JlllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllilIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIH
VISŲ SALIŲ PROLETARAI, VIENYKITĖS'
Mūsų JUBILIATAI llllllllllllllflllllllllllllllllllllll
MANO MOKYTOJUI-75-ER1 filosofijos daktaro laipsnis mi neralogijos ir geologijos mokslų srityje, bet kartu ap lanko visą eilę Vakarų Euro pos muziejų, susipažįsta su turtingomis geologinėmis ko lekcijoms. Tai jam padėjo greitu laiku (1935 m.) parašyti ir apginti habilitacinį darbą „Lietuvos kreida". Tačiau kū rybingiausi profesoriaus metai prasidėjo tarybiniu laikotar VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO piu. PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS Atkūrus Tarybų valdžią Lietuvoje, 1940 m. profesoriui buvo pavesta organizuoti In EINA NUO 1950 METŲ. 1968 M. BIRŽELIO 19 D. žinerinės geologijos katedrą, Nr. 21 (644) Kaina 2 kap. TREČIADIENIS kuriai įis vadovavo iki 1948 m. Tais pačiais metais jis per sikelia į Vilnių ir dirba Gam tos fakultete, o nuo 1941 m. — Gelogijos katedros vedėju. i 1945 m. J. Dalinkevičiui buvo pripažintas geologijos-minera logijos mokslų daktaro laips nis ir suteiktas profesoriaus Kiekvieno komjaunuolio vardas, o jau 1946 m jis išren garbės pareiga — daly kamas LTSR Mokslų akademi vauti bent vienoje darbo ir jos nariu korespondentu. poilsio sovykios pamainoje. Prof. J. Dalinkevičius ne tik mokslininkas (jo garsus (Iš VVU darbo ir poilsio plunksnai priklauso 88 moks stovyklų nuostatų) liniai darbai), jis puikus peda gogas, visuomenininkas. Skai tė daug įvairių geologinių kursų, kuriuos su meile prisi mena jo mokiniai. Jis pelny tai yra laikomas geologijos mokslų pradininku Lietuvoj e, sukūrė savąją geologinę mo kyklą, kurią baigė daugiau kaip 250 aukštos kvalifikaci jos specialistų. Profesoriaus, kaip mokslinin ko ir pedagogo, labai platus interesu ratas. Jis domisi ne Lik savojo krašto gamta — nuolat keliauja pats ir ragina keliauti kitus. Nepaisydamas savo senyvo amžiaus, kiekvie nais metais, kupinas energijos Ir vėl mes važiuosim ir naujų sumanymų, jis ke j vasarą. Iškelsim savo liauja po Vidurinę Aziją, sa vo jaunystės pramintais ta nerimo vėliavą žvejų kais. Lankosi Kolos pusiasa laivuose, virš karščiu lyje, Lenkijoje ir kitur. Tur alsuojančių Sevastopo būt, neatrasim Lietuvoje kam lio vynuogynų, prie pelio, kuriame nežinotų entu Šešupės ir Riugeno sa ziastingo geologo su kuprine loje. Mes, 1500 komjau — prof. J. Dalinkevičiaus. nuolių, dirbsim ir ro Kai Kauno miesto žiburiai mantišką, ir patį juo užgęsta, nurimsta triukšmas džiausią darbą. 22 dar gatvėse, tuomet profesorius „palieka" žemę ir pakyla į bo ir poilsio stovyklose „dangų", į savo nuostabiai vėjas plevens mūsų vė mėgstamą observatoriją Žalia liavas. kalnyje, pasižvalgyti visatoje, Kai mes sugrįšim pamąstyti. .. prakaito išėstom palai Linkime Jums, Profesoriau, dinėm ir tolimų kraštų ilgų, ilgų kelionių per mūsų vėjo sutaršytais plau tėviškės laukus. kais, nepavydėkite Doc. A. KONDRATAS mums. Kita vasara pa Hidrologijos ir inžinerinės geologijos katedros vedėjas šauks ir jus...
Brūkšimu r
Nesinori tikėti, kad Lietu vos geologijos ąžuolui, prof. J. Dalinkevičiui, jau tiek daug metu. Kai kalbiesi su profe sorium, jis su gilia meile ir liūdesiu prisimena savo jau nystę. Jis, kaip ir daugelis mūsų krašto žymių žmonių, išėjo į gyvenimą iš lietuviško kaimo gilumos, iš buvusios Ukmergės apskrities Pamūšio kaimo. Juozukui anksti teko atsi sveikinti su gimtinės laukais. Tėvai, matydami neeilinius vaiko gabumus, leidžia jį mo kytis į Gardino gimnaziją, ku rią jis 1911 m. sėkmingai už baigia. Vėliau studijavo Petrapilio Kalnų institute. Jį baigęs, pla čių interesų mokslininkas 1922 m. parašė darbą apie „Astronominiu efemeridų nu statymą grafiniu būdu". Už jį apdovanotas garbės raštu. Profesoriaus gyvenimui ypač svarbią reikšmę turėjo studijos Petrapilyje. Čia jis susipažįsta ir klauso paskaitas žymiausių to meto Rusijos mokslininkų — geologų: Fio dorovo, Borisiako, lanko mu ziejus, dalyvauja Krymo, Vi durinės Azijos ir kitose eks
pedicijose. Profesorius 1925 m. grįžta į Lietuvą, į savo gimtinę. Ta čiau tuometinė buržuazinė Lietuva nenorom sutiko jauną mokslininką-entuziastą. Jam buvo patikėta Kauno univer siteto Geologijos (vėliau Geo logijos-mineralogijos) kated roje tik vyresniojo laboranto vieta. Teko iš naujo mokytis, įrodyti, kad yra vertas aukš tos kvalifikacijos specialisto vardo. 1930 m. baigė Kauno universitetą ir antrą kartą ga vo diplomuoto inžinieriaus vardą. Tačiau, nežiūrint nepa lankios atmosferos Kauno universitete, profesorius labai plačiai išvysto mokslinius ti riamuosius darbus. Organizuo ja ekspedicijas, renka medžia gą, daug rašo apie gimtojo krašto gelmių sąrangą, jo mineralinius turtus. Universi teto vadovybė neeilinių ga bumu mokslininką pasiunčia tobulintis į Graco (Austrija) universitetą. Čia jis ne tik sėkmingai apgina mokslinį darbą apie „Lietuvos terciaro nuogulas ir Šventosios upės vidurinio devono oldredą, kaip jų substratą", už kurį jam 1933 m. buvo suteiktas
M ai o nūs sus i t i kima i XIX a. antroji pusė — ka pitalizmo įsigalėjimo, lietuvių tautos nacionalinio atgimimo metai. Tai labai prieštaringas, sudėtingas laikotarpis. Lietu vos katalikų dvasininkijos veiklą, jos visuomenines pozi cijas to meto politinėmis są lygomis, pažiūras į to meto ekonominius procesus, socia linius reiškinius, pažangų vi suomeninį judėjimą nušviečia
Už itgametį vaisingą, mokslinį-pedagoginj darbą bei ak tyvią visuomeninę veiklą, ry šium su gimimo septyniasde šimt penktosiomis metinėmis Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas Garbės
neseniai pasirodžiusi Universi teto TSRS istorijos katedros vyr. dėstytojo istorijos m. kand. R. Vėbros knyga „Lie tuvos katalikų dvasininkija ir visuomeninis judėjimas (XIX a. antroji pusė)". Dar vienas malonus susiti kimas — „Minties" leidykla išleido Medicinos fak. docen tės L. Steponaitienės knygutę „Vaiku alerginės ligos".
Penktadienį jie susirinks mū sų Universitete. Dvylika jau nų drąsių žmonių paims žiups nelį žemės iš Istorijos ir filo logijos kiemo ir leisis į 71 die Grupe respublikos kelionių nos kelionę. Kelio ilgis — entuziastų po ilgo ir kruopš 23500 km. taus ruošimosi išvyksta į tu Mūsų korespondentas kal ristinę ekspediciją „Aplink bėjosi su žygio „Aplink Ta Tarybų Sąjungą". Žygis pa rybų Sąjungą" vadovu Jona švenčiamas Jonui Cerskiui. Lietuvis J. čerskis mokėsi vos Statybos tresto sąnratų-sugimnazijoje (dabarti tarčių skyriaus viršininku Ge Vilniaus nio Universiteto patalpose. diminu ILGŪNU. Štai ką jis Universitetas tada caro po tvarkiu jau buvo uždarytas). papasakojo.
„Aplink Tarybų Sąjungą ‘
GARBINGI APDOVANOJIMAI raštu apdovanojo Universiteto Gamtos fakulteto Hidrogeolo gijos ir inžinerinės geologijos katedros profesorių-konsul-
„Lituanika“ viršum pasaulio Steponas Jucevičius. Gimė jos teritorijoje, Soldino miš 1896 m. dabart. Klaipėdos ke. rajone. Gal būt, ne kiekvienam ži nomos šios pavardės. Ir tik Stasys Girskis. Gimė 1896 jų žuvimo vieta ir laikas ne m. dabart. Šilalės rajone. kelia abejonių, kad jie — Da Steponas Jucevičius ir Sta rius ir Girėnas. Kaip Jucevičius ir Girskis sys Girskis žuvo 1933 m. nak tį iš liepos 16 d. į liepos 17 d. tapo Darium ir Girėnu? Kviečiame atsiversti 3 psl. tuometinės fašistinės Vokieti-
fantą, respublikos nusipelniusį mokslo veikėją, LTSR Mokslų akademijos narį-korespondentą, geologijos-mineralogijos mokslų daktarą, profesorių Juozą Dalinkevičių. Už nuopelnus, vysiant me dicinos mokslą ir sveikatos apsaugą bei aktyvų dalyvavi mą visuomeninėje veikloje Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas suteikė LTSR nusipelniusio mokslo veikėjo garbės vardą Algi mantui Marcinkevičiui, Uni versiteto Medicinos fakulteto profesoriui.
Už dalyvavimą 1863 metų sukilime J. Cerski ištrėmė i Sibirą, kur pradžioje buvo rekrutu, kareiviu, vėliau, pa leistas iš armijos, dirbo Įvai rius darbus ir nuolat mokėsi. Įtemptų pastangų dėka tapęs žymiu mokslininku, organiza vo eilę ekspedicijų, ištyrė Baikalo ežerą, tapo paleontologu-autoritetu pasaulio moks lininkų tarpe. 1891 — 92 m. m. savo paskutinės ekspedicijos po Jakutiją melu nuo išseki mo ir ligų mirė ir palaidotas ant Kolymos upės kranto ne toli Ledyniuotojo vandenyno. Jo vardu pavadinti du kaina gūbriai, vienas jų Jakutijoje, besitęsiantis tarp Indigirkos ir Kolymos upių apie 3000 ki lometrų, keletas viršūnių, gy venviečių, miestas Jakutijoje.
važiuos autostopu iki Indigir kos upės. Nuo čia prasidės pagrindinė žygio dalis — 400 kilometrų pėsčiomis per taigą, tundrą ir kalnus, skersai Cerskio kalnagūbrį iki Koly mos upės. Jeigu bus palankios oro sąlygos, numatome užkop ti į aukščiausią (3147 m) Cers kio kalnagūbrio viršūnę Pobiedą. Vieliniai geologai rašo, kad po J. Cerskio ir 1927—30 m. m. akademiko Obručevo ekspedicijos šiuo maršrutu iki šiol niekas nevaikščiojo. Tik vienas įkopimas yra žinomas ir į Pobiedos viršūnę. Pasiekę Kolymos upę, mes pasistatysim plaustus ir upe leisimės iki Kolymos žiočių. Čia ant J. Cerskio kapo išpil sime saują lietuviškos žemės, kaip ryšio su gimtine simbo liŠiaurės jurų keliu per Ledyniuotąjį vandenyną, aplink Taimyro pusiasalį, ledlaužiu arba krovminiu-prekiniu laivu numatome pasiekti Archan gelską, o iš ten lėktuvu — na mus.
Ekspediciją pradedame traukiniu. Važiuosime į Vla divostoką. Iš Vladivostoko laivu per Didįjį vandenyną žygiui ruošiasi 12 žmonių. dalyviai plauks į Magadaną, Tai Vilniaus Elektromontažo didžiuoju Magadano traktu tresto komplektavimo valdy
bos vyresn. inžinierius J. Kaluškevičius, 24 namų valdy bos pedagogė R. Kaluškevi čienė, KPI dėstytojai G. Rač kauskas ir J. šimkonis, Kauno Radijo gamyklos vyr. meistrė Ž. Uzdonaitė. Šiaulių Duonos kombinato tnžinierius-derintojas M. Bortkevičius, Kapsuko Maisto pramonės automatų gamyklos darbininkai G. Mau rutis ir V. Straigis. Kapsuko Rajkoopsąjungos buhalterė I. Gvazdaitytė, Kapsuko Ap kaustų gamyklos normuoto jas A. Mikšas. Jonavos rajo no Žeimiu vidurinės mokyklos mokytoja Birutė llgūnienė ir G. Ilgūnas.
Ekspedicijos metu bus ku riamas filmas, renkama me džiaga LTSR Mokslų Akade mijai apie J. Cerskio gyveni mą ir veiklą, vykdomi mete orologiniai stebėjimai, tiriami sudėtingų žygių paruošimo bei pravedimo uždaviniai,, su? sipažjstama su praeinamomis vietovėmis ir pan.
Visas pasiruošimas ir pati kelionė organizuojamą dalyvių lėšomis atostogų ' metu. Į Lie tuvą grupė žada grįžti rugpiūčio 31 dieną. Ateikime penktadienį vai. palydėti šauniųjų.
19
1968 m. birželio mėn. 19 d.
TARYBINIS STUDENTAS
2 psl
SVEIKA, MUSŲ STUDENTIŠKA VASARA! stovyklų pobūdį, parenka tinkamesnius objektus. Tikimės, kad šiais metais nebus blogų darbo ir poilsio stovyklų. Tiek darbo, tiek ir poilsio organizavimas labai priklauso nuo pačių stovyklautojų orga nizuotumo, drausmės, nuo to, kaip pavyksta suburti pamai nos kolektyvą. Visi studentai, kurie vyksta j stovyklas, per likusį iki išvykimo laikotarpį tam, kad nepakenkus savo pa mainai, privalo pranešti sto vyklų viršininkams apie sun kumus, kurie galėtų sutruk dyti jiems dirbti stovykloje. Prieš išvykstant pamainos su sirinkime būtų tikslinga nu matyti laisvalaikio praleidimo formas, atitinkamai tam pasi ruošti. Atsakingiausios ir tam tik ra prasme sunkiausios stovyk los (studentams teks gyventi toje pačioje Vilniaus aplinko je) bus prie universitetinių
vienuolika metų, 1957 metų vasarą, buvo pa daryta pradžia Universiteto studentų darbo ir poilsio sto vykloms. Varėnos rajone, Ži linuose, būrys Istorijos ir filo logijos fakulteto komjaunuo lių entuziastų iškėlė stovyk los vėliavą. Po keturių sun kaus darbo mėnesių ji buvo pergalingai nuleista: šalia stovėjo nauji kolūkiniai kultūros namai. Vienuolika metų laikotarpis nemažas. Stovyklauto jų vis daugėjo, filologų ban dymą pagavo kitų aukštųjų mokyklų studentai, darbo ir poilsio stovyklos virto plačiai paplitusia ir naudinga dalies atostogų praleidimo forma. Keitėsi ir kolūkių materialinė padėtis bei pačių studentų reikalavimai stovykloms. Štai kodėl kiekvienas gali pašte-" bėti, kad šiais metais stovyk los yra žymiai įvairesnės, nors labai svarbiu jų uždavi niu ir toliau lieka — pagal ba kolūkiams ir statybinėms organizacijoms. Su statybų I spartinimo būtinumu ir esa mais jos trūkumais kasdien Kiekvieno komjaunuolio susiduria ir kiekvienas Uni versiteto narys. Todėl norima, garbės pareiga — dalyvauti kad ir studentai įneštų savo bent vienoje darbo ir poilsio indėlį į Universiteto bei kitų stovyklos pamainoje. objektų statybas. II Vasaros atostogos — stu dentų poilsio laikas. Turime Darbo ir poilsio stovykloms pasakyti, kad kai kuriose sto vadovauja VVU komjaunimo vyklose tam būdavo sudaro komitetas ir prie jo sudarytas mos ne visai geros sąlygos. stovyklų štabas. Siekdamas sudaryti geresnes darbo ir poilsio sąlygas ir at III sižvelgdamas j studentų pa geidavimus, komjaunimo ko Visa iniciatyva, organizuo mitetas pagal galimybes keičia jant darbo ir poilsio stovyk las, paliekama fakultetų kom jaunimo biurams ir stovyklų iršininkams,, kurie skiriami darbui visai vasarai. ' Fakultetų komjaunimo 1 biural kartu su stovyklų s viršininkais atlieka visą parengiamąjį-organizacinj darbą; komplektuoja pamainas, tvirtina jų viršininkus, supažindina juos su darbo ir poilsio stovyklų uždaviniais, užtikrina savalai kį pamainų išvykimą į kol ūkius, rūpinasi stovyklautojų buitimi, maitinimu ir sveika ta. Fakultetų komjaunimo biu rai ir jų sekretoriai atsako už visą fakulteto stovyklų veik-
objektų. Šių stovyklų steigi mą apsprendžia mūsų kolekty vo poreikiai. Ateityje, prasi dėjus stambioms Universiteto statyboms, tokių stovyklų, matyt, dar daugiau atsiras. Gerai turi pasiruošti vyks tantieji į stovyklas kitose są junginėse respublikose ir už sienyje. Čia mūsų studentai atstovaus ne tik mūsų Univer siteto, bet ir respublikos, vi sos mūsų šalies studentijai, Nuo šių stovyklų sėkmės pri klausys sekančių metu mūsų darbo kryptis. Iki šiol Universiteto stovyk lų vietos liko atžymėtos gra žiais darbais, o studentai mi nimi geru žodžiu. Linkime to pat ir šią vasarą. Sėkmės, Jums, stovyklauto jai! A. SKRUPSKELIS VVU komjaunimo kc-miteto sekretorius
STOVYKLŲ NUOSTATAI
Darbo ir poilsio stovyklai vadovauja komjaunimo komi teto patvirtintas viršininkas. Viršininkas veikia vienvaldiškumo principu, pagrindinius klausimus derindamas su pirminių komjaunimo organizacijų sekretoriais. Viršininkas atsako už gamybinį-organizacinj pamainos darbą, tvarką stovykloje, už darbo saugumo taisyklių lai kymąsi, už visą inventorių, gautą iš Universiteto.
VI
i
Darbo ir poilsio stovyklose dirbama pagal kolūkio (staty binės organizacijos) darbo re žimą. Esant ypač svarbiems ir neatidėliotiniems darbams, darbo diena gali būti pratęsia ma pačių stovyklautojų pageldavimu, komjaunimo organizacijos nutarimu arba virširinko įsakymu.
VII Stovyklos viršininkas, pirminės komjaunimo organizaci jos sekretorius, fakulteto kom jaunimo biuras, VVU komjau nimo komitetas privalo rūpin tis darbo ir poilsio sąlygomis stovykloje, operatyviai rea guoti į stovyklautojų pageida vimus ir pagal galimybę juos tenkinti. VIII Stovyklos darbe dalyvauja dėstytojas. Jis yra vyresnysis stovyklos viršininko pavaduo tojas.
IX Už darbo ir poilsio stovyk lų drausmės laužymą taiko mos bausmės — įspėjimas, papeikimas. Aukščiausia bausmė — pašalinimas iš stov y klos. Komjaunuoliams, be to, tai komos visos VLKJS įstatuose numatytos bausmės. X Pasibaigus pamainos darbui, viršininkas ir komjaunimo or ganizacijos sekretorius parašo smulkią ataskaitą apie atliktą darbą, Ataskaita, patvirtinta kolūkio valdybos, pristatoma J VVU komjaunimo komitetą sugrįžimo dieną.
XI VVU komjaunimo komite tas skelbia konkursą (jo są lygos pridedamos), kurio tiks las išaiškinti geriausias darbo ir poilsio stovyklos pamainas.
KONKURSAS Netrukus respublikos kol ūkiuose suplazdės Universite to darbo ir poilsio stovyklų vėliavos. Savo darbą studen tai skiria VLKJS 50-mečiul. VVU komjaunimo komitetas skelbia konkursą geriausiai darbo ir poilsio stovyklų pa mainai išaiškinti. Konkurso tikslas — sustiprinti darbo stovyklų vaidmenį auklėjant studentiją, skatinant stovyk lautojus visuomeniniam dar bui, žadinti jų iniciatyvą, naujų darbo formų ieškojimą. Bus premijuojamos trys geriausiai dirbusios pamai nos.
kolūkyje, rašyti stovyklos die ciklus, skirtus VLKJS 50-menorašti. čiui. 11. Ruošti stendus apie pa 16. Rinkti ateistinę medžia mainos gyvenimą. gą, o taip pat medžiagą apie 12. Tobulinti komjaunuoliš buržuazinių nacionalistų pik kas tradicijas. Iškilmingai pa tadarybes pokario metais. žymėti pamainos atidarymą, 17. Tinkamai sutvarkyti sto vėliavos pakėlimą, komjau nuoliško stažo penkmetį, vyklos aplinką. dešimtmeti, komjaunuolių Pamainos atliktas darbas gimimo dienas ir pan. Kurti Įvertinamas pinigais. Apskai kolektyvines pamainų dainas. čiavimus tvirtina kolūkio 13. Organizuoti koncertus, valdyba (statybinė organiza sudarant Jungtines vietinio cija). jaunimo — studentų menines VVU Komjaunimo komiteto brigadas, ruošti bendrus po Pereinamoji taurė fakultetui ilsio vakarus. geriausiai organizavusiam l t. Organizuoti fotovitrinas darbo vasarą. įteikiama, su įvairia stovyklos gyvenimo, vedus visų pamainų, kurios KONKURSO „GERIAUSIA bendro darbo tematika. Pro dalyvavo konkurse, rezulta VASAROS PAMAINA“ paguoti stovyklą Universiteto, tus. Fakultetui, trejus metus REIKALAVIMAI rajoninėje ir respublikinėje iš eilės geriausiai organizavu Pamaina, dalyvaujanti kon spaudoje, per radiją ir tele siam vasaros darbo ir poilsio kurse, vadovaujasi stovyklų viziją. stovyklas. Pereinamoji taurė nuostatais. Jos pagrindinis 15 Organizuoti paskaitų paliekama visam laikui. uždavinys — gerai organi zuoti gamybini darbą, laiku Įvykdyti pamainos užduoti bei sutarties reikalavimus, pravesti bei plėsti masinį po litinį ir kultūrini darbą kol ūkiečiu tarpe tiek kolūkio, tiek rajono mastu. Pamaina, dalyvaujanti kon kurse. artimai bendrauja su kolūkio komjaunimo organi RESPUBLIKOJE zacija ir visus renginius pra 1. VVU BIBLIOTEKOS PRIESTATO STATYBA MF, FF, veda tik kartu su kaimo jau ChF nimu. Pagalba kolūkio kom Viršininkas Julius Būtėnas (FF III k.) aunimo organizacijai — r>a2. VVU CR REMONTAS — IFF grindinė masino politinio dar Viršininkas Tautvydas Pečiulis (IFF II k.) bo kryptis. Pamainai rekomenduojama 3. DRUSKININKŲ TARPTAUTINĖ STOVYKLA — TF, IFF bei organizuoti tokias priemones: VDR, LLR, ČSR STUDENTAI 1. Kartu su vietos komjau Viršininkas Julius Baltrušaitis (MMF III k.) nimo organizacijos sekreto Pavaduotojas Antanas Ablingis (TF II k.) riumi sudaryti pamainos dar bo planą. 4. KAPSUKO RAJ. S. NĖRIES KOL. — MMF 2. Skaityti paskaitas. Viršininkas Algimantas Kupšinskas (MMF II k.) 3. Įsteigti konsultacinius punktus stojantiems į Univer5. PASVALIO RAJ. „KIEMĖNŲ“ KOL. —EF site tą. Viršininkas Vitoidas Logminas (EF II k.) 4. Rengti tematinius vaka 6. PASVALIO RAJ. , PORĖJŲ“ KOL. - EF. rus. Viršininkas Algimantas Urmonas (TF III k.) 5. Ruošti bendrus pamainos 7. UTENOS RAJ. „KUKTIŠKIŲ“ KOL. — EF ir kolūkiečiu bei statybininkų Viršininkas Regimantas Žukas (EF II k.) susirinkimus, kuriuose būtų 8. ZARASŲ RAJ. „AUKŠTAIČIŲ KRAŠTO“ KOL. — MF svarstomi aktualūs ideologi Viršininkas Bronius Duplys (MF II k.) niai, moralės bei etikos klau 9. KRETINGOS RAJ. K POŽĖLOS V. KOL. — IFF simai. Viršininkas Leonas Jonušas (IFF III k.) 10. STOVYKLA ŽVEJYBINIAME LAIVE — BENDRAUNIVER6. Organizuoti bendras SITETINĖ komjaunuoliškas talkas der Viršininkas dėst. Jonas Srėbalius liaus priežiūrai, nuėmimui ir kitiems darbams. KITOSE SĄJUNGINĖSE RESPUBLIKOSE 7. Kartu su kolūkio kom 1. KAZACHIJOS TSR — BENDRAUNIVERSITETINIS BŪRYS jaunuoliais kovoti prieš ne Viršininkas Jonas Lukoševičius (MF II k.) ūkiškumą, tinginius ir simu 2. ODESOS SRITIS, KIROVO TARYB. ŪKIS —EF liantus, naminės degtinės ga Viršininkas Miša Baburinas (EF I k.) mintojus. 3. KRYMO SRITIS, TARYB. ŪKIS „POBEDA' EF 8. Palaikyti ryšius su rajo Viršininkas Miša Felkindas (EF II k.) no komjaunimo komitetu, ak 4. SEVASTOPOLIO SRITIS. OSIPENKOS VYNUOGIŲ TARYB. tyviai dalyvauti rajono rengi ŪKIS EF niuose. Viršininkė Nina Atavina (EF II k.) 9 Šefuoti kolūkio, statybi 5. ODESOS SRITIS, TARYB. ŪKIS „KRASNYJ MAJAK“ MF, ninku saviveiklininkus, spor CHF tininkus, „prožektorininkus“. Viršininkas Eduardas Paražinskas <MF II k.) draugovininkus. Įrengti spor 6. TAMANĖ — IFF to aikšteles, organizuoti spor Viršininkė Birutė Kliukaitė (IFF IV k.) to varžybas stovyklautojų tar TARYB. ŪKIS 7. ODESOS SRITIS. BIELIAJEVSKO RAJ., pe ir su vietos jaunimu. „TAUTŲ DRAUGYSTĖ“ — INTERKLUBAS 10. Leisti sienlaikraščius, Viršininkė Irena Tumavičiūtė (IFF IV k.) žaibe lapelius stovykloje ir 8. ODESOS SRITIS, NERUBAISKOJE, LENINO TARYB. ŪKIS —
Kiekvienoje pamainoje su VVU KOMJAUNIMO daroma laikina pirminė kom KOMITETAS jaunimo organizacija, kuri naudojasi visomis VLKJS įsta- , tuose nurodytomis teisėmis. Laikinas pamainos pirminės komjaunimo organizacijos biuras ir sekretorius renkamas pamainos komjaunimo susirin Pirmosios pamainos išvyksta birželio 30 d. kime. Antrosios pamainos — liepus 21 d. Pamainos pirminės komjau Trečiosios pamainos — rugpiūčio 11 d. nimo organizacijos sekretorius j Visos pamainos išvyksta nuo Centrinių Universiteto rū (biuras) vadovauja visam po- ( litiniam-ideologiniam ir kul- į mų 13 vai. Dalyviai renkasi 12.30 vai. Pamainos grįžta į Vilnių nurodytomis keitimosi dieno tūriniam darbui, rūpinasi ga mis ne vėliau kaip iki 12 vai. mybine pamainos veikla.
PAMAINOS KEIČIASI
Šiemet dirbsime
IFF
Viršininkas Anatolijus Fridmanas (IFF II k.i 9. ESTIJOS TSR. TARPTAUTINĖ STUDENTŲ STOVYKLA INTERKLUBAS
Viršininkė Aldona Baranauskaitė (IFF III k.)
UŽSIENYJE 1. VDR — RIUGENO SALA, STATYBOS
Viršininkas dėst. Juozas Lakis Pavaduotojti dėst. Gema Jurkūnaitė
2. CSR — PRAHA
Viršininkas Teisės m. kand. Kęstas Lapinskas Pavaduotojas Teisės m. kand. Stasys Stačiokas
3. LLR —KROKUVA. MIŠKO DARBAI
Viršininkas dėst. Zenonas Namavičius Pavaduotojas dėst. Stasys Vėlyvis
1968 m. birželio mėn. 19 d.
1947—1948 m. m. komjau nimo organizacijai jau atnešė laimėjimų. Nors ir tais metais dar buvo daug sunkumų ir nesklandumų. Tuo metu gero kai pasikeitė ir studentų so cialinė sudėtis. Universiteto partine organizacija ir rekto ratas, remdamiesi tuo, kad respublikoje prasidėjo ištisinė kolektyvizacija ir buožijos, kaip klasės, likvidavimas, ap ribojo buožinių elementų priėmimą į Universitetą. Į Universitetą buvo priimami daugiausia darbo žmonių vai kai. Pvz., 1947 m. iš 840 stu dentų, priimtų į Universitetą, 165 buvo darbininkų, 274 — buvusių samdinių ir mažaže mių valstiečių vaikai. O 1949/50 mokslo metais iš pa grindų pasikeitė studentų so cialinė sudėtis. Štai, pavyz džiui, Gamtos fakultete iš 336 studentų kolūkiečių buvo 131, darbininkų — 82, tarnautojų — 75, pavienių valstiečių — 48.
Tačiau ir tuo metu į Univer siteta visokiais apgaulės bu dais prasiskverbdavo žmonės iš buožių ir banditų šeimų. 1948 metais i Universitetą įstojo daugiau kaip 100 tokių studentu. Partinė organizacija, kom jaunimo organizacijos pade dama. demaskavo juos ir daugelis jų buvo pašalinti iš Universiteto. Pasitaikydavo, kad tokie studentai turėdavo užtarėjų kai kurių Universite to dėstytojų tarpe.
Svarbiausias uždavinys, kuris visą laiką stovėjo prieš Universiteto komjaunimo or ganizaciją, — tai padėti Uni versiteto partinei organi zacijai ir rektoratui paruošti aukštos kvalifikacijos specia listus, naujos komunistinės visuomenės aktyvius statyto jus. Pradedant 1950 m. Gamtos fakultete, komjaunimo biuro nutarimu, visose akademinėse grupėse buvo leidžiamas lan komumo grafikas, kuris sa vaitinių akademinių grupių ataskaitų metu būdavo ap-
TARYBINIS STUDENTAS
vavo politiniame masiniame darbe, vykdant kolektyvizaci ją mūsų respublikoje. Žemės ūkio socialistinis pertvarky mas turėjo didelį atgarsį ir svarstomas. Taip pat GF eg sidėjo prie būrelio veiklos rūšies ideologinės kovos cent Universiteto mokslinių būre Universitete. Susikūrusių kol ir idėjinio stipri re, buvo kovojama prieš tuo zaminų sesijų metu buvo lei pagyvinimo neturintiems ūkių šefavimas — tai nauja nimo atėję nauji nariai: M. metu paplitusia studentijos lių vadovams, džiama atsiliepimų ir rodiklių Sluckis (būrelio pirmininkas), tarpe teoriją „menas menui“. šiame darbe praktinių įgūdžių. komjaunimo organizacijos A. Pakalnis, V. Rudokas ir kt. lenta bei kovos lapeliai. Čia Studentų Mokslinės draugi Mūsų SMD, Maskvos studen darbo forma, atsiradusi su pir Būrelis išaugo 1 brandų vie dažnai galėjai pastebėti tei netą. Jo nariai sudarė prie jos veiklos sustiprinimas, jos tams padedant, išvystė platų maisiais kolūkiais mūsų res giamus dėstytojų bei profeso Rašytojų Sąjungos suorgani veiklos aktyvizacija turėjo mokslinį eksperimentinį dar publikoje. 1948 m. komjau rių atsiliepimus apie studen zuotos Jaunųjų rašytojų sek didelę reikšmę dar ir todėl, bą. 1950 metais Universitete nuoliai aktyviai padėjo kai cijos branduoli. Jie buvo ak kad jinai vaidino svarbų vaid veikė 56 moksliniai būreliai tų žinias. mui žiemos ir vasaros atosto tyvūs literatūrinių diskusijų, Komjaunimo organizacijos vakarų Pagerėjo gų dienomis. Vien tik Gamtos dalyviai. Jaunųjų li menį auklėjant studentus in (1123 studentai). pastangų dėka Universitete teratų kūryba pradėjo vis ternacionalizmo dvasia. Jau darbų tematika. GF, FMF, ki fakultetas į kaimą pasiuntė pakilo mokymosi lygis. Jei dažniau rodytis periodinėje nuo 1948 m. per studentų tuose fakultetuose ji siejosi 35 komjaunuolius ir studentus, ypač „Komjaunimo 1946/47 m. m. žiemos sesijos spaudoje, o vasaros atostogų dienomis tiesoje". „Jaunimo gretose“. mokslinę draugiją užsimezgė su liaudies ūkio poreikiais. egzaminus išlaikė 82,7 proc. Tris metus iš eilės būreliui glaudūs ryšiai su broliškųjų 1951 m. Ekonomikos fakul — 97. Studentai padėjo orga tetas kartu su Maskvos univadovavo M. Sluckis, parody visų studentų, tai 1947/48 respublikų aukštosiomis mo studentais pravedė nizuoti kolūkius, aktyviai da m. m. žiemos sesijoje egza damas daug sumanumo ir kyklomis: Minsko, Rygos, Ki versiteto mokslinę konferenciją, skirtą lyvavo politiniame, masiniainiciatyvos. Iš būrelio narių minus išlaikė 86,3 proc. tarpo išaugo dabar žinomi jevo ir kt. Ypač didelę pagal kolūkių stiprinimui, o Fizi me-kultūriniame darbe kaimo 1947/48 m. m. pavasario sesi lietuvių tarybiniai rašytojai bą, stiprinant mokslinės drau kos-matematikos fakultetas jaunimo tarpe. Išvykstantiems joje egzaminus išlaikė 89,7 J. Macevičius. A. Pakalnis, V. gijos veiklą, suteikė Mask su Maskvos ir Minsko univer atostogų į periferiją buvo su sitetu studentais - jungtinę Rudokas, T. Rostovaitė ir ki proc. Studentų, besimokančių ti. Literatūrinio būrelio veik vos Lomonosovo universiteto moksline konferenciją, tema ruoštas 3-jų dienų seminaras, vien tik labai gerais pažy la turėjo didele auklėjamąją studentai. Pradedant 1948 me „Mokslas socializmo statybo kuriame buvo perskaityti pra miais, skaičius išaugo nuo 219 reikšme Universiteto studen tais, Maskvos universitetas į je“. nešimai apie socialistinio ūkio tijai. I Jo ruošiamus susirin iki 297 žmonių, kurių tarpe kimus. Auklėjant jaunimą komu pranašumą prieš individualų, kuriuose dalyvaudavo VVU mokslines konferencijas buvo 89 komjaunuoliai. Tokie rašytojai A. Venclova, J. Bal kasmet atsiųsdavo savo dele nistine dvasia, didelę reikšmę išnagrinėti artelių įstatai. komjaunuoliai, kaip J. Pilipa- tušis. T. Tilvytis, V. Reimeris. gacijas, kurių nariai daryda turėjo studentijos įtraukimas į Platų užmojį 1947/48 ir vičiūtė, L. Stimburytė, B. Su- V. Mozūriūnas ir kt„ ateidavo vo pranešimus, patardavo, įvairias politines kampanijas. 1948/49 m. m. įgavo saviveik daug nesąjunginio jaunimo. davičius, buvo ne tik puikūs Tuose susirinkimuose. savo teikdavo praktinę pagalbą Ypatingai daug studentų daly la. Jei 1948 m. rudenį savi visuomenininkai, bet ir moks veikloje dalyvavo 382 studen lo pirmūnai. tai, tai 1949/50 m. m. — 530. 1946 m. susikūrusi Akade Saviveikla kartu buvo ir stu minė mokslo draugija iki 1948 dentų internacionalinio auklė m. apčiuopiamo darbo neišjimo mokykla. Tokio interna vystė. Komjaunimo komitetas cionalinio auklėjimo pavyz iki tol irgi maža skyrė džiu buvo Istorijos ir filologi jai dėmesio. 1948 m pradžioje jos fakulteto liaudies šokių mokslinių būrelių darbe ak ratelis. Čia galima buvo ma tyviai dalyvavo tik 32 kom tyti šokant įvairių tautų šo jaunuoliai. Nuo 1948/49 m. m. kius, girdėti rusų ir lietuvių mokslinių būrelių darbui pa kalbą. gyvinti ir jam vadovauti bu Saviveiklininkų kolektyvas vo paskirti komjaunuoliai. išugdė nemaža komjau• F-i 1948 m. gegužės 15—20 nuolių-aktyvistų, vėliau parti d. d. įvyko pirmoji mokslinė jos narių, atsakingų darbuo konferencija tarybinio mokslo tojų bei Universiteto dėstytotrisdešimtmečiui ir didžiojo jų-mokslininkų (N. Beržinskairusų kritiko, revoliucinio de tė, V. Jakelaitis, A. Burkausmokrato V. G. Bielinskio 100 kas, J. Savickas ir kt.). metu mirties sukakčiai pažy Kalbant apie studentų ko mėti. munistinį auklėjimą, negalima Negalima nepaminėti IFF nesustoti prie komjaunimo akademinio literatūros-kritiorganizacijos atlikto gana kos būrelio, kuris Universi teto partinės ir komjaunimo Po talkos. Trečiakursiai medikai su prof. M. Marcinkevičiumi ir dėst. A. žyqu 1945 m. plataus šefavimo darbo. Uni organizacijos rūpinimosi dė versitetas šefavo Žiežmarių ir ka augo ir tvirtėjo. Daug pri prie fakulteto rūmų. Molėtų raj. kolūkius. 1949 m. į šefuojamus rajonus Univer siteto saviveiklininkai važiavo debesys. . . Šiaurėj stovėjo koncertuoti 21 kartą. Kom jaunimo iniciatyva iš studentų DARIAUS IR GIRĖNO didelis rūkas..." ir dėstytojų buvo surinkta 675 SKRIDIMO 35-MECIUI ATSKREND SAKALĖLIS knygos ir perduotos Žiežmarių rajono „Stalino keliu" kol PER ŽALIĄ GIRELĘ. .. — ūkiui. Per 1949/50 m. m. kom dainoja minia Kauno jaunimo organizacijos inicia aerodrome. Naktis.. . Netru tyva Molėtų rajono kolūkiuo kus turi pasigirsti „Lituani se buvo perskaityta 230 pra kos" ūžimas. . . nešimų ir paskaitų. Dangų raižo žaibai... keliui į Ameriką. Lindbergas Anot jo, Girėnas skamba daug LLKJS CK 1948 m. kovo Septintą valandą ryto aero išskrido iš Niujorko 1927 m. lietuviškiau, negu Girskis ar 15 d. kreipėsi į visus komjau dromas ištuštėjo. . . gegužės 21 dieną ir per 33 Girčius. nuolius ir jaunuolius, raginda vai. 29 min. įveikė 5792 kilo mas aktyviai dalyvauti miesto KAIP GIMĖ LITUANIKA ATMUŠĖ SPARNELIUS Į atstatymo darbuose. Pirmoji metrus. 1932 metų birželio mėnesį SAUSĄ EGLELĘ. .. Darius nutarė pralenkti jį Darius ir Girėnas nusipirko talka buvo organizuota 1948 Soldino miške atsimušė į m. kovo 25 dieną Žygiuojant — skristi į Lietuvą. šešiavietį lėktuvą BELANKĄ. „sausą eglelę" ir nukrito, lau Atostogos užsitęsė. Darius Universiteto studentams į pir Spaudoje pasirodė atsišau žydami pušų viršūnes. . . „Li mąją talką, buvo velyki) sek rašo prašymą į Lietuvą, kad kimas. tuanika" sudužo. Sparnų da jį išleistų į atsargą. madienis, skambino bažnyčių „Reikia duoti tinkamas var lys pakibo medžių šakose, lie varpai. Kolonos priešakyje O pakol kas jis mokosi dar das tam istoriniam lėktuvui, muo nukrito ir sutrupėjo. . . geriau skraidyti, ir netrukus kuriuo mūsų lakūnai skros ėjo komjaunimo komitetas, o Darius ir Girėnas nuskrido fakultetų — komsorgai. Talka apie jį, kaip įžymų ir drąsų Atlanto padangę. Be galo per 37 valandas 11 minučių įvyko dabartiniame Jaunimo lakūną, išgirsta JAV ir Kana svarbu, \kad tas vardas būtų 6411 kilometrų. dos visuomenė. sode. Tada ten ganėsi gyvu reikšmingas, simboliškas, Per visą Atlantą pernešė liai, žiojėjo bombų išraustos Darius ruošiasi tolimai ke skambus ir kiek galima trum jie Lietuvos vardą. Neturėda duobės. Universiteto komjau lionei. Jis ieško draugo, ku pesnis. Lėktuvo vardas bus mi radi|o, jie puikiai susivo nuoliai pasiryžo šį gražų kal ris padėtų nusipirkti lėktuvą, lietuviškas, ir turi gerai skam kė sunkiomis sąlygomis. Sa ną, papėdę ir Vilnelės apsup tinkamą transatlantiniam skri bėti ir angliškai, nes lakūnai vo žygdarbi drąsieji Lietuvos tą sodą padaryti gražiausia dimui, ir ryžtųsi skristi kartu. yra Amerikos lietuviai ir jų sūnūs paskyrė Tėvynei, atei Vilniaus jaunimo poilsio vie 1927 metais Darius susipa skridimą organizuoja bei re nančioms kartoms. žįsta su Stasiu Girčium. ta. Darbo buvo iki kaklo, ne mia taip pat Amerikos lietu — Mes skrisime į Lietuvą! vienam nuriedėjo prakaito la Stasio Girčiaus tėvas — viai." — rašė jie testamente. Juozas Girskis. Gimė Stasys šai, bet pamažu pradėjo ties Pasiūlymų buvo nemaža AKMENYJE iškalti šie žo tis takai, sužėlė pasodinti krū gausioje šeimoje, bet iš šešio ir įvairių. Lakūnams la džiai. Kartu su sparnuotųjų mai, atsirado jaunučių medžių likos vaikų teliko keturi. Sta biausiai patiko „Litvega", Aerodromas. lietuvių bareljefais. sys — jauniausias. alėja. Čia komjaunuoliai pasi kaip siūlė Amerikos karo lai Salyje siautė karas, o prie žymėjo ne tik kaip geri or Darius: 1904-siais miršta tėvas. Po vyno puskarininkis lietuvis iš Puntuko, paslėpto lentinių —-Jei pavyks pakilti — ketverių metų — ir motina Aliaskos. Kurį laiką šį pava ganizatoriai, bet ir kaip pui Marcelė Martinkiūtė. Dar po dinimą jie laikė tinkamiau 95 proc. visos kelionės jau gaubtu nuo sniego, lietaus ir j kūs darbininkai, pvz., komsornepalankių okupantų žvilgs poros metų Stasys ir Petras siu. gas Sudavičius, komjaunimo Bet po kiek laiko A. įvykdyta. nių, aidėjo kalto smūgiai. Di komiteto nariai: Škliarinskas, važiuoja į Ameriką pas brolį Vaivada pasiūlė LITUANIKĄ, „Lituanika" perkrauta. delė meilė lietuvių tautos i Joną. ir balandžio 30 dieną buvo Įjungiamas variklis. „Litua didvyriams skatino pačiu ne Lisenkaitė, Stimburytė, Požė Stasys mokosi, dirba „Nau surengtos viešos lėktuvo nika" pamažu pradeda riedė palankiausiu metu Tomą Zau- la, komjaunuoliai: Budrytė, jienų" spaustuvėj. Visą laiką „krikštynos". Dariaus motina Dilytė, Vaitkevičius ir kt. ti. .. pakrypsta į tako šo ką, paminklo organizatorių, 1948 m. birželyje Universi svajoja apie aviaciją. 1917 amerikiečių papročiu sudaužė ną. . . dar sykį. , , Prabėgusi skulptorių Bronių Pundzių ir teto komjaunuoliai tvarkė m. Girčiaus pavarde pavyksta į propelerio ašį butelį puto visą taką, prie pat vandens jo pagalbininkus skubėti: oku stadionų, ne veltui vėliau pa patekti į karinę aviacijos dalį. jančio šampano, kuris aplie vadinta Jaunimo vardu. Mu Po karo vėl dirba spaustuvėje, jo motorą. Linksmi lakūnai sunkiai atsiplėšia nuo žemės ir pantai jau seniai atkreipė dė ziejaus gatvė buvo IFF kom — ima leistis į vandenyno mesį į Puntuką ir ketino įam jaunuolių darbo baras. įkuria Lietuvių taksi bendro pirmą kartą minios akivaizdo bangas.. . Bet tvirtos Dariaus žinti jame savo didvyrius. Komjaunuoliai Šulcaitė. vę, lanko skraidymo mokyklą, je pakilo „Lituanika" ir pa Kondratas visus rankos suvaldo mašiną, ir ji Nebuvo lėšų. Nebuvo spe- | Stimburytė, nusiperka sportinį lėktuvą, skraidė virš Čikagos aerodro laisvalaikius praleisdavo klusniai kyla į viršų. Laikro cialistų. Nebuvo, pagaliau, kose. Jie išdirbo po 200 ir tal net treniruojasi. mo. dis rodo 6 valandas 24 minu sąlygų. Ir vis dėlto 1943 metų daugiau valandų. Tai dideli Girėnu jis tapo tik 1932O netrukus jie pakilo di liepos pabaigoje akmuo pra ir išdidžiai skambą skaičiai. siais, kai po kelerių metų džiam skrydžiui per Atlanto tes. Miesto atstatymo darbuose Lėktuvo dienoraštyje — bilo. Apie šlovingą žygį Lie draugystės su Dariumi ruošė vandenyną. karti: su studentais aktyviai tuvos garbei, apie Lietuvos | pirmas įrašas: „Apleidžiant si kelionei į Lietuvą. Pasiūlė claiyvavo nemaža profesorių, Amerikos žemyną, oras buvo sūnų dtąsą ir ryžtą. dėstytojų (prof. Z. žemaitis. STARTAS judviejų pažįstamas, kurį Ste V. GREBN1CKAITĖ (Pabaiga 4 psl.) gražus. Dešinėj matėsi dideli 1933 metai, liepos 15 diena. ponas supažindino su Stasiu.
4. MUSŲ ŠEIMOS ISTORIJA
1 si
T S
IB” TZ\A ATTTZ I Ą-\A
VIRŠUM PASAULIO
S. DARIUS
DU LAKŪNAI
Stepono tėvas — kaunietis Jonas Jucevičius. Kai Stepu kas turėjo devynerius metus, tėvas mirė, ir motina Augus tina Vaišvilaitė ištekėjo už Kazio Degučio. Visa šeima — Steponas, seserys Aurelija, Konstancija ir tėvai 1907 m. išvyksta į Ameriką. Steponas 1916 m. baigia vi durinę technikos mokyklą. O po metų, išeidamas į JAV ka riuomenę, pasivadina Dariumi. Pasirodo, jo tėvas Jucevičius turėjęs antrą pavardę — Darašių. Taigi Steponas ir pasi rinko ją, truputį pakeisdamas. Į Lietuvą 1920-siais jis grįž ta jau Darius. Ten baigia ka ro mokyklą, tarnauja karo aviacijoje, organizuoja spor to draugijas, kartu su kitais įkuria Lietuvos Aeroklubą. 1927 m. atvažiavęs atostogų metu aplankyti savųjų, ima puoselėti svajonę grįžti atgal lėktuvu. Gal būt, tą mintį įkvėpė jam Lindbergo, perskridusio per Atlantą, sutiki mas Paryžiuje, kur kaip tik tuo metu buvo Darius — pa-
3 psl.
Antrasis semestras 4. MUSŲ ŠEIMOS ISTORIJA (Atkelta iš 3 psl.)
doc. H. Horodničius ir kiti), o tokie, kaip dėstytojas Kostetnickis iš tikrųjų buvo šių tal ku entuziastai. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Pre zidiumas daugeli mūsų stu dentų — komjaunuolių ir dėstytoju už pasiaukojamą darbą, atstatant Vilnių, apdo vanojo Garbės raštais.
Si nuotrauka daryta balandžio 7 d. Aktų salėje taip retai matomi veidai — mūsų mielų, gerų tėvelių. Jie susirinko į tradicinę Tėvų dieną graužiami nerimo dėl savo vaikų. Pokalbis su dėstytojais, atrodo, davė naudos visiems.
Graifsvaidas — šio miesto Demokratinėje Vokietijoje vardas mums jau Įprastas. Ten germanistai atlieka prak tiką, ten svečiuojasi musu mokslininkai, ten mūsų dar bo stovyklos, ten — mūsų draugai. Prieš pat Gegužės šventes Universitete viešėjo laukti ir brangūs svečiai — Graiisvaldo universiteto rektorius prof. V. Šeleris, prorektorius prof. F. Machas.
Išnaudodama visas anksčiau minėtas formas, komjaunimo organizacija virto masine, iš augino stiprų aktyvą. Dabar visiems buvo aišku, kad be komjaunimo organizacijos ne galima organizuoti nė vieno reikšmingesnio renginio. Vie noje savo kalboje 1950 m. tuometinis Universiteto rekto rius komunistas J. Bučas labai teisingai apibūdino komjaunifno organizacijos reikšmę vi same Universiteto gyvenime: jis pasakė, kad rektoratas be komjaunimo organizacijos —kaip žmogus be rankų. 1948 metų ataskaitiniai-rinkiminiai susirinkimai parodė, kad komjaunimo organizaci jos daugumoje kursų tapo ko vingu vienetu sprendžiant vi sus klausimus. Į komjaunimo eiles pradėjo stoti žymiai dau giau studentų. Komjaunimo rajoninis komitetas leido fa kultetams, kurių organizacijos buvo išaugusios, sudaryti kur sines pirmines komjaunimo organizacijas. Kursinės pirmi nės komjaunimo organizacijos buvo įkurtos Istorijos ir filo logijos, Medicinos ir kituose fakultetuose. 1948—49 m. m. Universite to komjaunimo eilės gana žy miai augo, tačiau vis dar ne pakankamai. Tai buvo ne vien dėl to, kad daugelis studentų dar netiko būti komjaunuo liais. Stojimas i komjauni mą buvo didelė rizika, šeimų tragedijos. ypač valstiečių vaikams. Pasitaikė nemaža atveju, kai tėvai išsižadėdavo įstojusio 1 komjaunimą vaiko, komjaunuoliu šeimos buvo banditu išžudomos. Buvo nu
žudyti vienos iš pirmųjų 1FF komjaunuolės Surdukaitės tė vai ir ja pačia net Vilniuje persekiojo buržuaziniai nacio nalistai. Be to. prasiskverbę Į Universitetą, buržuaziniai nacionalistai visaip stengėsi, kad sulaikytų studentus nuo stojimo i komjaunimą.
ma jo narių (drg. Bolotinas, Požėla, Lisenkaitė, Stimburytė, Mironovičius, Škliarinskas ir kt.) ir komjaunimo or ganizacijos sekretorius B. Sudavičius, kuris penkerius me tus išbuvo komiteto nariu ir 1949 metais, po metų, vėl buvo išrinktas Universiteto komjaunimo organizacijos sekretoriumi. Ypač sustiprėjo komjaunimo organizacijos ei lės ir jo veikla per 1950—51 m. m. (sekretorius J. Grigonis, pavaduotojas I. Timofejevas). Ji tampa tikru visos studen tijos politiniu vadovu ir orga nizatorium, rektorato ir parti nės organizacijos rimčiausiu pagalbininku. 1950/51 m. m. komjaunimo organizacijai va dovavo sekretorius J. Grigo nis. Tai buvo kovingas, drau giškas, atsidavęs partijos rei kalui komjaunuolis. Jo tėvą ir dėdę nužudė banditai. J. Gri gonis praėjo šaunų kelią nuo eilinio komjaunuolio iki par tijos nario ir Lietuvos LKJS CK sekretoriaus. Geriausius komjaunuolius Universiteto pirminė komjau
Sugrįžkime prie parengia mųjų kursų pirminės komjau nimo organizacijos. Ji 1948 m. turėjo 57 narius. Tai buvo viena iš veikliausių organiza cijų Universitete: surengė 17 įvairiomis temomis paskaitų, penkias antireligines paskai tas. Parengiamųjų kursų komjaunimo organizacija iš ugdė daug puikių Universiteto studentų-aktyvistų, o vėliau mokslinių, tarybinių ir parti nių darbuotojų (drg. P. Mišutis, V. Lisauskaitė, V. Burkauskas, E. Stimburytė, Sinica ir kt.). Didelį vaidmenį šios organizacijos darbe atliko bu vęs tuo metu parengiamųjų kursų direktorius, jaunas ko munistas, vienas iš pirmųjų pokario metų komjaunuolių J. Kubilius (dabar Universite to Rektorius). 1951 m. Universitete buvo 1400 komjaunuolių. I llllllllllllūllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllliniliuif
1951/52 m. m. sudaromos akademinės grupinės komjau nimo organizacijos Istorijos ir filologijos, Ekonomikos, Teisės. Medicinos, o metų ga le ir kituose fakultetuose. Dabar visas komjaunimo dar bas perkeliamas į grupes. Akademinėse grupėse sudary tos tom jaunimo organizacijos dabar buvo vadovaujančių IŠMOKIME ANEKDOTĄ komjaunimo organų dėmesio centre Grupėse auga ir auk Naktį kažkas garsiai bel Taip pagydytas lankytojas lėjasi komjaunuoliai, grupė yra toji grandis, per kurią džiasi į bendrabučio kambarį. po to tarė: „Niekad negalvo komjaunimo organizacija pa Pažadintas piktai klausia: jau, kad dantis gali turėti to laiko ryšius su nesąjunginiu — Kas ten? kias gilias šaknis". jaunimu.
— Bendrabutis dega! — Nemažą darbą 1947—1948 atsako budintis. mokslo ir vėlesniais metais, — Jūs apsirikote, aš ne ug vadovaudamas fakultetinėms niagesys. organizacijoms, atliko kom jaunimo komitetas, atsidavu Ypatingos rūšies apeinamą siai ir nuoširdžiai dirbo daugu- jį manevrą teko atlikti dantų gydytojui Konieliui. Jo pavaduotoja vienam pacien tui, kuris iš baimės negalėjo prasižioti, dūrė su adata į už pakalį. Pacientas iš karto iš sižiojo, o Konielis tučtuojau Sustoki prie kryžkelės liūdno smūtkelio: sėkmingai įkišo reples.
PAGLOBOKIME DAILĖS paminklus
Jeigu viso pasaulio studentai.. . Stokit j vieną gretą, iškelkit Gegužės vėliavas, neleiskit pasaulio aptemdyti naujų karų dūmais. Šiandien mes, Universiteto studen tai, su savo svečiais iš kitų pasaulio šalių švenčiam viso pasaulio darbo žmonių šventę. Ei, žemės studentai, ar matote draugystei ištiestas mūsų rankas?
Ją mes, nors ir nedrąsiai, pavadiname studentų teatru. Tai ne šiaip sau gražbyliavimas, tai Teatrinės studijos darbo įvertinimas. Vien šiais mokslo metais studentai paruošė net tris naujas premjeras: P.. Morkūno „Pary žiau, Paryžiau" irež. V. Limantas), J. Baltušio „Novelės apie meilę" (rež. L. Ciunis) ir A. Gribojedovo „Vargą dėl proto" (rež. Z. Buožis). Kelkit dar didesnes bures, teatralai!
Šiai nuotraukai — vos mėnuo. Gegužės 17 d. Istorijos ii filologijos fakultetas išlydėjo savo diplomantus. Ir kiti fakultetai nubraukė ašarą. . . Dabar diplomantai laiko paskutinius valstybinius, baigia diplominius ginti. Tegul toks pat sunkus ir laimingas būna tolesnis jų kelias! „Fotometraštyje“ spausdinome I. Dagio. ir R. Kvletkausko nuotraukas.
M. Kuraičio
nimo organizacija rekomenda vo į partijos eiles: E. Stimburytę, A. Bolotiną, B. Sudavičių, V. Burkauską ir kt Visi tie laimėjimai, kuriuos pasiekė tuo laikotarpiu kom jaunimo organizacija, nebuvo vien tik jos nuopelnas, jie buvo glaudžiai susiję su bend ra pagerėjusia padėtimi Uni versitete. Pagerėjo partijos vadovavimas komjaunimui, daugiau dėmesio ėmė skirti komjaunimo organizacijai aukštesni komjaunimo orga nai. Nemaža padėjo Lietuvos LKJS CK studentų skyriaus vedėja drg. Volčkova. Univer siteto komjaunuolius dažnai lankydavo ir pirmasis LLKJS CK sekretorius drg. Raguotis, kuris mokėjo uždegti kom jaunuolius, buvo jų mėgiamas ir mylimas. Didžiulį teigiamą poveikį visam Universiteto ir komjau nimo organizacijos darbui da rė pasikeitimai respublikos gyvenime, ypač pasikeitimai Lietuvos kaime. Komjaunimas virto masine politine organi zacija.
Šią naktį jo akys kaip motinos meilė. . . (V. Mykolaitis-Putinas) tūrinio palikimo
paminklus, kaip istorijos, archeologijos, Keliais, bėgančiais per ža architektūros, saugo 1967 m. liuojančius laukus, pavėsin valstybės kultūros paminklų gas giraites, takais, vedančiais apsaugos įstatymas, drau Paežeriais, parugėm, sugrįžta džiantis juos žaloti, naikinti, me vasaros poilsiui į tėviškę. pasisavinti, o taip pat įparei Kai už paskutinio kelio vingio gojantis jų savininkus ir kul atsiskleidžia margas žalumy tūros darbuotojus juos prižiū nų lopais gimtojo kaimo vaiz rėti, jais rūpintis. Didelę pa das, atrodo, kad ir nebuvai galba, išaiškinant dar nežino ilgam išvykęs: taip viskas vėl mus paminklus, juos saugant artima ir miela. Ir kelintą jau ir populiarinant, gali suteikti kartą slepi širdin jausmą, kurį visuomenė. Iš dalies tai atlie sužadina nevystantis gimtojo ka gausūs kraštotyrininkų bū kampelio grožis. Neatskiriamą riai. Tačiau, dailės objektai šio grožio dalį sudaro vienur dar neretai apeinami, atiduo tankiau, kitur rečiau sutinka dant pirmenybę kitiems pa mi senieji mediniai liaudies minklams. O negailestingi lai dailės paminklai: kaplytstul- ko dantys, aštrinami blogų piai, stogastulpiai su kaltinėm atmosferos sąlygų, o taip pat viršūnėm — „saulutėmis", godžios kolekcionierių ran ornamentuoti kryžiai ir kop kos, ne vienetais pražudė ne lytėlės su įvairiomis skulptū sugrąžinamus dailės šedevrus, romis. Tai vadinamoji liau dažnai net neužfiksuotus. To dies mažoji architektūra, dėl atostogaujant malonumą savo formų, ornamentų silue galima suderinti su naudingu tais harmoninga intymiam lie ir labai reikalingu užsiėmimu: tuviškam peizažui. Dažniausiai pakeliauti po gimtas apylin tai senasis XVIII—XIX šimt kes, aprašyti pastebėtus dailės mečių meninis liaudies paliki paminklus, jų stovį, pažymėti mas, įeinantis į respublikos jų adresą, kas saugo, jeigu kultūrinių vertybių fondą. Vi galima — padaryti nuotrau si šie kūriniai, kiekvienas sa kas. Visa šita medžiaga, per vaip, byloja apie paprastus duota Kultūros ministerijai liaudies meistrus, nepakarto arba rajono Kultūros skyriui, jamai, su gilia menine nuo padės atskleisti nežinomus pa jauta kūrusius didelės emoci minklus, operatyviau imtis jų nės įtaigos kūrinius. Tai me apsaugos priemonių, gal būt, ninė versmė, iš kurios šian paversti juos muziejaus eks dien semiamės įkvėpimo nau ponatais, kaip kad žinomo jiems kūriniams, kuri, at liaudies menininko V. Svirs skleisdama turtingus praeities kio kryžių kolekcija Vilniaus dvasinius lobynus, praturtina Dailės galerijoje. Be abejo, mus pačius. Buvęs mūsų Uni kad viena ar kita apylinkė versiteto profesorius V. Seze- dar slepia talentingų liaudies manas yra pasakęs: „Kultūros menininkų vardus. gyvenimas yra organiškas Vasaros atostogos čia pat. procesas ir tegali žengti tiek Nors ir po nedidelę naudos pirmyn, klek tauta moka su kruopelyte kiekvienas atneš į naudoti tą medžiaginės ir dva bendrą krūvą, paminklams tai ) sinės energijos atsargą, kuri reikš naują gyvenimą. Būki buvo sukaupta protėvių ir tė me jautrūs tėviškės grožiui, vų kartų, t. y., kiek ji susivo būkime šeimininkais, rūpinki kia ir pažįsta pati save". mės praėjusiu kartu palikimu. Tiek dailės, tiek kitus kulA. INDRIULAITIS
Mažoje Čikagos bažnytėlėje pamokslininkas Džonas Beinkertas maldavo savo parapi jiečių: „Aš kviečiu jus kiek galima daugiau duoti mūsų našlaičių prieglaudos įkūri mui". Pirmoje eilėje sėdėjęs fer meris Tomas Bilingas, savaip supratęs šį kvietimą, kilnia dvasiškai pareiškė: „O'kei! Aš atiduodu jums abu savo vai kus".
PASIŽIŪRĖKITE MŪSŲ DARBŲ
Baigia savo darbą ištisus ninkams) kopiją, metus veikusi paroda. Sezono Skubėkite apžiūrėti ekspouždaiymo proga jūsų dėme- ziciją bendrabučiuose. Pavė siui vieno studentiško „na- Juosite — save kaltinkite! tiurmorto" (šįkart jis priklau so šeštojo bendrabučio šeimiA. NARMONTAS ’ODO □□□□□□□□□□□□□□□□□ □□□□□□□□□□□□ □□□□□□□□ □□□□□CDDDDDūDD’j
□ □
2 n DIPLOMANTU DĖMESIUI! □ Primename, kad visi diplomantai privalo išsirašyti iš g □ komjaunimo įskaitos. □ Įskaitos skyrius dirba 9—17 vai., pietūs 13—14 vai. g g KAZACHSTANO BCRIO DĖMESIUI! g Renkamės birželio 20 cl. 19 vai. VVU Komjaunimo g komitete. Komjaunimo komitetas □ □□□□□□□□□□□□□□□□ IFF Klasikinės filologi jos katedros kolektyvas nuoširdžiai užjaučia vyr. laborantę Vandą MANIKAITę, jos mylimai mamy tei mirus.
Reiškiame nuoširdžią užuojautą laborantui Ze nonui GEDVILUI, jo sese riai tragiškai žuvus. Pramonės ekonomikos katedros nariai
o § o g
NUMERIO REDAKTORIUS A. KUSTA
Redakcijos adresas: Vilnius, Universiteto g-vė Nr. 3, tele fonas 2-58-84. Spausdina LKP CK Laikraščių ir žurnalų lei dyklos spaustuvė. Užs. Nr. 3758
LV 10651