(
Visą 5AUU PR0t£CAR31,VlCnYKire5!
I
caRj/Biras scli oencas I
K
1
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTĖS ORDINŲ UNIVERSITETO REKTORATO,
, .svarbiausias kultūros po. tikos uždavinys — atverti kuo latesnes galimybes atsiskleisti nonių sugebėjimams, padaryti
PARTIJOS,
KOMJAUNIMO IR
ju gyvenimą dvasiškai turinin gą, įvairialypi". Iš TSKP CK politinio pranešimo TSKP XXVII suva žiavimui
— Koks materialinis tokios raitės pagrindas? — klausė kratos fakulteto aktyvistai, pa dėdami man savo problemas, r Mums sunkiai pavyksta orknizuoti net paprastą diskote ka aparatūra nuosava, tenka fžtis iš namų, mokėti iš savo [senės taksi vairuotojui... lesa, dekanas po pernai pavy ktos Gamtininkų dienos tarė: Pa, atrodo, ir mes į pavasarį [Sijom, pajudėjom iš mirties [*o..." ja proga pažadėjo įpirkti naują aparatūrą. Bet...
|~ Atsimenu, kažkada studenI’ už talkų kolūkiuose metu Įdirbtus pinigus buvo nusipirI aparatūrą, bet ji susidėvėI Paseno, be to, keitėsi kultūr klubo, komjaunimo komiteI nariai — dabar jos jau nėI—Fakulteto dekanas doc. R. Įnydas. — Ne visada galima Fi'ikėti studentu. Štai paskyI® komjaunimo komitetui ra|®tją mašinėlę ir radijo im— seniai iš jų nieko neR... Nėra patalpos, kurioje gaIa būtų organizuoti šventes. Renatas nenoriai skiria mums Istorijas... U Studentai dažnai ne itin Karbiai, ne įtjn ^sargiai ep ■ su inventoriumi: išnešdaI stalus aplaužo jų kampus, nėra, kas taiso. Po tokių farėlių iieka nešvarios šieL biriam draugovininkus, r^ibosius. Vieni žiūri tvarff^bginjo metu, antri —
Irstytas projektas rže|io 3__7 d|enomjs visose ■ ®rsi1eto katedrose buvo apsTSRS aukštojo
ir spė
paruošia ir sutvarko salę. Šie met pasisekė — Gamtininkų dienai gavom visas mūsų pra šytas patalpas. Ieškoma būdų ir kaip stiprinti materialinį šventės pagrindą. Iš centrinio kultūros klubo pini gai gaunami tik pervedimo ke liu, o norint turėti „laisvų pi nigų", be kurių neparuoši jo kios šventės, — siūloma talkų kolūkyje metu vienos dienos uždarbį skirti fakulteto švenčių fondui. Dekanas nenoriai prita ria šiam pasiūlymui. — Neturim tokios teisės. O Universiteto kultūros klu bo vedėja Rima Juknytė sako: — Čia jų reikalas. Manyčiau, kad tai visiškai įmanoma. .. XXX Sėdėjau fakultetų kultūros klubų pirmininkų posėdyje. Įdomu buvo, apie ką čia bus kalbama, ar bus liečiamos tos problemos, kurios gamtinin kams yra opios ir nelabai iš sprendžiamos. Tiesa, tebuvo še ši pirmininkai, nebuvo ir gam tos fakulteto kultūros klubo pirmininkės Skaidros Nacytės. Žinojau, kad ji ruošiasi fakul teto šventei, žinojau, kad jai reikia atsiskaityti už koliokviu mą ir porą laboratorinių. Bet. .. Apie visas tas problemas, ku rios buvo man pasakytos gam tos fakultete, kalbėta ir čia: medikai klausė patarimo, kaip išsikovoti patalpas kultūros klubui, istorikai, kuriems ant nosies buvo Melagių kermošius, prašė poros mikrofonų (apara tūra, kaip paaiškino R. Jukny tė, skolinama fakultetams iš centrinio kultūros klubo), filo logai teiravosi, kaip atsivežti aparatūrą... Garavo ant staliu ko arbata, tirpte tirpo pyrago riekelės. Stebėjausi, kodėl ne su visais rasta kalba, iš kur tas nepasitikėjimas, netikėjimas tuo, kad kalbos čia, kur sueina su savo rūpesčiais, bėdomis, su savo būsimomis šventėmis jų rengėjai — ne tuščias burnos au šinimas ir laiko gaišimas? Galutinis visų mūsų švenčių ir pasilinksminimų, šokių, dis kotekų ir kitokių vakarėlių re zultatas neįvertinamas balais, neturi jam reikšmės soc. lenk tyniavimo rezultatai, — kitaip tai jau mirusios šventės. O mums reikia gyvos šventės, reikia jas šiandien. Nina SEMIONOVA
daliojo vidurinio mokslo pert varkymo krypčių projektas. Dės tytojai pabrėžė šio dokumento svarbą bei aktualumą, pateikė pasiūlymų projektui tobulinti.
KAPSUKO
PROFSĄJUNGOS KGMTTITŲ SAVAITRAST1S
I
Nr. 21(1360)
1986 M. BIRŽELIO 17 D. ANTRADIENIS
KAINA 2 KA>.
L
J
SESIJA A SESIJA A SESIJA A SESIJA A SESIJA A SESIJA A SESIJA A SESIJA A
MIRUSIOS ŠVENTĖS Pamenu, kaip interviu metu kademikas J. Vaitkus pasakop apie savo jaunystės metus mokytasi Universitete...): apie eriausią vaistą nuo nuovargio L šokį bugi-vugi, apie studen tus vakarėlius, pasilinksmini mus, turistinius žygius, kancerk kada trumpam užsimiršdao ir lazeriai, ir puslaidininiai... Ne vien duona sotus, ne vien Įarbu gyvas. Fizikos fakultete k darbo auditorijose, laboratojose — per akis, užtenka vi ki dienai, o dažnai ir nakčiai e mažiau lieka. Ir nežinia, aip jiems pavyksta surasti šifB, išlaisvinantį tokius energijos Įliūpsnius, kurių suma įgauna Igrand šventės" FIDI pavadiniH?.. Bet ne apie fizikus kal-
VALSTYBINIO V.
LEIDŽIAMAS NUO HM METŲ BALANDŽIO 13 D.
Ar suspėsiu? ..
— Trink, kad moralinės žmogaus vertybės yra aukščiau už nacionalinį barjerą, kurį pagi lina karas, ir bus gerai. Išsisuk si kaip nors... Taip per keletą minučių „iš nagrinėjamas" pulkus romanas. Dėmesį patraukia šurmulys už kampo. Ten dvi merginos keičiasi švarkais. „Gal jis turė tų atnešti laimę?" pamanau. Bet, kur tau! Pasirodo, pa sikeitimo tikslas kur kas pragmatiškesnis — vienas iš švar kų yra su plačiomis giliomis kišenėmis. — Atmink, kairėje pusėje Graninas, Rasputlnas, o dešinė je — poetai Jevtušenka, Roždestvenskis...
„Gal jie nagrinėja kokį nors kūrinį?“ — pamanau. Kur tau! Kokie gali būti vyrams galvo je egzaminai, kai Meksikoje vyksta pasaulio futbolo čem pionatas- .. Energingai atsiveria auditori jos durys ir pasirodo mergina švytinčiu veidu. „Tikriausiai, penki", — pamanau. Mergina patvirtina mano mintis. — Išsitraukiau „Gyvenk ir atmink" ir Voznesenskį. Bilietų atgal nebededa... Netrukus kas kišenėje, kas rankinuke suranda ir išima „ne bereikalingus“ klausimus. Ma žiau liks, lengviau bus surasti reikiamus... Tyliai virsteli durys ir į au
KAS LAUKIA UŽ DURŲ? Ištuštėjo diskotekų salės. Parkuose ir skveruose palinkę jaunuoliai ir merginos nervin gai sklaido užrašus, — gal dar kas pamiršta. Juk sesija... Vaikštau ištuštėjusiais filolo gijos fakulteto koridoriais. Prie 121-osios auditorijos pastebiu susispietusių merginų būrelį. Tikriausiai laikomas rusų kal bos ar literatūros egzaminas. Prieinu arčiau: taip ir yra, neklydau, šalia krūvelės užra šų guli ir C. Aitmatovo kūrinių rinktinė. Mergina, tos knygos savininkė, savo draugėms aiški na, jog nuo informacijos per tekliaus jai „ištino smegenys", mat per paskutinę savaitę per skaičiusi daugiau nei pusę eg zaminui skirtų kūrinių. Juk mokslininkai paskaičiavo, kad net mokiniams, jeigu jie skirtų pamokų ruošai tiek laiko, kiek reikalauja mokytojai, neužtektų visos paros, o ką čia ir bekal bėti apie senąją Alma Mater su savo reikalavimais... Šalia sėdi dvi merginos ir viena kitai įnirtingai pasakoja J. Bondarevo romano „Krantas" turinį:
Kaip nėje — zaikai. Kiek vaikinų
viskas paprasta? Deši poetai, kairėje — pro
nuošaliau stovi keletas energingai diskutuoja.
.. .Suspėsiu.
NENUSIVYLĖ DRAUGAIS, STUDIJOMIS Jau geras pusmetis pralėkė nuo to laiko, kai palikęs klasę, pirma kursis peržengė auditorijos slenkstį. Iš pradžių kažkaip ned rąsu buvo, bet pamažu viskas į savo vėžes įėjo: mokslas, santy kiai su dėstytojais ir kursiokais. Bet retas, sutikęs seną draugą ir papasakojęs jam apie studijas taria. — Man pasisekė, geras mūsų kursas. O štai pirmakursiams fizikams, atrodo, iš tikrųjų pavyko. Jų kurse yra keturios, grupės. Nesi jaučia studentų tarpe jokio susis kaldymo, nedraugiškumo. Su komjaunuoliška veikla, ku riai sumaniai vadovauja pirmos
ir antros grupių komjaunimo or ganizacijų sekretoriai D. Ceburnis ir G.Nakutavičiūtė, problemų taip pat nedaug. į komjaunimo organizacijos susirinkimus fizikai gana noriai renkasi ir užuot snaudę ar svajoję jų metu, karš tai pasiginčija, padiskutuoja. Neapleistas kurse ir kultūrinis — masinis darbas. Dar rudenį fi zikai susiorganizavo ekskursiją į Verkių rūmus, apžiūrėjo ten esančią ekspoziciją, išklausė pro fesoriaus M. Jučo paskaitą apie Žalgirio mūšį. Apsilankė koncer tuose „Debiutas", „Melodija— 86". Tarpusavio suarteji nui daug pasitarnavo vakaronė, kurios me tu kiekvienas gavo iš draugų po
ditoriją nedrąsiai įeina mergi na, visą laiką stovėjusi nuoša lyje ir skaičiusi. Kažin kas jos laukia už durų? .. Gintarė GRIKŠTAITE
Audrės URVELYTES ir Valdo VILŪNO nuotr.
tris klausimus ir turėjo visiškai atvirai į juos atsakyti. Tiesa, pen kiolika kurso vaikinų rudenį išėjo į Tarybinę Armiją, Jiems buvo surengtos šaunios išleistuvės, atminimui įteiktos dovanėlės, Nenutrūko ryšys su jais ir dabar visi gavo pakvietimus į didžiąją fakulteto šventę — Fizikų dieną. Du „kareivėliai" sugebėjo į ją atvykti... „Fuksų" fizikų įnašas į FIDI tik rai nemažas: jie savanoriškai ga
mino firmines fakulteto kepurai tes, diplomus, dalyvavo progra moje. Merginos įrengė atskirą
vagoną-restoraną, kuriame kepė skanius blynus ir vaišino jais svečius.
V. KRŪMIHYTĖ