uam/Binis suuoenuas
Visų šalių proletarai, vienykitės!
973 m. birželio 22 d.
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
Nr. 21(841)
GERAI STUDIJUOTI VALSTYBINĖ UŽDUOTIS
iesija: STUDENTAS R DĖSTYTOJAS Pavasario egzaminų sė yra gavęs. Nors tai ir ne ja persirito per savo atsiliepia studento žinių Egzaminus, vertinimui, bet to, mano ienovidį. im tikra prasme, laiko supratimu .reikėtų vengisi ir, tur būt, visą gy- ti. Vis dar pasitaiko atveenimą. Ir juo žmogus tbiau subrendęs, dau- jų, kai studentai per eg jau gyvenimo matęs, tuo zaminus vartoja „špargal imčiau ir giliau jis žiūri kas". Tarp kitko, jų pa kiekvieną egzaminą. naudojimo technika „to Per metus, per semestrą bulėja". Deja, jų panau inios auga kiekybiškai. dojimo efektyvumo koe Ties egzaminą, ypač po ficientas — mažėja. Ne Doc. A. Širvaitis po šio egzamino ( L. Maskaliovaitės studijų knygutę (rašys penketų. o najunti įgyjęs lyg liečiant visų šio klausimo įaują kokybę, ištisą žinių subtilybių, reikia pasaky istemą, kuri, jeigu buvo ti, kad „špargalka" besi imtai padirbėta, teikia naudojantis studentas ne lidelį moralinį pasitenki išvengiamai išsiduoda jau SESIJA ną. savo psichologine būse Egzaminai nėra laimės na, o per egzaminą nesu išstudijavęs alykas, kaip kartais lin- geba atsakyti į elementa Fizikos fakulteto Elektro — Gal buvo kokių naujo tė Čeponytė, Violeta Rač nepakankamai dalyką. Gabumai? Sakyčiau, vių mokymo metu? kauskaitė, Livija Maskalionikos katedros docentas An ę manyti studentai. Kas riausius papildomus klau vaitė. Mano dėstytą fizikos ne mažesni už kitų, tik ąmoningai ir sistemingai simus. Gėda, kad vis dar tanas Širvaitis ką tik išeg— Buvau surengęs kelias kurso antrąją dalį — optiką trūksta darbštumo, mokymo zaminavo Matematikos ir irba visus metus, per pasitaiko nesąžiningų ir mechanikos fakulteto mate teorinio ir eksperimentinio ir bangas bei atomo sandarą si sistemos. gzaminus nepatiria di- ne savo protu gyvenan matikos specialybės III kur pobūdžio konsultacijas, — jie išstudijavo labai ge elių atsitiktinumų. Dės- čių studentų. — O trukumai atsakinėji praktinių užsiėmimų, kurių rai. so I grupės studentus. mo metu? ytojo subjektyvumas metu sprendėme uždavinius. Studentų egzaminas yra — Ką rodo konsultacijos — „Iškvotėte" aštuonioli tartais gali pasireikšti egzaminas ir dėstytojui. prieš pat egzaminą? — Taip, yra studentų, ku O kontrolė? neno balo ribose, bet ir Juk mes dažniausiai eg ka studentų. Kokia nuotai rie dalyką išmano, bet ne ai galima nesunkiai pa- zaminuojame savo stu ka? — Labai aiškiai skiriasi moka to išreikšti, suformu — Pravedžiau, kaip ir nu — Esu patenkintas. Štai ikslinti, papildomai pa- dentus, kuriems dėstėme, egzaminų studentai į tuos, kurie dirbo lape septyni pen matyta planuose, vieną ko visus metus, ir į tuos, kurie luoti. Jiems reikėtų dažniau eikus vieną kitą esminį ir jų žinių lygis bei pažy ketai, keturi ketvertai ir ke lokviumą. Studentai, kurie pasisakyti, pavyzdžiui, semi Jausimą. miai rodo kartu ir mūsų turi trejetai. Prieš penkerius- gerai atsakinėjo jo metu, ir susigriebia paskutinėmis die narų metu; studentų moksli Man atrodo, kad per darbo rezultatus. Jeigu šešerius metus, prisimenu, per egzaminą neapvylė. Ma nomis ir, sako, naktimis. nės draugijos konferencijos gzaminus yra labai rei- studentų žinios negilios, to paties dalyko neišlaiky no įsitikinimu, sistemingai, — Ko, Jūsų manymu, taip pat daug padėtų. ■alinga dalykiška ir drau jeigu, nemažinant reika davo trisdešimt procentų o ne pripuolamai mokosi Re trūksta tam studentui, kurio — Didelis ačiū už pokalbį. giška atmosfera tarp stu lavimų, negalime rašyti grupės studentų. O šiandien gina Vilčinskaitė, Alfredas žinias vertinote trejetui? dentų jr dėstytojų, kad gerų pažymiu, reikia pa tik du studentai gavo nepa Račkauskas, Ramutė Kristutytė, Zigmas Širvaitis, Mary— Paprasčiausiai ateina Kalbėjosi A. STANEVIČIUS tebūtų bereikalingo jau galvoti ir apie savo dar tenkinamus pažymius. timosi, nervingumo, bą, pažiūrėti, ar jame dešiškumo. Labai svar- kartais nėra kokių spra u žinias įvertinti teisin- gų ir taisytinų reikalų. ai> o tai galima tik nor Taigi, sesija eina į pa PIRMŪNAI BUS SESIJA iomis sąlygomis. Jei baigą. Jau dabar galima nios įvertintos objekty- konstatuoti malonų faktą, APDOVANOJAMI zia ’laj ir taktiškai, tai net kad šio pavasario egza Eini Medicinos fakulteto grupės vadovas vyr. dėst. komjaunimo sekretorei G. ažnas dvejetą gavęs stu- minus daugelyje fakulte Studentai, išlaikę žiemos koridoriais ir matai būrelius B. Jurevičius. Krotkutei išvis nereikėjo egientas entas pyksta ne ant dės- tų studentai laikė — bent ir pavasario egzaminų sesi- studentų, „prilipusių" prie Taip jau dažniausiai būna zamino laikyti: už labai geMojo, o ant savęs. iš politinės ekonomijos — jas vien penketais ir akty auditorijos durų. Vienų visai — jei studentas visuomeninį ras žinias semestro metu Kiek esu girdėjęs, stu geriau negu kitais kar viai dalyvavę visuomeninia bereikšmis žvilgsnis, kiti, at- darbą dirba, sportuoja ar joms parašyti penketai. me darbe bei mokslo tiria rodo, kiaurai per sieną žiū chore dainuoja, tai ir gerai Egzaminas baigėsi. Studen dentai labai būna nepa tais. mojoje veikloje, bus apdo ri ,o trečias, „jau po pir studijuoja. Labiausiai kurato tai įteikė savo vadovui gė minti tais dėstytojais, demonstruoja, kaip vanojami VLKJS CK ir TSRS ties", lių ir nenustygdami vietoje Doc. A. JABLONSKIS Aukštojo ir specialiojo vi dėstytojas slinkęs prie jo rius patenkintas H. Ulevi laukia, ką pasakys dėstyto lUPe, prieš parašydami čiaus atsakymu. „Jautei, kad ^zymj, varto studijų Tarpfakultetinės durinio mokslo ministerijos „špurgę" atimti. Ir, aišku, jam egzaminas ne nervų jas: juk jie dar nežino saayRutę, pažiūri, kiek iš politinės ekonomijos ženklelials~^tfž labai gerą studentas išsisukęs... tampymas. Atsakinėjo ra vo pažymių. O čia vietoj ‘4 dalykų studentas katedros vedėjas mokymąsi". Tokios pat šnekos, tokios miai, protingai, o svarbiau formalių „labai gerai" ar
FIZIKO NUOMONE APIE MATEMATIKUS
Malonus pokalbis
KOKIE BUVO TAVO DARBO METAI,
tokie ir egzaminų pažymiai
pat nuotaikos apėmusios ir gydomosios medicinos spe cialybės III kurso 5 grupės studentus, laikančius „vieną iš kiečiausių, žinoma, ne skaitant farmakologijos" eg zaminų — patologinę anato miją. Ir dar bėda (o gal ir laimė) —• egzaminuoja pats
sia — ne berdamas iškaltas frazes, bet mąstydamas", — sako grupės vadovas. Pridur sime, kad Henrikas — orien tacinio sporto meistras. Puikias žinias parodė kur so seniūnas R. Daunoravičius. O grupės seniūnei E. Narbutaitytei bei grupės
„gerai" netikėtas egzaminuotojo klausimas — kokiam pažymiui jautiesi atsakęs? Čia ir išryškėja grupės va davo objektyvumas, neberei kėjo svarstyti, gerai ar blo gai, kad „savas" žmogus eg zaminuoja. Beveik visi įspė jo savo triūso vaisių. A. MEŠKYS
Universitetą baigia tūks tantinis jaunųjų specialistų būrys. Netrukus jie išvyks 4 (vairias respublikos vieto ves dirbti pagal paskyrimą. Kokios gi jaunųjų specialistų pareigos ir teisės naujame darbe? Pagrindinis norminis ak tas, su kuriuo turi būti su sipažinę visi jaunieji specia listai bei įmanių, įstaigų ir organizacijų vadovai, yra TSRS aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministro 1968 m. kovo 18 d. įsakymu patvirtinti Jaunųjų specialis tų, baigiančių TSRS aukštą sias ir specialiąsias vidurines mokyklas, nersonalinio skirs tymo nuostatai. Jais remian tis, visi jaunieji specialistai, baigiantys mokyklas, atsi traukę nuo gamybos, į dar bą skirstomi pagal planą. Tik tuo atveju, jeigu pagal planą specialisto aprūpinti darbu nėra galimybės, per sonalinio skirstymo komisija siunčia jį savo nuožiūra ar ba išduoda pažymą, leidžian čią įsidarbinti savarankiškai. Pagal paskyrimą visi jaunie ji specialistai turi dirbti ne mažiau kaip trejus metus
JAUNOJO SPECIALISTO TEISĖS IR PAREIGOS (išskyrus specialistus, ku riems vyriausybės nutarimais yra nustatyti kiti terminai). TaiPi, priimdamas į darbą specialistą, nepraėjus tre jiems metams nuo mokyklos baigimo, įmonės, įstaigos ar organizacijos vadovas priva lo pareikalauti atitinkamos ministerijos (žinybos) išduoto siuntimo arba pažymos, suteikiančios galimybę įsidarbinti savarankiškai. Jeigu darbo sutartis sudaroma, ne silaikant šių reikalavimų, jaunasis specialistas turi bū ti atleistas, o asmenims, ne teisėtai priėmusiems jį į dar bą, turi būti taikoma juridi nė atsakomybė. Ar specialistas gali nu traukti darbo sutartį Ir ko kiais atvejais? Taip, įstatymuose numaty ti ir tokie atvejai, kai, spe cialistui prašant, darbo su tartis nutraukiama ir neišdir bus trejų metų. Pagal TSR Sąjungos ir sąjunginių res-
publikų darbo įstatymų pa grindų 16 straipsnį jaunojo specialisto reikalavimu dar bo sutartis gali būti nu traukta prieš laiką, jeigu jis dėl ligos ar invalidumo ne gali atlikti sutartyje numaty to darbo, jeigu administraci ja pažeidžia darbo įstatymus, kolektyvinę arba darbo su tartį, taip pat dėl kitų svar bių priežasčių (pavyzdžiui, jei administracija, raštiškai įsipareigojusi jaunąjį specia listą per tam tikrą laiką ap rūpinti gyvenamuoju plotu, neįvykdo savo pareigos ir pan.). Specialistas vyksta dirbti pagal paskyrimą. Ar Jam apmokamos kelionės ištai dos? Kiekvienam jaunajam s-pecialistui, siunčiamam pagal paskyrimą dirbti į kitą vie tą, apmokamos jo ir jo šei mos narių kelionės išlaidos, turto pergabenimo išlaidos, išmokami dienpinigiai už
kelionėje išbūtą laiką bei vienkartinė pašalpa specia listui — pusė jo mėnesinės algos (tarifinio atlygio) nau joje darbo vietoje, o kiek vienam šeimos nariui — ket virtadalis jo pašalpos. Pini gus jaunajam specialistui iš moka mokykla, įmonės, įstai gos ar organizacijos, į kurią jis paskirtas dirbti, sąskaita. Visiškai atsiskaitoma tik ta da, kai jis atvyksta į darbo vietą ir pateikia avansinę apyskaitą. Tačiau jaunasis specialis tas, neatvykęs į darbo vietą arba atsisakęs pradėti dirbti be svarbios priežasties, taip pat neišdirbęs pagal pasky rimą trejų metų, nutraukęs darbo sutartį savo iniciatyva ar atleistas už darbo draus mės pažeidimą, privalo gia žinti visas išmokėtas jam persikėlimo išlaidas. Jaunasis specialistas, neatvykęs į darbą arba atsisa kęs pradėti dirbti dėl svar bios priežasties, privalo grą-
AČIŪ, ALMA MATER! Jei iš karto pasakysime, kad Juozas Bartkus ar Stasė Ingau nytė nemato, dažno širdį už plūs pagaila ir nuolaida, kas visai nereikalinga. Bet jei apie tai nutylėsime iki pabaigos, daugelis dalykų šiame pasako jime, matyt, pasirodytų ele mentarūs. Jų, gyvenimo nu skriaustų, pavyzdys ne vitri nai — daugelis žmogiškų sa vybių lyg atgyja, atsinaujina. Draugiškumas, pagalba, prisiri šimas, atidumas, valia ir geras noras — jau nebe žodžiai, ku rių tikrąją prasmę dažnai pa mirštame, bet viena iš egzistencijos sąlygų.
Istorijos fakultete matydavom neaukštą vaikiną kiek atlošta galva, beeinantį su kitu, uždėjusi ranką ant peties ar
Juozas
ramiai (bet jautei judesių įtemptumą) bestoviniuojantį bevaikštantį pasieniu. Akis akin su istoriku Juozu Bartkum susitikom „Tauro" bendrabutyje, kai jis laužė (anot paties) jau ketvirtą armoniką. — Juozai, didžiausias studi jų malonumas? — Draugai. — O mokslai? — Jei draugų yra, studijos eis. Visi man padėjo. Valios jokios nereikėjo rodyti. Svar biausia — draugai. Be jų — kaip be kojų. Kai varpai dandėdami lydėjo fakulteto diplomantus, Juozas stovėjo draugų apsuptas. Iš pradžių niekur nepalikę, neuž miršo nė dabar, paskutinę stu dentišką jo šventę. Stasė Ingaunytė — neakivaizdininkė teisininkė, Tuoj tuoj greta LTSR moterų šaškių eksčempionės titulų ]prisidės diplomas. aukštojo mokslo Taip, vienai sunkoka buvo su literatūra, daug prisiėjo rašy ti kontrolinių, kursinių, sunki liga pertraukė ilgokam laikui studijas. Gyvenimo credo — daug žinoti, padėti kitiems. Tie sa, ji redaktoriaus LAD leidyk loje, nors ir turi svajonę dirb ti juridinėje konsultacijoje. — Bet dabar bijočiau pradė ti. Reikia dar daug sužinoti. Tobulinsiuos.
Stasės kolega — Vaclovas Šabūnas mato saulę, nors yra II grupės invalidas. Tai jis su draugu kovojo už galimumą studijuoti draugijos nariams teisę. Studijos taipogi nebuvo lengvos: trukdė mažas kambarėlis ir didoka šeima, darbas, negalavimai... Šit vaikui nese niai dveji metukai sukako, o nuvažiuoti su žmona negali. Valstybiniai. Jam — universjtete, žmonai — Šiaulių institu te. V. Sabūnas — LAD Kauno kombinato juriskonsultas. Uni versiteto žinias tikrina praktiš kai. Ar užtenka jų?
žinti išmokėtus pinigus, iš skyrus jau padarytas kelio nės išlaidas. Pinigų nereikia grąžinti tik tuo atveju, jei gu jis pašaukiamas į' Taryibi— nę Armiją.
Kokias dar teises turi jaunasis specialistas? DaugelĮ domina atostogos, butas... Kiekvienam jaunajam spe cialistui, pasiųstam dirbti pa gal paskyrimą, prieš darbą mėnesio yra suteikiamos atostogos, Už šias atostogas mokama stipendijos dydžio pašalpa, kurią jam išmoka mokykla, įmonės, įstaigos ar organizacijos, į kurią jis paskirtas dirbti, sąskaita. Pa šalpa nemokama tuo atveju, jeigu jaunajam specialistui leista įsidarbinti savarankiškai. Įmonės, įstaigos ar orgavadovas privalo nizacijos aprūpinti jaunąjį specialistą, atvykusį paskyrimo vieton, gyvenamuoju plotu. Jaunąjį specialistą, paskirtą dirbti į
švietimo, kultūros, sveik apsaugos, prekybos, bmt aptarnavimo, teismo ū kuratūros įstaigas, nesant1 nybinio gyvenamojo p šioms įstaigoms pųty gyvenamuoju plotu apr na atitinkama vietinė D> žmonių deputatų taryba administracijos pareiga u net ir tuo atveju, jeį nasis specialistas pagal skyrimą dirba ilgiau, n trejus metus. Be šių teisių, tarybį įstatymai numato ir b Pavyzdžiui, jaunajam spe listui negali būti nustatai bandomasis laikas, trejų , tų laikotarpiu jis negali I perkeliamas j darbą, nes jusį su specialybe, atleki mas iš darbo be ministeri (žinybas), kuriai ta įn> pavaldi, sutikimo ir t. t. Tarybiniai įstatymai sk didelį dėmesį jauniesii specialistams, sudaro tin mas sąlygas jiems augti, i ti kvalifikaciją. Tačiau tuo pačiu iš reikalaujama sąžiningai r dyti savo pareigas.
KELIAS Į DAILĘ
Vaclovas
— Nevisada. Bet juk aukšto sios tikslas supažindinti kur kas. Toliau ieškai pats.
Jie trys. Visiems norėtųsi pa linkėti kartu su Istorijos fakul teto diplomantus sveikinusiu Skargos kieme plakatu: — Pamok, Alma Mater, pa mok! S. VAITIEKUS A. STANEVIČIAUS nuotr.
Universiteto Dailės studija šiemet, kaip ir pernai, i rengė Estetinio lavinimo katedros koridoriuje savo dai parodą. Palyginus su ankstesnėmis, skirtumas tas, id padaugėjus narių, dėl vietos stokos nebuvo kviečiami lyvauti kiti studentai — ne studijos nariai. Taip pat silaikyta lygiavos ir darbų skaičiaus atžvilgiu - W dirbo daugiau, pasiekė geresnių rezultatų, tie ir dar eksponuoja daugiau, o kai kas net nedalyvauja. Todėl autorių ekspoouoja 25 darbus. Apie šią paroda mums pasakoja studijos vadovas K tas DEREŠKEVIČIUS: — Tai ir renginys ,ir darbo studijoje ataskaita. 1 mokslo metus studentai mokosi, didelė darbų dalis bu akademinio pobūdžio, ir platesniam žiūrovų ratui rodi netikslinga. Todėl ^"parodoje tokių darbų maža. Daugd sudaro laisvi darbai arba kompozicinės užduotys. Vyra ja akvarelė ir piešiniai. Tai prieinamiausios mėgėja technikos — programos dalykai. Reikia pasakyti šiltus žodžius apie daugumą studea nes čia nuoširdžiai atsiskleidžia jų pomėgių, charakta pradai, be to, atiduodami kuklų savo laisvalaikį dail jie turtina ne tik save, bet jau prisideda ir prie kitų esi tinio lavinimo. Vertinant jų darbus reikia atsižvelgti tai, kad Universiteto studento kelias į dailę — saviva linis. Kaip ir reikėjo tikėtis, geriau pasirodo lankantieji J diją antrus metus. Norėtųsi pirmiausiai paminėti filol Į N. Bulotaitės tris akvareles ir tempera atliktą darbą. N rie pasižymi paprastumu, darnia lokalinių dėmių ritmą lyriškumu, ramybe. V. Gocentas — ekonomistas Jis M do panaudoti savo kūryboje įvairias medžiagas. SI jungdamas akvarelę su souso piešiniu, padarė nuotaiki gų peizažų. E. VUeitaitė, studijuojanti matematiką, ta lengvus, persišviečiančius, turtingus akvaretiskus | nūs. Filologė M. Zarkauiskaitė pasireiškia kaip gera ■] sėja, sukuria nuotaikingų akvarelių. Kiti studijoje pirmokai. Iš jų išsiskiria V. Deltuvai kuri, nors turėdama mažesnį įgudimą piešti, gerų spa-1 nių sugebėjimų dėka nutapė malonų natiurmortą bei poziciją iš dviejų figūrų. J. Macnoriūtės darbai įa®] ekspresijos siekimu. Figūrų formą stengiamasi Į iškelti kurią nors pastebėtą savybę. Eksponuoja tik Pi nius tušu ir anglimi. I Dauguma autorių yra Filologijos fakulteto atstovai, t lėtų į studiją ateiti studentų ir iš kitų.
Ekonomistų- geografų svečiai Pramonės ekonomikos fakultete svečiavosi Prahos ■‘j o universiteto ekonomistų-,geografų. Dėstytoja ir tų grupei vadovavo geografijos mokslo daktarai Ma-1 Hamplas ir Ivanas Bičikas. Svečiai susitiko su Ekono®1 istorijos ir geografijos katedros dėstytojais, susipaz® I respublikos ekonomikos ir kultūros pasiekimais. ■-'] mokslo išvystymu Tarybų Lietuvoje. Vėliau čekai, -. mi šios katedros darbuotojų e. doc. p. J. Kunčin05 geografijos mokslų kandidato S. Vaitekūno, susipažUniversitetu, sostinės senamiesčiu, naujaisiais 2 ' I Lazdynų rajonais, aplankė Trakus. Apie istorinius -J nės paminklus įdomiai svečiams pasakojo Istorijos teto III kurso studentė V. Maksimavičiūtė. Po viešnagės Vilniuje svečiai išvyko į Rygą-
V. JON^n -i
Vienas iš svarbių idėjiir kultųrinio auklėjimo Ljiajame semestre" barų r, lektoriaus darbas. Šiais Lėtais Universiteto darbo ir L..1.Jio stovyklų štabas playa šį darbą organizuoti viem kryptimis: sudaryta iktorių grupė prie štabo ir arenkami lektoriai iš pačių lovyklautojų. nariai Lektorių grupės Laitys paskaitas aktualiais' tuolaikinio komunistinio juLįnio, tautų draugystės, įonominio bendradarbiavi mo, tarptautinių santykių Gausimais. Ryšium su Tary tu valdžios atkūrimo Lietu voje 33-osiomis metinėmis Sanuojamos tokios paskaiį0S: „Lietuva broliškoje ta-
žmogus pertvarko gamtą", „Ar yra gyvybė kitose pla netose”, „Ar yra likimas", „Ar buvo pasaulio pradžia ir ar bus jo pabaiga" ir pan. Darbo ir poilsio sto vyklų štabas tikisi, kad šių problemų nagrinėjimas pa dės studentams visapusiškai suprasti gamtos bei visuome nės procesų dėsningumus, jų sąryšio įvairovę. Be to, pa skaitos padės užmegzti kon taktus su vietinėmis organi zacijomis, jaunimu. Yra sudaryti konkurso ge riausiai Universiteto darbo ir poilsio stovyklai išaiškin ti nuostatai. Juose atsispin di ir lektorių darbo organi zavimas. Stovyklai už vieną paskaitą pridedami 5 balai.
rybinių tautų šeimoje", „Lie tuva IX penkmetyje", „Lie tuvos komjaunimas kovoje prieš fašizmą". Patys stovyklautoiai sto vyklose irgi suburs lekto rius. Jiems rekomenduoja mos temos Universiteto dar bo ir poilsio stovyklų istori jos, TSRS ekonomikos ir už sienio politikos, X Pasauli nio jaunimo ir studentų fes tivalio Berlyne klausimais. Nepamirštos ir ateistinės bei materialistinės pasaulė žiūros formavimo problemos. Studentams lektoriams mes medžiagą rekomenduojame tematika: tokia ateistine Z. BURNYS „Lietuvos katalikų bažnyčios problemos", „Ar yra Universiteto darbo ir poilsio stovyklų štabo komisaras dieviškoji harmonija", „Kaip
STUDENTAI IR LTSR ATEIZMO MUZIEJUS
ATEISTINES KONFERENCIJOS Mūsų universiteto studen tai glaudžiai bendradarbiauja su LTSR Ateizmo muzieju mi: renka eksponatus, šiais mokslo metais muziejuje su ruošė ir tris mokslines-ateistines konferencijas. Tai gra žus Universiteto auklėtinių indėlis, prqpaguojant ateisti nę mintį. Rudens semestre teisinin kai surengė konferenciją „Bažnyčia ir antikomuniz mas", o Medicinos fakulteto studentai skaitė savo prane šimus konferencijoje „Medi cina ir religija". Birželio 1 dieną LTSR Ateizmo muzie juje įvyko kita studentų mokslinė ateistinė konferen cija „Krikščionybė Lietuvo je". Universiteto istorikai ir psichologai joje perskaitė 12 pranešimų. Apie krikščiony bės įvedimą ir įsigalėjimą Lietuvoje kalbėjo R. Galkutė ir J. Vyšniauskas, seno vės lietuvių tikėjimus — N. Marčiulaitytė, religinių šven čių kilme — 1. Sakytė ir R. Stankaitė. Konferencijoje bu vo nagrinėta ir jėzuitų, uni tų veikla Lietuvoje, katalikų bažnyčios vaidmuo okupaci jos ir pokario metais, tikin čiojo psichologijos klausimai ir kt.
Konferencijos darbe daly vavo Vilniaus miesto Ateis tų klubo pirmininkas B. Jau niškis ir WPI dėst. J. Stan kaitis. Visoms trims konferencijoms vadovavo WU Filosofijos istorijos ir mokslinio ateizmo katedros dėstytojas P. Pečiūra. Dalyvaudami tokiose kon ferencijose, studentai ruošia si būsimam ateistiniam dar bui visuomenėje, todėl būtų naudinga ir gražu, jei teisi ninkų, medikų bei istorikų pavyzdžiu pasektų kitų fa kultetų studentai. Reikia pa sakyti, kad daugiau iniciaty vos, ruošiant panašaus profi lio konferencijas, galėtų pa rodyti ir fakultetų komjauni mo organizacijos. Juk Filo sofijos istorijos ir mokslinio ateizmo katedros dėstytojai, skaitydami mokslinio ateiz mo paskaitų kursą, vadovau ja nemažam būriui gabių studentų, kurie rašo refera tus ir pranešimus ateizmo klausimais. Tačiau ne visuo se fakultetuose minėti refe ratai ir pranešimai pasiekia platesnę auditoriją. Taigi, reikėtų glaudesnio bendra darbiavimo tarp Filosofijos istorijos ir mokslinio ateiz-
mo katedros dėstytojų bei fakultetų komjaunimo orga nizacijų. Surengę mokslinesateistines konferencijas fa kultetuose, galėtume pagal voti ir apie konferenciją vi so Universiteto mastu. Jos dalyviams studentai pateiktų .geriausius pranešimus, skai tytus fakultetų konferencijo se. Todėl, sudarant komjau nimo organizacijų darbo pla nus naujiems mokslo me tams, nereikėtų užmiršti ir minėto dalyko, nes vien te miniais vakarais, susitikimais žmonių, galinčių tolimesnia me savo darbe ir veikloje propaguoti ateistinę mintį, kokia neparuošime. Bet mokslinio ateizmo problema reikalauja ir gero teorinio pasiruošimo ir tam tikrų sukauotos medžiagos pateikimo įgūdžių. Visa tai galima įgy ti ruošiant pranešimus ir re feratus, kurie vėliau išaug tų į paskaitas, kurias jau bū tų galima pateikti plačiam klausytojų ratui. Tuo būdu tiek atostogų metu, tiek ir baigę Universitetą, mūsų studentai galėtų nemažai ir vaisingai padirbėti visuome nėje.
S. KAVALIAUSKAS
PUSLAPĮ
RENGIA
meilę, pasitikėjimą kurių religijų tikintieji po yra žemiškos, o ne antgam religijos gaus sąmonėje iš viso nėra dievo dievu ir pan. Vadinasi, jie nesėkmingos medžioklės ar tinės prigimties. jokių įgimtų, ne iš patyrimo IĮ amžinumą buvo ir ISTORIJOS " yra kertinis teologijos kilusių amžinų idėjų. Idėjų kalba apie paprastus žmonių žvejybos daužo lazdomis sa „Įgimto religinio jausmo" R MOKSLINIO dogmų teiginys, Kunigija viena karta kitai kartai jo jausmus, apie baimę, pagar vo „dievukus" už tai, kad buvimą paneigia visa faktinė ATEIZMO skelbė ir tebeskelbia, kad kiu būdu negali perduoti bą, paklusnumą ir kt., kurie tie jiems nepadėjo. Marksais medžiaga. Prieš „įgimtą reli religinis tikėjimas egzistuoja biologiniu paveldėjimu. Vai gali būti sujungiami su die pastebėjo, kad „grubus feti- ginį jausmą" kalba žmonijos KATEDROS taip seniai, kaip ir žmonija, kai biologiškai paveldi iš tė vu tik tuo atveju, kai yra šisto geismas sudaužo jo fe istorinės praeities, žmonių STAŽUOTOJAS tišą, kai fetišas nustoja bu buitinio gyvenimo įvairiais kad religija visuomet buvusi, vų tik fizines savybes, o ne tikima dievo buvimu. S. KAVALIAUSKAS Iš tikrųjų baimė, meilė, vęs nuolankiausias geismo visuomenės išsivystymo pe yra ir būsianti, nes ji esan jų žinias. Visos žmonių idė jos turi žemišką pagrindą ir dėkingumas ir kiti jausmai tarnas" , ti amžina. riodais tyrinėjimai, gausūs Ir vis dėlto tokie jausmai, faktai apie senovės žmonių Krikščionybės, ir ne tik tuo pačiu pagrindu jos kei atsirado taip pat kaip ir krikščionybės apologetai tei čiasi. Idėjas individas per visi žmogaus jausmai gam kaip neapykanta, pyktis ant kultūrą. Mokslo duomenys, gia, kad kiekvienas žmogus ima auklėdamasis ir mo tos ir visuomeninių sąlygų dievo nėra bažnytininkų iš gauti tyrinėjant pačias se dar prieš at skiriami kaip specifiniai re niausias žmonių gyvenvietes turįs „įgimtą religinį jaus kydamasis, o mokytis jis ga įtakoje mą", paties dievo jo sielai li todėl, kad turi sugebėjimą sirandant tikėjimui dievais. liginiai jausmai. Ir tai su Afrikoje, Kaukaze, Ameri duotą. Pasak jų, sutverda mąstyti, paveldimą iš tėvų Baimės jausmas atsirado ir prantama, nes tada religi koj, Viduržiemio jūros (pa mas žmogų, dievas įkvėpęs biologiškai. Mąstymas yra egzistavo, žmogui santykiau niais jausmais reiktų pavers krantėse, verčia daryti išva lPAGALBĄ jam nematerialią substanciją ne vien fiziologinės smege jant su aplinka. Plėšrūs ir ti visus žmogiškuosius jaus dą, kad pirmykštis žmogus KVIEČIAMAS — nemarią sielą. Šia siela, nų veiklos, bet taip pat ir daug stipresni už jį žvėrys, mus. O tuomet bematant iš neturėjo ir negalėjo turėti kad vadinamieji pirmuoju gana ilgu gyveni visiškai nepriklausančia nuo visuomeninio gyvenimo pro žaibas ir perkūnas, žemės ryškėtų, MOKSLAS... materijos, nuo žmogaus kū duktas. Smegenys yra mąs- drebėjimai, liūtys, potvyniai, „kilnieji" jausmai, pakrikšty- mo periodu jokių religinių Vis dažniau bažnyčia at- no ir galinčia be jo sava vaizdinių. Pirmykštėje bend skleidžia savo troškimus neruomeninėje visuomenėje atsilikti nuo gyvenimo. Apie rankiškai egzistuoti po ma šimtus tūkstančių metų ne tai liudija ir neseniai aukš terialaus kūno mirties, žmo tuosiuose Vatikano sluoks gus tartum jungiasi su die buvo religijos, žmonės jos niuose priimtas nutarimas nežinojo ir nepraktikavo. Iš įkurti specialų „mokslo ti vu. Todėl kiekvienas žmogus žmonijos istorijos, kuri tęsė riamąjį centrą“, kurio užda gimstąs su religiniais įsitiki vinys butų „reguliariai, sis nimais, religiniu jausmu, re Dr. J. BARZDAITIS si apie milijoną metų, religi temingai ir detaliai tirti kul nis laikotarpis užima tik ke tūrinius .socialinius ir eko liginėmis idėjomis. letą dešimčių tūkstančių „Įgimto religinio jausmo" nominius pasikeitimus kata likiškajame ir visame pa prielaida buvo ir tebėra la tymo materialus substratas. gaisrai ir panašūs reiškiniai ti religiniais, yra patys pa naujosios istorijos metų. O saulyje“. Pačią tokio centro žmogui buvo prasčiausi žmogiškieji jaus šiuolaikinės vadinamos „pa sukūrimo idėją davė tarp bai parankus dalykas religi Jų sugebėjimas mąstyti nė pirmykščiam religijos atsirado tautinis simpoziumas, kuris jos apologetams. Turint tokį ra antgamtinės prigimties, o neįveikiami, pavojingi ir bai mai. Kita vertus, dabartinių saulinės" buvo sukviestas Vatikane subjektyvų pagrindą, nesun išsivysto visuomeninio gyve sūs. Baimės jausmas yra se vadinamų „pasaulinių religi dar vėliau: budizmas atsira bažnyčios vidaus padėčiai ku savivaliauti ir pateisinti nimo procese. nesnis už religiją. Atsiradus jų" apologetai, gindami re do VI amžiuje prieš mūsų aPtarti. Simpoziumo dalyviai Jausmai apskritai atsiran .reliigi'ai, jis buvo 'perkeltas ligiją kaip antstatinę institu erą, krikščionybė dar vė ~ tiek pasauliečiai (dau bet kokias religines konstruk prieš 2 giausia humanitarai), tiek ir cijas. Jei žmonėms religiją da ir vystosi natūraliu ke ir į antgamtinių jėgų bei ciją tam tikromis socialinė liau — maždaug dvasininkai — su dideliu nė vienu ar kitu būdu įdiegė liu žmonių gamybinės veik dievų pasaulį. Meilę, dėkin mis sąlygomis, ir negali pri tūkstančius metų, islamas — riniu kalbėjo apie vis stip rėjančią tikėjimo krizę ir dievas, jei ji yra apreiški los procese, atspindint ma gumą, paklusnumą pirmiau pažinti kitokius kaįp tik bai visai neseniai — VII a. bažnyčios autoriteto smuki- mo ir jausmo, o ne proto terialaus gyvenimo sąlygas. sia pradėta jausti motinai, mės, meilės, paklusnumo ir Prieš „įgimtą religinį jaus tną. tarpusavio santykių dalykas, tai religija esanti Suprantama, kad nagrinėjant vyresniesiems, gelbėtojams kitus „kilnius" jausmus, kaip mą" pasisako ir kiti faktai. tarp dvasininkijos ir tikin antgamtinės prigimties. O žmonių jausmų genezę būtų nuo nelaimės ir pan. Šie religinius jausmus. Pavyzdžiui, asmenys dėl li tųjų paaštrėjimą. Vadinasi, religija emociš gos, fizinių negalavimų (ak Simpoziume prieita išva kadangi dievas, pasak baž neteisinga ignoruoti jų pra jausmai tapo religinio pobū da. kad norint išspręsti vi- nytininkų, esąs neklystantis, dus žmonių pirmtakų gyvy džio, tik atsiradus tikėjimui kai pasireiškia vienokiais ar lumo, kurčnebylumo) ar kitų su* pribrendusius klausi nius ir efektyviau pritaiky todėl jo suteiktas žmonėms bių pasaulyje. Tur būt, nė antgamtinėmis jėgomis. Re kitokiais jausmais. Bet tai priežasčių religiškai neaukti visą bažnyčios veiklą prie tikėjimas esąs taip pat ne ra tokios žmogaus veiklos ligija, bažnyčia juos susiejo yra tie patys žmogaus jaus lėjami, apie religiją nieko *'U dienų reikalavimų, rei klaidingas. Vadinasi, religi srities, kurios neveiktų emo su vaizdiniais apie antgamti mai, kurie kiekvienoje žmo nežino ir jokio įgimto reli kalinga atvira diskusija, Priešingų nuomonių priešpa jos teisingumo nereikia įro cijos. Visus žmogaus psichi nes jėgas, dievus, augalus, gaus veikloje atlieka tam gingumo nejaučia. Religin vaidmenį. Žinoma, gais jie savaime netampa. statymas, nes autoritariniai dinėti, užtenka vien aklo nius procesus lydi jausmas, šventuosius ir t. t. ir tokiu tikrą nurodymai iš viršaus, kaip tikėjimo. kuris parodo žmogaus pergy būdu natūraliems žmogaus skirtingoje sferoje jie reiš Arba, tarybinėje visuomenė tai buvo amžių amžius, Jau Taip kalba religininkai, o venimą jo vidiniame santy jausmams suteikė religinį kiasi skirtingai, -savaip. Pa je milijonai žmonių yra ne naatitinka laiko dvasios ir kyje su tais procesais. Reli atspalvį. vyzdžiui, mene jausmas daug religingi ir jų nuolat dau neišgelbėtų iš susidariusios kaip yra iš tikrųjų? Padėties. Materialistinė filosofija gija taip pat glaudžiausiai Taigi, jausmai, teologų va svarbesnis, negu moksle, fi gėja. Vystantis mokslui, ma Kadangi iki šiol katalikų bei psichologija ir apskritai susijusi su žmogaus jaus dinami religiniais, yra pa losofijoje. Galima sutikti, terialistinei filosofijai apvalbažnyčia neturėjo forumo platesnes žmovis tokioms diskusijoms ir ba- mokslas neginčijamai įrodė, mais. Tačiau religiniai jaus prasčiausi žmogaus jausmai. kad emociniai reiškiniai re dant 2'S atitinkamiems moksli kad žmogus neturi jokio mai nesudaro kažkokios Jie tampa .religiniais ir įgau ligijoje pasireiškia labai stip nių mases, netikinčiųjų skainiams tyrinėjimams, nu „įgimto religini,o jausmo". ypatingos, nežemiškos emo na savo specifiką tik tada, riai. Priklausomai nuo to, čius auga ir kapitalistinėse spręsta, kad šią rolę vaigimdamas neturi cijų rūšies. kai yra siejami su pagrindi kiek tie jausmai yra suaugę šalyse. ?,ns naujas centras, į kurį Žmogus religinių įsitikinimų, bendradarbiavimui bus pa- jokių Reikia pažymėti, kad ir niais religijos elementais. su kurios nors žmogaus Žinoma, yra dar ir religin •cviėsti sociologai, ekonomis- jokio religingumo. Būdamas patys religijos gynėjai nega Atseit, jie nėra antgamtinis, veiklos sritimi, su jo įsitiki gų žmonių. Bet jie tiki į *ai. filosofai, istorikai, kuproduk nimais, nuspalvina žmogaus dievą ne kažkokio „įgimto r'e vienaip ar kitaip artimi išsivystęs iš gyvulių pasau li to „ypatingo" „įgimto re bet „visuomeninis bažnyčiai ir jos problemati- lio, jis savo sąmonę formavo liginio jausmo" nei konkre tas", kaip rašė Marksas elgesį, jo reagavimo išraiš religinio jausmo" vedini, jų ir tobulino gamybos procese, čiai apibūdinti, nei atskleis „Tezėse apie Fojerbachą". ką į jo įsitikinimų pažeidi tikėjimas nėra antgamtinės, Realistiškai mąstantieji, jų Natūraliai gali kilti klausi mą ar 'atvirtinimą. Galima. o žemiškos prigimties. Tikintarpe ir kai kurie bažnyčios praktinėje veikloje. Jo są ti jo turinio. Kai jie mėgi eikėjai, gana skeptiškai monė yra istoriškai išsivys na konkrečiai kalbėti apie mas, kodėl bažnytininkai kalbėti apie patriotiniusi tieji žmonės turi religinį ertina vatikaniškojo „moks- čiusį iš gyvulinės psichikos, religinį jausmą, išskaičiuoja nepriskiria prie religinių jausmus, darbo žmonių soli■ jausmą, bet jis nėra įgimias, tiriamojo centro“ per pyktį, neapykantą, darumo jausmus, religinius> jis nėra religinio tikėjimo spektyvas. Ką gi, pagyven iš kurios paveldėti „religinį visišką pagarbų paklusnumą jausmų ami — pamatysim. jausmą" ji negalėjo. Žmo- dievui, dievobaimingumą, kerštą. Yra žinoma, kad kai jausmus ir - kt. Bet visi jie-priežastis, “0 jo produktas. FILOSOFIJOS
Užsienyje
AR RELIGINIS JAUSMAS ĮGIMTAS
UNIVERSITETO SPORTININKAI — TRETI Baigėsi respublikos aukštųjų mokyklų stu dentų XXI sporto žaidy nės. Finalinėse varžybo se dalyvavo 1980 studen tų — trylikos aukštųjų mokyklų atstovai. Pirmą ją vietą iškovojo Kūno kultūros instituto (240 tšk.), antrąją — Politech nikos instituto sportinin kai (214 tšk.). Trečioje vietoje — VILNIAUS UNIVERSITETAS (208,5 tšk.). Stipriausių sporto klu bų sąraše „Mokslas" taip pat užima trečiąją vietą. Studentų žaidynėse da lyvavo 312 Universiteto sportininkų. Keturias pir mąsias vietas užėmė mū sų merginos. Jos pirma vo tinklinio, kulkinio šau dymo, sportinės ir meni nės gimnastikos varžybo se. Taip pat iškovota pir moji ' ‘ ' bendrakomandinė vieta prie žaliųjų teniso stalų. Tiek pat pirmųjų vietų ir KPI sportininkų sąskaitoje. Antrąją vietą jiems lėmė daugiau už mūsiškius iškovotų antrų jų vietų.
„SESIJA“ STADIONE Birželis — egzaminų metas studentams. Ne lengvesnė sesija laukė ir dėstytojų — stadionuose jie laikė PDG normas. Kaip mums pranešė PDG normų laikymo Universi teto komisijos pirminin kas P. Urbonas, iki birže lio 15 dienos PDG nor mas buvo išlaikę studentų ir dėstytojų.
Bulgarijos susitikimai PLOVDIVAS
Į trečiąjį mūsų kelionės punktą atvykome ne iš kar to. Pakelėj buvo garsioji Sipka. Susimąstę stovėjome priešais didingą paminklą — mauzoliejų Stoletovo viršukalnėje, nulenkėme galvas prieš rusų ir bulgarų karių didvyriškumą, „Tas, Auris žuvo kovoje už laisvę — nemiršta!" — skaitėme marmūre iškaltus žodžius. Toli atsiveria vaizdas nuo kalno viršūnės, ir iš visų pusių matosi šis paminklas (jo aukštis — 31,5 m). Pravažiavome ir plačiai pagarsėjusį „Rožių slėnį", iš sidėsčiusi tarp Kazanlyko ir Kariavo miestų. Važiuoti šiuo slėniu moterims — di džiausia kančia: apie 50 ki lometrų pakelėse kiek akys užmato — vien rožių plan tacijos. .. Net mūsų vairuo tojas neišlaikė — sustabdęs autobusą, atnešė keletą ką tik išsiskleidusių žiedų. Iš šių rožių gaminama nepa mainoma žaliava parfumeri jos pramonei — rožių alie jus. Iš 3500 kg žiedų gauna Pabaida.
Pradžia
mas vienas kilogramas alie jaus, kuris kainuoja bran giau net už auksą. Bet skai čiai bejėgiai prieš moterį. . . .. .Plovdivas — antrasis pagal dydį Bulgarijos mies tas. Apie jį kažkada yra pa sakęs čia gyvenęs prancūzų poetas Lamartinas: „Tai vie nas iš gražiausiai išsidėsčiu sių miestų." Plovdivas įsikū ręs abiejuose Maricos upės krantuose, ant šešių kalvų. Pirmosios žinios apie šį miestą pasirodė daugiau kaip
prieš 6000 metų. Dabar — lyną, XII a. architektūros tai stambus pramonės, pre paminklą Asenovgrado kybos ir kultūros centras, tvirtovę. jame gyvena daugiau kaip vyko miesto Koncertas 250 tūkst. gyventojų. dramos teatre, Pilna žiūrovų Per keturias viešnagės salė nepaprastai šiltai sutiko dienas aplankėme etnografi Vilniaus Universiteto dainų jos muziejų (bendras plotas ir šokių ansamblį: kartojome — 570 m2, jame 20 kamba vos ne pusę programos. rių, 130 langų). Muziejus — Scena paskendo gėlėse tai tautos veidrodis. Matėme įvairių miesto įmanių ir pirmus grubius gamybos įstaigų atstovai nešė ir nešė įrankius, susipažinome su pilnas raudonų gvazdikų nacionaliniais drabužiais, pintines.. . buvome pašlakstyti rožių vandeniu (kad visą laiką SOFIJA kvepėtume), vaikščiojome po senąjį Plovdivą, grožėjomės Sostinė pasitiko mus vėjunepakartojama architektūra. mi ir lietumi. Vėl išsitrau Gegužės 24 d. — Bulgari kėme iš lagaminų giliai pa jos nacionalinė šventė — slėptus lietpalčius. Tačiau Švietimo ir išsilavinimo die nuotaika prasigiedrino, kada na. Kartu su miesto gyven pravėrėme „Orbitos" viešbu tojais stebėjome gausią mo čio kambarių duris. Ilgai kinių ir studentų demonstra grožėtis nebuvo kada — pie ciją. Tai iš tiesų nuostabus taujame ir kartu su Jugosla reginys — besimokančiųjų vijos turistų grupe vykstame ataskaita tėvams. O vakare į Vitošo kalną. Nuo jo vir Ir štai iškilmingas atsisJ patraukėme į Išvaduotojų šūnės atsiveria nepakartoja kinimo vakaras. .. Pavar] kalvą, kur pastatyti du pa ma sostinės panorama — vi muzikantai, mus linksniai minklai — rusų kariams, žu sas miestas lyg ant delno. . . mi, pavargome mes paJ vusioms 1878 metais ir pa Vakare naujajame Sofijos tačiau nuovargio rodyti J minklas Tarybinei Armijai, cirke žiūrime tarptautinę valia. Paskutinis vakaras tį arba, kaip jis labiau žinomas programą, kurioje dalyvauja būti gražiausiu akordu. Tik penkiolika dienų J kitu pavadinimu — „Alio Bulgarijos, Jugoslavijos, užburianti ša", karštoji bulgarų meilė TSRS, Suomijos ir Brazilijos žėjomės mes tarybinei liaudžiai. artistai. Vienas mūsiškių ne Bulgarijos gamta, bet . . .Paskutinė diena Plovdi- tikėtai tampa net programos dienos liks atmintyje visa laikui, Visada prisiminsią ve. . . Visai nelauktai suži dalyviu. . . nome — šį vakarą koncer Rytojaus dieną — ekskur pilnas nuoširdumo liaudis tuojame Asenovgrado mies sija po miestą. Aplankome dainas, karštą saulę, gaiv te. Išvykę gerokai prieš kon A. Nevskio šventyklą su jos nančias jūros bangas, sus certo pradžią, spėjame dar nuostabiomis freskomis, Na tikimus su darbščiais bulgi aplankyti XI a. įkurtą ir te cionalinę galeriją, G. Dimit rų žmonėmis, jaunimu. beveikiantį Bačkovo vienųo- ravo mauzoliejų. A. JANCEVK
R. Savicko nuotraukose: viršuje — Bulgarijos rw žės.Sipka; apačioje — 2 km ilgio akmenų „upė prie Sofijos, A. Nevskio šventykla.
Nr. 20.
LAUKIA ŽYDIŠKĖS Šiemet Žydlškėse studentų profkomitetas vėl organizuo ja sporto-sveikatingumo stovyklą. Koks gi bus studentų poilsis šioje gražioje vietovėje netoli Trakų? Apie tai kalbamės su stovyklos viršininku vyr. dėst. S. KRlCiALA Šią vasarą studentai ilsėsis dviem pamainomis. Stovykla veiks nuo liepos 2 dienos iki rugpiūčio 26 dienos. Dabar Universiteto ūkininkai ruošia stovyklą atidarymui. Jau suremontuotos valtys, vežamas į vilą sportinis bei kultūrinis inventorius.
Sporto rūmuose birželio 21—25 dienomis — tarpia: tinė estradinė programa „Susitikimai su daina". Biliet galima įsigyti Studentų profkomltete.
STUDENTŲ PROFSĄJUNGOS KOMITETE YRA
Kas šiemet ilsėsis stovykloje? Jau padavė paraiškas Universiteto irkluotojų vyrų ir merginų komandos, tinklininkai, kiti sportininkai. Stovyk laus Prekybos fakulteto vokalinis instrumentinis ansamb lis. Turėsime nemažai ir svečių: kartu su mūsiškiais prie Skaisčio ežero atostogaus Maskvos, Dnepropetrovsko, Ta lino, Leningrado, Krasnodaro, mūsų respublikos konser vatorijos studentų. Jie čia sportuos, kaitinsis saulėje, irk luos valtimis, rengsime draugystės vakarus.
poilsinių kelialapių j: 1. Lampėdžius — nuo VII. 2, VII. 17, VIII. 1, VIII. VIII. 31. 2. Anykščių šllelj — nuo VII. 7, VII. 15, VIII. 20. 3. Palangą — nuo VI. 27, VII. 31 (motinos ir va«w»< Vin. 23. 4. Jūrmalą ■— nuo VIII. 22.
sanatorinių kelialapių (:
Kas komplektuoja stovyklos kontingentą? Pareiškimus priima Studentų profkomitetas. Kelialapio pilna savikaina — 30 rb., tačiau studentų profsąjungos nariams reikia mokėti tik 9 rb. Kviečiame fakultetų sportininkus, meno saviveiklos kolektyvus, akademines grupes, atskirus studentus. Žydiškės — jūsų paslaugoms. Linkime gero poilsio!
UŽ DĖSTYTOJO PARAŠŲ stud. L. Savčenko, Finansų Ir apskaitos fak. KLASTOJIMĄ — NEPAŽANGOS STUDENTAI: I k. stud. B. Suster ir UI k. Gamtos fak. III k. stud. J. Rusllevlč. stud. K. Šemeta, Filologijos fak. I k. stud. Gamtos fak. II k. stud. V. UŽ ELGESĮ, NESUDERIR. Bundzinskas Ir III k. Skukauskas.
PASALINTI
LAJMASnS EINA NUO 195(1 METŲ
KAMA 1 KAP.
REDAKCIJOS ADRESAS:
NAMĄ SU TARYBINIO STUDENTO VARDU, — Matematikos ir mechani kos fak. II k. stud. L. Iva nauskaitė.
1. Likėnus — nuo VII. 14, VIII. 6. 2. Birštoną — nuo VII. 5, VII. 13, VIII. 5, VIII. 173. Chaltubą (Gruzijoje) — nuo VII.7. Kelialapių kaina nuo 100 iki 170 rb. Studentų profsąri jungos nariams reikia mokėti tik 30% kelialapio vert*1 Pareiškimus, tarpininkavus fakulteto profblurui, priUM. Studentų profkomltetas.
Studentai, kuriems yra skirti kelialapiai | Leningr^ ■ Talino, Odesos, Krasnodaro Ir Kišlnlovo aukštųjų ®°Y J lų poilsio stovyklas, kviečiami birželio 26 d. 18 vaiStudentų profkomitetą.
2 32000 Vitalius — MTP-3 Universiteto g. 3, „Tarybinis studentas“ Telefonas — 258*4, ketvirtadieniais spaustuvėle — 29*15
Užs. Nr. 2740
LV 07949
REDAKV'JJ® Are'S K'.'ST*