%
VISŲ ŠALIŲ PROLETARAI, VIENYKITĖS I
o
DRAUGAI! Visas jėgas—sesijai!
UbtNTAt
Užbaikime mokslą metas nau/omis pergalėmis moksle!
VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORATO i PARTINIO BIURO, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS
V
DĖSTYTOJŲ DARBO ATASKAITA
Švietimo ministras pas studentus Pas IV ir V kursų lituanistus atsilankęs LTSR švietimo minist ras drq. Gedvilas, studentams pa pasakojo apie pedaqoqo specialy bę, apie uždavinius mokant ir auklėjant jaunąją komunizmo sta tytojų kartą. Jis plačiai nušvietė Įstatymą mokyklų reformos klau simu, Jo vykdymo planą per septynmetį. — Dauq pakitimų per septy nerius metus įvyks mokyk lų qyvenime. Pastatysime dauq naujų mokyklų, mokyklų
ternatų. Teks Įvesti naujus me todus, mokymo planus, politechninį mokymą ir t. t. Visa tai tu rėsite padaryti jūs, busimieji pe dagogai, priešakinių ideoloqinio fronto pozicijų darbuotojai, — kalbėjo drq. Gedvilas.
TSKP neeilinio XXI šuva- veiklos sričiai visuomet už Šlavimo nutarimai, aukštosios krės, sudomins ir jaunimą. tiokyklos reforma mums iškeEsama mokslinio darbo Švietimo ministras atsakė į ia uždavinį žymiai pagerinti būklė Universitete, deja, dar qausius studentų klausimus, da itudentų teorinį ir praktinį nerodo, kad mūsų dėstytojai vė įdomių ir naudinqų patarimų. iaruošimą, rengti politiškai teisingai supranta savo daly Baigdamas Jis palinkėjo visiems sąmoningus ir gerai kvalifi kinės kvalifikacijos kėlimo sėkmės ir laimės savarankiška me gyvenime. kuotus tarybinius specialistus svarbą Iš viso dar 250 dėsty — busimuosius komunizmo tojų neturi mokslinių laipsnių BANAIČIO tekstas tatytojus. Lemiamą vaidmenį bei vardų. Praėjusiais kalen SUTKAUS nuotr. jaunųjų specialistų rengime doriniais metais vos 19 dėsty i aldina gerai sukomplektuoti tojų apgynė kandidatines <11- 1 dėstytojų kadrai. sertacijas. Gerinant Universiteto moks Antra vertus, dėstytojų palinius bei pedagoginius kad reigos neapsiriboja vien tikrus, atsakingas ir sprendžia tai tvarkaraštyje numatyto mas momentas yra reguliariai mis paskaitomis, nors ir kokio pravedami konkursai katedrų aukšto mokslinio lygio jos be \edėjų ir katedrų dėstytojų būtų. Komunistinio studenti vietoms užimti. Eilinis kon jos auklėjimo uždaviniai rei kursas — tai dėstytojų dar kalauja iš dėstytojo ne vien bo peržiūra, tai dėstytojų tiktai stropumo bei punktua kadrų eilinis sustiprinimas. lumo paskaitose, bet ir pačiam Tačiau reikia neužmiršti ir to, bendrauti su studentais, domė kad konkursus galima panau tis jų interesais, jų pasaulė doti ir kadrų silpninimui, jei žiūra', atsakyti jiems į visus lakultetų ir Universiteto moks iškylančius klausimus. Tuo linės Tarybos šį klausimą tikslu dėstytojai turi daugiau spręs ne principingai, o vado domėtis ir studentų visuome vausis šeimyniškumu, simpa- ninių organizacijų, ypač kom tijomis-antipatijomis ir pan. jaunimo organizacijos, veikla. Išaugo komjaunuolių šeima Ta proga reikia pastebėti, kad O tai sugebės, žinoma, tik to iki šiol dalis Tarybų narių kie dėstytojai, kurie nėra už Ryšium su besibaigiančiais mokslo metais mes studentai. Daugiausia priimta iš Istorijos-filologi užimdavo kartais ir toli gražu sidarę asmeniniame kiaute, apsilankėme Universiteto komjaunimo komiteto jos (15) ir Fizikos-matematikos (10 žmonių) fa ne principines pozicijas. įskaitos skyriuje ir pasidomėjome, kiek per pra kultetų. Priėmėme pačius geriausius, aktyviau kurie dalyvauja visuomeninia ėjusius metus išaugo Universiteto komjaunuolių sius, doriausius. Tai filologai L. Teiberis, A. Jaku Artėjant šių metų konkur me darbe ir juo domisi. lis. L. Dlrdaitė ekonomistas J. Vaitkus, fizmatė sams katedrų vedėjų ir ka Turime prisipažinti, kad šeima. A. Venslovaitė ir kiti. įskaitos skyriaus vedėja drg. M. Griqaravičiūtė tedrų dėstytojų vietoms užim konkursai mūsų Universitete mums papasakojo: Nauji geri egzaminų rezultatai, šios vasaros darbo stovyklos, reikia tikėtis, ateinančiais moks ti, Universiteto bei fakulteto iki šiol neretai būdavo prave lo metais atves Į mūsų komjaunuolišką šeimą dar — Po ataskaitinės-rinkiminės konferencijos į partinių organizacijų, dekana dami formaliai, be kandidato VLKJS eiles buvo priimti 43 mūstį Universiteto daugiau naujų draugų. tų pareiga — iš anksto pa darbo analizės, be kritikos. skleisti teisingą požiūrį Į šią Todėl katedrų t atsakingą kampaniją. Čia mes vedėjų artėjančiuose tautybių civilių gyventojų bei 10 tūkstančių tarybinių karo ir katedrų narių belaisvių. 1$ Prancūzijos, Austrijos, Lenkijos, Čekoslovakijos turime pasiekti esminio persi rinkimuose reikia pakeisti per TRUMPAI šią Ir kitų šalių gestapininkai mirčiai atvarė 10 tūkstančių žmo laužimo: konkursas turi tapti Universitetui žalingą prakti nių. dėstytojų darbo ataskaita. ką. Konkursų metu reikia vi Teisės mokslų fakul Sunkios qeležinės durys, vedančios į kameras, tūkstančiams kalinių užsitrenkdavo amžinai. Niūriose, šaltose sienose įbrėž Konkursuose Unversiteto pe sapusiškai išnagrinėti kandi teto I, III ir IV kurso ti įrašai pasakoja qyviesiems apie pasmerktųjų priešmirtinius dagoginio personalo nariai tu dato darbą per ankstesni lai studentai - neakivaizdi atsisveikinimus su gimtąją šalimi, su artimaisiais, su pintinė rės atsiskaityti ne tik už būninkai pradėjo pavasa mis. kotarpį, turi būti duodamas simųjų specialistų apmokymo, Šiurpas nukrečia, pažvelgus į forto kameras, į karcerį, kur rio egzaminų sesiją. pelėsiai ir drėgmė alsuoja kapu. bet ir apskritai už jaunosios objektyvus, principinis jo dar Antradienį III kurso Netoli betoninių sienų matyti apdegusių malkų krūvos, detarybinės kartos auklėjimo bo įvertinimas. Ypač didelė studentai laikė finansų qalų, mazuto statinės. Čia 1943 m. fašistai, bijodami, kad į atsakomybė čia tenka Tarybų darbą. dienos šviesą iškils jų kruvinieji darbai, versdavo kalinius teisės egzaminą, o ketBe dėstytojų politinio bei nariams-komunistams atkasinėti sušaudytuosius Ir, apipylus degalais, deginti jų la virtakursiai — krimi vonus. Kadrų komplektavime gali dalykinio pasiruošimo, auklė nalistikos. žvelgi į sudegintų nekaltų aukų pelenus, ir nejučiom prisi jimui labai svarbus dėstytojų būti tik vienas principas — * ★ ★ Mieželaičio žodžius: meni poeto E. “ .......................... asmeninis pavyzdys. Nieko partinis. Žmonės turi būti pa Baigė šios sesijos eg Šitie kaulo rudi trupinėliai po kojų, taip giliai ir greitai jaunimas renkami pagal jų dalykines ir zaminus I Ekonomikos Tarsi kulkų skeveldros, suėstos rūdžių, neįsisavlna, kaip to, ką jis politines savybes. Universitete Buvo mažos kojytės — šokavo, bėqiojo mokslų fakulteto neaki mato savo mokytojuose. Dės turi dirbti gabiausi iš gabiau Paskui baltą drugelį laukų takučiu; vaizdininkų kursas. Ne Buvo trapios rankutės spurdėjo ir pynės tytojų užsidegimas moksli sių, atsidavę partijai ir jos akivaizdininkai egzami Apie motinos kaklą, krūtis ar pečius; niam darbui ar kuriai kitai reikalui žmonės. Buvo didelės rankos, kurios prie krūtinės nams nebuvo gerai pasi Prisispaudusios glaudė mažus vaikučius... ruošę, todėl nemaža jų dalis gavo nepatenki.. -Tačiau nepavyko fašistams nuslėpti savo piktadarybių, namus pažymius. nespėjo užtrinti kruvinų pėdsakų — teko bėgti iš mūsų Lie
PRIE NEKALTŲ AUKŲ KAPO
Jau 'keturiolika metų prabėgo nuo karo, nuo klaikiųjų žu dynių dienų. Seniai išsisklaidė aitrūs gaisrų dūmai, seniai nu tilo automatų tratėjimas, žudomų žmonių klyksmai, aimanos. .. Seniai gimtojoje Lietuvoje nebeliko griuvėsių — jų vietoje iš kilo naujų fabrikų kaminai, gyvenamieji namai, atsirado skve rai, sporto aikštelės. Laisva tarybinė žemė vėl žydi, žaliuoja, brandina gausų komunizmo derlių... Bet laisvę Tėvynei ir visa tai, kas gražu, gera, iškovojo savo krauju ir gyvybe mūsų tėvai, broliai, seserys ar artimieji. Šimtai tūkstančių žuvo karo laukuose, kalėjimuose, Osvencimo, Maidaneko, Buchenvaldo koncentracijos stovyklose, Kauno for tuose. N:ekada neužmiršime šių nekaltų aukų. . . .Ateini į IX fortą nulenkti galvos didvyriams, nukan kintiems žmogėdrų fašistų vien už tai, kad ir jie mylėjo gy venimą, kūrė, statė, džiaugėsi... Buržuazija iki 1940 metų tarp pelėsiais apaugusių betoninių drėgnų kemerų sienų gyvus pūdė drąsius Lietuvos patriotus, kovojusius už šviesų liaudies rytojų už laisvę. O siaubingomis karo dienomis šiame forte fašistai sušaudė ir sudegino dau giau kaip 70 tūkstančių žydų, lietuvių, rusų, lenkų ir kitų
tuvos. O iš 64 pabėgusių kalinių išlikę gyvi, žmonijai papa sakojo apie gestapininkų ir buržuazinių nacionalistų darbus mirties forte. . . Gegužės 30 dieną IX forte įvyko muziejaus atidarymas. Pa gerbti fašistinio teroro aukų atminimo atvyko dešimtys tūks tančių respublikos žmonių iš įvairių kampelių. Darbininkų, kolūkiečių, tarnautojų, moksleivių, studentų, jų tarpe ir Universiteto delegacijos, padėjo vainikus, gėles prie paminklo akmens ir ant žuvusiųjų kapų. Po to visi apžiūrėjo tas vietas, kur hitlerininkai vykdė nusikaltimus prieš visą pa saulį, kur liejo nekaltų piliečių kraują. ...Kauno IX forte nukankintų beginklių žmonių atminimas tarsi įpareigoja tave nuolat budėti, saugoti, kad neįsižiebtų naujo karo gaisrai, neleisti, kad pasikartotų šiurpios tragedi jos. IX forto istorija dar kartą demaskuoja tuos, kurie šiandien, išbėgę į užjūrį, grasina laisvai laimingai Tarybų Lietuvai, vi sai mūsų didžiajai Tėvyne: nauju karu. Tai, Jie, buržuazinės Lietuvos „patriotai”, IX forte kankino mūsų tėvus ir vyres niuosius brolius! Mūsų Universiteto studentų ir dėstytojų atstovai, gegužės 30 dieną padėję vainikus ant tūkstančių aukų kapo, prisiekė gyventi ir dirbti taip, kad niekada daugiau neišdrįstų pakilti kruvina piktadarių ranka prieš mūsų taikią ir laimingą po tarybinio gyvenimo žvaigžde naujai atgimusią Tarybų Lietuvą. Mes niekada neužmiršime ir neatleisime kruvinų fašizmo piktadarybių! L. BRAZIULIS IFF žurnalistikos SDec. I kurso studentas
)
*
*
*
Prasideda egzaminų sesija ir Chemijos moks lų fakultete, birželio 6 d. chemijos specialybės studentai laiko TSKP istorijos egzaminą, o truputį vėliau pradeda laikyti egzaminus ir pir makursiai technologai.
Vakar Teisės mokslų fakulteto diplomantai laikė pirmąjį valstybinį TSKP istorijos egzami ną.
^XXX\XXXXXXXXXXXXXXXSXXXXXXXXXXXXXV\XX»
'
Trečiame geografų kurse baigėsi sesija. Grupė ruošiasi pirmajai gamy binei praktikai. Praėjusiais metais kursas atliko mokomąjągamybinę praktiką Skaudvilės rajone. Šios praktikos metu kiekvie nas studentas gavo už davinį tyrinėti kurį nors vieną rajono geografi nės aplinkos bruožą, kartu susipažįstant su darbo metodais bei kitų geografinės aplinkos elementų tyrinėjimo bū dais. gios praktikos Įūetu surinkta medžiaga buvo panaudota rašant kursinius darbus. Šiemet kursas išsi skirsto po įvairias Lie tuvos vietoves nedidelė mis grupėmis po įvai rios paskirties ekspedi cijas. Landšaftininkai, vadovaujami doc. Ba salyko, išvyksta dviem grupėmis į Švenčionių rajoną ir Medininkų aukštumas. Buvusio prieledinio reljefo sri tyje jie atliks rajonavi mo darbus. Landšafiininkų surinkta medžia ga bus panaudota ruo šiant „Lietuvos fizinės geografijos” II dalį. Geomorfologal daly vaus ekspedicijoje, kuri tyrinės Neries ir jos in tako Žėmenos slėnio geomorfologiją. Dirvožemininkai išvažiuoja į Ukrainos TSR. Jie Lvo vo Universiteto organi zuojamose ekspedicijose kartografuos kolūkių dirvožemius. Grupė susi pažins su respublikos mokslininkų darbo me todais, klasifikacijos bū dais tyrinėjant dirvože mius. Didžiausia garbė ten ka Sirvinskui ir Radžiū nui. Jie atliks hidrome teorologinius stebėjimus prie besimosios Kauno juros. Praktikos metu kiek vienas įsipareigojo su rinkti kiek galima dau giau mokslinės medžia gos, įsigyti kuo daugiau žinių, nes toje pačioje geografijos mokslo sri tyje, kurioje šiemet at liks praktiką, tie patys studentai rinks medžia gą kitais metais diplo miniam darbui. O ir šios vasaros metu surinktas žinias bus galima ir net reikalinga panaudoti. Laisvalaikio metu mes aplankysime arti mesnes istorines vieto ves, susipažinsime su garsesniais gamtovaiz džiais. Kas nemėgsta keliauti, tas negali bū ti geografas. Geriausias poilsis geografui — ke lionė. Bus organizuoja mos taip pat paskaitos vietiniams gyventojams mokslinėmis ir politinė mis temomis. I. žindžiūtė III kurso geografė DRAUGAI!
i
/
1. ljiK? LrSlkl fli
F VM
1
1 <
SS
Kviečiame visus ir šiandien dalyvauti teorinėje konferenci Bendras IX forTn muziejaus ati joje, skirtoje V. Lenino veikalo ..Materializmas ir empiriokriti darymo vaizdas. j»e »»z cizmas” penkiasdešimtmečiui '•r V* pažymėti. Universiteto delegacija padeda Konferencija vyksta Universi gėles prie paminklo akmens žu- teto Kolonu salėje 18 vai. vusiems. REKTORATAS IR VISUOMENINĖS SUTKAUS nuotr ORGANIZACIJOS
Kalba dėstytojai
SESIJINIS
reportažas Sesija. Iš pat ankstyvo ry to, net mankštos nesulaukę, bėgame atsistoti ‘ j eilutes prie bendrosios, ________ „ fakultetų. katedrų skaityklų durų. Ku riam pavyksta ,,nugriebti” reikiamą literatūrą abone mente, ar vienoje iš skaityk lų pasiskolinti, tas, kefiro bonką su bandele laikraštin įvyniojęs, traukia kalnuosna ar. susiradęs nuošalesnę au ditoriją ip ją ..okupavęs”, šturmuoja mokslo aukštu mas. ..Antikinės literatūros isto-
Jži-
riją” Petras turėjo laimės įsigyti dar gerokai anksčiau. Todėl, prasidėjus sesijai. Jis gan abejingai pra eidavo pro eilutes prie skai tyklų ir, užsidaręs kur vie nišoje auditorijoje, „apkabin davo” knygą, nugrimzdavo į žilosios antikos paslaptis. Dienos bėgo greitai. Ir
REDAKCIJA KREIPĖSI Į KAI KURIUOS MUSŲ UNIVERSITETO DĖSTYTOJUS SU KLAUSIMU: KOKIA JŪSŲ NUOMONĖ APIE STUDENTŲ ATSAKYMUS EGZA MINUOSE? SPAUSDINAME KELETĄ DĖS TYTOJŲ PASISAKYMŲ.
GEOGRAFAI TURI PASITEMPTI
Priiminėjau TSKP istorijos egzaminą iš II k. geografų. Nors „nepatenkinamai“ nė vienas , atsakymas nebuvo įvertintas, tačiau bendras įspūdis nelabai koks. Tiesa, prieš egzaminą, geografai
„pasitempė“, tačiau gana pa viršutiniškas rengimasis semi narams ne visada kūrybiškas medžiagos įsisavinimas atsilie pė ir atsakymams per egzami ną. Ypač silpnai geografai orientuojasi Lietuvos revoliu cinio judėjimo istorijoje. Kaip silpnai atsakinėjusius, norėčiau paminėti Milęvičiūtę, Koženiauską, Glaveckaitę, G. Bražytę. Buvo, žinoma, ir gerų atsa kymų. Čia pažymėtini Cepaitytė, Valiūnas, Tikuišls ir kt. Dėst. P. Bernatavičius TSKP istorijos katedra
MOKYTIS ANALIZUOTI, DARYTI IŠVADAS Liaudies demokratijos šalių prieš egzaminų ir, be to, neskai valstybinės teisės agzaminų iš tė periodinės spaudos- Jie var laikė II kurso studentai. Iš 57 gais negalais sugebėjo atpasa laikiusių labai gerai išlaikė 20 koti faktus, bet jų paaiškinti be studentų, gerai 33 ir patenki- veik nesugebėjo. Pavyzdžiui, Bukauskas išvardino piliečių namai — 4. Reikia pažymėti gerų faktinės . teises ir laisves, o garantijų nemedžiagos žinojimų. Dauguma sugebėjo nurodyti. kurso studentų silpniau sugeba Buvo ir labai gerų atsakymų. giliai teoriškai panagrinėti fak Gražiai pasakojo studentai Batų priežastis ir padaryti savo taitis, Dziegoraitis, Ignotas, Lasinskas, Merčaitis, Morkūnas, išvadas. Egzaminas parodė, kad dides Poviliūnas ir kiti. nė studentų dalis dar nepakan Studentai privalo įsisamonin kamai ruošėsi savarankiškai se ti, kad maža įsiminti faktinį mestro eigoje. Tik trečdalis kur dalyko pusę, reikia stengtis tei so domėjosi šia disciplina pla singai jų suprasti ir daryti tei čiau. Kai kurie studentai, kaip singas išvadas. antai: Bukauskas, Jotautas, \. d. VANCEVIČIUS Grabauskas, Lašas ruošėsi tik Teisės m. fakultetas
Ketvirtas medikų kursas birželio 6 d. išvažiuoja gamyblnėn praktlkon. Praktiką stu dentai atliks rajoninėse ir respublikinėse ligoninėse. Ketvirtakursė M. Jančenko atliks praktiką Baltarusijoje, Kobri no mieste. * *
Chemijos mokslų fakulteto ketvirtakursiai jau įpusėjo sa vo gamybinę praktiką, kurią jie atliko įvairiose respublikos įmonėse ir fabrikuose. Chemi kai gana plačiai pasklido po respubliką. Daug jų dirba Vilniaus gamyklose: „Tauro” alaus darykloje, grąžtų fabri ke, „Elfoje” ir kitur. Dalis chemikų praktikuojasi Naujo sios Akmenės cemento fabrike, Klaipėdos popieriaus ir celiu liozės fabrike, Kauno gamyk lose Ir įmonėse. Birželio pa baigoje ketvirtakursiai baigs gamybinę praktiką. * * *
Trečias ekonomistų kursas, baigęs pavasario egzaminų se siją, pradėjo gamybinę prakti ką. Trečiakursiai praktiką at lieka Vilniaus įmonėse, preky binėse įstaigose, finansų sky riuose. O ketvirtakursių eko nomistų praktika jau eina į pabaigą. Jie praktikos metu padirbėjo įvairiuose respubli kos rajonuose: Ukmergėje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžy je ir kitur.
BLOGI TARIMO ĮGŪDŽIAI II kurso rusistai anglų kal tiek Ir originalios literatūros Reikia pažymėti, kad visai bos egzamino metu parodė anglų kalba. ‘šiai grupei būdingas trūku neblogą mokėjimą, ypač tai Gerą įspūdį padarė studen mas — blogi tarimo įgūdžiai, pasakytina apie originalaus tų Basinos, Miloš, Naigaus, į ką turėtų atkreipti rimtesnį teksto skaitymą ir vertimą į Lysenkos, Siblio, Kollesniko- dėmesį visi šios grupės stu gimtąją kalbą. Žinoma, to ir vos atsakinėjimas. Kiek silp dentai, toliau savarankiškai galima buvo tikėtis, kadangi nesnės pasirodė studentės studijuodami anglų kalbą. didesnė dalis studentų per Dėst. G. Spokevlčienė Baimaluch, Ivanušklna, Domokslo metus nemažai skaitė Istorijos-filologijos savarankiškai tiek adaptuotos, linskaja. fakultetas MUMS RAŠO štai. . . už šių durų jau. . . prasidėjo. Petras susidomėjo, kaip se kasi draugams, tiems, kurie Jau „tenai”. Taip’sakant, rei kia suskubti jsisavinti ir pa naudoti pirmesniųjų patyri mą. O štai bene pats atsakin giausias ir šį kartą pats ma Visos loniausias momentas.
nesėkmės ir kliūtys jau pra eityje. Petras patenkintas. Patenkintas ir prodekanas Frolovas. Studijų knygelėje atsiranda trumpas „Gerai’’. Gal kam nors tai butų ir nelabai gerai, bet Petras lai ko. kad tai net „labai ge-
rai”. Studijų knygelė jau ki šenėje. Durys atsidaro - už sidaro. Sekantis. . . Petras, iš karto tapęs daug solides nių. traukia namo. Bet dar ne visi tokie lai mingi. „Sėkmės, vyrai, laikykitėsl Linkiu visiems po tiek”, — palikdamas audito; riją, neužmiršta pastiprinti draugų dvasią Petras. Tekstas ir nuotraukos M. Jaunučio
SEKANTIS
DENTO”
2
D.
KAS
„TARYBINIO
NUMERIS
VASARĄ
STU-
ISEIS LIEPOS
LAIKRAŠTIS
ANTRĄ SAVAITĘ.
EIS
REIKALINGAS DRAUGIŠKAS TEISMAS Drg. Chruščiovo pranešime dėstytojų bei tarnautojų ko- įstatymas neskiria darbo dis TSKP XXI suvažiavime pa• lektyvas, turintis daugiau ciplinos pažeidimo nuo amora brėžiama, kad pas mus dar■ kaip 1000 narių, tokio drau- laus elgesio. buityje. Pavyz nemažai pasitaiko darboi giško teismo dar neturi. Tle- džiui, šių metų pradžioje už drausmės pažeidimo faktų ir• sa, prieš kelerius metus Uni- girtuokliavimą ir netinkamą kad su tuo reikia griežtai ko■ versitete buvo išrinktas drau elgesį buvo pašalintas iš Vil voti. Tam reikalui mūsų vi giškas teismas, bet jis baigė niaus miesto Lenino rajono II suomeninės organizacijos tu savo „veiklą“ neišsprendęs apylinkės Liaudies teismo tei ri ne mažesnes galimybes beii nė vienos bylos. O draugiškas sėjo pareigų jaunas specia tikrai listas Kučinskas, 1954 metais priemones už milicijos, teis teismas Universitete gali baigęs Vilniaus Valstybinio mo ir prokuratūros organus. labai reikalingas. Tai Visuomeninei tvarkai ga patvirtinti ir Universiteto gy Universiteto Teisės mokslų fa venimo, Universiteto persona- kultetą. rantuoti socialistinė visuome lo, Vietos komi Prie darbuotojų, kuriems nė sukuria tokius savarankiš teto profsąjungų veiklos pavyzdžiai. pagal darbo specifiką taikomi kus organus, kaip liaudies mi Sporto katedros vyresny padidinti reikalavimai, pri licija, draugiški teismai ir sis laborantas bū klauso mokytojai ir auklėto pan. Savaime aišku, milicija, damas neblaivus,Kalpokas, Būdami jaunimo auklėto kabinėjosi teismas ir prokuratūra gy prie keleivių Vilniaus gele jai. netinkamu elgesiu jie ne vuos ir toliau. Atskirų vals žinkelio stotyje, už ką buvo jais, teisės kompromituoti sa tybinių organų funkcijų per milicijos organų sulaikytas ir turi vęs ir tarybinės mokyklos. ėjimas visuomeninėms organi nugabentas į išblaivinimo Sėkmingas jaunimo auklėji zacijoms, aišku, dar nereiš ištaigą Universiteto Rektorius mas gali būti užtikrintas tik kia socialistinės valstybės pasiūlė Vietos komitetui prieš tada, kai dėstytojai bus pa vaidmens komunizmo staty panaudoti viešo po vyzdžiu ne tik darbe, bet ir boje susilpnėjimo. Vusuome- Kalpoką veikio priemones. Vyr. labo kasdieniniame gyvenime. Dės ninių organizacijų vykdomos ranto Kalpoko elgesys buvo tytojai, nors jie būtų ir labai kai kurios dabartinės valsty apsvarstytas sporto katedros geri savo specialybės žinovai, binės funkcijos tik užtikrina profgrupės susirinkime. Kal jei jie amoraliai elgiasi kas tolimesnį socialistinės demo pokui buvo pareikštas papei dieniniame gyvenime, negali kratijos vystymą. kimas su įspėjimu, kad, pasi būti laikomi gerais darbuoto Ypač svarbią reikšmę turi kartojus panašiam faktui, jis jais. Pavyzdžiui, Maišiogalos draugiški teismai, privalo at bus tuojau pat pristatytas vidurinės mokyklos mokyto likti visuomeninio poveikio, Rektoriui pašalinti iš darbo. jas Rogolevas už sistemingą auklėjamojo darbo, funkcijas. Reikia ta proga pabrėžti, girtuokliavimą ir smulkų chu Drg. N. Chruščiovas TSKP kad iš esmės nei sporto kated liganizmą b'ūvo pašalintas iš XXI suvažiavime kalbėjo: ros profgrupė, nei Vietos ko pareigų ir gavo 15 parų areš „Atėjo laikas, kai daugiau mitetas neturi teisės pavaduo tą. Buvo taip pat atleistas iš dėmesio reikės skirti draugiš ti draugišką teismą, atstovau pareigų Pabradės vidurinės kiems teismams, kurie turi jantį visą Universiteto kolek mokyklos mokytojas Sčiuka, siekti įvairios rūšies nusižen tyvą. Bet, nesant draugiško kuris, būdamas girtas, turgu gimų pašalinimo. Jie privalo teismo, Vietos komitetas pri je sukėlė peštynes. Tokių pa nagrinėti ne tik gamybinius, verstas ieškoti kitų poveikio vyzdžių iš respublikos teismo bet ir buitinio, moralinio po prieš socialistinio elgesio tai- praktikos galima duoti ir būdžio klausimus, kolektyvo syklių pažeidėjus formų, Ne- daugiau. Nereikia, tokiu būdu, įronarių, nukrypusių nuo visuo teisinga, be to, galvoti, kad meninės tvarkos normų, ne tokios poveikio priemonės ne- dinėti, kad aukštosios mokykturi juridinės galios. Pritai los dėstytojams turi būti ke teisingo elgesio faktus“. Pastaruoju metu įmonėse,, kytos už darbo drausmės pa liami ne mažesni reikalavi; įstaigose, kolūkiuose kuriami žeidimą, jos prilygsta Jmonės mai. Garbingų ir atsakingų arba atgaivinami draugiški (įstaigos) vadovų paskirtai Universiteto dėstytojo parei gų vykdymas reikalauja ne teismai. Spaudoje ir susirinki bausmei. sąžiningo požiūrio į dar muose gyvai apsvarstomi Aukščiausio Teismo plenu- tik draugiškų teismų organizaci mo nutarime „Apie teismo bą, bet ir pavyzdingo elgesio gyvenime. jos, kompetencijos bei veik praktiką civiliniais darbo kasdieniniame Universitete būtina nedel los tvarkos klausimai. Šių klausimais" nurodoma, kad siant įsteigti draugišką teis metų kovo mėnesio pradžioje •darbininkas, nubaustas už sisLietuvos TSR profesinių są- ;temingą darbo drausmės pa mą darbo drausmės pažeidi jungų Tarybos prezidiume bu- ; žeidinėjimą, gali būti paša nėjimo ir netinkamo elgesio kasdieniniame gyvenime by vo svarstoma ir padaryti ati lintas iš pareigų. tinkami nutarimai dėl drau Tačiau drausminės nuobau loms nagrinėti, kurias auklė tikslais reikėtų perduoti , giškų teismų veiklos respub- dos priemonės gali būti pri jimo likos įmonėse ir įstaigose at taikomos ne tik už darbo viešam teismui. gaivinimo ir pagilinimo. ■drausmės pažeidimą ar kitus Vyr. dėst. I. MOREINAS Reikia pripažinti, deja, kad nusižengimus, būtinai susiju VVU Vietos komiteto visa tai reikiamo atgarsio sius su tarnybinių pareigų ne dar nesusilaukė mūsų Univer vykdymu. Kai kuriais atvejais , organizacinio sektoriaus pasekmių prasme- _, vadovas sitete. Gausus Universiteto teisinių ■
| gamybinę praktiką Penktadieni trečio kurso biologams paskutinis šios sesi jos egzaminas, o po jo — gamybinė praktika. Pernai biologai praktikai atlikti ap siribojo tik respublika, ir tik vienas R. Lekevičius buvo iš vykęs į Tolimuosius Rytus. Šiemet didesnė dalis trečia kursių atlikinės praktiką įvai
riose šalies vietose. M. Ble liauskaitė ir N. Udrytė va žiuos į Tbilisį, S. Montvilaitė ir D. Mačionytė dirbs Rygoje su vaiskrūmiais, vaismedžiais, dekoratyviniais augalais (gėlė mis), Mlčiurlnske praktikuosis N. Žvalionytė ir V. Kurnevičiūtė. Kiti atliks praktiką prie Okos, Kolos pusiasalyje, Mask. voje ir kitose vietose.
Alano pirmasis pavasaris Universitete Studijuoti Uni- nis, labiau pasiversitete buvo ma- tikintis savimi. no sena svajonė, Daug gerų žokurią aš įgyven- džių norisi pasakyti dinau grįžęs iš fakulteto komjauniTarybinės Armi- mo organizacijai, jos. Būdamas ka- kuri iš pat pirmų riuomenėje, sten- dienų pradėjo rūgiausl gauti kiek pintis mūsų kursu, galint daugiau ži- įvairūs susirinki, nių apie Universite. mai, vakarai, potą. apie studentus, kalbiai pravesti apie jų gyvenimą, komjaunimo orgaaiViskas, kas susiję zacijos iniciatyva su studentų gyve- davė daug naudos, nimu, mane domi- padėjo giliau suno. Ir kai aš po prasti žinias, svarsėkmingai išlaikytų blas tarybiniam stu. egzaminų atvykau į dentui. Atlikdamas pirmąją paskaitą, įvairius komjauniįėjau į auditoriją ir mo organizacijos pamačiau savo stu- įpareigojimus ir vidijų draugus, su- suomet gaudamas pratau, kad studen- atitinkamą paramą to gyvenimo, dar į§ vyresniųjų kursų kaip reikiant nepa- draugų, jaučiau, žįstu. kad daug ką naujo Dienos bėgo ga- pažinau ir įsisavina greitai, ir visos nau.’ Todėl manau, jos pasirodė tokios kad negalima taiks. trumpos. Paskaitos, tytis su tuo, jog seminarai — viskas eilė studentų palienauja, viskas įdo- kami nuošalyje nuo mu. Palaipsniui gy- visuomeninio darbo, venimas Universite. nes jis ugdo žmote pradėjo eiti su- gUje atsakomybę prantamomis vėžė- prieš draugus, prieš mis, ir pats pasiju- kolektyvą, užgniautau tikru studentu, žla ir išrauna egoNors dar toli ta istinlus jausmus. diena, kuomet galė- Tiesiog sunku su. siu vadintis dipio- prasti, kuo gyvena muotu specialistu, toks žmogus, kaip bet svajoti juk gali- kad neseniai pašama. . . Susimąstau lintas iš mūsų fatodėl ir aš kartais kulteto buvęs stuapie tai. Galvoda- dentas Grabauskas, mas apie busimą Kokios pas jį mindarbą. įsisavinda- tys buvo siekiant mas vis naujas ir specialybės, ką ils naujas žinias, ku- galvojo, nuolatiniu rios, dažnai ne iš Savo amoraliu elge. karto visiškai su- SįU pažeidinėdamas prantamos, o tik po p teršdamas taryilgo Ir kruopštaus binio studento vardarbo, matai, jauti, dą? Kodėl jis neatkad tavo žinių '.o- sirėmė į jam ištiesbynas plečiasi, kad tą draugų pagalbos pats tampi tvirtes-ranką? Todėl, kad
jis pasitenkino tuo gyvenimu, kuris duoda „malonumus”, pataikavo sc. vo smulkiems, ego. istlnlams jausmams Tokie pavyzdžiai tik patvirtina, kad studentas, ruošdamasis gamybiniam darbui, privalo bi: ti ne tik pats geras visuomenės na rys, bet ir tvlr-, tas kovotojas su tais, kurie nesuge ba ar nenori suprasti tikrojo tarv binlo piliečio parei gų. Mano kurso drau gai su pakilimu ruošiasi vasaros darbų stovyklai, Džiugu, kad aplink mane auditorijoje ir bendrabutyje, gat vėje ir skaitykloje gyvena draugai, su prantantieji darb.-Į, mokslą, tuos tikslūs, kurių siekiu, taip, kaip pats supranti. Tokia drau gystė suteikia dar daugiau jėgų, Atėjęs pavasari atbudusi gamta, nenoromis priverčia žmogų susimąstyti, apgalvoti praeitį ir ateitį. Ir man labai dažnai ateina į galvą mintys, kad puiku būti tokiame nuoširdžių, jautrių ir principingų drau gų būry, žinoti, jog būdamas teisus, vi suomet jausi para mą, o klysdaina būsi pataisomas Štai kodėl šis ma no pirmasis pava saris Universitete yra toks gaivus, toks džiugus, M. Macežinskas I kurso teisininkas
Tauriečių „mama“ Kai ji atėjo — „Tauras” prašviesėjo, — taip kalba apie i savo bendrabučio administratorę A. Pacevičienę studentai. Ir iš ( tikrųjų, prašviesėjo! štai seniausi „Tauro” gyventojai — diplo mantai „pergyveno” jau ne vieną administratorių, bet jie ne prisimena iš jų kito tokio, kuris tiek būtų rūpinęsis bendrabu čio gyventojų buitimi, kieik A. Pacevičienė. Ši nedidukė malonių veido bruožų jau žilstančia galva mote ris kaip motina rūpinasi kiekvienu iš penkių šimtų savo „vai kų”. Nors ir pirmi metai ji dirba „Taure”, tačiau, kaip bebūtų keista, gerai pažįsta kiekvieną studentą, žino Jo pavardę, vardą, kambarį, kuriame jis gyvena, net dar daugiau.. . Kartą vieno kambario gyventojams teko būti liudininkais, kaip administratorė iki pat švintant prastovėjo prie telefono, lauk dama gydytojo susirgusiam IV aukšto gyventojui. Jai neegzis tuoja tokios sąvokos, kaip „darbo valandos”, „darbo diena”. Darbo diena jai visą laiką. Kai koridoriuose jau seniai nebede ga šviesos, kai visi „Tauro’’ gyventojai jau seniai miega, bend rabučio budintis dažnai girdi koridoriuje lengvus, atsargius žingsnius. Tai A. Pacevičienė dar įkartą apeina bendrabutį, čia užgesindama nerūpestingo bloko seniūno užmirštą išjungti švie są, čia atsargiai pridarydama balkono duris, čia stabtelėdama ir įsiklausydama į miegančio bendrabučio tylą.. . Dar daug būtų galima pasakoti apie „Tauro” administratorę. Tai Jos rūpesčiu langai bendrabučio koridoriuose pasipuošė užuolaidomis, o palangės — gėlių vazonėliais, Jos rūpesčio dė ka bendrabutis švaros ir tvarkos konkurse iškovojo pereina mąją raudonąją vėliavą su užrašu: „Geriausiam Universiteto bendrabučiui”. Nuoširdžiai pritarianti kiekvienai naujovei, sąži ningai šalinanti kiekvieną trūkumą buityje, rūpestinga ir griežta kiekvieno gyventojo motina — taip charakterizuoja savo administ ratorę dėkingi tauriečiai. Pasibaigiančių mokslo metų proga linkime ir mes drg. A. Pacevičienei sėkmės ir sveikatos šiame svarbiame darbe!
GYVENIMAS ŠVIESIAM MOTINOS ATMINIMUI Baisi žinia sutrupėjo. Trenkus širdin žaibu. „Mama"... „mirtis"... Kaip galėjau Sujungti žodžius abu? žeme pavasaris ritos, Džiovinęs saule takus.. . Pabalo ųegužio rytas, Nelauktu skausmu sunkus.
.. .Mane svetimi sutinka Kraupia tyla prie namų. Ir stalqiai kažkas suklinka, Kada pro duris einu. .. Saulė žiedų žiedais Kaip nuotaką ______ . žemę. .puošia. Ne tonais niūriai juodais Krūtinėj skausmą nešuosi!
Tik tas sūnus, kam širdy Neqali motina mirti. Salin skudurai juodi, (dievinę kryžiuos mirtį!
Ne laidoti aš einu, Orkestrui dūstant ir drebant, Aš meile ta qyvenu, Kurios neužkalt Į grabą. Neliks jinai užmaršty, Tokia tyra ir uqninqa. Tad kam qi malda šlykšti? Tad kam qiesmė reikalinga? . ..Juoduoja duobė gili, Suskaldžius minią lyg tyčia: Nedaug draugų — mes keli, Seniai užmiršę bažnyčią.
★ ★ ★
Studentė Ir vagilė — du skirtingi žodžiai, dvi skirtin gos sąvokos. Kodėl Rimkutė tai padarė? Kas ją privertė? Skurdas? Oi, ne! Ji gerai ap rūpinta. Vargo nežinojo ir ne žino. Gal būt, todėl Rimkutė ir pamėgo lengvą gyvenimą, kad lengvo gyvenimo atmosfe ra vyravo ir jos šeimoje. Nepakankamai rimta motinos pažiūra 1 šeimynini gyvenimą, be abejo, daug prisidėjo prie
Negrąžinami, tolimi Tarsi gervės rudenys skrenda. . . Tau žili plaukai ne pirmi, Ir vaikai — studentai subrendę...
Komjaunimas — mano jėqa, Mano meilė, daina ir kraujas. Aš einu su kitais drauge Ir ne vien už save kariauju.
Jei lig vieno žmonės visi Savo kelią aiškiai suprastų, Neriogsotų kryžiai skersi Iš papuvusių medžio rąstų. Nebeliktų dauqiau maldų, 0 dievus šipuliais pavertę, Mes išvytume dauq skriaudų, Kaip iššluojam šiukšles už vartų.
Gal neaišku bus, mama, tau, Tad kalbėti tik tiesiai drįsiu: Savo vietą aš suradau Gretose drauqų-komunistų. Jeiqu kas manęs nesupras, Tai, matyt, nenorės supt asti. Tol dainuosim kovų dainas, Kol pasaulyje priešų esti!
Nyksta ji pro vartus Lyq davatka sukumpus... Koks mano kelias bus: lqas? Nelenqvas? Trumpas?..
Netiesa, kad duona karti, Kad tėvynėj nėra namų! Mano meilė dabar — ateity, Tarp žmonių mylimų.
—
Nepavargsiu, mama miela, Kol gyvoji širdis nesustos. Rodos, net paprasta tyla Kunkuliuos ir qaus nuolatos.
Metai retins mūsų urėtas. Bet nereikia ašaroms lietis. Šviečia pievoj brydė šviežia.............................................. Nuostabiausias „„„„ gyvenimas tas, Tykšta, drumsčias ežero bangos. Kur mirčiai nelieka vietos.
ir aš pasakysiu, kas tu esi.
Danguolės išklydimo iš tie saus kelio. Ir į Universitetą Danguolė atėjo ne mokytis, o tam, kad turėtų studentės vardą Var gu ar ji galvojo ir galvoja baigusi aukštąją mokyklą bū ti naudinga visuomenei. Kyla klausimas, kam gi tau, Rim kute, garbingas tarybinės stu dentės vardas? Argi tam, kad JĮ terštum? . . .Audringai praėjo III kurso ruslstų atviras komjau nimo susirinkimas. Daug kar čios tiesos Danguolė Rimkutė išgirdo iš bendrakursių lūpų. Danguolei draugai tiesiai, at virai. komjaunuoliškai pasakė, kad ji melagė, pagyrūne, mies čionė. Suprantama — nepati ko. Po komjaunimo komiteto
G ė I ė posėdžiu sužinojus, kad jai, gai būt, negresia pašalinimas Iš Universiteto, Rimkutė pakėlė galvą (komjaunimo bilicto netekimas ją nelabai su jaudino) ir pareiškė bendra kursiams: „Kurse man drau gų nebus. Pasakysiu „labas”, , viso gero”, ir jokių kal bų!. ..” Rimkutė nesuprato. Nesu pratę savo klaidingo kelio, nesuprato kurso draugų noro jai padėti, nesuprato ir kom jaunimo komiteto biuro nuta rimo prasmės. Ji sugebėjo tik pastebėti, kad komjaunimo biure. . . daug vyrų(!), kad visi buvo jai malonūsf?). Ir jos nuomone, ji padarys didelę malonę, jei sutiks dirbti vasa ros darbų stovykloje. . .
AIKTO emocionalinei išraiškai sustiprinti di riai išraityta ir reljefais papuošta armatūra ir delę reikšmę turi spalva. Spalva visuomet su dideliais popieriniais ar kitokiais abažūrais. veikia mūsų jausmus, nuotaiką, atsimini Nemažai dar Išleidžiama sunkių, gremėzdiškų, mus, įspūdžius ir t. t. Aiški saulėta diena sutei nepraktiškų baldų. Masinėje baldų produkcijoje kia džiaugsmą. O saulėtoje dienoje, kaip tik mes vis dar tebegyvuoja savo formomis XIX amžių matome giedrią dauqaus mėlynę, skeidrią spalvų siekianti sofa su aukšta atrama ir cilindriniais gamą gamtoje. voleliais galuose, milžiniški bufetai ir kiti pana Tamsi diena su sunkiais rūsčiais debesimis, šūs būdai. Panašių pavyzdžių eilę galėtume tęs tamsiais spalvų atspalviais sleqia mūsų sielą, ti ir toliau, šie ir kiti panašūs masiniai gami mes juntame kažkokį nerimą, nejaukumą Tuo niai teikiami l parduotuves plinta buityje, daro būdu spalva turi emocionalinę išraišką, priklau ją neskonlnųą, o tuo pačiu neša žalą visai visuo menei, gadina Jos estetini Skoni. sančią nuo gamtos, nuo mūsų psichologijos, ir Mes visi gerai žinome, kiek daug dėmesio ski todėl bet kokios spalvos panaudojimas turi būt’ ria partija ir vyriausybė įvairių buitinių reik ne atsitiktinis. Taikant vieną ar kitą spalvą daik tui, reikia atsižvelgti į tai, kaip derinasi Jos menų gamybos vystymui. Jų estetinės ir techni emocionalinė Išraiška su daikto paskirtimi, me nės kokybės kėlimui. Tačiau partijos nutarimų džiaga ir forma. Spalva, ornamentas neturi sėkmingas įgyvendinimas galutiniame rezultate trukdyti gėrėtis daikto formos qrožiu. O at priklauso nuo tų specialistų Ir meistrų kurie virkščiai, turi pabrėžti formos struktūrą, suda tiesiogiai dalyvauja gamyboje, tvarko ir' vadoryti su forma harmoningą visumą. Puošmena neturi būti atsitiktinė. JI turi taip rištis su daik to forma, kad atrodyjų Jog be jos forma nebus išraiškinga. Todėl puošmena neturi būti nei di delė, nei maža. Negerai, kai lėkštė būna orna mentuota per didele gėle, užimančia visą lėkš tės dugną. Ornamentas ir kiti dekoro ele mentai taikomosios dailės kūriniuose turi būti naudojami griežtai atsižvelgiant į taikomosios vauja jai, projektuoja ar betarpiškai gamina tuos dailės specifiką. Pavyzdžiui, vaizduojamoje dai gaminius. Deja, labai dažnai šie žmonės, nepa lėje — tapyboje, grafikoje — nemažą vaidmenį kankamai giliai suprasdami dekoratyvinės dailės vaidina perspektyva, erdvės vaizdavimas. Tuo specifiką, nesugebėdami tinkamai panaudoti Jos tarpu taikomojoje dailėje visa tai savo meninės galimybes, daro nemaža kla'dų, tuo pačiu atneš reikšmės nustoja. Audiniuose, kilimuose, metalo dami žalą ir pačiai visuomenei. dirbiniuose, keramikoje erdvės ir plenero efek 0 šie žmonės — tai Juk ne kas kitas, kaip tai nereikalingi, nes Jie laužo plokštumą. Sie neseniai mūsų aukštąsias Ir vidurlniąsias kiant šqauti organišką ryšį tarp daikto formos mokyklas užbaigę įvairių šakų specialistai, ne ir puošmenų, didelę reikšmę įqauna pirmas pla seniai dar buvę įvairių aukštųjų ir vidurinių nas, aiškūs, išraiškingi kontūrai, ritmiškai tarp mokyklų studentai Ir auklėtiniai. Nuo jų pažiūrų savęs sustatyti siluetai. Vaizduojamoji dailė dauq ir skonio, nuo jų estetinio išsiauklėjimo priklau dėmesio skiria pslcholoqinlų pergyvenimų atkū so tų pramonės gaminių praktiškoji — techninė rimui ir išryškinimui. Tuo tarpu taikomojoje dai ir estetinė kokybė. Ir todėl, mes, besimokantis lėje psichologinių pergyvenimų išreiškimo gali ir studijuojantis Jaunimas, dėl esančio mūsų gy mybės labai ribotos. venime estetinio neskoningumo Ir ųrubumo reiš kinių galime apkaltinti tiktai save. Jau anksčiau minėjau, kad dauqelio mūsų bui Mes per mažai domimės estetinio auklėjimosi tyje pasireiškiančių estetinio skonlnųumo trūku klausimais, per mažai rūpinamės išsilavinti aukš mų tlesioųlniais kaltininkais dažnai esti daiktus tus estetinius skonius, Išsiugdyti nepakantumą gaminančios Įmonės ir fabrikai. Plataus vartoji bet kokiam neskoningumui, chaltūrai, miesčio mo reikmenys — indai, įrankiai, baldai ir kiti niškumui. Panašūs dalykai, kuriuos gamina gamyklos Ir Visą mūsų buities, mūsų gyvenimo estetinio fabrikai, neretai būna žemos estetinės kokybės, pertvarkymo procesą mes privalome pradėti nuo jų formos grubios, perkrautos sunkiais, berei savęs, nuo mus pačius supančios aplinkos, bend. kalingais papuošimais ir ornamentais, nudažyti rabučlų, auditorijų, koridorių ir pan. murzinomis arba niūriomis spalvomis. Tokie daik Kaip pavyzd), paimkime Pedagoginio instituto tai ne tik kad yra negražūs, bet ir nepatogūs vartojimui, nepraktiški. Pavyzdžių ieškoti toli Centrinių rūmų' koridorius. Visos sienos apkabi netenka — tai įvairiausios pasenusių, gremėzdiš nėtos raudonos drobės transparantais, užgrioz kų formų stalinės ir kabančios lempos su įmant- dintos dideliais stendais, kurie visiškai nesikomponuoja su senųjų pastato formų interjeru. Jie ren ka didelius dulkių sluoksnius, laužo linijas ir ardo viso koridoriaus harmoningą architektūrinę visu mą. Tarptautinės studentų dienos proga, mes pra(Pradžią žiūr. praeitame nrj
»
Sprogsta karas šūviais ųūdžiais, Nuo gaisrų padangė pagelto... — Mama! — aš priųludau pečiais. — Kaip slėptuvėj tamsu ir šalta!
.. . Bejėgiai mirtis, vargai Prieš nemarią ųyvybės galią. Su gyvenimu mes — draugai. Iš to pačio lieti metalo.
KAS TAVO DRAUGAI? Prieš mus an( stalo guli pranešimas, kad III kurso Is fakulteto torijos-filologijos studentę Danguolę Rimkutę balandžio 25 dieną už vagys tę sulaikė milicijos organai. Ji kaltinama pasisavinusi neiloninę bliuskutę ir pirštinaites...
Tai vaikystė mano maža Šėlsta, laksto, per tvorą rangos...
Ašara nei viena Nešliaužia mano veidu. Tolsta mirtis sena Byrančio qrumsto aidu.
O gyvenimas toks tiesus Pasitinka akis į akį. . . . Pro tylius vakarų gaisrus Nesulaikomi metai lekia.
Senoji Filologija jaunėja. . . S. ANTANAIČIO fotoetiudas.
Pasakyk, kas tavo draugai,
R. TRIMONIS
NAUJI EILĖRAŠČIAI
Ne tu, Rimkute, pašare! ma lonę komjaunuoliams, kad jie prašys Rektorių tave dar pa likti Universitete! Komjaunimo komiteto biuras labai huma niškai pasielgė, dar tikėda mas tavimi kaip žmogumi, komjaunuoliai dori sudaryti tau sąlygas pasitaisyti, pakeis ti aplinką, atrasti tikrus drau gus. „Rankas nusiplauti” komjaunuoliams būtų buvę la bai lengva. Be mažiausių są žinės priekaištų jie galėjo ta vęs atsisakyti. Bet tu kur bū tum ėjus? . . Keista, kad ir po viso to Rimkutė nenori matyti, kas jos draugai. Taip, ji draugų neturi. Negi įtartinų „gimimo dienų”, restoranų vakarų, šo kių kompanljonai — draugai? Jeigu jie dar vis Rimkutės draugai — tai Rimkutė drau gų niekad neturės. R. KRAPAS
raudono stogo čerpės tebesimaudo gęstančios saulės spinduliuose, o į siauras mies to gatves ateina prieblanda. Ir kas vakarą tokiu metu pa kumpęs senelis išsiveda savo anūką pasivaikščioti, tyru va karo oru pakvėpuoti. Jie ateina į skverą. Senu kas prisėda ant suolo ir susi mąsto, o mažylis vaikosi smė lio užpiltais takeliais neklau žadą sviedinį. Ir vos jis pribėga skvero kraštą, jį pasitinka riestanosė mergaitė su nedidelėmis sty rančiomis kasytėmis. ~ Paskui ją pasirodo moteris su rankdarbiu rankoje ir atsisėda priešais senuką. O mažieji vaikšto apie lysves ir garsiai, kad suaugusieji girdėtų, verti na gėles: — Man šita, kilodija, pa tinka. — skamba jos balselis. — Ne, vakar tau šita la biau patiko. — bando prieš tarauti jis.
dėjome ten šeimininkauti pagal savo skonį, nuka binome daugelį plakatų, palikdami tik tuos, ku rie mums nekliudė. Arkose iškabinome keletą pa veikslų, ir tuojau pat iš niūraus, prigriozdinto koridoriaus pasidarė Jauki patai; i.- Net tuo metu įėjęs nstltuto direktoriaus pavadi, otojas pareiškė, kad dabar ir l koridorių maloniau užeiti, ir sako: būtų gera, kad mes nenukabintUme šitų darbų. Prie progos teko atsilankyti1 kai kuriuose bendrabučiuose ir susipažinti su studentų kam bariais. Pirmas įspūdis, kurį padarė „Tauro" bendrabučio kambarių papuošimas ir apstatymas — tai didelis puošmenų perkrovimas. Dažnai te-
DAILE BUITYJE ko matyti prie lovos pakabintus margus kilimė lius, pagalvėles, takelius r servelėles, išmargin tas rožėmis, sesiabroliais Ir kitokiais panašiais papuošimais. Daugumos jų temos sentimentalios, sajdžios. Spalviniai sąskambiai — rėksmingi, gru būs, be to, nėra saikingumo. Visur visko daug, marga, neramu, šalia to daug kur matėme po pierinių gėlių, turgavietes tėpliotojų nutapytus „romantiškus" kilimėlius, rėksmingomis spalvo mis vaizduojančius didelę raudoną saulę, sustin gusius briedžius, gulbes ir pan. Be abejo, visa tai byloja apie labai žemą tų Universiteto stu dentų estetinį išsiauklėjimą, apie siaurus, negi lius Jų dvasinius poreikius. Pedagoginio instituto Giedrio bendrabutyje gy venimo sąlygos žymiai blogesnės. Čia kambariuo se gyyena po 20 Ir dauqiau žmonių, ir todėl išlaikyti vieniningą kambario visumą sunkiau. Tačiau panašių iš turqaus parsineštų su brie džiais kilimėlių nematėme nė viename kambary je. Bet margumynas ant lovų čia dar didesnis, negu „Tauro” bendrabutyje. Busimieji pedagogai auklėjami taip, kad būtų geri naujosios komunistinės visuomenės mokyto jai, ir jie neturi užmiršti kad estetinis išs auk lėjimas — neatskiriama bendro kultūrinio iš prusimo dalis. Mokytojas, neturėdas estelinės nuovokos, maža turės įtąkos į auklėjamo sios kartos kultūrą. Iš viso, kiek rodo gyvenimo praktika mūsų aukštosiose mokyklose dar ma žai skiriama dėmesio studento estetiniam išsiauk lėjimui.
— Vakar gal, bet šiandien — ši, — nenusileidžia ji. 'Ir štai kartą atsitinka nelai mė. Mažylis nuskina baltą nar cizo žiedą ir iškilmingai įtei kia jai. Mergaitė' išplečia akis iš nuostabos. Didelė nuoskauda bei pyktis prasiveržia taip staiga ir netikėtai, kad mažy lis net susitraukia iš baimės. — Kaip tu drĮsai skinti gė lę! .. kas tau leido? Juk ji tuoj nuvys. Argi nežinai, kad gėlių skinti negalima? Greitai pasiimk savo sviedinį ir bėk iš mūsų skvero! Nustebęs berniukas liko stovėti su gėle rankoje. .. Nuo to vakaro mažoji mer gaitė ateidavo l skverą visa valanda anksčiau ir grįždavo vos tik seneliui su anūku pa sirodžius iš už kampo. Be reikalo nuskinta gėlė išskyrė draugus.
EG. BALEIŠIS
Tai yra labai rimta spraga studijuojančios Jau nuomenės auklėjimo darbe, ir ja turi visu rimtu mu susirūpinti visų aukštųjų mokyklų vadovai, visuomeninės organizacijos, o talo pat ir patys studentai. Ieškant priemonių ir būdų, kurie įgalintų žy miai pagerinti studentuos estetinio auklėjimo darbą, mes neturime pamiršti, kad estetinis iš prusimas, aukštas estetinis skonis susiformuoja ne Iš karto. Jo negalima atsiekti pripuolamomis arba šturmavlmo priemonėmis — viena kita pa skaita, šturmuojančiomis „švaros" ar „grožio" savaitėmis ir kt. Estetinis išprusimas, gilus estetinis skonis at siekiamas tik sistemingu nuolatiniu auklėjimosi ir lavinimosi darbu, šis auklėjimasis ir lavini masis be galo įvairiapusiškas, liečia visas žmo gaus gyvenimo ir veiklos sritis — pradedant žmogaus Išvaizda, apranga, jo gyvenamąja aplin ka ir baigiant jo dvasiniais poreikiais — Jo domėjimusi įvairiomis meno šakomis, visuomeninio ir kultūrinio gyvenimo reiškiniais ir pan. To dėl pastangos estetiškai auklėtis ir lavintis turi lydėti mus kiekviename gyvenimo žingsnyje. Mes privalome įprasti tvarkingai ir skoningai (sko ningai — tai nereiškia prabangiai) rengtis, sko ningai susitvarkyti Ir papuošti savo kambarius, auditorijas, skaityklas, klubus ir pan. O skoningumo Jausmas susiformuoja stebint ir analizuojant gerus pavyzdžius, lyginant juos su blogais pavyzdžiais ar, atvirkščiai, stengiantis pa justi ir suprasti, nuo ko priklauso to daikto ar reiškinio, grožis. Be abejo, šiuo atžvilgiu pasiti kėti tik savo žiniomis ir nuojauta negalima. Į pagalbą turi ateiti atitinkama literatūra, šios srities specialistų konsultacijos, nuolatiniai paro dų lankymai ir kiti panašūs dalykai. Gal būt, tikslinga aukštosiose mokyklose įsteigti būre lius. Jie padėtų organizuočiau pravesti susirinki mus, parodų lankymus, kurių metu turiningai galima būtų papasakoti ir paaiškinti peržiūrėtų kūrinių vertę, jų qerąsias puses ir pan. Sėkmingam būrelio darbui turėtų padėti daili ninkai, kurie šefuotų tuos būrelius. Dažnesnis susitikimas su dailininkais, parodų lankymas ir aptarimas, dalyvaujant dailininkams, iš esmės padėtų studentams suprasti vaizduojamosios ir taikomosios dailės reikalavimus. Tas ugdytų svei kas pažiūras į estetinį išsilavinimą, skonį, ir stu dentai. išėję iš aukštųjų mokyklų, padėtų suprasti kitiems, kaip reikia skoningai ir ųražiai tvarkyti save ir savo aplinką, kad dirbti ir gyventi būtų lengviau ir geriau. J. GECEVICIUS Vilniaus Dailės instituto Kerami kos fakulteto III kurso studentas
l
(
SĖKMINGA PRADŽIA
ŠEŠTADIENIO VAKARE APIE VIENĄ KOMJAUNIMO PATRULIŲ REIDĄ Vos girdimai, judinami lengvo šiaurės vėjelio, šnara žali jaunų liepų lapai, savo tyliu šlamesiu primindami įsimylėjusių porelėms kažką tolimą ir liūdną. . . Jos iš lengvo, koja už kojos vaikšto siaurais sodo takeliais, nuošalio mis jo alėjomis ir, atrodo, be sa vęs, nieko nežino, nieko nemato. Iš virš sodo medžių iškilusio sa vo apvaliu kupolu šokių paviljo no veržiasi ritmingi, viliojantys tango garsai ir plaukia oru to lyn, jaudindami tuos, kurie šian dien dėl vienos ar kitos priežas ties nepateko Į vidų Ir tenkinasi medžių žalumu bei savo vienišu mu šiame puikiame gamtos fone. Ramiai čiurlendama Vilnelė, savo garsais dar labiau papildo vėly vo šeštadienio pavakario harmo niją, ir I kurso bibliotekininkui Algiui Purviniu! bei Kauno mili cijos mokyklos kursantui Zaluginui čia, tolimiausioje Jaunimo so do alėjoje, atrodo nepaprastai ty lu ir taikinga. „Koks idiotas su galvos drumsti šią nuostabią ra mybę? — galvoja Algis, žengda mas į koją su plačiapečiu kur santu. — Kas išdrįs triukšmauti tame nuošaliame sodo kampely je?” Jam šiandien norėtųsi irgi pasilinksminti, išsiblaškyti links mame draugų būryje, tačiau įsa kymas lieka įsakymu. Jiems Le nino rajono komjaunimo komite te aiškiai pasakė: jūsų rajonas, pradedant šokių paviljonu ir bai giant tiltu per Vilnelę, — visa dešinioji sodo pusė su vaikų miesteliu. Kol nepasibaigs šokiai, neišsiskirstys žmonės, jūs pri valote būti savo zonoje ir viso mis priemonėmis palaikyti tvarką. Ir šie du jaunuoliai, draugiškai šnekučiuodamiesi, keliasdešimt kartų žingsniuoja blankia elekt ros šviesa apšviesta alėja, akylai stebėdami, kas dedasi aplink. Staiga per keliolika žingsnių nuo paviljono priekyje ėjusios merginos išsigandusios puola į šalį ir neatsigrįždamos nubėga tolyn. Priėję arčiau Purvinis ir Zaluginas pastebi du vaikinus. Vienas jų, vos besilaikydamas ant kojų, ant pakaušio padau žiškai atsmaukta kepure, žeme vilkdamas dulkiną lietpaltį, įky riai kabinėjasi prie aplinkinių, keikiasi, mėto šiurkščias repli kas merginų pusėn. Pastebėjęs besiartinantį milicijos kursantą ir komjaunimo patrulį, jis bando nepastebimas dingti žmonių mi nioje. Tačiau per vėlu. — Prašom eiti su mumis! —
„TRAPNAUSKAS TUŠČIAME FONE” Atsiliepiant į pereitame „Ta rybinio studento” numeryje iš spausdintą tokio pat pavadinimo feljetoną, Teisės mokslų fakulte to dekanas drg. Žėruolis prane šė. kad apgaulingu būdu para šytas Trapnausko ' diplominis darbas anuliuotas. Bendrame komjaunimo komiteto ir TMF komjaunimo biurų posėdyje nu tarta už netinkamą tarybiniam studentui — būsimam teisinin kui elgesį bei už kitus feljetone nepaminėtus nusižengimus paša-
pasiūlo Zaluginas nustebusiam ir suglumusiam triukšmadariui. — Ar man?.. — švebeldžiuoja girtu balsu pastarasis. — Kur eiti? . . Pamatęs, kad tvarkadariai ne sileidžia į kalbas, Jis ima teisin tis: — Bet, vyručiai, palaukite, duokite pasiaiškinti. Aš išqėriaut prisipažinsiu, išgėriau... Eisiu dabar namo, tik paleiskit, bū kit žmonės, vyručiai... Pirmą kart gyvenime išgėriau ir pa puoliau! .. Vyručiai!.. Tačiau ne tokie žmonės Purvi nis ir Zaluginas kad juos būtų galima apmauti, sugriaudinti aša rotomis akimis Ir saldžiu balsu. — O kad susikeikiau, kas čia tokio? Jūs irgi keikiatės, sakysit, ne?.. — vapa jis, o paskui verkšlenimas užleidžia vietą bur nojimui, o nelaiminga veido iš raiška tampa kerštinga, akys pik tai blizga elektros šviesoje. — Na, rupūžės, jūs dar mane paminėsite! Aš atsėdėsiu penkio lika parų ir suvesiu su jumis sąskaitas! Nei verkšlenimas, nei malda vimai, nei pagaliau grasinimai negali išgelbėti poilsiaujančių žmonių ramybės drumstėjo. Jis pristatomas į komjaunimo štabą, kur paaiškėja, kad tai elektros skaitiklių fabriko darbi ninkas Perepelkinas, ne kartą triukšmavęs viešose vietose ir sulaikytas komjaunimo patrulių. Jis dar ir čia bando triukšmauti, šaukti, tačiau, apsuptas komjau nuolių, nutyla ir bejėgiai nulei džia karingai pakeltas rankas. Dabar, apstotas iš visų pusių žmonių su raudonais raiščiais ant rankovių, jis atrodo toks bejėgis ir pasigailėjimo vertas, kad dargi nesinori tikėti, jog tai tas pat žmoųus, kuris prieš kelias mi nutes vaizdavo „didvyrį”... .. .Pusė dviejų. Užgeso pasku tinės šviesos daugiaaukščiame name Gorkio gatvėje, nutilo gat vės, sumigo žmonės... Tik ret karčiais pavėlavusio praeivio žingsniai nuaidi gatvėje. „Gali ma eiti pailsėti. Poilsį mes šian dien užsitarnavom!” — galvoja Išeidami iš komjaunimo štabo studentai Pllugžma, Zakarevičius, Purvinis Ir kiti. Taip, draugai, savo sunkiu bet garbingu šio vakaro darbu Jūs pelnėte ne tik poilsį, be.- ir daugelio darbo žmo nių padėką, kuriems padėjote kultūringai ir ramiai praleisti šeštadienio vakarą. A. KUBILIUS
Prasidėjo Vil niaus miesto II grupės futbolo turnyras, kuriame dalyvauja ir USK vienuolikė (trene ris A. Danlla). Praėjusią sa vaitę ji ,,Dinamo” stadione susitiko su pajėgia trolei busų* valdybos ko manda. Jau pirmomis minutėmis studen tai įsiveržia į prie šininkų baudos aikštelę, ir pasta rųjų vartus nuo stipraus Zebersklo smūgio gelbjti tik vlrpstas. Tačiau žaidimas pamažu išsilygina, .USK varžovai kamuolį valdo techniškiau ir smūgiuoja tiks liau. Nuo 10 mi nutės TV futboli ninkai be perstojo šaudo į USK ko mandos vartus. Jų prasiveržimai bai giasi kampiniais. 15 minutėje Hai dukas (Nr. 9) nu USK ginkluoja 1:0 vartininką, vėda TV futbolino: n inkai. Ir mūsiškiai deda visas pastan gas rezultatui išlyginti, jis toks išsilaiko iki pirmo kėli nių pabaigos. Antrą puslaikį vietoj Bučo išeina žaisti puolėjas Kripta-
Mesto spartakiadoje x
įspūdžiai iš pirmo turistu, sąskrydžio vičlus. Jis tartum įneša į žai dimą gyvumo, judrumo. Da bar TV komandos vartus nuo lat atakuoja Zeberskis, Ba-akauskas, Narevičius. Kriptavlčlus (Nr. 8) sumaniai vado vauja atakoms. Dvidešimtoje min. jis išeina vienas prieš vartininką ir lengvai apgau lingu smūgiu išlygina rezulta tą. Mūsiškiai vis puola, nors per didelį skubotumą pralei džia kelias progas persverti santyki savo naudai. Vis tik 30 minutėje Žeberskls gražiai perduoda kamuolį Barakauskui (Nr. 11), ir šiam belieka tik nukreipti jį į vartus. TV futbolininkai, pamatę gresiantį pralaimėjimą, su koncentravo visas jėgas Ir atakuoja mūsų vartus. Bet juos užtikrintai gina Vitkus, Navardauskas, komandos kapi. tonas Macežinskas, Mllevičius. Tiksliai žaidžia vartininkas Sakalauskas, kuris labai daug kartu gelbėjo komandą, atro do, nuo tikrų įvarčių. TV futbolininkų puolimas vis neatslūgsta. Likus 5 mi nutėms, prasiveržia jų puolė jas Burkovas (Nr. 10), ir Macežinskas, tik sulaikydamas kamuolį ranka, neduoda išly ginti rezultato. Bet už tai pa.skiriamas 11 m baudinys. Ta čiau varžovai neišnaudoja šios progos, ir netrukus nuaidėjęs teisėjo švilpukas paskelbia pirmąją USK futbolininkų pergalę šių metų miesto futbolo pirmenybėse.
visas viltis gauti iš III k. anglisto R. SKIAU-
TERIO prieš metus užsakytą straipsnį, kurį jis
iki šiai dienai „rašo”. REDAKCIJA
LIBERALAS ČIBIRAS
'-n. f
J *
MIESTO PIRMENYBĖSE
pirmą vietą užėmė USK spor tininkai. Individualiai nugalė „A” klasės rankinio 11X11 jo II kurso bibliotekininkas pirmenybėse 1 rate jau sužais Dumbauskas. tos visos rungtynės. USK ran kininkai, nugalėję aukštu re 2. Tinklinis zultatu 22:5 (12:3) PSK ko USK tlnklininkai ir tlnklimandą, užėmė pirmą vietą. II ninkės susitiko su PSK spor rato varžybos prasideda ket tininkais. Nugalėjo USK mo virtadienį. terys ir PSK vyrai. USK moterų vienuolikė L. VALAITIS apylygėje kovoje minimaliu skirtumu 3:2 (1:1) pralaimėjo PSK rankininkėms. Nepaisant NAUJAS LTSR REKORDAS to, mūsų sportininkės galės dalyvauti LTSR rankinio pir Kaune draugystės mačo menybėse. tarp Leningrado ,,Trud” ir B LEONAITIS ..Žalgirio” metu USK bėgikė Liudmila Zalkina pagerino 0,4 sek. jai pačiai priklausantį MIESTO SPARTAKIADOJ LTSR 400 m bėgimo rekordą. Naujas rezultatas — 57,3 sek. 1. Keturkovė Gerai pasirodė A. Vaupšas, Šeštadienį pasibaigė ketur- iššokęs į aukštį 180 cm kovės varžybos. II pogrupyje B. LUKSYS
Sąskrydis galėjo būti masiškesnis Pasibaigus I Umversiteto turistų pavasario sąskrydis masiškumu nepasižymėjo Vi siškai sąskrydyje nedalyvavo Teisės ir Chemijos fakultetai, c Ekonomikos fakultetas te sugebėjo pasiųsti vos vieną asmenį. Šie trys fakultetai jau įsirašė pirmuosius baudos taš kus į XIII Universiteto komp leksinės spartakiados lentelę. Chemijos fakulteto visuo meninių organizacijų atstovai nusiteikę gana pesimistiškai: atseit, jie visvien spartakiado je užims paskutinę vietą. Ta čiau kodėl nedalyvavo Ekono mikos fakultetas? Gal pasaky site, kad čia nėra turistų ir
Dvi paskutines gegužės mėnesio dienas puikus Šilas Ne-Ie? ir Bražolos santakoje skambėjo nuo linksmo juoko Ir dainų, čia tarpfakul lėtinio sąskrydžio dasusirinko Universiteto turistų lyvial Gražiai miestelyje apsigyveno ir gausia' C_____ .įrengtame . .palapinių . ----- »,_| kauniečiai ------ ... svečiai apsilankę kauniečiai — HES statybininkai, „Bangos” lengvosios pramonės techsportininkai bei vilniečiai . nlkumo moksleiviai Ir miesto II turistų komandos dalyviai. Stovyklon buvo atvykę. Ją apžiūrėjo didelė grupė Universite to visuomeninių organizacijų atstovų. Antrą diena įvyko turistinės estafetės varžybos. Sudėtingos ir įdomios trasos nugalėtojo vardą iškovojo Istorijos-f llologijos fakulteto komanda, aplenkusi GMF MMF ir FMF rinktines. Suve dus bendrus rezultatus, filologus aplenkė ir pereinamąją taurę gavo gamtininkai. Jie masiškiausiai dalyvavo sąskrydyje, gražiausiai papuošė savo palapines, įdomiausiai koncertavo prie laužo. Aidint visų stovyklos dalyvių plojimams, buvo apdovanotos ak tyviausios klubo narės diplomantės Onutė Stabingytė (IFF) ir Marytė Trimbelytė (MMF). žvaliai nusiteikę turistai parvyko namo, prieš jų akis tik po mėnesio vėl atsivers tolimi horizontai. NUOTRAUKOJE: Filologės Roma Griniūtė ir Vanda Venslovaitė įveikia vieną estafetės etapą — užvirina vandenį. 1 V. VAITKEVIČIUS
Ką nešiosime šią vasarą ? Štai ir atėjo vasara. Tai metas, kada galėsime daugiau pakeliauti, daugiau laiko praleisti gamtoje. Tam labai svarbu, kad mūsų drabužiai būtų patogūs,
nevaržytų judesių, ir gražiai utstengtis savo irodytų. L . Reikia ” ‘ drabužius suderinti taip, kad nerėžtų akies. Mados greit keičiasi. Nelabai
Daug rašoma dainomis, muzika. ruožą. O ką jau straipsnių, proipa- Bet kiek naujų bekalbėti apie alpersikėguojančių turizmą, draugų, kiek daug pinistlnį bet ar norsi kas. pa- šiltų pokalbių, drau- limą per upę 12 klek metrų virš vandens skaitęs apie tai, pa- glškumo! O junta norą tapti tu priemonių sugalvo lygio Ištempta virristu? Manau, retai. jo ir įvykdė per ve! Ir štai visai ne tas dvi dienas turis Tai tik maža daseniai man teko da tai! Tradiciniai gra lis viso sąskrydžio gyveni lyvauti I UTK pa žiausios palapinės, stovyklos vasario sąskrydyje. gražiausiai papuoš mo. Visko aprašyti Tikrai sunku apra tos teritorijos kon neįmanoma, ir skai kursai, meninės sa tyti apie viską bus šyti jį. Reikia Tik dvi dienas viveiklos konkursas neįdomu. Neries ir Bražolos prie laužo, sunki ir pačiam būti turis esantis sudėtinga turistinė tu, tik tada prieš santakoje puošėsi estafetė. . . Tikrai tave atsivers visas pušynėlis sąskrydžio stovyk- sunki, nes ne klek- turistinio gyvenimo los palapinėmis, tik vienam pavyksta iš- įdomumas Ir turivieną vakarą Ne lalkytl lygsvarą ei- ningumas. ries pakrantė švietė nant judomu buo A. SUTKUS sėkmingai turistų laužais, mu, kliūčių Sąskrydžio dalyvis skambėjo jų juoku, įveikti
seniai buvo taip, kad siuvėjas ir modeliuotojas vatos pagalba palinkusį arba nuolaidžių pečių klientą labai privargindavo, pri kraudamas vatos ir panaudoda mas visas siuvėjiškas gudrybes. Klientas, žvilgterėjęs į veidrodį, pats savęs nepažindavo. O visa tai tik varžydavo judesius, va tos gabalai, nors ir lengvi, nu slėgdavo pečius. Dabartiniu me tu daugiausia stengiamasi grįž ti prie realybės, prie gyvenimo, prie gamtos. Drabužiai turi bū ti lengvi, žaismingi, tokie, kaip ir pati vasara. Madingiausios dabar nebran gios medžiagos, (š storesnių medžiagų — pūkuotos, turinčios rupų paviršių, primenantį avie čių uogas, kukurūzų burbuoles, naminius audinius, taip pat plo nesnės medžiagos primenančios mezginius.
/K3 BIURO ____ PIRMININKUI TMF ______ Bendrabučio taryba prašo skir ti bendrabutį drg. Raudeliūnui. Mokslo metų bėgyje kambarys, kuriame Raudeliūnas gyvena, ke letą kartų buvo rastas nesutvar kytas, tačiau dėl to, savaime su prantama, kalti ne visi kambario gyventojai. Kaip bendrabučio gyventojas, drg. Raudeliūnas šiaip jokių nusikaltimų nepadarė, vidaus taisyklių nelaužė, pavyz dingai budėjo, dalyvavo prie bendrabučio organizuojamose tal kose, negirtuokliavo. Be to, kiek yra žinoma, Raudeliūno materia
LV 08737
alpinistų? Deja, ne. Ekonomi kos fakultete yra virš 20 tu rizmo instruktorių-visuomeninlnkų, yra daug aktyvių turis tų ir alpinistų. Tiktai dėl tu rizmo sekcijos pirmininko drg. Mačerniaus ir visuomeninių organizacijų apsileidimo šis stiprus fakultetas pradeda ly gintis prie silpniausiųjų. Reikia tikėtis, kad sekantis sąskrydis tikrai bus masiškes nis, o pasibaigus sesijai, bū riai mūsų turistų žygiuos po gimtąjį kraštą, alpinistai kops snieguotomis Kaukazo viršū nėmis. K. MONSTVILAS
Pirmą kartą pas turistus
liuli Trapnauską iš VLKJS eilių ir prasyti Rektorių pašalinti Jį iš Universiteto. Feljetone paminėtų kitų TMF studentų, dalyvavusių Trapnausko nusižengime, elgesys svarsto mas atitinkamų visuomeninių organizacijų
1958—1959 Siuomi palaidojam
Zaikina gerina rekordo, x
linė padėtis yra nepavydėtinai bloga -Turėdama visa tai galvo je, bendrabučio taryba siūlo mi nėtam draugui bendrabutį skirti, tuo labiau, kad, pažiūrėjus iš es mės, yra studentų, kurie bendra bučio yra mažiau verti. Kas dėl ant pareiškimo uždėtos rezoliuci jos, tai į Ją galima žiūrėti kaip į ne visai objektyvią, na, ir dali nai turinčią tikslą pagąsdinti. VILNIUS, 1959. V. 22. Tarybos pirmininkas (A. ČIBIRAS) Parašas neišskaitomas
Suknelės siuvamos smarkiai iškirptos, netrukdančios kvėpuo ti, plačios ir siauros. Kostiumai su trumpais švarkeliais, bliuskučių pavidalo, su apykaklėmis, didelėmis, uždengiančiomis pe čius ir visai be apykaklių. Sijo nukai siauri, suklostyti arba olisuoti. Suknelių ilgis šiek tiek trumpesnis, negu ankščiau (38 —40 cm nuo žemės). Pirmenybė teikiama gelsvoms, žalsvoms, spalvomsrusvoms, smėlio Bliuskutės labai įvairios — ly gios, labai puošnios iš mezginių arba Sijono. Suknelių dominuojanti spalva — balta ir mėlyna. Jos atrodo puošniai, o kartu ir kukliai. Taip pat gražiai atrodo violetinė, ro žinė, žydra. Dieninės suknelės puošiamos įvairiais apsiuvais, skirtingų spalvų sagomis, labai elegantiškai atrodo. Vyrams mados lieka beveik tos pačios. Švarkai ilgi, nugaro je laisvi, o priekyje šiek tiek į liemenį. Kelnės šiek tiek ilges nės, uždengiančios kojines ir truputį platesnės (24—23 cm) Madingiausios spalvos rusva, smėlio spalvos, nežymiai juos tuotos.
Paruošė L. EGLINYTE
Redaktoriaus pav. J. STEPSYS
Redakcijos adresas: VilBias, Universiteto 3. Telefoam 7-79-17. Spausdino Lalkraičių ir žurnalų leidyklos spaustuvė
"SBRs
Užs. Nr. 823