VISŲ ŠALIŲ PROLETARAI, VIENYKITĖS■
:v ir įel
<a
0*
O
VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO PARTINIO BIURO, REKTORATO, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS Nr. 22 (261) ♦ 1957 m. rugsėjo 12 d. Ketvirtadienis ♦ Kaina 20 kap. tVi
P ei 1 y lyi oI rai ra
Pradedant ataskaitinius-rinkiminius susirinkimus komjaunimo organizacijose
Lcie La Rugsėjo 10 universiteto pir>eb liuese komjaunimo organiza'en ijose prasideda ‘“ ataskatiniai- - - cci inkiminiai susirinkimai. Tai ubai svarbus ir atsakingas laiStl! otarpis universiteto komjauniim įo organizacijos gyvenime. nK lomjaunimo organizacijos suk es darbo rezultatus, iškels ? * rūkumus ir klaidas savo darietl e, numatys gaires darbui patrinti. Į d Universiteto komjaunimo oriip Janizacija jungia savo eilėse asJ augiau kaip 2300 studentų, vi ą sudaro 7 fakultetinės ir SI 20 pirminių komjaunimo oręi mizacijų. komjaunimo orga111 izaciįos va dmuo universiteto ur< , venime ........................ yra didelis, jos teirin s plačios. Universiteto komi o : mimo organizacijos atstovai :lni ?ina į universiteto partinio iuro sudėtį, į fakultetų moksadr nių tarybų bei universiteto ,k( įokslinės tarybos sudėtį. UniJai ersiteto komjaunimo komiteva ui pastaraisiais metais suteiknūs ss rajoninio komjaunimo koui litetd teisės. ilk Per ataskaitinį laikotarpį nrl omjaunimo organizacija atliįbli o nemažą darbą. Didelė polirpe| nio studentijos auklėjimo iet lokykla yra šimet pradėtos im rganizuoti studentų - - ■ - ’ ’ fizinio tan arbo stovyklos. Istorijos-filorei ■gijos fakulteto komjaunuoski al šįmet vasarą statė kultutuo, js klubą Daugų rajono „Tal iai] os keliu” kolūkyje. EkonomiCijt os. Teisės ir kitų fakultetų ler udentai dirbo melioracijos imi |arfe-usJ Vilkaviškio rajono Bartininkų” kolūkyje. Dauko: iau kaip 400 studentų nuima Eito rrlių Kazachstano plėšininėnyi ; žemėse. Greitu laiku studenįsii :i, atsiliepdami į LLKJS Viliaus miesto komiteto plenurt0, io kreipimąsi, įsijungs į šiluuo įnės trasos statybą Liepos Uis, ;1-osios _ ■ Nr. 4 bendrabučio ra °jE ine. ose Bet nežiūrint kai kurių lal ki ėjimų, komjaunimo organizalis jos darbe yra stambių trūkulrį’’ ų. Vienas svarbiausių iš jų ril ra silpnas daugelio komjau'or mlių politinis užsigrūdinidč- as. Dalis studentų silpnai įsi■us' ivina visuomenines politines sciplinas, mažai domisi svarT13 austais mūsų šalies vidaus ir rti- rptautinio gyvenimo įvyite, ais, neskaito tarybinės spauir w. Silpnai vystoma antlreliiš nė propaganda, studentų tar: vis dar nemažai pasitaiko :sileidimo, nerūpestingumo, įbo luliganizmo ir girtuokliavimo šškinių. Pastaruoju metu '<mjaunimo organizacijos eis beveik neaugo. Atskiri stu mtai dalyvavo nacionalistiuose Išsišokimuose. Kai kue nėra. įsisąmoninę mūsų irtijos lenininės nacionalinės flltikos, nesupranta buržuazio nacionalizmo esmės. Dau gyje grupių silpna akademi1 drausmė. Per praėjusią pasesiją net 144 studenX įsarlo i gavo nepatenkinamus pažyius. Įvyksiantieji komjaunimo ganizacijų ataskaitiniai-rinminiai susirinkimai turi dakiškai, priclpingal Išnagrinėvisus trūkumus, jų priežas>, numatyti būdus ir priemo-
■■
nes jiems pašalinti. Pirminių komjaunimo organizacijų sek retoriai, ruošdamiesi praneši mams, turi gerai išstudijuoti LLKJS CK III plenumo nutarimą „Apie aukštųjų mokyklų darkomjaunimo organizacijų _ bą idėjlnial-poiitiniai auklė jant studentus ir priemones or ganizacijų darbui pagerinti”. Reikia pasakyti, kad šio ple numo nutarimą universiteto komjaunimo organizacija vyk do silpnai. Ataskaitiniuose pra nešimuose turi būti giliai iš nagrinėta, kaip studentai įsisa vina visuomenines-politines dis ciplinas, kaip domisi tarybine spauda, kaip jie supranta svar biausius mūsų šalies vidaus ir tarptautinio gyvenimo Įvykius. Žymi vieta pranešime turi būti skirta mokymosi klausimui. Reikia išanalizuoti egzaminų sesijų rezultatus, studentų da lyvavimą SMD būrelių veiklo je. pakalbėti apie kolektyvo ugdymą, apie pagalbą atsilie kantiems moksle. Reikia išnagrinėti, surišant su grupės gyvenimu, ir tokį klausimą, kaip tarybinio stu dento teisės ir pareigos. Sis klausimas ypač aktualus dėl to, kad daugelis studentų įpra to naudotis visomis jam teikia momis gėrybėmis, negalvoda mi, kaip buvo pasiekta visa tai. Kiekvienas turime pagalvoti ir apie tai, kuo mes galime atsi dėkoti savo Tėvynei, liaudžiai, pasiuntusiai mus Į aukštąją mokyklą, kuo mes galime pri sidėti prie žemės ūkio, pra monės, kultūros išvystymo, ‘w . liaudies materialinės gerovės pakėlimo. Būtina išnagrinėti komjau nimo organizacinius klausi mus, komjaunimo Įsipareigoji mus ir jų vykdymą, komjauni mo kadrų iškėlimą ir ugdymą. Prašome papasakoti ir pateikti savo pasiūlymus tokiais klau simais, kaip fakultetinių kom jaunimo biurų teisių išplėti mas, sprendžiant komjaunuolių asmens bylas. Yra nuomonių, kad būtų tikslinga fakultetų komjaunimo org. biurams leis ti galutinai spręsti klausimą dėl griežto papeikimo įrašymo komjaunuoliui. Tai palengvin tų universiteto komjaunimo komiteto darbą. Taip pat yra pasiūlymų šiais metais rinkti universiteto komjaunimo komi teto plenumą, kuris rinktų komjaunimo komiteto biurą. Didelį vaidmenį, gerinant komjaunimo organizacijų dar bą, turi teisingai parinkti kad rai. Šiuo metu šis klausimas turi būti komjaunimo biurų dėmesio centre. Reikia pakal bėti apie politinį komjaunimo aktyvo mokymą. Šiuo klausi mu komjaunimo komitetas ma žai ką padarė. Didelį dėmesį reikia atkreip ti į pirmuosius kursus. Fakul tetų biurai turi gerai susipa žinti su atskirų grupių kom jaunuoliais, geriausius iš jų kelti į vadovaujančius orga nus, padėti įsijungti į darbą pirmųjų kursų komjaunimo or ganizacijoms. Šiemet į pirmą kursą atėjo daug puikių kom jaunuolių, turinčių gamybinio darbo stažą, o taip pat nema
žą komjaunimo darbo patyri mą. Tokius galima išrinkti Į fakultetų komjaunimo biurų ir net universiteto komjaunimo komiteto sudėtį. Susirinkimuose būtina iš nagrinėti kultūrinius, buiti nius, sporto, LDAALR organi zacijų darbo klausimus. Reikia taip pat paliesti klau simus aukštesniųjų komjauni mo organų darbo, dėl dėsty tojų pagalbos, dėl partinių or ganizacijų vadovavimo komjaunimui. Nėra abejonės, kad ataskai tinė-rinkiminė kampanija uni versitete padės sustiprinti komjaunimo organizacijas, pa kels jų darbo lygi, prisidės prie studentijos auklėjimo ta rybinio patriotizmo, tautų draugystės ir proletarinio in ternacionalizmo dvasia. P. BERNATAVIČIUS Universiteto komjaunimo komiteto sekretorius
Mokytis, mokytis... Studijuoti universitete aš svajojau seniai. Man daugiau sia patiko teisės mokslas. Lankydamas Klaipėdos IV vidurinę mokyklą, kartu dir bau kino teatre „Aurora" ki no mechaniku. Iš ryto ėjau į mokyklą, o vakare dirbau. Vi durinę mokyklą baigiau 1956 metais. Dėl susidariusių aplin kybių tais metais niekur ne stojau mokytis. Nutariau eiti j gamybą. Paskutiniu laiku dirbau „Baltijos" fabrikojalvų statykloje tekintoju, Darbas labai patiko. Šiais metais nutariau Įstoti Į Vilniaus universitetą studljuotl teisę. Egzaminus išlalklau neblogai. Universitetas savo vidine tvarka ir moko maisiais dalykais visiškai ski riasi nuo mokyklos. Viskas nauja, neįprasta. Paskaitos labai Įdomios. Aš mėgstu sportą, o tam universitete yra visos sąlygos. Gavau bendrabutį. Labai ge ras kambarys. Vienu žodžiu, mokymuisi suteiktos visos są lygos. Belieka tik mokytis. S. Proškinas Teisės m. fak. I kursas
Šeštadienio vakare Daug naujų jėgų sulaukė visi fakultetai. Ir kur beeisi, dažniausia sutiksi pirmakursi truputėlĮ nedrąsų, bet pil ną veržlios energijos, ieškantį kur gi išlieti tą energiją. Tik ne visada lengva surasti, pa sirinkti tinkamiausią darbą. Todėl šeštadienio vakare susirinko į Fizikos-matemati kos fakulteto auditoriją ne tik matematikai. Kalbos, draugiš ki patarimai ir štai. . . šokiai. Ilgai sukosi matematikų po ros. Ir ne vienas iš vyresnių jų išsinešė ne tik šviesų va karo prisiminimą, bet ir, gali mas daiktas, kokios pirmakur sės širdį. E. Medytė
MUSU UNIVERSITETO ŽMONĖS
Fizikos Valstiečių sūnus, 1915 m. baigęs vidurinį mokslą, sun kių gyvenimo sąlygų buvo pri verstas keletą metų mokyto jauti. ir tik 1922 m. galėjo įstoti į Kauno universitetą. Jau bestudijuodamas pradėjo dirbti laboranto, o vėliau, bai gęs universitetą, asistento, privatdocento ir docento pa reigose. Nuo 1940 m. pradėjo
eiti VVU Eksperimentinės ka tedros fizikos profesoriaus ir vedėjo pareigas. Būdamas Labai geras moks linio tiriamojo darbo organi zatorius, atsidavęs pedagogas ir jaunųjų specialistų auklėto jas profesorius yra Išugdęs di delį jaunųjų fizikos specialis tų kolektyvą, kurio nariai už ima atsakingus postus ne tik respublikoje, o ir už jos ribų. Profesoriaus mokiniais buvo ir Kauno Politechnikos instituto direktorius profesorius Bar šauskas, ir LTSR Mokslų aka demijos vyr. bendradarbis, mokslų kandidatas V. Totulas ir eilė kitų. Prof. Brazdžiūnas atliko nemažai labai svarbių moksllnlų darbų atominės fizikos ir puslaidininkių elektrinių ir fotoelektrlnlų savybių tyrimų
rinėtojas srityje. Būdamas aistringas mokslinio darbo respublikoje organizatorius, profesorius ypač daug pastangų skiria fi zikos laboratorijų organizavi mui. Jo iniciatyva buvo orga nizuotos Fizikos-matematikos fakulteto ir LTSR Akademijo je puslaidininkių laboratorljbs, kurios paliko glaudžius ryšius su žymiais Tarybų Są jungos moksliniais centrais. • Profesorius Brazdžiūnas yra visos eilės straipsnių įvairiuo se fizikos žurnaluose autorius. Yra parašęs vertingus fizikos vadovėlius aukštosioms mo kykloms, kuriais šiandien nau dojasi mūsų studentija. Dau gelyje straipsnių aktualiais fi zikos klausimais, profesorius skleidžia materialistinę moks linę pasaulėžiūrą, skaito pa skaitas gamyboje, įmonėse, mokyklose. Eilę metų reda guoja „VVU Mokslo darbų” fizikos-matematikos ir chemi jos sekcijos leidinius. Myli ir gerbia profesorių mūsų studentija. Dar šiandien prisimenu pirmąsias universi tete išgirstas gyvas ir tempe ramentingas profesoriaus pa skaitas, įdomias fizikos de monstracijas. Jos paliko tokį gilų Įspūdį. Šiandien, kai ruošiamės švęsti LTSR Akademijos aka demiko, Valstybinio universi teto Eksperimentinės fizikos katedros vedėjo profesoriaus P. Brazdžiūno šešiasdešimties metų sukaktį, šiltai prisimena profesorių daugelis jo moki nių, aspirantų ir bendradarbių, ir kartu su visu universiteto kolektyvu linki jam ilgų kū rybos metų, neišsenkamos energijos toliau tęsiant sėk mingai vystomą darbą. M. Mikalkevičius, Fizikos-matematikos fakul teto vyr. dėstytojas
NAUJOVIŲ PAS MUS YRA, — pareiškė Medicinos fakulte to dekanas doc. S. Pavllonis. — Kaip kiekvienais, taip ir šiais mokslo metais, Medi cinos fakultetas su nekantrumu laukė savo busimųjų studentų. Juk Įdomu, kas jie, su kokiu patyrimu, su kokiais norais. Norinčių tapti medicinos dar buotojais atsirado, palyginus, nemažai. Ir jeigu užpraeitais metais Į Medicinos fakultetą buvo priimta 50 žmonių, tai jau šiais metais šis skaičius padidėjo net 25 žmonėmis. Čia atėjo žmonės, kurie visą laiką kruopščiai dirbo, puikiai mo kėsi mokykloje — priimta 35 proc. medalininkų. Praėjusių metų praktika parodė, kad puikūs Ir pavyzdingi studen tai — buvę gamybininkai. Šiais metais iš gamybos pri imta net 18 žmonių. Medicinos fakulteto darbuo tojai kruopščiai svarstė stu dentų apkrovimo sumažinimo ir geresnio jų paruošimo prak tiniam darbui klausimus, pavasarį paskaitų skaičius bus sumažintas šeštojo kurso stu dentams, o nuo semestro vidu rio paskaitų nebus visiškai. Paskaitos bus tik grupėms, dirbančioms klinikoje ir turės ligonių demonstravimo pobūdį. Ilgametis darbas parodė, kad mūsų fakulteto studentai, baigiantis universitetą, dar per mažai nusimano apie me dicinos pagalbinio personalo darbą. Tam tikslui šiais moks lo metais bus įvestas fakultetvvinls ligonių slaugymo kur sas. Studentai praktiškai susi pažins su šiuo darbu, su tuo, kaip jj atlikti. Kad studentai gerai pažintų ligoninės darbą, penkto kurso studentams aku šerijos-ginekologijos ciklo me tu numatoma suruošti interna tą. Tai reiškia, studentai ištisą parą neišeis iš ligoninės ir dirbs jiems pavestą darbą. Šių metų gale turi stoti į rikiuotę Vilniaus klinikinė 11-
goninė. Ten persikels ir kai kurios mūsų fakulteto kated ros. Nenutrūksta pas mus ir kū rybinis darbas. Trys fakulteto asistentai — A. Gamperls, J. Serapinas, P. Visockas — naujai užbaigė kandidatines šiais metais. Pavasario semest ro metu disertacijas pasiryžusi ginti kita asistentų dalis — jų darbai jau baigiami. Atspausdinti fakulteto moks linių darbų du tomai, III ir IV tomai jau spaustuvėje, spaustuvės ieško penktasis tomas.
Ruošiamas išleisti infekcinių ligų vadovas. Didelės reikš mės turės docento P. Čibiro ruošiama monografija apie gripą, docentų P. Norkūno, M. Krikštopaičio ir A. Marcinke vičiaus ruošiama „Opinė li ga". Iš spaudos jau išeina ko lektyvinis darbas „Laboratori niai tyrimai", kurĮ ruošiant aktyviai prisidėjo ir mūsų fa kulteto darbuotojai. Kaip matote, naujovių ne maža. Tikėkimės, kad bėgant kūrybinio darbo metams, jų dar daugės.
Chemijos fakultete
Kaip lygiateisius didžiulės studentų šeimos narius sutiko savo pirmakursius Chemijos fakultetas. — Šiais metais, — pasako ja fakulteto dekanas drg. doc, J. Kudaba, — į Chemijos fa kulteto studentų būrį atėjo 43 studentai. Jų kelias į aukštąją mokyklą gana Įvairus. Vieni atėjo Į auditorijas iš mokyklos suolo, kiti iš gimtųjų kolūkių, treti nuo staklių ir mašinų. Linksmų draugų būryje mato me MarkušĮ —< buvusĮ karĮ, Fizikos-matematikos fakultete Vilkaitę — Miškų mokyklos Matulevičiūtę — Mūsų korespondentui fakul Su visais minėtais prietaisais buhalterę, teto dekanas drg. doc. li. Ho- susipažins šiemet studentai, atėjusią iš kolūkio. rodničius papasakojo: panaudos juos praktiniams už O Gražina Drėmaltė yra — Visų pirma šiais metais siėmimams. baigus Maskvos restauracijos Na, stengėmės ir patalpas mokyklą. Bet chemijos specia mūsų fakultete daug naujų žmonių — 150 naujų studen pritaikyti kiek galint geriau. lybę ji pasirinko neatsitiktinai: tų. Anksčiau mes priimdavo Nedaug ką galėjom padaryti, juk restauratorius turi gana me į pirmą kursą žymiai ma bet vis tik išplėtėm puslaidi nuodugniai pažinti chemiją. žiau, o štai jau antri metai ninkių laboratoriją tiksliau sa Mūsų fakulteto pasididžia priimama po 150. Tai darome kant, — įrengėme naują radi- vimas — sportininkai. Fakul todėl, kad fizikos ir matema jo-flzikos laboratoriją. teto krepšinio rinktinės spor Planuojame III aukšto staty tinę garbę gina net 7 pirma tikos specialistai yra labai rei bą mūsų fakultete. Tada tik kalingi mūsų respublikos mo kursiai. O J. Kaziui ir R. Sar kykloms, įmonėms ir įstai rai bus galima gražiai Ir pa maičlu'i irklavimo sportas la togiai susitvarkyti ir dėl pa biausiai prie širdies: jie —■’ goms. Kiekvienais metais gerėja talpų daugiau neteks skųstis. Irklinlnkal - pirmaatskyrinin— Kas padaryta jūsų fakul kal. Plrmaatskyrininkas T. mūsų fakultete mokymo dar bas. Išplėstas mokymo perso tete, kad studentams būtų su Jankauskas pamėgo tenisą ir nalas, atėjo nauji jauni kad mažintas paskaitų skaičius? su juo žada nesiskirti. —: Sustatėme mokymo pla rai: mokslų kandidatai drg. Mokslo sąlygos fakultete drg. Mikalkevičius ir Kybar nus, kai kurių dalykų kursą geros. Gauta nauja aparatūra, bandėme susiaurinti. Pavyz tas. džiui, braižybą palikome ne Šiais mokslo metais mūsų privalomą, privaloma tik jos nauji chemikalų rinkiniai. Stu fakultetas gavo ir naujų prie įskaita. Tuo būdu tie, kurie dentus sutiko gerai Įrengtos monių, aparatūros. Iš Lenin mokykloje išmoko braižyti, šį laboratorijos. grado gautas mikrofotometras laiką galės skirti savarankiš Savo pasikalbėjimą su mū — prietaisas spektrui tirti, ku kam darbui. Sumažinome ma sų korespondentu dekanas drg. rio anksčiau dar niekada mūsų tematikos praktikos darbų Kudaba baigė taip: universitete nebuvo. skaičių. ■ —i Grupė stipri, darni, ge Taip pat labai svarbi vieta Šiemet tik III k. fizikai turi rai paruošta. Chemijos fakul gautai elektroninei skaičiavimo 32 vai. savaitėje, o visi kiti tetas tikisi, kad ateityje pir mašinai, kuriai priklauso atei mažiau. makursiai bus geri specialis tis mūsų gyvenime ir kurią Aš norėčiau palinkėti savo tai — naudingi mūsų respub apvaldyti nėra taip paprasta. fakulteto studentams nuošir likai jr plačiajai Tėvynei. Be to, gauti du oscllografai džiai padirbėti šiais mokslo Na, tad sėkmės linkime ir puslaidininkių laboratorijai. metais. nei.
miesto, kad stebėjimo netrukę tų žiburiai. Bet dabar, kai patį dovas bus gana didelis ir ryt kus, stebėjimo vietą galima a kelti ir į Vilnių — ant mūt astronomijos katedros stogo. Palydovui stebėti sudaryta i J lių dešimčių žmonių brigada, kurią įeina universiteto dėstyk jai, studentai, observatorijos p-n sonatas, fizikos-matematikos ji kulteto laborantai. Iš student daugiausia astronomija domu fizikai ir gamtininkai, 'bet tau kiami ir kitų specialybių studi-n 17 tai. Į klausimą, ar reikia ypating pasiruošimo stebėjimams, proji
Jis nugalėjo gyvenimą Sukanka 80 metų nuo Felikso Edmundovičiaus Dzeržinskio gimimo dienos. Ta proga spausdiname ištrauką Iš Jo autobiografijos ir laiškų nuotrupas. AUTOBIOGRAFIJA Gimiau 1877 m. Mokiau si Vilniaus miesto gimnazi joje. 1894 metais, būdamas 7-oje klasėje, įėjau į social demokratų savišvietos ra telį. 1895 m. įstojau į Lietuvos socialdemokratų partiją, pats mokoausi marksizmo ir vedu amati ninkų ir fabrikų darbinin kų ratelius. . . 1897 m. pradžioje par tija mane, kaip agitatorių Ir organizatorių pasiunčia į Kauną — pramonės mies tą, kur tada nebuvo social demokratų partijos, o Len kų socialistų partija nese niai buvo susikompromita vusi. Čia teko Įeiti į pačią fabrikinių masių tankmę ir susidurti su negirdėtu var gu ir eksploatacija; ypatin gai moteriškame darbe. Ta da aš praktiškai išmokau organizuoti sukilimą. (Antroje 1897 metų pu sėje Dzeržlnskls areštuoja mas ir išsiunčiamas į šiau rę. 1899 m. bėga iš ištrė mimo). . . . Grįžtu Į Vilnių. Lie tuvos socialdemokratų par tiją randu besitariančią su PPS dėl susijungimo. Aš buvau pačiu pikčiausiu na cionalizmo priešu, ir skai čiau didžiausia nuodėme, kad 1898 metais, kada aš sėdėjau kalėjime, Lietuvos socialdemokratija neĮėjo į RSDDP. . . Kada aš atvažiavau į Vilnių, sentejl draugai jau buvo ištrėmime — vadovavo studentiškas jaunimas. Manęs prie dar bininkų neleido, o pasku-
bėjo greičiau Išsiųsti į už sieni.
tė žmonių sielas gyvuliško mis ir išvijo meilę iš žmo nių širdžių. Atsimink, kad tokių žmonių širdyse, kaip aš. yra šventa kibirkštis. . . kuri duoda laimę netgi lau že.
IS LAIŠKŲ SESERIAI IR ŽMONAI
1901 metai. Brangioji Aldona! Aš tik truputį jaunesnis už tave, bet manau, kad per savo trumpą amžių aš Įvairiausių patyriau tiek Įspūdžių, kad bet koks sen ūkas galėtų tuo pasididžiuotl. Ir iš tikrųjų, kas gyvena taip, kaip aš, ilgai gyventi negali. Aš nemoku pusiau neapkęsti, arba pu siau mylėti. Aš nemoku atiduoti tik pusę sielos, aš gailu atiduoti visą širdį ar ba neduoti nieko. Iš gyve nimo taurės aš išgėriau ne tik visą kartybę, bet ir vi są saldumą, ir jeigu kas nors man pasakys: pažiūrėk į savo raukšles ant kaktos, Į savo išsekusį organizmą, į savo dabartinį gyvenimą, pažiūrėk Ir suprask, kad gyvenimas tave sugniuždė, tai aš Jam atsakysiu: ne gy venimas mane, o aš gyve nimą nugalėjau, ne jis pa ėmė iš manęs viską, bet aš — ėmiau viską pilna krūti ne ir siela. Taip! Brangioji Aldona, Labai skirtingi mūsų keliai, bet nepyk ant manęs už mano Įsitikinimus, Juose nėra vietos neapykantai žmonėms, aš nekenčiau turto, todėl, kad mylėjau žm te nes, todėl, kad aš matau ir jaučiu visomis savo sie los stygomis, kad šlan dlen. . . žmonės lenkiasi aukso veršiui, kuris paver-
***
1914 metai, Zose, brangioji mano! Paskutiniu laiku aš ne begaliu dirbti. Ir ne kartą man kyla mintis, kad atei tyje aš visai nesugebėsiu gyventi, nesugebėsiu būti naudingas. Bet tada aš sau sakau: tas, kuris turi idėją ir kas gyvas, negali būti nenaudingu, nebent, jei jis pats atsisakytų savo idėjos. Ir tiktai mirtis, kai .ji ateis, pasakys savo žodį apie be prasmiškumą. O kol dar šilta gyvybė, ir gyva pati idėja, aš žemę kaslti, aš dirbsiu patį juodžiausią darbą, aš atiduosiu viską, ką galėsiu. Ir ta mintis ma ne nuramina, duoda gali mybę pernešti kančias. Rei kia savo pareigą atlikti iki galo. Ir netgi tada, kai akys jau aptemę ir nemato pasaulio grožio, širdis ži no apie tą grožį ir pasilie ka jo tarnaite. Aklumo kan čios pasilieka, bet yra kaž kas aukštesnis už tas kan čias, — yra tikėjimas gy venimu, žmonėmis, yra lais vė ir nepakeičiamos parei gos supratimas. r ♦ ♦ ♦ f ♦ ▼
♦ ♦
Stebėtoj ai
♦ ♦ ♦ * ♦
Profesorius P. Slavėnas stebi, kaip reguliuojamas telskopas AT1, skirtas dirbtinio žemės palydo vo stebėjimui. Teleskopą regu liuoja Geografuos fakulteto II k. stud. A. Žurauskaitė.
♦ ♦ ♦ ♦ ♦
Kiekvieną vakarą j astrono mijos katedrą būriais skuba stu dentai. Prie profesoriaus Slavė no prieina vis nauji žmonės, prašydami įtraukti juos į sąrąšus. — Naujokas. .. Prie kokio ins trumento nori?
♦
t
Ir iš karto kiekvienas stveria si darbo, iš karto jaučiasi šeimi ninku. Mes kreipiamės į profesorių Slavėną, prašydami papasakoti, kas dirbama mūsų universitete ryšium su pasauliniais geofizi niais metais. Profesorius papasakojo, kad vieni domisi dirbtinių žemės pa lydovu, kiti gravimetrija — že mės traukos tyrinėjimo darbais, — pakilęs susidomėjimas dauge liu mokslo sričių Mano sritis yra astronomija. Tai daugiausia rišasi su dirbti nio žemės palydovo stebėjimais. Tiems mes stengiamės gerai pa siruošti. Dabar rengiama vizualinio stebėjimo (t. y. stebėjimo akimi) stotis. Stočiai numatyta vieta prie Nevėžio, — Didžiasaliai, „Naujo gyvenimo” kolūkyje. Vie ta buvo parinkta toliau nuo
SEPTYNIOLIKAMETE
sorius atsakė, kad reikia tik trt niruotis. Reikia išmokti naudoti binokliais, juos nustatyti. Iii tatai lengva. Pagaliau reiki įprasti prie žvaigždėlapio, gera susipažinti su kiekvienam skirt dangaus ploteliu. Reikia išmokt užregistruoti žvaigždžių judr i ma ir laiką. Todėl dabar valia rais renkasi stebėtojai, ima sint instrumentus ir treniruojasi. Stebėtojams vadovauja ins truktoriai: fizikos aspirantas M vys ir gamtos mokslų fakult t vyr. dėstytojas Semeliovas. Ji abu vasarą buvo išvykę į Vidurį ne Aziją (į Fiziuzą), ten susi —t,—. su ... stebėjimo darbais i pažino dabar gali sėkmingai vadovaul stebėjimams vietoje. Stebėtojų darbas įdomus daug žadantis. Po pirmo palyda vo bus paleisti kiti, žmogus ui kariaus erdves ir mes būsime i didingo darbo bendražygiai.
KOMJAUNUOLĖ
'M nu g
m
i‘
■i
Ir vėL draugai, komjaunuoDirbdama mokyklos kom Nuo pirmos iki pat vienuo aš stočiau Į Medicinos faūui liai, mūsų šeima pasipildė jaunimo komitete radijo valan liktos klasės jos dienyne šyp tetą, bet kai aš pasakiau, jo, „kupinu noru žinoti, kovoti”, dėlių sekretoriumi, Delija taip sojosi tik penketai. Ir mokyk man už viską labiau patink ♦ fizika, ji nė puse žodžio nebe a kaip sako N. Ostrovskls, jau organizavo darbą, kad kiekvie lą baigė aukso medaliu. nimu. Pažvelkite tiktai į tuos noje klasėje jl turėjo savo ko — Visapusiškai gamtos ap prieštaravo, — su švelniu <lf ūmus, gaivius veidus, pažvel respondentą. Atskiras laidas dovanota, — žiūrėdama į žyd kingumu prisimena Delija. Spalio keturiasdešimtmetį minint kite į tas Jaunystės džiaugsmu pavesdavo ruošti atskiriems ras, tarytom neužmirštuolės, — O kodėl jums patinka f švytinčias akis... Ar ne tokia komjaunuoliams. Laiko pasi Delijos akis, į jos juodus, gra zika? pat komjaunuoliška liepsnelė žiomis garbanomis gulančius — Tur būt, dėl bandymu; žėri Jose, kaip Ir ant jų krū ruošti būdavo daug, nes savo ant pečių plaukus, kalbu aš. Mums fiziką dėstė mokytoja is temą kiekvienas žinojo iš anks tinių? Delija šypsosi. Bernotas. Labai puikus žmo to. Štai kodėl radijo valandė — Tai mama, ne aš... Iš gus. Jis taip mėgsta savo dar Taip. Daug gerų komjau Sį kartą daugiausiai IFF Kuris iš mūsų nenori matyti lių taip laukdavo mokykloje pat mažens mokė mylėti dar bą, kad užkrečia ta savo mei savo žiląją sostinę Vilnių IV kurso lituanistikos specia nuolių atėjo pas mus iš gamy — jos būdavo Įdomios. bą. O kai atsirado įgūdžiai, le visą aplinką. Jau nuo dt lybės studentų. Merginos ne bos ir iš mokyklos suolo. Vie gražų, švarų miestą? Vargu tai pati nebegalėdavau ramiai vintos klasės pradėjau domė lu pasiduoti vaikinams. na tokių — Delija Baubaltė. Tai kalba apie Delijos or ar atsiras mūsų tarpe tokių nori atsigulti, neparuošusi pamokų tis technika. Man mokytoja -r studentų! Tačiau vienas daly Kas matė, kaip dirbo Ema ganizacinius gabumus, apie >c Norite su ja susipažinti? kas norėti, o kitas — pačiam Meldzlukaltė, Nijolė Grinevi jos meilę komjaunimo darbui. ar neatlikus! kito man pavesto duodavo įvairių knygų paskai is:o Tai dar labai jauna mer čiūtė, Angėlė Pranaitytė — • statyti. Štai dėl to mūsų uni tyti apie elektrą, šviesą. Pat Bet ji ne tik vadovavo. .. darbo... versiteto komjaunuoliai ir iš tas tuo įsitikino. O vyrai? gaitė. Jai tik septyniolika me mėgau daryti įvairiausius ban d Taip, mama. Pulkus žmo Trumpai pasakysim — jie taip kėlė mintį padėti sostinės sta — Ištrauką iš Salomėjos tų. Bet jeigu kas pagalvos, tybininkams. Kas buvo tas pir pat padirbėjo šaunia!. O štai kad jos trumputė biografija Nėries poemos „Eglė žalčių gus jos mama! Išaugino, iš dymus. Ne vien tuos, kuri ni masis iniciatorius — dabar pirmokai ekonomistai: Jauni, auklėjo abu savo vaikus. Vie vadovėlyje. Dešimtoje klasėj jt sunku pasakyti, tačiau jau rug žvalūs vaikinai, atrodo, taip yra skurdi, tas labai suklys. karalienė” skaito Delija Bau- na. Jos vyrą, Delijos tėtį, vo jau galutinai nusprendžiau stu sėjo 10 dieną gausus studen ir dega darbo aistra. Visų en . — Dėmesio! Kalba mo baitė. dijuoti tik fiziką... Ir dabar fu Ir karšta plojimų audra sa kiečiai išvežė Į konclagerį kar tų būrys su kastuvais išsiren tuziastų neišvardintl, pamlnė- kyklos radijo mazgas. Prade grįžusi iš paskaitų, kol neper nlo tu su Baliu Sruoga ir kitais gė į talką statyti šiluminę trą sim tik Jagminą ir Grigaliūną, lė pasitinka nuolatinę mokyk dame laidą „Mokyklos savi kurie ne tik nuoširdžiai patys pažangiais lietuvių inteligen skaitau užrašų, nepervėrė ii šą. veiklininkai prie mikrofono”. los deklamuotoją. .. dirbo, bet ir kitūs skatino. tais. Irgi buvo pedagogas. B. technikos žurnalų, nė žingsni! ;k Meniškai skaitė Delija Puš Sruoga savo „Dievu miške” iš kambario neleidžiu sa*‘ Dalyvavo talkoje ir Teisės Ir visose Kėdainių II vidu > i^AKMENlFc? fakulteto pirmo kurso studen rinės mokyklos klasėse triukš kiną, Nėrį, o pastaruoju metu aprašo jo mirtį nuo hitlerinin žengti. la tai. Atėjo geru pusvalandžiu mą pakeičia dėmesinga tyla... labiausiai pamėgo Paulių SirStiprios valios mergaitė 'c kų rankų... pavėlavę, pamąstė, o kai ėmė vį. Nė vienas dailiojo skaity Ir liko mokytoja su dviem Mėgsta muziką (paklauskite 4c Daug įdomių radijo valan temti, kartu su kitais nuskubė jo į Taurą vakarieniauti. Kaž dėlių organizavo DeJija trečia mo konkursas nepraeidavo jai mažais valkeliais ant rankų. kurio dainininko balso ji ne kas iš ekonomistų pastebėjo, dieniais ir šeštadieniais mo nedalyvaujant. Ir pati vaka Bet.. nepalūžo. atpažintų ar jo repertuaro ne ši kad jų kolūkyje už tokį darbą rus vesdavo... Su begaline meile kalba išvardintų!), su didžiausiu ma ,s. kykloje. Čia ir muzikinės lai brigadininkas ne pusės darba O tautinių šokių ratelis? O apie savo motiną Delija. Per lonumu sėdi teatre, mėgsta i Jl tlk- dos apie lietuvių ir kitų šalių dienio neužrašytų. Taip ~ si riausiai ir būtų. kompozitorius, čia ir paskuti choras? O sienlaikraščio red savaitę, praleistą Vilniuje, ji pašokti, tačiau pirmoj eilėj ja st Tikėkimės, kad ši talka nės mokyklos naujienos, ir kolegija?. . Visur Delija pir pasiuntė jai jau net keturis visada — darbas. <š Kad daugiau tokių komjau is laiškus, pilnus švelnaus rūpestai tik pradžia. O kas llnk įvairūs įspūdžiai Iš kelionės į moji, visur jos pilna.. . nuolių į mūsų būrį! Bet svarbiausia — mokslo čie mamos sveikata... H teisininku, tai tegul jie patys Jonavą sū festivaliniu fake P. Rlmšiūtė — Mama labai norėjo, kad nepamiršo. išvadas padaro. 1lu. ..
Savomis
i
ra n
Kai du ansambliečiai susitiko festivalyje
įtoraturos VYT. MURALIS
IFF I k.
r'S "it
»
I
VISKĘS JAUNYSTE Keturiasdešimtą vasarą Sulaukus, — Žmonės sako. Jog antra jaunystė — Kaip dar nepažįstamas, Bet mielas draugas, — Pas duris pilna jėgų atklysta.
Bet Tėvynėj!.. Kur rugiams nuo ryto Rūkas garbanas gelsvas Išplauna — Tėviškės veide, jos akyse — Tarp klonių ežerėliuos Išblaškytuos — Dar pirma Jaunystė Sviesti nesiliauna!
i
i s
/ t (■•t jį ii n
VYG. RACKAITIS
IFF. I k.
MES SAUJA s i nės sauja, i.'t sulaistyta prakaitu, gal būt sudrėkinta krauju. s ido m delne bebuvo dama perkaito u\ jos kvapą aš svaigų geriu. ' ■
sauja — gimtinės dalelė r.mo širdžiai brangi ji bus vis. iebias čia mažas rugio daigelis ir ąžuolas leidžia šaknis!
nų 5. a mo lai n-i cie r * k .
TOLUMA Mane viliojo toluma Tokia vaiski bekraštė. Ar bus kada ji artima, Kada jai ribą rasti?
Ir tolumon norėčiau vis Keliais painiausiais sekti,
Kol dar krutinėję ugnis Man nepaliovė degti.
V. URBONAS
IFF I kursas KARTI DUONELE
(Iš vaikystės prisiminimų) Išėjo jis. Sugrįžtant laukėm, Bet nepabeldė. Į duris. Tik vėjas Nušvilpė palaukėm, Užgeso gryčioj Židinys. Ilgai ties langu Dar budėjom — Duonelę kas raikys? Daina už lango Salto vėjo Užmerkė Vaikiškas akis. Nubudom mes Tik jis gulėjo Ant seno suolo Pas duris. Paskui... Kaimynai gryčion ėjo Užtraukė Giesmę kažkuris Vaškinė žvakė Sutraškėjo. Ties kojom kūkčiojo mama. Mes glostėm plaukus Jo priėję: — Pakilk tėveli! Jau gana. Nekilo jis Gulėt paliko... Paskui nusprendėm Mes maži, Kad jam Duonelė nepatiko, Nes buvo ji Karti karti... AS NUEISIU TYLUS Aš ėjau iš kažkur, O aplinkui naktis Dengė žemę Savaisiais sparnais. Neužteko drąsos Gal praverti duris Jis stovėjo Po tavo langais.
Nei minutei sustot Nesustojau aš šia, Nors jutau Suplazdėjo širdis, Jeigu myli tikrai. Kam mylėti slapčia, Jain atverk galiai duris
nueisiu tylus skausmu širdyje Kaip keleivis I kelią išėjęs... Auš rytai, ges žara Melsvame danguje, O aš eisiu Lig šiol nemylėjęs.
persirito per falšbortą ir užklojo berniuką. Junga nematė nė vieno žmo gaus. Jo niekas nepastebėjo. Lai vas stovėjo lagu. Milžiniški van dens volai negailestingai puolė laivą, ir Vincukas akimirksniu pagalvojo, jog atėjo galas. Jis puolė prie liuko ir verkdamas susmuko ant grindų. Jungos pasigedo denyje. Ko kas matė, kaip Vincukas dingo bangoje. Praūžus bangai, jis
Vincukas mažai tesuprato, ką jam kalbėjo bocmanas: jis virpėjo iš baimės ir šalčio. į kubriką įslinko kokas. — Kaip tu čia atsiradai? — klausinėjo bocmanas. — Aš neisiu į denį, — tyliai pakartojo junga. — Bijai? — Bijau. — O jūs mane užsipuolėt. Jis pabėgo, — įsiterpė kokas. — Tave, —- lyg nustebo Mar
garsiai pagalvojo ir vėl prisimi nė keistą, nesuprantamą bocma no elgesį. Bet tuoj pajuto, kad jo galvoje viskas susipainiojo, kad nebegali suprasti nei ko jie čia atėjo, nei ką kalbėjo. Tik jo niekas nebarė. Ne, Martynas šį kartą buvo atlaidus. Jis buvo peršlapęs kaip Ir aš, bet nepy ko, Jis net džiaugėsi, šypsojosi visu savo grobuonišku veidu.. . O kokas? — Vincuko akyse iški lo pilkas, skudurinis veidas, pa-
1 i Junga įsikibo Į virvinį trapą, siryždamas pereiti atvirą denį. Ja rodė, jog pakaktų trumpam pasti atramą, ir vėtra pakels ir <š į siaučiančią jūrą. Vincukas jau isiglaudė prie trapo. — Saugokis, junga! — šaukė *kas iš tolo. Junga atsisuko. Palei kairįjį rtą į jo pusę riedėjo sunkios, uska pakrautos statinės. Paši epti nebuvo kur. Staiga kažkas audžiai užspaudė ranką. Tą akiirką čiupo jį už apykaklės ir kėlė. Vaikas suplevėsavo ore. atinės pralėkė, nepaliesdamos jų. Nuo trapo nušoko bocmas, — Nežioplinėk, jeigu nori svei•s kaulus nešioti, — ištarė jis. Kiekvieną kartą, kai laivas pa irdavo į vieną ar kitą pusę, įgai rodėsi, jog iš po kojų išysta denis ir jis tuoj tuoj atsi us įsisiautėjusiame vandenyje. Junga! Vincukas atsistojo ir nustebęs žvelgė į tą pusę, iš kur paūkė. — Kas tau? — berniukas paio koką. — Tu sužeistas? Tuo metu laivas iškilo virš ngos, Ir ore kurtinančiai su>ukė sraigtas. Smūgis į bortą rbloškė Vincuką. Sunki banga
baikščiai atsakinėjo į bocmano klausimus. — Galėjo nuplauti! Kurgi, to kia banga!. . Ak, dieve mano. . . — O kur tu stovėjai? — Aš? čia, — mikčiodamas iš tarė kokas, — prie spardeko. Lai vas atsisuko ir. . . — Tu, velnio išpera, net nesu šlapęs. Matei, o negelbėjai vai ko, — bocmanas įsiuto, sugniau žęs kumščius ėmė artintis prie koko. — Bijai, žalty, traukiesi! — rėkė jis. — Palaukite! — Bocmanas! — nuskambėjo sausas kapitono įsakymas. — Klausau! — Patikrinkite kubrikus. Jeigu nesurasite jungos, teks daryti po sūkį. Išgirdęs ant trapo žingsnius, Vincukas atsistojo. Kažkas pasku bomis varstė gretimų kubrikų duris. Tarpdury pasirodė Marty nas. — Junga! — Aš neisiu į denį! — O mes galvojom, kad nu plovė. Palauk, aš tuoj ateisiu, — bocmanai nuskubėjo pranešti įgulai. — Ech, padūkęs vaikas, — švokštė virėjas, akimis lydėdamas Martyną. — A, jis eina atqal pas jungą. Dėl to padaužos aš turiu kentėti. Netylėsiu.
tynas. — Tu bailys, supranti. Ta ve ne taip reikia. — Bet. .. — Pasilik čia, junga, — ne kreipdamas dėmesio į koką, kal bėjo toliau bocmanas. — Persivilk. Išsigandai truputi? Na, nie ko, tai praeis. — ir, atsisukęs į virėją, rūsčiai prabilo: — O tu — į denį. Kokas nenorom nusekė paskui Martyną. Junga sunkiai atsiduso. Jis gir dėjo jūros ūžesį, jautė, kada lai vas smunka į vandens bedugnę, virpa bangos viršūnėje. , Ne, aš nebūsiu jūrininku”, — šnibždėjo tyliai, jausdamas, kaip baimė stingdo gyslose kraują ir gniau žia alsavimą. Junga atsistojo. Svirduliuoda mas pravėrė duris, sugrubusiais pirštais užgriebė rankeną ir truk telėjo ją. Koridoriuje nebuvo nė gyvos dvasios, liukas uždarytas. Jis peržengė slenkstį ir atsargiai pravėrė kaimyninio kubriko du ris. Jame taip pat tuščia. Jau skubėdamas berniukas puolė prie kitų durų ir lėkte įlėkė į dar sekantį kubriką. Tuščia! Visi jū rininkai ant denio kovoja su audra! Berniukas nesusivokdamas sto vėjo kubriko viduryje. „Nejaugi! — aš bailys”? —
šaipios šypsenos iškreiptas... Staiga berniukas ryžtingai išsi tiesė. išbėgo į koridorių. Trimis šuoliais pasikėlė iki liuko. Pa kėlė skląsti ir. tarsi bijodamas sukelti triukšmą, pravėrė dure les. šalto vėjo srovė smogė į veidą. Akimirkai berniukas stab telėjo ant paskutinės trapo pako pos, paskui įšoko į denį. Girgždėjo stiebai, takelaže švil pė oro sūkurys. Junga nubėgo pi ie triumo, kur matėsi žmonių siluetai. Kažkas buvo atsitikę su triumo danųčiu. Ketvertas jūri ninkų pritūpę taisė kilpą, du kiti iš priešingos pusės norėjo pri spausti dengiamąjį brezentą, ku ris buvo iki pusės dangčio atsi palaidavęs ir plaistėsi ore. Paga liau Jį priplojo.. — Atleisk! — įsakė vienas iš jūrininkų. — Dar? — Dar truputį. Junga pasislinko arčiau. Vincukas pamatė koką ir iš vi sų jėgų suriko: — Padėkit! Norėdamas pereiti atvirą denį, kokas sulenkė nugarą, kiek be galėdamas įtraukė pečius į gal vą, o rankas išskėtė, tarsi pasi ruošęs čiuDti i savo mažą glėbį pirmą pasitaikiusį. — Laikyk, — tarė jam šlapias
3ar ,'Čil
;ni sa
«
j+ė lite
P6
M
Kai žydi akacijos“
... Bendrabutis. Stovi pa skubomis paklotos lovos, stalas apkrautas užrašais. O už lan gų pavasaris! Mėlynuoja dan gus, žydi akacijos... Ir norisi mesti knygas j šalį, trenkti užrašus žemėn! Bet ryt egza Raišai neslsėminas. .. dl kambaryje: ten merginos kalbasi apie akacijas Ir, žino ma, apie meilę. Ir kažkodėl kaip tik pavasarLo egzaminų sesijos metu, kai didžiausias darbymetis, ateina noras spręs ti klausimą, kas ji, toji meilė. Pažįstamas jausmas, kuri junti prieš kiekvieną egzaminų se siją, pažįstamas vaizdas, kuri gali matyti kiekviename bend rabutyje prieš sesijas. Juo prasideda naujas rusų Vilniaus dramos teatro spektaklis Vlni
Paskutinius rudens peizažus įamžinant. A. Šarkio fotoetiudas
Junga pabudo. Buvo girdėti igsnių bildesys, žmonių balsai, įcukas patrynė užmiegotas is ir atsisėdo. Tarpduryje sto jo bocmanas Martynas. — Visi į denį! Statines nuplė— suriko jis skardžiu balsu dingo. — Ar pavojinga tatai? — po nutės šnibždėjo Martynui į aujunga. ~ Tu nesikrapštyk, kaip pe<šlė. Tuoj pamatysi. Junga skubėdamas apsiavė nkius gremėzdiškus batus, už lo užkišo peilį. Kubrike girosi jūros šniokštimas, galinir baugus. Vincukas nusekė kui jūrininkus į denį. Naktis buvo tamsi, šalta. Lai> lingavo tai savo kyliu, tai įais. Protarpiais jo nosis pakilvo. visas korpusas sudrebėdair staiga., tarytum netekęs uos atramos, krisdavo į tar<lį. Blausūs, tamsiai žali vanis kalnai praūždavo šalia, ir ,ar«s vėl kopdavo į bangos šūnę, virpėdamas ir dūsauda
). j Stll
TEA TPA S
ma is.
(IŠTRAUKA IŠ APYSAKOS)
kovo pjesė „Kai žydi akaci jos". Pjesės autorius Vlnlkovas iki šiol buvo žinomas kaip moks leivijos gyvenimo vaizduoto jas, šioje gi pjesėje autorius rodo, kas jaudina studentus, kas kartais priverčia juos pa sijusti nelaimingais. Na, žino ma, dažniausiai tai akacijos, pavasaris, kitaip tariant, ne laiminga meilė. Tat ji užnuo dijo gyvenimą studentui Iljai Šatllovul po to, kai jis pama tė, kaip Aniuta, jo mylimoji, jo undinė, priima meilinimąsi jau senstelėjusio docento Komarovsklo. Ne tai, kad Uja Aniutal mažiau patiktų negu Komarovskis, liet juk Komarovskis ir brangią dovaną pa dovanoti gali, ir l brangų res toraną nusivesti, su juo nenuo bodu. .. O Uja daužosi, pergy vena, ir lyg tyčia pamestą Komarovsklo foto aparatą stipen dijos negaunančiam Grišai pa dovanoja. Grlša gi neša jį par duoti pas pati Komarovskį ir abu vaikinai įsipainioja l ne malonią Istoriją: Komarovskis kaltina juos vagyste. Iš bėdos padeda išbristi draugai Ir ins tituto direktorius, studentų Suplėkusiu Džiūvėsiu pramin tas. Toks trumpas šios pjesės turi nys. Pati pjesė organizuota sa votiškai: autorius įvedė l ją skaitovą, kuris, pats pjesės siu žete nedalyvaudamas, visą lai ką būna scenoje, supažindina žiūrovus su veikėjais, aiškina jų poelgius, kartais rūsčiai juos smerkia, kartais — tei sina. Bene ryškiausias spektakly je Iljos šatllovo — G. S. Petrenko paveikslas. Uja — pa žangus studentas, žuvusio D. Tėvynės kare aviacijos majoro sūnus. Neturėdamas tėvo, Uja prisiriša prie savo draugų, myli Aniutą. Bet gauna anoni mini laišką, kuriame tvirtina ma, kad neva tai serganti Aniuta buvo parke su Komarovskiu. Akt. Petrenko gerai atlieka šio nuoširdaus, bet karštakošio Jaunuolio rolę. Štai, Ilja-Petrenko dar tik Įei(Nukelta l 4 psl.)
nuo galvos iki kojų jūrininkas. — Rėks, sakai, ■— pagalvojęs — Čia! — rėkė kokas. prabilo. — Ja, gali ir aprėkti. — Iš krašto, įtempk daugiau! Audros įkarštis vėso. Bangos Kiek gali! jau nebeturėjo skiauterėtų viršū — Albinui dantis išbarstė, — nių, o ritosi dideliais tingiais ma po minutės pasakė kokas. syvais. — Kas? — Į kubriką eisi? — Vairas. — O kur kitur. Avralas pasi Ant bako pasirodė bocmanas. baigė, — atsakė junga. Išsižergęs, tarsi ieškodamas atra — Maniau, kad valgyt nori, — mos kojoms. Jis prisiartino prie paaiškino virėjas. triumo. — Nenoriu. — Sutvarkėt? Pro šalį praėjo bocmanas Mar — Baigiam. Dabar nenuplėš. tynas. — O! Ir junga čia! — Pririšot? — paklausė Jis. — Kambuzininkai, — linktelė Kokas, užverždamas paskutinį jo galvą bocmanas, — prie deši niojo borto yra keletas tinklų. mazgą, sušnirpštė: — Jau. Jūs nutraukite juos, o tai van duo nenubėga. Pririškite. Virėjas ir berniukas nuėjo — Eime, — tarė Vincukas. prie liuko. Kokas rūgščiu veidu pažiūrėjo — Aš tau noriu pasakyti, — i Jungą. Jis nutilo, palytėjo ranka Jungos — Užsisėdo... Kaip tu? Išsi petį ir rūpestinqai, lyg tėvas, nu gandai tada? braukė baltą druskos šerkšną. — — Iš pradžių, — prisipažino Tu, progai pasitaikius, šnibžtelk berniukas. — O dabar — nieko. bocmanui, kad aš tada tave nu Šalta tik, reikia daugiau Judėti. tempiau iki bako? Tu gi sveikas Tinklai buvo susipainioję, su likai... Jeigu būtų rimta nelai jaukti į kupetą. Kokas priėjo ar mė, aš tikrai gelbėčiau. — Ir, čiau ir abiem rankom traukė nelaukdamas ką atsakys, lenavu, tinklus. kasdienišku balsu kalbėjo toliau: — Trauk į save, — karščiavosi — O tai kažkaip keistai išeina, virėjas. — čia ir rišime. visada per tave aš nukenčiu. Ta — Vienas! Du!.. Trys! — tink da. prisimeni, tu mane apskundė! lai pasidavė į priekį. — Pa šturmanui. Aš nepykstu, tik gal kaks, — kokas norėjo išsitiesti, ir nereikėjo taip: iš karto ir skųs bet netikėtai nusikeikęs pritūpė. tis. Dabar vėl... — įsipainiojau, — suurzgė, kel — Kada tada? damas koją. — Bjaurybė. .. — — Na, ką qi tu? Pats žinai! Ir tą pačią sekundę laivas sudre — . Garbės žodis, nežinau! bėjo nuo smūgio, kokas žnektelė — O tai tau! Kai tu išbėgai jo ant tinklų. Bangos skiauterė persirito per falšbortą. Junga nuo iš kambuzo. Prisimeni? smūgio pasviro į priekį. — Bet aš niekam nesiskun — Mirštu. — gargaliavo virė džiau. Išbėgau ir dirbau. Bocma jas, blaškydamasis sunkių tinklų nas tada buvo užėjęs, gal jis? prislėgtas. — Mirštu, Vinceli! Kokas staiqa apglėbė savo Junqa išsitraukė peilį. trumpomis rankomis jungą. — Tinklus pjausiu, — griežto — Vinceli, tu šaunuolis! IŠ ta kai pasakė junga. vęs bus didelis jūrininkas, pama — Atsargiai, balandėli.. . tysi! Viena koja jau buvo atpalai duota, tačiau kokas vis dar ne Berniukas traukė į save nema drįso jos paludinti. Kiekvieną lonų. žuvimi atsiduodantį jo rū peilio brūkštelėjimą lydėjo verks bų kvapą. mingas de’avimas. — Aš eisiu. Man šalta, — pa — Stokit! sakė junga. Kokas pajudė’o į šonus, paskui — Tu toli nueisi, berneli ma susirietė. Netikėtu vikrumu jis no. — murmėjo kokas. stalqa pašoko. — Brangusis mano. .. Šniokštė jūra. Lėtai statydamas — Pririškime tinklus, o tai kojas, berniukas leidosi trapu, rėks ant mūsų, — santūriai tarė visiškai nebegalvodamas apie vi junga. rėją. Kokas, lyg ką prisiminęs, su ALG. POLIS dvejojo. IFF I kursas
KAS NAUJO SENAJAME „TAURU Tikėsite ar netikėsite (tai pasigyrė, kad šįmet taip jūsų reikalas), vieną vidurnak- gavo naujų šiukšlių dė tį prieš pirmuosius gaidžių šluotų ir... 6 radijo reprod ..kakarieku”, sujudo, subruzdo torlus(!). Kaip matot, paspi senasis ir taurusis mūsų „Tau tikrai nemaža. O daugiau ras" ir (o stebuklas!) prašne — Taigi, kad daugiau nomikos mokslų fakultetų pen ko jis grynu gryniausiu žmo duoda! Neturiu, sako. 0. ketukai. gaus balsu. Paklausėm mes jo, to, sako, vis tiek viską su! Pusfinalyje vyrų tarpe kovo kokius vargus ir bėdas jis ro- žysit, sudaužysite Tai į jo Ekonomikos ir Teisės fakul kuoja ir paprašėm visas savo duoti? Nebežinau, gal ir Bendras sporto aikštyno vaizdas. tetų komandos. Tai vienos iš nelaimes Išklostyti mums. Lyg singai daro. O kaip jums giliai požemyje kažkas sudun rodo? PlrmadlenJ studentų mieste ginų komandos. Merginų ko pajėgiausių komandų vyrų tar Mes iš tikrųjų pradėjo dėjo, sugriaudėjo ir pasigirdo lio sporto aikštyne pasibaigė mandų negausumas. plrmiau- pe. Po atkaklios ir {temptos ko vos rungtynes laimėjo Teisės duslus balsas, tokie žodžiai: sukti sau makaulę, bet , T tradicinės pirmųjų kursų krep fakulteto penketukas, tuo pa — Jau, vaikučiai mano, ne ras” nukreipė savo šnek; šinio varžybos, pašvęstos Di čiu užsitikrindamas teisę rung mažą amželio dalį gyvuoju aš. valgyklą. džiojo Spalio socialistinės re tis finale. — Nebuvot dar ten? Išauginau, išlepinau ant savo voliucijos keturiasdešimtmečio rankelių daug gerų žmonių, matysite kiek naujovių, P garbei. Finale teisininkai susitiko puikių specialistų. Neslėpsiu, išdavimo stalo pristatyta su Fizikos — matematikos fa ■Tokio pobūdžio varžybos buvo ir veltėdžių, dykaduonių. šokių visokiausių puodų, r kulteto komanda. Fizikos — organizuojamos kiekvienais Dabar visi išskrido į visas pu tyt, ir automatiškų, Ir elek matematikos fak. komanda bu metais. Varžybų tikslas — Iš ses. O kuo jie man atsilygi šildomų, kur ten man šen vo silpnesnė, bet žaidėjai paro aiškinti geriausius šios sporto no, kuo atsidėkojo? Gal geru ir susigaudyti. Ir visokių kj dė didelę Ištvermę, drausmę šakos mėgėjus, {traukti juos l žodeliu paminėjo? Kur gi tau, klų mandryblų prigalvojo . ir valią, ir rungtynės įgavo gausią universiteto sportinin vaikeliai, sulauksi Iš jų gero vis tiek mačiau, student gan aštrų pobūdj. Po ilgos ir kų šeimą. žodžio! Negana to!.. srėbdami garsiąją mano vai atkaklios kovos lemiamas rung Ir giliai atsidusęs vargšas valgyklos sriubą bei krlms Vyriausias varžybų teisėjas V. Šiais metais tradicinėse pir tynes laimėjo teisininkai, tuo Krivickas susimąstęs. „Tauras” pradėjo skaičiuoti, darni kotletus, spiaudėsi. mųjų kursų krepšinio varžybo pačiu Iškovodami pirmųjų kur neklaužados gyventojai ko, lygiai tokie pat, kaip se dalyvavo 7 vyrų Ir 4 mersų krepšinio nugalėtojo vardą. tiek aplinkai, tiek savo kolek klek pernai jam Išdaužė langų, kiek pernai. Matyt, ir tos mecha ,,Rezultatas auga minutėmis' Fizikos—matematikos fakulte tyvui . sulaužė, išsukinėjo stalams ko zuotos keptuvės nieko nepa to komanda užėmė antrąją vie Apskritai, varžybos parodė, jų, sutratino lovų, kiek suga da. į kotletus pridėta dušia, aiškinamas tuo, kad į kai tą. kad j universiteto sportininkų dino radijo reproduktorių. Net taip ir lieka duona... kuriuos fakultetus kaip, pavyz Moterų grupėje kovojo ke šeimą atėjo daug gabaus Jau baisu pasidarė, girdint tokius Daug dar tą naktį pasak; džiui, į Teisės, Chemijos ir kt. turios komandos. Stipriausios nimo, kuris universitete spor skaičius. O kur dar suteplio- apie savo bėdas senasis ml atėjo mažai merginų Ir negali ma buvo sudaryti tinkamų ko buvo Ekonomikos ir Medicinos to lygį padės pakelti į aukštes tos, nupecklotos sienos, suga globėjas ir šlldytojas, dau jo sužinojome „čludnų” <ia mandų. Tačiau kai kurie fa fakultetų krepšininkės, kurios nę pakopą. Varžybų metu Iš dintas kitas Inventorius? O šiais metais, — pagyvėjo kų. O baigdamas jis paslgy kultetai merginų komandų ne ir susitiko finale. Po įtemptos aiškėjo daug gabių jaunųjų — O „ministratorlų” senelis „Tauras”,— mane vėl išstatė vien dėl apsileidimo. pagražino, pajaunino. Ačiū tai auksinį žmogų turiu. I Pavyzdžiu gali būti Fizikos tiems geriems dėdėms! Kad jo tie mano išdykėliai gyvi — matematikos fakultetas, Slo matytumėt, Išdažė, išnrtaliavojo tojai, ką nori, tą gali dar fakulteto sporto komiteto pir visą vidų, nė vieno lopelio ne Žiūriu aš, kaip kursuoja mininkas Medeišls yra prakti paliko neteplioto. Tik ot, vir lai, kėdės, lentynėlės iš pin šutinį rūbą pakeisti ir pamir į penktą aukštą ir atbulai koje, o sporto tarybos nariai šo. Žiūri dabar į mane stu garbės žodis, graudento visai nepasirūpino suorganizuo dentai ir šneka: „Koks tas Graudu man seniui mat ti pirmųjų kursų merginų ko „Tauras” apšiurpęs, suaižėjęs, kaip laužo ir niekina tary > mandų, nors žaidėjų būtų tik vėjo ir lietaus praustas Ir nu Inventorių. O tas „ministrą praustas, net žiūrėti nemalo rius” tai palengva vaikšti t rai užtektinai. nu!” O kad jūs žinotumėt, ba iš vieno aukšto į kitą ir v Stipriausios komandos vyrų landėliai, man širdį girdint to nesijaudina. Ot gerai toki \ Įtemptas mementas prie ekono mistų krepšio. tarpe buvo trys. Tai Fizikos kius žodžius tarsi yla kas ba rakterį turėti! Kažkaip netyčia mums dyte bado. Bet, sakau, lauksiu, A. Šarkio nuotraukos — matematikos, Teisės ir Ekobene sulauksiu. Juk ir remon sprūdo žodelis „taryba”. to Ištisus tris metelius laukiau. — A, taryba! — atslk-. Taigi tokios tokelės... Aha, „Tauras". — Taigi, tai Diplomą pasiima nugalėtojų komandos kapitonas A. Lomonoso dar balsiai gero dalyko susi Girdėjau ir aš, kad tokia vas. laukiau. Inventoriumi apdova Sako, visas pustuzinis ten . nojo. Lovos. . . ech, kokios lo vų studentų sulindęs. Bet šia kovos rungtynes laimėjo Medi krepšininkų, kurie ir ateityje vos, kad matytumėt! Pasižiūri, tai bevelk nei plauko nei cinos fak. penketukas, tuo iš gins tiek universiteto, tiek sa taip ir traukia prigulti valan studentams. Teisybė, girdė.: kovodamas nngalėtojo vardą vo fakultetų sportinę garbę. dėlei. Tinginiams ir miega sklinda gandai, kad žada moterų tarpe. Tai ekonomistai A. Valadka, liams tai didžiausia palaima. kambarius vaikščioti, po Keturias dienas vykusios T. Onaitis, Badokaltė, teisinin Vienas antrakursis, mačiau, daryti, sako, dirbti pradėsią varžybos praėjo šiltai, drau kas Drunga, FMF stud. J. Ži gavęs lovą, Išsišiepė iki tl. Ar tai tiesa — nežinau giškai. Tačiau, reikia pabrėžti, lėnas, medikės Bulvydaitė, pat ausų, girdi, brolyčiai, tiek Gal dar daug mums bū kad ir čia buvo nesklandumų. Tupikaitė ir kt. mano kailį pirmose paskaitose papasakojęs „Tauras”, tik Kai kurie draugai rungtynių Antradienį prasidėjo pirmų ir tematysite!.. Ot, sakau, to metu kažkur toli pasigirdo metu elgėsi gana netaktiškai, jų kursų tinklinio varžybos, kiam nevidonui šito, jo paties džlų kakarlekavimas Ir p< grubiai, piktindami ir teisė žodžiais tariant, „didžiausio minis „Tauro" balsas dirt jus, ir publiką. Tokia padėtis, kuriose dalyvauja 7 vyrų ir 4 gyvenimo malonumo” visai Jeigu abejojate, ar tai tlo toks elgesys jokiu būdu nega moterų komandos. duoti nereikėtų. Žmogus neno ką papasakojo šis senukas, p li kartotis ateinančiose varžy ri mokslo srėbti, tai tegul švil sidairykite ir įsitikinsite. G Sėkmės, jaunieji draugai, pauja kur nors laukuose. bose. Jaunieji draugai sporti ir jis pats prabils. O šį p Pirmųjų kursų krepšinio varžybų nugalėtojai — Teisės moks sportininkai! Su didžiausiu » džiaugsmu kalbį girdėjo ir užrašė lų fakulteto krepšininkai (iš kairės į dešinę) V. Bukauskas, A. ninkai turi atminti, kad reikia senelis „Tauras” mums dar daugiau kuklumo, pagarbos A. ŠARKIS K. Kalvelis Sakalauskas, S. Drunga, V. Stauskas, A. Lomonosovas.
• > KAI
ŽYDI AKACIJOS“
(Atkelta iš 3 psl.)
na į sceną. Jis eina paskubo mis, jo kojos pinasi, dreban čiomis rankomis traukia iš ki šenės nosinę ir išmeta laiške lį, —1 jis dar nieko nesako, bet žiūrovui jau aišku, kad Ilja labai susijaudinęs, tur būt, jau žinąs apie Aniutos ne ištikimybę. Ilja dar netiki, abejoja anoniminiu laišku net tuomet, kai mato Aniutą drau ge su Komarovsklu, netiki sa vo ausimis, kai girdi, kaip tai, kas buvo šventa, Aniutą vai kiškumu vadina. Kai instituto direktorius, matydamas jame blogos valios žmogų, užsimena apie tėvą, Ilja Petrenko šaukia ant direktoriaus, paskui užsi kerta, apsisuka ir, tik ranka 'mostelėjęs, nubėga. Bet koks išraiškingas tas mostas—jame ir bejėgiškas pyktis, ir neišsa kyta replika: „Ech ką čia su tavim kalbėti. . . Juk tu —Supelėjęs Džiūvėsis”. Grįžęs pas draugus, Ilja tyli — ištysęs veidas. Išplėstos neramios akys pasako geriau negu ilgos rėp L V 05002. Užs. Nr. 1413.
Boriso mylimoji Svietą ma lis! Ji žino šią savo silpnybę Akt. E. G. Malvinai ir žiau vykusi. Tai susivėlusi pa ir vaikinų sugėdinta muša sa kartą teko atkurti karjeristi sipūtusiu sijonėliu mergytė, ve per veidą „Nepletkauk! Ne merginos paveikslą. Graži sc rodosi, tik tik Išėjusi iš pra išnešiok gandų!. Scena slidi: ninė išvaizda paaiškina žiūr likos. Jam gėda, bet kaltu jis mas prie Satilovo, klausia: džios mokyklos suolo. Štai Bo mažai žmonių tokiu būdu Iš vams, kodėl Aniutą myli Ilj nesijaučia — juk ne sau, bet „Ar tai jam aš turiu būti dė risas pasakoja apie gautą siun reiškia savikritiką, bet akt. kodėl jai meilinasi Komarov draugui jis paėmė Komarovs kingas, jam, Iljal Satllovui?”, tinyje „rudą, susirangiusią, Mašanskaja jos nesuvulgarina, kis. Gaila tik, kad panaši kio aparatą. Be žodžių, įsi žiūrovas nemaloniai nustebin gulinčią po popleros sluoks įtikina: Raiša gali taip pasi vaidmenys jau pasidarė akt kniaubęs į knygą, pergyvena tas — Grišos balse suskamba niu. .— Svietą pakyla, bė elgti. Parašiusi anominį laišką, rėš amplua, ji Išsidirbo štan draugui. ga į balkoną ir baimės apimta Raiša klausosi Iljos ir Aniu- pą, jos Aniutą visai nesiskii neapykanta ir Griša Jelinas. Vinikovas tikra „Gyvatė!” Svletos tos, milicininko ir Iljos pokal ria nuo „Fabriko mergaitės” apie šį personažą rašė: „Kai tu Taip, šiuo momentu Grlša tik šaukia: jau gydytojas, Inžinierius ar rai neApkenčla Satilovo — jis siaubas nereikalingas: ar ji bius, o kai Ilja „neatkeršija” kt. spektaklių veikėjų. mokytojas, kai tavo kišenėje sėdi įsikniaubęs į knygą ir yra kada girdėjusi, kad kas Komarovsklui, ji pati paima Atskiru žodžiu reiktų paka jau yra taupomosios kasos kny jam gėda pakelti į draugus siųstų siuntinyje gyvates, ar nustipusią varną iš šiukšlių gutė, o joje — nemažas indėlį akis, jis nenori matyti jų užuo ji nepažįsta Boriso, nežino, dėžės ir meta ją ant Koma bėti apie dekoracijas. Dekor reiškiąs skaičius, tau sunku jautos, balsu, kad jį drauge su kad jis mėgsta krėsti išdaigas? rovskio staliuko. Tai jau visai cijos kuklios. Šykščiomis pri monėmls dali. Lukackiul p patikėti, kad ir pas mus yra Ilja institute vagišiumi ap Tikroji Svietą veikiau kvatoda negražūs poelgiai, žiūrovas vyksta atkurti prabangos Uit žmonių, patekusių į sunkią šauks, ir Grlša niršta, pamir mos! Išklausys šios sąmojingo net įtaria Raišą per dideliu InKomarovskio bute, nebl' materialinę padėtį. Tačiau taip šęs bet kokį dėkingumą, pa pasakojimo ir jos replika trygų pamėgimu, noru prida ziją yra, ir ypač dažnai joje atsi miršęs, kad tiesdamas jam, „Gyvatė!” suskambės kaip ryti Iljal nemalonumų, juk Ko- gas parko vaizdas, tačiau vis; duria jauni, dar į gyvenimą Grlšai, pagalbos ranką, Ilja mįslės įminimas. Aplamai, no marovskis gali pagalvoti ir pa nevykusiai apiformintas inst neišėję žmonės”. Vienas Iš to pats įkliuvo į bėdą. Grlša įžei rėtųsi matyti Svietą ir kuklia galvoja, kad tai Ilja pasiuntė tuto kiemas. Jis primena i stadiono kampelį, ir sodą, be kių žmonių ir yra Grlša Jeli džia Satllovą, tačiau draugų ir naivia, bet naivumas neturė jam šitą „dovaną”. Autorius jei ne skaitovo tvirtinimą: smerkiamas jis greit pajunta tų pereiti į kvailumą, kas gau nas. Jis išdidus, bando slėpti gi tai aiškina tuo, kad Raiša nuo draugų savo sielvartą, kai sąžinės grlaužlmą Ir atsiprašo. nasi S. P. Lupekinos atkurta myli Ilją, bet vargu ar tuo kad čia būtent Instituto ki< ar žiūrovas sus vėl gauna trejetą, sako, kad Išdidus, kiek rūstokas — štai me Svletos vaidmenyje. galima pateisinti šį poelgį. mas, vargu kame vyksta veik visai negaila, tačiau nervinga koks Ilinovsklo Grlša. Sudėtingas Ralsos Kovrygi- Scenoje pas direktorių Raisa- gaudytų lai kysena, perdėtai skambus Visai kitoks jo draugas Bo- nos paveikslas. Pirmame veiks Mašanskaja pergyvena dėl II- mas. Aplamai, spektaklis nuota balsas verčia žiūrovą netikėti risas-N. I. Trusovas. Borisas — me mes matome Raišą kaip jos, nuoširdžiai džiaugiasi, šiuo Grišos akt. Ilinovsklo pa pats linksmiausias pjesės vei gandų išnešiotoją, nepageidau kad jis nesigina paėmęs apa kingas, atspindi studentišk reiškimu, žiūrovas žino, kad kėjas, jis visą laiką krečia juo jamą ir įkyrų svečią vaikinų ratą. Aplamai, Ralsos. .paveiks gyvenimo tikrovę. Jį reikėt kambaryje. Raiša, tiesa, nieka las labai prieštaringas ir rei pamatyti kiekvienam mūs Grlšai ir institutą sunku pa likti. Tačiau, kai Grlša- kus, net jo meilė Svetal turi da nemeluoja, bet kiek nelai kia laikyti dideliu akt. Ma- studentui. mių pridaro jos ilgas liežuvė šanskajos laimėjimu. R. Petronytė Illnovskis, grėsmingai artėda- švelnų jumoristinį atspalvį. ,
Redakcijos adresas: Vilnius, Stuokos-Gucevičiaus g. 3, telef. 7-79-17. Spaudė laikraščių ir žurnalų leidyklos spaustu vė. REDKOLEGIJA.