(4 PIRMOJO REDAKTORIAUS ŽODIS Su nekantrumu kiekvie ną kartą paimi į rankas skaityti „Tarybinio stu dento“ naują numerį. Tuo jau skleidi puslapius ir žiūri, kas naujo, kuriuos ir problemas klausimus nagrinėja, kas vyksta fakultetuose, studentų bendrabučiuose, kaip dirba kom jaunimo organizacija ir daug kitų klausimų, kurie atspindi visą Universiteto gyvenimą, Jo darbo svar biausius uždavinius. Iš laik raščio puslapio dažnai šyp sosi studentų veidai, pasa kodami apie nuveiktus dar bus mokslo būreliuose, la-
H iiH iiiiiiH iiH iiM iiu iu iiu iiiiiiiiiiiiiin i iiiiu iiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiH iiiiiiiiiiiin iiiin r
KAD NEBŪTŲ NEĮVYKDYTŲ PLANŲ Iš principo nemėgstu jubi liejų. Jie įneša į darbą nerei kalingo paradiškumo. Prade dama ieškoti pelnytų ir ne pelnytų nuopelnų. Tačiau, antra vertus, jubiliejai ir naudingi, juk kartu jie taip pat primena, kaip greitai, nesugrąžinamai bėga laikas, ______ priverčia susimąstyti, ar per prabėgusias dienas padarei viską, ką planavai, ką galvdjai ir, pagaliau, ką galėjai padaryti. Todėl norėčiau perspėti plunksnos draugus iš „Tarybinio studento“ redakcijos, kad ir jie į pagyrimus, kurie bus pareikšti šio jubiliejaus proga, pažiūrėtų kaip į duo tus avansu. Atleiskite, kad atskleisiu vieną redakcijos „paslaptį“. Jei pavartysime redakcijos darbo planus, oi, kiek daug dar ten rasime punktų, pažymėtų tik vienu žodeliu „neįvykdyta“. Kai man teko dirbti „Tarybinio studento“ redakcijoje, visam tam, kas nepadaryta, patei sinti, mes turėjome, mūsų nuomone, „svarų“ argumen tą: kur čia dviejuose pusla piuose apie viską ir parašy si, ot, kad laikraštis išeitų keturių puslapių, tada tai redakcija pasireikštų. Dabar, kai „Tarybinis studentas“ iš eina keturių puslapių, su mū siškiu „argumentu“, jei ne nori apsijuokti, verčiau nė nesirodyk! Tad, tarp mūsų kalbant, geriausia yra dirbti taip, kad netektų jokių „pa teisinamų“ argumentų ieškoti. Pr. MIKUCKAS
boratorljose, gamybinėje praktikoje, vasaros darbo stovyklose. Kiekvieną kar tą mielai skaitai „Tarybinį studentą“, stengdamasis ne praleisti nė vienos eilutės, skaitai nuo pradžios iki pabaigos. Įvykęs LKP XIII suva žiavimas nurodė daugelį uždavinių, kurie reikalauja žymiai pagerinti visą mokymo-auklėjamojo darbo procesą Universitete. Čia „Tarybinio studento“ laik raštis turi suvaidinti svar bų vaidmenį, jo kolektyvo laukia dideli darbai. Man teko dirbti „Tarybi nio studento“ redakcijos kolektyve, kai jis žengė tik savo pirmuosius žings nius. Nuo to laiko kolek tyvas nepaprastai išaugo ir turi daug kvalifikuotų dar buotojų, platų koresponden tų tinklą fakultetuose ir akademinėse grupėse. Redakcijos kolektyvas, remdamasis savo aktyvu, be abejo sugebės pakelti savo darbą iki naujų už-
davinlų lygio, padės Uni versiteto partinei organiza cijai ir rektoratui spręsti Iškeltus atsakingus uždavi nius, ruošiant komunizmo statytojų kadrus. Leiskite palinkėti Ištver mės Ir atkaklumo jūsų dar be, daugiau išradingumo, operatyvumo ir kovingumo! E. BOREIKAITE
VISŲ SALIŲ PROLETARAI, VlENYKITfS )
ANSAMBLIECIAI— I MASKVĄ Į Tarybinės šalies širdį — Maskvą išvyks mūsų ansamb liečiai. Po gastrolių Vengri joje jie suspėjo pabuvoti Kau ne, parepetuoti. Dabar mūsų ansambliečių laukia itin dide lis darbas — koncertai šalies sostinės darbo žmonėms ir pa naujai sirengimas koncertui pastatytuose Kremliaus SuvaAžlavlmų rūmuose. Nusipelnęs VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORATO »Universiteto ansamblis — viePARTINIO KOMITETO, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETO ORGANAS (tnlntelis iš Lietuvos dalyvaus //tarybinių tautų ataskaitiniame meistrų koncerte TSKP Kaina 2 kap. «meno 1961 m. spalio 7 d. Eina nuo 1950 metų >$XX1I partijos suvažiavimui.
Į vaini ką-brandžias varpas|
] GARBINGAS JUBILIEJUS
7 Lvovo Ivano Franko vardo /universitetui sukako 300 me>>tų. Jubiliatą pasveikinti į Lvolabai plačiai, tačiau daugiau mes, trys vyrukai, pasisiūlėme&vą išvyko mūsų Universiteto TUDENTAI karštai prl- dar neprigesusią to istorinio isl ėmė kalbėtojų žodžius, suvažiavimo nuotaiką ir• pe'r- sia kalbėjo apie tai, ko jie pažįstamiems kolūkiečiams pa-ndelegacija: Prorektorius proir norėtų iš studentų, būsimų talkininkauti. Žmonės, aišku, Vfesorius S. Jankauskas Sale dažnai nulįsdavo davė visam laikui. plojimų banga, stumiama jau Jau ir vakar mes žinojome, specialistų. Atmintin ypač mielai sutiko. „Jei ne jūs, ■—^komjaunimo komiteto narys atsisveikinant šeiminln->>D. Mickevičius. Mūsų deleganų širdžių plakimo, lydima kad suvažiavimas vyksta ne įstrigo „Šiaulių“ rajono „Pik sakė kės, — dar savaitę būtume«tal Lvove svečiuosis visą sadžiaugsmingų šūksmų, kartais paprastai pakiliai, kad dele tulžių“ kolūkio pirmininko P. krutėję“. Bet ne tai svarblau-SSvaitę. „T. S.“ inf. šypsenos, nes ir mūsų sve gatai labai vieningai, susitel Rakščio žodžiai: „Jūs pinate šia. Aš noriu prisiminti tą va-^ čiai — LKP XIII suvažiavimo kę svarsto istorinės Progra didelį kultūros, mokslo vai- karą, kada susėdome aplink ’< šeimyna, delegatai — kalbėjo labai mos projektą. Šiandien mes iš niką. Todėl va'rpos turi būti stalą su visa jų labai jauKambaryje buvo jaunatviškai, sąmojingai ir girdome žymiai daugiau: brandžios, kūrybingos“. ku, radijas trenkė kalmlškas matai, ant kurių vėliau ir pats augi, ir kitus keli. įdomiai. svarstymas, kaip niekada anks Aš vėl prisiminiau vasarą. polkas ir valsus. f TSKP Programos projekte — Linksma pas jus, — pra Mūsų pamainos darbo lai Aš žiūrėjau Į jų veidus, čiau, buvo dalykiškas ir konk numatomos aukštumos, kurias tarė kažkuris mano draugas, klausiausi jų kalbų ir mane; retus, daugiau delegatų negu kas slinko į pabaigą. Įvykdė Įpusėjus vakarienei. turėsime įveikti per du dešimt kaip ir kiekvieną šio susiti ankstesniuose suvažiavimuose me visas užduotis daug grei Tada šeimininkas, neaukš- mečius. Šiandien jau mes pra jų šturmą. Apit tai kimo dalyvĮ, labai jaudino Šįkart dalyvavo iš kolūkinio čiau negu reikėjo. Orai pasi tas, bet plačių pečių vyras, dedame kalbėjęs mūsų svečias, rašy išpavadino mus vairdais ir šilti žodžiai, sakomi jaunimui, kaimo, darbininkijos. Apie darė drėgni, užsitęsė šienatojas J. Baltušis, kėlė ypač Ant tiesė ant stalo rankas, studentams. Jie atnešė mums tai mums svečiai papasakojo piūtė. Ir štai vieną vakarą baltos staltiesės jos atrodė dar rimtus reikalavimus jaunimui. Moralinis komunistinio žmodidesnės. — Tas pačias rankas turė gas kodeksas — pagrindinls dokumentas, kurį turi žinoti dls, neapkenčianti nacionalinio uždarumo, ( jau ir prieš dvidešimt metų. kiekvienas. Ir jį perkelti sau A. SPRINDIS Dirbau daugiau, negu jos pa stiprinanti mūsų tautų draugystę ir grlau- ( širdin reikia jau nuo šianApybraiža nanti nacionalinius prietarus. Čia trinasi ( jėgė, bet taip nieko ir nema dlen. čiau. .. — jis ilgai ilgai protinio ir fizinio darbo ribos, jaunimas ap/ R ČIA seniai studentai suorganizavo Daug vertingo tą vakarą pirmas komunistines stovyklas. O da valdo svarbias fizinio darbo specialybes, jis mums pasakoja apie savo gy išgirdome iš mūsų mėgiamo venimo vingius; jo akys spin bar, žiūrėk, lyg iš kibirkšties liepsna, — ir mūrininkas. Ir dailidė, Ir tinkuotojas. rašytojo lūpų. Maža to. Jis, tas sumanymas išsiplėtė ir virto puikia, šau Dar pavasario egzaminai buvo pačiame di, kai kalba apie vaikus, apie pagyvenęs žmogus, žinomas jų ateitį. nia jaunimo tradicija. Nepadirbėti tokioje sto įkarštyje, kai VVU pasirodė šmaikštus plaka atvirai pasakė: Mes tada Irgi pasakojome rašytojas, vykloje studentui didžiausia gėda prieš ko tas: jame raudonkepurls studentas, užsimojęs ' „Man, draugai, buvo „gėda suapie savo šeimas. Likimai bu lektyvą. . . Ne Juščiame dykinėjime, bet fizi kastuvu, kvietė į komunistinio darbo stovyk-1 važiavime. Aš nedrįsau prašy niame darbe studentas randa poilsį, smagų las. Tuojau studentai suūžė. Tiesiog prie I vo labai panašūs. žodžio, nes jaučiausi dar — Šviesu, valkai, pas mus, ti džiaugsmą, nuoširdžią draugystę. Nuo darbš auditorijų, prie egzaminų durų, greta įprasti- l mažai padaręs“. O kaip dažnai čių jo rankų Iškilo, kyla ir kils ne vieni nio klausimo „kaip, kiek gavai?“, galėjai Iš-1 — svajingai kalbėjo tas stip mes slepiamės patys nuo sa kultūros namai, visuomeniniai kolūkio pasta glrsti: „Kur? Į kokią pamainą? Ir atsaky- i rus vyras. — O jūs mūsų žie vęs, bijome pasakyti tiesą į tai. Dabar sutiksi studentą ir sienon plytą mą: i dai, kuriais puošiame tokio akis! kraunant, ir cemento košę maišant, ir ranke — Į Vievį! . puikaus gyvenimo vainiką. Kalba kiti delegatai: pulki lėm, kurios neseniai plunksną laikė, kolūkio — į Žilinus! Man atrodo, kad tų dviejų ninkas Gubinas, skaičiavimo laukuose rišant rugius, silosuojant kukurūzus. — Į Tauragę! žemdirbių — kolūkio pirmi mašinų gamyklos direktorius Ne buržuazijos laikų „elito“ baltarankis le Ir taip stiprėja ši pulki tradicija. Ar čia ' ninko ir Tauragės rajono „Le Prezidiume pūnėlis, bepurkštaująs po alines, bebarškinąs seniai tik nepertoliauslal nuo Vilniaus, tik nino keliu“ kolūkio kolūkiečio drg. Borisą. . . ~ aprūdijusią šapą, pasipūtėlis, fašistuojantis Aukštaitiją Ir Dzūkiją tesiekė darbšti stu — mintys sutapo neatsitikti matau TSKP XXII suvažiavi buržua sūnelis, bet aktyyus komunistinio dentų ranka, o šiemet jau VVU stovyklų vė nai. Taip apie mus galvoja mo delegatę, skaitikliu fabri ko darbininkę A. Matulienę ir gyvenimo statytojas, nebijąs jokio darbo — visas kolūkinis kaimas, nega mūsų pakeltos ir tolimoje Žemaitijoje. prorektorių S. Lazutką. toks mūsų studentas. Vienas kitas „mandrei- liavos lime nepateisinti šio pasitikė vingiuoja, kur teka Sešuvis? Pažiū LKP XIII suvažiavimo dalyvį. va", „stileiva“ — išimtis. Šit kodėl studen rėkKur jimo. į žemėlapį — aplenkdamas didesnius tai veržte veržiasi į darbo talkas ir stovyk miestelius, prasirausęs pro kalnelius ir pakriū Merginos jiems neša gėlių Nuo pirmo iki paskutinio las. Darbas — poilsis, darbas — daina, darbas — jaunystės džiaugsmas. Moksle ir tes, per sodrius laukus ękuba jis į Jūrą, žodžio išklausiau LKP XIII puokštes. Prorektorius S. Jankauskas darbe formuojasi studentijos geriausieji bruo netoli nuo Tauragės. Greita tėkme jis pliuš suvažiavimo delegatės, Utenos žai, jos komunistinė pažiūra į visuomeninį kena per akmenis ir sidabro juosta apkabi rajono Tauragnų vidurinės visų vardu dėkoja svečiams darbą, neapykanta visokiems parazitams ir na Gaurę — buvusį skurdų bažnytkaimį, o i mokyklos mokytojos L. Ziau- už tą didelį pokalbį, už susi veltėdžiams, jos aktyvi veikla liaudies ma dabar stambaus „Lenino keliu" kolūkio i nerovaitės kalbą. Neperdėsiu sėse. Kur jis bebūtų, — ar pasilypėjęs ant sta centrą. Čia, kaip tas klegantis Sešuvis, Iš to pasakęs, kad visa salė buvo tikimą, kuris nebus paskutinis. Mes plojame pritardami. tybos pastolių, ar darbuotųsi kolūkio laukuo limo Vilniaus ir patraukė VVU studentai sužavėta jos atvirumu, reiklu, mu sau, meile mokytojo darse, — visur jis yra kolūkinio jaunimo drau Taip, dar daug kartų susi 1 bui. Drg. Žiaunerovaitė ne- tiksim. Gal būt, ne čia, Aktų gas, broliškai besidalinąs su juo savo žinio filologai. 1 paprastai šiltais žodžiais kalPūtė aštrus vėjas, buvo tik tik po lietaus, mis, padedąs suaktyvinti kultūrinį gyvenimą, kolįnešąs į jį daug naujo ir šviesaus. kai mes su draugu Jonu, atskubėję anksčiau, ' bėjo apie jauno specialisto salėje, o mokyklose, fabrikuose. Ir ne tai 1 vargus, kuriuos gyvenimas ūkiuose, Tame šauniame darbe broliškai jungiasi tikėjomės kolūkio vadovus rasti“ raštinėje. t priverčia Įveikti, ragino neieš- svarbu. Svarbu, kad nuolat ir lietuvio, ir- ruso, ir baltarusio, ir kitų res Bet ten jų nebuvo, tik kolūkio buhalterė i koti moksle lygesnių kelių, publikų atstovų rankos. Darbe, prie plytų ir viena taušklno skaitliukais. Kolūkio pirrril- į neaplenkti duobėtų. Tik jau- jausime Jūsų petĮ, visada priį nystėje, besimokant rimtai ir siminsime Jūsų žodžius. cemento košės, kolūkio laukuose stiprėja V. SIDARAS 1 kruopščiai, padedami tvirti pa(Nukelta 1 3 psl.) nuostabi draugystė, jungianti broliškas šir(MINTYS IS SUSITIKIMO SU LKP XIII SUVAŽIAVIMO DĘLEGATAIS)
S
'I
A
mo/ff
komjaunimo konferencija
i JAUNATVIŠKAI, PRINCIPINGAI, KOMJAUNUOLIŠKAI i
šeštoji Istorijos-filologijos fakulteto komjaunimo konfe rencija susirinko įžymių įvykių dienomis: po LKP XIII-jo suvažiavimo ir prieš pat TSKP XXII-jį suvažiavimą. Todėl natūralu, kad beveik visų konferencijos dalyvių mintys sie josi su naujosios TSKP Programos projektu. Mūsų ko<ejaunimui šis svarbiausias epochos dokumentas yra pati gra žiausia poema, pati svarbausia daina ir pats aštriausias ginklas kovoje už ateitį. Universiteto Aktų salė pasipuošė geriausių vasaros dar bo stovyklų sienlaikraščiais ii vėliavomis, stendais, kolūkie čių dovanomis. Delegatų tarpe fakulteto komjaunimo auklė tiniai V. Andrijauskas, R. Krapas, A. Daunaravičius, kol ūkių pirmininkai, svečiai iš LLKJS CK, komjaunuolis nuo 1917 metų, neseniai apdovanotas Lenino ordinu, profesorius B. Pranskus-Zalionis. Daug fakultete komjaunuolių, dar daugiau reikalų. Gal būt todėl ataskaitinis sekretoriaus P. Vaitkevičiaus praneši mas nusitęsė gana ilgai. Tačiau sunku buvo išbraukti net keletą eilučių. Viskas rūpi komjaunuoliams. Norinčių kal bėti diskusijose sąrašas auga. Pirmininkaujantis priverstas apriboti pasisakymus. O iš tribūnos vis naujos ir naujos min tys. Jos visos siejasi į vieną: kaip mes kursime komunisti nę visuomenę. Laikas nuo laiko delegatų žvilgsniai sustoja ties šūkiu, pakabintu virš scenos: „Mes gyvensime komunizme!“ Labai teisingai prorektorius S. Lazutka išreiškė komjaunimo darbo krypti, ragindamas nuolatos klausti save ir draugus: — Ar viską padariau komunistinės visuomenės statybai?
.
deminls choras, ansamblis, kĮ nors tikslą. Ir laikas pamil darbą periodiškai atsiskaity Palčlnskaitei sudarytos ».šiltsportininkai. Jie daugiausia ti liaudies šokius. Be to, poil tų organizacijai. namiškos“ sąlygos Universite važinėja, susitinka, mato, bet sio vakarus surengti irgi rim te. Ne tik jų poezijai, bet ir ar jie atsiskaito prieš mus, ar tas komjaunimo darbas. DISKUSIJOMS RENGTIS jų asmeniškame gyvenime fa jie papasakoja ką matė, kas RIMČIAU kulteto komjaunimo orga naujo kitur? Pasidžiaugia pa ATVAŽIUOKIT, LAUKSIME nizacijos darbas yra svetima* tys, ir viskas. (Iš P. Bražėno, II k. lituanisto . . .Penktas kursas turi visas (Iš P. Rudžio, Tauragės raj. BŪKIME ATIDESNI KALBAI kalbos) galimybes aktyviausiai daly „Lenino keliu“ kolūkio vauti visuomeniniame darbe pirmininko, kalbos) . . .Mes kartais diskutuoja- (Iš A. Rosino, V k. lituanisto, Ir visiškai neteisinga praktika me daug, tik ne visada naukalbos) įsigalėjo, kad penkt0 kurso Daugiau darbų — mažiau dingai. Siūlau Iš diskusijų iš studentai atleidžiami nuo visų kalbu, tą galiu patvirtinti ir spausti vandenį, tai labai . . .Nedaro garbės mums, pareigų. aš, kaip ūkinis darbuotojas. svarbu. filologams, kai kiekvienas jūs Jau įrodėte, kad kalbėtojas padaro 70 kirčia SPORTU REIKIA Liaudies ūkis laukia gerų Bet vimo klaidų. . . Būkime visada SUSIRŪPINTI specialistų. Darbui ruoštis rei mokate gerai dirbti. Jūsų ir visur atidesni kalbai. kia rimtai dabar, kai turite vi rankomis pastatyta kolūkyje sas sąlygas. Ypač reikia ko veršldė — tai ne vien ūkinis (Iš M. šumino, III k. rusisto, VEIDU Į GYVENIMĄ kalbos) voti prieš akademinės draus pastatas, tai draugystės ce mės pažeidimus ir prieš apsi mentu sutvirtintos studentų ir mūsų kolūkiečių vieningumo (Iš J. Nekrošiaus, VVU Kad fakultete pagerėtų leidėlius. komjaunimo komiteto sportinis darbas, pirmiausia LKP XIII suvažiavime bu simbolis. . . .Girdėjau, kad kai kurie reikia išrinkti sporto reikalais sekretoriaus kalbos) vo daug kalbėta anie reiklu jūsų draugai nusiskundžia: gir „sergančių“ tarybą. Abejingi mą sau, apie reiklumą vado ai, nieks nenori šokti mūsų žmonės neįkvėpia kitų. O be Kalbėtl taisyklingai labai vams, Metas ir komjaunimu! liaudies šokių ir nemėgsta to, kokia bebūtų ta tary svarbu, tačiau ne vien tik kal padidinti reiklumą. dainų. Tai mūsų liaudies šo ba, be kontrolės, be nuolati boje esmė! Darbininkai, eida kiai, mes juos šokame ir dai nio kontroliavimo — nepa mi šturmuoti Žiemos Rūmus DAUGIAU DĖMESIO nuojame dainas, jie yra gražūs darys viso darbo. 1917 metais, ne visi mokėjo VAKARINĖMS GRUPĖMS ir be reikalo jūs boditės. Mū tiksliai ištarti žodį revoliucija. sų ansamblis atvyks pas jus į Su laiku išmoko ne tik ši žodį DAUGIAU REIKLUMO (Iš Z. Zepčiko, II k. lituanistt svečius. Pamatysite, draugai, bet ir kosminiame laive ap PRADEDANTIEMS kalbos) kaip tai gražu! skrieti Žemę. LITERATAMS Kai kurių draugų galvose Didelė atsakomybė komjau DOMĖKIMES (Iš A. Mikaillonio, IV k. ną galima sulyginti taip: mes nimo biurui tenka už tai, kad ORGANIZACINIU lituanisto, kalbos) einame giedrią vasaros dieną pirmu iu kursų vakarinės gru KOMJAUNIMO DARBU ir nepastebime saulės, kuri pės neturi beveik jokių ryšių Sekretoriaus pranešime yra visų mūsų gyvybės šalti su fakultetu ir komiaunimo (Iš delegato V. Dėno kalbos) daug vietos buvo skirta ne- nis. Šiandieną pasirašėme šū organizacija. Net patekti j lšvykusiai į paskyrimo vietą kį „Mes gyvensime komuniz fakultete ruošiamus vakarus Pirminėms organizacijoms Vaičiūnaitei, jos neobjektyviai me“, o ką turime atlikti konk šlu gruolų studentams -ę- neiš dabar iškyla būtinybė pagal biografijai Jaunųjų poezijos rečiai, dar ne visi žinome. Cla sprendžiama problema. voti, kaip pasiekti, kad kiek aplanke. Tačiau dar skaudžiau, begalės uždavinių. Apie tai vienas komjaunuolis turėtų kad fakultete yra sąlygos ir daugiau reikia galvoti ir daug IR POILSIO VAKARAI įpareigojimą, kad kiekvienas ateityje Išaugti panašiems daugiau dirbti, negu Iki šiol. SVARBU dirbtų konkretų darbą. Taip žmonėms. Vargu ar išeis į Medžiagą paruošė pat reikia siekti, kad už savo naudą S. Kalpokaitei fr V. D. MICKEVIČIUS (Iš J. Karoso, profbiuro pirmininko, kalbos)
IŠSKLEISKIME PLAČIAU Kad komjaunimas įgyven BURES dintų jam keliamus reikalavimus, būtina, kad kiekviena (Iš P. Vaitkevičiaus, fakulteto pirminė komjaunimo organiza komjaunimo biuro cija dirbtų žymiai geriau sekretoriaus, kalbos) negu iki šiol, kad visi kom jaunuoliai būtų aktyvesni, kad Naujoji partijos Programa kiekvienas jaunuolis prisiimtų moko mus, kad pagrindinis asmeninius įsipareigojimus, komjaunimo organizacijos už žinoma, konkrečius ir svar davinys — ugdyti komunisti bius. Daugiau reikia kovingu nės visuomenės žmogų, žmogų mo, mes turime būti principiaturintį naują — komunisti lus ir idėjiniai brandūs. Ypač nę moralę, komunistinę pažiū reikia pareikalauti iš komjau rą į darbą, į buitį, į drau nuolių darbštumo, kad nelik gystę. Iš jaunimo sąmonės tų vietos dykaduonlavimul ir mes, komjaunuoliai, turime iš apsileidimui. Mes darbu turi rauti paskutinius apolitiškumo, me pateisinti komunizmo sta miesčioniškumo, nesąžiningu tytojų vardą. Išskleiskime pla mo likučius. Visų svarbiausia, čiau bures, laukia dideli dar formuoti Jaunimo sąmonėje bai. Mažiau kalbų — daugiau Nuolatiniai šokiu vakarai tvirtą marksistinę pasaulėžiū darbų! jokiu būdu neprisideda prie rą, auklėti jaunimą proletari ferfljų studentijos savvbių ugnio internacionalizmo ir atsi KĄ GERO ZINAI — dvmo, nors jie skelbiami po davimo komunizmo reikalui DALINKIS SU DRAUGAIS nekalta ,.poilsio vakarų afi dvasia. (Iš prorektoriaus S. Lazutkos, ša. Tokių ,,poilsio vakarų“ LKP XIII suvažiavimo lankytojai skaito didvvriškudelegato, kalbos) mu į salę patekti kopėčiomis per langą. . . Internacionalizmo idėjų ne Mums reikia pasiekti, kad šėju turi tapti mūsų Aka- kiekvienas vakaras turėtų ko-
numeris
butų
iaomus. ..
Vaisiai
akį Gamtos mokslų fakultete atidaryta labai įdomi paroda. Jos eksponatai — obuoliai, kriaušės, slyvos ir kitokie vai siai. Šią parodą padėjo organlLenino zuotl Saklų rajono vardo kolūkio sodininkai, pristatę į parodą beveik pusę eksponatų. Daug puikių vaisių išaugino Vytėnų bandomoji so dininkystės stotis. Nemažai prisidėjo prie pa rodos organizavimo ir Univer siteto botanikos sodas. Stu dentai pateikė puikios rūšies obuolių. S. MIKALAUSKAS
Nuoširdžiai dėkojame 1960—61 mokslo metais vokiečių kalbos ir literatū ros specialybės studentės Vanda Dfenlnytė, Nemira Zagorskytė, Danguolė Stelionytė ir Tamara Lobočenko šefa vo mūsų mokyklos 9b klasę. Jos padėjo vaikams mokytis vokiečių kalbos. Studentės dirbo labai sąžiningai, rodė iniciatyvą, pastovumą ir meilę savo specialybei. Černiachovskio vardo vidurinės mokyklos direkcija ir komjaunimo komitetas nuoširdžiai dėkoja studentėms Dieninytei, Zagorskytel, Stelionytei, Lobačenko ir tiki, kad draugiški santykiai tarp Istorijos-filologijos fakulte to ir mūsų mokyklos plėsis ir ateityje. A. ŠALDUNOVAS Černiachovskio v. vidurinės mokyklos direktorius
TRYS PROGRAMOS
Visa tarybinė liaudis, komu dies režimą ir įvesti naują Ir ši Programa buvo įgy nistai ir nepartiniai, jauni ir santvarką, kuri remtųsi liau vendinta! Socializmas tapo seni, vyrai ir moterys jau dies masėmis ir tarnautų tik milijonų kūrybos reikalu, vi trečias mėnuo svarsto pa liaudžiai. Vietoj carinio tau sos liaudies valia kr jos pa saulinės reikšmės dokumentą tų kalėjimo turėjo ateiti nau stangų dėka, vadovaujant le — Tarybų Sąjungos Komu- ja oamvuina, santvarka, nūn kuri pdlia panaikintų nininei partijai, tapo tikrove. . .. išnaudojimą, ._ ' ; ku- Socializmo nistų partijos Programos pro- bet kokį pastatymas bu jektą. Ir ne vien tik tarybiniai ri Išardytų kalėjimus. Ir vo tik komunizmo statybos žmonės domisi šiuo nuostabiu ši kovos programa, Ją pri programos pirmosios dalies dokumentu. Visas pasaulis ėmus, per keturiolika metų įgyvendinimas. Po šios progra skaito, studijuoja TSKP nau buvo Įgyvendinta. Ją apvaini mos įgyvendinimo atėjo eilė jos Programos projektą. Stu kavo Didžiosios Spalio Socia dar didesnei kūrybai, dar di dijuoja draugai, studijuoja listinės revoliucijos pergalė. dingesniam darbui. Šį kartą komunizmo priešai. TSKP nau Tada visa žmonija suskilo į mūsų partijai vėl tenka pir jos Programos projektas, lyg du skirtingus pasaulius majai bristi nebraidytoj pie šviesi kelrodė žvaigždė, rodo socialistinį ir kapitalistinį. voj pirmutinę brydę. Tai gar kelią visai pažangiajai žmoni- Tuo pačiu buvo įrodyta vi binga pareiga, garbinga už jai. Rodo kelią Ir teikia vii- siems, ne tik draugams, bet ir duotis. člų, kad naujas pasaulis, abejojantiems komunizmo Ir štai lenininis Partijos Cent kurio gimimą pasveikino „Au mokslu, jog šis mokslas yra ro Komitetas pateikė visai par roros“ patrankų saliutas ir iš visų mokslų raktas, kad ko tijai ir liaudžiai svarsty garsino nemarūs tarybinės munizmas yra didi, galinga ir ti naująjį partijos Programos liaudies žygdarbiai, kad šis — neįveikiama, pasaulį pertvar projektą. Sį kartą ir vėl lau kūrybos ir talkos pasaulis nu kanti jėga. kia milžiniški savo apimtimi galės. Paėmus valdžią į savo ran darbai. Pastatyti komunizmą, Naujosios TSKP Programos kas, proletariatui reikėjo ži sukarti neklasinę visuomenę, projektas yra platus, visapu noti. kur eiti toliau. Būtina duoti liaudžiai aukščiausiąjį siškas, giliai moksliškai pa- buvo žinoti, koks tas pašau- pragyvenim0 lygį visame pa grįstas ir motyvuotas doku- lis, kuriame, lyg sala, gyveno saulyje, išvystyti gamybą iki mentas. socializmo šalis. Lygiai taip, dar neregėto ligi šiol lygio, Ši Programa mūsų Partijos kaip laivas be kompaso negali išauklėti naują žmogų — tai okeane, didi, neišpasakytai milžiniška istorijoje yra trečioji iš eilės. plaukioti plačiame Pirmoji programa, paruošta taip ir partija be aiškios pro užduotis. Išauklėti žmo^ų, ku pirmuoju V. Lenino, buvo priimta dar gramos negalėjo vesti masių riam darbas taps 1903 metais Il-me partijos per audringą pasaulinės kla gyvenimo būtinumu, išauklėti suvažiavime. Tada Komunis sių kovos perpildytą okeaną. naują žmogų, sugebantį ypač tų partija veikė nelegaliai. Reikėjo sudaryti naują progra daug duoti visuomenei ir mo Kiekvienas revoliucionierius, mą. V. Leninui vadovaujant, ji kantį imti iš visuomenės pagal žengęs kovos keliu, rizikavo buvo paruošta ir 1919 m. ba sveikus poreikius — ne vie prarasti laisvę, o ne retai ir landžio mėn. VlII-iame Parti nos dienos ir ne dviejų dienų pati brangiausią — gyvybę. jos suvažiavime priimta. Par darbas. Tai — dviejų dešimt Partija tuomet vedė į revoliu tija ir toliau vedė mases J mečių užduotis, truputėlį ir cinę kovą visos senosios Rusi štwrmą, tik į dar didesnį se daugiau, nei dviejų dešimtme jos liaudį. Ji vadovavosi la nojo pasaulio šturmą, nei pir čių. Tačiau ir ši užduotis, nors bei biausiai moksliška socialisti miau. Reikėjo sutelkti proleta ir nemažiau sudėtinga nės revoliucijos teorija. Pasi riatą, pusiau proletarines ma svarbi už abi pirmąsias, bus mokiusi iš kitų proletarinių ses į kovą prieš senai) pa garbingai įgyvendinta. socializmo Visos trys komunistų par partijų klaidų ir nesėkmių, sauli, kovon už apibendrinusi jų daugiametį pergalę. Tai padaryti buvo tijos programos yra vie ir tos pačios leni klasių kovos patyrimą, kūry tuo labiau nelengva, kad so nos proletariato biškai pritaikiusi marksizmą cializmą teko statyti vienoje ninės partijos, partijos programos. O lenini Rusijos dirvai, bolševikų par tija sugebėjo paruošti tikrai šalyje ir dar dėl to, Jog teko nė partija niekad ir nieko vel pievoje tui nežada, o ką jau vieną revoliucinę ir teisingą progra bristi nebraidytoje pirmutinę brydę. Socializmo kartą pasako, tai ir padaro. mą. Partija tada užsibrėžė sau statyba buvo nauja visos žmo Tatai primygtinai rodo visas tikslą: sutelkti liaudį, nuvesti nijos isterijoje, ir tai numaty mūsų partijos kovų kelias — darbininkų klasę sąjungoje su ti, moksliškai pagrįsti, teisin bevelk šešeto dešimtmečių darbo valstietija į sprendžia gai šį darbą organizuoti bu darbo ir žygdarbių, kovos ir kodėl mąjį mūšį prieš kruvinąjį ca vo itin svarbus, tiesiog neįkai pergalių kelias. Štai rinį režimą, o vėliau ir prieš nuojamas dalykas. Programa visa pažangi žmonija tiki buržuazijos diktatūrą, išardy buvo tuo švyturiu, kuris įro TSKP žodžiais, nes jie nesi ti supuvusį nekenčiamą liau- dė kelią į šviesios skiria nuo darbų.
EUROPOS JAUNIMO BALSAS ■i ■
Ii
BERLYNAS (TASS). Vilhelmo ►iko vardo aukštojoje jaunimo Mokykloje prie Berlyno įvyko [uropos šalių jaunimo organizafiju atstovų susitikimas už taikų Į neatidėliotihą Vokietijos klauįmo išsprendimą. Susitikime davavo beveik visų Europos šau jaunimo organizacijų pasiunniai, taip pat Pasaulinės demoratinio jaunimo federacijos ir arptautinės studentų sąjungos jlegacijos. Tarybų Sąjungos de. įacijai vadovavo VLKJS CK irrnasis sekretorius S. Pavloas. Kaip svečiai susitikime davavo Azijos, Afrikos ir Lotynų merikos jaunimo organizacijų :$tovai. pranešimą „Šiuolaiiknė jaunio kova prieš karą, už taikų ir jatidėliotiną Vokietijos klausio išsprendimą“ padarė PDJF •ezidentas Pjeras Pjeralis. Pabaigoje Pjeras Pjeralis nudė, kad taikus Vokietijos proemos išsprendimas yra ne tik įropos jaunimo, bet ir viso mės rutulio jaunuolių uždavi<s. Po to susitikimo dalyviams anešimą padarė Laisvojo voečių jaunimo sąjungos Centro rybos pirmasis sekretorius irstąs Šumanas. Pranešimas vo skirtas VDR jaunosios kar? kovai už Vokietijos taikos tarties sudarymą dar 1961 mes ir už Vakarų Berlyno pa rimą demilitarizuotu, neutra, laisvu miestu. delegatai su dideliu susidomė tu išklausė jų adresu gautą SP CK Pirmojo sekretoriaus, r Valstybės Tarybos pirmininV. Ulbrichto sveikinimo laiš-
’ribūnoje tarybinio jaunimo iiuntinys — VLKJS CK pirmasekretorius S. Pavlovas. Vi<ai suprantamas, sako jis, tas ų šalių jaunimo, ir visų pir. Europos jaunimo, nerimas taikos likimo ryšium su pa imi, kuri šiuo metu susidaro sų žemyno centre. Tarybų Sągos vyriausybė, nurodo toliau torius, siūlo nedelsiant su kti talkią konferenciją ir suyti taikos sutarti su Vokie, sutartį, kuri nepažeistų nie. no teisių ir kartu padėtų surinti taiką ir sušvelninti tarptinĮ Įtempimą. Šios sutarties rindu turi būti išspręsta Va. ų Berlyno problema. tribūna kyla Liuksemburqo, lliios, čekoslovakilos, OlandiRumuniios, Italijos, BulgariVenąrijos, Austrijos, Norves Ir kitų šalių jaunimo atsto'ptautinės studentų sąlunqos ridentas I. Pelikanas, be kiko, pabrėžia: žemės rutulio lentiniam iaunimui ir visoms limo orcsanizaci Joms, įeinanns į PDJF, iški’es bendras las — kovoti prieš vokiškai! tarizmą ir už taikos išsaumą. .įsitikimo dalyviai vienba'siai mė du dokumentus — KreiĮsi Į pasaulio jaunimą >imąsi į VFR jaunimą.
Krislas akyje iu įsibėgėta. . . Vienas slo mėnuo už pečių. Išsyta daugybė paskaitų, kaityta šūsnis knygų. Strolr darbštūs studentai jau sėmė nemaža žinių. O link studentaujančių? ersitetas dar iki 'šiol neJo galimybės pasidžiau»sikratęs studentaujančiais, gero, lyg tų grybų, priita ir nešėjus. Šį kartą reikalo sukioti aplinkui galima daiktus pavadinti ilsiais vardais. . . oalio ketvirtoji. Į TSKP kuriame Uos seminarą, ■ io nagrinėti įdomią ir i reikalingą temą, II kurso 'sų-kredito specialybės ■ntal nutarė neateiti. Pasivos pora. Kitiems akys dryžos iš gėdos, nes jie Jarui nesiąengė. ir jie geJ'aų nusprendė virsti krlsJkyje. . . Daug tų krislų, ’ka. Dvejetas draugų, at1 į seminarą, žinoma, >mistu reputacijos negaišgelbėtl. r labiau savo garbę sute'trojo kurso istorikai. Jie tapo krislais akyje. . . Į ’ istorijos seminarą iš Is i buvo tik vienas delega^as-ne-kas, o istorikai 1 žinoti, kad Istorijoje nei konferencija dar nepra’■ jei buvo atvykusi tik „dūšelė". ■o ,kas pasakyta, jau Dakad padarytume aiškią !: dalis studentų vis dar ’tauja, rimtai studijuoti >r neišmoko. Faktai yra dalykas, nuo Jų nepa-
S. VAISNYS
K U R T E K A V
s
E
s u v I s
(Atkelta iš 1 psl.) nlnką Petrą Rudį, judrų, energingą (o toks jis iš karto mums pasirodė!), linksmą ir griež statybose, įgijęs prityrusio mūrininko kvali ne! Vienas sau gano apie 200 puikių juod tą vyrą radome statybininkų būryje. fikaciją, IV k. lituanistas Algis Bučys padė margių veršelių šeimyną. Pamatytumėt, su — Sveiki! — prislstatome. jo pirmą plytą. Tai jis, judrus ir sąmojus kokia meile, su kokia šiluma Juos prižiūri! .— Sveiki! Tai jau iš Vilniaus? — pirmi žėręs studentas, mūrijo kampus, painaus ri vis geresnės žolės paieško, tai mažes ninko veide nuostaba ir klausimas, — Na, ar šimo kolonas. Jį sekė istorikas B. Pakštas, Tai niems jaunėliams skanesnį kąsnelį pakiša — pašėlot... jaunas poetas, studentas M. Martinaitis ir kad visu pulku, vilnim ir seka iš paskos, su — Taip sakant, mes savu padegimu. kiti vyrai, o merginos — V. Dailydaitė, ratu. O Jis tik „šių, šių, šlu. . ir il — Laukėm tik apie septintą. . . Augustai! Strolytė, rusaitė T. Kornlejeva, minskietės siburia gu meškerykočiu, prie kurio pririštas mar — jis kreipėsi į juodbruvį, su planais ranko studentės ekonomistės Grina, Galia — mai gas skuduras, tai šen, tai ten, kur žolė sod se vyruką, — še tau, jau darbininkai iš šė košę, padavinėjo plytas. resnė, vairuoja varšellų tėkmę. Visą# dieną Vilniaus renkasi. Aprodyk jiems statybas, Darbas skatinamas sočiu maistu, skaniu Krasauskas praleidžia veršelių fermoje, ir pasišnekėk. — Ir į mus pirmininkas: — Tai sąmoju, skardžiu juoku, tirpo studentų ran pietus, iš ryšulėlio išsivyniojęs, čia pavalgo, statybininkų vyriausias. Na, ir pašėlę! kose. sienos povaliai lipo, kilo aukštyn ir — Sumaišėt dalyką, — Augustas net šyp aukštyn, nelyginant pyragas ant mielių. Ir ir pogulį nusnaudžia. Gražiai auga kerdžiaus telėjo, ir, kai pirmininkas nuėjo, prasitarė: jei pirmą dieną kolūkiečių, tylių, viską ap prižiūrimi veršeliai, prisipildys iš Jų karvių banda, kolūkis turės gražių pajamų. O ker lyg žada pasitikti. galvojančių žmonių žvilgsniuose jautėsi kaž džius! Namuose lyg svečias, giminė! Kur jis Ir tikrai buvo kažkas panašaus. Prie mo koks nepasitikėjimas, ’alta pašaipėlė, tai kaip vienišas prisiglaudęs, stumdo, nori priekyklos, ant pat kiemo vidurio, merginos ska greitai ji ištirpo, kaip pavasarį ledas. Net bė ąžuolo šakeles, dėliojo žalius lapus ir kolūkio statybininkai, bestatantieji gretimais glaudon išvežti ir dar jo uždarbį suslšluoja., pynė tokį sodrų, tokį storą vainiką, lyg di kitą pastatą, ėmė laikyti studentus sau ver O reikėtų, kad kolūkio vadovai ir čia žvilkterėtų. Labai reikėtų. . .! deliam svečiui. • ‘ tais konkurentais ir net... mokėsi naujo, iš Sakoma; nėra namų be dūmų. Ir Gaurės — Studentai atvažiuoja! — atsakė tiesiai Vilniaus atvežto kampų rišimo būdo. Ir taip gyvenime jie kartai prasiveržia ir graužian papurgalvė mergytė. studentai nusipelnė kolūkiečių pripažinimą, Atūžė studentai kaip užsakyti. Kolūkio va kad jie darbštūs ir sugebantys, savo entuziaz člai ėda akis. Šit, netoli palaukės bažnytėlės dovai jau laukė prie žalio bromo, kur plas- mu, darbo polėkiu traukiantys ir kitus. Net tviska, puikaująs! geltonas, trlskllautls nau deno puslankiu Išpūstas šūkis: „Sveiki, at senukas Cerauskas, išauginęs puikų sūnų — jas rūmas, aplink aukšta tvora, kad nosies vykę!“, ir mokinukai stovėjo su gėlėm. Kai fermos vedėją — valandas rymodavo prie neprakištum. Bičių kelmai. Kieno? Klausiu kolūkio pirmininko, o tas lyg ant nuospaudos sudundeno tiltas per Sešuvį, pasigirdo tranki statybos, o kartą neiškentė ir sako man: būtum užsistojęs: studentų daina ir įnėrė šūkiais pasipuošęs — Tu, matyt, „glavnas“, vyresnis, tai ne — Ech, neklausk geriau! Milerio klebono, sunkvežimis. Studentų nuotaika audringa. meluosi. Kiek Jums moka? to. .. Vilnius palydėjo balsiu lietum, pylė, kad nė — Nieko! — Palauk, tai „Tiesoje" apie jį feljetonas siūlelio sauso neliko, o Gaurė pasitiko su ?! buvo? Statė parapijos namus, o sau rūmą saule, su gėlėm, su nuoširdžiais sveikini — Talka!.. Ištiesė. Parapljonims, taip sakant, tik ačiū. mais. Rajono atstovo ir kolūkio pirmi — Tai laikai. . . laikai! Galvojau sau, sukis — Tas pats. Na, ir kliuvo man rajone, kam ninko žodžiai: mus plrmininkėlis pinigėlius. .. tiek žmonių. sklypą išskyrėm. Neklausk!. — Teklesti ši pulki jūsų tradicija. Lau- Nieko? • — Apšovė visus gražiai, — įsikišo kolūkie kiame! Padėkite mums ir kultūrinį gyveniStudental-talkinlnkal sudrumstė Gaurės ty tis Laugalis ir pridėjo: — Nori ir jis valgy mą kelti! Būkite kalp namie! lų gyvenimą. Žiūrėk, po darbo nuovargio lyg ti! O studentai: nebūta, lyg šluota būtų kas nušlavęs — juos Rytais išslenka su savo nuosava „Poble.— Dirbsime kaip visur! jau surasi kolūkio Jaunimo būryje. Tai aikš — Kad tik statybinių medžiagų netrūktų! telėje krepšinį žaidžia, tai dainų mokosi, tai da“ klebonas iš tos puikios vilos ir išzvimbia tolyn nuo darbščių kolūkiečių akių, matyt, — Šito tai užteks! aidi jų Juokas, krykštavimas prie Sešuvlo. Kiek daug puikių žodžių buvo pasakyta. Tik darbštusis II k. žurnalistas M. Sukackas gėdinasi jiems pasirodyti. Tad mauna TauraPirmos pažintys, pirmi įspūdžiai. O ant sta neturi poilsio, užgulęs stalą piešia šmaikš g.iėn ar prie jūros. . . Tik sekmadieniais tyliai lo jau garavo tradicinis žemaičių kugelis, čias karikatūras eiliniam, kas vakaras išei skamba varpas, skuba paklusnios davatkėlės, balta kavutė, laukė minkštos, baltos lovos. nančiam „Bimbalo" numeriui, ar su draugais o jaunimas patraukia į kultūros namus, kol Ne, negreit dar studentai nuėjo miegoti! Dar triūsia prie sienlaikraščio „Gaurės mūrinin ūkiečiai pilė smėlėto Sešuvlo — vis labiau iki vidurnakčio mezgėsi šnekos apie darbą, kas“, kuris iškabinamas pačiam gyvenvietės gaurišklal atsuka Mileriui ir bažnyčiai nudraugystę, rytdieną, dar ilgai jaunimas ry centre, ar prie „Satyros langų", kur atsimu garą. Dar ir čia subatvakarį gali pamatyti, nors mojo prie internato vartelių. ša kolūkio negerovės, randa savo paveikslus O ryte neteko nusivilti. Dieną pašoko ne ir tinginiai, ir naminės gamintojai, — ran retai, bekrypuliuojantį jaunuolį, „dėl drąmatytai karšta žėrinti saulė, ir statybinių me da ir parausta, kaip virtas vėžys, kad dau sos“ paėmęs, žiūrėk, šlitinėja ir būtinai grūdasi į Jaunimo būrį, kimba prie mergaičių. džiagų iki valiai. Didžiulės baltų, raudonų giau čia nepapultų. Štiš, neužgauk! O pasakysi žodį, kad už plytų krūvos, cemento pilnas sandėlys, kastu O subatvakarį padedant energingam kol bliaus, kad išvers gerklę — užsikimšk ausis. vai, kelnės, plaktukai — viskas parūpinta ūkio komjaunimo organizacijos sekretoriui Ir tada pasigendi Gaurėj draugovininkų! sumanių kolūkio vadovų. Tad ir gaišti ne J. Girdžiui, — draugystės vakaras. Kultūros Kur Jie? O galėtų ir labai reikėtų nulaužti teko. Tuoj pat ant kalnelio prie Sešuvlo iš namų salė kaip prikimšta: scenoje dainuoja ragus tokiam mandreivai. Tegu gyvenimas kilo statybos vėliava, suskambo darbo įran studentas, M. Martinaitis skaito karštas ei būtų švarus, kaip tas oras be dūmų! Juk mū kiai. Ten, kur dar augo varnalėšos i-r dilgėlės, les apie talką ir darbą, Tamara Kornlejeva sų jaunimas šiandien ir gamyklose prie stak kur dar žioravo pro jas aptriušę seni pama deklamuoja rusiškai S. Nėries eilėraščius, tai, ten turėjo išaugti naujas, baltas kol feljetonus, ir vėl... O paskui — draugys- lių, ir kolūkio laukuose, ir fermose p: sišvens!.u darbu vykdo brangiosios Komunistų par ūkinės termos pastatas. Ir buvo kažkas sim tės valsas! tijos Programą, savo ranka šluoja dar pasi boliško — tai, ką prieš kelerius metus suIr kaip nesidžiaugti, kad Gaurė iš degino liaudies priešo ranka, pasiryžo pa- atsilikusio užkampio susikūrė šviesų gyveni taikančias negeroves ir šiukšles, kovoja, kad kelti studentai, ir pakelti dar puikesnį, dar mą, kad neliko nė kvapo išnaudotojų buožių, gyvenimas būtų dar gražesnis, tiesia kelius gražesnį mūrą. o sąžiningo, darbštaus valstiečio nebetyko komunistinei visuomenei. Ir kaip nesidžiaugsi, Dvidešimt septynių rankos pataisė senus išgamos ranka, nebeaidi kraupūs kad studentai talkininkai ne tik plytas krovė ir paklojo naujus pamatus, įrėžė juose Uni banditų nacionalisto šūviai ir Jų neturįs pa ir cemento košę maišė, bet ir patys „kišosi“ versiteto ženklą, merginos konvejeriu išdėlio vyzdžio, siautėjimas irgyvuliškas, į Gaurės gyvenimą, „judino“ kultūrinę veik kaip nesidžiaugti. jo plytas, privežė smėlio. Po kelių dienų pra lą, satyrą, šmeikščiu žodžiu plakė negeroves. Bet ir čia tarybinis gyvenimas nelengvai dėjo kilti baltutėlė, tuščiavidurė sudėtingo buvo Iškovotas. Užeik į apylinkės Taryba, Tegu kalba faktai! Per dvi savaites perskai rišimo mūro siena. vasaras išdirbęs čia pamatysi ant sienų buvusio partorgo tyta 6 paskaitos, suorganizuotas literatūros Pranskaičio, milicijos viršininko Balsio, kol vakaras, 3 talkos prie šieno darbų, išleisti ūkiečių — tėvo ir sūnaus Kriskių ir kitų 3 satyros langai atskirose brigadose ir su kovotojų už Tarybų valdžios pergalę Gaurėje rengti pasirodymai, suruoštas dviejų dienų 400 foto nuotraukas. Nulenk galvą prieš juos — seminaras kolūkiečiams pirmosios pagalbos Jų seniai jau nebėra. Tai jie žvėriškai bur klausimu, ir t. t. Dvi savaitės prašvilpė kaip vėjas. Pamai žuazinių nacionalistų buvo nukankinti, pir mieji laužė ledus kolūkinei santvarkai, tai na atsisveikino su Gaure, išsiveržė kolūkio jie kovojo Ir gyvybes atidavė, kad Gaurė valdybos padėkos raštą, išsivežė kuklias do Ištiestų sparnus naujam gyvenimui, kad šian vanas geriausieji statybininkai, pas kaimynus dien baltuotų grakščios fermos, Jaunimas padirbėjusios minskietės studentės, bet už linksmintųsi ir džiaugtųsi. Jų pradėtas dar vis brangesnę, kaip saulė skaidrią, jos išsive bas nenuėjo veltui, jį tęsė ir tęsia P. Rudys, žė nuoširdžią, draugystę, darbo džiaugsmą, čia dirbąs nuo pat kolūkio įsikūrimo dienos, meilę mūsų kolūkiniam kaimui. Paliko iš J. Kriskas, J. Girdžius, agronomas Vaivada, tiestos baltos baltutėlės fermos sienos, atva ir daugelis darbščių, energingų kolūkiečių žiuos kita pamaina, ir kita, ir iškils gražuo triūsiančių gimto kolūkio laukuose Ir fermo lis pastatas — puiki studentų dovana kol se. O kiek daug čia sutiksi žmonių, Iš pirmo ūkiui. Ir taip ne tik Gaurėj, bet ir Žilinuos, žvilgsnio nežymių, bet vertų puikiausios Paparčiuos ir Kretingoj, ir prie Šiaulių iškils poemos, visas Jėgas atiduodančių kolektyvui. naujos fermos, kultūros namai, mokyklos Štai senasis septyniasdešimties metų Krasaus darbščių VVU, VPI ir kitų aukštųjų mokyk kas. Rodos, jau jam pailsėti būtų laikas, o lų studentų pastatytos. Be vartydami senus „Tarybinio studen to“ komplektus, mes radome Jono Jakšto eilėraščių. Tai buvo pirmieji bandymai. Šiandien jis jau žinomas poetas. Neseniai 'redakcija kreipėsi į J. Jakš tą, prašydama nepamiršti ir studentiškos spaudos. Jis pasiūlė atspausdinti šiuos du į eilėraščius.
GAL TARTUM VISATA... Aš parimau ant šilto, didelio pasaulio Ir nuskridau Kartu su juo Pro ajnžių saules ugnines Visus pasaulius palaikyti savo saujoj, Prigludo milijonai metų prie manęs. Ir lyg pažįstamos, kažkur matytos žymės Man sušmėžavo tarp t.ų metų virtinės klaidžios — O gal aš niekada ir nebuvau užgimęs? Gal tartum visata aš neturiu pradžios?
specialus
fotokorespondentas...
Mirtis, gyvenimas Many gal sutaria gražiuoju, Gal amžinai į mano plaukus meteorai Ils, ir laikas man gal visiškai neegzistuoja? — Juk aš — visatos neatskiriama dalis.
ATEITIES
UPE
Gyvenimo jūra — bekraštė. Ji ūžauja supas. Kiekvieną jos lašą Aš godžiai geriu. Nors gurkšnį! Vienintelį — Iš ateities upės! Priglusti prie jos vandenų skaidrių Ir visa, kas žema, niekinga, Gelmėj paskandinti, Kad sąžinės niekad neslėgtų Mažiausia kaltė! *** Kasdien prie tavo krantų skverbias mintys, O krašte netolimas Ateitie!
Pro metų miglas Jau dabar įžvelgiu tavo veidą Ir tavo alsavimą karštą Iš tolo jaučiu. Jau saulė tavoji Pirštus man į plaukus švelniai suleido. Ir kvepia, ir kvepia žėrėjimas Tavo žvaigždžių.
4
Mūsų auditorijose dar dauq išpjaustytų, aprašinėtų suolų.
PADIRBĖTA NE VISUR MOKSLINIAM DARBUI BŪRELIUOSE
Jie išmintim trumpa ir ilgom rankom Sudarko sienas, suolus, stalą Ir tyliai savo vardą slepia. Bet sako kūriniai nešvankūs, Kad autoriai — tai sąžinę sutepę Naujų laikų „vandalai“!
RIMTESNĮ DĖMESĮ
D AUG dėmesio jaunimui,bus paruošė lituanistai-kalbi- nežo, Saratovo, Gardino. Lvo jo darbui (o tuo pačiu ninkai A. Girdenis „I-kamie- vo, Vitebsko ir kitų mokyklų ir mūsų Universiteto studen niai Tirkšlių tarmės daiktavar studentų mosklinėmls draugijo tams) įuvo skiriama LKP džiai Mažeikių rajone“, D. mis. Keičiamasi pranešimais XIII suvažiavime. Naujo ko Skurkaitė — „Iš liepiamosios ruošiamos ekskursijos. mi skalbiniai. Tai nedaro Bendrabučiuose munistinės visuomenės žmo ir geidžiamosios balkonų dažnai kabinagarbės tokiems gyvenisto Praėjusiais metais tarp tojams. gaus sukūrimą ir tai, kad mes rijos“, D. Spečiūtė „Daukšos centrinės SMD tarybos, fakul gyvensime komunizme, skelbia „Pastilės“ liepiamoji ir gei tetų tarybų bei būrelių buvo Ant bendrabučių balkonų didingas mūsų partijos doku džiamoji nuosoka“. Jų raši jaučiamas atitrūkimas, stokojo Kabo marškiniai, sijonai, mentas TSKP Programos pro niai bus išspausdinti Univer kontrolės. Juk moksliniams Tlėvesuoja margos skaros, — jektas. Kad visa tai pasiekus, siteto mokslo darbų tome kar būreliams visiems bilvo vieno Seimininkėms gėdą daro. reikia dirbti, mokytis visur ir tu su dėstytojų darbais. dos sąlygos, bet ne visur, vie visada. Įdomus savo faktine medžia nodai buvo rūpinamasi darbu, Kad prie saulės būt arčiau, Greta komunistinių vasaros ga A. Pupkio pranešimas „J. naujų gabių, sugebančių dirb Juos ant stulpų padžiautų, darbo stovyklų kasmet gerė Jablonskio rankraštinis paliki ti mokslinį darbą narių ugdy Pakabintų ant stogų, — ja ir mūsų SMD veikla, stip mas". mu, pritraukimu. O, kaip žino Tik užlipt nepatogu. . . rėja ryšiai su kitomis' Sąjun A. Rosino pranešimas iš ma, kiekvienas studentas gali K. NORVAIŠOS tekstas, gos aukštosiomis mokyklomis. spausdintas Rygos universite įnešti tam tikrą dalelę į moks J. ŽULIO piešiniai Dabartiniu metu Universite to mokslų darbų rinkinyje. Ne linį darbą. Apie tai reiktų maža lietuvių kalbos būrelio pagalvoti. Be to, reikia, kad te veikia 64 moksliniai būre liai, kuriems priklauso dau nariai pasidarbavo taisydami kiekvienas studentas taptų SMD nariu. giau kaip trečdalis stacionari kanceliarinę kalbą. Nepriekaištinga kraštotyros Liko užmirštas mokslinių nio skyriaus studentų t. y. 1250. Būreliuose paruošta būrelio narių veikla. Jie su būrelių darbas Teisės fakulte ERUDITAI daugiau kaip 250 pranešimų, ruošė Švenčionių rajone „Ne te. Mažokai dėmesio buvo Jie gėrė pigų, kuo stipresnį burbtelėjo eiliakalys, iš Jų 164 perskaityti XIV Stu muno“ kolūkyje konferenciją, skiriama kai kuriems Istorlatsiduso lapa — Aha, vyną. Valgė taupiai, kad dar dentų Mokslinėss ~ Draugijos kur skaitė pranešimus iš su jos-fllologljos fakulteto vel; išeitų porcija „europietiško“. ausis. konferencijoje, 11 j geriausių rinktos etnografinės ir kitos kiantiems būreliams, FizikosDiskutavo karštai, studentiš — Liuks vynas! — įdomia! mokslinių darbųį Išsiųsta į faktinės bei istorinės medžia matematikos, Chemijos fa pratęsė diskusiją eterinių gė| Maskvą apžiūrai, 13 patelkta gos apie Adutiškio apylinkės kultetuose. kai: Ne sausos ataskaitos ir geri vadovai, nes ant Jų pečių; — Skanus vinegretas, — rimų mėgėjas. Tarybą Sąjungos Studentų praeitį, papročius, buitį Ir pa Mokslinių Draugijų Maskvos sikeitimus kolūkinio kaimo gy pranešimai kalba apie studen gula didžiausia našta. — Uhu! — nei tai kritiš-i venime. Daug pasidarbavo šia tų mokslinę veiklą, o patys konkursus!. Naujoji SMD taryba ir jor» kai, ne tai lyriškai pridėjo vie-l NESUSIPRATIMAS Neseniai įvyko SMD centri me būrelyje ir V kurso istori jų darbai, kurie sėkmingai pirmininkas V. Cesnavlčius" nintelės, niekur neišspausdin-į kas A. Stravinskas. pritaikyti gamyklose, įstai turi kuo glaudžiau bendradar nės tarybos ataskaitinis susi Daug mokslinėje studentų gose, kasdieniniame gyveni biauti su profsąjungos ir kom Seniūnas džiaugėsi. Jo kur tos, novelės autorius. rinkimas, kuriame pranešimą me. Daugiau tokių darbų! jaunimo komitetais, palaikyti so draugą minėjo visose atas Štai ir visi jie — du liteJ k apie studentų mokslinį darbą veikloje padeda ryšiai, palai Ne visur padirbėta. Reikėtų ryšius su fakultetų tarybomis kaitose, kurias rašė garbingi ratūros šulai, du jų talentJ būreliuose padarė VI kurso komi net su 26 aukštųjų Są jungos mokyklų, kaip Mask kai kuriuos būrelius tiesiog kontroliuoti mokslinių būrelių vyrai. Vienas karštas aktyvis gerbėjai. medikė Olga Mlnkevičlūtė. Leningrado, Rygos, prikelti iš numirusių, arba darbą, ieškoti naujų darbo tas norėjo užsakyti pavyzdln Daug kuo gali pasidžiaugti vos, — Klek kapeikų liko? gojo bronzinį biustą ir pastai naujus ir suburti juose formų. mūsų kai kurie studentai — Minsko, Kijevo, Tartu, Taš- steigti -tyti fakultete. Laikraštis iš Tamta — ramta tiku, j A. BERŽELIONIS kento, Odesos, Kazanės, Vorodaugiau narių, o svarbiausia SMD nariai. Jie TSKP XXII spausdino puslapį apie jo gy pretenduojantis į poetus išmel suvažiavimą sutinka ne tuščio venimą ir darbą. Nors daugu tė eiliuotą frazę ir prasišiepė! mis — gerokai padirbėję bū ma ir tylėjo, bet patylomis reliuose, palaiką ryšį su ga Lapaausis su plačiomis kelnėl širdyje šaukė: myklomis ir ten paruošę dar — Valio! Valio! mis, besidžiaugiantis papuola bus, kurie įdiegiami gamyklo To negana! Jautresnių nėr į tokių eruditų kompanija je. vų dėstytojai jį sapnuodavo krapštė plačias kišenes. | Štai chemikų Kadžiaus'ko ir naktimis, per miegus šaukdavo Biekšos darbai išspausdinti j Sodai — krašto puošmena. lyvauja v. d. A. Daukša, doc. prieš žiemą aprišti pasodin jo skambią pavardę. Abone — Po šimtagramį. techniniame biuletenyje, sėk Jų vaisiai — būtina sveikatai M. Ragevičius, prof. J. Bu tų medelių^ kad jų nesužalotų mento darbuotojos jį pažino, nūs — Be užkandos?! mingai pritaikyti Vilniaus Vi ir darbingumui palaikyti prie čas. Gamtininkas R. Kazlaus kiškiai. Žuvusių medelių vie kaip savo tualeto 'reikmenis. stebėjo novelistas. to vardo fabrike. Medikai V. monė. Gyvenviečių apželdini kas šalia vaismedžių sode toje reikia šį rudenį pasodin O jis? Jis kiekvieną rytą — Be-e-e! — lyg nusiK Barsuk, D. Sčiupak, A. Steib- mas sodais — gražus mūsų įrengė įdomų kalnų augalų ti naujus. Reikiamų vaisme ateidavo į paskirtą auditoriją lis paruošė darbą „Darbo hi liaudies paprotys. kampelį — alpinetumą, o doc. džiu ir uogakrūmių parūpins ir atsisėsdavo pirmame suole. tęs numykė kapeikų savin! gienos klausimais Panevėžio Iš valstybinių medely Išsitraukdavo tris parkerius kas. darbuotojai P. Petryla atlieka svarbius valdyba „Lietkabelio“ gamykloje“, ku Uuniverslteto mokslinius bandymus, tirda- nų. Salia vaismedžių pataria (žinoma, dėl atsargos) ir lauk — Mamos valkas! — nui jau eilę metų prisideda prie ris pritaikomas šios? gamyklos' įskie- ma daugiau sodinti dekoraty davo pasirodant dėstytojo. Jis šnypštė eterio mėgėjas. mas poskiepių įtaką cechuose. Buhalterinės apskai Vilniaus miesto šiaurinės da plams. vinių krūmų ir daugiamečių troško žinių, kaip lydeka van Vėl gėrė. Vėl diskutavo. tos būrelio nario L. Savicko lies papuošimo vaismedžiais. Tačiau ne visi kolektyvinio gėlių, kurių mūsų kolektyvi dens. Dar daugiau! Jaunuolis Tuojau už Baltupio, važiuo tei (EMF) darbas „Pagrindinių niame sode dar yra labai ne — Sako vynas nupigs. gaudė kiekvieno dėstytojo sodo nariai yra uolūs sodinin ui priemonių apskaita skaičiavimo jant Į Verkius, palei plentą, kai daug. Šia proga kviečiame kiekvieną žodį. Draugai paša — Eik, tu! Labai retai sode matome Ka mašinų gamykloje“ duos nema žaliuoja Vilniaus universiteto doc. Dunduli, Botanikos sodo daugiau mūsų Universiteto koja, kad ir profesoriaus nudarbuotojų kolektyvinis sodas. in — Klasė! ža naudos šiai įmonei. darbuotojų stoti į sodininkų la Čia šeštadienių popiečiais ir darbuotoją Povydį, GMF la eiles, ir" prisidėti prie kolek sičiaudėjimą jis detaliai užsi — Tai gersim! Tai maiį Fizikos-matematikos’ fakul išeiginėmis dienomis sutiksime borantą Tuziką Ir eilę kitų rašydavo. Vilniuje Jis žinojo tyvinio sodo tvarkymo, kad jis kiekvieną akmenį, deja, tik pa sim! teto studentai astrofizikos bū daugelį dėstytojų, profesorių,' draugu. relio nariai talkininkauja paly laborantų su kastuvais ir kaup Kal-kurie sodininkai nepri būtų gražiausias Ir pavyzdin keliui iš bendrabučio į skai — Ir nieko nelauksim, I apylinkių tyklą. dovų stebėjimo stotyje ir nau tukais besidarbuojančių ap silaiko kolektyviniame sode giausias Vilniaus vėl sublizgėjo poetas. Visi I jai kuriamame planetariume, link obelaites, uogakrūmius ir įvestos tvarkos, naikina keliu sodas. Penkeri metai praslinko lyg sižavėjo jo ekstra talentu. I f palaiko ryšius su Vilniaus žemuogių lysves. Toks darbas kų ribas, kaip pvz., IstorijosTvarkingai pasodinti nauji amžinybė. Jo išlydėjimui bu Iš užkandinės išėjo- svyri miesto automatizacijos labora gryname ore yra malonus ir filologijos f-to laborantė S. sodai ir uogynal, apželdinti vo specialiai užsakytas ugnia torijomis. miestai — nurodo LSD centro gesių orkestras. Dešimtys fo darni, pakvipę šniceliais. I sveikas. Todėl neatsitiktinai Zabelytė. Ekonomikos mokslų fakul sodininkų gretose vyrauja me Lietuvos sodininkystės drau vaidyba savo kreipimesi — tografų veržėsi į salę, kur bu alkani. Veidai spindėjo. j teto studentai Keršys ir dikai. Pavyzdingais sodinin- gijos centro valdyba savo krei bus Tarybų Lietuvos darbo vo numatyta įtekti jam diplo — Įdomiai praleidom I Ziugždaitė vadovavo ekonomi kalp yra V. Gutauskas, J. Jur- pimesi ragina laiku ir tinka žmonių dovana TSKP XXII mą su pagyrimu. Tačiau įvyko rą, kolegos! — pasakė vieni atlikti rudeninę valsmekos būreliams gamyklose. nesusipratimas. „Mokslinin ša, H.’ Polukordas, J. Serapi mai suvažiavimui. — Įdomiai. . . — sušvel kas“ neatėjo Į Aktų salę. Pa Savo būrelių narių moksli1 nas ir kiti gydytojai. Iš eko džių priežlūrą: supurenti apDoc. P. BLUZMANAS surinktl ir užkasti melink, džiavo trys. I nomistų gražiai vaismedžius sirodo, kad jis nežinojo, kur niais darbais gali pasidžiaugti Universiteto sodininkų ji yra! J. PIPIRAI ir Istorijos-filologijos fakulte prižiūri ir aktyviai kolektyvi džių šakose užsilikusius šu draugijos pirmininkas to studentai. Reikšmingus dar- nio sodo reikalų tvarkyme da- geduslus vaisius, nepavėluoti
LIŪDNOS GYVENIMO ISTORIJOS
I
PLĖSIME SODUS
UŽSIENIO JUMORAS
400
ėjo pas valdytoją. — Sakykite, misteri, negalėčiau aš užimti velio Režisierius kreipėsi į Holi vietos? vudo kino žvaigždę: — O! Taip, žinoma! — Aš noriu jums pasiūlyti, ledi, Makbet vaidmenį savo linksmai atsakė fabrikai! naujame filme. Manau, jūs pa — Tik man atrodo, kadi žįstate Šekspyrą? pavėlavote: Džeką jau j — Ne, — koketuodama at palaidojo. . . į sakė artistė, — bet jis, tik riausiai, mane žino. ŠVIETIMO
VAISIAI
GRIEŽTA EKONOMIKA Motina sako sūnui: — Pjerai, tėvo uždarbis vėl sumažėjo. Kad daugiau sutau pytume. jis nutarė mesti rū kyti, o aš nebepirksiu salduminų. Ką tu pasakysi? — O aš galiu nebevaikščio ti į mokyklą.
GERAŠIRDIS
RAKAUSK0
Redakcijos
LV 10783
nuotr.
DARBDAVYS
Bedarbis sužinojo, kad mi rė Džekas Braunas, dirbąs gre timame fabrike. Todėl jis nu-
M. SUKACKO piešinys
Redaktorius V. DSN'J Medicinos fakulteto kel to kurso studentai reiškia] lią užuojautą TAMULEVlI TEI DANUTEI, jos myli! tėveliui mirus. s
Universiteto Dialektini istorinio materializmo k ros kolektyvas reiškia užuojautą v. d. JONUI SIUI, mirus jo broliui.
„Tauro“ bendrabutyje, duše, rastas rankinis lai^ Kreiptis į drq. Vidūną-
svajonė. ..
Rinko m spaudė LKP CK LaiKraščių ir žurnalų leidykla.Redakcijos adresas: Universiteto g-vė Nr. 3, telef. 7-79-17 «TapM6HHHC cTyfleHTac» («Cobctckhh cTyAeHT»>.
Opraa Banį.
HtoccKOro Tocyfl. YHHBepcHTeTa
hm.
B. Kancynaca.
Užs. Nr. 04518