visų šalių proletarai, vienykjtesi
cara/enis scuDencas VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTES ORDINŲ V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ SAVAITRAŠTIS
LEID2IAMAS NUO 1950 METŲ
SESIJA ®
SESIJA ®
Jau lanko mus karšta va saros saulė, kiekvieną rytą viliodama | laukus, miškus, prie upių, ežerų, Jūrų. Ta čiau dar ne laikas mums, studentams, atostogauti. Da bar — pats darbymetis: pra sideda egzaminai. O darby metyje net akmuo sukrunta, net patys tingiausi susirūpi na. Ir palinksta galvos skai tyklose prie knygų. Tada nesvarbu, koks už lango oras, kur čia benorėsi kepin us saulutėje, kai rytoj eg zaminas. .. Tačiau ko nepri valgei — Jau nebeprllaižysi, jei nesimokei per semestrą — prieš egzaminą Jau nesu spėsi sugraibyti bent jau mažos dalies to, ką galėjot gerai išmokti. Tačiau prieš egzaminus stengiasi pasi tempti visi: ir tie, kurie mo kėsi daug, tačiau mano, krd dar ne viską žino, ir tie, ku rie nieko nesimokė, tačiau tikisi, galį šį bei tą dar iš mokti. .. Egzaminas — mūsų žinių patikrinimas. Kartais išgirsti, jog egzaminas — laimės dalykas, todėl Ir peislmokytl neverta, trejetą kaip nors gausi, o jei gerą
1982 m. birželio 11 diena, penktadienis
SESIJA ®
bilietą ištrauksi, tai ir pen ketas kišenėje. Kaip ten be būtų, taip svarstydami mes tik nuskurdiname... patys save. Juk mokomės ne dėl kitų, o dėl savęs. Si tiesa sena, daug kartų girdėta iš tėvų, mokytojų, dėstytojų. Tačiau dažnam pamokymai pro vieną ausj įeina, pro ki tą išeina. Todėl prieš egza miną pasigaminama daug įvairiausių pagalbinių prie monių, kurios turėtų pagel bėti jų savininkui išlaikyti egzaminą. Turėtų padėti, ta čiau dažniausiai tik sukliudo: studentas išvejamas iš egza mino, dėstytojas jau nebepasltikl ne tik juo, bet Ir ki tais studentais. Egzaminas parodo tavo žinias, todėl nie kas nepadės gerai išlaikyti jį, tik jos. Todėl būkime są žiningi, pirmiausia patys sau, nesistenkime apgaudinėti ne tik kitų, bet ir savęs. Net jei dėstytojas tau, nieko ne mokančiam, parašė gerą pa žymi, neverta džiūgauti, kad pasisekė. Juk gyvenimas gali surengti savo egzaminą, kur bus reikalinga kaip tik tai, ko tu, deja, neišmokai.. .
Truputis informacijos: Ge diminas Kalčinskas, Universi teto buhalterinės katedros asistentas, pripažinlas geriau siu 1981-ųjų jaunuoju moksli ninku mūsų Alma Mafer. Jis paskelbė 17 mokslo darbų, paruošė uždavinynus, sche mas, programas buhalterinės apskaitos, ekonominės ki bernetikos specialybės stu dentams, apginta kandidatinė
Nr. 21 (1195)
TURĖTI NORĄ disertacija. Sužinojusi, jog reikės kal bėtis su Gediminu Kalčinsku, nejučiom susimąsčiau: koks tas mokslas — buhalterinė apskaita. Mokykloje net ne buvo užsiminta, kad egzistuo
TRISDEŠIMT PIRMOJI
SAVAITĖ:
LENGVOSIOS PRAMONĖS
NAUDINGI PASIŪLYMAI Universiteto pramonės šakų technologijos ka tedra parengė lengvo sios pramonės įmonėms kelių gaminių technolo giją. Apie katedros ir lengvosios pramonės įmo nių bendradarbiavimą pa prašėme papasakoti ka tedros vedėją doc. A. Žebrauską: — 1975 metais patei kėme P. Ziberto šilko kombinatui racionalizatorinį pasiūlymą — sukū rėme klijus siūlų galams klijuoti. Šie klijai buvo panaudoti dirbtinio kai lio gamybai. Jų pagrindi nis komponentas — la teksas, kurio savybes tuo metu tyrėme savo labo ratorijoje. Pagaminti kli jai pasižymėjo elastin gumu, buvo technolo giški: greit džiūvo, susi gerdavo į audinį, nelipo prie rankų, o šios j u sa vybės buvo naudingos ga mybai. Metinė ekonomi ja, įdiegus šį racionalizatorinį pasiūlymą, suda
rė 21 tūkstantį rublių. Kli jai buvo rekomenduoti visos Tarybų Sąjungos tekstilės įmonėms. Šiuo metu Panevėžio eksperimentinėje elektro technikos gamykloje įdiegta plastmasių metalizavimo technologija, kurią paruošė mūsų katedros darbuotojai: vyr. m b. Mykolas Baranauskas, vyr. m. b. Audronė Mika lauskienė, inžinierė Alini Varnelienė ir kiti. Pagal šią technologiją pradėta šviestuvo „Varpelis" ga myba. Technologija TSRS LUPP buvo apdovanota sidabro ir bronzos meda liais. Dabar laukiame šios technologijos autorinių teisių. Lengvosios pramonės įmonės pagelbsti įrengiant fakultete laboratoriįas. „Lelijos" siuvimo fabriko specialistai padėjo įrengti mūsų siuvimo technolo gijos laboratoriją, kurio je PEF studentai mokosi siūti.
Kaina 2 kap.
CLK BARAI
-------------------
Universitete įvyko Centri- kaip įsigyjama moksliniams nės liaudies kontrolės gru- tyrimams ir mokymo procepės ataskaitinis susirinkimas, sui reikalinga aparatūra ir Universiteto liaudies kontro- kaip ji panaudojama, ChF — lės sistemoje veikia centrinė1 kaip vykdomos ūkiskaitinės 14 fakulteto ir vienas liau- sutartys. Apie rastus trūkudies kontrolės postas — iš mus buvo informuota liauviso 146 liaudies kontrolie- dies kontrolės centrinė gruriai. Centrinei grupei vado- pė. vauja Universiteto partinio komiteto sekretoriaus pava duotoja N. Raguotienė. Gru pę sudaro 4 sektoriai: mo kymo, mokslo, ūkio ir orga nizacinis. Susirinkime buvo išklausytos sektorių vadovų Mokymo sektoriaus vado ataskaitos už 1981/1982 mm. vas doc. S. Uosis informavo, Ataskaitose buvo aptarti liau" jog ataskaitiniu laikotarpiu dies kontrolierių darbo re tikrinta: TF — kaip rašomi zultatai. diplominiai darbai, FilF — Mokslinio tyrimo sekto dėstytojų krūvio planavimas, riaus vadovas doc. L. Tapi MF — vaizdinių priemonių nas pažymėjo, kad 1981/82 ruošimas ir naudojimas, da m.m. planuota 4 patikrinimai bar vyksta praktikų organi atlikti laiku, rezultatai aptar zavimo, eigos, ataskaitų api ti CLK grupės posėdžiuose. forminimo ir gynimo fakulte Patikrinta, kaip IF moksliniai tuose tikrinimas. Buvo įvyk darbuotojai kelia savo kvali dyti ir suplanuoti patikrini fikaciją stažuotėse ir įvai mai: patikrinta EKFF vaka riuose kursuose, FF tikrintas rinio ir neakivaizdinio sky darbas su aspirantais, TF — riaus studentų mokymo pro-
ja toks mokslas, Universitete teko apie jj išgirsti tik kaip apie ekonominės analizės sudėtinę dalį. O be to, dau gelis išgirdę apie buhalteri nę apskaitą, turbūt įsivaiz duoja kur nors tamsiame įstaigos kampe skaitytuvais tarškinantį buhalterį. Tad po kalbį pradėjau klausimu, ku ris Gediminui Kalčinskui ne buvo netikėtas. Išgirdęs, jog norėčiau sužinoti apie bu halterinės apskaitos mokslo ypatumus, jis paaiškino, kad tai visų pirma yra labai įdo mus mokslas. Jis pateikia in formacinį modelį, kuris lyg veidrodis atspindi ūkinę veiklą. Pats Gediminas Kal činskas baigė ekonominės informacijos apdorojimo or ganizavimo specialybę. Todėl buhalterinės apskaitos duo menų apdorojimo tobulini mas automatinių valdymo si stemų sąlygomis — štai pa grindinė jaunojo mokslinin ko tyrinėjimų tema. Turbūt tenka daug dirbti, juo labiau, kad Gediminas Kalčinskas dėsto buhalterinės apskaitos ir ekonominės kibernetikos specialybės studentams. Ta čiau jaunasis mokslininkas mano kitaip: dar per mažai padaryta, kad galėtum pasa kyti, jog daug dirbai. Prieš penkeris metus prof. J. Mac kevičius pasikvietė Gediminą Kalčinską dirbti buhalterinės apskaitos katedroje. Tai buvo pradžia. O dabar kasdieni nis, tačiau įdomus darbas: paskaitos, pratybos, vadova vimas kursiniams ir diplomi niams darbams, mokslinių darbų ruošimas. Lengviausia dėstyti, anot Gedimino Kal-
Siame numeryje: ARTĖJA
JUBILIENĖ
— DVIDEŠIMT PENKTOJI STUDENTŲ DARBO VASARĄ. KAIP JĄ
PASITINKAME?
APIE TAI SKAITYKITE 2—3 PUSLAPIUOSE.
Činsko, pirmaisiais metais. Mat, vėliau jau kartoji, ką esi sakęs, ir toks pasikartoji mas reikalingas. Dėstytojas neturi pamiršti, jog studentai nežino to, ką žino jis. Todėl svarbiausia — išdėstyti pa prastas tiesas, kurias įsisąmo ninę studentai galėtų „įkas ti" sudėtingesnius dalykus. Reikia, kad studentai moky tųsi semestro metu, nes eg zaminas — „šaukštai po pie tų": dėstytojas gali tik įver tinti, o ne išmokyti. Dabar Gediminas Kalčinskas ruošia naują mokymo programą: „Buhalterinės apskaitos mechanizavimas ir automatizavi mas", pagal kurią kitais me tais skaitys paskaitas buhalte rinės apskaitos specialybės studentams. Toks kursas mū sų šalies aukštosiose mokyk lose labai mažai kur skaito mas, tačiau reikalingas bu halterinės apskaitos specia lybės studentams. Juk tobu lėjant skaičiavimo technikai, sukūrus automatizuoto val dymo sistemas, buhalteris ne vien tarškina skaitytuvais. Jis ne tik apdoroja apskai tos duomenis, bet ir anali zuoja juos. Kad daugiau lik tų laiko analizei, loginėms operacijoms, stengiamasi vis labiau automatizuoti ir me chanizuoti buhalterinę ap skaitą. Šiuos procesus ir ti ria Gediminas Kalčinskas. Ar kartais buhalterinės specialybės studentai nesi skundžia, kad jų specialybė neįdomi? Gediminas Kalčins kas neabejoja, jog tą tvirti na tik tie, kurie dar neįsigi lino j specialybės paslaptis, galbūt neturėdami žinių, o gal ir noro studijuoti šį mokslą. Juk tas noras — svarbiausia specialistui, moks lininkui. Renata PAJĖDAITĖ
ceso organizavimas. Patikrinimo rezultatai aptarti fakul teto Tarybos posėdyje. Apie ūkinio sektoriaus veiklą kalbėjo drg. S. Endriušis. Šis sektorius daug dėmesio skyrė Universiteto admlnistL * racijos, ūkio ir mokslinės bibliotekos darbuotojų drausmės tikrinimui. Tikrinant buvo rasta nemaža darbo drausmės pažeidimų, apie kurį atliko LTSR liaudies kontrolės komitetas, rezulta tais. Tikrinimas parodė, jog per pastaruosius dvejus me tus pagerėjo organizacinė CLK grupės veikla, sustiprė jo jos poveikis visai Univer siteto liaudies kontrolės sis kuriuos informuotas Univer temai. siteto kadrų skyrius. Sekto Buvo patvirtintas CLK gru riaus nariai taip pat tikrino, kaip Universiteto patalpos pės darbo planas 1982/83 ruošiamos žiemai, kaip tau mokslo metams. Kalbėjusieji poma elektra, vanduo, šilu diskusijose, pažymėjo, jog reikia dažniau skelbti tikrini ma Universitete. Apie organizacinio sekto mų rezultatus, teigiamai įver riaus veiklą kalbėjo jo va tintas sektorių darbas, pa reikšti pasiūlymai ir pasta dovas doc. A. Laurinčikas. Centrinės liaudies kontro bos. Susirinkime dalyvavo fa lės grupės pirmininko pava duotojas drg. M. Dudėnas su kultetų liaudies kontrolės pir pažindino su Universiteto mininkai ir nariai, administ Centrinės liaudies kontrolės racijos atstovai. Tomas PAULAUSKAS grupės darbo patikrinimo,
APTARTA VEIKLA
4 •K K •«
v
ARTĖJA DVIDEŠIMT PENKTOJI Trečiajam semestrui pasirengę
vvu Nešdama daugybę sva jonių ir džiaugsmo, nerimo ir rūpesčių, į Universitetą keliauja jubiliejinė — 25 oji studentų darbo vasara. Dar keliolika dienų — ir j įvairius respublikos bei Tarybų Sąjungos statybos ir žemės ūkio objektus pasi pils gausi akademinio jau nimo darbo armija. Kaip Universitete buvo rengiamasi šiam jubilieji niam trečiajam semestrui? Apie tai pasakoja VU SSB parengiamojo štabo vadas Justinas PECKAITIS: — Darbo vasarai ruoštis pradėjome jau mokslo metų pradžioje — lapkričio—gruo džio mėnesiais. Tada pa grindinis uždavinys buvo iš komjaunimo, profsąjun gos aktyvistų, SSB vetera nų parinkti studentų būrių vadus ir komisarus. Žinoma, tai padaryti nebuvo lengva, bet manome, jog su užduo timi susidorojome sėkmin gai. Čia gražiu pavyzdžiu galėtų būti PEF SSB „Tau ras", kurio vadas — fa kulteto komjaunimo komite to sekretorius R. Syvys, o komisaras — fakulteto prof sąjungos komiteto pirminin kas A. Matulaitis. Svarbus parengiamojo lai kotarpio darbo baras — sutarčių su priimančiomis organizacijomis pasirašy mas. Juk nuo to, kaip orga nizacija priims būr|, kokias jam sudarys darbo ir poil sio sąlygas, priklauso dvie-
jų mėnesių SSB narių gyvenimas. Šiais metais paslrašėme sutartis su 36 respubilkos Ir 6 už respublikos ribų organizacijom. Kiek vėiiau — vasario mėnesi suformavom ir būrius — 1566 studentai dirbs 36 respublikos ir 6 tšvažluojamuose būriuose. Daugiausia taiklninkų susilauks Suvalkijos zona, į kurią Įeina Kapsuko, Vilkaviškio, Šakių, Alytaus, Lazdijų, Varėnos, Prienų rajonai — čia dirbs 19 SSB. Kiti būriai darbuosis Vilniaus ir Aukštaitijos zonose. O išvažiuojamiejl SSB pasieks Tartu, Smolenską, Stavropolį, Jakutiją. Komjaunimo ir profsąjungos aktyvistai, mokslo pirmūnai — iš viso 90 žmonlų — tarptautinių studėntų būrių sudėtyje darbuosis VDR, Čekoslovakijos SR, Vengrijos LR. Per parengiamąjį laiko tarpį būriuose vyko susirinkimai, kuriuose studentai susipažino su SSB nuostatais ir {statais, SSB ir Unlverstteto istorija. Pažymėtina, jog dažni svečiai būrių susirinkimuose buvo partinių biurų bei dekanatų atstovai. Vyko būrių vadų ir komisarų apmokymas, kur buvo aiškinami svarbūs darbo organizavimo, saugumo technikos, visuomeninės poiitinės veiklos klausimai, supažindlnama su medicinos pagrindais. Universiteto ir LLKJS CK respublikinio SSB štabo atestacinė komisija telgiamat (vertino visų SSB vadų ir komisarų pasiruošimą trečiajam semestrui. O būrių nariai mokėsi saugumo technikos taisyklių, sėkmingai išlaikė saugumo technikos egzaminą. Daugiau
I. Tikslas Suaktyvinti Vilniaus universiteto studentų veiklą stu dentų būriuose, padidinti šios veiklos ekonominį efekty vumą, kovoti už aukštą darbo kokybę, pagerinti agitacinį-propagandinį, kultūrinį, karinį-patriotinį. sportinį, šefą vimo darbą. II. Dalyviai Socialistiniame lenktyniavime dalyvauja visi VU stu dentų būriai. Lenktyniavimą organizuoja būrių štabai. III. Laikas Lenktyniavimas vyksta dviem etapais: I etapas — parengiamasis laikotarpis. II etapas — darbo laikotarpis. Organizacinis komitetas lenktyniavimo rezultatus pa skelbia lapkričio mėnesį per Universiteto SSB vakarą. IV. Vertinimo kriterijai Organizarinis bei visuomeninis darbas parengiamuoju laikotarpiu: 1. Darbo patirties kaupimas ir analizavimas, SSB judė jimo propagavimas respublikinėje spaudoje, „Tarybiniame studente" ir fakulteto sieninėje spaudoje, susirinkimuose, vakaruose — iki 8 balų. 2. Pasiruošimas propagandiniam darbui (būryje turi būti paruošti 3—4 lektoriai ir mažiausiai 4 paskaitų medžia ga) — iki 5 balų. 3. Būrių vadų bei komisarų pasiruošimas (pagal atesta cijos rezultatus) — iki 5 balų. Jei vadas ar komisaras ne gauna atestacijos'pirmą kartą — 5 baudos balai. 4. Ikimokyklinių vaikų įstaigų šefavimas — iki 5 balų. 5. Koncertinių brigadų ruošimas. Už prizines vietas koncertinių brigadų apžiūroje skiriama: I vieta — 6 balai II vieta — 4 balai III vieta — 2 balai Už prizinę vietą respublikinėje apžiūroje — 10 balų Už nedalyvavimą apžiūroje — 5 baudos balai. 6. Būrių atributikos paruošimas (vėliavos, ženkliukas, emblemos, gairelės) — iki 5 balų. 7. Už nesavalaikį dokumentacijos pristatymą po — 1 baudos balą už kiekvieną pavėluotą dieną.
VISUOMENINIS DARBAS BŪRIŲ GAMYBINES VEIK LOS LAIKOTARPIU. 1. Socialistinio lenktyniavimo būryje propagavimas ir organizavimas — iki 10 balų. 2. Spartuoliško darbo dienų organizavimas, jų idėjinispolitinis kryptingumas, savalaikis uždirbtų lėšų pervedi mas — iki 10 balų. Už kiekvieną neįvykdytą plano % — 1 baudos balą. Planas apskaičiuojamas padauginus viduti nį būrio nario dienos uždarbį iš vidutinio narių skaičiaus. 3. Būrių darbas šefuojant pionierių stovyklas, organi zuojant stovyklas-palydovus, vaikų būrelius — iki 5 balų. 4. Kaimo mokyklų šefavimas — iki 8 balų. 5. Sporto aikštelių, stadionų, maudymosi vietų įrengi mas — iki 8 balų.
kaip 300 žmonių LTSR kaimo statybos ministerijos mokymo kombinate įsigijo mūrinlnko, dažytojo, betonuotojo, dailidės ir kitas speclalybes. Tikime, kad akademinis jaunimas šauniai padirbės per trečiąjį semestrą. Įsiparelgojome atlikti darbų už 1,6 milijono rublių. Sleksime, kad vidutinis žmogaus uždarbis žemės ūkio darbuose būtų ne mažesnis kaip 145 rubliai. Jau per parengiamąjį laikotarpį studentų būriai aktyviai įsijungė į visuomeninę veiklą. Apie tai pasakoja VU parengiamojo štabo komisaras Kęstutis DAUKŠYS: — Šią vasarą švęsime SSB judėjimo 25-metį. Todėl bū riuose vyko nemaža jublliejlnių renginių: paskaitos apie SSB istoriją, susitikimai su SSB veteranais. Komjaunimo istorijos muziejuje atidaryta speciali jubiliejinė ekspozicija. Daugumoje fakultetų vyko vakarai, skirti SSB judė|imo 25-mečiul. O PEF studentai pasodino 25 ąžuolų alėją. Kaip ir kiekvienais metais, visi būriai šefavo vaikų lopšelius-darželius, rengė paskaitąs, agitmeninių brigadų koncertus. Visuose būriuose sudarytos redkolegijos Ir „Komjaunimo prožektorių" štabai, kurie specialiuose stenduose pasakoja apie būrių gyvenimą. O vasarą studentai perskaitys 410 paskaitų, surengs 205 koncerius. Su didžiuliu susidomėjlmu visi studentai sekė LLKJS XX ir VLKJS XIX suvažiavlmų darbą. Būrių susirinkimuose buvo aptariami
suvažiavimų nutarimai, nag rinėjama drg. L. Brežnevo kalba, pasakyta VLKJS XIX suvažiavime. Visi būriai pa sižadėjo savo darbe vado vautis šalies komjaunimo forumo tškeltais nutarimais bei uždaviniais ir prisiėmė padidintus socialistinius įsi pareigojimus. Gražią inicia tyvą parodė FF SSB „Ker navė", pakvietęs į socialis tini lenktyniavimą visus Universiteto būrius. Šauniai parengiamuoju laikotarpiu padirbėjo PEF SSB „Tauras", TF SSB „Jus ticija" (vadas — K. Betlngts, komisarė — L. Vlžinytė), IF SSB „Žilinai" (vadas — K. Abramavlčius, komisaras — V. Vaivada), MF SSB „For tūna" (vadas — V. Burnelkis, komisaras — G. Bud rius) ir kiti būriai. Parengiamasis laikotarpis baigėsi VLKJS XIX suvažia vimo išvakarėse. Visi Uni versiteto studentų būriai ra portavo komjaunimo komi tetui apie visišką pasiruo šimą išvykti į dislokacijos vietas. Šiuo metu vyksta masinis priimančių organizacijų pa tikrinimas. Džiugu, jog dau guma jų — Alytaus statybos trestas, Varėnos KMK, Vil kaviškio rajono Keturvala kių kolūkis, Širvintų rajono Kernavės kolūkis — jau yra tinkamai paruošę tipinė se sutartyse numatytus dar bų fondus, sudarę SSB na riams puikias buities ir po ilsio sąlygas. Universiteto studentų bū riai pasitinka jubiliejinę darbo vasarą, pasiryžę įvyk dyti TSKP XXVI ir VLKJS XIX suvažiavimų tarybi niam jaunimui iškeltus už davinius ir gražiomis darbo pergalėmis pasitikti TSRS 60-metj. Palinkėkime jiems sėkmės! Birutė ŠUTRIKAITE
SOCIALISTINIO LENKTYNIAVIMO TARP VILNIAUS UNIVERSITETO STUDENTŲ BŪRIŲ, SKIRTO TSRS 60MECIUI IR VU STUDENTŲ BŪRIŲ 25-MEClUI,
NUOSTATAI 6. Sportinis darbas. PDG normų laikymas būriuose kar tu su vietos gyventojais. Mažųjų olimpiadų organizavi mas — iki 5 balų. 7. Darbas konsultaciniuose punktuose, proforientavimas — iki 5 balų. 8. Istorinių revoliucinių vietų, paminklų priežiūra — iki 5 balų. 9. Karo, revoliucijos veteranų ir jų šeimų šefavimas — iki 5 balų 10. Masinių renginių, festivalių, sąskrydžių organizavi mas — iki 10 balų. 11. Būrių koncertinė veikla — iki 8 balų. 12. Papildomi balai skiriami už prizines vietas meni niame sąskrydyje: I vieta — 15 balų. II vieta — 10 balų III vieta — 5 balai. 12. Sieninės spaudos efektyvumas, operatyvumas 'r įtaigumas. 13. Drausmės laužymą būryje, alkoholinių gėrimų var tojimą, saugumo technikos taisyklių pažeidimą — iki — 10 baudos balų už kiekvieną faktą. Už grupinį nusižengi mą, kuriame dalyvavo daugiau kaip 3 žmonės — iki 20 baudos balų. 14. Stovyklos sutvarkymas ir apipavidalinimas: a) labai gerai — 15 balų. b) gerai — 10 balų. c) patenkinamai — 3 balai. d) blogai — iki 5 baudos balų. GAMYBINIS DARBAS PARENGIAMUOJU LAIKOTAR PIU
1. Profesinio paruošimo organizavimas, jo savalaikišku mas ir kokybė — iki 5 balų. 2. Darbo apsaugos ir saugumo technikos taisyklių mo kymo, visuomeninių saugumo technikos inspektorių pa ruošimo savalaiškiškumas ir kokybė — iki 5 balų. 3. Būrio vado darbas su priimančia organizacija — iki 3 balų. 4. Būrio formavimo plano vykdymas — po 2 baudos balus už kiekvieną neįvykdytą 1%. 5. Už talkų organizavimą — iki 5 balų.
GAMYBINE VEIKLA DARBO LAIKOTARPIU
1. Už išdirbio plano 1 SSB nariui (1800 rb) įvykdymą — 50 balų.
ŠIRVINTA" Seniausias tradicijas Fizi kos fakulteto SSB tarpe turi „Širvinta". Šiemet Širvintų KMK jau devintą kartą pri ims Fizikos fakulteto stu dentus. Būrio veikla prasidėjo 1974 metais. Tuomet jam vadovavo J. Ašmonas. Jau nuo pat pirmųjų savo veiklos metų SSB „Širvinta" tapo vienu iš geriausių Universite to būrių. Jis 5 kartus so cialistiniame lenktyniavime tarp Universiteto studentų statybos būrių yra užėmęs II vietą. 1979 metais būrys už ėmė III vietą tarp SSB, dirbu sių Lietuvos Kaimo statybos ministerijoje. SSB „Širvinta" apdovanotas TSRS Kaimo sta tybos ministerijos ir visasą junginės statybos ir statybi nių medžiagų pramonės dar buotojų profsąjungos gar bės raštu. Būrys garsėja tuo, kad jame išauklėta daug vadovaujančių SSB judėjimo kadrų. Jame vadais ir komi
sarais dirbo tokie SSB „ve. teranai" kaip V. Glazikas, j. Alekna, N. Stankevičius, E. Rudinskas, J. Ragauskas, į. Kvederas, K. Ašmonaitis, V. Strimaitis, A. Jukna. Iš bu. vusio SSB „Širvinta-80" šią vasarą net 6 jo nariai vyks ta į SSB vadais ir komisarais. Būryje susiklostę geros tradicijos. Per 8 metus jos kito, tobulėjo. Nusistovėję pastovūs draugiški, dalykiški santykiai tarp VVU Fizikos fakulteto ir Širvintų KMK atstovų. Kas metai būrys lau kiamas Širvintų jaunimo. Ta po tradicinėmis krepšinio, futbolo ir kitokios varžybos tarp studentų ir vietinio jaunimo. SSB „Širvinta" visuomet sėkmingai įvykdydavo ga mybines užduotis. Studentų darbu patenkinta Širvintų KMK vadovybė. Šių metų SSB „Širvinta" pasiruošusi pratęsti gar. bingas būrio tradicijas.
Viršijant gamybos programą skiriame papildomai iki 20 balų. Neįvykdžius programos — po 1 baudos balą už kiekvie ną neįvykdytą plano %. 2. Darbų atlikimo kokybė. Už būrio pastatytam objek tui suteiktą „Studentišką kokybės ženklą" — iki 5 balų 3. Už racionalizacinių pasiūlymų įdiegimą — iki 8 balų už kiekvieną pasiūlymą, atsižvelgiant į ekonominį efektą vumą. 4. Pažangių darbo metodų taikymas — iki 10 balų 5. Už vaizdinę agitaciją darbo objekto ir saugun: technikos propagavimą — iki 5 balų.
MEDICININIS LAIKOTARPIU
APTARNAVIMAS
PARENGIAMUOJl
1. Medicininio sveikatos patikrinimo savalaikiškumair kokybė — iki 5 balų. Už medicininio sveikatos patik rinimo tvarkos bei grafiko nesilaikymą — iki 5 baudos balų. 2. Sanitarinio aktyvo, plaukymo instruktorių, virėjų ruošimas būryje — iki 5 balų. MEDICININIS APTARNAVIMAS PIU.
DARBO
LAIKOTAR
1. Stovyklos sanitarinė-higieninė būklė: a) labai gerai — 7 balai, b) gerai — 5 balai, c) patenkinamai — 3 balai. 2. Sanitariniu-higieniniu normų nesilaikymas: a) sanitarinės-epidemiologinės tarnybos, Respublikinio zoninių SSB štabų darbuotojų pastabos būrio medicininia me žurnale apie sanitariniu-higieniniu normų pažeidimus — po —1 balą už kiekvieną faktą. b) nurodytų trūkumų nesavalaikis sutvarkymas — iki —3 balų. c) stovyklos uždarymas dėl nepatenkinamo sanitarinio higieninio stovio — iki 5 baudos balų. V. APDOVANOJIMAS
1. Pirmą vietą iškovojęs būrys apdovanojamas pereina mąja taure, Rektoriaus Garbės raštu ir ekskursija į Le ningradą. 2. Antrąją vietą užėmęs būrys apdovanojamas LLKJS VU komiteto Garbės raštu ir ekskursija į Kijevą. 3. Trečiąją vietą iškovojęs būrys apdovanojamas LLKJS VU komiteto Garbės raštu ir ekskursija į Rygą. Socialistinio lenktyniavimo nuostatai apsvarstyti ir patvirtinti LLKJS VU komiteto posėdyje.
A. KUMŽA. LLKJS VU komiteto sekretorius J. PECKAITIS VU SSB štabo vadas
STUDENTŲ DARBO VASARA FIZIKU ,, KERNAVE“ Viskas, kas atsitinka pirmą paskaitas, o vasarą darbuotis kartę, žmogaus atmintyje iš kolūkyje su SSB. lieka ilgiausiai. Dauguma stu Garbė šiais metais atstovau dentų ilgiausiai atmintyje ir ti fakultetą Kernavės kolūky širdyje išlaiko prisiminimus je įteko mūsų būriui. SSB pa apie pirmuosius studijų metus. rengiamasis laikotarpis pirma Galbūt todėl taip dažnai gir kursiams turbūt pats sunkiau dime senoliškai tariamus žo sias: mokslai tempia j vieną džius: „O, kai aš buvau pir pusę, o būrio vadas su komi mame kurse. . .", „O, kai mes saru j kitą, reikia praeiti dau buvome fuksai". gybę komisijų ir kursų, šefuo Baigiasi semestras. Greitai, ti vaikų darželius ir t. t. Ta pralėks sesija ir tik tada pra čiau yra žodis reikia. Reikia sidės vasara, pirmakur ruoštis darbams, kad vasarą siams — pirma studen būtų lengviau dirbti ir dau tiška vasara jų gyveni giau laiko liktų poilsiui. Bū me. Dauguma mūsų pir rys jau pradėjo ruošti me makursių ruošiasi praleisti ją džiagą stendams, kitą vaiz studentų statybos būriuose. dinę agitaciją. O kiek valandų Ir nuo to, ką mes šią vasarą praleidome besiginčydami, ką nuveiksime, priklauso, ką pa ir kaip išjuoksime būrio agitsakysime po (žodžių „O, kai meninės brigados pasirody aš buvau SSB.„O, kai mo metu.. . Pasirodome. Kas aš buvau Kernavėje". suprato — juokėsi, kas nesu Dauguma būrių turi ne tik prato — gūžčiojo pečiais: savo nuolatines dislokacijos „Ką padarysi — fizikai"... vietas, būrio pavadinimą, bet „Artistų" būryje netrūksta, ir savo tradicijas. idėjų taip pat. Tam negaila Mūsų „Kernavės" būrys ir brangaus laiko. Rodysime šias tradicijas tik pradeda savo agitmeninės brigados kurti — šiemet sukaks metai, programą ir kolūkyje, o da kai būrys linksmų vyrukų, ly bar kaime darbymetis. Gegu dimų nenuilstančio (fizikų sim žės 8 dieną būrys buvo nu bolio — dinozauriuko, atvyko vykęs talkininkauti Kernavės j Kernavę. kolūkiui. Mus su džiaugsmu Dauguma su nepasitikėjimu sutiko, todėl visi su džiaugs žiūrėjo j ką tik „iškeptus" mu ir dirbo. Pirmakursiai ne statybininkus ir triukšmingąjį tik gerai padirbėjo (nurinko jų vadą A. Žabolį. Ir iš tie akmenis nuo 64 ha lauko), sų, pirmos „siūlės" sumūry bet ir susipažino su gražio toje sienoje buvo kreivokos, mis miestelio apylinkėmis, betonas stingdavo greičiau, būsima stovyklaviete, pamatė nei spėdavome išlyginti pa tai, ką pernai nuveikė jų vy matus. . . Tačiau fizikų atkak resnieji draugai. lumas nugalėjo. Kai studentai Prieš 25-erius metus pir dienos užduotis viršydavo 1,5 mas Universiteto būrys pa —2 kartus, su jais ėmė svei darė pirmus žingsnius. Da kintis ne vien iš mandagumo, bar žengia tūkstančiai. Todėl bet ir iš pagarbos. Tą vasarą visi turime stengtis kuo di ir užsimezgė draugiški santy desniais darbais pasitikti šią kiai ta-p Fizikos fakulteto ir šventę. Ta proga „Kernavės" Širvintų rajono Kernavės kol būrys priėmė padidintus so ūkio. Ryšiai nenutrūko, kaip cialistinius įsipareigojimus, dažnai atsitinka, ir studentams kuriuos paskelbė fakulteto išvažiavus. Kolūkyje lankėsi studentų statybos būrių va fakulteto administracijos dar karo metu, apie tai rašė „Ta buotojų ir studentų visuome rybinis studentas" Pakvietėme ninių organizacijų atstovai, kitus būrius lenktyniauti. Ta koncertavo fakulteto estradi čiau didesnio atgarsio mūsų nis ansamblis. Numatyta ir to iniciatyva kol kas nesusilau liau plėsti bendradarbiavimą. kė. Tikimės, kad susilauks. . . Fakultetas su Kernavės kolū Ne visas mėnuo beliko iki kiu pasirašė ipenkerių metų išvykimo į SSB. Vasara vi bendradarbiavimo sutartį. Joie lioja ir truputį baugina. nurodyta, kad VU Fizikos fa Mes laukiame vasaros kultetas įsipareigoja dalyvau mūsų laukia darbai. ti da-bymečio talkose, kolūA. ANDRIJAUSKAS lio kultūros namuose rengti SSB „Kernavė“ vakarus, skaityti kolūkiečiams komisaras
Jau penkioliktą vasarą vieno mūsų Universiteto stu dentų būrio nariai dirbs kartu su socialistinių šalių akademinio jaunimo atsto vais. Šiemet pagal dvišales bendradarbiavimo sutartis 90 mūsų Universiteto studentų išvyks dirbti studentų būrių sudėtyje j VDR, Čekoslovaki ją, Vengriją. Tiek pat už sienio studentų priims VVU tarptautinis SSB „Juventus". Būrys dirbs Vilniaus kelių statybos remonto ir eksploa tavimo valdybose Nr. 1, 2 ir 3. Sutartyse numatoma at likti darbų už 110 tūkstan čių rublių. Studentai ties šaligatvius, įrengs
„ J E V E \ TL
skverus, dirbs Jaunimo sta diono statyboje. Būrio su dėtyje dirbs ir 40 VVU stu dentų. Numatomas turiningas lais valaikis. Bus organizuoja mi draugystės vakarai, dis kotekos, kurių metu bus galima įsigyti naujų drau gų, sužinoti daug naujo ir įdomaus. Užsienio studen tams bus organizuojamos ekskursijos į Kauną, Druski ninkus, Trakus. Būrio nariai ruošiasi va sarai. Parengtos paskaitos, kurios supažindins svečius gazonus, su TSRS užsienio ir vidaus
S “
politika, Lietuvos pasieki mais socializmo statyboje, Vilniaus miestu, Universite tu. Tarptautinis būrys — spe cifinis studentų statybos būrys. Be visų šių priemo nių, skirtų pasiuntinių iš socialistinių šalių priėmimui, jam tenka spręsti ir tuos uždavinius, su kuriais susi duria kiekvienas SSB. Mū sų būrio nariai taip pat nu mato dalyvauti visuose vi suomeniniuose - politiniuose renginiuose, šefavimo dar be kaip ir kiti Universiteto būriai. Būrio susirinkime bu
vo išnagrinėta TSKP CK Ge neralinio sekretoriaus drg. L. Brežnevo kalba, pasakyta VLKJS XIX suvažiavime. Su važiavimo proga būrys pri siėmė padidintus socialisti nius įsipareigojimus. įsipa reigota atlikti darbų už 115 tūkstančių rublių, dalyvauti racionalizatorinėje veikloje, vadovaujantis suvažiavimo metu iškeltais teiginiais, organizuojant būrio darbą vasaros metu. SSB „Juventus" pasiruošęs darbo vasarai ir pasiryžęs įvykdyti jam iškeltus už davinius.
V. STRIMAITIS SSB „Juventus" vadas
FOTOPANORAMA Statybų aikštelės ir gimtinės laukai, atlikto darbo
džiaugsmas ir malonus
nuovargis, ekskursijos,
susitikimai su darbininkais ir kolūkiečiais, koncertai,
sąskrydžiai — nepamirštamos
studentų būrių gyvenimo
akimirkos...
Saulėtoje Moldavijoje — Sveikos gyvos! Sveiku tės! Kokios įdegę! Pasikeitę! Kaip praleidote vasarą!? Kaip o as!? Kokie — tie moldavai?! Kaip gyvenote. . . — apipylė klausimais kaip šalto vandens kibiru anuo metu, ką tik iš saulėtos Moldavijos sugrįžu sias, SSB „Lietuva" studen tes. Tiesa, Vilnius sutiko ne itin svetingai: čia buvo gana vė su, drėgna. Bet džiugios drau gų šypsenos, svajonių išsipilsiynio akimirkos tuomet buvo svarbiausia... XXX Traukinys pagaliau pajudė to. Vieni braukė ašaras, kiti 'eąstė, treti stengėsi kuo gerjau jsikur‘1, ketvirti — jau šventė įkurtuves prie sumuš tiniais nukrauto stalo. Kaip visada, studentų čia buvo siek tiek daugiau negu vie tų- ■. vos ne trečdaliu. Tad naktį teko sugulti po du. Ne patogu, bet, atsiminę iaudies šniintj, jog kiekviena lazda pi du galus, galime pafilo sofuoti. Vienam gulėti pato giau, bet šalta, dviese — F virkščiai. Tik nereikėtų papršti smulkmenos — buvo piiaujama į 'pietus! ! ! Be to, parkas nusprendė, jog netelpntiems miegoti geriausia prečiame aukšte", t. y. ten, rur reikia daiktus susidėti, 'aip galėtų keliauti visas bū
rys. Tada ūkiui, priimančiam studentus, visiškai nereikėtų mokėti už bilietus. .. XXX
„Kodėl jūs į Moldaviją at vykote taip anksti?" — neti kėtai užklupo pasitinkančiųjų klausimas. Mes didžiai nustebome. Juk dirbti, padėti atvažiavome. Bet moldavai neleido net at sitokėti ir tęsė toliau: — Mes tarėmės, kad jūs liepos 12 dieną atvažiuosi te. O štai gavome telegramą „6 dieną 3 vai. Pasitikite Benderų stotyje." XXX
Valgėme viską. . . Tam rei kalui turėjome ir darbo įran kį universaliausią. Bet. . . apie tai vėliau. Skaniausias ir visų mėgia miausias patiekalas — daržo vės ir vaisiai. Persikai ir ab rikosai, kuriuos pradžioje sky rėme tik pagal pavadinimus, o vėliau — jie mums skyrė si kaip diena nuo nakties. To liau: agurkai ir pomidorai, svogūnai ir pipirai, morkos ir t. t. Žinoma, ir vynuogės su arbūzais. Bet tai vitaminai. Valgiaraštis platus ir įvai rus. Jei įdomu, štai jis (ir kiekvieną dieną beveik tas -pats): Pusryčiai: Ryžių košė su cukrumi, aliejuje kepti kiaušiNukelta į 4 psl.
„ŽILINAI" Iš pradžių gana nekalbūs vaikinai pamažu įsišneka. Taip, pradžioje nelabai norė ję važiuoti su statybos bū riu, vėliau pasiryžo. Dabar nesigaili. Kodėl? Čia pasipi la atsakymai. Pertraukdami vienas kitą būrio „Žilinai81" nariai pasakoja apie sa vo darbą praėjusią .vasarą. Atmintyje vėl atgyja jau spėję kiek išblėsti įspū džiai, buvę „žiliniečiai" vėl pasijunta besą Varėnos ra jono statybose. Kai 1957 metais respub likoj pradėti formuoti stu dentų statybos būriai, plr-. muoju tokiu būriu Vilniaus universitete tapo Istorijos-iilologijos fakulteto SSB. Pir moji darbo vasara prabėgo Dzūkijoje, Varėnos rajone. Būrio narių pastatytuose kultūros namuose Žilinų kai me ir dabar vyksta poilsio vakarai, skamba muzika, renkasi jaunimas. O tai studentiškai vasarai prisi minti būrys buvo pavadintas Žilinų vardu. Nuo to laiko praėjo dvi
dešimt penkeri metai. Tuo metiniai studentai, būrio na riai seniai baigė Universite tą, kai kurie patys tapo dės tytojais. Jų vietą būryje kas inet užima vis kiti studentai, kurių daugumai vasara SSB tampa pirmąja studentiško gyvenimo vasara. Taip jau susiklostė, kad nuo 1977 metų „Žilinai" kas met vyksta dirbti į Varėnos rajoną. Su šeimininkais — Kilnojamosios mechanizuo tos kolonos darbuotojais — per šiuos penkerius metus užsimezgė tvirti ryšiai. Sei mininkai patogiai įkurdina svečius, sudaro jiems geras sąlygas dirbti ir ilsėtis, na, o šie atmoka geru darbu. Praėjusiais metais, statydami Matuzų aštuonmetės mo kyklos priestatą bei atlikda mi apdailos darbus Varėnos lopšelio-darželio statyboje, studentai nudirbo darbų už 97 tūkstančius 800 rublių vie toje planuotų 65 tūkstan čių. Vargu, ar tai galima paaiškinti vien entuziazmu. Kalbėdamasis su būrio va du J. Urka, išgirdau nemaža šiltų žodžių studentus še
favusios organizacijos adre su. Šią nuomonę patvirti no ir kiti „žiliniečiai": Juo zas Misevičius, Virgis Valickis, Valdas Kiaušas. Sta tybose dažnai pasitaiko pra stovų dėl to, jog ko nors trūksta, ko nors neatvežė: plytų, skiedinio, lentų ir 1.1. „Žiliniečlams" to patirti ne teko. Būrio nariai juokau dami sakė, jog viskas vyko pagal principą „Jūs tik dirb kite, o mes jau jus aprūpinslm“. Nelengva buvo iš karto imtis naujo darbo, iš auditorijos persikelti į staty bos aikštelę, išsiugdyti rei kalingus įgūdžius. Čia ypač daug reiškė draugų para ma, kartu dirbusių patarimai. Pirmoji darbo savaitė. Karšta. Kaitrą, rodos, dar la biau didina stori darbiniai rūbai. Statybininko šalmas slegia. Nusiimti viso šito nevalia — saugumo technika yra saugumo technika. O vakare laukia pelnytas poilsis. Laukia sporto salė, dvi futbolo vejos, įvairios varžybos. Virgis entuziastin gai prisimena futbolo rung
tynes, įvykusias tarp „žiliniečių" ir jų šefuojamos pionierių stovyklos „Pušelė" gyventojų. Rungtynes laimėjo studentai, nors jų priešinin kų komandoje žaidė ir pio nierių vadovai. Kiekvienas žmogus šiek tiek smalsus, stengiasi dau giau sužinoti, pamatyti. Ypač tai būdinga mums, studen tams. Ne išimtis ir SSB „Ži linai" nariai. Pluoštelyje nuotraukų užfiksuotos jų ekskursijų akimirkos. Ap lankytos gražiausios Dzūkijos vietos: Merkinė, Punia, Per loja, pabuvota Druskinin kuose. Kiekviena tokia ke lionė padeda geriau pa žinti ir pamilti kraštą, kuriame gyveni, jo žmones, papro čius. Kiekviena tokia kelionė suartina draugus. Juk bū ryje dirbo įvairių kursų, įvairių specialybių studentai. Daugelis pažinojo vienas kitą tik iš matymo. Juos su vienijo ir padarė draugais bendras darbas, bendri rū pesčiai, bendros pramogos — todėl dabar jie gali pasa kyti; „Mes — žiliniečiai". Algirdas LIPŠTAS
BIRŽELIO 11—13 DIENOMIS ALYTUJE VYKSTA RES PUBLIKINIS III PROFSĄJUNGŲ TURISTŲ SĄSKRYDIS. JAME DALYVAUJA IR UNIVERSITETO TURISTŲ KLU BAS — VIENAS SENIAUSIŲ RESPUBLIKOS TURIZMO KOLEKTYVŲ. JUK PRIEŠ 30 METŲ, 1952 METAIS UNI VERSITETE BUVO ĮSTEIGTA TURIZMO SEKCIJA, NUO 1958 METŲ — KLUBAS (UTK). 1981-IEJI BUVO GRAŽIŲ UTK PERGALIŲ METAI. KLUBAS PRIPAŽINTAS GERIAUSIUOJU RESPUBLIKOS AUKŠTŲJŲ MOKYKLŲ TURISTŲ KOLEKTYVU. PROFSĄJUNGŲ SĄSKRYDYJE KLUBAS DALYVAUJA PIRMĄ KARTĄ. PALINKĖKIME JAM KUO GERIAUSIOS KLOTIES, GRAŽIOS KELIONIŲ VASAROS.
Trumpai Neseniai, gegužės pabaigo je, Universiteto turistų klu bo komanda dalyvavo res publikinėse pėsčiųjų turizmo technikos varžybose Kauno jaunimo turistų klubo „Sa kalas" taurei laimėti. Stačiuose Velniavos skar džiuose prie Kauno marių | trasą Išbėgo septynios ko mandos. Šios varžybos, kaip ir daugelis kitų siekia ne ne tik išaiškinti stipriau sias komandas, skleisti tu ristinio darbo patirti, bet ir stiprinti draugystės ryšius tarp turistų klubų ir sek cijų. Kaip pasakojo „Saka lo" pirmininkas V. Karpavi čius, taurė tradicinė Įsteig ta jau nuo klubo gyvavimo pradžios — 1967 metų. Varžybų taurė Įteikta LŽCA turistų sekcijos „Pi lėnai" komandai. Tik še šiomis sekundėmis atsilikusi UTK komanda apdovanota II laipsnio diplomais. Treti — KPI turistai. Jūratė MARKELIŪNAITĖ XXX Birželio 5—6 dienomis UTK komanda (V. Dvareckaitė, N. Matulevičiūtė. G. Jonušauskas. G. Rakauskas. R. Val-
f/$
Į 4 y/
čiukas. A. Bartusevičius) da lyvavo Vilniaus miesto Leni no rajono turistu sąskry dyje. Visą pavasari besiruo šiančiai startams respubli kiniame Profsąjungų turistu sąskrydyje komandai tai bu vo gera repeticija, savo jė gų patikrinimas. Turistinės technikos estą, fetėje komanda gerokai pra lenkė visus varžovus ir pel nė taurę. Orientacinio spor to rungtyje UTK turistai šeš ti. Antra vieta pelnyta fotostendo konkurse. R. Valčlukas laimėjo dvlpūdės kilnojimo rungti. Taigi, penk toje — didžiausiu kolektyvu grupėje komandai pripažin ta 1 vieta. Bendrole iškal toje — II vieta. S. DEVEIKIS N. MATULEVIČIŪTĖ
„Koks ilgas tas
kilometras"... — tikriausiai pagalvojo ne vienas iš mūsų grupės vakare, einant paskutiniuo sius kilometrus iki grupės vadovės Jūratės Markeliūnaitės numatytos stovyklavie tės. Tuo labiau, kad nuo ry to jau nueita daugiau kaip 20 kilometrų. Bet prisipažin ti, kad pavargo, šį vakarą, kaip ir visus kitus, nė vie nas neprisipažino. Nuovargis neįveikė jaunystės.
Penkias dienas I kurso žurnalistų ir mūsų draugų ekonomistų turistų grupe keliavo po Rytų Lietuvą — Nacionalinį parką. Sis žygis kai kam iš mūsų buvo pir mas rimtas savo jėgų išban dymas: juk pėsčiomis nueita 150 kilometrų pirmos sudė tingumo kategorijos maršru tas. O kiek per šias dienas pamatėme ir sužinojome naujo apie savo gimtinę Lie tuvą! Iš daugybės įspūdžių, patirtų žygyje, ypač įstrigo aplankyti etnografiniai kai mai: Suminai, Strazdai, Kretuonėlė. Palūšėje didžiai su sidomėję apžiūrėjome medi nę bažnyčią, kurios statybo je nepanaudota nė viena vi nis. Čia pirmą kartą groti vargonais pradėjo Mikas Pet rauskas. Prie Lūšio ežero gėrėjomės liaudies meninin kų sukurtomis skulptūromis. Nacionaliniame parke daug gamtos ir žmogaus sukurtų paminklų. Dar patį pirmąjį vakarą priėjome du ežerus, esančius vienas šalia kito: mėlyną ir žalią. Senas pa davimas sako, kad jaunas mėlynakis medkirtys įsimylė jo žaliaakę laumę, tačiau jų laimei sutrukdė senoji lau mė, pavertusi įsimylėjusius ežerais. Ežerų vanduo nusi dažė jų akių spalva. Pati laumė virto kalnu ir stojosi tarp ežerų, kad šie niekad nesusijungtų. Dabar tai — Nuodėmių kalnas. Kuo dides nė nuodėmė, tuo didesnį ak menį reikia užnešti į kal ną. . . Žygio metu pabuvojome ir ant Ledakalnio. Daug įvai rių miestų pavadinimų sudė liota Ledakalnio viršūnėje iš akmenų — tai čia buvusių turistų palikimas. Liko ten
ŽINIOS IŠ BURIŲ Jau vasario mėnesĮ susi rinkome mes iš įvairių spe cialybių į studentų žemdir bystės būrį „Vėtrungė" ir iš karto klbom Į darbą. O dar bų parengiamajame laikotar pyje išties nemažai. Nespė jom gerai susipažinti, pasi skirstyti pareigomis, o čia jau ir saugumo technikos in struktažas, po jo egzaminas, kurį visi išlaikė gerai ir la bai gerai. Po to puolėme ruoštis agitmenlnių brigadą konkursui. Bet jau pirmame ture mus ištiko nesėkmė. Nenusiminėm — būrys „susicementavo“ tik konkurso dėka. Bet vien tik nesėkmėmis darbai nesibaigia. Nepamirš tam savo draugų — darželi nukų. Čia reikia ir langus iš valyti, ir teritoriją sutvarky ti, o prieš miegą mažyliams ir pasakėlę pasekti. Didžiau sio dėmesio susilaukė emble mos Ir vėliavos eskizų kon kursas. Jau vasario mėnesĮ buvo suformuotas MaF studentų žemdirbystės būrys „Integra las". Būrio nariai buvo su pažindinti su SSB nuostatais ir (statais. Per parengiamąjĮ laikotar pį patikrinta būrio narių sveikatos būklė, nuolat vyko susirinkimai, kurių metu bu vo išrinktas būrio aktyvas, apsvarstyti darbo planai, pravestas saugumo technikos Instruktažas. Visi būrio na riai tik gerais ir labai gerais pažymiais išlaikė saugumo technikos egzaminą. Kovo mėnesĮ subūrėme agltmenlnę brigadą, kuri pa ruošė programą ir sėkmingai koncertavo fakulteto, o po to ir viso Universiteto stu dentams. Universiteto SSB agitmenlnių brigadų apžiūro je užėmėme III vietą. Lektoriai paruošė keturias paskaitas, kurios bus skaito mos vasarą.
Būryje buvo 'ravestas emblemos konkursas. Sukur tas emblemos ir būrio vėlia vos projektas. Per parengiamąjį laikotarpi būrio nariai šefavo Vilniaus miesto valkų lopšelį-darželį Nr. 110.
gai augo. Tačiau vakarais prie laužo vėl skambėjo juo kas, dainos, vėl visi dalijosi įspūdžiais. O kokia skani buvo turistinė košė! Kitą dieną vėl beržynai, pušynai, ežerai, etnografi niai kaimai ir nepaprastai geri ir mieli žmonės. Vėl ki lometrai, kilometrai... Išliko tik geri žygio prisi minimai, laužo dūmų kva pas ir didelis noras vėl ir vėl keliauti. Lina KTVERYTE, Sonata LESKAUSKAITE
AUKŠTAITIJOS KALNELIAIS ..Geriau vieną kartą pama tyti. negu dešimt kartų Iš girsti“. — sako liaudies Iš mintis. o tam pritarė Uni versiteto turistu grupė, ge gužės mėnesi atlikusi antros sudėtingumo kategorijos dvi račių žygi Rytų Lietuvoje. Pradiniame maršruto punk te — Švenčionėliuose — mus pasitiko šaltas ir Įkyrus lie tutis. Bet negi nukabinsi no sį iau pirmąją žygio dieną? Ir mes. pasibalnoję savo plieno žirgus, patraukėme Kaltanėnų link. Lygumas kei tė kalvos, kalvas — lygu mos. o akys vis negalėjo atsigrožėti bundančios gam tos grožiu. Jau pravažiuo ti Kaltanėnai, Išsibarstę pa gal srauniąją Žeimeną, pa likome ir tarp kalvu pasislė pusius Molėtus. Artėjame prie Anykščių — ne vieno mūsų garsaus dainiaus lopšio. Užlipame ant Liūdiš kių piliakalnio kur Ilsisi J. Biliūnas. apžiūrime A. Ba ranausko klėtelę. A. Vienuo. lio namą-muzlejų. Užsukame ir l Niūronis — J. Biliūno tėviške. Iš Anykščiu, pasiekę Uteną pasukame Tauragnų link, 1 nuostabiausią Lietuvos kampeli — Aukštaitijos na cionalini parką. Gėrimės neatsigėrime žydru ežerų vėriniu, žibuoklėm mėlynuolančials šlaitais, nuostabiom šilagėlėm. Ir visai nesvarbu,
kad po ratais — purus smė. lis Ir dažniau mes nešam dviračius, negu jie mus. Apžiūrėję senovinės biti ninkystės muziejų, etnogra fini Valšnorlšklų kaimą. j valias prisikvėpavę gaivaus pušynų oro. toliau keliau jame | Zarasus. Nuslfoto grafuojame prie paminklo Tarybų Sąjungos didvyrei M. Melnlkaltel, pabandome apkabinti tūkstantmeti se nol| — Stelmužės ąžuolą. Kitą dieną pravažuojame Turmantą. Tilžę ir mes — prie Lietuvos sienos. Pu čiant stipriam priešiniam, šoniniam vėjui apsukame Drūkšių ežerą. duobėtais ir pelkėtais Baltarusijos keliais grįžtame | Lietuvą. Čia mūsų kelias nuvingiuo ja per Dūkštą. Kazitiški, Ignaliną, Švenčionis. Pabra dę, Dubingius, Giedraičius Iki pat Vilniaus. Paskutini kartą įsiamžinome prie miesto ženklo. Suskalčiuo jame nuvažiuotus kllomet rus. Žygis baigėsi. Per aštuo. netą dienų įveikę 600 kilo metru. įrudę nuo pavasario saulės. truputėli gal Ir pa vargę grižom namo. Padėjo me kuprines. miegmaišius tiek kartų žygyje remontuo tus dviračius. Bet ar Ilgam? Vilija LILEIKYTĖ ChF studente
Linksmų merginų liūdnas likimas
Saulėtoje Moldavijoje Atkelta iš 3 psl.
♦
Nė apsidairyti nespėjom, kai ėmė ir atėjo pavasaris, neapėjo ir mūsų — Chemi jos fakulteto. Visi sujudo, sukruto: kas susirūpino ar tėjančia sesija, kas ruošiasi Į turistines keliones, o mūsų darnus „Titano" kolektyvas labiausiai laukia vasaros. Tik rai daug padarė „Utaniečlai", kad ramia sąžine galėtų va bet žiuoti dirbti ir ilsėtis, darbų dar laukia. Rodos, dar visai neseniai apstoję vadą pirmakursiai prašėsi priimami Į būrį, ir ne tik jie, nemažai ir vyres nių kursų studentų nepasldldžiavo ir dabar, rodos, nesi gaili. Teko vietoje oficialiai leistų 25-ių narių priimti 31ą. Ir labai gerai — bus dau glau darbo rankų, bus links miau. Labiausiai džiugina, kad mūsų tarpe šiais metais yra nemažai titanlečių — „veteranų", kurie greitai su rado su iuksats bendrą kal bą, noriai dalinasi patyrimu ne tik darbo, bet ir poilsio klausimais. Neseniai Įvyko agltmenlnių brigadų apžiūra. Malonu, kad ruošiant pasirodymą, daugelis neprarado to entu ziazmo, su kuriuo ėjo prašy tis priimami Į būrį, kad su pranta, kaip svarbu nepada ryti gėdos savo būriui ir savo fakultetui. Tiesa, ypa tingo pasisekimo mūsų pasi rodymas neturėjo, bet buvo naudingas tuo, kad padėjo daugeliui Įsitikinti savo su gebėjimais, padėjo susidrau gauti.
ir mūsų sudėliotos raidės — WU. Ilgai nepamiršime pirmo sios nakvynės ant gražaus ežero kranto. Kai išdygo pa lapinės, kai linksmai sutraš kėjo laužas ir sukunkuliavo katiliukas, pasijutome tikrais turistais. „Seniai" (jau buvę ne viename turistiniame žy gyje) „pakrikštijo" naujo kus. Po kelių kelionės dienų, kalbos darėsi tylesnės, visi žygiavo labiau susikaupę. Kai kam teko ir pašlubuoti: pūslės ant kojų negailestin
niai ir „super" saldi arbata. Pietūs: Ryžių sriuba, ryžių košė, bei be kiaušinio, kisie lius. Vakarienė: du kietai virti kiaušiniai ir „super" saldi ar bata. Savaitę mėgavomės valgiais, tiesa, mums šiek tiek neįpras tos sudėties, bet, kaip sako lotynai, „Ėst modus in rebus" (viskam yra ribos). Pasiteira vome kolūkio pirmininko: — Ar jūsų vėlgiaraštis pa našus j mūsiškį? — Jūs, turbūt, nepatenkin tos? Viskas Jūsų valioje. Jei tai jums nepatinka — pakei sime. Kai valgysite ryžių sriu bą, paprašysime, kad išvirtų perlinių kruopų košę. Nėra ko nusiminti ir dėl tokių smulk. menų pergyventi! ! ! Na, o kaip tas universalusis įrankis, paklausite. Tai papraščiausias šaukštas! Taip taip. Jis tinka viskam: ir košei, ir sriubai, ir retkarčiais pasitai kančiam kotletui ar bifšteksui ir visiems kitiems jau anks čiau išvardintiems patieka lams.
XXX „Ram-ta-dry-lia Oi-lia Oily-lia-lia. . Dainuoja mer gaitės, važiuodamos į darbą. Nuotaika puiki. Kaip nuosta biai gražu saulėtoje, kalnuo toje ir vynuogynais žaliuojančioje Moldavijoj, Koks malonumas visoms kariu su vėjeliu leistis nuo kalnelio! O kaip smagu kylant žiūrėti į lygiomis eilėmis, kvadrati niais sklypeliais išsidėsčiu sius vynuogių krūmus, kurie
Ostapas Benderis mūsų Uni versitete rastų kolegų. Ne nustebkite, mieli skaitytojai, apgavikų, deja, pasitaiko ir tarp studentų. Jau rašėme apie studentus-spekuliantus, kurie bandė pasipelnyti net Jakutijos ATSR. Tačiau kam taip toli važiuoti, jei galima pasipelnyti ir čia, pavyzdžiui. Universiteto bend rabučiuose. Apsidžiaugtų, matyt, Ostapas Benderis, jei tik turėtų progos susipažinti su IF bibliotekininkystės spedlalybės III kurso studen tėmis Vltolda Zakalte ir Dai va Mačlanskaite. Jos kūrybiš kai Įsisavino O. Benderio, ku ris, kaip žinoma, iš literatū ros istorijos, tobulino aferos mokslą, pagrindines idėjas. Ne tik teoriškai Įsisavino, bet ir praktiškai pritaikė. Kovo 19 dieną dvi draugas aplankė kai kuriuos bendra bučio Nr. 14 kambarius. Ne šiaip užėjo pavyzdžiui, ar batos išgerti, bet su reikalu. Prislstačluslos kaip bendra bučio tarybos narės D. Mačianskaltė ir V. Zakaitė pri-
žadėjo aukso kalnus gy ventojams: suremontuoti, iš klijuoti tapetais kambarius, O kad tai Įgyvendinti reltik kalinga tikral nedaug: vienas vienintelis rublis iš kiekvieno gyventojo, „Pa žadėjai — patiešljai, netesė jai — negriešijal" — taip, matyt, galvojo „geradarės". D. Mačlanskaitė ir V. Zakaitė ne tik geros širdies, bet ir turi subtilų jumoro jausmą, kurlo, deja, neįvertino tie, kurie Išaiškino jų „pokš tą"- „Kad mes tik _pajuoka vom", aiškino jos IF ir Uni versiteto komjaunimo ko mitetuose, kuriuose buvo svarstomas jų elgesys. Tačiau juokiasi tas, kas juokiasi paskutinis — V. Zakaitė ir D. Mačlanskaitė už tokius juokus pašalintos iš koni jaunimo. Nepasisekė mergi noms, turbūt liūdnai paiin guotų galva Ostapas Bende ris, kuriam taip pat ne kar tą yra kliuvę j kailį už sa vo pokštus. Liūdnas apga vikų likimas... Reda PETRULYTE
tarsi sumanaus generolo išri kiuoti kariai, stengiasi štur mu paimti vieną iš daugelio kalnelių. O dar smagiau, liaudies dainas dainuojant, raišioti vynuogių stiebus — dirbti šį nesunkų, bet labai reikalingą darbą. OI Kiek svajotai Kiek mą styta apie Moldaviją, jos le gendas, apie moldavų liau dį ir papročiusl Pažintį su šia respublika pradėjome nuo Tanuturų — kaimo, kuriame ir gyvenome. Deja, nieko pritrenkiančio neatradome. Paprasčiausias kaimas. Bet netrukus už stropų darbą kolūkio valdžia, kaip paskatinimą, nusprendė suor ganizuoti ekskursiją į Kišiniovą. Ši žinia visus maloniai nuteikė. Į sostinę atvykome 12.30 vai. Gerai. Pamiegoti leido, Galvojome užsieniečius vaidinti. Kai prie „Infurisfo" viešbučio sėkmingai išlipome Dvarionas, N. Katušenka: iš sunkvežimio, net vaidinti PAŠALINTI IF IV kurso studentas V. neteko — pasijutome tikrais NEPAŽANGŪS Labašauskas; „užsieniečiais". Per 4 valan PF m kurso studentas Rdas susipažinome su sostine STUDENTAI Polluševlčlus; taip gerai, kad grįžę drau MaF II kurso studentai V. EKFF III kurso studentai gams galėjome tik apie „InJ. Antanavičiūtė, R. Berzlturisto" viešbutį papasako Valančiūnas, A. Šlekys; FF III kurso studentai S. liauskas, O. Sobolevaitė. ti. O patys moldavai — viso kie: ir linksmi, ir pikti, ir švelnūs, ir kandūs, ir nuoširdūs, ir „sukti". Dingusį studento pažymjimą Nr. 781316, išduotą PF studentei Romai ŠIMKUTE: laikyti negaliojančiu. vasara, Greit prabėgo Daugelis nekantriai laukiame Dingusį studento pažyrr Dingusį studento pažymė j imą Nr. 780303; išduotą FF ateinančios, Laukiame naujų jimą Nr. 810968, išduotą susitikimų, kelionių, įspūdžių. FilF studentei Daivai REP studentei Zinai STEPONAVI negaliojai1! laikyti negaliojar- ČIŪTEI, laikyti Rūta PALUBINSKAITĖ ŠYTEI, čiu. TF IV kurso studentė čiu.
Redakcijos adresas: 232000— MPT, Universiteto g. 3, „Tarybinis studentas". Telefonai — 611179, ketvirtadieniais spaustuvėje 610444 LV 00445. Iškilioji spauda, spaudos lankas. Tiražas 4500. Užs. Nr. 1620 LKP CK leidyklos spaustuvė Vilniuje, Tiesos g. 1 uTapHŪHHHC cryAeHTac» («CobctckhA cTyAeHTu) — opraH napTKOMa, peKTopaTa, KoMHTCTa AKCM Ahtbm, npo<į>K0Ma opAenoB TpyAOBoro KpacHoro 3HaMeHH h Apy»6M HapoAOB BitAunoccKoro yHHBepcrrreTa hm. B. KancyKaca. PeAaKTOp H. BapannHųKaūTe. Ha ahtobckom a3bixe. Bhahhioc.
Redaktorė J. VARAPNICKAJJE