
i
I