V
V■
į
■
uz žinias! I Šiandien mes turime atvirai pasakyti, kad mūsų komjaunimo Iganizacijų darbas daugumoje dar yra labai atitrūkęs nuo qyInimo poreikių, Jame daug blaškymosi, dirbtinumo. Daug buI kalbėta apie studentų konstruktorių biurą rizikos Ir matematiĮ fakultete, tačiau jo neturime ligi šiol. Silpnai palaikome ryI su komunistinio darbo kolektyvais. Lėtai atsiliepiame i akblias gyvenimo problemas. Gal būt, ryškiausiai šitas atitrūkimas Įbimas sprendžiant svarbiausią mūsų uždavinį — akademinio Irbo klausimus. Gal tai ir yra vienas iš didžiausiu blogybių — Įejingumo — šaltinis. Todėl, kad nukrypstam J kitus klausimus Įbeveik neturim Jokios įtakos mokymo ir žinių įsisavinimo proIsiii. Giliau mąstančiam žmogui tokia padėtis kelia nerimą ir Kejones. O kartais įvyksta dar blogesnis dalykas: visuomeninis Irtias priešpastatomas mokymuisi. Todėl galimi ir tokie kurio| komjaunimo darbe, kad poilsio vakaro organizavimui skiriaĮi daugiau dėmesio negu SMD konferencijai, o kartais net atvi[i ignoruojamas studentų mokslinės draugijos darbas. Tokia Mėtis mūsų negali tenkinti. Gamyklų visuomeninių organizaciI darbas, visų pirma, vertinamas pagal tai, kiek Jis padeda llstybinio plano vykdymui, gamybai. Mūsų planas — mokymaL Ir Jeigu visuomeninis darbas nepadeda kelti pažangumo, ncIdo domėjimosi moksliniu tiriamuoju darbu, reiškia, jis ne kas sulūžusio skatiko, reiškia, komjaunimo organizacija ati tiko nuo aktualiausių problemų. Sprendžiant akademinio darbo klausimus, komjaunimo orgazacijai iškyla visa eilė uždavinių. Mano nuomone, reikia iš pagrindų peržiūrėti visuomeninio Lrbo metodus ir formas, daugiau susiejant Juos su mokymu ir tiių įsisavinimo procesu. Kova už gilias žinias — pagrindinis p’-ijaunimo organizacijų uždavinys. Ir šiai kovai reikia suteikti blitinį atspalvį ta prasme, kad kaip be gamybinio darbo, taip ir Į tvirtų žinių negalima sukurti materialinės-techninės komunizo bazės. Negalima taikstytis su tokia padėtimi kai' baudžiama chuliganizmą ir girtuokliavimą, o skolininkai-komjaunuoliai Irtais net teisinami. Pavyzdžiui, taip atsitiko fizikos ir matemaLs fakultete. I Reikia peržiūrėi visuomeninio darbo ir Įpareigojimų krūvį lip. kad Jie negalėtų trukdyti mokymuisi. „Nukraukime“ paga ili vieną kartą „perkrautus“, tuos, kurie „veža“, leiskime Ims lengviau atsikvėpti! I Praėjusiais metais Universitete gimė iniciatyva, kad kiekviel komjaunimo aktyvistas gautų mokslinio darbo įgūdžius ir [ptų aktyviu SMD propaguotoju. Mūsų pareiga įsijungti J SMD Irbą, kovoti už čia sprendžiamų problemų aktualumą ir siek| šimtaprocentinės visų studentų narystės, šiam šūkiui pritarė llniaus miesto komjaunimo aktyvo pasitarimas. Universiteto viĮomeninės organizacijos privalo visapusiškai remti šią puikią h pės Universiteto aktyvistų iniciatyvą. I Praėjusiais metais pagal paskyrimą neišvyko virš 30 absolfntų. Tai mūsų gėda, mūsų darbo spraga. Juo labiau, kad piri signalai gauti ir šiais metais. Neseniai apie tai rašė net „Kom uninio tiesa“. Todėl Jau dabar aišku, kad mums reikia daugiau hemonių, ugdančių meilę specialybei. Ypač tai pasakytina apie brbą su busimaisiais pedagogais. Šiuo metu visuose fakultetuose įsteigtos akademinės komisi5 Fakultetinių komjaunimo organizacijų pareiga stiprinti jų Įrbą. Reikia organizuoti masines visuomenines-akademines gru bi peržiūras, ypatingą dėmesį kreipti Į studento dienos režimo Įtarkymą, savarankišką darbą. Akademinės komisijos turi taniau svarstyti visuomeninių mokslų studijavimo klausimus, eiti, kad studentų žinios būtų vertinamos ne pagal mokėjimą sakyti, o pagal įsisavinimą, pasaulėžiūros formavimosi proce. mokėjimą žinias pritaikyti praktikoje. Aštriau kelkime prieš dekanatus mokymo tobulinimo ir prirtinimo prie gyvenimo problemas. Daugiau veiksmingų pasiūlyų ir mažiau „dejonių“, kad esame pernelyg apkrauti! Tik tokių priemonių visuma galės išjudinti dalinį mūsų suingimą. Gerai pagalvokime, ir ne vienas iš mūsų galės pasiū ki ir pritaikyti praktikoje daug naujo.
I'
Studentiškas krikštas ir studentiška arbatėlė. . . Taip pradėjo šluos mokslo metus I k. fizikai. Kaip ir pridera grupės sekretorei, Vaiva Merkytė rodo pavyzdį savo draugams. R. PRAKAPO nuotr.
cjj Dar prieš valstyhjnlus ’ z aminus, po kurių tapau „ aurės aštuonmetės mo" :klos mokytoju, prisimei. sužinojau, kad į Vilnių važiavo mokinių elkskurja iš tos mokyklos. Būsi ąs savo mokinius mačiau SI Tauro“ bendrabučio kori)riuje. Atidžiai stebėjau, r būsiu priverstas kam iu >rs iš jų rašyti dvejetą? ol jiems tikriausiai ir į ilvą neatėjo, kad apžėlęs, 1 islskutęs studentas (skuti:n ašį peiliukų tada neįma>ma. buvo gauti) jų mo lo ytojas. Dabar, prieš pirmą kartą inant į klasę, tenka sūki ai :tls prieš veidrodį. Iii Svarstau: „Ar prisegti 5 įkšto mokslo baigimo mkliuką“? Ne, nereikia IJ ženkliuką įdedu atgal F dėžutę — mokiniai ne iš p; nkliuko turi įsitikinti, id aš baigiau Unlversltea. Beje, mano pedagoginė K irjera prasidėjo prieš igsėjo 1 d. ir kiek ne- rastai — telko su kitais „j okytojals pro langą tam11 suolus į klases, mat, o duris netelpa. O suolai tujl, gražūs Ir šviesūs —
juodos spalvos visai nėra. Paskui lentų įnešimas, mo kyklos aplinkos tvarky mas. . . žodžiu, darbinis auklėjimas jauniems kad rams. . . Kai einu koridoriumi į klasę, galvoju ne apie tai. ką šnekėsiu mokiniams.
VISU '$ALiQ PROLETARAI, VIENYKĮTlSI
ir akademinė grupė VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTINIO KOMITETO, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETO ORGANAS
Eina nuo 1950 metų
Nr. 21 (432)
1962 m. rugsėjo mėn. 21 d.
Kaina 2 kap.
Draugai turi padėti Jau praėjo daugiau kaip pusė mėnesio, kai auditorijas pripildė veržlaus jaunimo būriai. Daug įspūdžių po vasaros. . . Ir kaip neišsi pasakosi draugams. Tačiau ne visiems taip linksma. Dar daug studentų nellkvidavo aka deminių įsiskolinimų. Užsukime į Fizikosmatematikos fakultetą. Antrame matematikų kurse rusų grupėje iš 25 studentų 7 turi įsi skolinimus, III fizikos kurse IV gr. iš devy niolikos bestudijuojančių 6 studentai dar ne likvidavo įsiskolinimų. GI to pačio kurso pir moje fizikų grupėje 6 studentai jau išbrauk ti iš studentų tarpo. Sį sąrašą galima tęsti ir toliau, bet mar. atrodo, kad ir taip aišku, jog didelė dalis mūsų draugų, kurie po kele tas metų galėtų atnešti didelę naudą dirb dami visuomenei naudingą darbą, didindami aukštai kvalifikuotų specialistų gretas, nuby ra be laiko. Kame gi viso šito priežastis? Kiekvienam kyla klausimas: kodėl toje pačioje grupėje vienas sugeba studijuoti be priekaištų, kitas vos vos laikytis arba palieka studijas? Nors ir daug kalbama apie draugiškumą, pagalbą draugui, ir pagaliau pareikalavimą iš draugo už jo paties veiksmus, tačiau tai daugumoje paliekama savieigai. Neretai įar mes pasako me: tesižino jis pats. O draugiškos pagalbos
taip Ir nebūna. Oia aš noriu pakalbėti dar apie Gamtos mokslų fakulteto Il k. geografijos gru pę, kuri susirūpino „nelaimingais"' grupės draugais. Nepavydėtini buvo pavasario sesi jos rezultatai. Net penki draugai neišlaikė TSKP istorijos ir bendrosios matematikos egzaminų. Kuirso draugiai pradėjo at virai kalbėti su Edmundu Stulginsku, Raimundu Perekopsklu apie jų neišlaikytus egzaminus, reikalauti mokytis. Išaiškino, ko kią didelę klaidą jie padarytų palikdami Universitetą. Ir ką gi, draugų pastabos pa veikė. Edmundas Stulglnskas TSKP istorijos egzaminą jau išlaikė. Rimčiau ruošiasi ir kiti. Tuo aš ir norėjau pasakyti, kad būtų daugiau dėmesio kreipiama į skolininkus pa čių draugų tarpe. Dažniau reikia pakalbėti su eJlpnesinials draugais, kaip sakoma, iš širdies. Dažniausiai blogesniais būna tie, kurie praleidinėja paskaitas. Tik kovojant su paskaitų praleidinėjimu, pagerės Ir sesijų rezultatai.
.. ............ ............................. ............................................ .
Pirmasis seminaras
Pirmosios pažintys su auditorijomis, su neįprasta pirma kursiui tvarka. Pirmosios paskaitos. Neseniai palikęs mokyk los suolą, jaunuolis ar mergina nedrąsiai žvalgosi i numerius ant auditorijų durų, teiraujasi, kaip patelkti vienur ar kitur. Daug kas neaišku, neįprasta, o kai kas net juokinga. . . Taip buvo pirmosiomis rugsėjo dienomis, o dabar jie kartu su aukštesnių kursų studentais rimtai įsijungė į dar bą, prieš akis toks platus ir įdomus mokslo pasaulis. Nuaidi paskutiniai žingsniai koridoriuose, įsiviešpatau ja tyla, prasideda darbas. Štai į vieną iš auditorijų susirin ko pirmo kurso lituanistai. Atpažįstame dar neseniai laikiu sius stojamuosius egzaminus Tarybinės Armijos kartus V. Kuzmicką, A. Zauką, J. Plpinską, buvusius Kauno mokslei vius P. Lekavičiūtę, J. Geštautą, L. Jecinevičių ir kt. Pa galiau ir čia įsivyrauja tyla”. Prasideda pirmasis TSKP isto rijos seminaras. Kaip ir‘visada, pirmą kartą dėstytojas J. Vidūnas supažindina pirmakursius su darbo planais. O pla nai tikrai nemaži. Juk vidurinėje mokykloje nebuvo nagri nėjama mūsų šlovingosios Partijos istorija, garbingas jos kovų Ir pergaliu kelias, kaip ji iš darbininkų ratelių iš augo iki dešimtmilijoninės priešakinių žmonių armijos. Pir makursiai turės gerai išstudijuoti didžiųjų žmonijos protų K. Markso, F. Engelso, V. Lenino veikalus, pamatyti ir su prasti, kaip jų teiginiai įgyvendinami mūsų epochoje. Juk negalima kurti ateitį, nežinant praeities, negalima aktyviai dalyvauti komunizmo statyboje, nežinant ateities planų. Gi dabartiniams pirmakursiams teks vienas sunkiausių ir gar bingiausių uždavinių — auklėti jaunąją kartą -naujomis, ko munistinės visuomenės sąlygomis. S. KAŠAUSKAS
niaus pedagoginį institutą. R. Serapinaitė ne tik pir moke, bet ir studentė — ji dar tebestudljuoįa mate matiką Šiaulių pedagogi niame institute, o Gaurėje atliks penkių mėnesių prak tiką. Pionierius ir spaliu kus rikiuoja A. Zvinakevi-
Širdis džiaugiasi bet apie tai. kad vasaros atostogų metu šias sienas dažė Vladas Andrijauskas. Direktorius, bet dažė. Pats mačiau. Pas penktokus pravesti lietuvių kalbos pamokas nuėjo G. Galnaltytė. Irgi pirma „tikroji“ pamoka — tik šiais metais baigė Vil
Dėstytojas
čiūtė, tik šią vasarą baigu si Klaipėdos pedagoginę mokyklą. VPI absolventė D. Mačiulienė tik metus tedirba šioje mokykloje, dėstydama matematiką. Mūsų, jaunų, dabar čia. Gaurėje, daug. Galėtų būti daugiau,. jei V. Martlnkutė nebūtų gėdingai dezertyra
vusi. Noriu išreikšti viso mokytoju kolektyvo pasi piktinimą tokiu jaunos specialistės elgesiu. Deja. V. Martlnkutė tikriausiai ne vieniša. Girdėjau, kad Vilniuje įsitaisė mano bendrakursis R. Gogelis — jis irgi liko ištikimas savo idėjoms. Mums darbo daug. Visi gavome auklėti klases, pa mokų krūvis nemažas. Jis dar labiau padidės, kai pradės veikti vakarinė mo kykla. Būna sunku. Bet mes iauni ir neieškome lengvų kelių. Mes čia esa me reikalingi. Mes ir mū sų darbas. Tai svarbiausia. A. MOROZOVAS Tauragės rajonas, Gaurė
VIENINGAI PADIRBĖKIME TALKOSE! Į RESPUBLIKOS KOLŪKIUS IŠVYKSTA 2000 MŪSŲ U NIVERSITETO STUDENTŲ
K. STASĖNAS Jaunųjų žurnalistų mokyklos klausytojas . .......................................... .. Kiekviena vasara VVU studentams atneša ką nors naujo. Darbo stovyklos, tu ristiniai žygiai, mokslinės ekspedicijos. Pirmas savo studentiškas atostogas Istori jos ir filologijos fakulteto istorijos spec. I kūrso stu dentai praleido etnografijos ekspedicijoje, kuri vyko Ei šiškių rajone „Pirčiupio“ kolūkyje.
Pirmakursiai, vadovaujami Istorijos instituto Etnografi jos sektoriaus bendradarbio Vlado Guobio, rinko medžia gą apie liaudies papročius, kolūkines šventes, archTTektūrą, buitį, žemės ūkį, susi pažino su partizanine kova vokiečių okupacijos metais. Nuotraukoje matome (iš kairės į dešinę) I kurso isto rikus Petrą Kraujelį, Aldo ną Kindurytę, Oną Burytę apžiūrinčius eksponatus Pir čiupio muziejuje.
B. VAITIEKŪNAS
Šiais metais Ekonomikos mokslų fakultete akademinėms grupėms vadovauja net 27 dėstytojai. Nemaža vadovų grupėms išskirta iš pačių la biausiai prityrusių dėstytojų. Grupėms vadovauja drg. doc. Gregorauskas, Ragevičius„ Tamašiūnas, Maiminas, Prlčinauskas ir eilė kitų. Kartu dirba vadovais ir nemažas jaunų dėstytojų skaičius, tame tarpe ir pradedantieji, pir mus metus dirbą dėstytojai. Į kokius klausimus reikėtų grupių vadovams atkreipti ypatingą dėmesį dabar, jau sudarant grupių darbo pla nus? Praeitais metais akademi nės grupės daug padirbėjo studijuodamos TSKp progra mą. Šiais metais pagrindinis darbo turinys ir kryptis turė tų būti komunizmo statytojo moralinio kodekso studijavi mas ir įsisavinimas. Neseniai buvo paskelbtas spaudoje Zaglados straipsnis „Branginti žemdirbio garbę“. Grupėse reikėtų propaguoti šiame straipsnyje keliamas mintis, auklėti studentus prin cipingumo, sąžiningumo dva sia. Kokių puikių laimėjimų pasiektume moksle, jei kiek vienas studentas sąžiningai dirbtų. Grupėse reikėtų svarstyti ir aktualius tarptautinio gy venimo klausimus, kaip pvz., Kuba — pirmoji socialistinė valstybė Amerikos žemyne. Berlyno klausimas ir pan. Dar nemaža studentų gerai šią klausimų nežino, o aiš ku, kad pačiam jų nežinant, neįmanoma gerai išaiškinti ir kitiems. Pirmuosiuose kursuose rei kėtų su studentais pravesti pasikalbėjimus darbo su kny ga klausimais. Dar neretai studentai nemoka konspektuo ti pirminių šaltinių, dažnai nurašinėja- iš knygų ištisas pastraipas. Vadovai jau pir mame kurse turi stengtis įskie pyti studentams meilę knygai, o kartu ir patarti, kaip geriau: dirbti su ja. Svarbu grupėse ugdyti ko lektyviškumo, internacionaliz mo jausmą, tiek paskaitų, su sirinkimų metu, tiek ir įvai riose kultūrinėse išvykose. A. MERCAITIS
Komjaunimas buvo, yra ir bus pirmuoju Komunistų partijos pagalbininku, jos rezervu!
’At
Pirmieji ataskaitinę-rinkiminę kompaniją už baigė Chemijos mokslų fakulteto komjaunuoliai. Šiandien spausdiname ataskaitinio-rinkiminio su sirinkimo medžiagą.
SPARNAI, Tai pirmoji mūsų komjaunuoliška ataskaita po istorinio XXII TSKP suvažiavimo — komunizmo staty tojų suvažiavimo. Kuriant komunistinę visuomenę, dide lį ir svarbų darbą atlieka Lenininis komjaunimas. Mūsų fakulteto pirminės komjaunimo organizacijos, glaudžiai bendradarbiaudamos su profsąjunginėmis, per ataskaitinį laikotarpį padėjo partinei organizacijai, profesorių-dėstytojų kolektyvui formuoti busimųjų specialistų sąmonę, auklėjo studentiją patriotizmo ir internacionalizmo dva sioje. Komjaunimas griežtai kovojo prieš komjaunuoliškos ir akademinės drausmės laužytojus. Fakultete gyvai vyko XXII TSKP ir XIII LKP suva žiavimų medžiagos svarstymas. Visame fakultete išgar sėjo fakulteto ateistai — „stebukladariai“ Kalesnikaitė, Budrytė, Juodka, Valiulis, Žukaitė, Kudirkaitė, Marmakaitė, Steponavičius. Viso suruošti 8 ateistiniai vaka rai Universitete ir už jo ribų. Pirmą kartą fakultete atsirado komjaunuoliškos grupės (IV technologų kursas — sekretorius drg. Gintautas). Iš viso per ataskaitinį lai kotarpį į komjaunimo eiles priimta 12 naujų narių. Didelį darbą atliko akademinis sektorius. Galima paminėti instruktažus grupių seniūnams, garbės lentos išleidimą, nuolatinę kovą su akademinės drausmės laužy tojais. Ateinančiais metais akademinis sektorius turėtų dar labiau sustiprinti savo darbą, ypač atkreipiant dė mesį Į visuomeninių disciplinų studijavimą, didinti stu dentų domėjimąsi užsienio kalba, o taip pat plačiau pro-
DRAUGYSTĖ“ n VEIKIA
'
S. mėn. 11 d. Fizikos ir matematikos fakultete įvyko ataskaitinis internacionalinio klubo „Draugystė“ narių su sirinkimas. Jame dalyvavo Fizikos ir matematikos, Medi cinos, Istorijos ir filologijos, Chemijos ir Gamtos fakultetų atstovai. Sunku buvo atsiskaityti klubo pirmininkui drg. Norei kai (MMF). Išskyrus kelis iš leistus sienlaikraščius ir su organizuotus tarptautinės kal bos kursus, klubas beveik nie ko daugiau nenuveikė. Susirinkimo dalyviai kriti kavo valdybą už tai? kad ji nesutvarkė klubo narystės klausimo, veikė izoliuotai nuo visos studentijos. Buvo pastebėta, jog valdybos nariai mažai domėjosi savo darbu, ir net į šį susirinkimą ne visi atvyko. pirmiNežiūrint to, kad lr ninikas narsiai „kovėsi' kalbėjo gerą pusvalandį, val dybos veikla buvo įvertinta „nepatenkinamai “. Susirinkimas išrinko naują valdybą, į kurią įėjo draugai Papaurėl'is (FMF), Markūnaitė (IFFj, Lukoševičius (IFFĮ, Lenkaitis (ChMF), Ši las (FMF). Ateityje ją numa tyta praplėsti. Klubo nariai pateikė reko mendacijas ir pasiūlymus, ku riais remiantis bus paruošti klubo įstatai ir darbo planas, Išspręstas narystės klausimas. Naujoji valdyba jau vei kia. Rugsėjo mėn. 15 —16 dienomis' ji surengė draugys tės žygį Į Aukštadvarį, kuria me be mūsų klubo narių da lyvavo atstovai iš Kauno, Ry gos ir Talino. Tų, kas aktyviausiai daly vaus klubo darbe, lauks iš vykos į broliškąsias respubli kas V. BILAS Klubo pirmininkas
Pabaiga.
Manau, kad nereikės atski rai aiškinti, kas yra politinisauklėjamasis darbas ir kaklas formas jis įgauna aukštosios mokyklos komjaunimo organi zacijos gyvenime. Mūsų orga nizacijoje politinis komjau nuolių brendimas betarpiškai yra susijęs su mokymusi. Iš tikrųjų, negalima laikyti su brendusio to komjaunuolio, kuris blogai mokosi, negilina savo žinių. Dar daugiau, ne galima patenkinamai kalbėti apie politinį-auklėjamąjl kom jaunimo grupės darbą, jei jos
^i^'iiiiiiiiiiiiiiiifflaiiniiniiiiiiiiiiiii .. iniiiiiiiiiiiniMiiiiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiini^ Allllllllllllllllllflllllllllllllllllilllllllllillllllllllllin^ paguoti darbo pagal individualinius planus formą. Laisvalaikio praleidimo klausimais rūpinosi Meno taryba, kuriai vadovavo biuro narys drg. Sklenlkaitė. Kultmasiniame darbe jautėsi pagyvėjimas. Buvo suorga nizuoti merginų ansambliukas, vyrų oktetas, šokių rate lis. Negalima nepaminėti profbiuro pirmininko drg. Strekonio įdėto triūso į Meno tarybos darbą. Fakultetas neblogų laimėjimų pasiekė ir sporto sri tyje. Tarpfakultetinėje spartakiadoje užėmėme trečią vietą, nusileisdami tik tokiems fakultetams, kaip FMF ir M M F. Šiandien mes galime pasveikinti irkluotoją drg. Levicką, kuris taip puikiai sugeba suderinti mokslą su sportiniu ir visuomeniniu darbu. Neblogai fakultete buvo platinama spauda. Tuo rūpi nosi spaudos sektorius drg. Kasiulytė. Laiku ir be prie kaištų išeidavo „Tarybinis chemikas“. Negalima nepami nėti ir mūsų „Indikatoriaus", kuris drg. Jarullo dėka nuveikė iš tikrųjų daug. Turininga buvo studentiška vasara. Mūsų šaunūs darbininkai darbo stovyklose atliko darbų 15000 rublių sumai. Viena .merginų pamaina dirbo pionierių vadovais Vilniaus mieste. Per ataskaitinį laikotarpį fakulteto draugovė padidė jo 20-čia narių. Draugovininkai Jankauskas, Valiukevi čius ir kiti pasirodė kaip reiklūs, principingi ir negailes tingi tvarkos laužytojams. Didelę pagalbą komjaunimo grupėms suteikė fa kulteto partinė organizacija. Nuoširdžiai ir kūrybiškai padėjo buvusiam antram chemikų kursui dėst. Jasinskie nė, buvusiam pirmam chemikų kursui dėst. Puodžiūnaltė, buvusiam pirmam technologų kursui dėst. Bartkus. Baigdamas norėčiau padėkoti fakulteto partinei orga nizacijai, asmeniškai dėstytojams Pajėdai, Levinskul, De niui uįjf nuoširdžią pagalbą komjaunimo biurui, o taip pat Komjaunimo komitetui — už tiesioginį vadovavimą mūsų darbui.
KLIŪTYS Vlenu iš trūkumų akademiniame darbe buvo tai, kad nebuvo palaikomi ryšiai su SMD Taryba. Labai blogai, kad akademinio sektoriaus darbas bevelk neatsispindėjo sieninėje spaudoje. Didelius trūkumus turėjo fakultete ruošiami poilsio vakarai. Grupės, atsakingos už jų pravedimą, tinkamai nepasiruošdavo, o vakarai dažniausiai apsiribodavo šokių nuotaikom, nors pati jų tematika buvo gana įvairi ir įdomi. Daug teigiamų žodžių buvo pasakyta apie sportą. Ta čiau reikia pridurti, kad ne visos galimybės buvo išnau dotos. Pasitaik.ė atvejų, kai dėl atskirų sportininkų kal tės varžybos buvo sužlugdomas. Pavyzdžiui, galima pa minėti masišką chemikų nedalyvavimą krose, vykusiame Vingio parke. Nepatenkinamai buvo platinamos knygos.
jai mokyklai kelia uždavinį paruošti puikius specialistus, komunistinės visuomenės kūrė jus. Tačiau mokymasis, gilini masis į žinias, 'ir net jų tai kymas darbe dar nepakanka mai atspindi politinį subrendi mą. Svarbu praktinė kom jaunuolio veikla arba vi suomeninis darbas. Žinoma, nereikia naiviai manyti, kad blogai besimokantis komjau nuolis gali būti geras visuo menininkas, aktyvistas. Taip suprantant klausimą, jau gali ma rimčiau ir teisingiau įver-
Komjaunuoliška ATASKAITA J. JARMALAVIČIUS
nariai atsilieka moksle. Be abejo, visiems aišku, kad mo kymasis atspl.’.di komjaunimo organizacijos politinį-auklėjamąjį darbą arba bent ryškiau sias jo ypatybes. Įsigilinus į mūsų komjau nimo organizacijos' darbo ypa tybes, galima neabejotinai tvirtinti, "kad mokymasis yra viepa iš didžių ip arenų, ku rioje Iškyla politinis auklėja masis darbas. Jei fabrike arba gamykloje apie komjaunuolio darbą paliudija pagaminta produkcija, tai apie mus ga li pasakyti mokymasis bei mokslinė veikla. Bet čia dar tik viena medalio pusė. Nė klek ir ne mažiau svarbu, kaip ir kokiomis formomis mokymasis padeda mūsų po litiniam brendimui. Juk prak tikoje gali pasitaikyti ir pasi taiko tokių „mokslinčių“, ku rie gerai žino jiems dėsto mus dalykus, gauna net ir ne blogus pažymius, o vis tiek negalima jų laikyti pakanka mai subrendusiais komjaunuo liais. Žinoma, tolesnis moky masis ir gilinimasis į žinias duos neblogų vaisių, tačiau, Visų pirma, tam reikalingas laikas ir atkaklus darbas. No rėčiau pasakyti, kad mūsų komjaunimo grupės į šį klau simą turėtų atkreipti bene vi sų rimčiausią dėmesį ne tik ataskaitiniuose sudir imkim u ose, bet ir ištisai savo darbe. Juk TSKp Programa aukšta-
tinti visuomenini darbą kaip politinio auklėjimo priemonę. Neatsitiktinai liaudies iš mintis sako, kad darbas be žo džių kalba apie žmogų. Iš tik rųjų, visuomeninis darbas vi sų pirma atskleidžia žmogaus sugebėjimus, subrendimą. Ant ra, pats darbas, praktiniai įgūdžiai moko žmogų.
Tačiau tai dar toli gražu ne viskas. Ne paslaptis, kad mū sų komjaunimo organizacijoje pasitaiko vienas kitas žmogus, kuris vengia visuomeninio darbo arba ieško lengvesnio. Toks žmogus kelia ypatinges ni komjaunuoliško kolektyvo susirūpinimą. Tai neišvengia ma, nes kolektyvas atsako už savo komjaunuolį. Taip, to kiam žmogui pirmiausia ir reikalingas kolektyvo rūpini masis, o dar daugiau — kontrolė. Visa tai yra betar piškai surišta su visuomenine komjaunuolio veikla, kuri turi plačias politinio auklėji mo galimybes. O ataskaitinia me susirinkime šį klausimą reikia spręsti labai atvirai, jautriai, savikritiškai. Trumpai išnagrinėjome pa čius svarbiausius mūsų ata skaitinių susirinkimų klausi mus. Kai kam gali atrodyti, kad tai buvo pokalbis vien tik apie politinį-auklėjamąjį darbą. Taip galvoti būtų la bai naivu ir klaidinga, nes podarbą litinį auklėjamąjį bei atspindi mokymasis Visuomeninė veikla.
iiiiiiiBiiiiiiiiiiiiiiiiiiiinniiiiiiiiifiii fliiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiia Dvi mūsų merginų pamainos dėl kolūkio vadovų neapdairumo ir neatsakingumo nenuvyko į stovyklą. Nepatenkinamai dirbo šefavimo sektorius. Ko gi ga lima tikėtis iš drg. Bliūdžiaus, jeigu jis „nesugebėjo“ parašyti net ataskaitos. Mat, jis „nemokąs“ rašyti ata skaitų. Aišku, ką čia mokėsi, jei nebuvo dirbta, jei nu eiti į kiną svarbiau, nei dalyvauti biuro posėdyje. Kai kurių trūkumų buvo ir liaudies draugovės dar be. pasyvumu pasižymėjo studentai Naruševičius, Filipavičiūtė, Maksimova. Kai kuriose grupėse, kaip pavyzdžiui, antrame tech nologų kurse (sekretorius drg. Zabukas), daugelis kom jaunuolių visiškai neturėjo j parelgojlmų. Ypač komjau nuoliškos drausmės stigo personalo komjaunimo organi zacijoje (sekretorius drg. Vapšlnskaitė). Si organizacija atitrūko nuo viso kolektyvo, pati sekretorė vos kelis kar tus dalyvavo biuro posėdžiuose.
...IR BALASTAS Blogai praėjo ataskaitinis-rinkiminis susirinkimas tre čiame chemikų kurse. Gal todėl, kad jame nedalyvavo nei vienas dėstytojas ir komunistas. Sekretoriumi buvo išrinktas Prakapas, kuris šią vasarą sėdėjo išblaivinimo įstaigoje Šiauliuose. Naujasis fakulteto biuras į šią gru pę turi atkreipti rimtą dėmesį. Per ataskaitinį laikotarpį komjaunimo biuras nuveikė nemažą darbą auklėjant studentiją komunistine dvasia. Griežtai kovojo su veltėdžiais ir drausmės laužytojais tre čio ir pirmo kurso technologai. Tačiau taip buvo nevisur. Buvusio antro kurso komjaunuoliai, be to, dar ant•raimečiai, Adomaitis, Prakapas, Dobrovolskis, nekomjaunuolls Rekertas ilgą laiką ’ vedė amoralų elgesį, lošė kortomis, girtuokliavo. Akademinė komisija ir VVU kom jaunimo komitetas pasiūlė šiuos draugus pašalinti iš Uni versiteto. Šiuo metu Adomaitis, Rekertas, ir Prakapas su mumis, tačiau pastarojo adresu vėl gaunami rimti signalai. Arba mums gerai pažįstamas trečio kurso technolo gas Flrantas, kurio dabartiniu metu jau nėra fakultete. Gamybinės ekskursijos metu jis sumušė savo kurso drau gę, be to, Jis blogai mokėsi. Pasitaiko ir daugiau nemalonių faktų. Grupės drau gams tai lyg ir naujiena, nors tas studentas kasdien bendrauja su jais. Ypač nemalonūs tokie faktai šiuo metu, kai visa ta rybinė liaudis kovoja už komunistinės visuomenės sukū rimą, už naujos moralės žmogų. Mes, komjaunuoliai, privalome suaktyvinti kovą su neklaužadomis, drausmės laužytojais. Ir, visų pirma, reikia būti principingiems ypač savo draugų atžvilgiu. . . Iš drg. L. ASAJAVICIAUS ataskaitos
Korespondentų postas apie Siekiant plačiau laikraščiui nušviesti studentų savo fakulteto gyvenimą spaudo partinį, komjau je, Istorijas ir fi nimo, akademinį, lologijos fakultete kultūrinį gyveni sudarytas „Tary mą. binio studento“ Korespondentų redakcijos kores poste yra fakulte pondentų postas. to sienlaikraščio Jo nariai rašys „Už tarybinį
mokslą“ redakti riius Vytautas Ui bonas, anglų ka bos specialyui pirmo kurso sti dentė Irena Blelj kytė, antrakursi istorikas Algi Matulevičius kt. Iš viso — n amonių.
Pokalbis įvyko Antrame medikų kurse ataskaitą padarė kurso se'kreti ritus E. Piešine. Organizacijoje 94 komjaunuoliai, susirink me dalyvavo 74. Per ataskaitinį laikotarpi priimta 12 kori jaunuolių. Susirinkimo metu išaiškėjo, kad blogai dirt kultmasinls sektorius (Gaudešiūtė). Pasisakiusieji kalbai apie savo grupių darbą. Komjaunuolių pasisakymai paroti kad sekretorius, duodamas įpareigojimus, kartu elgėsi m komjaunuoliškai, kaip pvz., siųsdamas budėti į reidus SH’*1 kad, girdi, eikite tik dėl aklų. .. Tuo komjaunuoliai bu atstumiami nuo sąžiningo įpareigojimų vykdymo. Kam jaunuolė Vanagaitė pažymėjo, kad kiekvienas kol jaunuolis turi būti pareigingas. Tada bus įvykdomi planai. N. JEGOROVAS Komjaunimo komiteto biuro narys
Ar nevertėtų skirstyti 4-me kurse? Neretai paskirstymo metu tenka 'išgirsti Iš studentų, kad jie norėtų dirbti ten, kur jie atliko praktiką, susipažino su darbo specifika ir linkę gilinti savo žinias toje srityje. Ta čiau jų noruis paskirstymo komi'sija ne visuomet gali pa tenkinti, nes ten pagal paskirstymo planą nėra išskirtų vietų. Šiuo metu beviik visų specialybių studentai (išskyrus medikus) pagal naujus mokymo tplanus praeina 6 mėn. — 1 metų praktiką IV—V kurse. Tad ar nevertėtų skirsty____ tį darbą ___ _ priešilgalai ti studentus jiems išvykstant į šią kę "praktiką. (Tas daugiau liečia ėkonomistus, fizikus,, ma tematikus, išskyrus pedagoginę profilį, chemikus ir kt,). Jie išvyktų praktlkon į savo paskyrimo vietą, susipažintų su būsimu dairbu ir baigę nuvyktų dirbti tai, su kuo prak tiškai susipažino ir daugeliu atvejų apibendrino savo diplo miniuose darbuose. Universitete tai nėra naujas dalykas. Šiuo metu jau tvirtai įsigalėjo tet'sjn’inikų paskirstymas IV kurse prieš pradedant praktiką ir, kaip matosi iš patyrimo, tai duoda gerus rezultatus. Kad toks paskirstymas butų tiksllngesnls, yra linkę manyti iir daugelis dėstytojų bei gamybininkų. Be to, tai padėtų normalizuoti padėtį ir su gamybine praktika. Kaip parodė šių metų paskirstymo į praktiką re zultatai, kai kurių įmonių bei įstaigų vadovai nenoriai pri ima studentus į praktiką, o atskirais atvejais net 'iš viso atsisako priimti, motyvuodami! tuo, kad praktikos metu rei-
kiia mokėti atlyginimą, naudoti darbo užmokesčio fondą, vėliau vis tiek šių specialistų neturėti. Ir todėl paskutin metu studentai siunčiami praktikai ten, kur sutinka j'J priimti ir kur naudos praktikos metu jlie gauna labai maži Kai kas gali pasakyti, kad studentus priims visur, k’ reikia, kad pagal mokymo planus atliktų praktiką, jeigu n reikės suteikti savistovios darbo vietos ir mokėti atlygini^ Tačiau patirtis rodo, kad, nesant darbo vietai, žymiai susi! nėja kontrolė iš įstaigų administracijos pusės ir tuo pači nukenčia studento praktika. Yra kai kurių prieštaravimų ir dėl to, kad aukštoji ® kyfkla ruošia plataus profilio specialistus ir jie tuir sugeb ti dirbti bet kurioje srityje, tačiau anksčiau ar vėliau iionk: tus darbas priverčia specializuotis siauresnėje srityje. Pr? tikos metu, jau žinodamas konkrečią savo darbo srttiį, si dentas gali per likusį studijų laikotarpį pagilinti teoriu .pasirinkto darbo žinias. Aišku, kad čia paliestas klausimas nelšriša visu gali” prieštaravimų ir atsitiktinumų, tačiau duoda pagrindą tel ti, kad turėtų teigiamos reikšmė ; ir studentų mokymo ' giu'i palkelti, ir paskirstymo metu daugiau atsižvelgti į pageidavimus. Norėtųsi, kad šiuo klausimu pasisakytų gamyiblnin'M įstaigų ir įmonių vadovai, aukštųjų mokyklų dėstytojai. V. POVILONIS
S O S!..
ATYROS JUMORO KYRELIS
KLIUKU KLIUKU... PUSLITRIUKĄ I iANDIENINĖJE mano I programoje — interviu. I Su chuliganais ir gir tais, kurie priedo kažkoĮar yra studentais. Per 11imą, tikriausiai. Visus tanus ir girtuoklius aš |au j kultūringus ir ne tingus. „Kultūringas“, L į draugovininkų ran koj prablaivėja, nurims[ bando įlisti į nekalto lio kailį. „Nekultūringas“ tanas ir girtuoklis draulinkų rankose jaučiasi lir reiškia savo emocijas liumtas Į violetinės spal[greitąją pagalbą“. TenIstebėti, kad „nekultūrin | — netipiškas reiškiIchuliganas — jis drąI kol jaučia savo per[ Todėl savo smaigalio I pasirenku pirmuosius, kasykite: I Kodėl jūs atėjote į salę L ir susipešėte? | Girtas? Girtas aš neI Išgėręs — gal būt. tirtas — niekada! I Na, ir kiek jūs išgėrėt? Pačią mažumėlę. . . O vis dėl to? Na, pusę litro. NedauTlk nuotaikai pakelti. O kodėl gi gėrėte tą tanelę“? Traukia prie os, ar ką? Nepasakyčiau. Tad kame reikalas? Nepatogu kažkaip. . . Nepatogu sakyti? Ne. Nepatogu ateiti į Į- neišgėrus. Ką draugai kvs? Tokia jau mūsų cija- • . į Ir nuo seno tokia tradl-
— Ir draugovininkai neiš tvirtinti autoritetą. Išgerkim. prašė? Monkevičius iš nustebimo pakėlė į dangų rankas: — Neišprašė. — Ir net neįspėjo? — Ką pasakytų Makaren— Net neįspėjo. O gaila. ka! . . Gal tuomet nebūtų tekę su — Aš pats Makarenka! . . sitikti šiandien. Ir vis todėl, kad visi mes blogai atliekam išdidžiai atrėžė Kunca. Ir iš gėrė. savo pareigas. .. — O kuo aš blogesnis! — Iš patirties žinau, jeigu jau chuliganas prisimena pareigin nenusileido Monkevičius, ir gumo jausmą, toliau seks lo taip pat išgėrė. Išgėrė ir pa giškai pagrįstas ir giliai argu sigėrė. O paskui pradėjo kelti mentuotas draugovininkų ir autoritetą. Pradžiai Išdaužė visuomenės kaltinimas: esą langus. O kas įvyko pabaigo mes geri, tik mūsų niekas lai je, pasakysit, nesunku įspėti. ku nesulaikė, neišmušė bon Ir suklysite. Neįspėsite._ Du kos iš rankų, nenuvedė už draugus svarstė kursas. Svars rankytės į teatrą. Štai mes ir tė ir pripažino. . . savo kaltę. Esą, blogai auklėjo. sugedome. . . Todėl baigiu savo interviu. O du draugai juokiasi. Tam atvejui, jei neįgudęs Juokiasi taip užkrečiamai, kad skaitytojas norėtų susipažinti su tolimesne „kultūringojo“ ir mane paėmė noras pasijuok minties eiga, laikau tikslingu ti drauge. supažindinti jį su keletu eg zempliorių. Štai kad ir III kurso teisininkai Kunca ir Monkevičius. Tikri vyrai. To kiais tapo jau pirmame kur se po pirmos bonkos vyriško gėrimo. Ir viskas sekėsi kuo puikiausiai. Neįkliūdavo. O štai šią vasarą nenusisekė. Mat teko dirbti pionierių sto vykloje. Vaikai kaip vaikai — kartais klausė, o kartais ir ne. Kunca ir sako: — Blogai, brolau! Reikia • ' -------------------- *O*--------------------
Smulkus jumoras Dėstytojai sakė: „įmikite iš Universiteto viską“. Bet jam metais buvo reikalinga tik stipendija.
IŠ UŽSIENIO JUMORO
Nuo pirmo kurso. Susi— Džoni, tu šiais Pai seną draugą. . . baigi Universitetą? n po šimtą gramų. — Taip, Bili. 0 toliau? 0 toliau pridėjom dar — Vadinasi, tu dviem me 'ieną. To tikriausiai jau užte- tais anksčiau už mane tapsi bedarbiu. . . Ką jūs! Tokiems vy’ Po to nutarėme išgerti SKIRSTYMO KOMISIJOJE kaip reikiant. Ir kiek gi jūs išgėrėt? _ Tai kodėl Jūs nenorite Po pusę litro. vykti į Jupiterį? Ir nieko? — Mano tetos teta gyvena Nieko. O paskui? Marse. Paskui nuėjom į šokius.
Jis praėjo ugnį_ ir vandenį, bet nepraėjo konkurso. Susirinkimų metu linksniuo jamos net įielinksniuojaimos pavardės.
— Laba diena, profesoriau. Laba diena. Kažkodėl Jūsų neprisimenu. . . — Negali būti! Aš juk vie ną kartą buvau Jūsų paskai toje.
20 dienų Kaukaze Baigėsi studentų vasaros atostogos. Įvai riai jas pra/eido Universiteto studentai. Ypač įdomi praėjusi vasara buvo filologams Ole gui Jaroševui, Just. Karosui, Jonui Macke vičiui ir Aldonai Matulytei. Padirbėję darbo ir poilsio stovykloje, jie iškeliavo su turisti nėm kuprinėm į Kaukazą. Čia jie, drauge su turistais iš kitų šalies miestų, kopė į E1-. brusą. Diplomanto Justino Karoso nuotraukos ir užfiksavo kai kuriuos įdomaus ir įspūdingo žygio epizodus.
— O elektronas, atrodo štai kaip. ..
draugai,
— Sos! Sos! Sos! — tokius signalus priėmė mano radijo stotis. Netrukus išsiaiškinau, kad pagalbos šauksmas sklin da iš Chemijos mokslų fakulteto patalpų. Mat, čia didesnė pusė diplomantų vis dar neišlaikė dialektinio materializmo egzamino, nors visi terminai seniai baigėsi. Diplomantai pa sklido po gamyklas ir — sugauk vėją laukuose! Štai ir šaukiasi pagalbos ne studentaf-skolinlnkai, o de kanatas ir visuomeninės organizacijos. O turėtų būti at virkščiai.
Studentiška enciklopedija PlŪKLAS — grubaus apdir tančios, vandens ir ugnies ne bimo įrankis. Aukštojoje mokyk bijančios. loje retai sutinkamas. Dažniau pasitaiko kirvis. MALKOS — tai, kas gaunama 1 sukapojus. Studentas dažnai MEDINIS PlŪKLAS — ana gęsdinamas: po sesijos iš tavęs logiška. Naudojamasi tada, tik malkų krūva pasiliks. Būna kai pats piovimo procesas pio- beržinės, drebulinės, šakotos ir vėjui (pvz., žmonai) ura malo pan. nus. Efektyvus, bet mažai ekono miškas. LAŠINIAI — žemiškų jėgų šaltinis. Gali būti iš už lango KALADE — tai, kas būna (žiemą) arba iš spintelės. La prieš kapojimą. Egzistuoja dide biau vertinami iš už lango. lė įvairovė: plaukiančios, skęs
STIPENDIJA — analogas „dangaus „manai". Objektyvi būna gal tik pilnaties metu. MEILE — ne visų pripažįsta mas subjektas. Pirmasis simpto mas — logikos ir pusiausvyros netekimas.
KVAILYSTE — kito poelgis. SKYSTIS — turi keletą reikš mių: pirmoji — tai, kas pilstoma į stiklines, antroji — tai, kas pilstoma per seminarus ir atacho į tnąp Evaldas GIEDRAITIS
♦
♦
FELJETONAS
V. BALTRUKAS
Mudu—du broliukai... — Vožk man į snukį! — Ką?! — Vožk, sakau, vėpla man Į snukį! Trečiąsytk prašymo kartoti nebereikėjo. Taip mudu ir susipažinome nuošaliame parko kampe. Ir Iškart pajutome vienas ki tam simpatiją. Taip jau dažniausiai būna, kai susitinka dvi įdomios, turtingos‘prigimties asmenybės. O mes — abu orginalūs. Jis — dėl savo ypatingo prašymo, aš — kaip vie nintelis egzempliorius, Išdrįsęs šį prašymą patenkinti. — Vyras! — Ir tu i vyras! — Hm, aš. . . Aš ta! jau kilogramą ant galvos padariau. O tu? Einam. Padarysim ir ant tavo galvos. — Pasidaryk ant savo! — atrėžiau įsižeidęs. — Neužtenka, ką žvirbliai padaro. . . Bet jis, nekreipdamas dėmesio į mano repliką, spragtelėjo pirštu sau per Adomo obuolį. Dabar susigriebiau, kur esu kviečia mas. Vėloka. Bet mano naujasis bičiulis taip pat ne gūžtoj perėtas. Užsukome į gastronomą. Tenai. .. Tik šnabžtelėk, kad grąžos neimsi — gausi nors pačiame vidurnakty. Skaidrus butelys kišenėje. O kur eiti? Negi šnekėsles gatvėje? — .Drožtam į „Daivą“. Zinai tą skylę Gorkio gatvėje? — Su šituo skystimėliu? — paabejo jau. — Nieko, Yra ten mergaičiukė, tokia su kasytėm ir pūstu sljoniuku. Žnybtelk jai ir butelio neprašyk — perpils į graflnuką ir dar padažys kokiu šakar-makar. Kaip aris tokratams. Netrukus mes jau sėdėjome „Daivoje“ prie paslaptingai rausvo grafinuko. Tęsėme toliau pažintį. — Tėvelyčiai rublį atsiuntė. Aš, mat, lyg ir studentas, o jie. . . — šyptelėjo jis, — jie žemės ūlkį kelia. Ir išklojo man visą savo istoriją. FlzTiatas buvęs. Išprašę iš antro kurso. Padirbėk, girdi, gamyboje, pažink gyvenimo skonį. . . O kur? Ar nukreipė, ar padėjo, ar pasirū pino? — Antrus metus tarnybos ir to gyveni mo skonio ieškau. Jokio skonio. Iš namų kiek primeta, ir ačiū! Vargstu. — Taigi. — O ką gi daryti? Negi su pradėtu aukš. tuoju mokslu vėl Į provinciją? Mums — In-
telektualams? Ten gi net čarlstono nuo tvisto neatskiria. Mostelėjęs ranka, eksfizmatas nutilo. Įrėmė akinius į besibaigiantį grafinulke skystymėlį. Dabar mano eilė. Bet nuo ko pradėti? Ar staiga neatsidurs mudviejų originalumo jaus mas pavojuje? Labai jau panašūs likimai1. Lyg dviejų pakenčiamų knygų svarbiausių herojų. Aš tik tarnybų perėjau galybę. Ir nė vienos pre širdies. O šiaip — nieko nau jo. Et! Kirsiu trumpai drūtai. — Aš, brolau, eksfilologas. —- A. . . Sakau, kodėl tu žmoniškos kal bos nesupranti, — pagyvėjo bičiulis. — Vis pirštu rodyk. Mergaičiuke! Neilga šneka, ir pūstas sljoniukas rado kuo papildyti išdžiūvusį grafinėlį. Pokalbis autobiografinėmis temomis jau buvo išsisėmęs. Grlebėmės politikos. O kas iš jos. Kenedis ir bombos. Bombos ir Kene dis. Nebent tiek naujo, kad dabar Vilniuje dažnai matyti kiniečių ar japonių su prašmat niais apdarais. Ir vis kiekvienai rožė už nu garos. — Banalybė. — Pripilk. Pokalbį tęsėme. Šnekėjome, berods, ir to liau patyliukais, bičiuliškai. Niekas mums nieko. Ir mes lyg ir niekam nieko. O kai ap sidairiau, vien tušti staliukai trypinėjo aplink. Ir trauk juos visus. . . Na, šventas Mataušai, dabar tai jau ir pusbalsiu šnektelslu. — Ei! Ko nosį nukabinai? Gerk! — kepštelėjau delnu per svyrančią saliamonišką eksfizmato kaktą. — Mudu. . . — Ir čia man lyg žaibas tvykstelėjo: — Mudu — du broliukai. . . Nebūčiau aš eksfilologas, jei apsieičiau be tautosakos. Bet ties trečia posmelio eilu te bičiulis prasimerkė ir, staiga loštelėjęs at gal, smakru parodė durų link. Prie jų stovėjo ir man gerai pažįstami vienos labai blaivios įstaigos pareigūnai ir susijaudinę žvelgė mūsų pusėn. Jiems, ma tyt, pašėlusiai norėjosi mudu, eksfizmatą ir eksfilologą, kuo greičiau padaryti eksvllnlečlais. O man. . . Kad tik tas snaudalius pri laikytų mane. Irgi vyras! Tuojau aš atsisto siu ir išrėšlu jiems:
— Neišdegs! ...Neišdegė. dviem.
Deja, ne jiems, o mu
..iiiiiiiiiuiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiiiv'
Patarlės ir priežodžiai Universiteto diplomas — ne pažymėjimas su teise gy venti tik Vilniuje.
Kai vieną studentą dekanas paskyrė seniūnu, tas sušuko: — Už ką?! ®O
Pagaliau išvydome iš arti sniegynus. Baltakepurės kalnų viršūnės rodėsi jau čia pat. Gi^gas skuba užfiksuoti ŠĮ nuo stabų ir akiai neįprastą vaizdą. O po to — vėl į žygį (nuot-. kairėje).
O štai nepertoliausia ir pats aukščiausias Europole kal nas — Vakarinis ir pietinis Elbrusas (5627 m.). Prieky lau kia nelengvas žygis, bet nuotaika puiki ir visai nesijaučia, kad būtume 4200 m. aukštyje. Nuostabi ir didinga Kainų gamta mus traukia i naujas aukštumas (nuotr. viršuje).
Miegą taupyk rytojui, o ne paskaitas. Fuksu nebllovęs, diploma tu nebaubsi. Įsiskolinimas ne rona — be žinių neužgis. Laiku išlaikęs — atostogų laukia, o pavarytas — ašaras braukia.
Draugai apspito suprakaita vusį bendrakursį: — Na, kaip atsakinėjai? — Lyg partizanas. Dvi va landas kankino. — nė žodžio nepratariau.
pgįp — Jonas vėl gavo įsiskoli nimą. — Nieko ypatingo. Mat, jis krepšininkas ir palaiko se nas sportines tradicijas.
X
KOVINGŲJŲ ATEISTŲ TARPE Sklaidau gelstančius puslapius, o vaizduo tėj besikeičią paveikslai man primena apie tai, ką išgyvenau nutraukęs ryšius su senuo ju pasauliu, bažnyčia. Bergždžios buvo dva sininkų pastangos susigrąžinti mane. Aš tvir tai pasiryžau negailėdamas jėgų dirbti, mo kytis, kovoti ir visad būti ten, kur labiau siai reikalingos jaunos, tvirtos rankos, karš tos širdys. Suradau savo tikrąjį gyvenimo kelią, ir kai su buriu pirmakursių peržengiau aukštosios mokyklos slenkstį, jau buvau giliai įsitikinęs ateistas. Tiesa, fakulteto ateistų negalėjau la bai nustebinti, o pasidalinti mintimis apie mano religinį gyvenimą ir revoliuciją jame buvo svarbu ne tik mano naujų pažiūrų įtvirtinimui, bet ir vyresniesiems fakulteto ateistams. Nuoširdžiai sutarėme dirbti, nu matėme planą. Savo darbą pradėjome nuo mūsų sienlaik raščio „Ateistas“ išleidimo. Savo straipsnius jame spausdino ketvirtakursiai istorikas Vy tautas Skebas, fakulteto komjaunimo komi teto sekretorius /Petras Vaitkevičius ir kt. Studentus taip pat labai sudomino susitiki mas su buvusiu Pabaltijo apygardos penkiasdešimtininkų vadu Sergljenko. Dažnas mūsų svečias buvo prof. Slavėnas. Žinoma, mūsų darbe buvo ir trūkumų, ta čiau juos atpirkome šauniu darbu vasarą, ku riai ruošėmės iš anksto. Apie tai šiandien kt’i'ba darbo stovyklose suruošti ateistiniai klausimų-atsakymų vakarai, perskaitytos pa skaitos ir kt. Bene veikliausias ateistų būrys susitelkė Kėdainių rajono „Rytų aušros“ kol ūkyje, kur jau pirmą atvykimo dieną suorga nizavome mokslinę-ateistinę konferenciją te ma „Reakcinė dvasininkijos veikla Lietuvo je“. Po sunkių dienos darbų neskubėdavom užmerkti akių. Mes eidavome pas kolūkie čius. .Per dvi savaites perskaitėme 12 ateisti nių paskaitų. Kolūkyje įsteigėme ateistinę tarybą, kurią nusprendėme nuolat šefuoti. Šiais mokslo metais mūsų užmojai žymiai ryžtingesni. Apie tai drąsiai leidžia kalbėti jau vien atėjusi stipri pirmakursių pamaina. Visų pirma mes suruošime mokslinę-ateistinę konferenciją Universitete, o paskui išvyksi me pas kolūkiečius, darbininkus, moksleivius. Be to, žymiai daugiau perskaitysime ateisti nių paskaitų. Nusprendėme savo darbą la biau nukreipti ateistiniam masių auklėjimui, švietimui, nesusilpninant ateistinio darbo fa kultete. Sį darbą ir aš dirbsiu kiek galėda mas. S. ŠILEIKA IFF ateistų būrelio narys Danas KAIRYS Šiandien vėl mane išdavė ta, Kuriai vakar dovanojau visus miesto žiburius. Mėlyną šilą Ir krintančias rugsėjo žvaigždes. Nieko. > Pripratau. Širdis neplyšta iš skausmo. [ (Jei kiekviena meilė plėšytų širdį, ; Ją seniai būčiau suveržęs telefono viela) ’ Dabar aš galvoju. Galvoju sunkiai, Kaip traukdamas dantimis kreivą žemės ašį ,4š galvojau: Ko gi trūko mūs meilei. Dvi širdys degė kaip parakas Termitiniam artilerijos sviediny. Nuo jų karščio raudo dangus, Ir, rodės, visas pasaulis, užėmęs kvapą, Klausėsi skardaus jų plakimo. Taip atrodė... Banalu Tiesa? Lyg Kolumbas atradęs Ameriką, Ji stebėjosi, kad mano delnai pūslėti, Ir kad aš nežinau gėrimų pavadinimų.
(
1962—63 mokslo metus pradedame su didžiuliu pakili mu. Šauniųjų kosmonautų did vyriškas žygis mus įkvepia darbui Ir mokslui. Tai kartu ir puikiausias pavyzdys, įro dantis, kaip laibai žmogui rei kalingas sportas. Universiteto Fizinio auklė jimo Ir sporto katedros, spor TSRS čempionų, prizininkų. to klubo uždavinys — ne tik Tai Algimantas Saunoris, An įkvėpti meilę sportui, Išaugin tanas Vaupšas, E. Levickas, ti naujas sportinio pasaulio A. Šarmaitis ir daugelis ki žvaigždes, bet Ir Išugdyti stip tų. Moterų tinklinio komanda rų, kupiną jėgų rytdienos yra TSRS ,,A“ klasės pirme specialistą. nybių dalyvis, rankininkės Šiais metais stengiamės tai 1962 m. III vasaros studentų įgyvendinti jau pirmomis žaidynėse iškovojo II vietą. Naujais mokslo metais siek mokslo metų dienomis, orga nizuojame pirmųjų kursų tink sime naujų, žymesnių laimėji linio, lengvosios atletikos ir mų, rengsime įvairias vi kitų sporto šakų varžybas. Jų daus varžybas, stengsimės or tikslas — gausiau įtraukti ganizuoti draugiškus sporti pirmakursius i Universiteto nius susitikimus su kitų aukš sportinį gyvenimą, siekti, kad tųjų mokyklų sportininkais. sportas pirmakursių tarpe bū Prie to, aišku, prisidėk ir tų kuo masiškesnis. mūsų jaunieji plnnakurUniversiteto sporto klubas šiai, Sials metais J Universlturi senas ir garbingas tradi tėte sportlnes gretas įsiliejo cijas. Jo sekcijose išaugo daug gabaus jaunimo. Sustlp daug žymių sportininkų — •rėš gimnastikos, tinklinio,
Bus daug nau|o
K. LAURAITIS Sporto klubo ,,Mokslas“ pirmininkas
GERAI PASIRUO Iš metinės gamybinės praktikos porai s, čių j paskaitas ir seminarus susirinko Ekon kos mokslų fakulteto diplomantai. — Nelengva buvo pirmosiomis praktikos nomis, — prisimena Danutė Rimkevičiūtė, banti Kauno gelžbetoninių gaminių fabriks Dėkinga planavimo skyriaus viršininkui, i išmokė suprasti ir tikrai pamėgti nelengvą nomisto-planuotojo darbą, nurodė ir padėjo j syti pirmąsias klaidas. Savo kursiniame darbe Danutė visapusi ir išsamiai išanalizavo tos pačios įmonės ū veiklą. Puikiai susipažino su buhalterine apsk statyboje E. Balčiūnas (Klaipėdoje), J. RuzJ (Vilniuje), S. Šinkūnas (Kaune). Į Dirbdami jie įsigijo daug specialybės žB praktinio darbo jgūdžių. Yra apie ką d a bar* a sikalbėti ir pasiginčyti seminaruose, — jie Bit darė daug turiningesni, o paskaitos, atrodo,].; kas įdomesnės. . . Daugelis diplomantų, kaip A. Bumelytė, banti Šiauliuose prekių žinove, D. Girniūtė Kapsuko maisto pramonės automatų gamyi normuotoja, A. Galdikas — Finansų ministe Je revizorium ir visa eilė kitų darbe pa daug energijos ir sumanumo, užsirekomen kaip geri specialistai. Iš visų galima išgirsti tik vieną, jog nesi lU Jo, kad pusė metų gamyboje gali tiek padėti resniam specialisto pasiruošimui. — Keturis metus mes mokėmės, bet tik d le kaip reikiant išmokome, — kalba sugrįžus S. JONAI
TEISYBĖ APIE „NEKLYSTANTĮ“ TSIRADUS I — — II a. Romos imperijoje imDeriiole krikščiorJų religijai, nebuvo nei profesinės dvasininkijos, nei episkopato. Jis ėmė formuotis II a. viduryje. Vadovais iš pradžių buvo presbiteriai (vyresnieji), o didėjant bend ruomenių skaičiui ir pasiturinčių klasių atsto vams stojant į jas, presbiterius vis Įabiau nustu mia vyskupai (episkopro — žiūrėk gr.). Pama žu kovoje su kitomis religijomis susiformuoja krikščionių bažnyčia, kaip tam tikra organizaci ja. Valdydamas kasą ir visą bendruomenės tur tą, atlikdamas vyriausiojo administratoriaus vaidmenį, vyskupas pamažu tampa bendruome nės gaiva. II a. gale šis reiškinys Jau visai bu vo įsitvirtinęs. Laikui bėgant iš vyskupų išsiskyrė Romos miesto vyskupai. Jie turėjo savo rankose cent ralizuojančią ekonominę ir politinę valdžią. III-IV a. a. visi krikščionių vyskupai buvo vadinami popiežiais (papas — tėvas gr.), o nuo V a. šis pavadinimas tvirtai prigijo tik Romos vyskupui, kuris buvo autoritetingiausias ir ku rio rankose vis labiau centralizavosi visos baž nytinės organizacijos valdžia. Kad sutvirtintų šią padėtį, popiežius buvo pradėtas vadinti „Pet ro vietininku žemėje“. Buvo sufabrikuotas tei ginys, lyg Kristus savo pirmuoju vietininku bu vo paskyręs Petrą, o jį pakeičiantieji taip pat turės Jo galią ir bruožus. Visa tolimesnė popiežijos istorija — kruvina kovos dėl politinio viešpatavimo istorija, pri dengta dvasiniais bažnyčios tikslais. Kad išeitų iš šios kovos nugalėtoja, bažnyčia nesidrovėjo Jokių priemonių.
Remigijus GRAŽYS
< Dega saulės laužai virš melsvuojančio miško... Kvepia beržynai žali. Žmonės j priekį eina ir eina — Pėdsakai lieka smėly. Pėdsakus'mano dulkėtos mašinos Uždengia raštais keistais. Vėjas net žvilpdamas lekia į tolį Blizgančiais vario laidais.
Kelias, palydimas šnaresio medžių Bėga ir bėga. Suspėti sunku. Tolumos melsvos kviečia, vilioja Ir neišnyksta iš mano akių. Neverkiu aš. /r dejuoti nenoriu, Kad savo pėdų čia dabar nematau. Kely pačią pirmąją pėdą įspaudęs, /Iš ją dovanojau, gyvenime, Tau.
M. KARČIAUSKAS
O kaip aš tada nemačiau, < Kad į mano dulkėtus batus 2VEJO DUKRAI < Ironiškai žvairuoja jos importiniai bateliai, Ne, nereikia liūdėti, s Kaip išgąstingai šlamėjo neilonas, Bus dienų, 5 Kaip atšiauriai blizgėjo žiedai ir apyrankės Vėl ateisi lydėti > Nuo įdegusių mano rankų prisilietimo. Sutemų >Ji suprato gerai. Kad poezija vaikšto pėsčia. Nuo jūros 1 miegančią žemę. ! Kad nieks dar nematė poezijos „Volgoj". ' Tu ateisti ir vėl Nesuprato ji vieno dalyko, Su daina, Kad rytdiena priklauo mums, Kur dainuoja žvejai, Kad mes — keistuoliai, užsispyrę ir drovūs Išeiną Kaitinam, kalam ir grūdinam rytdienos plieną, Kdd mylėt mes išmokom ne iš Mopasano knygų, Iš žemės j siaučiančią jūrą. nuo O iš tų. TYLUMA Kurie apkasuos krūtine viens kitą dengė kulkų. Tyluma kaip saulė: Taip baigėsi širdžių duetas... Su tavim — ir jos nėra, Dabar aš galvoju, Nerimu į audrą panaši. Galvoju sunkiai, Panaši į saulę, Kaip traukdamas dantimis kreivą žemės ašį Panaši į žmogų, — Ir suprantu, Ir be jos negyveni. Kad mylėti — didelis menas.
L V 09692
krepšinio, lengvosios atletikos, Irklavimo Ir kitų sporto šakų komandos. Pas mus veikla 22 {■vairių sporto šakų sekcijos, dirba di delis būrys gerų, patirtį turin čių treneriu: tai nusipelnęs sporto meistras A. Mikėnas, sporto meistras P. Urbonas, S. Batoras Ir daugelis kitu. Sporto klubas kviečia visus mėgstančius sportą užsiimi nėti sportinio meistriškumo sekcijose. Tai padės ne tik sėkmingai studijuoti Univer sitete, bet tapti Ir tvirtu, fi ziškai užsigrūdinusiu žmogu mi, o kas žino, gal ir sporti nio pasaulio žvaigžde. Norisi pažymėti, kad šie metai yra pažymėti III TSRS tautų spartakiados ženklu, tad ir mies sieksime, kad kuo dau giau Universiteto studentų iš kovotų teisę ginti Lietuvos sportinę garbę TSRS tautų spartakiadoje.
i
C L' ii p ra
. ........................................... stipri Amerikos kapitalo įtaka. Neseniai pa o, džiusioje knygoje I. Lavreckij „Kardinaly ;ic v ad“ matome nuotrauką ir po ja parašą: Jau VIII a. antroj pusėj buvo sufabrikuotas do likije izbirateli“ novovo papy D. F. Dalies i ls kumentas— vadinamoji „Konstantino dovana“,— dam Kler Liūs Bus v Vatikane nakanune kor n i raštas, kurį IV a. popiežiui Silvestrui I neva da va“. Tai gana iškalbus faktas. vęs imperatorius Konstantinas. Pagal jį Ro Kad apsaugoti nuo pasaulinės įtakos ren mos vyskupui tariamai suteikiama valdžia, ly „Kristaus vietininką“ ir užtušuoti pernelyg gi imperatoriškajal. rą jos pobūdį, o iš antros pusės — kad pa Siekiant išaukštinti popiežiją, IV a. viduryje tinti rinkimus atsirado reikalas rengti koi buvo sufabrikuotas dar vienas dokumentas, va vas, izoliuotoje patalpoje, iš kurios kardii dinamosios „Izidoriaus dekretatijos“, kuriose jau negali išeiti tol, kol išrenkamas popiežius, patvirtinamas ne tik popiežių nepriklausomumas paprotys pradžią gavo štai kaip: 1268 m i nuo pasaulietiškos valdžios, bet ir tai, kad pas popiežius Klemensas IV. Susirinkusieji kar^ tarieji turi klausyti popiežiaus valdžios. Tai la negalėjo susitarti dėl kandidatūros į popiet bai tiksliai išreiškė dar popiežius Inocentas III* sostą. Posėdžiai be pasekmių tęsėsi metus Jis rašė: „Mes pašaukti viešpatauti ant visų tau mėnesius. Tuometinė vietinė valdžia užra tų ir bažnyčių. Popiežius — dievo vietininkas kardinolus į vyskupo namus ir pareiškė jų1 žemėje ir todėl, kaip mėnulis gauna savo šviesą išleisianti, kol Jie neišrinksią popiežiaus, iš saulės, taip karaliaus valdžia savo žibėjimą kiant dar labiau paveikti kardinolus, jrems k ir autoritetą gauna iš popiežiaus“. vieną dieną imta duoti vis mažiau maisto. „Izidoriaus dekretatijose“ jau randame ir tei atėjo žiemos metas, o įpykusi liaudis nup gimo apie popiežiaus neklaidingumą užuomaz rūmų stogą. Visa tai padėjo, ir popiežiaus gą. kimai įvyko. (Buvo išrinktas Grigalius X) Vėliau visą laiką buvo siekiama šį teiginį pa to laiko popiežiaus rinkimai vyksta izoliud versti dogma, priimti jį viešame bažnyčios susi ir saugomoje patalpoje, kiekvienam kardid rinkime, bet tam prieštaravo ne tik pasaulieti skiriant atskirą kambarį. nė valdžia, bet kai kurie kardinolai bei vysku Kad būtų išrinktas popiežius, turi būti 2, pai. vieno balso persvara. Renkamas iki gyvos Įtempta kova šiuo klausimu vyko Konstancos vos, be paveldėjimo teisės. ir Bazelio susirinkimuose, bet neklaidingumo dogma nebuvo priimta. 20-tame bažnyčios susi Jau vien tai, kuo vadovaujantis renkamas rinkime, įvykusiame 1870 m. ilepos 18 d. susi piežius, galima spręsti apie jo veiklą, apie rinkimas patvirtino šią dogmą. (Popiežius tuo klausomybę, o tuo pačiu ir apie jo neklaidi metu buvo Pijus IX). Tai buvo ilgaamžės popie mą. Kodėl gi, pagaliau „neklystančiam d žių kovos su įvairiomis kryptimis pergalinga vietininkui“ išrinkti šventoji dvasia turi šai pabaiga, pašlijusio popiežiaus autoriteto sutvir tokių primityvių visuomenės jėgų pagalbos tinimas. Bažnyčia pagaliau tapo absoliutine mo Katalikų istorikai skleidžia paskalas, kad T narchija. Susirinkimui pavyko šią dogmą priim piežiai savo veikloje visuomet vadovaujasi ti tik todėl, kad dauguma dalyvavusių buvo ita krikščionių religijos interesais. Faktai gi i in lai, aršūs šios dogmos patvirtinimo šalininkai. visai ką kitą: popiežiai griebdavosi net reliq Tačiau pačios bažnyčios viršūnės šulų tarpe bu teroro siekdami apginti savo ekonominius ai vo daug priešininkų šiuo klausimu. Pastarieji politinius interesus. Prieš savo politinius p 1 suprato, kad ši neklaidingumo dogma yra tik jie naudodavo bažnytinius prakeikimus, atsl ir ciniška uždanga, siekianti pateisinti bažnyčios mą, neretai griebdavosi šių priemonių ginda ir. daromus nusikaltimus. si nuo konkurentų savo spekuliaciniuose ■« •aluose. Labai ryškus ir įdomus pavyzdys yra 20-me bažnyčios susirinkime pasisakęs chor ;n piežiaus alūno monopolio istorija. vatų vyskupas Josifas Štrosmajeris pastebėjo, lė kad „neužteks viso Tiberio upės vandens nuplau 1461 m. Tolfe — popiežiaus valstybės re ti purvui nuo mažiausio gėdingos popiežijos is rijoje, buvo surasta daug alūno mineralinių ai torijos puslapio“. dų. Popiežiaus Pijaus II nurodymu tuojau įa buvo suorganizuota pramoninė alūno gavi I Tačiau bažnyčia greit nuslopino prieštaraujan ir pardavimo kompanija. Kasmetinės popiež čius jai, ir neklaidingumo dogma tapo vienu iš sosto pajamos pasiekdavo 100 — 140.000 d ■n pagrindinių bažnyčios teiginių. tų. Popiežiaus Pijaus II pareiškimu, šis a e, Neklaidingumo dogmos esmė yra tame, kad klodų atradimas buvd „įrodymas didžios d ni katalikybės mokymas praeityje, dabartyje ir malonės“. Taigi, krikščionys turi pjrkti tik šį ateityje yra be klaidų, nes Jos bažnyčios galva ną. Bet pigesnis turkų alūnas'pradėjo nukoi — popiežius neklaidingas „iŠ ambonos“ t. y. ruoti popiežiškąjį. Pijus II susirūpino pelno visi jo sankcijonuoti raštai (dogmos, enciklikos, žėjimu. Jis nutarė panaudoti savo stipriausią interdiktas ir t. t.), kurių turi aiežtai laikvtis metu dvasinės bažnyčios ginklą — encik tikintieji, yra šventosios dvasios įkvėpti, neklai r Pijus II nebesuspėjo, bet jo vietininkas Ju dingi. II tęsė tą veiklą toliau. 1506 m. gegužės Ii ds Bet, pirma, labai sunku atskirti, kada popie Jis išleido paskelbė encikliką. Kuri buvo ii >ri žius kalba „iŠ ambonos“, kada — ne, o antra — tinta visose katalikiškose šalyse. Ji skelbė: šis mokymas pateisina visus nusikaltimus, karus, si, kas perka, parduoda ar perveža turkų a žudymus, inkvizicijas ir t. t. kokius tik bebūtų arba svetimtikių alūną, taip pat ir tie, Iįvykdę ar įvykdys jos atstovai per visą savo užtaria juos, yra atskirti nuo bažnyčios, <ruviną plėšimų istoriją su popiežium priešaky keikti ir amžinai pasmerkti“. je. Tai gana grubiai demaskuojąs pavyzdys, Jeigu tvirtintume, kad bažnyčios istorija yra reikia neužmiršti, kad tai vyko 15 — 16 a., o ištisa prieštaravimų, melagysčių, veidmainystės dabar — argi pasikeitė popiežijos politiką ir pataikavimo kapitalui istorija, nė kiek ne rodo daug subtilesnių užsimaskavimo priemL prasilenktumėme su tiesa. ir tapo dar veiksmingesnė — o jos politinės! i. Panagrinėkime kai kuriuos faktus iŠ popieži džios ir turto troškimas niekada nebuvo B, jos istorijos, kad įsitikintume, kokia ciniška ir grobikiškas. Tai, kas sakoma apie popiežių Vit> veidmainiška yra neklaidingjjmo dogmos es ną X, galima pilnai taikyti ir kiekvienam ■ mė. taus vietininkui“: „Jeigu jis būtu ilgiau gyvfB. tai būtų pardavęs Romą, o vėliau ir patį ■ * Visa popiežijos istorija nenuginčijamai rodo, ‘M“| kad popiežių sostas visada buvo visokiausių po litinių intrygų objektas, nes laikui bėgant popie Tačiau — šventųjų relikvijų pardavinėji žius įsigijo ne tik dvasinę, bot ir politinę val prekiavimas indulgencijomis — argi tai džią. Ir netgi sakoma, kad Vatikanas nepalygi Kristaus pardavinėjimas? Kas gi, išskyrus namai didesniu laipsniu yra politinė negu religi nyčią, gali sugebėti taikyti šį mulkinimo nė organizacija. milžiniškų pelnų gavimui? O šiai apgaulei F sinti popiežija vis tik sugalvojo teorija, k' Todėl naivu būtų galvoti, kad popiežiaus rin kimai esą laisvi nuo pašalinių įtakų, popiežiai kitaip nepavadinsi kaip ciniška. Ji skelb išrenkami „šventosios dvasios“ pagalba .Taip, dar ir dabar: Kristus ir šventieji atliko daui rų darbų, kurie sudaro neišsemiamą „bažn šventoji dvasia pasirodo kartais .tokia reali, kad lobyną“. Iš jo, kaip iš savotiško „gerų d savo buvimą įrodo netgi ginkluota jėga, kaip banko“ galima išpirkti (žinoma už atitinkami kad atsitikdavo ypač viduramžiais. mokestį), bet kokius nusikaltimus. O kad Turint galvoje, kokia politinė jėga yra Vatika nas, popiežiaus rinkimas tampa kelių vyraujan bažnyčios galva yra popiežius, tai jis ir tv jos „lobyną “ ; pardavinėja nuodėmių atleidi^ čių pasaulyje valstybių kovos arena. Tą patvir tina visa istorija. Tai rodo ir popiežiaus Jono XXIII rinkimai, kuriuose buvo juntama labai Pabaiga sekančiame numeryje a „t™.* A. STRAVINSKAITE ☆
I
Gauti kelialapiai i poilsio namus „Neris“ (Vilniuje). Nuo spalio mėn. 6 d., nuo 19 d., nuo 31 d., nuo lapkričio 1-os, nuo 12 lapkričio, nuo 24 lap kričio, nuo gruodžio mėn. b d., gruodžio 18, gruodžio 29 d. Taip pat gauti sanatoriniai kelialapiai IV ketvirčiui. PROFKOMITETAS
REDAKCINE KOLEGIJA Teisės fakulteto kolektyvas reiškia gilią užuojautą Civili nės teisės ir proceso kated ros vedėjui doc. J. ŽERUO LIUI, Jo motinai mirus.
•TAPHBHHHC CTyREHTAC. laikraščių ir Redakcijos adresas: Vilnius, Universiteto 3. Telef. Nr. 7-79-17; OpraH BHJibHioccKoro foc. yHHaepcHTe («CoBer<»MS cTygenr*). Ta. «ap. r. ūmamuoc, jgt ynuBepcMTero.
IV k. bibliotekininkai n
širdžiai užjaučia kurso dr
gę Angelę KETURAKYTĘ, mylimam
tėveliui
mirus.
Užs. Nr. 5'