Visų šalių proletarai, vienykitės!
B canvBinis scuoencas VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
Egzaminai. egzaminai... LINKIME
SĖKMINGAI JUOS
IŠLAIKYTI!
1976 m. birželio 4 d. Nr. 21 (963)
Kam sesija laukiama Medicinos fakulteto prodekanė G. Kriaučiūnaitė ir kom jaunimo organizacijos sekre torius R. Broga pasakoja apie fakulteto pasiruošimą se sijai. i
Žiemos sesija niekuo mūsų nenustebino, rezultatai nor malūs, gal tik skolininkų bu vo kiek mažiau. Pažangumas siekė 91%. Labiausiai „trau kia" žemyn pirmas kursas. Kodėl taip? Juk žinios kont roliuojamos dažnai ir griežtai — kaip vidurinėje mokyklo je, krūviai, tiesa, žymiai di desni. Apskritai, nesėkmes teisinti laiko adaptacijai trū kumu būtų neteisinga. Proble mą sudaro ne į savo vėžes pakliuvę studentai. Dabar mažiau rūpesčių ke lia studentų nespecialybės disciplinų žinios. Visuomeni nių mokslų pažymiai geres ni. Didelę naudą duoda vi suomeninė politinė praktika. Nauji mokymo planai dar la biau padidins ryšį su visuo menės mokslais. Prisidės svar bios disciplinos: mokslinis ko munizmas, politinė ekonomi ja, marksistinė-lenininė etika ir estetika. „Nesipykstame" ir su užsienio kalbų dėstyto jais; yra šių dalykų skolinin kų, bet jie — vadinamieji „amžini". Daug padirbėta, kad ir ši sesija būtų sėkminga. Dėsty tojai sistemingai tikrino ži nias, o fakulteto aktyvas — kaip lankomos paskaitos. Rei dų sugalvota įvairiausių — momentinių ir visą savaitę trunkančių, viso fakulteto (du per balandį ir gegužį) ir ka tedrų. Pastebėta, kad studen tai geriau lanko praktinius užsiėmimus, nei paskaitas. Pačius dėstytojus prašome operatyviai informuoti deka natą apie paskaitų lankymą ir studentų žinias. Tada darbo imasi akademinė komisija, komjaunimo organizacija, fa kulteto aktyvas. Tinginių ne užmiršta ir sieninė spauda. Pasididžiuoti irgi turime kuo. Gal tik pirmakursius girti dar per anksti. Nors vi sų gerų studentų ir neišvar dysi, bet keletą pažymėti reikėtų: tai Lenino stipendi ninkė A. Lebetkevičiūtė (IV k.) aktyvūs visuomenininkai M. Kancevičiūtė (IV k.) ir P. Alchovka (III k.), buvusi Le nino stipendininkė L. Budrevičiūtė, grupės seniūnas R. Daunoravičius, buvusi bend rabučio tarybos pirmininkė T. Amankevičiūtė (visi — VI k.). Gydomojo skyriaus III k. pirmos ir antros, IV k. antros grupės studentai visa da kruopštūs, pareigingi, ge rai mokosi. Jiems sesija — laukiamas svečias. Kalbėjosi Edvinas BUTKUS
turėjo kelias dienas iki diplominio darbo gyni mo. . . Pradžių pradžia buvo tėvų įdiegta meilė gimta jai žemei, gamtai. Ta meilė ir paskatino pasi rinkti universiteto Gam tos fakultetą, botanikėsgėlininkės specialybę. Ne abejoju, kad Nijolė, pagal paskyrimą dirbdama Kau no apželdinimo treste, kurs tikrą grožį ir džiaugsmą, puoš miestus ir žmones. Kad visos gėlės gražios, patvirtino ir J. Proscevičius, savo diplominiame darbe (jau apgintame ir
dabrio) poveikį aplinkai. Tema aktuali, jei padary tos išvados neliks tik po pieriuje, darbas duos dide lės naudos. Diplominių darbų gyni mo komisijai jau kelintus metus vadovauja dr. O. Kublickienė. Mokslų dak tarė dirba ne universite te, o Zoologijos ir parazi tologijos institute, tad jos nuomonė apie diploman tus įdomi, nes, tur būt, yra objektyviausia: — Studentai parodė ge ras žinias, parašė ir apgy nė rimtus mokslinius dar bus. Ir stacionaro studen tų, ir neakivaizdininkų
E. BUTKAUS IR L. SKIRPSTO
Fotoreportazas NUOTRAUKOSE VIRŠUJE: kairėje — reikli, dėmesinga ir geranoriška komisija: prof. P. Biuzmanas, biologijos dr. O. Kublickienė, Gamtos fakul teto prodekanė doc. I. Šarkinienė, prof. S. Jankauskas;
VISOS GĖLĖS GRAŽIOS
diplomantė N. Raudeliūnaitė; dešinėje — diplomantas J. Proscevičius jau gali atsi kvėpti: darbas apgintas labai gerai!
.. .Tik pačioje mūsų po kalbio pabaigoje supratau, kad Nijolės diplom-nis darbas yra apie gėles (jo pavadinimas — „Šluotelinio fliokso introdukcija VU botanikos sode" — nieko, deja, nesakė!) Į klausimą gi, kuri gėlė gra žiausia, Nijolė nesusimąstydama atsakė: — Visos gėlės gražios! Ir ji nuskubėjo tyliu Gamtos fakulteto korido riumi — graži puokštė rankose, nerimas veide. Tądien Nijolė Raudeliūnaitė jaudinosi dėl savo kurso draugų, o pati dar
labai sėkmingai!) nagrinė jęs kai kurių lelijų rūšių ir veislių dauginimąsi. Botanikai ne tik gėlytė mis žavėjosi. Žmogaus po veikis gamtai milžiniškas, deja, tas poveikis būna ir žalingas. Niekas negali likti abejingas gamtos už teršimui, o ką kalbėti apie gamtininkus! R. Stukienė, pavyzdžiui, diplominiame darbe nagrinėja granozano (medžiaga sėkloms bei cuoti, turi toksiško gyvsi-
darbus įvertinome labai gerais ir gerais pažymiais, tik vienas kitas patenki namai. Visiems didelį įspūdį padarė zoologo R. Rakausko, botaniko J. Proscevičiaus darbai. Ma lonu pažymėti, kad darbai drąsūs ir aktualūs —- gam tos, faunos apsauga, užter šimo problema. Studentai mėgsta mokslinį tiriamą jį darbą, būtų malonu ge riausius matyti ir mūsų institute. ..
dešinėje — jau daugel me tų doc. A. Kublickas būna studentų diplominių darbų va dovas. Šiais metais docentas vadovavo net šešiems studen tams. Visų jų darbai įvertin ti gerai ir labai gerai.
UNIVERSITETO TARYBOJE
Birželio 1 d. įvyko univer siteto tarybos posėdis. Jame išrinkti nauji katedrų vedė jai. Civilinės teisės ir civili nio proceso katedros vedėju
tapo doc. P. Rasimavičius, Matematinės analizės katedros vedėju — doc. A. Nagelė, Ekonominės istorijos ir geo grafijos katedros vedėju —
doc. J. Kunčiną, Pramonės technologijos katedros vedėju — doc. J. Staškevičius. Universiteto taryba išrinko J. Žėruolį Civilinės teisės ir
NUOTRAUKOSE JE:
APAČIO
kairėje — kai draugas gina diplominį, auditorijoje tylių tyliausia;
civilinio proceso katedros profesoriumi, V. Gobį — TSKP istorijos katedros docentu, E. Meškauską — Filosofijos ka tedros profesoriumi.
Turininga
išvyka Mūsų universitete dažnai kalbama apie studentų mokslinę veiklą, ieškoma būdų jai skatinti, akty vinti. Užbaigdami šiuos mokslo metus, KMI Higienos katedros darbuotojai ir jų suburtas studentų būrelis parodė gerą iniciatyvą. Gegužės 22 d. liaudies bui ties muziejuje Rumšiškėse įvyko KMI ir VU MF Higienos katedrų dėstytojų bei SMD higienistų bū relių narių jungtinis posėdis. Susitikimo pradžioje muziejaus darbuotojai supažindino su eksponatais, įdomiai nušvietė lietuvių liaudies praeitį, jos etno grafinius bruožus. Visiems neišdildomą įspūdį pali ko senoji Lietuvos kaimo mokykla. Joje ir išklau sėme penkis studentų mokslinius pranešimus. Mū sų studentai papasakojo apie Vilniaus miesto me dicinos įstaigų ir sanitarinės tarnybos vystymąsi nuo senųjų laikų iki šių dienų (IV k. stud. O. Rač kauskaitė), apie higienos dėstymo raidą Vilniaus universitete nuo Medicinos fakulteto įkūrimo iki šiol (IV k. stud. R. Vaišnoras) ir apie gydytojų-higienistų ruošimą Tarybų Sąjungoje ir Vilniaus uni versitete (IV k. stud. E. Blinaitė). Du įdomius pra nešimus darbo ir buities higienos klausimais per skaitė kauniečiai. Ar nevertėtų šį sveikintiną KMI higienistų su manymą plačiau propaguoti ir mūsų universitete. Panašūs renginiai gal labiau suaktyvintų studentų mokslinę veiklą.
KRUTĖJIMAS — SVEIKATA
Med. m. kand. B. SIMKUNIENE MF Higienistų būrelio vadovė
GERA NUOTAIKA
GEROJ
GRUPĖJ
G. TAMULAITIS
V. VERBAUS nuotr.
iekviena diena 120 akadem n:ų valandų efektyvus „pliaukštelėji palieka mūsų gyve (Vaitkus — 21, Zubavi- mas" tinginiams — laiškai nime savitą neišdil čius — 32). Kovo mėnesį jų tėvams beį sustiprintos domą pėdsaką, nes jiši pa grupė praleido 312 va paskaitų lankymo kontro žymėta milijonų darbo kū landų (Zubavičius — 24, lės dekados, kurios vyko ryba, susitelkimu. Visas Zubovą — 28, Ranonytė XII.1—XII.15 ir IV.20 — mūsų šalies komjaunimas — 32, Vaitkus — 46). Bū V.5 dienomis. Fakulteto kolektyvo sie su dideliu pakilimu vyk ta ko susirūpinti visiems. do TSKP XXV, VLKJS Mokymo auklėjimo komi kimas geriau studijuoti XVII suvažiavimų nutari sija kartu su dekanatu ir duoda savo vaisius: turi Ekonominės informacijos me gausų pirmūnų būrį. mus. Pagrindinis studentijos katedra ne kartą kalbėjosi Po žiemos sesijos jų buvo uždavinys — gerai moky su šios grupės studentais, 59. Vien ekonominės in tis, įsisavinti dėstytojų pa svarstė juos. Komjaunuo formacijos specialybėje — teikiamas žinias. Geros liai, praleidę daugiausia 29 (informatikai mėgsta užsiėmimų, specialybės žinios, komu akademinių nistinė pažiūra į mūsų buvo nubausti. darbą — mokymąsi yra Grupės komjaunimo sek kiekvieno komjaunuolio retorius J. Tumėnas taip uždavinys. Pažangumo ro pat praleidinėjo paskaitas, diklis — aukštosios mo turėjo žiemos sesijoje kyklos veiklos rezultatas, skolų. Teko rinkti naują atspindintis bendras dėsty sekretorių. Grupė lyg ir tojų, visuomeninių organi pasitaisė, pradėjo geriau zacijų pastangas ir pačių lankyti paskaitas. Balan studentų aktyvumą. Todėl džio mėnesį be pateisina ir mūsų fakulteto moky mos priežasties šioje gru mo auklėjimo komisija šį pėje praleistos 67 akade darbo barą laikė svarbiau minės valandos. Po žiemos sesijos vasa kontrastus!) Pirmūnai — siu. Didžiausias dėmesys akademiniame darbe buvo rio mėnesio pabaigoje, mūsų fakulteto pasididžia skiriamas studentų pažan mūsų fakultete dar buvo vimas. Tai patvirtino ir gumui ir paskaitų lanky 66 skolininkai. Daugiausia Mokymo auklėjimo komi mui. Kiekvieną mėnesį jų — buhalterinės apskai sijos suruoštas pirmūnų skaičiavome, kiek kuri tos spec. pirmame kurse, vakaras. Atėjo pavasario sesija. specialybė, kursas, grupė ekonominės informacijos praleido paskaitų. Pagal spec. pirmame kurse ir fi Fakultete — „karštos" die šiuos duomenis buvo at nansų ir kredito spec. ket nos. Baigiamos „dalinti" renkami studentai, kurie virtame kurse. Tokia sko paskutinės įskaitos, trečia praleido daugiau kaip 20 lininkų gausybė vertė kursiai jau įpusėjo sesiją. akademinių valandų. To mus kartu su dekanatu ir Žiemos egzaminų rezulta kius svarstėme specialybių katedromis apgalvoti prie tai parodė, kad tarp gero bei fakulteto mokymo mones, kaip toliau gerin paskaitų lankymo ir pa auklėjimo komisijos posė ti fakulteto pažangumą. žangumo yra tiesioginis buvo įdiegta ryšys. Tikim, kad visos džiuose. Nemažai rūpinta Fakultete si ir padėta pirmų kursų naujovė: I-ųjų kursų ku mūsų pastangos, kovojant studentams. ratoriai per visą semestrą už tai, nenueis vėjais. Ti Daug vargo turime su nuolat gaudavo praneši kimės, kad pavasario sesi ekonominės informacijos mus, kuriuose buvo nuro ja bus gausesnė pirmūnų, mechanizuoto apdorojimo domi nepažangūs jų gru o skolininkų stipriai suma organizavimo spec. I k. III pės studentai (neatsiskai žės. E. MATUKAITĖ grupės studentais. Vasa tyta už laboratorinius dar rio mėnesį jie praleido be bus, neišlaikyti koliokviu FAF komjaunimo biuro pateisinamos priežasties mai). Labai išbandytas ir sekretoriaus pavaduotoja
K
Kai Fizikos fakulteto III k. 3-ioje grupėje vyko VPP atestacija, didelių ginčų nebuvo. Visi stu dentai įskaitą gavo iš kar to. Fakulteto komjaunimo biuro sekretorius J. Ašmonas, biuro nariai R. Jakytė, A. Abišala, šeštojo bendrabučio tarybos pir mininkas G- Račiukaitis gali būti pavyzdžiu viso fakulteto komjaunuoliams. Tik keletui studentų, ku rie kitoje grupėje gal ir būtų atestuoti be ilgų svarstymų, teko truputį paraudonuoti: per mažai nuveikta, reikia dar pasi tempti. Gerai atlieka savo pa reigas grupės komjaunimo sekretorė J. Liangvinaitė. Ji daug padarė, kad gru pė būtų vieningas, geras kolektyvas. Kuratorius fiz.-mat. m. kand. R. Baltramiejūnas dažnai pabrėžia, kad pa grindinis studento darbas yra mokymasis, mokslinė veikla. Čia grupė irgi turi kuo pasigirti: žiemos sesi jos pažymių vidurkis 4,67 — geriausias fakultete, net 11 studentų baigė sesiją vien penketais. Čia pat jau nauji egza minai. Reikia greičiau su sirinkti įskaitas ir rimtai ruoštis egzaminams. Su darbo nuotaika sutinka se PAŠALINTI siją geriausios šiais me NEPAŽANGŪS STUDEN tais akademinės grupės Fi TAI: zikos fakultete studentai.
Gera, pasibaiqus semestrui, pamankštinti kaulus, pravė dinti plaučius. Tuo neabejo ja Pramonės ekonomikos fa kulteto dėstytojai ir studen tai, kasmet pavasarį susiren ku į Ekonomisto šventę. Ir šiemet fakulteto vadovai de kanas doc. L. Jasinskas, prodekanas doc. J. Kunčiną ne pasididžiavo, už tai juos, pir muosius svečius, taip vaišin gai sutiko šventės organiza toriai (nuotr. viršuje). ...Stiebu slenka šventės vėliava. Garbė ją pakelti te ko fakulteto komjaunimo sek retoriui M. Utarui ir profbiuro pirmininkei A. Sarpaliūtei. Gerų žodžių šventėje susilau kė visi, kas puikiu mokymusi ir aktyvia visuomenine veik la garsino fakultetą: pirma kursiai E. Brazaitis, A. Stan kutė, D. Žemrietaitė, II k. stud. V. Jasaitis, trečiakursė R. Miškinytė ir daug kitų. Geriausioji grupė — pramo nės planavimo spec. trečia kursiai — gavo ir prizą tor tą. Prie studentų sėkmės daug prisidėjo kuratorius doc. P. Kiuberis. Todėl ir tor tą dalinti teko iam. Nuotrau ka apačioje byloja, kad pa reigos ne iš lengvųjų. Už tai triūso vaisiai būsią saldūs. . . Netruko šventėje dainų, sporto varžybų. Ir intermedi jos (vienoje jų matome pir makursį V. Kaukėną) iš klumpių vertė. Visa tai gim dė gerą nuotaiką, kuri labai reikalinga prasidedančioje se sijoje.
AR PASITEISINSI TAI KOMISIJAI... |
Gamtos fakulteto I k. stud. teto II k. stud. R. Paplaus kas. E. Spailens.
ŪSŲ fakulteto mokymo auklėjimo komisijos (MAK) pagrindinė darbo kryptis — siekti, kad studentai ge riau mokytųsi, kovoti prieš akademinės drausmės pažeidimus. Komisija, kurią sudaro prodekanas e. doc. p. J. Kunčiną, partinio biuro narys doc. V. Astrauskas, kom jaunimo biuro sekretoriaus pavaduotoja akademiniam dar bui E. Muzika, profsąjungos biuro narė D. Nalivaikaitė ir III k. stud. E. Bazys, dirba nuo pernykščio rudens. Komisija kartu su komjaunimo biuru peržiūrėjo grupių darbo planus, nurodė trūkumus. Per semestrą buvo ste bimas fakulteto studentų pažangumas. Šiais mokslo metais įvyko keturi komisijos posėdžiai, kuriuose buvo svarsto mi fakulteto studentų pažangumo ir paskaitų lankymo klausimai. Studentai Januškevičius, Vyžintas, Sasnauskas, Kazakevičius, Raupys, Šimkūnas komisijai teisinosi ne vie ną kartą. Su jais buvo draugiškai pasikalbama, įspėjami žodžiu, buvo taikomos ir griežtesnės priemonės (dekano, rektoriaus papeikimai, nemokama stipendija 1 mėnesį), o apie Šimkūno ir Raupio tinginystę pranešta tėvams. Kelia studentams rūpesčių koliokviumai. Tai savotiškas žinių patikrinimas prieš įskaitas, egzaminus. Komisija du kart per metus (gruodžio ir gegužės mėnesį) sudaro ko liokviumų suvestinę. Studentai, neišlaikę 2 ir daugiau ko liokviumų. yra kviečiami į MAK posėdį, kur turi paaiš kinti blogo mokymosi priežastis. Kovojame už geresnį pa skaitų lankymą: rašomos suvestinės ir skelbiamos specia liame stende. Sesijos rezultatai taip pat sumuojami, skel biamos ir specialios lentelės apie grupių bei fakulteto kom jaunimo aktyvo pažangumą. Fakultete kelinti metai vyksta geriausios akademinės grupės konkursas. Po žiemos sesijos geriausia akademine grupe pripažinta III kurso pramonės planavimo specialy bės I grupė, kuri buvo apdovanota per ekonomisto šventę. Komisija daug padirbėjo su pirmakursiais. Buvo moko mas aktyvas, išaiškinti visuomeninės-politinės praktikos tikslas ir uždaviniai. Susirinkime prieš pirmąją sesiją da lyvavo dėstytojai ir vyresnių kursų studentai, kurie pasi dalino studijų patyrimu, papasakojo apie mokslinio darbo metodiką. Grupėse vyko pokalbiai apie visuomeninių mokslų studijavimo reikšmę, SSB tradicijas, darbą juose. Ruošiantis pirmūnų dienai, buvo išplatintos anketos, ku rių atsakymai leido paruošti specialų sienlaikraščio nume rį. V. Dubinąs. M. Utaras. V. Vaitiekūnaitė ir kiti stu dentai buvo apdovanoti VLKJS CK ženkliuku „Už labai gerą mokymąsi". Išlaikyti koliokviumai, baigiamos įskaitos, artėja egza’minai. Linkime visiems universiteto studentams laimingos kloties egzaminų sesijoje ir linksmų vasaros atostogų.
M
E MUZIKA PEF komjaunime biure narė, atsakinga už akademinį darbą
DĖMESIO:
UŽ SISTEMINGĄ GIRTA Studentai, padavę pareiški UŽ AMORALŲ ELGESĮ — VIMĄ IR AKADEMINES mus dirbti gelbėtojais Palan Finansų ir apskaitos fakulteto DRAUSMES LAUŽYMĄ — Istorijos fakulteto I k. stud. goje, renkasi Komjaunimo Pramonės ekonomikos fakul V. Linkevičius. I k. stud. V. Bakšys,
komitete š. m. birželio 12 d. 15 vai. (CR, 15 kamb.)
Prašome atsinešti pasus.
LLKJS VU komitetas
Svarbus Aurelijos reikalai
9 SIENLAIKRAŠČIŲ ORBITOJE
■Surasti fakultete Aureliją Sarpaliūtę nėra lengva: ba paskaitų, ji turi dar daugybę svarbių reikalų, neatidėlioti nų darbų. Aurelija — Pra monės ekonomikos fakulteto profsąjungos biuro pirminin kė. Manau, visi sutiks, kad pareigos nelengvos, bet A. Sarpaliūtė jas atlieka beveik nepriekaištingai. Fakulteto profbiuras dirba tikrai rimtai, ypač kultmasinis sektorius. Šioje srityje profsąjungai netalkina nie kas, bet kultūrinis darbas fa kultete tikrai įvairiapusis. La bai sumaniai ir originaliai ekonomistai krikštijo S3V0 fuksus. ilgam įsiminė įspūdin gas visų fakulteto kursų vakaras. Populiarus susitikimų su Dailės instituto studentais ciklas, specialybių LIK'o varžybos. Bendrabutyje ir fakulteto aukštų fojė nuolat rengiamos dailės ir meninės fotografijos
vė Aurelijai tik pareigas ir dokumentus, neperduodama patirties. Be to, antrakursė (dabar ji mokosi darbo eko nomikos specialybės III kur se), dar nespėjusi visiškai at sikratyti „fuksiškų" įpročių, ne visada drįsdavo nurodinė ti fakulteto senbuviui ketvirtakursiui. Profbiuras irgi bu vo naujas... Nugalėti šiuos sunkumus Aurelija sugebėjo gana greitai. Jai padėjo orga nizacinio darbo įgūdžiai, gauti dar mokykloje. Dvejus metus Aurelija Sarpaliūtė va dovavo mokyklos komjauni mo organizacijai, geriausiai rajone. Pirmais studijų metais ji — grupės seniūnė, antram pusmety — jau fakulteto komjaunimo biuro narė. Ant rame kurse jai patikima va dovauti profsąjungos darbui. Dirba Aurelija su užsidegi mu. Draugiška, linksma ir to dėl visų mėgstama, ji turi jos darbe taip reikalingą autori-
parodos. Jas paruošti padeda Dailės instituto studentai ir fotomėgėjų draugija. Fakulteto bendrabutis vie nas geriausių universitete. Tai irgi nemažas profbiuro nuopelnas: buitinio sekto riaus sudarytos komisijos rū pinasi švara ir tvarka. Mokesčiai renkami geriau siai irgi Pramonės ekonomi kos fakultete. Antri metai fa kulteto profsąjunga vieninte lė universitete laiku sutvar ko dokumentaciją. Paskatini mas — aktyvistų išvyka į Panevėžio dramos teatrą. Aurelija Sarpaliūtė PEF studentų profsąjungai vado vauja antrus metus. — Pernai, tiesą sakant, lau kiau metų pabaigos, ataskaitinio-rinkiminio susirinkimo, kad galėčiau atsisakyti šių pareigų. — prisipažįsta Au relija. Dirbti buvo sunku. Gal to dėl, kad jos pirmtakė atida-
® GERIAUSIAS KAMBARYS
tetą. Profbiuro nariai tvirti na, kad su Aurelija dirbti vienas malonumas. — Ar toks visuomeninio darbo krūvis netrukdo moky tis? — tLaiko šis darbas atima tikrai daug, bet suspėti rei kia. Aurelija turi teisę taip kal bėti. Nuo pat mokymosi uni versitete pradžios jos studijų knygelėje tik geri ir labai geri pažymiai. Šią vasarą Aurelijos laukia kelionė į Vokietijos Demok ratinę Respubliką Ji su ak tyviausiais universiteto visuo menininkais žada važiuoti į Miulhauzeną, į studentų dar bo ir poilsio stovyklą.
Nuotraukoje: geriausio kambario gyventojos M. Urbana vičiūtė ir V. Venslovaltė.
Stai ir prabėgo trejetas metų FAF studentų bendrabučio Tarybos redkolegijoje. Keitėsi jo numeris (4, 9a, 12, 10— III), keitėsi patys bendrabutiečių veidai: vieni birželio pabaigoje išeidavo su diplomais rankose, kiti dėl įvairių priežasčių netekdavo prieglobsčio studentiškuose namuo se. Tarybai niekad netrūko rūpesčių, kurių nemaža našta stengėsi pasidalinti redkolegija, leisdama sienlaikraštį „So liaris". Žurnalistų posakiu, „atsisveikindamas su redakto riaus kėde", pirmiausia geru žodžiu noriu paminėti tuos, kurie nepagailėdavo laisvos valandėlės ir širdies dalelę įdėti į piešinį, miniatiūrą, straipsnį, tuos, kurie neliko kur ti į redkolegijos šūkį „Gyventi, kurti, nenurimti! .." Tai ilgamečiai bendrabučio tarybos nariai Vyt. Gocentas, V. Karpuška, J. Vėtrinas, fakulteto profbiuro „galvos" R. Šklėrius ir V. Elekšis, o taip pat Z. Baranauskaitė (bui ties klausimai), A. Narvydas ir A. Ilginis (sporto apžval ga), B. Daukantaitė ir A. Vaitkevičiūtė („Literatų skiltis") bei daugelis kitų bendrabutiečių. Naujam sienlaikraščio numeriui ar naujametinei laidai niekad abejingais nelik davo komendante M. Vidrickienė ir tarybos pirmininkas A. Vasiliauskas. Per trejetą metų „Soliaryje" po straips niu ar žinute išsirikiavo daugiau kaip geras pusšimtis pa vardžių. . . Persikėlus j erdvius korpusus Studentų miestelio kalvo se, bendrabutiečius pasitiko nykios mūro sienos. Prabėgo keli mėnesiai, ir laiptų aikštelėse, koridoriuose sužaliavo gėlytės, bendrabučio skaitykla pasipuošė naujomis užuo laidomis ir... fotoparoda. Tai redkolegijos narės V. An tanavičiūtės nuoširdaus darbo rezultatai — štai fakultete eksponuojama jau antra meninės fotografijos paroda „Pa vasario ekvinokcija". Universitete bujoja nuomonė, kad busimieji ekonomistai yra abejingi mūzoms; mūsų bendra butiečių būryje galima sutikti ir literatų, ir Požemio teat ro artistų, ir Dailės Studiją lankantį — reikia tik ieškoti, mokėti ieškoti! . . Redkolegija organizavo literatūrinį ge riausio kūrinio studentų buities tematika konkursą, įrengė klausimų-atsakymų dėžutę, noriai publikavo bendrabutie čių įspūdžius iš tarptautinių darbo ir poilsio stovyklų bei iš kelionių po Tarybų šalį. Studentų profkomitetas kasmet neužmiršta pasidomėti bendrabučių sienine spauda ir ją atitinkamai įvertinti. Ta čiau kiekvieną rudenį ji atrodo varganai — redkolegijų patirtis kaupiasi pamažu, įgūdžiai atsiranda vėliau. Štai ir skaitome be jokio meninio apipavidalinimo, stiliaus (kar tais gramatinių!) klaidų ir saldžių straipsnelių pilnus pir muosius sienlaikraščių numerius. Čia jau slypi abejingu mas pasenusiai, neįdomiai pateiktai medžiagai, sieninės spaudos nepopuliarumo simptomai. Po tokio „prologo" sienlaikraštis tampa primarginta popieriaus skiaute, gana sėkmingai slepiančia dėmę koridoriaus sienoje... Tuo tar pu jau rugsėjo viduryje naujai „iškeptoms" redkolegi joms į pagalbą galėtų ateiti kolegos žurnalistai, studentų profkomitete 1—2 kartus per mėnesį kartu su bendrabučių spaudos atstovais pasidalinti „žurnalistiniu minimumu", neleisti sienlaikraščiams tuščiažodžiauti laikraštinėmis fra zėmis! . . Tada gal nereiktų „Mūsų kalboje" (1973, Nr. 4), „Tarybiniame studente" tų kandžių pastabų fakultetų ir bendrabučių laikraštėlių adresu? Tikėsimės, kad kitais mokslo metais universiteto sieni nė spauda bus dar spalvingesnė, gyvybiškiau atspindės įvairias studentiško gyvenimo puses. Sėkmės Jums, redko legijų nariai!
L. KLlSAUSKAS
VI. BURAGAS V k. kibernetikas
R KLIMAITE
oO OQ
CO
M
M Saulėtekio alėja, devintasis bendrabutis, 11 aukštas, 11 kambarys. Toks dabar geriausio universiteto bendrabu čių kambario adresas. Čia gyvena trys Finansų ir apskai tos fakulteto pirmakursės — Marytė Urbanavičiūtė (finan sininkė), Veronika Venslovaitė ir Kristina Puišo (abi bu halterės). Kai pasibeldžiau į duris, kambaryje buvo tik dvi šeimininkės, trečioji — Kristina — fakultete įskaitą laikė. Kambarys kaip kambarys. Kaip ir kiti naujuose bendrabučiuose, tik viskas čia turi savo vietą, niekur nė dulkelės, akį džiugina gėlės, pačių merginų sugalvotas in terjeras, kurį dažnai keičia. Veronika ir Marytė irgi palinkusios prie vadovėlių — įskaitų metas. Tačiau į klausimus atsakinėja viena per kitą. — Kai iš penkiolikto „dangaus" persikėlėm į vienuolik tą, iškart susigyvenom. Matyt, charakteriai sutiko. Ką vie na —- tą ir visos. Po kurio laiko išgirdom, kad mūsų kam barys — antras bendrabutyje. „Kodėl antras? Ar mes ne galim būti pirmos?" — pagalvojom, ir ėmėmės stropiai tvarkytis. Kai pasakė, kad esam pirmos ne tik bendrabu tyje, bet net universitete — nepatikėjom. Pažįstam daug merginų, kurios, kaip ir mes, kambarį kasdien plauna, daiktus gražiai susitvarko. Išrinko gi mus — džiugu!
Redkolegijos metai ir talkininkai
Taip, retai pasitaiko, kad pirmakursiai laimėtų geriausio kambario konkursą. Nugalėtojams — studentų profkomiteto prizas televizorius ir vietos bendrabutyje kitais moks lo metais. — Kitais metais gyvensim jau ne IX bendrabuty, bet visvien trise (ach, tiesa, televizorius ketvirtas!). Manom, kad tvarkysimės ne prasčiau. Dargi geriau, nes daug kas norės paveržti iš mūsų laurus. Merginos trumpam nutyla, susižvalgo, ir vėl pasakoja. Apie tai, kaip tvarkosi, puošia savo buitį, apie kambario talkas, kurios vyksta gana dažnai. Todėl čia ir jauku, ir švaru. Tada ir prie užrašų sėsti maloniau. Ne tiek jau daug laiko užima ta kasdieninė ruoša. Penkiolika minučių, ir kambarys blizga. Juk ne kiti čia gyvena — pačios. Svar bu kiekvienam suprasti, kad tvarka tavo namuose — tai vidinės kultūros požymis. Kambarį tvarkyti reikia ne ko misijoms, ne pažymiui, o sau pačiam. Merginos iš vienuo likto kambario tai suprato nuo pirmų studijų dienų.
UNIVERSITETAS: 1579—1979
Pirmojo rektoriaus paveikslas Kultūriniame gyvenime reikšmingą vaidmenį suvaidino žymus devyniolikto amžiaus lenkų tapytojas, Jogailos uni versiteto garbės daktaras, Prancūzijos ir Vokietijos ketu rių dailės akademijų bei Vienos menininkų draugijos na rys Jonas Aloyzas Mateika (1838—1893). Jo kūrybą vertino Vladimiras Stasovas, Uja Repinas, Ivanas Kramskojus ir kiti įžymūs rusų kultūros veikėjai. Paskaičiuota, kad J. A. Mateika nutapė daugiau kaip 6000 įvairių pa veikslų, nemaža monumentalių, panoraminių istorinių kompozicijų įdomių portretų. 1876 m. gegužės 31 d. Varšuvos S. Leventalio leidykla išleido J. A. Mateikos trijų dalių albumą su Kazimiero Vladislavo Voicickio tekstu. Vadinasi, šiemet sukanka 100 metų, kai pasirodė šis leidinys. Jame išspausdinti 84 pa veikslai. Yra kūrinių, kuriuose vaizduojami žmonės vie naip ar kitaip susiję su Lietuvos gyvenimu. Leidinį pa puošė vienas iš vertingiausių tapytojo paveikslų ..Pamoks laujantis Petras Skarga“ (1864). Originalo formatas 400X X226 centimetrų, paveikslas šiuo metu eksponuojamas Varšuvos nacionaliniame muziejuje. Menotyrininkai pri pažino, kad tiktai J. A. Mateika sugebėjo nutapyti kom pozicijos centrinio veikėjo tokį dramatinį kilnumą, aistrin gą pozą, didingą išvaizdą. 1865 m. šitas paveikslas buvo eksponuojamas Paryžiaus parodoje ir įvertintas aukso me daliu.
Savo geriausiuose kūriniuose, ypač ankstesniame kūry bos periode, tapytojas gana kritiškai vaizdavo feodalinės Lenkijos praeitį, neapkentė savanaudžių veikėjų, kurie skriaudė liaudį, piktnaudžiavo savo teisėmis, kai kuriuos aristokratiškus herojus piešė panašius į karališkus juokda rius (Stančikas, 1862). Albumas rodo, kad J. A. Mateika tapė ir karalius, kunigaikščius, dvasininkus, kuriems dau giau rūpėjo materialinis grobis, o ne darbo žmonių gero vė ir nacionalinė kultūra. Galimas daiktas, kad tie pa veikslai buvo užsakyti, kad tai daryti privertė tuometinis gyvenimas. Priešintis ar prieštarauti didikams ir dvasinin kams tais laikais buvo labai sunku. Tai ne kartą patyrė J. A. Mateika. „Ir skaudžiausia, — sakė jis, — kad pir miausia mane įžeidė tie žmonės, kurie jokio supratimo neturėjo apie meną." Į albumą pateko ir kiek pažangesnio feodalo, paskuti niojo Gedimino dinastijos palikuonio Žygimanto Augusto ir jo žmonos Barboros Radvilaitės (1867), paskutiniojo Vazų dinastijos atstovo Jono Kazimiero (1861) ir kitų pa veikslai. Kai kuriuos atvaizdus dailininkas atkūrė ir padi dino iš senų antspaudų bei paminklų. Albumą paįvairino senų statinių ir paminklų paveikslai. Prieš šimtą metų nemokėta iš nuotraukų gaminti toni nių klišių. Parinktus albumui kūrinius reikėjo išraižyti ant medžio. Tai pareikalavo daug kruopštaus darbo ir laiko. Geri norai ir meilė menui davė gražių vaisių. Be J. A. Mateikos, prie leidinio darbavosi 12 žmonių. Jonas Styfis išraižė 41 paveikslą, Feliksas Zablockis — 10, Juozas Holevinskis — 9 ir t. t. Pagal tuos laikus albumas išleis tas neblogai. Čia pateikiame fragmentą iš Vilniaus uni versiteto pirmojo rektoriaus Petro Skargos paveikslo. Vandalinas JUNEVIČIUS Autoriaus reprodukcija
ri ir nerūpestinga, nes visi niuose ar mažuose sklypeliuo — Per du šimtus! žolėdžiai gyvuliai — smulkūs Tai jau šis tas. Jų „vestu se sausą žolę, daug kur ap ir stambūs — privalo jos vės", su kuriomis per dunk deginama laukų giraičių ir go nuolat saugotis. Žvėreliams ir sančią girią atgurga atpuška jų miško paklotė, pakritų dan paukščiams apsisaugoti nuo almantis pavasaris, — tikrai ga, miškingi skardžiai. Jau ne lūšies nelengva, nes ji puola šaunus reginys. kalbėkime apie tai, kaip pik grobį net iš medžio, kuriuo Didėjant miškuose medžio to ar nesupratingo žmogaus laipioja kaip katė. Dažnai lū jamųjų žvėrių ir paukščių, vis paleisti raudoni slibinai, šys gyvena tose vietose, kur daugiau vyrų užsideda ant šliauždami vis tolyn ir tolyn, gausu gyvačių. Hipnotizuojan pečių šautuvus ir išeina me užpuola durpynus, miškus, ne tis lūšies žvilgsnis daro gyva džioti. Medžioklė — malonus minėkime pašarų stirtų, ūkinių tę mieguista, ji pradeda rai poilsis gamtoje, sveikas atsi pastatų, gyvenamųjų namų tytis ir tampa gardžiu kąs palaidavimas nuo kasdieninių gaisrų, už kuriuos padegėjai neliu. Mat, lūšims gyvačių rūpesčių. Romantiškas laužas, moka solidžias sumas. Ugnies nuodai nebaisūs. būtų ir nebūtų nuotykių pa žala akivaizdi kiekviename Aplankęs turtingą paukš sakojimai, galop, sumedžioti žemės plotelyje, nes ant pū čiais ir žvėrimis mišką, norom žvėrys eksportui ar savam sta vančių augalų žūva daugybė nenorom apgailestauji, kad lui — visa tai labai gražu. naudingų vabzdžių: kolembošiais laikais mažai beliko to Tačiau čia norėčiau pasikal lų, erkių, bičių, vyčių ir jų kių vietų, kad ne visuomet bėti apie vieną, dar dažnokai kiaušinių. Ugnis nepaiso jo mes teisingai įvertiname kai pasitaikančią medžiotojų ydą. kių barjerų, sparčiai plinta ir kurių mus supančių miško Beje, apie tai tegul „praby šluoja viską kelyje: paukščių, sparnuočių ar žvėrių naudą. la" patys medžiotojai: kiškių, ežių jauniklius, tūnan Štai laikmečio nujuodintoje — Aną pavasarį išvažiavo čius pirmąsias dienas minkš pušyje tupi vanagas. Tupi ne me medžioti slankų (medžio tame žolių patale. judėdamas, tarsi susimąstęs tojo akys ryte ryja miško glū — Glūpstva, niekų darbas, dėl savo giminės likimo, ro dumą). Tik atsisėdau, žiūriu — — sako Aukštasalio senukas, dos, godoja savo „bėdas", skrenda pulkelis. Pykšt — vie radęs nudegintą plotelį. — atgailauja „kaltę": vištų, miš na yra! Vėl sėdžiu, žiūriu — Čia jau atvažiavusių razbaininko paukščių ir vieno kito pa skrenda. Tokšt, tokšt — vėl kų išmistas, — piktinasi. —• Ir liegusio žvėrelio užpuolimą. dvi yra! Arba pernai, per nemačiau, kaip uždegė. Čia Daugelis nežino, jog tik vie šernų medžioklę, girdžiu, čeža jau joks paukštelis šiemet ne ną procentą vištvanagių gro pulkelis. Krentu ant kelių. Tik perės. bio sudaro naminės vištos. Iš činkt, nuvirto! Dar pribėgęs Anot Vilniaus universiteto tisus metus pleškina medžio kartą rėžiau į galvą... nekru docento R. Kazlausko, kurio tojai, kariasi į aukščiausius ta šešiapūdis! Vėl stoviu, dai nuostabius pasakojimus apie medžius paaugliai, bile tik raus. Jau iš kito šono čeža. gamtą ir jos turtus dažnai gir savomis rankomis galėtų pa Vėl drykst, drykst, j akis, — dime per radiją ir televiziją, čiupinėti paukštvanagį ar jų antras šernas keberiokšt ant kaip būtų gerai, jei šitai at Universiteto Mokslinių tyrimų sektoriaus mokslinis sekretorius Romualdas Šim mažylį. šono!.. Mūsų rietis myli mintų ir maži, ir suaugę, o kūnas — didelis gamtos bičiulis, nepailstantis tėviškės keliauninkas, gamtosaugos Daugelyje pasaulinio masto gamtą, šaudom valkataujan pastebėję ką nors negero idėjų propaguotojas. Šiuo metu R. Šimkūnas baigia rengti spaudai antrų savo kny konferencijų, vykusių pasta čius šunis, kates. Va, ir pra gamtoje darant, pasakytų: gutę — šįkart apie Lakajų landšaftinį draustinį. Leidinėlį sudarys 5 skyriai — raisiais metais, vyravo mintis, eitą šeštadienį važiavom pa liaukitės! apie Bijutiškio aštuonmetės mokyklos jaunuosius gamtos mylėtojus, universiteto kad vadinamųjų plėšriųjų šaudyti kačių. Žiūriu, bėga to Atsigulkim ant dirvono po astronomus, Stirnių ežero ungurius ir paežerės pilkuosius garnius ir kt. paukščių sumažėjimas dėl kia graži kačiukė. Pasišaukėm žalia pušele ar šieno kupetoj Siame laikraščio numeryje spausdiname kiek sutrumpintą skyrelį iš būsimos įvairiausių priežasčių tapo pa — atsisuko. Aš ir pyliau! Pa ir pasvajokime. Per vasarą gu knygutės. sauline problema. Taisydamos sivertė ore ir išsitiesė... Tik lė po dalgiais kaip rūta žalia padėtį, keletas Vakarų valsty va, mūsų Miškinis... Kad ir tarpumiškių žolė, kvapnūs bių įstatymais uždraudė nai šiandien, tiesiai gi ant jo už pievų žiedai. Dabar rasotą Nukelkime kepurę gamtai irr rašęs eilėraščius. Nepatiko ca- žmonių. Jei drąsus esi — pa kinti plėšriuosius paukščius bėgo plačiaragis. O jis... nu vakarą, lyg ranka glosto vei bet kuriuo keliu — iš Molė■ ro policijai A. Burbos mintys, silik. Priglaus bet kuris sama (Olandijoje net mokamos pre leido šautuvą, grožisi, mat, dą gardūs šieno kvapai, ma miško gražuoliu. Tokie septy loni svirplių muzika. Prie pa tų, Saldutiškio, Ignalinos, Jo■ už tai jis buvo suimtas ir už- nų patalas ir giliai užmigdys mijos už vištvanagių globą]. Sveikintiną iniciatyvą paro nių šakų ragai! Tfu... ir lei vienių medžių, tarsi žaibolai niškio ar Pabradės — įženki■ darytas į Gardino vienuoly- sutemų atplukdyta miško vėdžių, prigludę sodybos, pasi dė ir mūsų Gamtos apsaugos dimas yra... me pasižvalgyti po Labanoro> ną. Vėliau Labanorą garsino sa. Ne kartą tuntavau Kanio komitetas, pirmasis šalyje ati vargonininkas M. Petrauskas, ir visa tai „išklojama" smal puošę kuklių gėlių darželiais. dangumi. Pirmieji rašytiniai šaltiniai,, pirmosios lietuviškos operos pelkės įsakymu paskelbęs sių varovų — būsimų medžio Toliau keletas obelų ir vyš pakraščiais, daubų tinkamu nių eilutė palei daržus. Už jų minintys Labanoro vardą, da „Birutė" kūrėjas. Čia pragy brūzgynais, lieknų medžių saugotinais visus plėšriuosius tojų akivaizdoje. su svyruokliais Kronikos byloja, kad 17 — kūdra tuojami 1373 metais. 1387 me do pasaulinio garso lakštin plotais, ne kartą mačiau eik paukščius Lietuvoje. Deja, tai tais Jogaila Labanorą su apy gala K. Petrauskas. lų briedį, mitrią laputaitę, tik pirmasis žingsnis ilgame amžiuje, mūsų kraštą valdant gluosniais prie kelelio. Kiek Dabar pavaikščiokime, pasi girdėjau teterviną burbuliuo kelyje. Dar, gal būt, daug Augustui III, tokios kalbos viena lauko pėda apsėta ja linkėmis atiduoda Vilniaus paukštvanagių, atitiko tikrovę. Žvėrių skerdy vu. Ten tolumoj — miško sie vyskupystei, kuri tvarkėsi iki dairykime po Labanoro girią, jant, tik nė karto nejutau slo vištvanagių, XIX a. Labanoriškių dalia ne gal daugeliui iš mūsų ji pri gaus nuobodulio ir nuovar nendrinių lingių, suopių bus nėse dalyvaudavo ir karaliaus na ir ežerėlis. Ilgais šimtme siskyrė nuo kitų Lietuvos vie mins tuos neįžengiamus miš gio. Man, atrodo, niekada ne iššaudyta, kol visi iki vieno pati. Sėdėdama bokštelyje i; čiais Labanoro girioje klostė skaitydama knygą, ji vienos si toksai Žmogaus Namų su tovių gyventojų dalios, o jei kus, plytėjusius anoje gady pabos klaidžioti po miškus, supras klydę. „nupleški- pratimas. Jis lyg magnetas Blogiausia tai, kad daugu medžioklės metu laukus, paežeriais, paupiais, ir skyrėsi, tai tik didesne nėje. Štai Kanio pelkė, 5 km į nepabos ančių pulkeliai skaid mai plėšrių paukščių, kaip ir no" net 20 iš aptvarų išvary pritraukia širdį ir tampa ne priespauda. Apie sunkią La Panašios me pamirštamu kaip mylimos mo banoro valstiečių ir miestie pietvakarius nuo Labanoro, riam vandeny, kurapkos pa žvėrių, rūšių nuosprendis bu tų stumbrų. čių dalią baudžiavos metais užimanti 150 ha plotą, — eže griovy. Kiekviena kelionė į vo apskelbtas be mokslinio džioklės vyko ir rusų caro ters akių spindesys. „Kai tyliai miškus apleis vo byloja ne vienas žąsies plnks- rinės kilmės įvairiausių tipų gamtą turi savitą, kaskart nau pagrindo, todėl jų naikinimas Aleksandro III įsakymu. Me na parašytas pergamentas. plynraistis. Beveik 2500 ha te ją gyvybę, mintį, prasmę. Ei buvo laikomas gera medžio džioklių rengėjas Aueras ap lungės ir lakštingalos, nerū „.. .Labanoro miestelėnai pri- ritorija, supanti Kanio pelkę, ni per tėviškės žemę, pakvi tojų tradicija. Tik pastaraisiais rašė 1860 metų „įspūdingą" pės čia būti," — dažnai gir botaniniu-zoologi pusią duona, klausaisi medžių metais, kai plėšrūnus pradė medžioklę, kur 2 tūkstančių džiu sakant kaimo žmogų. vaio mokėti vienodą činšą paskelbta nuo sklypų arba margų ir va niu draustiniu, kur saugomos ošimo, skambios paukščių ta nuodugniau tyrinėti, iš „ža varovų padedami, caras, sve Man atrodo, čia ir rudenį lakų, lygiai su Kuktiškių, be retos miškų ir pelkių augalų dainos, ir širdin vėl sugrįžta lingųjų" sąrašo išbraukiamos čiai ir didikai nušovė 98 žvė gera. Pasibaigus paskutiniam spalvų paradui, Labanoro miš ris. to, vasarą atidirbti gvoltus be bendrijos, globojami paukš brangi ramybė, darbinga nuo vis naujos rūšys. Teatleidžia man skaitytojas, kų viršūnėmis nuošia drungni ...Ilgesnį laiką sekant plėš taika. gyvulių, po vieną iš namų; čiai ir žvėrys. Kai, brėkštant aušrai, pel Kanio pelkė ne vieniša La rūnų ir gyvūnų, kuriais jie kad, vedžiodamas po Labano vėjų šuorai, nudrasko alksnių žuvį sausuma ir vandeniu vežti į Vilnių, vykti į keliones kės „kipšai" išsiskirsto kas banoro girioje, čia yra dau minta, gausumo pasikeitimus, ro girią, pakalbėsiu dar apie lapus, kloja patalą žemei. Iš šio patalo kyšo nugeltęs smil su laiškais; išdrožti 10 kapų sau, o Pakanės kaimo gai giau: Palsodės, Dumblynės, pastebėta, kad jie vieni nuo vieną blogį. „Saugokime miškus nuo gos stiebelis, pajudintas be skiedrų dvaro reikalams; ant džiams „tūravoja" žalvariniai Beržaloto, Padumblės—Budrių, kitų priklauso, — teigia bio Labanoro upės, Lakajos ir kurtiniai, sutūpę ant storiau Šalnaičio, Pašeškinės, Kūrinių, logijos kandidatė J. Prūsai- gaisrų!" — tokius užrašus ria spindinčias sėklas, lyg liū („Mūsų gamta", 1970, dažnai sutinkame įvažiuodami desio ašaras lieja, kad čia pelkės. Kiekviena tė Dumblės statyti naujus tiltus, sių medžių šakų — sausuolių, Girutiškio senus taisyti; į medžiokles įženkime į šį nepakartojamo jų savaip graži, kuo nors tur- Nr. 2). — Pagausėjus gyvūnų, ar eidami į mišką ar prie miš reikės sulaukti žiemos, nega kurie sudaro pagrindinį plėš ke esančių poilsio aikštelių. lės išskristi su gagenančiais privalo eiti lygiai su valstie grožio ir romantikos lopšį. tingt. Vieną lietingą rudens pava rūnų grobį, pastarųjų skaičius Deja, dar iki šiol mūsų miš girios paukščiais. Pirmieji šal čiais. .." — rašoma karališka Nepaliks liūdesy Kanio paukš jame įsakyme, liepiančiame čiai, nekankins nesutvarkytų karę Palsodės pelkės kvarta- taip pat padidėja. Turėdami kai, taip pat Labanoro giria, tukai lediniu stiklu apdengia balas, kelių vėžes, sustingdo paklusti Vilniaus vyskupų val reikalų graužatis. Čia, švintant lynėje sutikau du jaunus liūto pakankamai maisto, plėšrūnai kartais uždegami. Ar matei kada nors degan paskutines miško dovanas — veisiasi, veda aušrai, tarp šokančių gervių ir tigro giminaičius — tušiu intensyviau džiai. išdygusias šalia Senosios Luknos paupių pu pajusim ir savo kūno lengvu kus, rusvai pilkšvus su neryš daugiau jauniklių, sumažėja jų tį mišką! Sunku įsivaizduoti žaliuokes, kiomis tamsiai rusvomis dėme mirtingumas. Pagausėję plėš klaikesnį vaizdą. Ugnis lėk smėlėto tako, parudavusiose šys mena A. Minskio surink mą, širdies neramų plakimą. Čia saulė vėliausiai ateina lėmis ir juodų plaukų kuošte- rūnai daugiau sunaikina ir gy dama per mišką, laižydama laukymėse. Tai vienur, tai ki tus vyrus, kovojusius prieš generolo-majoro Šuvalovo pės iš už storos medžių sienos, liais, puošiančiais ausų galiu vūnų, kuriais jie minta, todėl medį po medžio, žalią, kaip tur girdi alsų briedžių stenė tininkų ir raitelių dalinius isto čia rasa, užgimusi naktį, il kus. Lūšiukai mane ir aš juos tam tikrame etape pastarieji rūta, žemės apdangalą paver jimą, jau įpusėjusio jų rujos netikėtai, todėl pradeda nykti. Mažėjant mais čia juodų stuobrių savartynu. meto atodūsį. Gražūs, erotiš rinių 1863 metų pavasarį. Di giausiai gyvena, čia margi pastebėjau džiojo Tėvynės karo, liaudies žiedai gražiausiai žydi, tik čia krūptelėjome visi kartu. Žino to kiekiui mažėja ir plėšrūnų, Oi negreit šioje vietoje žalia ki miško karaliai neramūs keršytojų — tarybinių parti pajunti, kaip alsuoja Gamta. damas, kad lūšė savo vaikais tada aukos populiacija (vie spalva pakeičia juodą. Kai su vaikšto jaunuolynuose, ieško zanų laikus. Kas žino, kiek Kai per tankias medžių lajas rūpinasi ilgai, artimesnės pa nos rūšies individų sankaupa) dega miško plotas, žala aki patelių, vibruojančiu diftongu vaizdi, bet ar supranta ją tie, vis šaukia: uoch-uoch! sukilėlių priglaudė Žeimenos įsmunka pirmasis saulės spin žinties su tušiukais nesisten vėl atsigauna..." Prisiklausius šių garsų, nak užmegzti. Vieninteliai — Neliūdėk, vanage, dėl sa kurie nusviedžia degantį deg miško 80-sis kvartalas prie dulys — jau stebi medžių giau Antaliedės kaimo, kur iki šiol įvairovę. Kiekvienas kalnelis, laukinių kačių atstovai mūsų vo likimo, juk ne puodynes, tuką ar cigaretę, palieka ne tį sapnuojasi kaštoniniai brie džio ragai, rytą ima pavydas išliko paminklas, palaidotiems kiekviena dauba turi savo me miškuose taip pat nepageida o galvas nešiojame ant pe užgesintą laužą! Nereikia būti poetu, kad Alnos kaimo gyventojui Birui, narsuoliams. Kiek sūnų iš Di dį — įžymybę. Laikmetis ir vo tokios bičiulystės, todėl čių, suprasim, įsisąmcViinsim, džiojo Tėvynės karo metais savotiškos gyvenimo sąlygos palindo po nusvirusiomis eg- nustosim tave skriaudę, — pavasarį, išėjęs į gamtą pa surenkančiam ne vieną jų de galvojau, žiūrėdamas į snau justum atgyjančių paupių, pa šimt,. veikusio partizanų „Bičiulių" dovanojo pelkei daugelį me lių šakomis ir dingo. — Va, antrąjį ragą surasti miškių, pakelių, pievokšnių, Trumpas, tačiau įsimintinas džiantį paukštį. būrio, vadovaujamo J. Vil džių — keistuolių. Smagu čia Kiekvienas sunku, — aiškina nepailstan Labanoro girios neįmanoma skardžių grožį. džiūno, sustingo amžiams ak per visą dieną kvėpuoti sama susitikimas su lašiukais čia, mens obeliskais. Stovi nebylūs nų ir viržių kvapu, grožėtis matyt, buvo neatsitiktinis. Bio- įsivaizduoti be tetervinų. Jų pumpuras, naujos žolės dai tis Labanoro girios takų mypaminklai, gyviems byloja, kirvio neliestu mišku, natūra logijos kandidatas P. Šleikus saugotinų tuoktaviečių res gelis kelia nuotaiką, skaidri nėjas. Likęs ragas sveria brie kad nepalūžo labanoriškiečiai lia pelke, klausytis paukščių rašo („Girios", 1974, Nr. 1.), publikiniame sąraše yra šie na mintis. Bet... kartu su pa džio galvą į vieną pusę, to ilgais priespaudos metais. klegesio, mąstyti tik apie tai, kad pastaraisiais metais Laba plotai: Linkmenų 100, 110, vasariu pabunda netikęs pa dėl norėdamas jį nudaušti, — Miško žmogaus lengvai kas gera. Ir, rodos, iš čia il noro girioje jų buvo daugiau Prūdiškio 42, 43, 63, 76, Laka protys deginti sausų vėjų ir žvėris lenda į raistus, jaunuo nesuriesi, jis kuolą prarijęs, — gai neitum, jei kitapus miško negu kituose Lietuvos rajo- jos 66, 67 kvartalai. Praeitą karštų saulės spindulių išdžio lynų tankmę, laužo kerplėšas, rauna medžius su šaknimis. juokauja labanoriškiečiai. sienos nesislėptų saulės ka- nuošė. Dar daug kartų žiemą pavasarį, kai stebėjau dideles vintą pernykščią žolę. Žolės deginimas — ne žai Antras ragas ir lieka gulėti Praėjusio šimtmečio pabai muolys. Artėjant nakčiai, kai teko matyti lūšių pėdas, ku tetervinų „vestuves", Lietuvos besileidžiančios riomis su fotoaparatu sekiau, medžiotojų ir žvejų draugijos dimas, anaiptol ir ne būtiny girtuoklyne ar po šakomis, goje slogią spaudos draudi- paskutinieji ; mo nuotaiką Labanore skaid- saulės : spinduliai apleidžia Ka pagautas azarto, tačiau įsiti respublikinės tarybos vyr. me bė žemdirbystėje, o tiesiog kol supūva. Nepatingėkime ežerą ir kvepiantį mišką, kinau, kad šį žvėrį pamatyti džioklės žinovą A. Matuzevi- nusikaltimas gamtai, pridaran pavaikščioti po mišką, juk rino žinomas visuomenės vei- nio i kėjas A. Burba, platinęs lietu- 1turi palikti margą svetainę, sunku. čių paklausiau, kiek jų ten tis žalos liaudies ūkiui. De briedžio karūna laukia lai ginant tarpumiškių pievokš- mingo žmogaus... viškas knygas ir laikraščius, ieškoti i nakvynės, vakarienės, Lūšis gamtoje gyvena stip- yra.
LAIKRAŠTIS EINA | KAINA 2 KAP. NUO 1950 METŲ
REDAKCIJOS ADRESAS:
232000 Vilnius — MTP-3 Universiteto r. 3, „Tarybinis studentas" Telefonai — 25884, ketvirtadieniais spaustuvėje — 29815
LKP CK leidyklos spaustuvė LV 09185 Užs. Nr. 1836 Tiražas 3000 egz.
REDAKTORIUS ALGIS KUSTA