UeW«W'"*'t-
Samų toolbtaka?, vienykjt6&
cam/BOS scuoencas VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRA UGYSTĖS ORDINŲ V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ SAVAITRASTlS________________ LEIDŽIAMAS NUO 1950 METŲ
Sparti mokslo ir technikos pažanga nuolat kelia visai švietimo sistemai naujus rei kalavimus. Vidurinės gran. dies švietimo sistemoje sie kimą suartinti mokymą su praktiniu darbu išreiškia naujoji švietimo sistemos re forma. Aukštesniojoje gran dyje — aukštojo mokslo sis temoje — reforma vyksta evoliuciškai. Ne taip dar seniai kiekvieno aukštosios mokyklos specialisto ruoši mas baigdavosi diplomo įtei kimo ceremonija. Prieš kurį laiką (vesta metinė specia listų stažuotė pratęsė mo kyklos bendravimą su absol ventais. Susiformavo savotiš kas grįžtamasis ryšys „ga myba — aukštoji mokykla", kuris išryškino kai kurias silpnąsias ir stipriąsias mo. kymo proceso .aukštojoje mokykloje puses. Sis ryšys dar labiau stiprėja per speclalistų-gamyblninkų su sta žu — tobulinimo sistemą. Vyriausybės nutarimu kie kvienas liaudies ūkio spe cialistas turi nuolat kelti kvalifikaciją. Tikslinga perio diškai susigrąžinti trumpam laikotarpiui j aukštąją mo kyklą kažkada j gyvenimą išleistus specialistus mažiau siai dėl šių priežasčių: 1. Per laiko prizmę tokie specialistai geriau galt įver tinti tai, ką jiems davė au kštoji mokykla. 2. Mokykla geriausiai žl-
1984 m. birželio 15 d., penktadienis,
Universiteto naujakurys specialistu tobulinimo fakultetas no, ko ji yra specialistą mokiusi, ir dėl to gali organizuoti efektyvų jo kvalifikacijos kėlimą. 3. Darbas su specialistais neleidžia sustabarėti aukštostos mokyklos dėstytojams. Suvokdamas abipusę (liaudles ūkio ir aukštosios mokyklos) naudą, šių metų balandžio mėnesį Universitetas atidarė naują liaudies ūkio specialistų tobulinimo fakul. tetą (STF). Gimė Gydytojų tobulinimo fakulteto jaunesnysls brolis. Gimė jau mokėdamas vaikščioti: atskilo lkl šiol tik formaliai ketvelus metus LTSR liaudies ūkio vadovaujančių darbuotojų ir specialistų tobulinimo institutui priklausęs, tačiau Fizikos fakultete egzistavęs padalinys. Naujojo fakulteto steigimo iniciatoriais, galima sakyti „krikštatėviais", buvo mokslo reikalų prorektorius prof. A. Bikelis, Fizikei; fakulteto vyr. mokslinis ben-
dradarbis F. Vaitekūnas bei Matematikos fakulteto do. centas R. Uždavinys. Organizaciniu laikotarpiu buvo surinktos išankstinės fakulteto klausytojų tiekėjų pa raiškos bei pageidavimai dėl mokymo programų, specializacljų, mokymo terminų, formų ir kt. Respublikos organizacljos su entuziazmu palaikė Specialistų tobulini, mo fakulteto steigimą Unlversltete. Fakultete galės būti tobulinam! visų universitetinių specialybių (išskyrus medici“Įneš) liaudies ūkio specia Hstal, tačiau gyvenimą STF pradeda, pasirinkęs dvi mokvmo kryptis: mikroelektroniką ir elektroninių skaičlav>mo mašinų (ESM) taikymą liaudies ūkyje. Kodėl būtent šias? Kaip jau sakyta, mikroelektronikos specialistai Universltete tobulinami jau nebe pfrmi metai. Susiformavo brandus lektorių kolekty.
Nr. 21 (1280)
vas, užsimezgė glaudūs ry šiai tarp Universiteto ir klausytojų pastovių tiekėjų — Vilniaus „Ventos" insti tuto, Elektrografljos insti tuto, Radijo matavimo prie taisų gamyklos, Kauno radijo gamyklos, Šiaulių „Nuklono" ir kitų organizacijų. Metinis šios krypties specialistų — klausytojų skaičius jau per sirito per du šimtus. ESM vartotojų tobulinimo tikslingumą grindžia pats gyvenimas: analfabetizmas skaičiavimo technikos nau dojimo srityje šiuo metu jau prilyginamas neraštingu mui. STF įkurtas Universitete esančių katedrų bazėje. Pa skirti visų specializacijų ve dantieji dėstytojai, sukom, plektuotas lektorių kontin gentas. Bendrųjų disciplinų (darbo teisės, darbo ekono mikos, mokslinio komuniz mo ir kt.) dėstymas skirtas atitinkamoms katedroms. Ti kimasi, kad, susiformavus kolektyvui, bus steigiamos katedros ir naujajame fakul tete. Specialistų tobulinimo fa kultetas Įsikūrė Saulėtekio alėjoje, greta Skaičiavimo centro. Kasmet fakultete tu rėtų mokytis ne mažiau pen kių šimtų klausytojų. Doc' V. NEKRAŠAS Specialistų tobulinimo fakulteto dekanas
ALMĖKAJE: VU JAUNŲJŲ MOKSLININKŲ IR SPECIALISTŲ VEIKIA
xxx SMD
BŪRELIUOSE XXX
ĮVAIRENYBES
Kaina 2 kap.
Ar nepanašu tai į skrydį — tyrumu alsuojančiame pa dangės kupole, lengvą paukščio sklendimą į ateitį virš ką tik pražydusių obelų sodo, pakeliui į brandos metą, taip nerimastingai plakant širdžiai, šiandien, atsisvelki. nant su Alma Mater. Arvydo ŠATKAUS, IV kurso mediko nuotrauka.
Antrasis „Mūsų kalbos“ numeris
SESIJA © SESIJA © SESIJA © SESIJA © Vos spėjo prabėgti penki Violeta: Šiandien laikome mėnesiai ir vėl senajame filosofijos egzaminą. Nėra Universitete sujudimas. Vėl lengva, juo labiau, kad atsesija: knygos, rūpesčiai, siskaitome už du semestrus, mokymasis nuo ryto ligi va- ir medžiagos susikaupė nekaro. Vėl kaltiname patys mažai. Tiems. kurie sistesave, kad laiku nepasimokė- mingai nedirbo per sesiją, me, kad kažko dar nepada- tikriausiai buvo nelengva rėme, nebaigėme, kad nemo- O šiaip, kaip ir visi studenkėjome suderinti studentavi- tai. sesijos metu mokomės mo su studijomis, irįtikinę- vos ne visą laiką. Priklaujam, kad kitąmet tikrai taip sau Universiteto liaudies nebus.. . dainų iršokių ansamblio kaKaip pasiruošė sesijai Pra- pelai, todėl tenka praleisti ir monės ekonomikos fakulteto paskaitų. Daugelį dalykų studentai’? tuomet tenka išmokti savaŠeštajame antro korpuso rankiškai ir tai ne visuomet aukšte palangės ir pasieniai būna lengva. Reikia išmokti ■ aplipę" studentais. Aplink saviveikla derinti su studišūsnys knygų, užrašų ir su- jomis. Daugiausia dėmesio sirūpinę, gal kiek nerimas- skiriame (bent aš) aukštajai tingi žvilgsniai įbesti į pri- matematikai. margintus lapus. Tai trečiaAlvydas: Jau išlaikiau fikuršiai. Jie šiandien laiko losofijos egzaminą. Įvertinijau trečią egzaminą. Studen- mas — labai gerai. Nepasatai nenoriai atitraukia akis kyčiau, kad mokytis labai nuo sąsiuvinių ir skubotai sunku — tik mokslas reikaatsakinėja i klausimus. Už- lauia nuolatinio darbo. Dėl kalbinau Violetą Vaičiurgy- lankymo fakultete kovojama t? ir Alvydą Rauluškevičių. griežtai, tačiau jis nėra geTaig; — kokį egzaminą ras. Be abejo, yra dalykų, šiandien laikote, ir kaip se- kuriuos galbūt kai kurie kasi? Kaip ruošėtės sesijai studentai galėtų išmokti savjsą semestrą? Ar būtina, varankiškai, tačiau, mano iūsų nuomone, lankyti pa- nuomone, paskaitų lankymas skaitas? Kam daugiausia ski- yra būtinas. Per trejus meriate dėmesio, kokie dėsto- tus įsitikinome, kad nuo jo tui dalykai sekasi sunkiau, didele dalimi priklauso sesikurie lengviau? jos rezultatai. Daugiausia
Siame
dėmesio kursas (ar bent didžioji jo dalis) skiria lošimų teorijos ir operacijų tyrimo disciplinai, sėkmingiausiai išlaikėme specialybės egzaminus. O kaip žiūri į studentų pasiTuošimą dekanatas? Apie tai paprašiau papasakoti Pramonės ekonomikos fakulteto prodekaną doc. J. Kunfiną. — Pirmakursiams įskaitų savaitė tik prasidėjus, todėl apie juos kol kas, kaip ir apie kitų kursų studentus, konkrečiai pasakyti ką nors sunkoka. Kursiniai darbai visų apginti. Didesnį dekana,o susirūpinimą kelia trečiakuršiai, kurie jau turėjo išlaikyti įskaitas ir jau pradėjo laikyti egzaminus. Jiems netrukus prasidės praktika, todėl sesiją teko pradėti anksčiau. Nerimaujame, nes daugelis studentų vis dar neturi lošimų teorijos ir operacijų tyrimo disciplinos įskaitos. Be abejo, čia kalti patys studentai, per mažai diTbta, skurdžios žinios. Tarp silpnesnių studentų paminėtini R. Rudzevičiūtė, A. Norvaišas (sportuoja ir nesilaiko individualaus lankymo grafiko); G. Daukšys (pul kus visuomenininkas, tačiau nemoka suderinti visuomeni
nio darbo su studijomis) ir kiti. Vis dėlto ryšys tarp pra leistų paskaitų ir mokslo yra, todėl semestro metu vi sokiais būdais stengėmės už kirsti kelią nelankymui. Pra šėme rektoriaus šešiems stu dentams pareikšti papeikimą už nepatenkinamą paskaitų lankymą: S. Sirusui, D. Sapokaitei, G. Kusinskui, A. Žilinskui, S. Paulauskui, R. Aderkaitei. Ypač opi pirmo kurso vai kinų problema: nelanko pa skaitų, vėluoja pateikdami kursinius darbus, gan aplai džiai žiūri į mokymąsi. Iš jų paminėtini M. Baltrūnas, D. Mockus, R. Paškevičius. Norėtųsi, kad šie studentai laiku susirūpintų. O šiaip sesija kaip ir vi sos kitos. Žinoma, norisi, kad visiems studentams ji būtų sėkminga. Tai priklau so nuo jų pačių. Jolanta NAVICKAITE
Neseniai pasirodė pirmasis „Mūsų kalbos" numeris. Da bar skaitytojai gali susipa žinti su antruoju, kuriame nagrinėjama technikos spe cialistų kalba. Bet tegul neatšlyja ir humanitarai — na grinėjamos problemos aktua lios visiems. Pavyzdžiui, A. Dragūnevlčius ir A. Klementavičius aiškina, kuo skiria si MASINA ir MECHANIZ MAS: mašina — tai tam ti kras įrenginys, atliekantis mechaninius Judesius, o me chanizmas — kūnų (nebūtinai kietų, gali būti ir dujos, ir skysčiai!) sistema, kuri vie nokį judesį keičia kitokiu. Autoriai detaliai ir papras tai, suprantamai aiškina žo džių ĮNAGIAI, ĮRANKIAI, ĮRAKCIAI, ĮTAISAI, ĮREN GIMAI, PRIETAISAI ir kitų žodžių reikšmes, kuo jie ski riasi vieni nuo kitų. Tokios pastabos aktualios ne tik technikos specialistams, bet visiems, kurie vartoja šiuos žodžius, vadinasi, kone kiek vienam. K. Paulauskas, A. Baužys taip pat nagrinėja terminijos problemas, aktualias tiksliųjų ir techninių mokslų specia listams. Malonu, kad patys tam tikros srities specialistai
imasi spręsti šiuos klausi mus. G. Nemickaltė ir A. Pau lauskienė, taip pat A. Kau lakienė, A. Balašaitis taiso (vairių technikos raštų („Mokslo ir technikos", mo komųjų technikos knygelių, mokslo darbų serijos „Elekt ronika") kalbą. D. Levinas aptaria šnekamosios kalbos ydas. Jis aiškina skirtumą tarp žodžių REMONTUOTI (stambius objektus — namus, automobilius) ir TAISYTI (nedidelius objektus — tele vizorius, radijo imtuvus ir smulkesnius). Taip pat kriti kuojama vis dar dažna klai da: JUODAI BALTAS TELE VIZORIUS — „JUODAI BAL TAS yra tas pats, kals tamsiai baltas (t. y. pilkšvas)". Tad geriau būtu sakyti NESPAL VOTAS TELEVIZORIUS. Numeryje spausdinamos V. Vitkausko taisomos iš kreiptos vietovardžių formos ir kirčiavimas, du Vydūno laiškai V. Falkenhanui, isto riko B. Dundulio pastabos dėl lietuvių minėjimo ka relų tautosakoje. Leidinio gale pateikiama lingvistinio gyvenimo kronika.
G. SUBAČIUS
Tarybinis studentas 2
Netrukus Chemijos fa kultete dvigubas jubilie jus. Dideli chemikų dar bai dviejų šimtmečių aki vaizdoje, be to, šis jubi liejus sutampa su reikš mingu 40-ties pokario metų raidos laikotarpiu. Svarių rezultatų pasiekta ir jaunųjų mokslininkų veikloje, kurių tarybai fakultete šiuo metu va dovauja ch. m. k. P. Varkala. JMD veikla apima tokias darbo kryptis: mokslinj-tiriamąjj darbą, SMD narių fa kultete kuravimą, mokinių orientavimą ir chemijos ži nių propagavimą vidurinėse mokyklose. Visi JMD nariai aktyviai dalyvauja organi zuojant respublikines jaunų jų chemikų olimpiadas. Rei kėtų pažymėti asist. G. Valinčių, kuris taip pat yra ir aktyvus olimpiados „Stu dentas ir mokslinė-techninė pažanga" ChF organizacinio biuro pirmininkas. Jo kuruo jami studentai buvo gerai įvertinti ir sąjunginiuose šios olimpiados turuose. Pagrindinė JMD narių vei klos kryptis — mokslinistiriamasis darbas, pasiektų rezultatų propagavimas ir diegimas liaudies ūkyje. Trumpai apie perspektyviau sias mokslinio darbo kryptis fakultete, kurias plėtojant aktyviai darbuojasi ir JMD nariai. Viena iš tokių krypčių Organinės chemijos katedro je — biologiškai aktyvių junginių sintezė ir tyrimas. Tai vaistų sintezės problemi nėje laboratorijoje, vado vaujamoje ch. m. dr., prof. V. Daukšo, dirbančios grupės darbo sritis. Iš aktyviausių JMD narių šioje grupėje rei kėtų paminėti ch. m. k., v. m. b. S. Urbonienę, asp. Z. Šaltytę, v. m. b. V. Kuliešių. Šioje grupėje dirba ch m. k., v. m. b. E. Udrėnaitė — geriausia 1983 m. Univer siteto JMD narė. Vadovaujant ch. m. k., v. m. b. P. Adomėnui vykdomi darbai skystų kristalų sinte zės ir tyrimo srityje. Šiuo metu ChF veikia eksperi mentinis baras, kur sinteti nami skysti kristalai bandy minėmis partijomis, indikato rių elektroninių laikro-
VU JAUNIEJI MOKSLININKAI IR SPECIAUSTAJ»wwv^
Derlinga veikla džių gamybai. Šioje, kaip ir kitose, paminėtose srityse, fakulteto mokslininkai yra vieni iš pirmaujančių Tary bų Sąjungoje. Taigi, derlin ga jaunųjų mokslininkų j. m. b. R. Bernoto, j. m. b. D. Girdžiūnaitės darbo dirva. Neorganinės ir analizinės chemijos katedroje specializuojamasi tiriant jon-selektyvius elektrodus. Šiai grupei vadovauja ch. m. k., doc. R. Kazlauskas. Jis šiuo metu tiria ir taiko eksprės analizei j on-selektyvius elektrodus Ag, Pd ir Zn nustatymui. Čia aktyviai dirbo aspirantas V. Jankauskas, šiuo metu dar buojasi ch. m. k., v. m. b. S. Tautkuj ir vyr. lab. A. Kareiva. Tuo pačiu katedroje ku riami ir tobulinami spektro fotometriniai ir kinetiniai analizės metodai, vadovau jant ch. m. dr., doc. E. Ra manauskui. Aktyviausi jau nieji mokslininkai vyr. lab. J. Barkauskas ir vyr. lab. A. Babenskas. Polimerų chemijos kated roje viena perspektyviausių darbo krypčių yra vandeny je tirpių polimerų sintezė, jų savybių ir taikymo galimy bių tyrimas. Vadovaujami ch. m. k., doc. G. Bajoro produktyviai dirba daug jau nųjų mokslininkų. Aktyviau si — asist. R. Makuška, vyr. inž. R. Giedraitis, ilgametė fakulteto JMD tarybos pir mininkė, j. m. b. S. Budrie nė. Šiais metais i tradicinę tarptautinę Leipcigo mugę buvo išsiųstas ir Universite tą atstovavo eksponatas „Fiksatyvai piešiniams po pieriuje". Reklamuojamas autorių G. Bajoro, R. Makuškos ir R. Giedraičio su kurtas vandenyje tirpus poli meras, kurį užpurškus ant įvairia technika atliktų pa veikslų, pastarieji tampa at sparūs mechaniniam, drėg mės poveikiui, senėjimui. Fizikinės chemijos kated roje tiriami sidabro elektro diniai procesai. Ilgą laiką darbams šioje srityje vado
vavo ch. m. dr., prof. V. Kaikaris. Šiuo metu sidabra vimo grupei vadovauja ch. m. k., doc. T. Jankauskas ir ch. m. k., doc. V. Skučas. Gerai dirba jaunieji moksli ninkai ch. m. k., asist. V. Daujotis, ch. m. k. P. Var kala, v. m. b. G. Baltrūnas ir asist. G. Valinčius. Be teorinių darbų svarūs rezultatai pasiekti ir prakti koje. Sukurti neturintys lais vo cianido (mažiau nuodingi) elektrolitai galvaninių dan gų sidabro lydiniais elektronusodinimui. Vykdomi tiria mieji darbai, kuriant sidab ravimo elektrolitus, nenuo dingų kompleksinių junginių pagrindu. Šioje srityje dirba jaunieji mokslininkai v. m. b. G. Baltrūnas ir j. m. b. H. Cesiulis. Antroji katedros darbo kryptis — aliuminio elektronusodinimo iš nevandeni nių tirpalų elektrodinių pro cesų tyrimas. Darbams va dovauja ch. m. dr., prof. A. Levinskas. Šiuo metu jam vadovaujant baigiama ruošti gynimui pirmojo ChF užsie niečio aspiranto Vietnamo LR piliečio Nguen ba Tchat kandidatinė disertacija. Dar vienas iš dviejų mū sų Universitetą pavasarinėje Leipcigo mūgėje atstovavu sių eksponatų sukurtas šioje katedroje. Tai — „Funkcinių sidabro ir sidabro lydinių dangų nusodinimas iš tirpa lų. neturinčių laisvo ciani do". Šiame autoriųP. Varkalos ir V. Skučo eksponate reklamuojamas parengiamo jo sidabravimo elektrolitas, kurį panaudojus galima si dabruoti Ni pogrupio meta lus ir jų lydinius, įvairias bronzas. Tiesioginis nikelio sidabravimas netrukus po proceso sukūrimo pritaikytas praktikoje. Tuo būdu buvo padidintas mažų srovių per jungėjų kontaktuojančių pa viršių eksploatacijos laikas ir patikimumas, kadangi tie siogiai sidabruojant nikelį garantuojamas geresnis at sparumas korozijai. Kartu reklamuojamas elektrolitas
BENDRADARBIAUJA MOKSLININKAI
VILNIAUS IR ERFURTO DRAUGYSTĖ Vaisingas draugiškas bendradarbiavimas tarp Vilniaus V. Kapsuko universiteto ir Erfurto medicinos akademijos yra abiejų mokslo ištaigų darbuotojų lankymasis, Nuo 1984 metų gegužės 15 iki 25 dienos buvau ptinrlrtM. * Vilnimis imi-
versiteto higienos kafedrą. Mūsų programoje buvo numatyta šiais metais aptarti darbo rezultatus ir paruošti gaires sekančiam penkerių metų laikotarpiui, t. y. nuo 1986 iki 1990 metų. Mes tai ir atlikome. Ro to. skaičiau naskai-
tas: VI kurso studentams higienistams, Lietuvos TSR higienistų draugijos nariams — gydytojams tema „Darbo higienos, profesinės patologijos ir sunkiaisiais metalais apsinuodijimo profilaktikos klausimai VDR". Esame naskelbe 2 nublikaciias
kieto, atsparaus dilimui ir korozijai sidabro lydinio dangų nusodinimui ir sidab ro regeneracijos būdas. Šiuo metu šie autoriai sukurė sidabravimo elektrolito regeneravimo būdą šiuo metu jau naudojamą pramo nėje. Šios paraiškos išradi mui bendraautorė yra ir IV k. studentė D. Šešelgytė. Kaip matyti iš trumpos darbų aukščiau minėtomis kryptimis apžvalgos, fa kulteto JMD narių veiklos akiratis gana platus. Gauti mokslinio darbo rezultatai skelbiami mokslinėje perio dikoje, sąjunginėse ir res publikinėse konferencijose, reklamuojami parodose. Fizikinės chemijos kated ros asistentas V. Daujotis 1982 m. tapo LKJS premijos laureatu tiksliųjų mokslų srityje, P. Varkalai tais pa čiais metais respublikinėje apžiūroje-konkurse JMTK-82 suteiktas apžiūros laureato vardas. ChF JMD narių kar tu su bendraautoriais dar bai ne kartą gerai įvertinti daugelyje konkursų ir paro dų prizinėmis vietomis, dip lomais, medaliais, tarp jų: respublikinėje parodoje „Au kštoji mokykla — liaudies ūkiui (P. Varkala, 1981 m., V. Jankauskas, S. Tautkus, R. Bernotas, 1983 m.): TSRS LUPP (V. Daujotis, 1978 m., R. Makuška, R. Giedraitis, 1983 m.); sąjunginiame D. Mendelejevo draugijos kon kurse (P. Varkala, V. Dauįotis, 1981 m.). Pagaliau, kvietimas į tarptautines pa rodas — ar ne didžiausias pripažinimo faktas? Belieka JMD palinkėti sėkmingų naujų eksperi mentų, lauksime jų. Na, ir ži noma, sėkmės greit įvyk siančioje tarptautinėje pa rodoje Berlyne, kur greta eksponatų, dalyvavusių Leip cigo mugėje bus eksponuo jamas ir P. Adomėno, R. Ber noto darbas „Chiraliniai priedai skystiesiems krista lams". Kalbėjosi Solveiga ČEPONYTE, neetatinė „T. S." korespondentė
Labai svarbu, kokia yra studentų pažiūra į visuome ninę veiklą. Be teorinių ži nių, dar reikalingas ir prak tinis patyrimas. ■ O kaip to patyrimo galima daugiausiai įsigyti, jei ne aktyviai daly vaujant visuomeninėje veik loje. Vien vadinantis vienų ar kitų pareigų atlikėju, vargu ar sukaupsi daug pa tirties. Ypač, mano many, mu, visuomeninė praktika reikalinga ekonomistams. Apie PEF studentus bei. jų visuomeninę veiklą papasa kojo komjaunimo komiteto narė, MAK o pirmininkė Daiva Tamollūnaitė. Visą fakulteto visuomeni nių rūpesčių naštą ant savo pečių neša komjaunimo ko mitetas. Bet šis „nešulys", nors ir yra nelengvas, nei vienų pečių neslegia. Užduotls kiekvienas vykdo su ma lonumu, niekada nesirenka įdomesnės ar naudingesnės. Visa tai, suprantama, at spindi komiteto narių cha. rakterlus. Tai linksmi, dar bštūs žmonės, randantys išei tį iš bet kokios padėties. Nesėdi sudėję rankų, lauk dami darbo. Todėl nenuo. stabu, kad norint rasti kurj nors aktyvų visuomenininką tereikia per pertrauką užeiti į komjaunimo komitetą. Kalbų ir juoko netrūksta:
Prof. D. V. SUNKAS, Erfurto medicinos aka demijos darbo higie nos instituto direkto rius
prisimenamos praėjusios šventės ar įvykiai, pasijuo kiama iš kokio mažo ne sklandumo, kuris buvo pa stebėtas tik pačių organlzato. rių, siūlomos komandos būsimiesiems konkursams, var žyboms, svarstoma artėjančio renginio programa. (Tačiau komitete domimasi ne tik pramoginiais renginiais. Daug dėmesio skiriama ir studi joms. Ne kartą buvo svars tyta, kodėl trečiakursiams taip sunku būti pažangiems studijose. Bet juk nėra pa saulyje net akmens, kurio nepratašytų krisdami vienas po kito vandens lašai, o studentai, žmonės jauni, jų ilgai „lenkti" nereikia, juo labiau, kai toks komjaunimo komitetas — nenurims, kol savo nepadarys. Gegužė į PEF atnešė daug naujų rūpesčių. Nespė jai dar atsitokėti po žiemos sesijos, o čia jau, žiūrėk, pavasarinė prasidėjo. Nors nemažai laiko atima ruoši masis įskaitoms ir egzami. natns. Vasara taip pat ne už kal nų. Studentų laukia prakti ka, darbai SSB. Kaip tik čia, SSB „Tauras" pradeda: for muotis komjaunimo aktyvas. Aiškutė BUZELYTE, IF I kurso studentė
AŠ @ STUDIJOS © VISUOMENINĖ VEIKLA
PAŽIŪRĖKIME Į SAVE
Dažnai tenka išgirsti, kad studentai skundžiasi: „Tiek daug darbo, ir nieko nespė ju padaryti". Visur reikia, o diena tokia trumpa. Atro do, skubi, dirbi, o rezultatų nematyti. Žinoma, nelengva visur suspėti, bet įmanoma. Reikia tik gerai suplanuoti laiką. Tokios mintys ir atve dė mane į Prekybos fakulte ■n tą. Kalbuosi su fakulteto SMD tarybos pirmininku A. Sačilka. Jis — materialinio techninio aprūpinimo specia lybės ketvirto kurso studen 1983 metais Lietuvos TSR tas. Gabus, aktyvus visuo higienistų konferencijo menininkas. — Aš manau kad studen je ir susitarta, kad Vil niaus universiteto higie tas pirmiausia turi gerai nistų 2 darbai bus pa lankyti paskaitas, — kalba skelbti artimiausiu metu jis. — Tada nereikia prieš egzaminus medžioti konspek VDR spaudoje. tų, drebėti, pirmą kartą paRyšium su socialistinio I mačius dėstytoją. žemės ūkio efektyvumo ' A. Sačilka turi nemažą kėlimo svarba nusprendė darbo patirtį. Jis nuo aštun me artimiausiais metais tos klasės — aktyvus mo tirti mechanizatorių, me kyklos komjaunimo komiteto narys. Todėl ir dabar jam lioratorių ir industrinėje nesunku. Žino, kaip reikia paukštininkystėje darbo dirbti su žmonėmis, kaip or higienos bei ergonormi- ganizuoti. O tai labai svar nes problemas įtraukiant bu. Jei nemokėsi su žmogu i šj darbą ir studentus- mi bendrauti, tai negalėsi Suderintos tyrimų pro jam patarti, padėti, nes jis gramos, kaip Vilniuje, bijos tau būti atviras. Ir tu nesuprasi, kokie taip ir Erfurte prisidės niekada sunkumai jį slegia. Nei stu prie naujų mašinų ir te dijos, nei visuomeninė veik chnologinių tobulinimo la vienas kitam netrukdo. darbo higienos prasme ir A. Sačilkos studijų knygu leis naudingiau bei efek tėje puikuojasi penketai. tyviau jdiegti tyrimų re Studijuoti Universitete jam nėra labai sunku, nes jau zultatus praktikom
Už nuoširdų ir dalykiš ką priėmimą V. Kapsuko universitete ir higienos katedroje noriu nuošir džiai padėkoti katedros vedėjui prof. V. Kvikliui ir visiems bendradar biams.
Nuotraukoje: Prof. D. V. Sunkas su žmona Higi enos katedroje priimami prof. V- Kviklio ir doc, A. Bitės.
Ar sunku organizatoriui
vidurinėje mokykloje padė tas .tvirtas pamatas — ži nios, įvertintos aukso meda liu. Prekybos fakultetas pelny tai didžiuojasi studentų pro fsąjungos materialinio tech ninio aprūpinimo specialy bės III k. studentu J. Pranciliausku. Jis kupinas ener gijos, noro dirbti. Atrodo, jei galėtų — vienas viską padarytų. Bet, kaip sakoma: „Vienas lauke — ne karys". — Studentai labai pasy vūs, — apgailestauja J. Pranciliauskas. — Kai reikia ką nors suorganizuoti, tai dirbti galima tik su keliais. Kodėl taip yra? Juk pažiū rėjęs į stojančiųjų charakte ristikas, negali nesidžiaugti. Visi aktyvistai, visuomeni ninkai. . . O vos tik įstojo, tas aktyvumas kaip ranka nuimtas. Kartą viena mergi na pasakė: „Man svetimas bandos jausmas". Jei ji nie ko neliečia, tai ir jos nie kas nelieskit. Kiek daug j<Js žodžiuose paniekos, neno/o bendrauti su žmonėmis. Ar taip sunku suderinti visuomeninę veiklą ir studi jas? Manau, kad galima. Bet niekas nepadės, jei kiekvie nas nesistengs ką nors pada ryti. Atidžiau pažiūrėkime į save. Kodėl kiekvienas iš mūsų negali ko nors nau dingo nuveikti fakultetui, kursui, sau? Irena GARBAUSKAITĖ IF I kurso studentė
kito. Suradau tarp jų Vil niaus universiteto profesorių ■r Jų artimųjų kapus. Šie met mes, kraštotyrininkai, vėl aptvarkėme juos, pasodi nome gėlių. Prigijo, nors ir ne visos. Sodriai veši šilokai, ant laibų stiebelių au kštyn mėlynus žiedelius ke lia sedumo kuokšteliai__ Ramu ir vėsu vidudienį Ramu ir vėsu kapinėse vi dudienį. Samanoti antkapiai kapinėse. kopia stačiu šlaitu į kalnelį, Artūras JUDŽENUS o čia grūdasi, lipa viens ant
3 Tarybinis studentas
Studentu darbo higiena per sesiją
Skyreli tvarko medicinos mokslų daktaras A. BAUBI NAS. Sesijos metu vyksta stu dentų žinių patikrinimas, ka da tenka išlaikyti du tris, o kaltais net keturis penkis egzaminus. Atsakinėjama iš didelio kuiso, todėl ruošian tis egzaminams, o ir pačių egzaminų metu studentų nervų sistema labai įtempia ma. Žinoma, jei mokomasi si stemingai per visus mokslo metus, įtampa sesijos metu esti gerokai mažesnė. Tokiu atveju tenka tik pakartoti ži nias, jas susisteminti. Tiems, kurie per metus ,.tausojo" save, praleidinėdavo paskai tas ir pratybas, sesijos metu daug ką reikia pirmąkart iš mokti. Tokiais atvejais per trumpą laiką reikia įsisavin ti didoką informacijos kie kį. Kokiu būdu pasiekti ge riausią rezultatą sesijos me tu? Svarbiausias sėkmingo mokymosi laidas yra tinka mas režimas. Įrodyta, kad žmogaus kaip ir kitų gyvū nų aktyvumas periodiškai kartojasi. Žmogų veikia
gamtos ritmas, dienos ir na ro neduoda ir ruošimasis se kties, metų laikų kaita. Šve kančiam egzaminui, ką tik dų mokslininkas Bjemeris su išlaikius ankstesnįjį. Visų pirma, gręsia pervar bendraautoriais. nuodugniai ištyręs protinį darbingumą gimas. Antra, tai gali nei atsiliepti studento įvairiais paros periodais, nu giama; Egzamino dieną statė, kad jis didžiausias sveikatai. pakyla tarp 6 ir 10 vai., kiek že daugeliui studentų mesnis 10—14 ir 18—20 vai. tiek sistolinis, tiek diastolilaikotarpyje. Žemiausias dar nis kraujospūdis, padažnėja bingumas —. 4 vai. nakties. pulsas, net atsiranda pakiti elektrokardiogramoje. Žymus darbingumo sumažėji mai šie pakitimai mas registruojamas ir 16 Nepailsėjus gali išlikti. vai. Sėkmingam mokymuisi bū Mokymuisi turi įtakos ir nervų sistemos ypatumai. tinos atitinkamos higieninės Asmenys, kurių sujaudinimo sąlygos: apšvietimas, vėdini ir slopinimo procesai labai mas, patalpos oro tempera rekomen paslankūs, negalį ilgą laiką tūra. Mokymuisi įtemptai dirbti ir privalo da duotina oro temperatūra pa ryti dažnas pertraukas. As talpoje turi būti 18—22° C, menys, kurių sujaudinimo ir nors jaunas organizmas neslopinimo procesai vangesni, blogąi jaučiasi tiek truputį gali dirbti tą , patį darbą il žemesnėje, tiek ir aukštesnė temperatūroje. Dienos gesnį laiką, bet užtat jiems je metu geriausiai mokytis prie reikia ir ilgiau ilsėtis. Kiekvienas studentas turi lango, o vakare — esant atsižvelgti į savo nervų sis 100—150 liuksų apšvietimui. temos ypatumus, aplinkos, Toks apšvietimas susidaro, buities sąlygas ir susidaryti įjungus 60 VVgalingumo stali individualų darbo ir poilsio nę lempą. Šviesa turėtų kri režimo grafiką. Galima pa sti iš kairės pusės. Kartais studentai klausia, siūlyti tokį daug kam tin kantį režimą. Kėlimasis tuo ar yra vaistų, keliančių dar pačiu laiku, rytinė mankšta, bingumą. Yra, ir nemažai. vandens procedūros pusry Tačiau jų vartojimas sesijos čiai, individualus mokymasis, metu nieko gero neduotų. pietūs, 1—2 vai. poilsis, in Visi šie vaistai pasižymi dividualus mokymasis, vaka trumpalaikiu veikimu. Pasi rienė, laisvalaikis (pasivaikš baigus vaistų veikimui, dau čiojimas), miegas. giau ar mažiau išsenkama. Mokymuisi reikia skirti Geriau darbingumo pakėlimui 8—10 vai. per parą. Ilgiau naudoti vandens procedūras, mokantis darbo produktyvu mankštą. mas mažėja. Miegoti reikia Nepatartina darbingumo 8—9 vai. Paskutinę dieną pakėlimui (ypač nuolati prieš egzaminą gali būti mo niam) naudoti kavą. Esantis komasi ilgiau, bet tokiu at kavoje, alkaloidas kofeinas, veju reikia gerai išsimiegoti tiesa, tonizuoja nervų siste naktį. mą, bet dažnai geriant kavą, alinama Nepatartina persistengti ir išsivysto nemiga, toliau skaityti prasidėjus eg nervų sistema, atsiranda gal zaminui. Kijevo higienistas vos skausmai. A. URBELIS I. Trachtenbergas įrodė, kad Medicinos fakulteto tuo metu darbingumas yra labai sumažėjęs. Nieko ge Higienos katedros docentas
į
■" s popiežius stengėsi feodalinės aristokratijos in- "Laiške teresus. Rytų šalyse jis gi viską pavaizduoti taip, lyg na šio visuomeninio sluoks Lietuvos tikintiesiems būtų nio interesus ir XX amžiuje kliudoma gyventi pagal sa (Iranas). Klerikalizmas tar vo krikščioniškąjį tikėjimą. Vatikanas dažnai remia nauja ir monopolistiniam ka pitalizmui, fašizmui, yra įvairius lietuvių klerikalinės aiškiai nukreiptas prieš ko emigracijos renginius, kurių munizmą. Pasaulinis revoliu svarbiausia paskirtis — da cinis procesas susilpnino ryti tam tikrą įtaką Lietu K. Marksas ir F. Engel- klerikalizmo pozicijas. Kle vos katalikų bažnyčios dva sas nuodugniai išanalizavo rikalinių organhzacijų reak sininkams bei tikintiesiems. religijos atsiradimo sociali cinei veiklai vis daugiau Tie renginiai be išimties bū nes priežastis, parodė jos is priešinasi daugelis tikinčių na antitarybinio pobūdžio, o torinės evoliucijos priklau jų, dalis dvasininkijos. aukštų Vatikano pareigūnų somumą nuo visuomeninių Klerikalizmo tikslas — ati dalyvavimas juose suteikia santykiui raidos. Tačiau ši traukti liaudies mases nuo tiems renginiams tam tikrą evoliucija, teigė jie, nepa revoliucinės kovos, ardyti' politinį skambesį, daro juos, keičia religijos socialinio darbininkų klasės vienybę, iniciatorių manymu, veiks vaidmens išnaudotojiškoje spekuliuojant žmonių religi mingesniais. 1978 m. spalio visuomenėje. Marksistams ir niais jausmais bei prietarais. 16 d. prasidėjo popiežiaus šiandien ypač aktualu moks Iškreiptai vaizduodami atei- Jono Pauliaus II pontifika liškai pagrįsti ir užtikrinti zacijos procesą socialistinėse tas. Viešąją pasaulio nuomo glaudų tikinčiųjų ir netikin šalyse, falsifikuodami huma nę pradžiugino pozityvi čiųjų darbo žmonių, marksis nistinę marksistinio ateizmo mintis „tarnauti didžiam tų ir krikščionių bendradar esmę, socializmo priešai no taikos ir teisingumo šiuolaibiavimą, kovojant prieš im ri pasėti nepasitikėjimą mo kimiame pasaulyje reikalui", perializmą, dėl taikos ir so ksliniu komunizmu bei so išsakyta Jono Pauliaus II cializmo. Todėl viso pasau cialistine santvarka, kurstyti laiške Lenkijos Liaudies lio komunistų ir darbininkų nacionalistines nuotaikas, Respublikos Valstybės Tary partijos atidžiai seka ir vi Tarptautinio klerikalizmo bos pirmininkui H. Jablons sokeriopai palaiko tikinčiųjų idėjų smaigalys yra nukreip kiui. Reakcinės jėgos jau liaudies masių politines tas į socialistines šalis ir vi pirmosiomis naujojo popie orientacijos evoliuciją pa sų pirma — į Tarybų Są žiaus valdymo dienomis ėmė žangos kryptimi, didėjančias jungą. intensyviai ieškoti jo biogra jų simpatijas socializmui. tarptautiniam fijoje rezervų grąžinti kata Mažėjant Jos daug dėmesio skiria po įtempimui, įsigalint valsty- likų bažnyčią Į „šaltojo ka litinio klerikalizmo kritikai. bių su skirtingomis socialir ro" ir antikomunistinės psi Tai ypač svarbu šiuolaiki nėmis santvarkomis taikaus chozės laikus. Ultradešinianės ideologinės kovos sąly sambūvio principui, sočiai iz- jame tų jėgų sparne ėmė gomis, kai klerikalizmas įgy mo ir komunizmo priešinin reikštis ir lietuvių buržuazi ja vis didesnę reikšmę poli kai stengiasi sukelti socia nės emigracijos konservaty tiniame ir ideologiniame im listinių šalių „vidinę erozi vieji sluoksniai. Vos tik iš perializmo arsenale. Klerika ją"! ir daug viliasi iš vadina rinktą Joną Paulių II provo lizmas, politinė kryptis, sie mojo psichologinio Tkaro kacinio ir šmeižikiško turi kianti sustiprinti bažnyčių ir prieš šias šalis. Aktyvus im- nio telegrama „pasveikino" dvasininkų viešpatavimą vi perializmo talkininkas, sie- vadinamasis Vyriausiasis Lie suomeniniame, ypač politi kiant minėtojo tikslo, yra tuvos išlaisvinimo komitetas niame ir kultūriniame gyve tarptautinis kapitalizmas. (VLIK-as). Vaizduodami so nime. Klerikaliniai, o tam Svarbią vietą šiuolaikinio cialistinę Lietuvą „tvirtai tikromis sąlygomis ir teokra antikomunizmo strategijoje susijusią su katalikų bažny tiniai tikslai būdingi visoms užima Tarybų Sąjungoje čia" ir, suprantama, už tai klasįnių visuomenių bažnyti veikiantys religiniai susivie „žiauriai persekiojamą", nėms organizacijoms (krikš nijimai. Nuolatinių klerikali „veiksniai reiškė viltį, kad čionių, musulmonų, judėjų, nio antikomunizmo atakų naujasis popiežius parems jų induistų). Jų siekia dvasinin objektu yra tapę ir Lietuvos „vaduotojiškąsias" iliuzijas. kija ir su bažnyčia susiję tikintieji. Ideologiniai di Visa lietuvių klerikalinės įtakingi valdančiųjų klasių versantai tikisi, kad religinė emigracijos skleidžiama „in atstovai. Vienas iš aktyviau- pasaulėžiūra, kuri savo turi- formacija" apie Lietuvos ka šių yra katalikiškasis kleri- niu nesuderinama su moks- talikų bažnyčios padėtį yra kalizmas. Svarbiausia katali- liniu komunizmu, padės pa- nuo pradžios iki galo mela kų bažnyčios ir buržuazinių keisti tikinčiųjų pol iltinę ginga, šmeižikiška ir provo valstybių sąjungos forma orientaciją, sukelti jų nepa kacinė. Tai liečia visus baž yra tapęs konkordatas. Bur sitikėjimą Komunistų parti nyčios komponentus, visas žuazinės Lietuvos vyriausy jos ir socialistinės valstybės jos veiklos puses. bė 1927 metais buvo suda politika. Kai kurie Vatikano Reakcingųjų Lietuvos kata riusi konkordatą su Vatika sluoksniai nepajėgdami visiš likų bažnyčios dvasininkų nu, kuris sustiprino klerika kai atsisakyti tradicinio an veikla gyvybiškai yra suin lizmą Lietuvoje. Katalikų tikomunizmo politikos, vis teresuotos šiuolaikinio anti bažnyčia kontroliavo mo bando komplikuoti socialisti komunizmo jėgos. Tie dvasi kyklas, registravo civilinės nės valstybės ir bažnyčios ninkai padeda kapitalistinių būklės aktus, cenzūravo ra tarpusavio santykius Tarybų šalių sluoksreakciniams diją, kiinematogTafiją. Pa Lietuvoje. Su ideologinių niams vykdyti ideologines grindinė katalikų klerikalų diversijų pagalba tie sluoks diversijas prieš socialistines partija buvo Lietuvos krikš niai, spekuliuodami religi šalis, tarptautinį komunistinį čionių demokratų partija. niais tikinčiųjų jausmais, bei nacionalinio išsivadaviSavo tikslams klerikalizmas Skleidė nacionalistines nuo mo judėjimus. naudoja bažnytinį aparatą, taikas, stengėsi pasukti kul Tarptautinės reakcijos ban politines partijas, profsąjun to darbuotojus j konfrontaci dymai paveikti socialistinės gų, jaunimo, moterų ir ki jos su socialistine valstybe visuomenės piliečius klerika tokias pasaulietines organiza kelią. Ideologinėms diversi linio ekstremizmo formomis cijas. Daugelyje buržuazinių joms buvo naudojami popie yra tolydžio gilėjančio anti šalių bažnyčia kišasi į poli žių laiškai Lietuvos katalikų komunizmo, taip pat religitinį gyvenimą, daro jam po bažnyčios dvasininkams bei' jos ir bažnyčios krizės išraišveikį. Kai kuriose buržuazi tikintiesiems, Vatikano radi ka. Patikima užtvara šioms nėse valstybėse (Italijoje, jo laidos lietuvių kalba ir užmačioms yra visų darbo Ispanijoje, Izraelyje) bažny kiti kanalai bei priemonės. žmonių — tikinčiųjų ir ateis čia ir jos religinės organiza Antai popiežius Jonas tų — moralinė-politinė vie cijos kišasi į mokyklos, šei XXIII 1959 m. kreipėsi į nybė komunistinės visuome mos reikalus. Lietuvos vyskupus antitary nės kūrimo procese. Vakarų Europos šalyse biniu laišku, rašytu vyskupo klerikalizmas beveik iki XIX Merkelio Giedraičio 350-ųjų Laimutis KURTINYS a. vidurio reiškė daugiausia mirties metinių dingstimi. PEF IV kurso studentas v
lis jungė entuziastus iš visų fakultetų.. . — Ir dabar būrelis forma lia) yra visų fakultetų. Juk ir gamtos apsauga — visų reikalas. Tačiau šiuo metu būrelyje tik gamtos fakulteto studentai. O juk galėtų ir L—1—1 turėtų į šį dafbą įsijungti ir teisininkai, ir chemikai, me dikai, ekonomistai, psicholo gai ir lituanistai. Reikėtų, kad kiekviename fakultete atsirastų dėstytojas entuzias tas, kuris suburtų studentus, besidominčius gamtos apsau ga. Tokiais kuratoriais galė tų būti doc. J. Bunikis, Chemijos fakultete, doc. A. Marelį onas Teisės, doc. A. Nuo įkūrimo Gamtos ap ievų pavasarį. Studentai or Sprindis Filologijos, doc. A. saugos būrelis ilgokai nebu ganizuoja talkas Vingio par Bagdonas Istorijos, medicinos vo SMD lygio. Kaip papasa ke, Kretono draustinyje, Lie mokslų daktaras A. Baubi par kojo buvęs vadovas prof. C. tuvos nacionaliniame nas Medicinos. Ir manau, Kudaba, tai buvo ne būre ke. Į savo susirinkimus, ku kad tokių entuziastų yra rių per metus būna 3 — 4, lis, o visas būrys gamtos kiekviename fakultete. sargybinių, fanatiškai sieku kviečiame lektorius — Gam. Koks SMD Gamtos apsau sių konkrečių darbų gamtos tos mokslų fakulteto dėsty labui. Vienijami šios idėjos tojus, Gamtos apsaugos ko gos būrelio tikslas? — Vienyti studentus, dir studentai iš visų Universite miteto darbuotojus. Be pa gamtos apsaugos to fakultetų klausėsi įžy skaitų, susirinkimų metu žiū. bančius Studentai mokosi miųjų gamtosaugininkų, pa rime kino filmus apie gam srityje. metodais, tys rašė į spaudą, aktyviai tos apsaugą. Nuo ankstes naudotis tyrimo dalyvavo praktiniame gam niojo mėgėjiško būrelio ski moksline literatūra, savaran tos apsaugos darbe. Būrelis riamės tuo, kad dabar stu. kiškai dirbti mokslinį darbą. buvo, pasak prof. C. Kuda dentai rašo mokslinius dar Būrelyje studentai susiduria bos, Liaudies universiteto bus, kuriuos skaito kasmeti su būtinybe apibendrinti ir konferencijose. Akty statistiškai apdoroti savo tipo, studentai nerašė moks nėse linių darbų, o tiesiog vos viausi SMD darbe — geo. medžiagą, daryti išvadas. nerepetavo gilindami kur- grafl jos-kartografijos, zoolo XXX gijos, botanikos, ir geneti są... Mano paprašytas Įvertinti kos katedrų studentai. Kaip tęsiamos tradicijos, Universiteto gamtosauginin — Bet juk anksčiau būre kų darbą, prof. C. Kudaba bas nauja SMD Gamtos ap augos būrelio veikloje, pa apgailestavo, kad dabar stu rašėme papasakoti dabarti dentams trūksta pilietišku ni jo mokslinį vadovą doc. mo, išblėso ir fanatiškumo R LEKEVICIŲ: ugnelė... Dėstytojas gali uždegti — Būrelio nariai ir da'/ar darbui, tačiau jeigu patys “oriai dalyvauja praktinia studentai neturės pilietišku, Teisės fakultete įvyko me gamtos apsaugos darbe: mo, entuziazmo, darbas sto XXXII studentų mokslinė bartu su Gamtos apsaugos vės vietoje. Reikia, kad pats konferencija. Ji prasidėjo botniteto ir Gamtos apsau jaunimas tuo degtų, tuo gy plenariniu posėdžiu, kurį gos inspekcijos darbuotojais ventų. pradėjo fakulteto SMD 'yksta Į reidus saugoti Žėr Kalbėjosi mokslinis vadovas doc. A. inčių žuvų, eglaičių per Aušra KAZIMIERAITYTE Čir tautas. 'aujuosius metus ir žydinčių
GAMTDS APSAUGA-
Šiais metais į konferenci ją atvyko daug svečių — studentai iš Maskvos, vals tybinio universiteto, Tartu, Rygos, Kazanės, Permės, Kubanės, Alma-Atos, Jaroslavlio, Krasnodaro, Kuibyševo, Jerevano universitetų, Sverdlovsko teisės instituto, Minsko aukštosios milicijos mokyklos Vilniaus fakulteto. Po plenarinio posėdžio fa kulteto dėstytojai, studentai ir svečiai išsiskirstė į atski ras sekcijas. Konferencija
tęsėsi valstybės ir teisės teo rijos ir istorijos, valstybinės teisės, tarybinės darbo tei sės, baudžiamosios teisės ir kriminologijos, kriminalisti kos ir baudžiamojo proceso, civilinės teisės ir civilinio proceso sekcijose. Moksli nius darbus skaitė studentai ir svečiai. Buvo aptarta daug probleminių klausimų teisės tematika.
Vilija LEONAVIČIŪTE, TF III kurso studentė
Tarybini* studentą* 4
Apie nemoteriško kolektyve moteris Vietoj Įžangos keletas Iš traukų iš atsiliepimų kny gos: „šaunu, gražu, pavyzdys nemoteriško kolektyvo mo terų visoms Universiteto moterims! (R. Kašauskas). „Jūs, kaip visada, nuosta bios, jautrios ir sumanios!" (A. Pavilonls). O plačiau apie tas, ku rioms šie žodžiai skirti, kal buosi su FF moterų tarybos pirmininke doc. A. Kaz lauskiene. Pirmiausia apie tai, kas taip sužavėjo, sprendžiant Iš atsiliepimų knygos, lakulteto vyrus Ir svečius. Norėčiau papasakoti atsi liepimų knygos gimimo isto riją — tai ir bus dalis atsa kymo j Jūsų klausimą. Tarptautinės Moters die nos proga mes, fakulteto moterys, surengėme valgių parodą: tegul pasižiūri mūsų vyrai, kad ne visur jie visa galiai. Negailėjom laiko ir fantazijos, prisiminėm pa čius tobuliausius valgių re ceptus. Fakulteto moterų taryba susikūrė tik prieš pusę me tų, o valgių paroda buvo pirmas mūsų veiklos žings nis, ir kartu naujas, negir dėtas dalykas fakulteto gy
venime, tad labai jaudino mės dėl parodos sėkmės. Išdėliojusios savo triūso vaisius ant stalų, matėm, jog iš tikrųjų yra į ką pasižiūrė ti ir šypsojomės, lygindamos vyriškos rankos padarytus patiekalus (be moterų, daly vavo ir trys vyrai) su mote riškąja išmone ir pedantišku puošnumu. O vis dėlto ne kantriai laukėm, ką pasakys parodos svečiai. Iš anksto buvom numačiusios po eksponatų apžiūrėji mo visus pakviesti į parodos aptarimą, o paprasčiau ta riant, į valgių paragavimą. Čia įvyko tai, ko nebuvom numačiusios: vyrai pareika lavo atsiliepimų knygos. Ne spėjom atsipeikėti, kai ant stalo atsirado ekspromtu su rištas lapų pluoštelis, kur mūsų teisėjai, entuziazmo pagauti, rašė pačius geriau sius įvertinimus. Pirmas blynas neprisvilo? .. Taip, sėkmė pranoko lū kesčius, todėl antrąjį savo renginį, rankdarbių parodą, skirtą Vaikų gynimo dienai, organizavome drąsiau. Parodos dalyvių daugumą, kaip ir per pirmąją parodą, sudarė moterys (trisdešimt iš trisdešimt dviejų). Ir kaip, Jūsų nuomone,
pasisekė „egzaminas"? Vyriškame fakultete mo terys pasijuto šį tą sugeban čios. Ir, svarbiausia, tą pri pažino patys vyrai, kaip pa dėką, įrašydami nuoširdžiau sius žodžius į jau minėtą atsiliepimų knygą. O kaip pačioms moterims? Ar organizaciniai rūpesčiai neužgožia pakilios nuotaikos? Fizika, kaip ir visi tikslieji mokslai, reikalauja griežtos logikos ir proto, tad nenuo stabu, kad daugumą fakulte to darbuotojų (apie keturis penktadalius) sudaro vyrai. Jų žodis lemiamas. Fizikoje „deimančiukai" iš jausmo ir moteriško subtilumo negims ta. Moteris fizikė turi pa miršti, jog ji moteris, todėl buvo labai malonu nors trumpam atsipalaiduoti nuo profesinės įtampos. Apjungti 55 eksponatus į vieną, dar nią visumą, ir paprastą au ditoriją paversti parodų kambariu ne taip jau pa prasta. Nuovargio neišvengsi, bet, kaip minėjau, moteriai tokie rūpesčiai suteikia dide lį malonumą, nes čia prasi veržia moters tikroji prigim tis: teikti gėrį ir šilumą ki tiems. Birutė SENECKAITE IF I kurso studentė
Fotoetiudas
Liauni medžiai žaliuojančios vasaros broliai subrido Į gilų ežerą ir apstulbo, pa matę savo atspindĮ. Taip ir liko stovėti tiesūs, nustebę, su vėjo švelnumu žalioje lapijoje. A. Levicko nuotr.
pasikvietę mus visai savai Daveniui už darbą „Nemu ĮVAIRENYBĖS tei, kur mes turėjome gali no vandens užterštumo sumybę išklausyti pranešimus marinio mdtagenišknmo ty Narkomanų skaičius Vo keliose sekcijose. Patiko pra rimas" (moksl. vad. doc. R. kietijos Federatyvinėje Resnešimų brandumas, klausi marinio mutageniškumo ty- publikjoe nuolat auga. Fe MEDIKAI GILINA ŽINIAS Prieš porą metų studento R. mai, kuriuos uždavinėjo žy bikas), trečiąją vietą — TV deralinio ministro pavaduoto Jankausko darbas „Kai kurių miausi informatikos specia- k. stud. V. Juknevičiui už Vieną sunkiausių discipli antropofiziologinių literališAlma MONKAUSKAITE, listai studentams. Mes*tiki- darbą „Pilkųjų pelėnų mu- jas jaunimo, šeimos ir svei katos reikalams Volters nu nų — anatomiją — studen kumo požymių dažnumo Lie MF III kurso studentė mės ir toliau palaikyti drau tacinis kintamumas Jonavos rodo žmonių, pastoviai tai medikai išlaiko antraja tuvoje populiacinis tyrimas" gystės ryšius su Leningrado ATG poveikyje, kaip aplin vartojančių narkotikus skai me kurse, bet visą gyvenimą sąjunginėje SMD darbų ap N. Krupskajos kultūros ins kos genetinio pavojaus ro BUVO ĮDOMU... tų žinių užmiršti nevalia. žiūroje iškovojo medalį. tituto studentais, keistis diklis". (moksl. vad. doc. R. čių, — 44 tūkstančiai. Kri minalistikos profesorius KroStudijų pradžioje įgytas su Studentų grupė, vadovau mokslinio darbo patirtimi. Lekevičius, v. m. b. A. Kna- lceris į vis didėjančią narko pratimas apie žmogaus kūno jama doc. R. Mikėnienės, ti Istorijos fakulteto SMD kūnas), TV k. stud. L. Bassandarą, funkcijas yra sa ria išsigimimų epidemiologi■ konferencijoje išklausyti geA. SLIVINSKAS, bataitei už darbą „Atmosfe maniją šalyje žiūri dar niū votiškas pamatas — ant lo ją Vilniaus mieste ir pranešimai kai1 riausi studentų V. BUROKAITĘ ros užterštumo įtaka pušies riau —• jo nuomone, narko lyg plytos dedamos ligų, chi- kuriuose Lietuvos TSR rajo■ buvo rekomenduoti ir kitoms manų skaičius siekia 60 Informatikos problemų biopotencialams". (moksl. rurgijos, reumatologijos ir nuose. šalies aukštosioms mokykbūrelio nariai, IF vad. doc. R. Žiliukas, asp. tūkstančių. kitos žinios. Galbūt dėl to Studentų sergamumą ir loms. IF Informatikos prob„O Jaunimas vis dažniau bibliotekininkystės spec. V. Petniūnas), IV k. stud. labai populiarus anatomijos- akademinių atostogų priežas• lemų būrelis palankiai įverIV kurso studentai R. Milkaitytei ir II k. stud. griebiasi narkotikų", — duo histologijos-embriologijos bū tis tiria būrelio nariai, vado tino mūsų darbus ir pasiūlė dama pavojaus signalą pra A Kirtiklytei už darbą „Bitu neša jaunimo, šeimos ir juos perskaityti pas mus relis, kuriam vadovauja vyr. vaujami doc. V. Gavelio. minės medžiagos Mažeikių sveikatos reikalų ministerija. dėst., medicinos kandidatas Doc. L. Slavėnienė ir vyr. viešėjusiam Leningrado N. GAMTININKŲ apylinkių landšaftuose", mo Daugiausia — tai jaunuoliai A. Adomaitis. Daug triūso dėst J. Žukienė vadovauja Krupskajos kultūros instituto KONFERENCIJA ksl. vad. doc. D. Galvydy nuo 18 iki 25 metų amžiaus. būrelio vadovas atiduoda sa jauniesiems do embriologams. informatikos katedros vo jauniesiems mokslinin I—II kursų studentai nagri centui D. Bliumenau. Taip Gamtos mokslų fakultete tė). Taip pat buvo atžymėti Viena iš narkotikų manijos draugiški ryšiai kams — taip pasakytų kiek nėja viščiuko sparno skele užsimezgė k. stud. L. Kursevičiūtės priežasčių yra smarkiai kritu įvyko Universiteto IX stu IV vienas fakulteto studentas, to vystymąsi, eksperimenti su leningradiečiais. Mes pa „Mažeikių apylinkių atmos si heroino kaina. Dėl to dentų mokslinė gamt®s ap Būrelio nariai — aktyvūs. nių gyvuliukų embriogene- sikvietėme keturias studentes Buvo ferinių ir paviršinių vande VFR yra 24 tūkstančių „nuo Kasmet jaunieji anatomai fa zės ypatumus veikiant įvai iš Leningrado kultūros insti saugos konferencija. nų cheminės savybės" latinių" narkomanų. Iš jų kulteto SMD tuto dalyvauti mūsų konfe skaitomi patys geriausi stu (moksl. vad. doc. D. Galvy 45% sudaro Jaunimas nuo konferencijai riems preparatams. moksliniai darbai. paruošia 17—19 darbų. Kruopštu darbą visada ly rencijoje, vertinti temų ak dentų dytė, vyr. lab. R. Prapiestie- 18 iki 25 metų. Šioje am Būrelio pirmininkas — ket di sėkmė. Būrelio nariai daž tualumą. Po kiek laiko ir Sveikinimo žodį susirinku nė) ir III k. stud. R. Bra žiaus grupėje dažniausi ir siems tarė fakulteto prodemes, du informatikos būre virto kurso studentas, TSRS nai kviečiami skaityti prane zausko „Mažeikių NPG ap profesinių sąjungų stipendi šimus i kitas šalies aukštą lio nariai, buvome pakviesti kanė doc. I. Šarkinienė, Uni linkos orai ir oro užterštu mirties atvejai — 300 per metus. versiteto gamtos apsaugos ninkas G. Vilkevičius. Gin- sias mokyklas. Štai Vitebsko dalyvauti SMD 35-oje kon mas 1983 m.” (moksl. vad. 1976 m. už „apsvaigimą taris — vienas gabiausių medicinos instituto SMD ferencijoje Leningrade. Mes draugijos pirmininkas, būre doc. V. Ščemeliovas) darbai. haliucinacijomis" savo gyvy jaunųjų mokslininkų. Jo dar konferencijoje V. Taručio, buvome šiltai priimti, aplan lio mokslinis vadovas doc. Vertindamas pranešimus, Pranešimų be sumokėjo 344 narkoma bas „Nauji neolito radiniai G. Vilkevičiaus ir kt. dar kėme daug įžymių Leningra R. Lekevičius. Lietuvoje” (vad. dėst. R. bas „I—II tūkstančio Lietu do vietų, susipažinome su klausėsi ir miesto Gamtos Gamtos apsaugos komiteto nai — ligoniai, kitais metais Viešnagės apsaugos draugijos. LTSR skyriaus vedėjas R. Lukša jau 400 nesugrįžo iš „ap Jankauskas) respublikinėje vos gyventojų fizinė charak miesto istorija. SMD darbų apžiūroje iško teristika" pažymėtas III metu domėjomės, kaip jie Gamtos apsaugos komiteto pažymėjo, kad darbai labai svaigimo", o 1979 m. jų vojo medalį. organizuoja SMD veiklą, ko atstovai, Konferencijos pra- idomūs, tačiau jau devintoji skaičius siekė 540. laipsnio diplomų. o rimtesnio Įdomūs, sudėtingi ir origi Anatomijos-histologiios- kie yra būreliai ir kaip jie nešimų vertinimo komisija: konferencija. 1980 m. Vokietijos Federa nustebino doc. V. Raškauskas (pirmi- leidinio ar tezių neišleidžia tyvinėje Respublikoje buvo nalūs moksliniai darbai, pa embriologijos būrelis užmez dirba. Maloniai ruošti vadovaujant prof. S. gė ryšius su kolegomis iš būrelių gausumas ir nagrinė ninkas), doc. D. Galvydytė, ma. Reikia, kad studentų padidinta bauda ui narkoti Paviloniui. Šešto kurso stu Rygos ir Kauno medicinos jami} temų platumas. Į bib doc. J. Stašaitis, doc. J. Pe surinktus duomenis žinotų kų vartojimą — nuo 10 iki denčių J. Uršulytės ir R. Že institutų. Organizuojamos liotekininkystės ir informa čiulis, doc. R; Lekevičius, Gamtos apsaugos draugijos 15 metų. „Tačiau iš to ma maitytės darbas „Lietuvių jungtinės konferencijos. Ma tikos mokslą jie žvelgia įvai stud. S. Sidabras, pirmąją lektoriai ir kad jie pasiektų ža naudos, —• sako VFR gy moters menopauzės įvairavi- žiausias atstumas nuo Vil riausiais aspektais, nagrinėja vietą skyrė IV k. stud. V. kuo daugiau žmonių. dytojai, nes polinkis narko mo priežastys" respublikinė niaus iki Kauno, kad su ko iš kitų mokslų pozicijų. Bezarui, IV k. stud. D. Ma tikams kai kuriems žmonėms Rektorato pagalbą SMD tulaitytei ir n k. stud. R. je SMD darbų apžiūroje pel legomis iš KMI susitinkama lyg ir „užprogramuotas". nė 2 medalius. dažniausiai. Mūsų draugai veikla atspindi ir praktiškai. Reklaitytei už mokslinį dar Vieną kartą jų paragavus, Ketvirto kurso studentas turi susikaupę didelę patirti, Jų SMD konferencija vyks bą „Automagistralių įtaka vėliau vargu atsisakysi. Taip PAŠALINTI N. Rėza XXXV fakulteto gaminant preparatus. Balan ta visą savaitę, ir studentai, aplinkos užterštumui įvai pat nesunkus priėjimas, paskelbta riuose landšaftuose" (moks SMD konferencijai paruošė džio mėnesi vyko bendra vadovaudamiesi baimė būti paniekintam programa, gali aplankyti pranešimą „Medicina ir dai mūsų fakulteto ir KMI ana NEPAŽANGOS tarp draugų daro savo. Ir linis vadovas doc. D. Galvy lė". Darbas apdovanotas an tomijos būrelių konferenciia, daugelį sekcijų, atrasti savo dytė, vyr. lab. R. Prapiestai, deja, nebūna tik paban bendra trojo laipsnio diplomu. kurios metu susipažinome su mokslinės veiklos dymas ar smalsumo patenki STUDENTAI Visą seriją darbų jaunieji kai kuriais kolegų darbais, o minčių. Gaila, pas mus buvo tienė), antrąją vietą — TV nimas. Dauguma, nesvarbu stud. D. Kasaitytei už mokslininkai parengė iš ana taip pat pasakojome, ką mes šiemet priešingai. Mūsų fa k. S. Oškeliūnas, MF dėl kokių priežasčių paban kultete SMD konferencija darbą „Vilnelės upės van VIFFk. I J.k. Ereminas, tomijos vadovaujami doc. G. esame nuveikę. FIIF I k. dę narkotikų, nebegali jiems popiet, kai dens kokybės bakteriologinis Netolimoj ateity numato prasidėjo tik Česnio. Jie, remdamiesi iš A. Kmitas, M. Paškovskaja, atsispirti. Tolesnis piktnau vertinimas" Įmoksi. vad. žmonėms buvo sunku po pa ma susidraugauti su kolego kastine osteologine medžia skaitų susikaupti, ir truko doc. J. Pečiulis), IV k stud. A. Vaičiulytė, J. Semiono- džiavimas narkotikais kelia ga, charakterizuoja senovės mis iš Voronežo. už darbą vas, II k. N. Makreckaitė, nepasitenkinimą savimi, ap Anatomijos-histologi jos- 2 valandas. Per tokį trumpą S. Paškauskui fizini išsivystymą, nustato jo nepajėgėme išklausyti „Kuršių Nerijos kraštovaiz | III k. M. Cernajytė, A. Sko. linka, mokykla ar darbu, kas būrelis di- laiką 1 epochinius poslinkius, lygina embriologijos naujas regresines lygtis džiuojasi savo „veteranais" visų pranešimų, nesugebėjo džio pakitimai Pilkopos — džiūnaitė, PEF III k. A. 21- be didesnių dvejonių veda į ūgiui rekonstruoti su seno — pusė studentų dirba jame me objektyviai jų įvertinti. Nidos ruože šiame šimtmety tlnskas, EKFF I k. F. Gašlū haliucinacijų prieglobstį. Iš vokiečių kalbos vertė Todėl malonų įspūdį je" (moksl. vad. dėst. D. nas, S. Adamonis, PF III k. mis, nagrinėja Lietuvos pa- visus šešerius metus, o. baig A. GRYBAUSKAITE mums paliko leningradiečiai, ■ Mardosienė), V k. stud. A. A. Clegė. dami Universitetą, išsineša leodemografines problemas. geriausius prisiminimus apie SMD veiklą. Dėl to būrelio nariai taria ačiū savo vado vams prof. ' S. Paviloniui, vyr. dėst. A. Adomaičiui ir kitiems katedros dėstytojams.
Redakcijos adresas: 232734. Universiteto g. 3. „Tarybinis studentas". Telefonai — 611179, ketvirtadieniais spaustuvėje 610453. LV 14281. Iškilioji spauda. 1 spaudos lankas. Užs. Nr. 727. Spalusdlno LKP CK leidyklos spaustuvė. Tiesos g. 1 cCoBeTCKHu cTyAenT* — opraH napTMOMa, peicropaTa, KOMUiera AKCM Ahtbm, npotjiKOMa opAena TpyAOBoro Kpacnoro 3HaMenn n ApyJKCu HapoAOB BnAbHxx:cKoro ynBepcneTa hm. B, Kancynaca. Ha ahtobckom H3Mxe, PeAaivrop R- BapaimHųKafrre.
Redaktorė J. VARAPNICKAITE