SIAME
NUMERYJE: ĮPUSĖJOME LAIKYTI EGZAMINUS KAIP SEKASI? SVEČIUOSE KAUNO VAKARINIO FAKULTETO LITERATAI
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTĖS ORDINŲ V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
1980 m. birželio 20 d.
HNA NUO 1950 METŲ
Nr. 21(1124)
NAUJA
VIKTORINA
ZONINIS PASITARIMAS
UNIVERSITETO SVEČIAS Šią savaitę Universitete viešėjo TSRS Mokslų aka demijos viceprezidentas, Maskvos M. Lomonosovo universiteto rektorius aka demikas A. Logunovas. Susitikime dalyvavo LTSR Mokslų akademijos viceprezidentas A. Žu kauskas, Vilniaus V. Kap suko universiteto rekto rius prof. dr. J. Kubilius, prorektoriai A. Blkelis, J. Grigonis ir B. Sudavičius. Svečias susipažino su senuoju Universitetu.
R. KŪGINIO nuotrauko je: susitikimo metu.
TARYBŲ VALDŽIOS ATKŪRIMO LIETUVOJE
40-MEClUI
GYVUOK PER AMŽIUS! <
Greitai Lietuva švęs ta rybų valdžios atkūrimo jubiliejų. 40 metų — darbo ir kovos už krašto suklestėjimą. Per tą lai ką Lietuva pasikeitė ne atpažįstamai. — Tai, kas pasiekta per 40 metų, pranoko drąsiau sias to meto svajones, — prisimena Prekybos fa kulteto profesorius M. Gregorauskas. — Visi mes puoselėjom gražias viltis, bet nieks negalėjo numatyti, kad tokia eko nomiškai atsilikusi res publika su negausia inte ligentija, kokia buvo bur žuazinė Lietuva, taip greit taps tokia klestinti, turtinga, graži. I tarybų valdžios atkū rimo darbą jau pačiomis Pirmomis dienomis po birželio 15 d .revoliucijos isitraukė didelis pažan giosios inteligentijos būrvs, |ų tarpe ir dalis Kau no universiteto absolven*<1 ir dėstytojų. Daugiau sia įsijungė i ši darbą jaunesnioji Universiteto absolventų ir dėstytojų barta, kurie jau pokario metais tapo Vilniaus uni versiteto dėstytojais. Tarp Ig prof. V. Girdzijauskas jis Liaudies vyriausy bėje buvo Sveikatos ap saugos ir socialinio aprū pinimo ministras, o vė liau pirmasis Sveikatos apsaugos liaudies komisar^s; doc. K. Domaševimps, buvęs Liaudies Sei
Kaina 2 kap.
RUOŠIAMĖS DARBO SEMESTRUI
mo rinkimu komisijos pirmininko pavaduotojas (pirmininkas buvo dabar akademikas, pokario me tais ilgai dirbęs ir mūsų Universitete — V. Niun ka). Vėliau doc. K. Do maševičius buvo Teisingu mo liaudies komisaro pa vaduotoju ir komisaru. Profesorius P. Pakalnis, buvęs Teisingumo minist ras liaudies vyriausybėje ir pirmasis Teisingumo liaudies komisaras. Jų gretose buvo ir rašytojai A. Venclova, V. KrėvėMickevičius, profesoriai Dz. Budrys ir J. Žiugžda, docentas G. Zaleskis ir daugelis kitų. Naujo tary binės valdžios aparato branduoli sudarė daugiau sia progresyvūs Kauno universiteto auklėtiniai. Tokių progresyvių inte ligentų tarpe buvo ir da bartinis Vilniaus, universi teto profesorius M. Gre gorauskas. Jis dalyvavo tarybų valdžios atkūrime nuo pat pirmųjų revoliu cijos dienų. Liepos pra džioje jis buvo Liaudies Seimo Kauno Aleksoto apygardos pirmininku. Pereinamuoju laikotarpiu buvo beprasidedanti su irutė prekyboje. Savinin kai slėpė prekes, plėtėsi spekuliacija. Kovai su tuo organizuota Prekybos mi nisterija, kurios ministru buvo paskirtas prof. M. Gregorauskas, vėliau ta pęs Prekybos liaudies ko
misaru. Ministerijai tuo pat metu iškilo ir kitas uždavinys — ruoštis stam bių prekybos jmonių na cionalizacijai. Viskas vy ko gana sklandžiai, darbą lengvino tai, kad buvę samdiniai labai noriai at liko naują darbą. Tai pa dėjo jau tais pačiais me tais pertvarkyti prekybą tarybiniais pagrindais. Vi sos pažangios gyventojų dalies nuotaika buvo pa kili, jie vieningai palaikė tarybų valdžią. — Prisimenu, — sako prof. M. Gregorauskas, — kaip kauniečiai birželio 15 dieną sutiko papildo mus Tarybinės Armijos kontingentus. Tai buvo tikra šventė. Pilnos gat vės žmonių, galingas srau tas užtvindė Laisvės alė ją. Džiaugsmas, gėlės... O žmonės vis ėjo ir ėjo miesto gatvėmis. Tai buvo spontaniškas per diktatū ros laiką žmonių širdyse susikaupusios neapykan tos priespaudai išsiverži mas. Tarybų valdžios atkūri mas ir jos gyvavimas bu vo sunkaus darbo metai. Nelengva buvo pertvarky ti liaudies ūki naujais pa grindais, bet visus sunku mus nugalėjo nepaprastas liaudies entuziazmas, kitų tarybinių respublikų para ma. Pirmosios socialisti nės revoliucijos dienomis j naujos santvarkos kūri mą įsijungė darbininkai,
žemesnieji tarnautojai, studentai, pažangioji inte ligentija. — Labiausiai įsiminė iš tų laikų 1940 metų liepos 31-oji, kai buvau paskir tas Prekybos ministro pa reigoms, — prisimena prof. M. Gregorauskas. Pasikvietė mane tuo me tu ėjęs Liaudies vyriausy bės ministro pirmininko pareigas M. Gedvilas ir tepasakė — organizuok prekybos ministeriją ir sutvarkyk prekybą! Nuo ko pradėti? C>a, sako, jau pats geriau turi žinoti —, turi 13 metų darbo preky boje patyrimą. Bendromis jėgomis su tuo metu bu vusiu Finansų ministru J. Vaišnoru, dabartiniu Valstybinio plano komite to pirmininku A. Drob niu, draugu G. Zaleskių teko ieškoti konkrečių priemonių liaudies turtui apsaugoti, naujosios eko nomikos pagrindams kur ti. Pirmaisiais mėnesiais daug lėmė tai, kad iš ankstesnio darbo koope racijoje buvau jau neblo gai susipažinęs su tarybi ne ekonomika. — Norėtųsi, — kalba prof. M. Gregorauskas, — kad studentai aktyviau dalyvautų šalies gyveni me. Dar nemažai studentų yra abejingi, pasyvūs. Mano linkėjimai studenti jai — daugiau aktyvumo!
Irina VERIKAITĖ
TSKP Centro Komiteto tųjų mokyklų patirtį, lo ir TSRS Ministrų Tarybos bulinant specialistų rengi nutarime „Dėl tolesnio mo vidaus kontrolės sis aukštosios mokyklos vys temą bei problemas kal tymo ir geresnio specialis bėjo Rektorių tarybos tų rengimo" nurodyta, pirmininkas, Kauno poli kad aukštosios mokyklos technikos instituto rekto dėmesys turi būti sutelk rius profesorius M. Mar tas i visapusišką specia tinaitis. Patirtimi pasidalijo Ka listų profesini ir idejinįpolitinį parengimą, ryšių zachijos, Baltarusijos, Lat su gamyba ir komunizmo vijos, Estijos respublikų, statybos praktika stiprini Leningrado miesto aukštų mą. Šių uždavinių spren jų mokyklų atstovai. Apie mokslinius tyrimus dimas priklauso r.uo to lesnio specialistų rengimo kontrolės srityje, pagrin kokybės kontrolės, kaip dines kryptis, rezultatus sudėtinės mokymo proce problemas ir perspektyvas Aukštosios so valdymo dalies, tobuli papasakojo mokyklos mokslinio tyri nimo. Nauji specialistų rengi mo instituto sektoriaus mo uždaviniai reikalauia, vedėjas ekonomikos Kan kad būtų pereita nuo ne didatas V. Grigorjevas. Pasitarime - seminare reguliaraus, epizodinių atskirų darbo sričių pa buvo pažymėta, kad pas tikrinimų prie organizuo kutiniais metais aukšto tos sistemos, pagristos siose mokyklose sukaup vieningu planiniu ir meto tas tam tikras patyrimas organizavimo dologiniu pagrindu. Vyk kontrolės dant specialistų kokybės srityje. Praktiškai visose tobulinimo ir vyriausybi mokyklose sukurtos orga metodinės nių direktyvų bei plani nizacinės nių užduočių aukštojo kontrolės komisijos, dau mokslo klausimais kont gelyje mokyklų tikrinimai rolę, atliekamas svarbus vedami vieningu planiniu darbas: įtvirtinama tai, ir metodiniu pagrindu, kas geresnio, pažangesnio laiku apibendrinami ir mokymo auklėjimo proce analizuojami kontrolės re se, • atskleidžiami trūku zultatai, tinkamai panau mai ir pažeidimai šioje dojami mokymo - auklėji srityje, taip pat išaiškina mo, mokslinei-metodinei, ma teigiama darbo patir tiriamajai ir ūkinei veik tis, kurią apibendriname lai organizuoti. Pirmau jančios mokyklos šioje ir paskleidžiame. Aukštosiose mokyklose srityje yra Kauno poli vidaus kontrolės metodi technikos ir Leningrado institutai, niais centrais turi tapti technologijos prie rektoratų sukurtos Baltarusijos, Latvijos ir organizacinės - metodinės Vilniaus universitetai Lat vijos žemės ūkio akade kontrolės komisijos. Birželio 4—5 d. d. Uni mija, Minsko radiotechni versitete įvyko zoninis kos, Talino politechnikos Pabaltijo, Baltarusijos ir ir kiti institutą Pasitarime - seminare RTFSR šiaurės—vakarų rajono aukštųjų mokyklų buvo pažymėti specialistų organizacinių - metodinių rengimo kokybė* kontro komisijų pirmininaų pasi lės organizavimo trūku tarimas - seminaras bi mai: tai vis pasitaikantys riame buvo aptarti vienin administracijos ir visuo gos vidaus kontrolės sis meninių orgar.izaoių tik temos formos ir metodai rinimų dubliavimas, ne jos efektyvumas. Šį pasi- apibrėžtos orgamzacinėstarim;, organizavo TSRS metodinės komisijos dar ir LTSR Aukštojo ir spe bo funkcijos, mažas kom cialiojo vidurinio mokslo pleksinių patikrinimu skai ministerijos ir Vilniaus čius, formalizmas vyriau universitetas. Pagrindinį sybinių ir kitų nutarimų pranešimą „Aukštųjų mo vykdymo kontrolėje Pasitairimo - seminaro kyklų mokslo — pedago ginių kolektyvų uždavi dalyviai priėmė rekomen niai vykdant TSKP CK ir dacijas tolesniam specia TSRS Ministrų Tarybos listų rengimo kokybės nutarimą „Dėl tolesnio kontrolės sistemai tobu aukštosios mokyklos vys linimui. tymo ir geresnio specia listų rengimo" padarė Valstybinės inspekcijos viršininkas profesorius V. Severcevas. Apie respublikos aukš
Nuotraukose: kairėje — asistentas K. Kilkus egzami nuoja I kurso geografę E. Pivoriūnaitę, kurios žinios įver tintos penketui; dešinėje — pirmakursiai biologai bestu burių zoologijos egzaminą laiko pas doc. R. Kazlauską, kuris ir D. Merkytei parašė penketą; dešinėje apačioje — prieš egzaminus dar reikėjo išlaikyti ne vieną įskaitą: II kurso bibliotekininkė D. Bal čiūnaitė doc. P. Žebrauskui atsakinėja anatomiją, fiziolo giją; kairėje apačioje pirmo ji — EKFF finansų ‘ kredito specialybės pirmakursė R. Meidūnaitė laiko politinės ekonomijos egzaminą; kairėje apačioje antrojii — paskutinis susikaupimas, ieinant atsakinėti. įįfejįK-Ay;-:':':-
Nuotraukose: dešinėje — egzaminus laiko ir neakivaiz dininkai, PEF pramonės pla navimo specialybės 11 kurso studentė S. Seštakauskaitė laiko valstybinį pramonės ekonomikos egzaminą; kairė je — medikai atsakinėja lo tynų kalbą; vakarinio sky riaus PF prekių mokslo spec. III k. stud. M. Sidaraitė laiko statistikos egzaminą (dėstyto jas M. Stasiulionis).
JAUNIEJI TALKININKAI Universiteto mokslinės Nelengva butu suska.ibibliotekos rankraštyne čiuoti ir apibūdinti rank saugoma per 150000 vie raščių skyriaus darbo netų XIV—XX amž. do dienos, metų problemas ir kumentų. Kasmet rankraš rūpesčius. Jų visada dau tynas pasipildo 6000— giau, negu darbuotojų 8000 naujos dokumentinės rankų ir darbo valandų. medžiagos saugojimo vie Todėl šio skyriaus dar netais, o 1979 m. — jubi buotojai visada džiaugiasi liejiniais Universiteto me Universiteto studentų pa tais — net 14177. galba. Darbščių. rūpestin Naujai gauti ir jau ke gų bibliotekininkų, eko lis šimtmečius saugojami nomistų, medikų grupės dokumentai reikalauja di padėjo užregistruoti tūks delio rankraštinir.kų dė tančius dokumentų, skai mesio, rūpestingumo. čiavo lapus, tikslino do Daug kruopštumo ir žinių kumentų apskaitą ir kita. reikia, sudaryti pirmuo Šių metų birželio pra sius gautos medžiagos džioje mums i pagalbą saugojimo vienetų sąra atėjo Vilniaus 22-osios šus, paruošti dokumentus vidurinės mokyklos 91 saugojimui, moksliškai klasės mokiniai, vadovau juos aprašyti, rengti jami mokytojos G. Grigėmokslinj-informacinj apa nienės. Daug padare jau ratą, restauruotinų doku nieji talkininkai: pagami no 60 aplankų Vilniaus mentų kartotekas.
universitetui 400 metu fondo" (F 120) sveikinimo adresams saugoti, sutvar kė per 4000 fotografijų negatyvų ir t. t. Rankraščių skyriaus darbuotojai savo talkinin kus supažindino su Moks linės bibliotekos skyrių darbu ir istorija, jie apro dė Vilniaus universiteto jubiliejinių dovanų ir do kumentų ,,Marijai Peseikaitei-Šlapelienei — 100“ parodas. Po talkos visi dalyvavo Universiteto kiemeliuose vykusioje knygos šventėje. Ši talka buvo labai nau dinga ir mums, ir moki niams. Aldona DZETAVECKAITE MB rankraščių skyriaus vedėja Tęsinys 4 psl.
MISV VASARA Praeitą vasarą mūsų fakul teto studentai dalyvavo kal binėse ekspedicijose, kurių šiemet buvo surengtos net trys. Nors saulutė ir nelepi no, tačiau apkeliavome kai kuriuos Aukštaitijos, Vidurio Lietuvos ir Žemaitijos rajo nus. Pirmąją ekspediciją birže lio vidury organizavo LTSR Paminklų apsaugos ir krašto tyros draugijos Kauno sky rius. Tai buvo kompleksinė ekspedicija, kurioje be kal bininkų dalyvavo istorikai, etnografai, architektai. De šimt dienų buvo tyrinėjama Raseinių rajono Betygalos apylinkė. Mūsų studentai rinko apylinkėse vardyną. Ekspedicija buvo nelengva jau vien dėl to. kad vyko egzaminų sesijos metu. Kai kurios studentės palikdavo grupę ir važiuodavo į Kauną
laikyti egzamino, o po to vėl atgal. Ekspediciją vaini kavo šaunios pabaigtuvės. Jos sutapo su Joninėmis, tad visą naktį ant Dubysos kran to skambėjo liaudies dainos, aplink laužus sukosi jauni mas. Antroji ekspedicija vyko Utenos rajone. Tai buvo pati didžiausia ir atsakingiausia, o jos organizatoriai — LTSR MA Lietuvių kalbos ir literatūros instituto kalbinin kai, vadovaujami filologijos kandidato A. Vanago. Iš viso ekspedicijoje dalyvavo apie 100 VVU ir VPI studentų. Jie turėjo surinkti Daugailių, Leliūnų ir Pakalnių apylinkių vardyną. Ši ekspedicija bu vo derlingiausia. Pagaliau trečioji, paskutinė vyko Viekšniuose (Akmenės raj.). Žemaitijoje lankėmės pirmą sykį, todėl ne iškart
pripratom prie šionykštės kalbos. Nenuostabu, kad pir momis dienomis buvo daug linksmų nesusipratimų: kar vės ragaunės kai kam atrodė Ragaunės (iš tikrųjų Aguonės), liuob vadint — mėgsta vadinti (iš tikrųjų — vadin davo) ir kiti. Pabaigoje ir patys ėmėme žemaičiuoti. Įsi smaginę apėjome ne tik Viekšnių, bet ir Mažeikių apylinkę. Apėjome ne vel tui: daug vietų jau buvo be vardės, nes senųjų gyventojų jose beveik nelikę. Tai, ką užrašėme, po kelerių metų irgi būtų pamiršta. Iš viso šią vasarą ekspe dicijose dalyvavo apie 30 fakulteto studentų, iš jų kai kurie važiavo net po kelis kartus. Lituanistikos aruodus studentai papildė 8000 leksi kos vienetų. Užrašyta gražių, net istorikui įdomių vietovar džių: Perkūnkalnis (Betygala), Mergonkalnis (Betygala), Švedkalnis (Leliūnai), Žinkapiai (Daugailiai), Bobos Kū
lys (Daugailiai), pravardžių: Gyvatmušys (Viekšniai), Bo bų Bulius (Betygala), Skaptarūris (Leliūnai). Užrašyta daug posakių Lietuvių kalbos žodynui. Šmaikštus valstiečio liežuvis -jų nestokoja, pvz.: „Kokios čia gali būti pažin tys? Kai eisim metrikuotis, tai ir susipažinsim"; „Kur ne vagis — ir draugas".. . Dažnas, kartą pabuvojęs ekspedicijoje, netenka ramy bės ir nori važiuoti vėl ir vėl. Jokie vadovėliai, jokie užrašai neatstos gyvos sene lių kalbos. Niekur nebus taip smagu ir įdomu, kaip mūsų ekspedicijose. Šį se mestrą mes žadame surengti tris mini ekspedicijas, kurių tikslas parankioti pravardžių, gyvulių vardų, liaudies dai nų, „pakrikštyti" ir apmokyti naujokėlius, kurių tikimės daug priimti į neseniai įkur tą Kraštotyrininkų klubą. Ti kimės, kad į mūsų ekspedici jas pradės važinėti ne vien filologai.
SVEČIUOSE UNIVERSITETO KAUNO VAKARINIO FAKULTETO LITERATAI Vidmantas KIAUŠAS PILIGRIMAS
Vienatvė baisesnė už tamsą, nes tu — tas, kuris eina vakarės žaros upe ir ieško. Nuodėmės, kurios nepadarė. Nebūk blogesniu. Geru nebūk. Sėsk ant akmens ir verk. Lai ašaros nevirsta auksu.
Naktis už lango. Peteliškė užsimiršimo ieško liepsnoje. Prieš baltą lapą virpa žodis, kuris negimęs. Tavyje pulsuoja jo kraujas, plaka jo širdis. Įsiklausyk! Miręs žodis, kurio niekas negirdi. C. NAVAKAUSKAS
.. .toks saldus lengvumas, j prarają krintant —--------akmenų akys akys artyn, artyn, tuoj nužvelgs mus, nužvelgs iki pat mūsų pradžios, ir kažkas — lyg dievas, lyg erelis — aukštuose skliautuose atsidus, garsiai ir aiškiai: kaip jie mylėjo vienas kitą, kaip jie mylė...-------------
V. ŠEŠTAKAUSKA1TE
Žalias jūros nerimas Tavęs nepalies Smėlis pabalęs nuo Įtampos, Vėl Ir vėl sugers putojantį įniršį, Bet nenoriu, kad tu miegotum. Eiki.. . Tu eik. Tavo akyse skausmingai pakibusios Baltos žuvėdros. Lyg norėtų sulaikyti besileidžiančią saulę. Lengvutės ir žavios, aistringos, bet silpnos! Atiduokite liepsnojantį sopulį jūrai. Jos vėsa ištverminga Degančią saulę priims patikliai ir ramiai Lyg išsirpusią žemuogę natvios valko lūpos. . .
G. BALIUKONYTĖ ELEKTROS ŽIBINTAI
Geležiniais tiltais, bėgioja basos raganos. Šaltais skausmo pirštais kedena žiežirbų plaukus. Visą naktį budėję paryčiais išblėso, nurimo. Lyg mašinų gausmas, sutrupėjęs ant krašto asfalto.
.. .Ne, audros nebus. Juodą skausmą priglobs juodos gelmių įsčios.. . Sunerimę medūzos... Mirštančios gėlės, pabučiuotos ugnies... Juodas skausmas pražys juodomis rožėmis. Dugne. .. O trumparegiai ant tilto, Pamatę šaltą nebylų paviršių, Lengvapėdiškai šypsantį bangų raibuliais, Laimingai iškabins baltą vėliavą. Kažkas, išėjęs į platų, triukšmingą asfaltą, Nubarstys nuo kojų ištikimojo smėlio smiltis. Jos bevardės, bespalvės, bebalsės — tylės ir tylės, ir tylės, Bet tu eiki. Tu eik. Žalias jūros nerimas tavęs nepalies. Tavo akyse ilsisi keisti, nežinomi paukščiai. ..
VAIKYSTEI
Žalioji vasaros knyga.
S. POVILAIČIO pieš.
Aš tave vejuosi kaip vėją Ir pagaut negaliu, negaliu. Trupa stiklo koralai Ir bedugnė artėja, artėja. Na sustok! — Kur leki!? O vaikyste, — pavasario fėja, Tu mane, tu mane Amžinai palieki.
KAS YRA KULTŪRINGAS ŽMOGUS?
DIRBTI, MOKYTIS, SIEKTI 1979 m. rudenį Kauno va karinis fakultetas atšventė 15 metų sukaktį. Per tą laiką jauniausioji Almae Mater šaka, kurios centras įsikūręs A. Sniečkaus politechnikos instituto Mechanikos fakulte to III-se rūmuose, vešliai su lapojo. Mokslo žinių čia se miasi daugiau kaip 1,5 tūkst. studentų, pasirinkusių vieną iš dešimties dėstomų specia lybių. Praėjusią vasarą Vil niaus universiteto diplomas buvo įteiktas 2133-čiajam absolventui. Per 15 metų Kauno vakarinį fakultetą bah 8ė 800 filologų, kurie išju dino humanitarinį gimtojo miesto gyvenimą. Netrukus studentams, norintiems laiku atvykti į paskaitas, nereikės Piko valandomis grūstis į sausakimšus miesto autobu sus — Kauno vakarinis fa kultetas persikels į sena miestį. Gausus fakulteto studentų i'ūrys jau seniai paneigė skeptikų nuomonę, jog besi mokantiems trūksta „tikrojo studentiško gyvenimo". Ne tiesa, jie išnaudoja kiekvieną 'aiko tarpsnį — šeštadienius, sekmadienius, vasaros atosto gas. .. ir tada — šoka, dai nuoja, vaidina, keliauja. Išfadingiausi šiame darbų
fronte lituanistai: šešiolika dvidienių, keturios dvisavaiti nės dialektologinės ir moksli nės ekspedicijos per 2 me tus — jaunatviško polėkio liudytojas. Lietuvių kalbos ir literatūros katedros dėstytojo A. Butkaus vadovaujami eks pedicijų dalyviai tiesiai į ugnį eitų. Neseniai suburtas Kauno vakarinio fakulteto et nografinis ansamblis su di deliu entuziazmu repetuoja
senąsias lietuvių liaudies dainas. Ansambliečiai daly vauja LTSR Valstybiniame literatūros muziejuje rengia muose vakaruose, tradicinėse lituanistų vakaronėse, kaupia ekspedicijose surinktą me džiagą. Veiklus fakultete ir literatų klubas, įsikūręs prie „Filoma to" redakcijos. Redkolegija organizuoja vertimų konkur sus, rūpinasi poleminių straipsnių publikacijomis. Di džiausiąs dėmesys skiriamas originaliajai studentų kūry bai. Nemažai čia yra nuvei
Ekspedlcljos dalyviai Papilėje.
kę E. Striaukas, R. Liutkutė, H. Vasiliauskas, C. Navakauskas ir daug kitų plunks nos mylėtojų. E. ZINGERIS „Filomato" redaktorius
Kultūringas žmogus yra toks žmogus, kuris Išmano kalbos kultūrą, kultūringai rengiasi, reguliariai mokosi valgymo ir gėrimo kultūros, domisi kultūriniais augalais ir kai kuriomis žemės ūkio kultūromis, vertina aptarnavi mo kultūrą, kovoja už prekybos ir aukštą gamybos kultū rą, taip pat nuolat lanko kultūros namus bei kultūros ir poilsio parkus, kad kultūringai praleistų laiką ir Įsigytų kultūros vertybių.
KAIP RAŠYTI DVIESE , Dviese galima rašyti: ap sakymus, poemas, romanus, anoniminius laiškus, kelionių įspūdžius, įskundimus, repor tažus, mokslo populiarinimo straipsnius ir interviu su įdomiu pašnekovu. Dviese negalima rašyti: odžių, meilės laiškų, memua rų, pastabų užrašų knygutėse ir skundų namų valdybai. Kritinius straipsnius ir re cenzijas galima rašyti trise, keturiese, penkiese ir t. t. Smalsuoliai mėgsta teirau tis: „Kaip jie ten dviese keverzoja?". Šis klausimas vie nokia ar kitokia forma buvo kadaise duotas broliams Gonkūrams ir broliams Kaudzyčiams, Diuma tėvui ir Diuma sūnui, Šekspyrui ir Birzvalkui, Ilfui ir Petrovui, Lebedevui - Kumačiui. Tačiau jų atsakymai nebuvo pakanka mai moksliški. Mūsų tyrinėji mas, paremtas tiek literatū ros duomenimis, tiek ir pa
čių pastebėjimais, užpildo šį tarpelį. Yra keli rašeivų tandeme naudojimo metodai. 1. Autokratiškasis. Vienas bendraautorių, karštiligiškai ■ matuodamas kambarį plačiais žingsniais, kažką diktuoja, o antrasis ra šo. Po to pirmasis bando per skaityti, ką priskrebenęs ant rasis, o šis tuotarp stengiasi prisiminti, ką pasakojo pir masis. 2. Demokratiškasis. Vienas rašo iki kablelio, antrasis tęsia iki taško. Abu labai patenkinti savo darbu, užtat kenčia sintaksė. 3. Liberalusis. Vienas rašytojas guli ant sofos ir spjaudo į lubas. Po kiek laiko ima ragelį ir skambina antrajam: „Turiu idėją!" „Tempk ją šen!" aidi atsakymas. Kitą dieną auto riai keičiasi vaidmenimis. Re
zultatas: 1 idėja+1 idėja=l siužetas (kartais beidėjiškas). 4. Techniškasis. Vienas tandemininkų su spaudęs rankose mikrofoną, kažką murma magnetofonui Antrasis įrašą perkelia popieriun. Didžiausias literatūrinis efektas pasiekiamas tada, kai 19cm/s greičio įrašas leidžia mas 9 cm/s greičiu. 5. Smurtinis. Kol vienas rašo, bailiai dairydamasis aplink, antra sis saugo jį, kad nepabėg tų. .. Dažniausiai pasitaikan tis metodas. Apskritai, rašymas dviese yra neaprašomai sunkus dar bas. Vienintelis gerumas yra tai, kad skaudžias kritikų strėles galima lengvai nu kreipti kiton pusėn. „Ak, jums nepatiko mūsų kūri nys? Kaip gaila! Aš visada buvau įsitikinęs, kad iš ma no bendraautorio nieko doro nebus".
SSB gydytojo patarimai Liepos mėnesį šimtai stu dentų pasklis po respublikos rajonus — prasidės trečiasis darbo semestras. Studentų statybos būrių narių paruoši mas darbo laikotarpiui, jų sveikata ir sanitarinė kultūra yra labai svarbi sąlyga efek tyviam darbui bei turiningam poilsiui garantuoti. Didelis ir svarbus darbas vasarą laukia studentų statybinių būrių me dicinos darbuotojų. Būtent nuo būrio gydytojo priklau sys studentų sanitarinis - hi gieninis lygis, pirmosios me dicinos pagalbos organizacija traumų ir nelaimingų atsiti kimų metu. Parengiamuoju laikotarpiu pagal atitinkamą programą kiekvienam studentų statybos būriui paruošta grupė saninsti liktorių (1 saninstruktorius dešimčiai studentų). Darbo laikotarpiu šie žmonės bus pirmieji būrio gydytojo pa galbininkai, organizuojant tinkamą medicininę SSB tar nybą. Noriu priminti pagrindines studentų statybos būrio gydy tojo darbo kryptis ir būtinas priemones trečiajame semest re: 1. Organizuoti „Sanitarinės gerovės" savaitę. Si savaitė rengiama pirmą ją SSB darbo savaitę. Būtina įvertinti, ar būrio stovyklos teritorija, gyvenamosios pa talpos ir maisto blokas atitin ka keliamus sanitarinius - hi gieninius reikalavimus, įsiti kinti būriui teikiamų maisto produktų kokybiškumu. Bū rio gydytojas privalo apsirū
TSRS — ČSSR Devintoji iš eilės viktorina „Bendradarbiauja draugai" — ypatinga. Tuo, kad ji skiria ma dviem svarbioms sukak tims — Čekoslovakijos išva davimo iš fašistinių grobikų 35-osioms metinėms ir Tary bų valdžios atkūrimo Lietu voje 40-mečiui. Tuo, kad ją vienu metu organizuoja dvi redakcijos: vienas seniausių Europoje darbininkų laikraš tis „Rovnost" — CKP Pietų Moravijos srities komiteto organas ir „Vakarinės nau jienos". Dviejose šalyse vyks tančios viktorinos „Bendra darbiauja draugai" tikslas — stiprinti TSRS ir CSSR drau gystę ir bendradarbiavimą, papildyti mūsų žinias apie Čekoslovakiją, papasakoti mūsų bičiuliams Čekoslovaki joje apie Tarybų Lietuvą jos 40-mečio išvakarėse. Kiekvie no laikraščio skaitytojai at sakys į septynis klausimus apie draugų šalį. Mūsų skai tytojams pateikiami septyni klausimai apie Čekoslovakiją, taip pat apie Pietų Moravi jos sritį. Geriau atsakyti į šiuos klausimus padės straips niai, kurie buvo išspausdinti „Vakarinėse naujienose" bir želio 2—10 dienomis. RENGĖJAI Viktoriną „Bendradarbiauja draugai: TSRS — CSSR" ren gia Lietuvos draugystės ir kultūrinių ryšių su užsienio šalimis draugija, Užsienio turizmo valdyba prie Lietu vos TSR Ministrų Tarybos, Lietuvos TSR prekybos ir pramonės rūmai ir „Vakarinių naujienų" redakcija drauge su laikraščio „Rovnost" re dakcija, CSSR prekybos at stovybe Tarybų Sąjungoje ir
pinti dezinfekuojančiomis me džiagomis (chlorkalkėmis ir kt.), patikrinti ar teisingai įrengtas stovyklos med. punk tas ir izoliatorius, ar darbo objektuose yra pirmosios med. pagalbos vaistinėlės. Būtina organizuoti būryje paskaitas sergamumo, traumatizmo profilaktikos ir ypač asmens bei visuomeni nės higienos klausimais. Atsi radus būrio jėgomis nepašali namiems trūkumams, būrio gydytojas nedelsdamas turi kreiptis i zonos štabo vyr. gydytoją. 2. Būrio gydytojas turi da lyvauti būrio štabo posė džiuose, sudarant dienotvar kę. Stebėti, kad darbo die nos trukmė neviršytų 8 vai., miego trukmė — 7 vai., kad būtų numatytas laikas spor to priemonėms organizuoti, laisvalaikiui, maitinimuisi ir asmens higienai. 3 kartus per mėnesį būrio med. darbuotojas privalo pro filaktiškai patikrinti būrio narių sveikatą. Pietų pertrau ka turi būti ne mažiau kaip 1 valanda. 3. Mitybos režimo, racio nalaus maitinimo organizavi mas. Būrio gydytojas turi tikrin ti paros maisto raciono kalo ringumą ir maisto kiekybinę bei kokybinę sudėtį. Kalorin gumas turi būti 4500 kcal (pusryčiams — 30%, pietums — 50%, vakarienei — 20%). Būtinas maisto komponentas — šviežios daržovės, vaisiai, pienas bei jo produktai. 4. „Sveikatingumo dienos"
kitomis Čekoslovakijos orga nizacijomis.
NUOSTATAI
Draugystės viktorinos da lyviai turi atsakyti Į septynis klausimus. Kiekvienas teisin gas atsakymas vertinamas vienu tašku. Tarp autorių, teisingai atsakiusių Į visus klausimus ir surinkusių po septynis taškus, bus paskirs tyti vertingi prizai. Platūs atsakymai ir spalvingi albu mai nebūtini.
būryje. Surengti jas 1 kartą per mėnesį poilsio dienos metu. Būtina kruopščiai patikrin ti gyvenamųjų patalpų, pa galbinių patalpų sanitarinį stovį, išaiškinti geriausiai tvarkomą kambarį, skaityti paskaitas medicinine temati ka (pageidaujama higienos klausimais). Galima pasi kviesti į svečius rajono gydymo-profllaktinės įstaigos carbuotojus. 5. Pagrindinės priemonės, atsiradus būryje infekcinių susirgimų ir apsinuodijimo maistu atvejams. Susirgusį būtina nedelsiant paguldyti į stovyklos Izolia torių ir informuoti apie ligą vietos ligoninę Ir GES bei zoninį SSB štabą (telefonu). Būrio gydytojas turi suteikti pirmąją med. pagalbą bei sudaryti reikiamas sąlygas GES ir ligoninės darbuoto jams, pravedant būtinas prie mones esančio susirgimo at veju. Būrio med. aktyvas tu ri užkirsti kelią infekcijos pli timui. Įvykus būryje nelaimingam atsitikimui, būrio gydytojas (jeigu Jo tuo metu nėra — saninstruktorius) turi suteikti nukentėjusiam pirmąją med. pagalbą, esant būtinumui, pervežti ligonį į artimiausią gydymo įstaigą ir skubiai te lefonu Informuoti zoninio SSB štabo vyr. gydytoją apie įvykį būryje. Būtina paskirstyti pareigas ir numatyti konkretų darbą kiekvienam būrio saninstruk toriui. Kiekvienoje brigadoje visuose srities rajonuose? Kas davė pradžią šiai dide lei šventei? 6. Kas yra monopolinis avalynės gamintojas Čekoslo vakijoje? Kokiai šaliai tie kiama didžioji jo produkcijos dalis? Kiek žmonių dirba šio je didelėje srities pramonės Įmonėje? 7. Šalies fizkultūrlnlnkai masiniu sportiniu renginiu paminėjo Čekoslovakijos iš vadavimo 35-ąsias metines. Vien tik iš Pietų Moravijos srities jame dalyvavo dau giau kaip 130 tūkstančių žmonių. Kur ir kada šis ren ginys baigsis? Kada paskutinį kartą vyko Čekoslovakijoje tokios masinės varžybos?
turi būti saninstruktorius, ap sirūpinęs pirmos med. pagal bos vaistinėle. SSB gydyto jas taip pat turi rūpintis, kad laiku būtų keičiama patalynė (ne rečiau kaip kas 10 dienų), 1 kartą savaitėje reikia organizuoti maudymąsi pirty je. Tik nuolatinis būrio gydy tojo rūpestis garantuos svei ką ir turiningą studentų dar bo vasarą. Linkiu visiems SSB med. darbuotojams sėk mingos kloties trečiajame se mestre. K. LAURIKĖNAS SSB „Suvalkijos" zonos štabo vyr. gydytojas A. BUNIKIO piešinys.
„TITANAS“ pasitinka TREČIĄJĮ SEMESTRĄ
JAUNIEJI TALKININKAI Atkelta iš 2 psl. Patelkiame skaitytojams keletą jaunųjų talkininkų — 22-oslos vidurinės mo kyklos 91 klasės moki nių pasisakymų apie įs pūdžius, darbuojantis se najame Universitete. Paskutine praktikos die ną mūsų laukė malonus netikėtumas: dalyvavome Universiteto kiemeliuose vykusioje knygos šventė je. Didžiajame kieme ap žiūrėjome „Vagos“, „Min ties", „Mokslo" leidyklų knygų parodas. Mums la bai patiko A. Mickevi čiaus kieme vykęs knygų aukcionas. Sudomino ir Kultūros mokyklos pasta tytas poezijos spektaklis apie F. Garsi ją Lorką. Linksmai nuteikė Vilniaus pedagoginio instituto stu dentų koncertas mįslė, vykęs Sarbievijaus kie me. Įsimintinas buvo su sitikimas su rašytojais V. Bubniu ir J. Strielkūnu.
KLAUSIMAI 1. CSSR ir TSRS draugys APDOVANOJIMAI tės simbolis yra CSSR Pietų NUGALĖTOJAMS Moravijos srities ir vienos Nugalėtojams įsteigti šie Tarybų Sąjungos sričių ilga prizai: metis bendradarbiavimas ir Penki pagrindiniai — sa draugystė. Kokia tai sritis? vaitės kelialapiai į Čekoslo 2. Pietų Moravijos žemdir vakiją. biai sutelkia visas pastangas Dvidešimt penki vertingi cukrinių runkelių derlingu apdovanojimai — Čekoslova mui didinti ir siekia gauti kijos įmonių gaminiai. kuo daugiau gryno cukraus Dešimt paskatinimo prizų. iš kiekvieno hektaro. Jie Aktyviausiems dalyviams naudojasi TSRS cukrinių run numatyta įteikti gaireles ir Juozas BULOTA kelių augintojų ir cukraus ženklelius. Geriausi darbai fabrikų darbininkų patyrimu. bus eksponuojami muziejuje Tik tris dienas mums Koks srities rajonas Čekoslo Atsakymus į konkurso teko svečiuotis garbingo vakijoje propaguoja tarybinį klausimus siųsti redakcijai iki amžiaus sulaukusiame, bet patyrimą? Kaip vadinasi šis 1980 metų rugsėjo 25 d. Iš visada jaunatviško šurmu sąjūdis ir koks jo tikslas? siuntimo data tikrinama pa liu gausiame Universitete. 3. Tarybų Sąjunga yra gal pašto žymeklį. Prašome Iškilminga centrinių rū svarbiausia Pietų Moravijos nurodyti pavardę ir vardą, mų tyla turbūt pačius di srities įmonių produkcijos namų adresą, darbovietę ir džiausius nenuoramas pri verčia susikaupti. vartotoja. Nurodykite tris ke pareigas. turias įmones, kurios tiekia Laiškai nerecenzuojami ir savo produkciją į Tarybų Są autoriams negrąžinami. Ad jungą, ir jų eksporto gami resas: 232720, Vilnius, Pi nius. lies skg. 8 .„Vakarinių nau literatūros kated 4. Kas pirmasis Čekoslova jienų" redakcija. Prašome rosUžsienio kolektyvas giliai liūdė kijos prezidentas, kilęs iš ant voko užrašyti „Viktoii- damas praneša, kad po ilgos bei sunkios ligos mirė anks darbininkų, ir kur jis gimė? nai". čiau buvusi šios katedros vy Paminėkite keletą svarbių jo Kviečiame skaitytojus ak resnioji dėstytoja Meilė L e.(1923.V.16 — tyviai dalyvauti viktorinoje bedytė-Zulonienė biografijos datų. 1980.VI.2). Velionė buvo tie 5. Koks tradicinis CSSR— „Bendradarbiauja draugai: saus būdo, draugiška, taktiš turėjo didelę nelengvo TSRS draugystės sąjungos TSRS — CSSR" ir linkime ka, gyvenimo patirtį. Ji visą lai renginys, kasmet vykstantis sėkmės. ką domėjosi akademinio jau
žemėj, „Atžalyno" kolūkyje, kur statys grūdų sandėlį. Dar bas kvaliiikuatas, todėl aštuoni vaikinai įsigijo statybi ninkų specialybes. Nemažai nuveikėme pa ruošiamuoju laikotarpiu .Ge rai pasiruošėme Universiteto SB koncertinių brigadų ap žiūrai, bet gaila, Chemiko diena sutrukdė. Labai aktyviai propaguo jama būryje donorystė. Kas antras titanietis — donoras. Liko patenkinta ir vaikų darželio Nr. 145 vedėja: ke lios talkos buvo naudingos vaikučiams ir studentams. Pergalės Didžiajam Tėvynės kare 35-mečiui pažymėti so dinome Pergalės parką. Ir čia chemikai pasižymėjo: pa sodino kelis šimtus medelių bei krūmų. Didžioji būrio dalis dalyva vo Universiteto turistų są skrydyje. Pirmakursiai daug prisidėjo, kad fakultetas už imtų prizinę vietą. O ekskursijos į Kauną, Tra kus, keli susitikimai su SSI! judėjimo veteranais. . . Į kolūkį važiuojam ne tuš čiomis. Paruošėme puikias paskaitas, kurias vasarų skaitysime vietiniam jauni mui. Surinkome gerą pusšim tį knygų, paruošėme chemi nių indų — tai bus dovana šefuojamai kaimo mokyklai. R. SINIAUSKAS, būrio vadas
Dar vasario mėnesį ChF komjaunimo biuras sufor mavo paruošiamąjį štabą, parinko vadus, komisarus. Nelengvas uždavinys — iš 75 pirmakursių suformuoti du būrius (atitinkamai 25 ir 41 žmogus), Ir kad niekas nebū tų nuskriaustas. Gerai praėjusiais metais dirbo „Titanas". Būryje gimė naujų tradicijų, kurias toliau puoselės „Titanas-80". Šie met šis būrys dirbs Dzūkijos
Ačiū už mums suteiktą galimybę pasisvečiuoti se najame Universitete. Dė kojame už rūpestingą glo bą ir žinias, kurių jgijome apsilankę visada jaunoje Alma Mater. Jolanta KILIMONYTĖ Stebėjomės, lygindami senus, apipelijusius, su plyšusius rankraščius su naujais, restauruotais.
Kiek darbo ir kantrybės reikia, kad vertingi doku mentai būtą išsaugomi at einančioms kartoms. Meilė knygai, pagarba praeities kultūrai, Uni versiteto darbuotojų nuo širdumas mus labai su jaudino. Mes pradėjome dar labiau gerbti knygą, panorome kuo daugiau perskaityti ir sužinoti. Dideli įspūdį mums pa liko parodėlės. Asta MILASEVICIŪTĖ
Prof. L. Vladimirovo autografai knygų šventės dalyviams. X
nimo gyvenimu, literatūros mokslo naujienomis ir ligi pat paskutiniųjų savo gyve nimo mėnesių, jau būdama pensijoje, dirbo dėstytoja va landiniu atlyginimu, — bent taip prisijungdama prie da barties gyvenimo pulso. Užsienio literatūros kated ros kolektyvas reiškia užuo jautą velionės artimiesiems.
Redakcijos adresas: 232000 — MPT-3, Universiteto g. 3, „Tarybinis studentas". Telefonai — 611179, ketvirtadieniais spaustuvėje 610444. Rinko ir iškiliuoju būdu spaudė LKP CK leidyklos spaustuvė Vilniuje, Tiesos g. 1 Apimtis — 0,5 spaudos lanko. «Tapn6nHHc cryAeHTac» («Cobstckhū cryAeHT»). Oprari napriroMa peKTopara, KoMinera AAKCM, npoiįjKOMa opAeHOB TpyAOBoro Kpacnoro 3HaMemi n ApyzKŪbi HapoAOB BnatnioccKoro yiiHBepcHTeTa hm. BnHųaca Ktncynac? Aht. CCP. Ha amtobckom aąbiKe.
Istorijos fakulteto isto rijos specialybės III kur so studentai nuoširdžiai užjaučia kurso draugą Robertą MAČIULI dėl tragiškos mylimo tėvelio mirties.
Tiražas 3000 Užs. Nr. 1593 LV 13683
REDAKTORĖ A. NUGARAITĖ