(
Visą 5AUU PR0t£CAR31,VlCnYKire5!
I
caRj/Biras scli oencas I
K
1
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTĖS ORDINŲ UNIVERSITETO REKTORATO,
, .svarbiausias kultūros po. tikos uždavinys — atverti kuo latesnes galimybes atsiskleisti nonių sugebėjimams, padaryti
PARTIJOS,
KOMJAUNIMO IR
ju gyvenimą dvasiškai turinin gą, įvairialypi". Iš TSKP CK politinio pranešimo TSKP XXVII suva žiavimui
— Koks materialinis tokios raitės pagrindas? — klausė kratos fakulteto aktyvistai, pa dėdami man savo problemas, r Mums sunkiai pavyksta orknizuoti net paprastą diskote ka aparatūra nuosava, tenka fžtis iš namų, mokėti iš savo [senės taksi vairuotojui... lesa, dekanas po pernai pavy ktos Gamtininkų dienos tarė: Pa, atrodo, ir mes į pavasarį [Sijom, pajudėjom iš mirties [*o..." ja proga pažadėjo įpirkti naują aparatūrą. Bet...
|~ Atsimenu, kažkada studenI’ už talkų kolūkiuose metu Įdirbtus pinigus buvo nusipirI aparatūrą, bet ji susidėvėI Paseno, be to, keitėsi kultūr klubo, komjaunimo komiteI nariai — dabar jos jau nėI—Fakulteto dekanas doc. R. Įnydas. — Ne visada galima Fi'ikėti studentu. Štai paskyI® komjaunimo komitetui ra|®tją mašinėlę ir radijo im— seniai iš jų nieko neR... Nėra patalpos, kurioje gaIa būtų organizuoti šventes. Renatas nenoriai skiria mums Istorijas... U Studentai dažnai ne itin Karbiai, ne įtjn ^sargiai ep ■ su inventoriumi: išnešdaI stalus aplaužo jų kampus, nėra, kas taiso. Po tokių farėlių iieka nešvarios šieL biriam draugovininkus, r^ibosius. Vieni žiūri tvarff^bginjo metu, antri —
Irstytas projektas rže|io 3__7 d|enomjs visose ■ ®rsi1eto katedrose buvo apsTSRS aukštojo
ir spė
paruošia ir sutvarko salę. Šie met pasisekė — Gamtininkų dienai gavom visas mūsų pra šytas patalpas. Ieškoma būdų ir kaip stiprinti materialinį šventės pagrindą. Iš centrinio kultūros klubo pini gai gaunami tik pervedimo ke liu, o norint turėti „laisvų pi nigų", be kurių neparuoši jo kios šventės, — siūloma talkų kolūkyje metu vienos dienos uždarbį skirti fakulteto švenčių fondui. Dekanas nenoriai prita ria šiam pasiūlymui. — Neturim tokios teisės. O Universiteto kultūros klu bo vedėja Rima Juknytė sako: — Čia jų reikalas. Manyčiau, kad tai visiškai įmanoma. .. XXX Sėdėjau fakultetų kultūros klubų pirmininkų posėdyje. Įdomu buvo, apie ką čia bus kalbama, ar bus liečiamos tos problemos, kurios gamtinin kams yra opios ir nelabai iš sprendžiamos. Tiesa, tebuvo še ši pirmininkai, nebuvo ir gam tos fakulteto kultūros klubo pirmininkės Skaidros Nacytės. Žinojau, kad ji ruošiasi fakul teto šventei, žinojau, kad jai reikia atsiskaityti už koliokviu mą ir porą laboratorinių. Bet. .. Apie visas tas problemas, ku rios buvo man pasakytos gam tos fakultete, kalbėta ir čia: medikai klausė patarimo, kaip išsikovoti patalpas kultūros klubui, istorikai, kuriems ant nosies buvo Melagių kermošius, prašė poros mikrofonų (apara tūra, kaip paaiškino R. Jukny tė, skolinama fakultetams iš centrinio kultūros klubo), filo logai teiravosi, kaip atsivežti aparatūrą... Garavo ant staliu ko arbata, tirpte tirpo pyrago riekelės. Stebėjausi, kodėl ne su visais rasta kalba, iš kur tas nepasitikėjimas, netikėjimas tuo, kad kalbos čia, kur sueina su savo rūpesčiais, bėdomis, su savo būsimomis šventėmis jų rengėjai — ne tuščias burnos au šinimas ir laiko gaišimas? Galutinis visų mūsų švenčių ir pasilinksminimų, šokių, dis kotekų ir kitokių vakarėlių re zultatas neįvertinamas balais, neturi jam reikšmės soc. lenk tyniavimo rezultatai, — kitaip tai jau mirusios šventės. O mums reikia gyvos šventės, reikia jas šiandien. Nina SEMIONOVA
daliojo vidurinio mokslo pert varkymo krypčių projektas. Dės tytojai pabrėžė šio dokumento svarbą bei aktualumą, pateikė pasiūlymų projektui tobulinti.
KAPSUKO
PROFSĄJUNGOS KGMTTITŲ SAVAITRAST1S
I
Nr. 21(1360)
1986 M. BIRŽELIO 17 D. ANTRADIENIS
KAINA 2 KA>.
L
J
SESIJA A SESIJA A SESIJA A SESIJA A SESIJA A SESIJA A SESIJA A SESIJA A
MIRUSIOS ŠVENTĖS Pamenu, kaip interviu metu kademikas J. Vaitkus pasakop apie savo jaunystės metus mokytasi Universitete...): apie eriausią vaistą nuo nuovargio L šokį bugi-vugi, apie studen tus vakarėlius, pasilinksmini mus, turistinius žygius, kancerk kada trumpam užsimiršdao ir lazeriai, ir puslaidininiai... Ne vien duona sotus, ne vien Įarbu gyvas. Fizikos fakultete k darbo auditorijose, laboratojose — per akis, užtenka vi ki dienai, o dažnai ir nakčiai e mažiau lieka. Ir nežinia, aip jiems pavyksta surasti šifB, išlaisvinantį tokius energijos Įliūpsnius, kurių suma įgauna Igrand šventės" FIDI pavadiniH?.. Bet ne apie fizikus kal-
VALSTYBINIO V.
LEIDŽIAMAS NUO HM METŲ BALANDŽIO 13 D.
Ar suspėsiu? ..
— Trink, kad moralinės žmogaus vertybės yra aukščiau už nacionalinį barjerą, kurį pagi lina karas, ir bus gerai. Išsisuk si kaip nors... Taip per keletą minučių „iš nagrinėjamas" pulkus romanas. Dėmesį patraukia šurmulys už kampo. Ten dvi merginos keičiasi švarkais. „Gal jis turė tų atnešti laimę?" pamanau. Bet, kur tau! Pasirodo, pa sikeitimo tikslas kur kas pragmatiškesnis — vienas iš švar kų yra su plačiomis giliomis kišenėmis. — Atmink, kairėje pusėje Graninas, Rasputlnas, o dešinė je — poetai Jevtušenka, Roždestvenskis...
„Gal jie nagrinėja kokį nors kūrinį?“ — pamanau. Kur tau! Kokie gali būti vyrams galvo je egzaminai, kai Meksikoje vyksta pasaulio futbolo čem pionatas- .. Energingai atsiveria auditori jos durys ir pasirodo mergina švytinčiu veidu. „Tikriausiai, penki", — pamanau. Mergina patvirtina mano mintis. — Išsitraukiau „Gyvenk ir atmink" ir Voznesenskį. Bilietų atgal nebededa... Netrukus kas kišenėje, kas rankinuke suranda ir išima „ne bereikalingus“ klausimus. Ma žiau liks, lengviau bus surasti reikiamus... Tyliai virsteli durys ir į au
KAS LAUKIA UŽ DURŲ? Ištuštėjo diskotekų salės. Parkuose ir skveruose palinkę jaunuoliai ir merginos nervin gai sklaido užrašus, — gal dar kas pamiršta. Juk sesija... Vaikštau ištuštėjusiais filolo gijos fakulteto koridoriais. Prie 121-osios auditorijos pastebiu susispietusių merginų būrelį. Tikriausiai laikomas rusų kal bos ar literatūros egzaminas. Prieinu arčiau: taip ir yra, neklydau, šalia krūvelės užra šų guli ir C. Aitmatovo kūrinių rinktinė. Mergina, tos knygos savininkė, savo draugėms aiški na, jog nuo informacijos per tekliaus jai „ištino smegenys", mat per paskutinę savaitę per skaičiusi daugiau nei pusę eg zaminui skirtų kūrinių. Juk mokslininkai paskaičiavo, kad net mokiniams, jeigu jie skirtų pamokų ruošai tiek laiko, kiek reikalauja mokytojai, neužtektų visos paros, o ką čia ir bekal bėti apie senąją Alma Mater su savo reikalavimais... Šalia sėdi dvi merginos ir viena kitai įnirtingai pasakoja J. Bondarevo romano „Krantas" turinį:
Kaip nėje — zaikai. Kiek vaikinų
viskas paprasta? Deši poetai, kairėje — pro
nuošaliau stovi keletas energingai diskutuoja.
.. .Suspėsiu.
NENUSIVYLĖ DRAUGAIS, STUDIJOMIS Jau geras pusmetis pralėkė nuo to laiko, kai palikęs klasę, pirma kursis peržengė auditorijos slenkstį. Iš pradžių kažkaip ned rąsu buvo, bet pamažu viskas į savo vėžes įėjo: mokslas, santy kiai su dėstytojais ir kursiokais. Bet retas, sutikęs seną draugą ir papasakojęs jam apie studijas taria. — Man pasisekė, geras mūsų kursas. O štai pirmakursiams fizikams, atrodo, iš tikrųjų pavyko. Jų kurse yra keturios, grupės. Nesi jaučia studentų tarpe jokio susis kaldymo, nedraugiškumo. Su komjaunuoliška veikla, ku riai sumaniai vadovauja pirmos
ir antros grupių komjaunimo or ganizacijų sekretoriai D. Ceburnis ir G.Nakutavičiūtė, problemų taip pat nedaug. į komjaunimo organizacijos susirinkimus fizikai gana noriai renkasi ir užuot snaudę ar svajoję jų metu, karš tai pasiginčija, padiskutuoja. Neapleistas kurse ir kultūrinis — masinis darbas. Dar rudenį fi zikai susiorganizavo ekskursiją į Verkių rūmus, apžiūrėjo ten esančią ekspoziciją, išklausė pro fesoriaus M. Jučo paskaitą apie Žalgirio mūšį. Apsilankė koncer tuose „Debiutas", „Melodija— 86". Tarpusavio suarteji nui daug pasitarnavo vakaronė, kurios me tu kiekvienas gavo iš draugų po
ditoriją nedrąsiai įeina mergi na, visą laiką stovėjusi nuoša lyje ir skaičiusi. Kažin kas jos laukia už durų? .. Gintarė GRIKŠTAITE
Audrės URVELYTES ir Valdo VILŪNO nuotr.
tris klausimus ir turėjo visiškai atvirai į juos atsakyti. Tiesa, pen kiolika kurso vaikinų rudenį išėjo į Tarybinę Armiją, Jiems buvo surengtos šaunios išleistuvės, atminimui įteiktos dovanėlės, Nenutrūko ryšys su jais ir dabar visi gavo pakvietimus į didžiąją fakulteto šventę — Fizikų dieną. Du „kareivėliai" sugebėjo į ją atvykti... „Fuksų" fizikų įnašas į FIDI tik rai nemažas: jie savanoriškai ga
mino firmines fakulteto kepurai tes, diplomus, dalyvavo progra moje. Merginos įrengė atskirą
vagoną-restoraną, kuriame kepė skanius blynus ir vaišino jais svečius.
V. KRŪMIHYTĖ
2 Tarybinis studentas
USIU PEDIATRU
medicinos fakulteto komjaunimo komitetą. Noriu sutikti penktakursį Audriūną Kučinską. Nerandu. Žinau, jog tokiu metu, kai lauke nuo va saros saulės ir šiaip, priartėjus sesijai, tampa „nežmoniškai karšta" — nelengva... Įskaitos, egzaminai... Studentai medikai baltais chalatais būriuojasi prie auditorijų — laiko įskai tas. — Gal žinote, kaip Audriū ną Kučinską galima būtų rasti? — klausiu einančių į dekanatą
FANTAZIJA Kiekvieną trečiadienį, vakare, prie Universiteto studentų prof sąjungos komiteto renkasi būre lis studentų. Tai — bendrabučių vidaus taisyklių pažeidėjai, pak viesti į buitinės komisijos posėdį. Vartydamas didžiulį šūsnį pa siaiškinimų, stebiesi: iš kur tiek fantazijos, tiek naivių ir juokingų priežasčių tose jaunose galvelė se. Atrodo, kad net O. Benderis nepralenktų šių išminčių. Štai viena studentė rašo: „Rūkiau bendrabučio virtuvėje, nes bu vau susinervinusi, ir lauke buvo šalta." Taip, XX amžiuje iš tik rųjų pakrikę daugelio nervai. Nervinasi, nes lauke šalta, nes neišlaikyta įskaita ar egzaminas, laimėjo ar pralaimėjo „Žalgiris", negauta autobuso bilietų į na mus. Nervinamas! ir rūkoma: vir tuvėse, koridoriuose, netgi du šuose. Kitų pasiaiškinimai nieko bendra su nervų sistema neturi: vieniems skaudėjo dantį, kitiems reikėjo rašyti kursinius darbus ir t.t. O viena pirmakursė istorikė pasiaiškinime parašė: „Rūkiau vir tuvėje dėl asmeninių priežasčių. „Matyt, tuoj pradėsime rūkyti ir dėl visuomeninių priežasčių. O
dviejų studentų su studijų kny gelių glėbiu rankose. — Audriūną?! Aišku.. . Palau kite — ir vienas, atidavęs šūs nį studijų knygelių draugui pa laikyti, pakviečia mane prie skelbimų lentos. — Pediatrijos specialybės penktam kursui tu rėtų būti karinis. Nauja informacija: — Nėra. Jis iš ryto išlaikė karinio įskaitą, — pažiūrėkit gal komjaunimo komitete ras tumėte. .. Čia pagaliau surandu.
EKFF kelioms merginoms visai nepasisekė: naktį į jų kambarį pradėjo baladotis vaikinai. Mer ginos išsigando, kad jie neišlaužtų durų (taip buvo parašyta pasiaiškinime) ir įleido neprašy tus svečius. O sveteliai prirūkė merginų kambarį ir išėjo... Imk tokius pasiaiškinimus ir siųsk j fantastinių ar detektyvinių apsa kymų konkursus. Panašios problemos ir su bu dėjimu: „Nebudėjau duotu (kalba netaisyta — Red.) laiku, nes nesučirškė žadintuvas", „Nebudėjau, nes nesuspėjau sugrįžti iš Kau no, o stotyje mikroautobusų ne buvo, todėl važiavau su trolei busu ir pavėlavau 45 minutes". O štai viename pasiaiškinime randi didžiulį moralą bendrabu čio tarybai, kad ji budėjimo gra fiko nesuderina su studentais ir iš anksto jų neperspėja. Užmiršote, kad gyvenate studentų bendrabutyje, o ne vaikų darželyje. Tarybos narys, afsakingas už budėjimą, neaplakstys šešiolikos aukštų ir nenuves už rankutės į budėjimo postą. .Štai kelios prekybos fakulteto pirmakursės, iškviestos į komisi
— Kodėl jūs pasirinkote pe diatriją? — pirmiausia susido miu. — Kodėl? .. Kodėl, Sauliau, mes pasirinkom pediatriją? — dabar Audriūnas klausia greta mūsų sėdinčio ir kažką rašan čio draugo. Tas pasižiūri į Audriūną, nusišypso: „Todėl, kad j gydomąją nestojom, todėl į pediatriją įstojom“. Fakulteto komjaunimo komiteto sekretorė sako: — Viskas čia paprasta, Audriūnas vaikus labai myli, todėl ir pediatro specialybę pasirin ko. Net rytais prieš paskaitas ir vakarais iki vidurnakčio kū dikėlius „čiūčiuoja" klinikinėje ligoninėje... Žinot ten, Anta kalnio gatvėje... Kalbame apie mediciną ir fi ziką, apie turizmą ir buriavimą. O paskui apie SMD. A. Kučinsko moksliniam dar bui „Kūdikių ir naujagimių echoencefalografijos tyrimo klinikinė reikšmė" buvo paskirta pirmoji vieta (mokslinis vadovas asist. V. Čobotas), Nuo trečio kurso užsiiminėja vaikų chirurgijos ir pediatrijos būrelyje, kuriam vadovauja doc. V. Vingras. Nagrinėja funkcinės diagnostikos klausimus, ult ragarso tyrimo galimybes tiek širdies, tiek kūdikių smegenų. Nuo pirmo kurso dirba širdieskraujagyslių būrelyje (vad. prof. A. Marcinkevičius). A. Kučinsko moksliniam darbui „Vaikų mitralinio vožtuvo fazi nių judesių fazinis tyrimas
jos posėdį, afvyko karingai nusi teikusios. „Kas čia tokio, kad kambaryje buvo svečių gerokai po vidurnakčio." — jos stebė josi. O kas ten buvo, taip niekas ir nesužinojo. Merginos didvyriš kai saugojo paslaptį. Tikriausia bijojo, kad svečiai nenustotų lankytis. Neprabilo jos net tada, kai sužinojo apie pašalinimą iš bendrabučio. Tik gaili ašarėlė su vilgė jų nupudruotus veidelius... Dar kelios Universiteto stu dentės pasirinko specialybę visai ne pagal pašaukimą. Joms la biau tiktų buti barmenais. Mat, švęsdamos bendrabutyje gimtadienį, jos, kaip rašo pasiaiškinime, „gėrė pačių darytą alkoho linį kokteilį „Paukščių pienas". Matyt, po Rektoriaus papeikimo tokie kulinariniai gabumai jau išgaravo. įpratome būti neklystančiais, suversti kaltę transportui (nebu vo mikroautobusų — todėl ir ne budėjau), medikams (bendrabu čiuose nėra stomatologo kabine to, todėl, skaudant dančiui, rei kia parūkyti). Negi taip jau sun ku prisipažinti klydus, parašyti tiesą. Audrius ZDANAVIČIUS
IR PASIAIŠKINIMAI ŠEIMYNINIAI SANTYKIAI —
APIE MEILES GYVENIMO PILNATVĘ S
I
meilės jausmo kultūros bruožas yra savitvarda. Savitvar da — tai protas, valia, sugebėji mas atsispirti abejotinoms pa gundoms, kurios gali sąlygoti ne •tik fizinių bei dorovinių jėgų išsekimą, bet ir estetinį abejin gumą. Nesusivaldymas — tai ke lias į pažeminimą, savo ir sveti mo orumo praradimą. O be oru mo nėra meilės. Neatsitiktinai nesusivaldymą meilėje, lytinia me gyvenime įžymieji mąstytojai varbiausias
kvalifikavo kaip dorovinio silp numo, jėgų eikvojimo ir ištvir kavimo požymį. Balzakas rašė, kad meilės įvairovės ieškojimai — bejėgiškumo požymis. Tarsi pritardamas jam, Stendalis tei gė, kad juo tvirtesnis žmogaus charakteris, juo mažiau jis linkęs į nepastovumą meilėje. Kitados F. Engelsas sakė, kad jis nepa kenčiąs bet kokio asketiško išsi gimimo, tačiau jam skaudu, kad griežtas dorovingumas gali išnyk ti, o gašlumas mėgina iškilti ant
pjedestalo. Kaip šiuolaikiškai skamba V. Lenino žodžiai, pasakyti pokalbyje su Klara Cetkin, jog nesivaldymas lytiniame gyvenime — buržuazinis: tai demo ralizacijos požymis. Proletariatas — kylanti klasė. Jam nereikia apsvaigimo, kuris jį apkurtintų arba sudirgintų. Jam nereikia nei lytinio nesivaldymo apsvaigi mo, nei alkoholinio apsvaigimo. Ir toliau: komunizmas turi nešti žmonėms ne asketizmą, o gyve nimo džiaugsmą ir žvalumą, ku-
metofiu" kstančias konferencijas studen echokardiosk opiniu balandžio tų higienos klausimais. šiemet Leningrade mėnesį vykusioje SMD konfe— Kiekvieną rudenį jos vy. rencijoje buvo paskirtas antrojo ksta.. . Pasikviečiant konservą, laipsnio diplomas. Tas pats dar torijos, dailės instituto studej. bas respubl kinėje SMD apžiū tų. Paskaitome pranešimus, Jei. roje gavo medalį... gu, kokia būsima aktorė <ar bū. — Nuo pirmo kurso pats simasis skulptorius pradeda ne. atėjau į SMD būrelį. Iškart pa sutikti su mumis, sako, jog rūsisiūliau dėstytojams į pagalbą. kymas, kava — „nervus rami, Pasakiau, jog šunis bei kates na“, „jėgas atstato", galiu operuoti ir gydyti. . . Pa užverda savaime. Ir ginčijamės, prastai pirmakursiai tam kaž smarkiai kaip nesiryžta. Dar neatslpeikė- net susipykstame. — Tik su dailės instituto ję nuo stojamųjų egzaminų įtampos — vėl įninka į teori konservatorijos studentais drau nę medžiagą, vadovėlius. Prak gaujate ir pykstatės? — Draugaujame. Ir ne tik su tika nelabai noriai užsiima. O vertėtų.. . Juk turime tokias jais. Su Latvijos, Estijos, Balta, puikias laboratorijas, tokius rusijos Studentais... Vokietijoj profesorius! Noro ir drąsos rei Demokratinės Respublikos siu] kia. Mūsų merginos truputį dentai pas mus atlieka gįmyJ praktikos prisibijo. Mokslinėje binę mokomąją praktiką, neJ — pas juos. — Audriūrias rodol veikloje nelabai aktyvios. .. Kas jau kas, o studentas medi storą nuotraukų albumą. — Gal pats fotografuoji? kas tiesiog privalo būti drąsus. — Taip, nori nenori tenka! Nebijoti skausmo, kraujo, dejonių, aimanų. Kiekvienam pa- Juk reikia savo fakulteto reni dėti privalo. Neparodydamas sa- ginius reklamuoti... vo jausmų. Santūrus, ramus tu- ' Kalbu su medicinos fakultetJ ri būti. Tegu kažin kaip tau pediatrijos specialybės penktai gaila paciento — neparodyk to. kursiu, mokslo pirmūnu, fakull Nesakysi juk mergaitei, susi teto komjaunimo prožektoriau! laužiusiai ranką, aimanuodamas viršininku, V. Kapsuko stipenl ir verkšlendamas: „O-je-jei, dininku Audriūnu Kučinsku, ! pro šalį lekiantys jo draugai kaip tau, mažyte, skauda!" — Vis dėlto, kodėl į pediat sustoja prie mūsų: — Gal rytoj gali paktai!-! riją, Audriau, stojai? tuo-ti. .. Poryt — egzaminas...I — Noriu sugebėti atrasti ligą, Netrukdau. Palinkiu s -k»■ tada, kai ji tik „gimsta". .. To moksle visiems medikams u! dėl. į Kalbamės apie studentų lais Audiriūnui taip pat. Daina LEVI KAlJ valaikį, medicinos fakultete vy.
KONFERENCIJA) KIJEVE Ne pirmą kartą SMD informati kos būrelio nariai svečiavosi Ki jeve. Šį kartą Kijevo kultūros institute mūsų laukė išbandymas — savo mokslinius darbus patei kčių griežtam mokslinės informa cijos katedros dėstytojų ir stu dentų vertinimui. Kaip konferen cijos svečiams mums buvo su teikta garbė pirmosioms supažin dinti su savo pranešimais. Laima Banytė perskaitė prane šimą „Lietuvos informatikų darbų atspindėjimas RŽ „Informatika", kuriame Kultūros instituto dėsty tojus ir studentus supažindino su pagrindinėmis mokslinio tyrimo darbo kryptimis, pateikė trumpą jų istorinę apžvalgą. Auditorija labai susidomėjo pagrindinėmis Lietuvos informati kų, bibliotekininkų ir bibliografų sprendžiamomis problemomis, pateikė klausimus apie konkrečių mokslininkų veiklą. Malonu, kad Kijevo kultūros institute gerai pa žįstami mūsų Universiteto dėsty tojai prof. L. Vladimirovas, vyr. dėst. O Voverienė ir kiti, domi masi jų moksline veikla. Audrės Gerulaitytės praneši-
riuos sukelia taip pat ir meilės gyvenimo pilnatvė. Tačiau, jo nuomone, dažnas lytinio gyveni mo perteklius neteikia gyveni mo džiaugsmo ir žvalumo, bet, priešingai, sumažina juos. Kartais žmonės galvoja, kad nesivaldymas būdingas tik kai kuriems nesubrendusio, nepakankamai išauklėto jaunimo ats tovams. Bet tai klaidinga nuo monė. Šią ydą turi ir brandaus amžiaus atstovai. Kartais žmo nės, kurie dėl savo tarnybinės padėties turėtų demonstruoti aukštą dorovingumo lygį, uoliai rodo neigiamą pavyzdį. Kaip tik apie tokius darbuotojus V. Le ninas sakė, jog jis nelaiduosiąs
mas „Bibliometrija. MokslomeH ja. Informetrija. Jų farpusavk santykiai", liečiantis infcmatikoi metodologijos klausimus, anali zuojantis RŽ „Informatikos" fe minės rubrikas. „Bibliometrija" „Mokslometrija", „Informetrija" sukėlė didelę diskusiją šiuo klae] simu, nes informatikos teorijoje] šių disciplinų apibrėžimai ir konH petencijos ribos nėra nusistovėj jusios. Tad ir Kijevo kultūrai institute šioms problemoms skiį riama daug dėmesio, todėl buvd įdomu pasikeisti nuomonėmis. | Išklausę mūsų pranešimų M viečiai tęsė konferenciją sa>: darbais. Buvo perskaityti M pranešimai. Studentų darbai giausia praktinio pobūdžio, m domi sudarius ūkiskaitinę sutarti su informacine tarnyba. Kiekvieną pranešimą lydėjo diskusijos, studentai ir dėstytojai gyvai svarstė iškeltas problemą Konferencijos pabaigoje aPta rėme Vilniaus universiteto ,,lnf<”| matikos“ būrelio ir Kijevo M tūros instituto mokslinės informH cijos katedros studentų tolesmj bendradarbiavimo perspektyvasl pasikeitimą pranešimais. J Laima BANVfl Informatikos" būrelio pirmini11! Audrė GERUL*itV 1
patikimumo ir tvirtumo k0'-01 tų moterų, kurių asmeniniai •manai persipina su polit®3'' tų vyrų, kurie laksto paskui n kokį sijoną ir leidžiasi aPralz’J mi kiekvienos jaunos moterIS J pinklėmis. J Galima paprieštarauti ū kyti, kad visos aprašytos i2) 1 mąstytojų mintys atspindi ! praeitį ir priklauso praeičiai 1 čiau šios bendražmogišk05 H rovinės vertybės nesensta J stoginis ryšys su dabartį®- J pirmiausia tai, kad mūsų 3 plečiama visos liaudies k°'a 1 sveikos gyvensenos, sveikos
(nukelta į 3 psl.)
■
3 Tarybinis studentas
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTĖS ORDINŲ VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNI VERSITETO PROFESINIO ORIENTAVIMO POKALBIŲ SU STOJANČIAISIAIS IR PROFESINIO ORIENTAVIMO KOMISIJŲ
SUDARYMO
NUOSTATAI specialiąją vidurinę arba vidu biologijos ir rusų kalbos respub logijos). rinę profesinę technikos mokyk likinių olimpiadų prizininkui (I, 5. Stojantysis, nedalyvavęs lą ir įtrauktam į sąrašą asmenų, II ir III vietos), stojančiam ati profesinio orientavimo pokalby rekomenduojamų studijuoti aukš tinkamai į matematikos, taiko je, papildomų balų ir rekomen tojoje mokykloje pagal tą pačią mosios matematikos, ekonomi dacijos negauna, tačiau jis ne arba giminingą specialybę. nės kibernetikos, ekonominės praranda teisės laikyti stojamų 4.5. Baigusiam specialiąją vi informacijos mechanizuoto apdo jų egzaminų ir dalyvauti kon rojimo organizavimo, fizikos, ra- kurse. durinę arba vidurinę profesinę 6. Papildomi balai, numatyti technikos mokyklą ir nustatytą diofizikos, chemijos, biologijos laiką atidirbusiam pagal įgytą ir rusų kalbos ir literatūros spe Nuostatų 4 paragrafo, skiriami ir tuo atveju, kai profesinio specialybę, stojant į tą pačią cialybes. arba giminingą specialybę. 4.16. Dviejų paskutinių klasių orientavimo komisija nerekomen 4.6. Jaunesniajam medicinos lietuvių ir rusų kalbų jaunųjų duoja stoti į pasirinktą specia respublikinių lybę. personalui (sanitarams, slaugėms, literatų kūrybos 7. Stojantysis, profesinio orien vaistinių fasuotojams) turinčiam apžiūrų laimėtojui (I, II ir III tavimo pokalbio metu negavęs vietos), stojančiam į lietuvių 1. Profesinio orientavimo po 2 metų ir didesnį darbo stažą, rekomendacijos į pasirinktąją kalbos ir literatūros, žurnalisti stojant j medicinos fakultetą. kalbių tikslai, — padėti stojanspecialybę arba papildomų balų, 4.7. Baigusiam specialiąją vi kos ir rusų kalbos ir literatūros nepraranda teisės laikyti stoja lėiajam pasirinkti specialybę, at specialybes. sižvelgiant į jo polinkius būsi durinę medicinos mokyklą ir po 4.17. Asmeniui, nuolat gyve mųjų egzaminų ir dalyvauti kon majai profesijai ir j visuomenės jos baigimo pagal įgytą specialy kurse. nančiam kaimo vietovėje (iš apy Poreikius; — remiantis pateik bę dirbusiam 3 ir daugiau me 8. Profesinio orientavimo ko tais dokumentais, išanalizuoti ir tų, stojant į medicinos fakulte linkės Liaudies deputatų tarybos misijos pokalbio rezultatai galio vykdomojo komiteto būtina pa , įvertinti stojančiojo nuopelnus tą. ja stojant į tą pačią specialybę. Llarbe, jo bendrą ir profesinį pa4.8. Dviejų paskutinių klasių teikti pažymą apie tėvų gyvena 9. Pagal pokalbio rezultatus Įsirengimą. matematikos, fizikos, chemijos, mąją vietą), stojančiam į medi surašomas individualaus pokalbio cinos, pedagoginę, bibliotekinin I 2. Pokalbį veda fakulteto prof- biologijos ir rusų kalbos sąjun protokolas, kurį pasirašo visi ginių olimpiadų prizininkui (I, kystės ir bibliografijos specia komisijos nariai. Komisijos pir kientavimo komisija, kuriai su lybes. teikiamos egzaminų komisijos! II ir III vietos) bei šių dalykų 4.18. Asmeniui, stojančiam į mininkas (jo pavaduotojas) pa sąjunginių ir respublikinių olim teisės. nedagoginę specialybę ir turin pildomus balus įrašo į egzaminų I Fakulteto proforientavimo ko piadų laureatui, stojančiam ati žiniaraštį ir į egzaminų lapelį. misiją sudaro: pirmininkas (de tinkamai į matematikos, taiko čiam bendrojo lavinimo viduri Jei papildomi balai vienam nės profesinės technikos mokyk mosios matematikos, ekonomi kanas, katedros vedėjas, prodestojančiajam gali būti suteikti kanas), pavaduotojas (prodeka- nės kibernetikos, ekonominės in los arba technikumo pedagogų pagal keletą 4 paragrafo punktų, bas, katedros vedėjas), nariai formacijos mechanizuoto apdoro tarybos, švietimo skyriaus, dar į egzaminų žiniaraštį ir egzaminų ■katedrų vedėjai, profesoriai, jimo organizavimo, fizikos, radio- bo kolektyvo, miesto arba rajo lapelį įrašoma šių balų suma, Docentai, fakulteto partinio biu fizikos, chemijos, biologijos bei no komjaunimo komiteto reko bet ne daugiau kaip 3 balai. ro, profbiuro, komjaunimo komi rusų kalbos ir literatūros spe mendaciją. Balai už to paties pobūdžio cialybes. teto (biuro) nariai). Vienas balas veiklą negali būti sumuojami, I Fakultetų profesinio orientavi 4.9. Moksleivių dviejų pasku 4.19. Asmeniui, gerai ir labai pvz., negali būti sumuojami ba mo komisijas įsakymu skiria ir tinių klasių lietuvių ir rusų kal gerai baigusiam klasę su sustip lai, gauti pagal 4.8 ir 4.15, 4.9 tvirtina jų darbo laiką bei gra bų rašinių sąjunginių apžiūrų rintu atskiro dalyko mokymu ir 4.16 punktus. fiką Rektorius. laimėtojui (I,II ir III vietos), sto (matematikos, fizikos, chemijos, 10. Su profesinio orientavimo I 3. Remdamasi profesinio orien jančiam į lietuvių kalbos ir lite biologijos, lietuvių, rusų, anglų, pokalbio rezultatais stojantysis tavimo pokalbio rezultatais, ko ratūros, žurnalistikos bei rusų vokiečių, prancūzų kalbos), sto supažindinamas tuoj pat po po misija rekomenduoja stojančia- kalbos ir literatūros specialybes. jančiam į atitinkamas specialy kalbio. jam vieną ar kitą specialybę ir taikomosios 4.10. Patvirtintų išradimų au bes (matematikos, 11. Stojantysis, nepatenkintas Iriima nutarimą dėl papildomų toriui; trijų ir daugiau įdiegtų matematikos, ekonominės kiber profesinio orientavimo pokalbio |»lų skyrimo. racionalizacinių pasiūlymų auto netikos, ekonominės informacijos rezultatais, per parą gaili įteikti mechanizuoto apdorojimo organi motyvuotą pareiškimą Vilniaus I 4. Remiantis profesinio orien- riui. lavimo pokalbio metu gauta in4.11. Sąjunginių liaudies ūkio zavimo, fizikos, radiotizikos, bio V. Kapsuko universiteto priėmilormacija, stojančiam papildomi pasiekimų parodos medalininkui. logijos, lietuvių kalbos ir litera ■mo komisijos pirmininkui. tūros, žurnalistikos, rusų kalbos 12. Vilniaus V. Kapsuko univer falai skiriami: Du balai I Trys balai 4.12. Paleistam į atsargą ka ir literatūros, anglų, vokiečių ir siteto profesinio orientavimo prancūzų kalbų). riui. pokalbio nuostatai Skelbiami I 4-1. Turinčiam vyriausybinių 4.13. Turinčiam 2 metų ir di 4.20. Asmeniui, baigusiam są „Tarybiniame studente" ir pri Ipdovanojimų. desnį darbo stažą pagal pasirin junginę arba respublikinę ne ėmimo komisijoje. I 4-2. Nusipelniusiam pramonės ktą arba jai artimą specialybę. akivaizdinę matematikos, progra jskos darbuotojui, turinčiam nu4.14. Nukreiptam mokytis at mavimo, fizikos, chemijos ir bio lipelniusio išradėjo arba racio- sitraukus nuo gamybos, sutin logijos mokyklą, stojančiam į jalizatoriaus garbės vardą. kamai su TSRS Ministrų Tary atitinkamas specialybes (matema Profesinio orientavimo komisi I 4.3. Apdovanotam ženklu bos 1959 m. rugsėjo 18 d. nuta tikos, taikomosios matematikos, jos dirbs liepos 1, 8, 15, 22 die įTSRS išradėjas" arba „Sąjun- rimu Nr. 1099 ir VPSCT 1969 ekonominės kibernetikos, ekono nomis nuo 14 vai., liepos 23—31 |uiio socialistinio lenktyniavimo m. rugpjūčio 22 d. nutarimu. minės informacijos mechanizuoto dienomis nuo 15 vai. 'Saulėtekio lu?alėtojas". 4.15. Dviejų paskutinių klasių apdorojimo organizavimo, fizi ai. 9, I korpusas I 44 Su pagyrimu baigusiam matematikos, fizikos, chemijos, kos, radiofizikos, chemijos, bio REKTORIUS
(atkelta iš 2 psl.) P ’lėl stiprių šeimų. Antra, ‘ šalis atsidūrė prie didžiur Permainų sprendžiant sociair ekonomines problemas Rksčio. Visa tai reikalauja ne pistyti, o sutelkti jėgas, fizinę f dorovinę sveikatą. Meilė čia r ■ suvaidinti ir pagalbininkės r menį, it būti kliūtimi. Vis ki Priklauso nuo to, kokia ji. L art^ Per paskaitą manęs par"S’-- „Myliu ištekėjusią moteL.A man daryti?". Atsakiau pz’ais iš dainos, skambančios "KeUas į prieplauką": Įas * i** Tcelio. Toks įstatyITa" re^ias tur* pasitraukti". LraC'au ar8i nebūna taip, kad r •’ Pamilsta ištekėjusią motehvaibt°teriS ~ vedusį vyrą? Liau 8 Vlsko pasitaiko. Dar Lrj bartais ne tik mėgina L a >. bet ir sugriauna myliLa?°®aus šeimą. Ar tai doroI ' Ar suteikia meilė tokias
teises? Tai platus ir sunkus klau simas. Jo negalima spręsti vien tik emocijų lygiu. Greta meilės — tokios dorovinės vertybės, kaip orumas, pareiga. Žmogus privalo neatskiriamai susieti mei lės jausmą su pareigos, orumo jausmu, su savo žmogiškosiomis priedermėmis. Sis sugretinimas gali ir turi padėti jam rasti tei singą sprendimą: kur, kaip ir kuo grįsti savo meilės gyvenimo pilnatvę, kad jis pats atitiktų deramą dorovės lygį. Manau, kad svetimos nelaimės pagrin du laimės nesukursi. Ir ką pa sakys žmonės. Juk kiekvienas iš mūsų — žmogus tarp žmonių. Gyvenimas nestovi vietoje. Jo veržli tėkmė neša daug nau jo, su tuo negalima nesiskaityti nei teorijoje, nei praktikoje. Štai vaikinai ir merginos lytiškai su bręsta dvejais trejais metais an ksčiau, negu praėjusio amžiaus pabaigoje ir šio pradžioje. Tai
sąlygoja ankstesnį susidomėji mą lytiniais klausimais, gali pa stūmėti jaunimą į nebrandžias bei nestabilias santuokas. Be to, o gal visų pirma, žmogus visą laiką tobulėja kaip asmenybė. Jo reikalavimai santuokai, ypač viltys, susijusios su santuoka, nuolat didėja ir subtilėja. Tiesa, ne visuomet paisoma harmonijos tarp to, ko jis tikisi iš santuo kos, ir to, ką jis pats duoda san tuokai. Čia tarytum šešėlyje lie ka faktas, kad vyro ir žmonos sąjunga yra kūrybinis procesas ir jį kuria du autoriai, o ne vienasi. Ir jie, kaip sakoma, turi ly gias teises ir lygias pareigas, kurdami ir saugodami meilės gy venimo pilnatvę Kai apie tai negalvojama ir tuo nesirūpinama, santuokos viltys dažnai nesutam pa su tikrove, ir santuoka suyra dėl pačių sutuoktinių kaltės. Čia reikia keisti ne šeimą, o savo pažiūrą į ją.
Šie ir daugelis kitų mūsų tik rovės faktų liudija, kad visuo menei būtina įvairinti augančiosios kartos auklėjimo formas, daugiau rūpintis šeima, teikti jai būtiną paramą. Sis darbas jau atliekamas, nors jo apimtis ir patirtis dar nedidelė, ir, su prantama, jį reikia plėtoti ir to bulinti. Kaip žinoma, nuo šių mokslo metų visose vidurinių mokyklų priešpaskutinėse klasė se pradėtas dėstyti naujas kur sas „Šeimyninių santykių etika ir psichologija". Jau kelerius metus šalyje plėtojama šeimos tarnyba, kuri aprėpia ne tik ži nių apie šeimą propagavimą, bet ir konsultacinę medicinos pa ramą šeimai. Šią paramą teikia psichohigienos ir šeimyninių san tykių kabinetai, kurie veikia ir mūsų respublikos dideliuose miestuose. Negalima nepažymėti, ir jau kelintą kartą, kad literatūros
Vilniaus Darbo Raudonosios Vė liavos ir Tautų Draugystės ordi nų valstybinio V. Kapsuko uni versiteto ................. fakulteto profesinio orientavimo komisija. Vilnius, 1986 m....... mėn....... d. Pokalbio su drg........................ pavardė, vardas, tėvo vardas egzaminų lapelio Nr. PROTOKOLAS
Komisijai buvo pateikti šie do kumentai:
1. 2. 3. 4.
Profesinio orientavimo komisijos išvada: 1. Rekomenduojama stoti į specialybę. 2. Remdamasi „Profesinio orientavimo pokalbių pravedimo Nuostatais" nutaria suteikti .......................... balų. Profesinio orientavimo komisijos pirmininkas ............................. parašas, pavardė Profesinio orientavimo komisijos nariai:
parašas, pavardė parašas, pavardė parašas, pavardė parašas, pavardė
meilės, santuokos ir šeimos te momis leidžiama mažai, šių lei dinių tiražai labai maži palygin ti su masiniais. O skaitytojų su sidomėjimas šia literatūra neatslūgsta, Būtina kontroliuoti, kaip dėstomas kursas „Šeimyninių santykių etika ir psichologija", teikti paramą šio kurso dėsty tojams. Būtų naudinga ir tikslin ga padėti tėvams pakelti jų pe dagoginę kultūrą siavo vaikų pa ruošimo savarankiškam šeimyni niam gyvenimui klausimais. Tai ne atsitiktinis dalykas, nes pil navertis asmenybės, ypač jauno žmogaus, parengimas šeimyni niam gyvenimui turi aprėpti ne tik dorovinį ir estetinį, bet ir psichohigieninj parengimą. Sis priemonių kompleksas būtinas tam, kad padėtume žmogui iš saugoti meilės gyvenimo pilnat vę. Nikolajus SOLOVJOVAS Docentas
4 Tarybinis studentas
Vienas iš internacionalinio darbo barų — išvykų, ekškursijų organizavimas, susitikimai su merginomis ir vaikinais iš kitų šalių, bendri vakarai, pa sakojimai apie savo respubliką. Dešimt mūsų (fakultetų „in ternacionalistai" su savo drau gais, vadovaujami MF studen tės Almos Monkauskaitės) lei domės į kelionę, į Maskvą. Stotyje mus svetingai sutiko Maskvos užsienio kalbų institu to studentai. Trys dienos praleistos Mask voje, tapo įspūdingomis ir ne pakartojamomis. Ostankino tele
DURYS DEŠINĖJE Keista, bet į egzaminą atėjau pirmas. Dar labiau nustebau, kai ant durų pamačiau raštelį: „Prieš įeidami, užsukite į 118
Baigėsi 4 mėnesius trukusi Universiteto darbuotojų profsą jungos tarpfakultetinė sparta kiada, skirta TSKP XXVII suva žiavimui. Paskutinės gegužės 16 d. vyko kroso varžybos. Jo se dalyvavo 8 pačių ištvermin giausių fakultetų rinktinės. 500 m. nuotolį moterims pirmoji baigė Ą. Sįniauskaitė (MF), antroji atbėgo V. Mozūraitė (IF), o trečioji — S. Liaudanskaitė (EKFF). Vyrų 2 km dis tancijoje kaip ir pernai nugalė jo A. Mickevičius (IF), aplen kęs savo komandos draugą V. Kučinską ir matematiką V. Juo dakį. Komandomis kiek nelauk tai nugalėjo istorikai (97 tšk.), antri matematikai (77 tšk.), tre ti — ChF bėgikai (74 tšk.). Susumavus visų 7 spartakia dos rungčių rezultatus paaiškė jo, kad šių metų spartakiados nugalėtoju tapo filologijos fa kultetas. Jo sąskaitoje 81 tšk. bei 2 pirmosios ir 2 prizinės vietos. Filologai šiemet kovojo su įkvėpimu, o pasiaukojimu ir ryžtu siekiant pergalės užkaria vo ne tik sirgalių, bet ir var žovų simpatijas. Nors R. Re meikos vadovaujamo „Fenikso" čempioniškas skrydis buvo ga na sensacingas (pernai FUF te užėmė 7 vietą), bet filologų pergalės negalima laikyti atsi tiktine. FilF — vienas iš spor tiškiausių mūsų Alma Mater fakultetų, puoselėjantis senas ir garbingas sportines tradicijas. Didelį dėmesį fizinei kultūrai ir sportui skiria fakulteto deka nas prof. A. Girdenis, prodekanas doc. R. Sideravičius bei profbiiuro pirmininkė G. Karpuvienė. Antrąją vietą, atsilikę vos 2 taškais, iškovojo istorikai (sporto organizatorius Z. Butkus). Žiūrint retrospektyviai, istorikai
TRYS NEPAMIRŠTAMOS DIENOS
sakojom apie savo fakultetą dėstytojus, draugus, egzamjnUs šventes... Ir išsiskyrėme geri pažįstami, palikę mažą dalelę savęs kitiems. Gražūs studentiški metai. Relionės — jų dalis. Gera, kai visur turi daug pažįstamų, drau gų, ne tik šalia savęs, kasdien, bet ir tolimiausiuose šalies, pašaulio kampeliuose. Liko adre. sai, prisiminimai, liko viltis, kad bus dar daug tokių dienų.
vizijos bokštas, Raudonoji '.aikš tė, Lenino mauzoliejus — visa tai nepamirštama, žavu, ypač tiems iš mūsų, kurie čia buvo me pirmą kartą. Vaizdai knygo se, atvirukuose, pasakojimai, iš girsti iš kitų tąkart pasirodė tik nuotrupa to, ką išvydome čia. Pirmąją kelionės dieną buvo me pakviesti apsilankyti insti tuto komjaunimo komitete. Čia susitarėme dėl pasikeitimo dele gacijomis, čia mus pakvietė į studentišką meno saviveiklos
vakaronę. Nepamirštamos valandos pra leistos bendrabutyje drauge su studentais iš Indijos bei Togo. Čia ir kvapni indiška arbata, ir muzika, tartum sėdint indų kinofilme ir pasakojimai apie sa vas, mylimas šalis, žmones, miestus, papročius. Daug kas mus domino, apie tai klausi nėjome naujų draugų ir nekant raudami laukėm, ką jie atsakys. Nuostabu, kad yra tokia kalba, kuria galim kalbėtis visi, gera,
kad kiekvieno veide švytėjo nuoširdumas. Stengėmės kasdien kuo dau giau pavažinėti, pasmalsauti, pamatyti. Nors vakarais kojos linko iš nuovargio, galva buvo prikimšta naujų įspūdžių, drau gų būry nuotaika kaipmat pa gerėdavo. Daugiausia, matyt, sužinojom vieni apie kitus tik grįžtant namo, kai vakarojome iki nak ties, kol neišdainavom visų lie tuviškų dainų, kol dar neišpa-
auditoriją". Šiuo skaičiumi pa žymėtos durys pasirodė esan čios čia pat, dešinėje. Na, ma nau, sveikatos patikrinimas prieš egzaminą. Todėl garsiai pasibeldžiu ir jausdamasis visai sveikas, drąsiai praveriu duris. Maloni, akiniuota moteris, sėdė jusi prie stalo, atsistoja ir man dagiai paklausia mano pavar dės. — Butkėnas, Arūhas, — atsa kau. Tada ji dar mandagiau papra šo nusivilkti švarką, marški nius, nusirišti kaklaraištį. Neskubėdamas nusirengiu. Juk sveikas aš, sveikas. Tačiau mano didžiausiam nustebimui ji pradeda tikrinti ne mane, o mano drabužius. Iš visų švarko kišenių ima traukti „špargal
kas", kurių gamybai paaukojau visą naktį. Sudorojusi švarką, stveriasi marškinių. Tada aš ir neišlaikiau. — Ką jūs darote? — sušun ku. Ir dar kažką noriu pridurti, tačiau ji toliau tvarko mano drabužėlius ir, imdama kaklarai štį, bamba: - I galvą visa tai reikėjo sudėti, j galvą! Nors niekas nebūtų radęs. Kita pusė kaklaraiščio pasi rodo prirašinėta įvairiausių tai syklių ir apibrėžimų. — Cha, cha, cha! — už nu garos pasigirsta vyriškas juokas. Tik dabar pastebiu, jog vienas auditorijoje yra dar „gydytojas". Vyrukas prieina prie manęs ir sako: — O dabar, berneli, maukis
savo kelnytes. Širdis pradeda pasiutusiai barškėti, rankos — drebėti: pa skutinį duonos kąsnį atima. Vyrukas greitai atlieka savo darbą, ir šalia jo išauga solidi krūva prirašytų popieriaus skiaučių. O tarp jų stoviu aš. Plikas... Moterėlė vikriai surenka nuo grindų mano „žinias" ir įteikia man, liepusi eiti laikyti egza mino, iškiša galvą pro duris: — Kas sekantis? Tarp durų pasirodo mano ko lega Saulius ir linksmai sušun ka: — Aš! Tik tada, kai pamato, kokį aš laikau turtą, sutrinka. O aš ly dimas nustebusių studentų žvil gsnių einu laikyti egzamino.
Profesorius kilsteli akis nuo stalo ir geraširdiškai pasako: — Gaila, draugas Butkėnai, bet egzamino ateik laikyti po savaitės... Laikrodžio skambutis nutrau. kia sapną. Pabundu. Oho, jau greitai dešimta. I egzaminą vėluojul Puolu rengtis, bet . sustoju. Nejaugi tai sapnas buvo! Iš švarko kišenių ištraukiu saują suglamžytų popierėlių. — Tegu juos bala, — nu. sviedžiu j kampą. Ir tarsi iš girstu malonų žilstelėjusio pro fesoriaus balsą: — Jūsų žinios draugas But kėnai, įvertintos penketu. Saulius RAMOŠKA Žurnalistikos spėt
turėjo realias galimybes laimėti spartakiadą, bet apmaudžias ne sėkmės šaškių ir plaukimo varžybose (kur istorikai pernai buvo pirmi) palaidojo „auksines" IF viltis. Trečioje vietoje, surinkę 78 tšk., liko matematikai (sporto organizatorius V. Akromas). MaF šiemet užleido turėtas po zicijas tokiose rungtyse kaip šachmatai, krepšinis ir šaudymas. Pernykščiai čempionai medikai šiemet kovojo „be nuotai-
organizacinių klaidų šiemet bu vo apstu. Štai istorikai ir fizi kai nesugebėjo surinkti pilnos komandos šaškių, o matematikai ir tie patys fizikai — šaudymo varžyboms. Tai kainavo minė tiems fakultetams spartakiados čempionų vardus. Blogiausia yra tai, kad šios klaidos kartoja mos. Atsainus fizikų požiūris į pernykštes šaudymo varžybas (XI vieta) išbraukė juos iš pri zininkų tarpo. Atrodo, kad šie met jie turėjo padaryti reikia mas išvadas ir pasitempti. O re-
organizuoja kone visos LTSR aukštosios mokyklos, tai WU darbuotojų spartakiada yra sa votiškas unikumas. Be jos šiuo metu neįsivaizduojame Univerteto dėstytojų sportinio gyveni mo, tai ne tik mūsų pasididžia vimas, bet ir brangi tradicija. Lyginant su ankstesniais metais, šio renginio organizaciniuose baruose matyti teigiami poslin kiai. Nusistovėjo spartakiados programa, varžybos vyksta pagal iš anksto paskelbtą grafiką, pa ruošti bendri tiek spartakiados, tiek ir atskirų sporto šakų var žybų nuostatai pagerėjo teisėjavi mo kokybė. Pajėgiausieji sporti ninkai įvykdė atskyrių normaty vus ir šiemet gaus atskyrių kny gutes. Spartakiados varžybos nušviečiamos „Tarybinio studento" puslapiuose. Antra verdaug. tus, problemų tebėra Trūksta diplomų, prizų, Būtų galima išplėsti spartakiados programą, pavyzdžiui, grąžinti tinklinio varžybas ar įvesti „ma žojo" futbolo turnyrą, bet iškart kyla klausimas: kas organizuos? Pagrindinis rezervas čia yra didesnė fizinio auklėjimo katedros pagalba, Nenormaliu laikytinas ir tas faktas, kad Uni versiteto darbuotojų profsąjun goje sportiniam organizaciniam darbui vadovauja ne fizinės kul tūros ir sporto specialistas.
GALĖJO NEBŪTI
SPARTAKIADA FINIŠAVO kos" ir, surinkę 76 tšk., liko ketvirti. Penkti fizikai (65 tšk.), šešti chemikai, septinti gamti ninkai (po 62 tšk.). Kiti fakul tetai žymiai atsiliko. Silpnai šiemet pasirodė prekybininkai, dalyvavę tiktai šaudymo varžy bose. Geresnio pasirodymo ti kėjomės ir iš EKFF, administra cijos bei ūkio padalinių kolek tyvų. „ERRARE HUMANUM ĖST, SĖD..." (KLYSTI ŽMOGIŠKA, BET...)
Pastaruoju metu aštri sportinė konkurencija vyksta tarp 5 fakultetų (FilF, IF, MaF, MF ir FF), kurie yra pastebimai pajė gesni už likusius. Susiklosčius tokiai situacijai, lemiamą vaidmenį, kovojiant dėl nugalėtojų laurų, vaidina organizuotumas: laimi fakultetas, padaręs mažiausiai klaidų, Nepaisant to, kad sportiniam organizaciniam darbui minėtuose fakultetuose vadovauja prityrę aktyvistai,
zultatas — vėl nepilnos sudėties šaulių komanda ir XII vieta. Sporto organizatoriui yra labai svarbu gerai pažinti fakulteto darbuotojus, „atskleisti" sporti nius talentus. Deja, kai kurie fakultetai rinktines sudaro sku botai ir formaliai, tuo tarpu pa jėgiausieji lieka „už borto". Štai WU ilgus metus elektriku dirba pajėgus pirmaatskyrininkas J. Grigūnas, o administra cijos ir ūkio padalinių kolek tyvas (beje, šiemet nesurinkęs šaškių komandos) tarsi jo ir ne pažįsta. EKFF šachmatininkai (užėmę šių metų šachmatų tur nyre paskutiniąją vietą) kažko dėl paniekino pirmaatskyrininko A. Jalinsko paslaugas ir t.t. Taigi, paantraštėje pateiktą posakį norisi užbaigti „...sėd non licet in errore perservar" (bet neleista klaidoje pasilikti).
SPARTAKIADOS IR PROBLEMOS Jeigu
studentų
DŽIAUGSMAI
spartakiadas
PADĖKOS WU darbuotojų profsąjungos komiteto vardu norisi nuošir džiai padėkoti mūsų talkinin kams — fizinio auklėjimo kated ros dėstytojams L. Majorovui (šaudymas), R. Kaminskui (krep šinis), A. Blaškiui (plaukimas), o taip pat katedros vedėjui doc. V. Bimbai už paramą, organi zuojant spartakiados varžybas.
Spartakiados vyr. teisėjas WU darbuotojų profsąjun. gos komiteto narys. V. LAPINSKAS
Lolita JUREVIČIŪTĖ ChF studente
studentas,
tarnaujantis Tarybinėje Armijoje
■ II
Skaudu, kai žūsta žmogus, jaunas, energingas, galėjęs tiek daug nuveikti. Dar skaudžiau, kai ta mirtis — visiškai bepiasmė, kai žinai, kad jos galėjo| nebūti. Tereikėjo tik sulaikyti ištiestą taurelės link ranką Deja... Neblaivus sėdęs ii vairo autoavarijoje žuvo PF tre-l čio kurso studentas Darius Perkauskas, XXX Apsisvaiginęs alkoholiu t: vairo sėdo ir GF antrakursis Vytautas Rutkauskas. Kelionė finalas — pašalinimas iš Uni-I versiteto už elgesį, nesuderinimą su tarybinio studento 'urdu. XXX
Išgerti šimtgramiai greičiai varinėjo kraują parengia®0)' skyriaus klausytojo G. Barče' čiaus gyslose, versdami vaikins patriukšmauti (švelniai tariant) bendrabutyje. Pasekmės — logiškos V. Rutkausko patirto sioms.
ATITAISYMAS „Prologe Nr. 23" išspausi eilėraščių „Smaikšfuolė kregž ė sminga debesin. ir „Tai ko»® žvelgia j jausmingą sielą---1 autorius VITOLDAS MASALSKIS
Ūkio padalinių darbuotojai nuoširdžiai užjaučia admia®1' racijos ir ūkio reikalų prorek toriaus pavaduotoją Algi®311 tą BAClULĮ dėl tėvo mirti*
užjaučia®' Nuoširdžiai u., — docentą Vytautą SKOMINmirus motinai. ekonomiJ05 Politinės katedros kolektyvas
Redakcijos adresas: 232734, Vilnios, Universiteto 3. Užs. Nr. 1529. Spausdino LKP CK leidyklos spaustuvė, Vilnius, Tiesos g. 1. L V 06802. Skilioji spaude, spaudos laakM. Tiražas 4500. „Tarybinis studentas". Telefonai — 611179, penktadieniais spaustuvėje — 61-27-30. «CqutckmR cryAeHrn — oprau nopTKOMa, poKropara, KOMurera KOMcoMona, npotpKOMa oppeHoa Tpyposoro Kpacuoro iksmchm m Apt>*6h HapbAoa BanbMioccKoro yNMaepcNrara mm. B. Kancyicaca. Ha mrroicKOM ssmko. PeąaKTop A. JlHmarrac.
Redaktorė A MPSTAS