Tarybinis Studentas, 1975 m. birželio 20 d. Nr. 22-23 (922-923)

am/BOS scuDencas

Visų šalių proletarai, vienykitės!

birželio 20 d

VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS

Įilniaus universiteto vardas gerai žinomas Tarybų Baltarusijoje.

Nemažai mūsų Lslininkų darbų pritaikyta šioje kaimyninėje respublikoje, kai kurios reikšmingos fblemos sprendžiamos bendromis abiejų universitetų Jėgomis. ai kovo mėnesį respublikoje vyko Baltarusijos TSR literatūros ir meno dienos, tių delegacija lankėsi ir mūsų universitete.

NUOTRAUKOJE matome rektorių [f. dr. J. Kubilių (kairėje) ir BKP CK sekretorių A. Kuzminą.

kt. Tarpmokyklinio bend­ radarbiavimo sutartyse numatytas abipusis pasi­ keitimas mokslininkais skaityti paskaitų, stažuo­ tis, bendromis jėgomis tirti aktualias problemas, dalyvauti mokslinėse kon­ ferencijose. Be to, pri­ imam minėtų socialistinių šalių universitetų studen­ tus, aspirantus visam stu­ dijų laikui, gausios stu­ dentų grupės atlieka praktiką, turi savo bend­ ravimo formų ir visuome­ ninės organizacijos. Apie visa tai šiandien pasakoja mūsų laikraštis.

Jums ne kartą teko lankytis jvairiose pasaulio Ar ten žinomas šalyse, mūsų Alma Mater vardas?

Neimsiu tvirtinti, kad jį žino daugelis žmonių tuose kraštuose (gal tai ir nebūtina reikalauti), bet tiems, kas domisi mū­ sų specialistų darbais ir

Nr. 22—23 (922—923)

trokšta padėti jums tose pastangose. Jie čia mane ir atsiuntė patirti, kaip mes galėtume jums pa­ gelbėti".

Pažadą pažangioji iš­ eivija ištesėjo. O A. Bim­ ba liko ištikimas ir nuo­ širdus mūsų bičiulis. Lie­ tuvoje jis lankėsi dar ne kartą, matė jos pasikeiti­ mus ir teisingai juos įvertino.

Priminsiu, A. Bimba yra mūsų universi­ teto istorijos mokslų gar­ bės daktaras.

Džiaugiamės, kad nuo­ širdžių bičiulių lietuvių išeivijoje yra daug. Mes gaunam jų spaudą, komplektuojam ją, domimės jų veikla. Jų laikraščiuo­ se bendradarbiauja mū­ sų autoriai.

Susilau­ kiant dovanojamų knygų.

Nuo 1959 m., kai apsilan­ kė, berods, pirmoji lietu­ vių turistų grupė iš už­ sienio, mūsų bendradar­

NIVERSITETO BENDRADARBIAVIMO RYŠIAI su vilAUS V. KAPSUKO Liversiteto rektorvi, prof. dr. jonu l’BILIUMI.

Interviu

universitetas Vilniaus savo tautų ižiuojasi tradicijom, ndravimo ikiančlom tolimus šimt;člus. Jame dėstė daulio šalių įžymūs mokslijis davė akai, daug etimų tautų kultūrai ir ikslui.

Taip, mes galim diiuotis, kad mūsų unirsitetas — seniausia

botanikos Lietuvos floros prancūzas 2. fiziologas ir italas S. Bisi, botanikas G. Čia mokėsi A. ir D. Poška, čia išM. Daukšos (1595) — ligi mūsų laikų lietuviška kny-

Į

reminiscencijos, bet sun­ žiau dabar rūpinasi) res­ ku nuo j.ų susilaikyti, publikos aukštuoju moks­ kaip neįmanoma nepa­ lu, jo materialine baze. brėžti to, ką mums davė Padėjo šalies mokslo ir mokymo įstaigos: įren­ Tarybų valdžia.

Būtų įdomu išgirsti, ko­ gimais, vadovėliais. Jau kią išraišką minėtos tautų 1944 m, žiemą, dar tebebendravimo tradicijos griaudžiant vakaruose pa­ trankoms, veikė 8 fakul­ įgavo mūsų dienomis?

Socialistinės visuome­ tetai! Šiais — mokslo ir tech­ nės pertvarkymas palietė ir aukštąją mokyklą — ji nikos revoliucijos — lai­ buvo pertvarkyta naujais kais keičiasi mokslo po­ socialiniais pagrindais. būdis: jis darosi vis la­ Atkūrus 1940 m. Lietuvo­ biau kolektyvinis. Ne tik je tarybų valdžią, mūsų atskirų mokslininkų, bet aukštųjų mokyklų durys ir mokslinių kolektyvų yra buvo atvertos visiems bendradarbiavimas Mes palaiko­ darbo žmonėms ir be jo­ būtinas. respubli­ kių apribojimų. Tarybinė me ryšius su švietimo sistema suteikia kos aukštosiomis mokyk­ kiekvienai tautai galimy­ lomis ir mokslo įstaigo­ bę išsiugdyti savus nacio­ mis, daugeliu šalies ir už­ nalinius kadrus. Socialis­ sienio mokslo bei moky­ tinių nacijų suklestėjimas mo centrų.

Tarybinės aukštosios ir suartėjimas — dar vie­ na sąlyga, padedanti mokyklos tarptautinių ry­ mums, universitetui ug­ šių reikšmė dar labiau dyti sau reikalingus kad­ padidėja dabar, kai pa­ rus, deficitinėse saulyje mažėja įtempimas ypač mokslo> srityse, ir kitų ir taikaus sambūvio prinįtvirtinami santy­ aukštosiose j cipai respublikų (pavyzdžiui, kiuose tarp valstybių, tu­ mokyklose Leningrade, rinčių skirtingą socialinę Maskvoje, Tartu). Tuo pačiu mes santvarką.

Naujas, tobulesnes for­ padedame ir kitiems. Štai mūsų universitete geolo­ mas įgauna socialistinių aukštųjų mokyklų giją studijuoja latvių, es­ šalių tų, baltarusių, rusų; lietu­ ryšiai, Jie pagrįsti kiek efektyvesniu vių kalbą ir literatūrą — galima Gruzijos, Armėnijos pa­ bendradarbiavimu.

Esame pasirašę glau­ siuntinių ir t. t.

Nesavanaudišką bro­ desnio bendradarbiavimo liškų respublikų pagalbą sutartis su Latvijos, Bal­ geriausiai pajutome po­ tarusijos, Odesos, su už­ kario metais, kai mums sienio šalių — Greifsvalstigo visko: juk vokiškie­ do (Vokiet. js Demokrati­ ji fašistiniai okupantai nė Respubi ka), Prahos Kroku­ išgrobstė įrengimus, bib­ (Čekoslovakija), lioteką, buvo uždarę net vos (Lenkija) — universi­ Universitetą. Didelį dė­ tetais. Bendradarbiautam mesį tuo metu parodė dar su Magdeburgo ankš­ partija ir vyriausybė: ji tąja technikos mokykla, labai rūpinosi (ir ne ma­ Liublino universitetu ir

pačia įstaiga, šis vardas ne naujiena. Tą pažintį plečia mokslo žurnalai, sakykim, „Lietuvos mate­ matikos rinkinys" ir „Lie­ tuvos fizikos rinkinys" pradėti versti į anglų kalbą Jungtinėse Valsti­ jose. Fiziko prof. A. Ju­ cio veikalas yra išverstas taip pat į anglų kalbą, na, ir mano monografija du kartus pasirodė jau šia kalba JAV. Sakykit, kokie ryšiai sieja mūsų universitetą su pažangiaisiais užsienio lietuviais? Šis jūsų klausimas man priminė sunkius pokario metus. Trūko, kaip jau minėjau, daugelio dalykų.

Ir štai nelaukta ir tuo brangesnė užsienio lietu­ vių dovana gimtajam kraštui: prisimenu, Eks­ perimentinės medicinos institutas gavo vertingų įrengimų, mums teko rū­ bų. Už šį gražų gestą, matyt, reikėtų pirmiausia padėkoti Antanui Bimbai, kuris pirmasis iš užsie­ nio lietuvių lankėsi (1945 m. lapkrity) Lietuvoje tuoj po antro pasaulinio karo. „Lietuvai Pagalbos teikimo komiteto", atsto­ vaujančio JAV lietu­ viams, vardu jis perdavė širdingiausius sveikini­ mus tarybinės Lietuvos žmonėms. „Broliai ir sese­ rys, — kreipėsi jis tuomet į pasitinkančius, — nese­ niai jūs pergyvenote bai­ siausias karo audras. Vo­ kiškasis grobikas prida­ rė jums neapsakomos me­ džiaginės ir dvasinės ža-. los. Dabar prieš jus stovi didysis nuniokoto krašto atstatymo darbas. Jungti­ nių Valstijų lietuviai

biavimas darosi vis gy­ vesnis. Buvoja ir mūsų specialistai užsieny, gau­ na ten progos susitikti su lietuviais. Yra tenykščių specialistų, kurie dirbo ar viešėjo mūsų aukštojo­ je mokykloje.

Matyt, čia būtų galima paminėti ir lietuvių kal­ bos kursus, kurie jau tre­ ti metai rengiami mūsų universitete.

Koks jų tikslas, kaip jie vertinti­ ni?

Juos organizavo Uni­ versiteto rektoratas, su­ prasdamas tokių kursų reikšmę išeivijai — padė­ ti nepamiršti tėvų krašto, jo kalbos, padėti susipa­ žinti su Lietuvos istorija, jos dabartiniais laimėji­ mais.

Nepasakyčiau, kad šiuos kursus buvo lengva pradėti. Tai ne tik kupe­ ta organizacinių rūpes­ čių, bet ir šiaip patyrimo stoka — juk pirmąkart!

Reikėjo sudaryti kursų programų: o juk ne visų norinčių vienodas kalbos mokėjimas .nevienodi po­ linkiai ir norai... Antrais metais buvo kiek leng­ viau. Šiemet rasim, ko gero, dar geresnį sprendi­ mą, kursai bus gal dar įdomesni.

Lituanistikos kursai nuo pat pirmųjų metų turi pasisekimą išeivijoje ir, atrodo, turės.

Gaunam nemaža padėkos laiškų iš buvusių kursų klausy­ tojų. Štai viename jų D. Navickienė iš Los Andželo (Los Angeles) rašo: „Neabejoju, kad Jums, universiteto administraci­ jai ir profesūrai, buvo daug darbo ir vargo to­ kius kursus suorganizuo­ ti. Man kursai buvo labai naudingi ir padėjo ne tik pasitobulinti lietuvių kal­ boje, bet ir labiau susipa­ žinti su visais lietuvių kultūros aspektais. Jūsų profesorių dėstomų daly­ kų žinojimas bei pristaty­ mo lygis paliko nepapras­ tą įspūdį. Spėju, kad se­ kantiems metams galite susilaukti daug prašymų, nes vien tik Los Andželo mieste kursais susidomė­ jimas jaunimo t.arpe yra didelis".

Naudodamasis proga, noriu buvusiems ir būsi­ miems kursų lankyto­ jams, užsienio lietuviams, kurie domisi ir nepa­ miršta savo gimtojo kraš­ to ir jo kalbos, kurie su nuoširdžiausiu dėmesiu ir palankumu seka Tarybų gyvenimą, paLietuvos linkėti geros sveikatos, sėkmės darbe, džiugių draugystės akimirkų, tai­ kos!

i-

/%

k

1 į

K

įįfygįgZ

1

- «

TO

gg

■

'JMm <MS

Si nuotrauka primena praėjusius metus: Universite­ to prorektorius doc. J. Grigonis (pirmas iš dešinės) su lietuvių kalbos kursų klausytojomis E. Hemerling, studente iš VDR (pirma iš kairės) ir V. Kebliene, žino­ ma JAV lietuvių poete (antra iš dešinės) ką tik apžiū­ rėjo Anykščių garsenybę — Puntuko akmenj.

SIAME NUMERYJE PASAKOJAME APIE LIETUVIŲ KAL­ BOS KURSUS UŽSIENIO LIETUVIAMS, SUPAŽIN­ DINAME JUOS SU PATIES UNIVERSITETO GYVENIMO VIENU KITU FAKTU.

Broliška pagalba—bendriems tikslams Mūsų universitetas, stam­ biausia respublikos mokslo bei pedagogikos kadrų kal­ vė, žymi ne vien savo se. numu, ją išgarsinusių moks­ lininkų svariais darbais.

Garsus universitetas ir savo plačiais bei tolydžio besi­ plečiančiais ryšiais su kito­ mis mūsų šalies aukštosio. mis mokyklomis bei moksli­ nio tyrimo institutais.

Bendradarbiaujama moks­ lo kadrų ruošimo, kvalifika­ cijos kėlimo, mokslo tiria­ mojo bei metodinio-pedagoginio darbo srityse, keičia­ masi žymiausiais mokslinio, kais skaityti paskaitų bei teikti konsultacijų, draugau­ ja studentų mokslo draugi­ jos.

Kur tiktai neveda bendra­ darbiavimo keliai! Kasmet apie 250 mūsų dėstytojų ke. lia savo kvalifikaciją pa­ grindinėse šalies aukštosiose mokyklose bei mokslo tiria­ muosiuose institutuose — vykstama j Maskvą, Kijevą, Leningradą, taip pat pas kaimynus į Rygą, Tartu, Minską.

Savo ruožtu universitetas mielai priima stažuotis bei kitomis formomis kelti kvali­ fikacijos latvius, baltarusius, ukrainiečius, rusus... Apie pusšimtį mūsų plačiosios ša. lies mokslininkų kasmet gi­ na disertacijas universiteto mokslo tarybose. Šiuo požiū­ riu bendradarbiavimo geo­ grafija itin plati — mūsuo. se gynė Gruzijos, Armėni­ jos, Azerbaidžano, Ukrainos, Baltarusijos, RTFSR, Latvi­ jos, Estijos, Moldavijos ir

kitų respublikų atstovai, tu­ rėjome disertantą netgi iš tolimosios šiaurės — Jaku, tijos.

Mūsų disertantams taip pat nuoširdžiai padeda RTFSR, Ukrainos, Estijos ir kitų aukštųjų mokyklų, mokslo tiriamųjų institutų mokslo tarybos. Geras pus­ šimtis universiteto aspirantų nukreipti į aspirantūrą žy­ miausiose šalies aukštosiose mokyklose.

Sunku būtų išvardyti mokslo tiriamojo darbo kryptis bei sąsajas, jun­ giančias mūsų universitetą su kitomis šalies aukšto­ siomis mokyklomis. Gal tik vieną kitą paminėsim — mūsų ekonomistai glaudžiai bendradarbiauja su Maskvos Plechanovo liaudies ūkio institutu, chemikai — su Leningrado technologijos institutu, medikai — su Le­ ningrado, Maskvos I Medi­ cinos institutu, Leningrado sanitarijos — higienos insti. tutu, matematikai — su Le­ ningrado, Maskvos universi­ tetais, TSRS Mokslų akade­ mijos Sibiro skyriaus Novo, sibirsko fizikos-matematikos institutu, filologai — Latvi­ jos P. Stučkos universitetu ir pan.

Paminėtina dar viena kryptis — mokslinis-metodinis darbas. Mūsų dėstytojai aktyviai dalyvauja daugely­ je šalies aukštųjų mokyklų mokslinių konferencijų, skai. to pranešimus, savo ruožtu į universiteto organizuoja, mas konferencijas atvyksta nemažai kitų broliškų res­ publikų mokslininkų. Nuolat

keičiamasi metodine medžia­ ga, programomis, metodi­ niais nurodymais, pratybų užduotimis. Universiteto stu­ dentai dažnm atlieka pėda, goginę bei gamybinę prakti­ ką kitose šalies aukštosiose mokyklose bei mokslinio ty­ rimo institutuose, pvz. gam. tininkai — TSRS Mokslų akademijos Molekulinės bio­ logijos institute.

Panašūs ryšiai ir Studentų mokslo draugijos veikloje — mūsų studentai aktyviai da­ lyvauja broliškų respublikų studentų mokslinėse konfe­ rencijose, nemažai pasikvie­ čia ir svečių. Gražių rezul­ tatų mūsų studentai yra pa­ siekę sąjunginiuose studen­ tų mokslo darbų konkursuo. se, neretai aplenkę savo ko­ legas.

Dar viena bendradarbiavi­ mo kryptis — keitimasis žy. miais mokslininkais skaityti paskaitų bei teikti metodinės pagalbos. Ypač daug pagal­ bos sulaukiame iš pagrindi­ nių RTFSR aukštųjų mokyk­ lų ir TSRS Mokslų akademi­ jos — kasmet mūsų univer. sitete daugiau kaip pora de­ šimčių įžymių mokslininkų skaito paskaitų ciklus, kon­ sultuoja. Praeitais mokslo metais skaitė paskaitas Le. ningrado universiteto profe­ sorius V, Chavinas, Vorone­ žo universiteto profesorius P. Sobolevskis, Saratovo — prof. N. Ciudakovas, Kuibyševo — prof. V. Narynskis, Maskvos — prof. V. Sokolovas, Leningrado Kalnų ins­ tituto prof. V. Lazutadzė ir kiti.

Nelieka skolingi ir mūsų universiteto mokslininkai — sakysim, praeitais mokslo metais prof. A. Žilėnas, prof.

A. Basalykas skaitė paskai­ tas Latvijos P. Stučkos uni­ versitete, prof.M. Grego, rauskas — Baltarusijos V. Kuibyševo liaudies ūkio ins­ titute. Gana plati prof. J. Ku­ biliaus, prof.

J. Viščako, prof. A. Marcinkevičiaus pa­ skaitų skaitymo geografija.

Jeigu suminėsime dar bendrus katedrų posėdžius, konferencijas, bendrus leidi­ nius, vadovavimą aspiran­ tams, kultūros ir sporto ren­ ginius, vis tiek negausime pilno bendradarbiavimo vaiz­ do — toks jis platus ir dau. giašakis.

Siekdamas šį daugiašakį bendradarbiavimą sujungti, padaryti planingesniu ir kryptingesnių, universitetu; yra sudaręs nemaža konkre­ čių sutarčių, numatančių to­ lesnį abipusį draugystės ir broliškos pagalbos, visapusiš­ ko pasikeitimo patyrimu vi­ sose aukštųjų mokyklų dar. bo srityse stiprinimą ir plė­ tojimą. Tokios sutartys suda­ rytos su Latvijos P. Stučkos, Baltarusijos V. Lenino, Ode. sos I. Mečnikovo, Kišiniovo V. Lenino universitetais, Moldavijos TSR Mokslų akademijos Taikomosios fizi­ kos institutu ir kt.

Bendradarbiavimas su ki­ tų broliškų respublikų aukš­ tosiomis mokyklomis bei mokslinio tyrimo institutais yra abipusiai naudingas, pa­ deda giliau pažinti ir panau­ doti mokslo ir kultūros pa­ siekimus bendriems tikslams įgyvendinti.

Stasys PULKAUNINKAS Aspirantūros skyriaus vedėjas

Ir patys važinėja ir svečius sutinka Bėgo laikas, keitėsi universiteto gyvenimo sąlyga pačiu universiteto ryšiai su užsieniu tai plėtėsi, tai į, ko arba visai nutrūkdavo, ypač kai siautėdavo reab Mūsų aukštoji mokykla suklestėjo tarybiniais metais, sidarė palankios sąlygos ir bendradarbiauti su užjJ tam mes pakankamai gaunam lėšų iš valstybinio džeto.

Sparčiai plėtojasi ryšiai su socialistinėmis bei įjį pasaulio šalimis. Mūsų mokslininkai dažni svečiai f pos šalyse, ypač Prancūzijoje, Austrijoje, Šveicarijoje, kietijos Federatyvinėje Respublikoje, Belgijoje, Daru Anglijoje, Skandinavijos universitetuose, stažuojasi ■ dalyvauja mokslinėse konferencijose JAV, Kanadoje, dijoje, Japonijoje. Dabartiniu metu teisininkas S. Vėl ir fizikas V. Kunigėlis stažuojasi Prancūzijoje, fizika Kietis — Danijoje, fizikas J. Vaitkus — Švedijoje. \ egzotinės Afrikos šalys patraukė mūsų mokslininkų mesį. Keleriems metams išvyko į Burundį dėstyti m matikas G. Misevičius. Dar keli pedagogai pasiruošę žiuoti į besivystančias Afrikos šalis padėti ugdyti v nių mokslo kadrų.

Tikrai platus akiratis atsivėrė mūsų universiteto at vams. Tai lėmė ir garsių mūsų profesorių matenai J. Kubiliaus, medikų A. Marcinkevičiaus ir P. Nork; fiziko J. Viščako ir daugelio kitų tarptautinis pripai mas, jų paskaitos užsienyje.

Mielai priimami mūsų universitete ir mokslininkai minėtų kraštų. Jie taip pat skaito paskaitas, stažuoi naudojasi garsios mūsų mokslinės bibliotekos turtini fondais. Paminėtini praėjusiais metais lankęsi pas ■ prof. J. Jodelė bei gamtos apsaugos federalinės tarn, aukštas valdininkas V. Adamkus iš JAV, filologas Holtum iš Škotijos, profesorius M. Capet iš Sorbo universiteto Prancūzijoje. Šiemet universitete viešėjo prof. S. Goštautas iš Ji dabar renka medžiagą daktaro disertacijai A. Al išaus.

Baltimorės D. Hopkinso universiteto magistras, stažu si baltistas iš Miuncheno J. Rangė, M. Lepine iš Pi žiaus. Laukiame atvykstančių mokslininkų iš JAV ir ] kraštų.

Ryšiai su užsienio universitetais ne tik naudingi n mokslininkams grynai mokslo atžvilgiu, padeda pagil savo žinias, pasidalinti pedagoginio darbo patirtimi, j čiau išspręsti svarbias mokslo problemas, bet taip tarnauja tautų suartėjimo labui, kovai už taikų pas lyje.

A. SUNELA1TK

PRAKTIKA UŽSIENYJE Viena iš tarpmokyklinio bendradarbiavimo formų — studentų gamybinė — pažin­ tinė praktika.

Universitetas siunčia ir priima studentų gamybinės praktikos grupes iš Liublino, Krokuvos, Greifsvaldo ir Prahos universitetų, iš Magdeburgo aukštosios technikos mokyklos, 1973 metais buvo pasikeista 10 studentų grupių, 1974 metais — 11, o šiais metais numato­ ma pasiųsti i užsienį gamy­ binei praktikai 12 studentų grupių (130 žmonių). Nuo šių metų pradedame siųsti ir į Erfurto Medicinos akademiją.

Praktikai į užsienį siunčia­ mi įvairių specialybių stu­ dentai: fizikai, chemikai, ma­ tematikai, biologai, istorikai, germanistai. Grupių dalyviai — gerai besimokantys, akty­ vūs studentai, visuomeninin­ kai. Praktika užsienyje vilio­ ja ne tik kaip savo specialy­ bės mokslinių žinių pagilini­ mo bazė, bet ir įdomiomis kelionėmis, ekskursijomis, susitikimais, bei naujomis pa­ žintimis. Š'ai grupė universi­ teto Filologijos fakulteto vo­ kiečių kalbos specialybės studentų jau kelinti metai vyksta į Greifsvaldą, daly­ vauja ten organizuojamuose Tarptautiniuose vokiečių kal­ bos kursuose. Šiuose kursuo­ se dalyvauja 15 pasaulio ša­ lių atstovai — iš Prancūzijos, Belgijos, Austrijos, JAV, Ang­ lijos ir kitų šalių. Mūsų stu­ dentai aktyviai dalyvauja vi­ suose kursų renginiuose, jų atstovai renkami į Interna­ cionalinį komitetą, ruošia va­ karus, kurių metu nuskamba ir lietuviška daina.

Studen­ tams *enka daug pasakoti apie mūsų šalį, ekonominį bei kulturinį respublikos ir są­ jungos gyvenimą, aiškinti įvairius nacionalinės politi­ kos klausimus ir kt.

Atvykusieji iš užsienio stu­ dentai atlieka praktiką atitin­ kamuose mūsų universiteto fakultetuose, Mokslų akade­ mijos institutuose. Praktikos metu jie susipažįsta su mūsų senąja Alma Mater, aplanko miesto istorines vietas, nau­ jus rajonus, senamiestį, teat­ rus, koncertus, susitinka su Vilniaus studentais. Svečiai gerus prisiminimus ir įspū­ džius išsiveža, pabuvoję M. K. Čiurlionio muziejuje Kau­ ne ir jo name — muziejuje Druskininkuose, aplankę Liaudies muziejų Rumšiškėse, Perkūno namus Kaune. Prak­ tikos pabaigoje studentams organizuojama kelionė į Le­ ningradą.

M. DVARECKIENĖ

š| LAIKRAŠČIO

NUMERĮ PARENGĖME

PAGEIDAVIMUS.

Pasakojimai apie uni­ versitetą, jo žmones, pa­ siekimus, apie mūsų bendradarbiavimą su kito­ mis mokslo ir mokymo įstaigomis.

vilis — irgi iš Filologijos fa­ kulteto. Vilniaus universitete ji studijuoja anglų ir lietu­ vių, o Pirus — lietuvių kal­ bą.

— Tik atvykusius visus „svetimšalius" į lietuvišką globą paėmė tuometinis Fi­ lologijos fakulteto prodekanas doc. J. Balkevičius. Labai dėkinga jam ir pirmai savo mokytojai, Lietuvių kalbos katedros dėstytojai V. Eidukaitienei, ji taip pergyvenda­ vo dėl mūsų...

P. Mačiurašvilis rodo: „Ru­ sų — lietuvių pasikalbėjimų knygelė". Tai jo pirmosios mokytojos, dekanato sekreto­ rės St. Išganaitienės dovana.

— Žaviuosi jūsų literatū­ ra ir menu. Baigęs universi­ tetą, būsiu vertėjas, o daugiau — vienas iš mūsų tautų lite­ ratūrinių ryšių puoselėtojų ar organizatorių — jei taip ga­ lima pasakyti. — O, kiek pa­ ralelių čia galima išvesti!

Dar XVIII a. Gruzijos istori­ niuose šaltiniuose užsimena­ ma apie Nemuno šalį. A. Vie­ nuolis, M. Čiurlionis ir kt. .. Štai J. Skliutausko knygelė apie Gruziją — „Riteris iš Sakartvelo"... Pas mus vos ne dievinamas poetas E. Mie­ želaitis. Neseniai išėjo jo antroji knyga gruzinų kalba.

Išverčiau šio poeto „Saulėly­ džio maldas"... Kai laikiau egzaminą pas Literatūros ka­ tedros docentą V. Arešką, 45

minutes kalbėjau apie S. 1 rį Ne kiekvienai tautai ’ laimė turėti tokią po* Mėgstu J. Baltrušaitį, V. N kolaitį-Putiną, J. Grušą. G zijoje labai domimasi M. Čiurlioniu (JUNESKO jo š tąsias metines, kurios su šį rudenį, paskelbė pasauli reikšmės įvykiu). Manau versti jo kelionių po Gnu užrašus.

Kornelija Cinčlėj droš pakelia akis: — .. .Buvau sužavėta Ti kuose ir Rumšiškėse, lietui liaudies buities muziejs Muziejus... gal čia žodis tas? Didelis žemės plotas, 1 riame randi Dzūkiją. Sus kiją, Aukštaitiją ir Žemai! su joms būdingomis vaisi čių trobomis, klėtelėmis, f romis, kryželiais, vėjo m3 nais.. . „Lietuvos aš vardą šve! tau nešu kaip saulę ranku — tai S. Nėris. Šių eilui šilumą jaučiau žodžiuose,» riuos man apie Nemuno! mę tarė Johenas ir Onutė, maras ir Dalia, Kornelija Pirus. Prabėgs nedaug jie baigs studijas Vilt universitete, grįš į na Tikiu, nepamirš mažyčio mės lopinėlio, Lietuva namo...

Sigutė NEMEIKV. JURAICIO nuotraul (iš dešinės): Johenas, Ko lija ir Umaras

ATSIŽVELGDAMI Į

MOŠŲ SVEČIŲ,

UŽSIENIO LIETUVIŲ

Šalis ta Lietuva...

— Pagal kultūrinio bend­ radarbiavimo sutartį tarp TSRS ir VFR pernai atvykau į Vilniaus universitetą sta. žuotis, — man lietuviškai sako Filologijos fakulteto Lietuvių kalbos katedros mokslinis bendradarbis Johenas Rangė iš Miuncheno.

— 1969 metais Miuncheno universitete išlaikiau slavis­ tikos kalbotyros egzaminą, gavau magistro laipsnį. Dir­ bau mokslinį darbą. Be sla­ vistikos, domėjausi indoeuro­ piečių prokalbe ir baltistika.

Kadangi lietuvių kalba bene geriausiai iki šiol yra išlai­ kiusi šios prokalbės ypaty­ bių, todėl 1973 metais ėmiau ją studijuoti. Lituanistika tu. ri pas mus senas tradicijas, ir man malonu, kad galiu Vilniuje specializuotis.

— ,, Gimtajame krašte" perskaitėme Universiteto rek­ toriaus J. Kubiliaus straips. nį, kad Vilniuje gali studi­ juoti užsienio lietuviai. Aiš­ ku, nudžiugome, padavėme pareiškimus, priėmė... — vienu balsu tvirtina Gražina Baliūnaitė, III k. medikė, ir jos sesuo Dalia, III k. mate­ matikė, Onutė Šimelevičiūtė, III k. germanistė, Gediminas Dzemionas, istorijos mokslų aspirantas. Jie — iš Lenki.

jos, Punsko krašto.

— Mano veiklos sritis — visuomeninė XIX—XX a. is­ torija, — sako Gediminas Dzemionas. — Rašau moksli­ nį darbą apie Užnemunės Suvalkų guberniją. į pagalbą pasitelkęs tikimybių teoriją, apdorojau didesnę dalį me­ džiagos. Istorija ir matemati­ ka, gana naujas derinys, ar netiesa? Konsultavausi su Universiteto rektoriumi, ti­ kimybių teorijos ir skaičių teorijos katedros vedėju J. Kubiliumi. Rezultatai jau aiškėja.

J. Rangė pasitaiso akinius: — Savo studijomis esu patenkintas, turiu sąlygas moksliniam darbui.

Dažnai matau studentų būrelį ir dėstytoją šneku­ čiuojantis ir aiškinantis. Pas mus, ko gero, dėstytojų ir jų ,.pavaldinių" santykiai oficialesni. Žaviuosi lietuvių draugiškumu ir nuoširdumui — Man labai gražu, kai lietuvaitės tiek daug juokia, si, — šypsosi ir pats Johenas. — Nuostabu, kai žmo­ nės turi tiek optimizmo.

Dalia Baliūnaitė kažko su­ simąsto. Žvilgtelėjusi į sese­ rį, prabyla: — Kai parvažiuojam na­ mo, susirenka visas kaimas.

Geri būna vakarai... Susėda kas kur ir klausosi naujų plokštelių su lietuviškom dainom. Padainuojam ir pa­ čios. ..

— Patinka ir naujasis Vil­ nius. Sporto, Operos ir bale, to rūmai, Lazdynai ir, žino­ ma, senoji Gedimino pilis.

Kuriam užsienio lietuviui šir. dis nesuvirpės, ją išvydus?

— įsiterpia' Gražina, Dalios sesuo.

— Va, kai dulks lietus, gal kada susitiksim sena­ miestyje, — grįžteli ketvirtakursis filologas estas Uma­ ras Vananurmas, — tada aš mėgstu vaikštinėt susikūpri­ nęs, rankos kišenėse... gal Estiją prisimenu? . .. Laimin­ gas, kad mokausi senuo­ siuose universiteto rūmuose.

Nepakartojamos šventės kie­ meliuose, po atviru dangum, — „fuksų" krikštynos, me­ diumai, koncertai, teatro snektakliai Umaras beveik be akcento kalba lietuviškai erčia mū­ sų poetų eiles, 'akėsi nese­ niai išsiuntęs S. . ėries ir P. Širvio eilėraščių Estijos mo­ terų .žurnalui. Nustebau: J. Strielkūno ..estiška" „Lietu­ va" skambėjo nė kiek ne prasčiau už lietuv’ška ei tik autis gerai pagavo ritmus ir linįus. >?enktakursė moldavė Kor­ nelija Cinčlėj ir ketvirtakursį gruzinas Pirus Mačiuraš-

lilNIAUS universitetas, Ii seniausia Tarybų šalies I aukštoji mokykla, ne. f. švęs savo 400 metų fėjų. . , stebi visada jauną, L akademinį gyvenimą, L kad universiteto se. | rūmu, renesanso ir go| kiemų, puikių salių neL praėję šimtmečiai. Taį amžiai paliko savo pėd.

L Ir kokia skaudi bebūfaeitis, mes negalime jos riti; ji priklauso mums, Lna mūsų patirtį, padeĮvertinti šių dienų pasie.

L Kokios tos šaknys, iš f iškerojo galiūnas ąžuoįtuvos didysis kunigaikš. t Lenkijos karalius SteL Batoras, būdamas Vilf 1579 m. balandžio 1 d. jrtino aktą, kuriuo 1570 įteigta Vilniaus kolegija Lama į universitetą. Įcialistinių valstybių tarįi’,niaus universitetas būlagal eilę penktasis: nuo f metų veikė Prahos uniItetas, nuo 1364 metų — [uvos universitetas, nuo I m. — Leipcigo univer.

Ls, o nuo 1544 m. — Eiaučiausf dabar Kalinin. b|. Daugiau universitetų furę ir į rytus nuo VilĮ tuomet nebuvo.

Liaus universitetas buvo btas atkaklios kovos tarp fstantų ir katalikų metu, fe j i steigti aukštąją mok ketino protestantai, taPvalstybės valdžia, turėk prieš akis tuos pavo-

1773 m. spalio 14 d. Žeč­ pospolitos seimo nutarimu buvo sudaryta Edukacinė komisija — pasaulietiška or­ ganizacija, panaši į Švietimo ministeriją.

Universitetas, perėjęs Edukacinės komisijos žinion, buvo pavadintas Lie. tuvos Didžiosios Kunigaikš­ tystės vyriausiąja mokykla.

Caro Aleksandro I 1803 m. balandžio 4 d. aktu Vyriau­ sioji mokykla buvo paversta Vilniaus imperatoriškuoju universitetu, kuris veikė iki 1832 m.

1918 m. pabaigoje susikū­ rus Tarybų valdžiai Lietuvo­ je, Liaudies Komisarų Tary. ba 1919 m. kovo 13 d. pri­ ėmė dekretą „Dėl Darbo uni­ versiteto Vilniuje atidary­ mo", kuriame sakoma: „Cari­ nės reakcijos uždaryto Vil­ niaus universiteto sienose įkurti visuotinį darbo univer­ sitetą".

Vilnių okupavus Lenkijos kariuomenei, J. Pilsudskis 1919 m. rugpiūčio 28 d. iš­ leido įsaką, kuriuo paskelbė, jog Vilniaus universitetas yra atkuriamas ir jam sutei­ kiamas Stepono Batoro var­ das. Nuo tos dienos iki 1939 m. rugsėjo mėn. Vilniaus universitetas veikė kaip vie­ nas iš valstybinių Lenkijos universitetų. Antrojo pasau­ linio karo metu, žlugus bur­ žuazinei Lenkijai ir Tarybų Sąjungai perdavus Vilniaus kraštą Lietuvai, Vilniaus uni­ versiteto veikloje prasidėjo naujas laikotarpis.

Lietuvos vyriausybė nuta-

aunatvė, kuriai 400 metų kuriuos sukėlė radika- rė organizuoti Vilniaus uni. reformacijos kryptis, versiteto darbą, perkeldama •rsitetą atidavė jėzui- į jį kai kuriuos Kauno uni­ versiteto fakultetus. Iš pa­ ngdamiesi nenusileisti grindų pasikeitė universiteto lo lygiu protestantiškie- padėtis 1940 m. vasarą, nu­ t Karaliaučiaus ir Leip- vertus Lietuvoje fašistinę universitetams, jėzuitai diktatūrą ir atkūrus Tarybų kontrreformacijos įsigalė- valdžią. Kūrybingą universi.

XVII a. viduryje rūpi- teto darbą pertraukė hitle­ dėstymo pažanga. Nuo riniai okupantai, 1943 m. ko­ tao iki XVII a. vidurio vo 17 d. uždarę jį.

1944 m. vasarą, Raudonajai universiteto augimo lai­ tais. Nuo XVII a. vidu­ Armijai išvadavus Vilnių, bu­ py politinio ir ūkinio Lie. vo atgaivinta ir Vilniaus uni­ i smukimo pradžia, kar- versiteto veikla. TSKP ir Są­ livo ir universiteto smu- junginės Vyriausybės rūpini­ | laikotarpis iki pat jė- mosi ir nuolatinio LKP CK ir respublikos vyriausybės dė­ ordino panaikinimo.

mesio dėka jis išaugo į vieną žymiausių šalies mokymo ir mokslo įstaigų.

Vilniaus universiteto istori­ joje išskiriami du pagrindi­ niai laikotarpiai: pirmajame universitetas nuo jo įsteigimo iki uždarymo 1832 m. vadina­ mas senuoju, veikusiu feo­ dalizmo epochoje. Antrasis laikotarpis po Spalio revoliu­ cijos, jame išskirtinas 20 me­ tų universiteto veiklos eta­ pas kapitalizmo ir nuo 1940 metų socializmo sąlygomis su iškritusiais hitlerinės okupaci­ jos metais.

Senasis universitetas ypač pasižymėjo veiklos pradžioje

iki XVII a. vidurio ir pabai­ goje — XIX a. pirmoje pu­ sėje savo dėstytojais, kvies­ tais iš įvairių Europos šalių ir auklėtiniais, įėjusiais į lie­ tuvių, baltarusių, lenkų ir ru­ sų kultūros istoriją. Į pirmą­ sias Europos poetų eiles iški­ lo prof. M. K. Sarbievijus. Jo „Lyrika" susilaukė daugiau kaip 50 leidimų. Prof. Z. Liauksminas išgarsėjo savo veikalu „Iškalbos praktika, arba retorikos meno taisyk­ lės“, kuris buvo 11 kartų iš­ leistas užsienyje ir du kartu Lietuvoje. Universiteto auklė­ tinis K. Simonavičius parašė veikalą „Didysis artilerijos

menas", kuriame apžvelgė ir raketų gamybos technologiją.

Sis darbas taip pat buvo iš­ verstas į daugelį kalbų.

Istoriką J. Lelevelį aukštai vertino K. Marksas. A. Mic­ kevičius ir J. Slovackis buvo romantizmo pradininkai len­ kų literatūroje. Prof. I. Laboika palaikė ryšius su dekabristais, o išvykęs iš Vil­ niaus I. Domeika buvo išrink­ tas Sant-Jago universiteto rektoriumi. Lietuvių kultūrai nusipelnė universiteto profe­ soriai K. Sirvydas, išleidęs pirmąjį lietuvių kalbos žody­ ną, ir A. Vijūkas — Kojala’nčius, parašęs lotyniškai dviejų tomų istoriją.

Kapitalizmo ir okupacijos sąlygomis veikęs S. Batoro universitetas, nepaisant jam vyriausybės skirtų vietiniu

tautų asimiliacijos uždavinių, taip pat pasitarnavo mokslui.

Prof. A. Zigmundo darbai iš trigonometrijos 1936 ir 1965 m. buvo išleisti Maskvoje, o prof. J. Dembovskis 1951 m. buvo išrinktas Lenkijos Liau­ dies Respublikos Mokslų aka­ demijos prezidentu.

Universitete šiuo metu dir­ ba pedagoginį ir mokslinį darbą beveik 1000 žmonių, iš jų — 80 profesorių ir dakta­ rų, 570 docentų ir mokslo kandidatų. Beveik visi jie mokslinius laipsnius gavo Ta­ rybų valdžios metais.

Universiteto 12 fakultetų įvairiomis mokymo formomis studijuoja daugiau kaip 17 tūkstančių studentų. Vilniaus universitetas per pokario me­ tus parengė 26.650 aukštai kvalifikuotų specialistų, kurie dirba įvairiose liaudies ūkio, mokslo ir kultūros šakose.

Doc.

Algirdas SlDLAUSKAS

ODĖ UNIVERSITETUI Temnitur hic humilis lėlius: Hinc itur ad astra (įrašas universiteto observato­ rijos sienoje) t Šviesus labirinte.

Išvaikščiotas spindintis rūme, Jau penkiskart pražilęs dangus Virš Tavo kiemų devynių Ir virš bokšto.

Kurs plaukia Pro stovinčius debesis.

Nebesuskaičiuojamas Tavo valdovas ir vergas Esu Ir minu Slenksčio akmenį Kojom sunkiom: Čia žadėta augint buvo Protas Kontraforsų ugny Ir arkadų pavėsy Pasėt sieloj Sėklą vaisingą.

Aš nor u tikėt Spinduliuojančiais Tavo langais, Ir po tūkstančio Metų, Jei grįžčiau žole iš žvaigždės, Prig'aust Savo Pilkąjį stiebą Prie vartų Tavų Geležies, Alma Mater!

Henrikas BAKANAS II k. lituanistas

SESIOS MALONIŲ ĮSPŪDŽIŲ SAVAITES

Danutė Radzevičiūtė iš JAV su doc. J. Balkevičiumi Filo­ logijos fakulteto Sarbievijaus kiemelyje; Jonas Vainius, Niujorko universiteto studentas ekono­ mistas (pirmas iš kairės), Dalia Navickienė, anglų kalbos mokytoja iš Los Andželo (trečia iš kairės), Emilija Hemerling, VDR Leipcigo universiteto baltų ir slavų lyginamosios kalbotyros studentė, Petras Vaškys, studentas iš Filadelfl; jos, ir doc. A. Šidlauskas prie Dailės muziejaus.

Gerai prisimenu tą dieną, sintaksės elementariausius nizuotai, svečiuodamiesi mū­ Ignalinos apylinkes, kw kai 1974 m. vasaros lituanis­ klausimus. Daug dėmesio bu­ sų respublikos Aukštojo ir šėjo Palūšės turistinėje k tikos kursų dalyviai, pralei­ vo skiriama jų leksikos tur­ specialiojo vidurinio mokslo, je, matė ir Merkinę, :r i dę savo tėvų gimtojoje že­ tinimui. Dvi kursų klausyto­ Švietimo, Kultūros ministeri­ loją, ir Druskininkų kum mėje šešetą savaičių, atsi­ jos, puikiai mokančios lie­ jose, Mokslų akademijos Lie. pabuvojo Valkininkų Va kalbą — chemijos ma. tuvių kalbos ir literatūros TBC sanatorijoje, žaV* sveikino su universitetu, pa­ tuvių likdami visiems, turėjusiems gistrė, žinoma JAV lietuvių institute, Tarybinių rašytojų Kauno mariomis ir jų w poetė Vitalija Keblienė ir ir Tarybinių kompozitorių dingame krante jsikūn progos su jais bendrauti, Leipcigo universiteto studen. sąjungų namuose, pas Lietu­ Tėviškės (Liaudies buit daug malonių įspūdžių. Bene Hemerling nuo vos kinematografininkus per­ muziejumi... pats maloniausias įspūdis — tė Emilija lietuviu kalbos praktinių už­ žiūrėję nemaža lieuviškų do­ Visos išvykos buvo » tai mūsų jaunųjų bičiulių siėmimų buvo atleistos; jos kumentinių ir meninių filmų. taikingos, netrūko nuoširdumas, kurį jie parodė, dirbo „pagal individualų pla­ Lietuvių klasikinio ir tarybi. nuotaikos, smagaus ju0 stengdamiesi išnaudoti visas ną": pirmoji — Mokslų aka­ nio vaizduojamojo meno kū­ pokštų ir — kaip nelaui kursų teikiamas galimybes ne tik pagilinti lietuvių kai. demijoje gilino lietuvių tau­ rinius kursų klausytojai pa­ bet labai miela staigmena bos žinias ir įgūdžius, bet ir tosakos žinias, antroji — va. matė Vilniaus ir Kauno dai­ netrūko gražių senoviškų susipažinti su Tarybų Lietu­ dovaujama prof. V. Mažiulio lės muziejuose bei paveikslų dabartinių lietuviškų da galerijose. Didelį, neišdildo. Stebėtis reikėjo, su ko va, jos nūdieniu gyvenimu ir prof. Z. Zinkevičiaus rašė mą įspūdį visiems paliko mū. įsijautimu visi kursų dalyi ir žmonėmis. Jau pačią pir. darbą apie K. Donelaičio raš. sų „Lietuvos" — valstybinio — ir Antanas Mockus iš | mą kursų dieną, kai klausy­ tuose sutinkamas lietuviškas liaudies dainų ir šokių an­ lumbijos, Birutė Bilkštytė tojai turėjo papasakoti apie pavardes.

Nors kursų dalyviai džiau- samblio — koncertas.

Kanados, ir Alfonsas Savit save, savo darbą, apie mo­ iš Australijos, ir Petras V tyvus, paskatinusius atva­ kys iš Jungtinių Ameri žiuoti į Lietuvą, buvo maty­ Valstijų, ir Marijus Dresk ti, kad tarp mūsų nebus jo. kių „barjerų", galinčių su­ LIETUVIŲ KALBOS KURSAI VILNIAUS UNIVERSITETE. iš Vokietijos Federatyvį Respublikos — dainavo trukdyti vaisingą bendradar.

1974 METAI. suose kontinentuose žiną vimą, kad visa, kas juos do­ „Lietuva brangi mano Te mina ir ko trokšta jų smal­ PASAKOJA DOCENTAS JONAS BALKEVIČIUS ne" ar „Subatos vakaj sūs protai betarpiškai patirti, balnojau žirgužėlį.. Kį bus jiems prieinama. sant tokio nuoširdaus kurs Kursų programą stengėmės tų dainavimo, matant jų sudaryti tokią, kad ji paten­ gėsi, patyrę iš lietuvių kal­ Ekskursijos į Kauno Spa­ delį norą naujų dainų užs: kintų daugumos interesus. bos užsiėmimų nemaža nau­ lio 50-mečio dirbtinio pluošto syti ir išmokti, kilo mia Tai, žinoma, dalykas buvo dos, tačiau mes, remdamiesi gamyklą, į Kapsuko rajono jog reikėtų j lituanistą nelengvas, nes kursų klau. dvejų metų patirtimi, galvo­ „Šešupės" ir „Želsvelės" kol­ kursų programą įtraukti sytojų sudėtis gana marga jame susitikimai ir atviri dainavimą — tikras lietui ,kad busimuosiuose ūkius, tiek amžiaus, tiek ir išsi­ kursuose lietuvių kalbos mo. pokalbiai su miesto ir kaimo kų dainų pamokas su cb mokslinimo atžvilgiu: iki 19 kymą teks gerokai intensy­ žmonėmis bei gyva diskusija meisteriu, su paruoštais td m. — du, 20—25 m. — šeši, vinti, daugiau savarankiškų su akademiku K. Meškausku, tais ir gaidomis.

26—30 m. — septyni, vyres­ darbų klausytojams skirti, o vykusi „Gimtojo krašto" re­ Vilniaus universiteto Iii nių negu 30 m. — keturi; kartkartėmis nevengti ir na­ dakcijoje, suteikė kursų nistikos kursai darosi po, baigusių aukštąją mokyklą mų užduočių. Be to, reikės klausytojams nemaža in­ liarūs mūsų išeivijos tarj — devyni, studentų — aš- išplėsti ir kontrolinių darbų formacijos apie socialistinio Apie juo kalbama seimo tuoni, su viduriniu spec. ciklą, panaudojant mūsų tu­ liaudies ūkio planavimą, jo lietuvių klubuose, rasa išsilavinimu — vienas, be­ rimas programuoto žinių tik­ vystymosi perspektyvas, apie spaudoje.

Malonu gird baigiančių vidurinę mokyklą rinimo technines galimy. darbo žmonių gamybinį akty. apie kursus teigiamų atsil — vienas. vumą, buitines sąlygas. bes. pimų, skaityti šiltus, nuoi Ekskursijų organizavome džius padėkos žodžius, km Pagrindinis lituanistikos Be lietuvių kalbos užsiėmi­ nes visiems aišku, nešykšti buvę kursų kfe kursų programos dalykas, mų, lituanistikos kursų pro­ nemaža, aišku, — lietuvių kalba. Jai gramoje nemaža vietos už­ kad vienas dalykas — tik iš­ sytojai ir jų artimiej. Taa buvo skiriamos mažne kiek, ėmė lietuvių kalbos isto­ girsti kitus ką pasakojant, ir ne visiems emigrantams į vieną dieną dvi, o kartais ir rijos (prof. V. Mažiulis ir visai kas kita — pačiam sa­ tinka, kad išeivijos jauniu keturios valandos. Su stip. prof. J. Palionis), dialektolo. vo akimis pamatyti. Mūsų nori pamatyti Tarybų Liti resniųjų grupe dirbę docen­ gijos (prof. Z. Zinkevičius), vasaros kursų klausytojai sa­ vą, susitikti su žmona) tai J. Kabelka, A. Pupkis, J, tautosakos (prof. D. Sauka), vo akimis pamatė, kaip kurie yra laimingi, galėda Balkevičius dėstė praktinės literatūros istorijos bei kriti­ restauruojamas ir gražinamas broliškų tarybinių tautų s lietuvių kalbos fonetiką ir kos (doc. V. Areška) ir Lie­ Vilniaus senamiestis ir kokį moję kurti savo tėviši daro naujieji mūsų gražų ortografją, morfologiją ir sin. tuvos istorijos (prof. J. Jur­ įspūdį komunistinį rytoj taksę. Su silpnesniąja grupe ginis ir doc. A. Šidlauskas) sostinės kvartalai, kaip šian. Atkalbinėdami nuo kuli dirbo audiovizualinėje labo­ paskaitos, kuriomis susido­ dieną atrodo senoji kuni­ šie „žinovai" gąsdina si ratorijoje vyr. dėst. A. Kent- mėjimas buvo itin didelis ir gaikščio Kęstučio pilis Tra­ jaunimą, girdi, Vilniuje kuose, aplankė A. Baranaus­ lietuvių kalbos mokysitės, ra, mokydamas fonetikos ir gyvas.

Su Tarybų Lietuvos mokslo ko apdainuotą Anykščių ši. tik komunistinės propaa ortoepijos pagrindų, ir doc.

J. Žukauskaitė, aiškindama ir meno pasiekimais bei kul. lėlį, velnio neštą ir pamestą dos klausytis turėsite. žodžių darybos ir kaitybos tūriniu gyvenimu kursų Puntuką ir kitas įdomiąsias (Nukelta Į 5 psl.) pradmenis, ortografijos ir klausytojai susipažino orga­ Anykščių vietas, keliavo po

Tarptautinis mūsų baltistikos pripažinimas Baltistika siaurąja prasme yra lingvistikos mokslas, tyri­ nėjantis baltųf lietuvių, lat­ vių, prūsų) kalbas bei jų isto­ riją, jų santykius su kitomis indoeuropiečių ir neindoeuropiečių kalbomis. Baltų kalbos yra labai reikšmingos lygina­ majam visų indoeuropiečių kalbų mokslui. Šitaip yra dėl to, kad jos, ypač lietuvių kal­ ba, lyginant su visomis kito­ mis indoeuropiečių kalbomis, išlaikė daugiausia archaizmų.

Baltistikos pradžia susijusi su lyginamuoju indoeuropie­ čių mokslu — vadinamąja indoeuropeistika, kurios pionie­ rius yra vokiečių kalbininkas Francas Bopas, 1816 m. pa­ skelbęs pirmąjį šio mokslo veikalą. Nuo XIX amžiaus baltų kalbas, ypač lietuvių kalbą, ima studijuoti bei dės­ tyti Maskvos, Krokuvos, Ber­ lyno, Prahos, Paryžiaus, Ko­ penhagos, Ženevos ir kituose universitetuose.

Baltistikoje labiausiai nusi­ pelnė — nesunku suprasti — pirmiausia pačių baltų, t. y. lietuvių ir latvių kalbininkai; lietuvis Kazimieras Būga ir latvis Janas Endzelynas padė­ jo pamatus moderniajai bal­ tistikai. Tačiau kaip kiekvie­ no mokslo, taip ir baltistikos progresas priklauso ne nuo vienos ar kitos, o nuo dauge­ lio tautų tyrinėtojų.

Rusų baltistikos pradinin­ kas, Maskvos lingvistinės mo­

kyklos kūrėjas Filipas Fortunatovas praeito amžiaus devy­ niasdešimtaisiais melais pir­ masis ėmė dėstyti lietuvių kal­ bą Maskvos universitete, pali­ ko didžiai svarbių tyrinėjimų iš baltų kalbų akcentologijos.

F. Fortunatovo mokinys Gri­ gorijus Uljanovas 1891 m. pa­ skelbė reikšmingą studiją apie lietuvių ir slavų veiksmažodį.

Panašioje tyrinėjimo srityje nusipelnė kitas F. Fortunato­ vo mokinys — lenkas Vikto­ ras Porzezinskis. Lenkų kalbi­ ninkas Janas Boduenas de Kurtenė (Baudouin de Courtenay), dirbęs carinės Rusi­ jos universitetuose, Kazanės lingvistinės mokyklos kūrėjas, turi taip pat nemažų nuopel­ nų baltistikai. Tas rusų bal­ tistikos tradicijas sėkmingai tęsia tarybiniai rusų kalbinin­ kai Borisas Larinas (Lenin­ grade), Michailas Petersonas (Maskvoje), Vladimiras Topo­ rovas bei Olegas Trubačiovas (Maskvoje), Jurijus Otkupščikovas (Leningrade) ir kt.

Reikšmingi baltistikai yra ta­ rybinių ukrainiečių kalbinin­ kų Leonido Bulachovskio, Anatolijaus Nepokupno dar­ bai, taip pat Baltarusijos mokslininkų tyrinėjimai.

Baltistika yra dėkinga lenkų kalbininkui Jonui Otrembskiui, išleidusiam kapitalinės reikšmės trijų tomų veikalą „Lietuvių kalbos gramatika”.

Svarbiausi lenkų baltistikos

centrai — Poznanės, Kroku­ vos ir Varšuvos universitetai.

Ypač didelių nuopelnų bal­ tistikai turi vokiečių moksli­ ninkai Augustas Šleicheris (Schleicher), Augustas Leskynas (Leskien), Francas Špechtas (Specht), Adalbertas Becenbergeris (Bezzenberger), Ernstas Frenkelis (Fraenkel) ir kt. A. Šleicheris yra pirmosios istorinės lietu­ vių gramatikos autorius, E. Frenkelis išleido pirmąjį etimologinį lietuvių kalbos žodyną. Žymiausi dabartiniai vokiečių baltistikos centrai Vokietijos Demokratinėje Respublikoje — Leipcigas, Halė, Berlynas, o Vokietijos Federatyvinėje Respublikoje — Getingenas, Tiubingenas, Freiburgas.

Danija yra šalis, proporcin­ gai su jos gyventojų skaičiu­ mi davusi daugiausia pasauli­ nio garso kalbininkų — Rasmų Rašką, Vilhelmą Thomseną, HolgerĮ Pederseną, Luisą Hjelmslevą ir kt., iš kurių baltistikai nusipelnė ypač Thomsenas ir Hjelmslevas.

Reikšmingi Prancūzijos ir Šveicarijos baltistiniai cent­ rai — Paryžiaus ir Ženevos universitetai. Šių šalių baltis­ tikos pradininkas yra Šveica­ rijos prancūzas Ferdinandas de Sosiūras (Saussure).

Kiti pasaulinės baltistikos centrai — Oslo, Helsinkis, Stokholmas, Filadelfija bei

Čikaga (JAV), Sofija, Brno, Praha, Roma bei Milanas, Adelaida (Australija), Kalku­ ta (Indija) ir kt. Baltistinis centras kuriasi net Japonijoje (Tokijas).

Iš užsienio baltistinių cent­ rų dabartiniu metu bene reikš­ mingiausias yra Oslo univer­ sitetas (Norvegija), kurio pro­ fesorius Christianas Stangas 1966 m. išleido pirmąją išsa­ mią baltų kalbų lyginamąją gramatiką. Minėtinas ir Pen­ silvanijos universitetas (JAV) su profesorium Viljamu Šmalstygu, sėkmingai dirbančiu baltistikoje.

Didžiausias baltų kalbų ty­ rinėjimo darbas atliekamas

pačių baltų kraštuose — Lie­ tuvoje ir Latvijoje, ypač ta­ rybiniais metais. Šitaip pasa­ kytina, visų pirma, apie Ta­ rybų Lietuvą, kuri pastaruo­ ju dešimtmečiu pripažinta svarbiausiu pasaulio baltis­ tikos mokslo centru. Lietuvos TSR Mokslų Akademijos Lie­ tuvių kalbos ir literatūros in­ stituto, Vilniaus universiteto bei kitų aukštųjų mokyklų baltistiniai darbai yra labai teigiamai vertinami viso pa­ saulio baltistų bei indoeuro­ peistų. Ypač savo unikalia ir gausia faktine medžiaga reikš­ mingi yra didžiausi Lietuvių kalbos ir literatūros instituto kalbiniai darbai: 1) penkioli­ kos tę>mų „Lietuvių kalbos žo­ dynas" (išleista 9 tomai) ir 2) trijų tomų „Lietuvių kalbos gramatika (išleista 2 tomai), prie kurios rengimo daug pri­ sideda ir respublikos aukštųjų mokyklų kalbininkai. Baltisti­ kai yra labai svarbios studi­ jos: prof. J. Kazlausko „Lietu­ vių kalbos istorinė gramati­ ka", prof. Z. Zinkevičiaus „Lietuvių dialektologija", prof.

J. Palionio „Lietuvių literatū­ rinė kalba XVI—XVII a.", filol. m. kand. A. Vanago „Lietuvos TSR hidronimų da­ ryba", prof. V. Urbučio „Lie­ tuvių kalbos daiktavardžių da­ ryba" ir kt. Baltistikos moks­ lo laimėjimus Tarybų Lietu­ voje bene aiškiausiai atspin­ di tai, kad ne kur kitur.o mū­ sų respublikoje — Vilniuje prie Universiteto Baltų filolo­ gijos katedros yra leidžiamas pirmasis periodinis baltų kal­ bų tyrinėjimams skirtas lei­

dinys „Baltistica" (eina 1 1965 m ). Šiame leidinyje,J ris pasaulinėje kai: oty] susilaukė labai gero varį savo tyrinėjimus skeli mokslininkai ne tik iš M šalies,, bet ir iš užsienio] iš Lenkijos, VDR, Bulgarijl Jugoslavijos, JAV, Suomijl VFR, Italijos, Prancūzijos] kt. Antra vertus, ' '] lietuvių kalbininkų tyriu] mų yra paskelbta Lenkiją VDR, Švedijoje, JAV, Itad je, Japonijoje ir kt. -M baltistai dalyvavo tarpia] niuose kongresuose bei ] poziumuose (Bulgarijoje,J koslovakijoje, Lij skaitė baltistikos ir slavisj paskaitas Krokuvos, F] universitetuose, su kuriais 1 laikomi ypač glaudūs ben] darbiavimo ryšiai; tiesio?!] ryšius su danų baltistais i mezgė šių eilučių autoj 1969 m. pabuvojęs Kopė] gos universitete. Tarpia] mūsų baltistikos pripažinti pagaliau, rodo ir tai, kad] tautinės Baltistikos-slavist] komisijos pirmininką yr3l gi iš Lietuvos — akadj Korsakas; šių eilučių autJ išrinktas tos pačios vicepirmininku bei I mokslinio žurnalo 'I Slavica" redkolegijos narj Didžiai reikšmingas i'J — š. m. rugsėjo 25—J Vilniaus universitete 'e'j ma III Sąjunginė baltisNj ferencija, kurioje tarpoj bei užsienio mokslininkė] tars tolimesnį baltistikos J gresą.

Prof. Vytautas MA-”Į

SE§ICS MALONIŲ ĮSPŪDŽIŲ SAVAITĖS (Atkelta iš 4 psl.)

Tiesa, mes savo komunisįnių įsitikinimų ir tarybinio „triotizmo jausmų nesie­ jame, svečiams parodom ir Būsų revoliucijos muziejų, ■yrio ekspozicijos byloja ’pie lietuvių liaudies kovą ij tarybų valdžią Lietuvo. ir Kauno memorialinį IX muziejų, kur ryškiau, bet kur kitur, matyti, aukų lietuvių tauta pa. kovodama prieš fašizmą Lietuvoje ir DiTėvynės kare. Bet ne propaganda, o tikra, ir rūsti, mūsų gimtojo

krašto istorija, kurią kiek­ vienas lietuvis privalo gerai žinoti ir teisingai įvertinti.

Mums atrodo, kad geriau­ sia komunizmo propaganda, jeigu jau pradėjome kalbėti apie ją, yra mūsų tarybinis gyvenimas, kurį kursų klau­ sytojai pamato tokį, koks jis iš tikrųjų yra, todėl jokių politinio švietimo valandėlių arba komunizmo paskaitų kursų programoje nėra. Mes nekeliame sau uždavinio perauklėti savo svečių ideo­ logiškai, bet mielai bendrau­ jame ir diskutuojame visais klausimais su jais, kaip ir su

visais pas mus besimokan­ čiais kapitalistinių šalių jau. nuoliais, nors ir mūsų poli, tinės bei ideologinės pažiūros skirtingos. Pavyzdžiui, mūsų visiškai nešokiravo tai, kad kursų seniūnė Danutė Jonu, tienė, padėdama gėlių puokš­ tę prie Pirčiupiu „Motinos", atsiklaupė ir tylia malda, pa­ gal katalikiško auklėjimo pa­ protį, pagerbė fašistinio tero­ ro aukų atminimą. Mes mo­ kame gerbti kitų pažiūras bei įsitikinimus, tačiau savo ruožtu norime, kad ir mūsų svečiai būlų pagarbūs mūsų tvarkai, mūsų papročiams ir idealams.

Reikia tik pasidžiaugti, kad pereitą vasarą įsivyravusi abipusė pagarba ir nuošir­ dumas sukūrė palankią darbo atmosferą, ir kursų programa

buvo visiškai įvykdyta. Ma. tyt, turėdama pagrindo, kur. sų seniūnė, atsisveikindama su universitetu, pasakė, kad kursai davė daug naudos, žymiai papildė turėtas žinias, o Edvardas Dresleris, api­ bendrindamas šešių savaičių įspūdžius, pažymėjo, jog iki šios vasaros jis Lietuvą įsi­ vaizdavęs niūrią, pilku dan­ gum, o žmones — daugiausia senas moteris, apsigaubusias juodom skarom, o pamatė Lietuvą su šviesiu dangumi ir žmones — jaunus, links­ mus, patenkintus savo gy­ venimu.

Tikiu, kad ir šios vasaros kursų klausytojai Lietuvoje praleis laiką ne mažiau nau­ dingai ir išsiveš tokius pa. čius Įspūdžius, kokius išsive. žė jų pirmtakai.

UŽSIENIO LIETUVIŲ PRIĖMIMO Į VILNIAUS UNIVERSITETĄ SĄLYGOS | Vilniaus V. Kapsuko universitetą priimami lietu­ viai visam studijų kursui — iki 35 m. amžiaus, Į aspi­ rantūrą — iki 40 m., stažuotis ir į lietuvių kalbos kur­ sus — be amžiaus apribojimo.

Stojantys į universitetą Rektoriaus vardu (232734 Lietuvos TSR, Vilnius, Universiteto g. Nr. 3) atsiunčia iki vasario 1 d. šiuos dokumentus: a) pareiškimą Rektoriaus vardu, b) išsilavinimo dokumentą (certifikatą), c) autobiografiją, d) anketą (2 egzempliorius), e) 6 fotografijas, f) medicinos pažymą (į lietuvių kalbos kursus — nereikia). Į aspirantūrą ir stažuotis priimami asmenys tik su aukštuoju išsilavinimu. Stažuotės laikas — nuo vieno mėnesio iki dvejų metų.

Asmenys, silpnai mokantys lietuviškai, gali būti pri­ imti į parengiamąją vienerių metų grupę.

Universitete mokoma lietuvių kalba.

Mokymas, kaip ir visose TSRS mokyklose, nemoka­ mas. Asmenys, priijnti Į universitetą, nemokamai nau­ dojasi laboratorijomis, mokymo kabinetais skaityklo­ mis, bibliotekomis, universiteto sportine baze ir įren­ gimais. Medicininis aptarnavimas — taip pat nemoka­ mas.

Atvykusieji į universitetą aprūpinami bendrabučiu (be šeimos). Įstojusiems į universitetą mokama stipendija: stu­ dentams — 90 rub. mėnesiui, aspirantams — 100 rub., stažuotojams — 150 rub., lietuvių kalbos kursų dalyviams — 90 rub. Socialistinių šalių studentai, aspi­ rantai ir stažuotojai gauna stipendiją pagal valstybi­ nius TSRS ir atitinkamų šalių susitarimus. Visos stipenl dijos mokamos tarybine valiuta ir į užsienio valiutą nekeičiamos.

Besimokantiems universitete sudaromos sąlygos kuo plačiau susipažinti su Lietuvos ir Tarybų Sąjungos gy­ venimu.

Studentams, aspirantams ir stažuotojams, vasaros atostogų metu pasiliekantiems Tarybų Sąjungoje, uni­ versitetas padeda organizuoti poilsį. Vykstantiems atostogų į tėvynę arba kitą šalį, kelionės išlaidų uni­ versitetas neapmoka.

Baigusiems mokslą universitetas apmoka kelionę Iš Vilniaus iki tos šalies, iš kurios jie atvyko, sostinės.

Kelionę į lietuvių kalbos kursus ir atgal apmoka atvykstantysis.

Studentams, lietuvių kalbos kursų dalyviams, stažuo­ tojams ir aspirantams po mokslo baigimo išduodamas atitinkamas pažymėjimas.

Mokslo metai universitete prasideda rugsėjo 1 d.

Lietuvių kalbos kursai vyksta nuo liepos mėnesio pradžios 6 savaites.

Jus konsultavo L. MILIAUSKIENĖ

Saulėtekio alėjos miestelis Peor pušyną tarsi upelis marguoja — tai studentai skuba į paskaitas. Naujas takas iš bendrabučių į audi­ torijas nusidriekė dar nese­ niai.

Prieš kelerius metus Anta­ kalnio pakraštyje išaugu­ siuose rūmuose įkurtuves at­ šventė kai kurie Vilniaus V. Kapsuko universiteto ir Vilniaus Inžinerinio statybos instituto fakultetai. Daugiau kaip tūkstantis studentų gyvena greta pastatytuose dviejuose šešiolikos aukštų bendrabučiuose. Čia ir talpi valgykla, parduotuvė, kir­ pykla, kitos aptarnavimo įs­ taigos. Į 160 hektarų studentų mies­ telio teritoriją Saulėtekio alė­ ja be pertraukos keliauja blokai, plytos, skiedinys; gre­

ta linkčioja keli kranai. „Vii. niaus statybos" tresto aštun­ tosios valdybos statybininkai šiomis dienomis čia renčia keturis penkiaaukščius bend. rabučius, auditorijų statinį universitetui, įrengia jau pa­ statytą laboratorijų penkia­ aukštį institutui.

— Dar šiemet numatyta pradėti keletą naujų pasta­ tų, — sako studentų mieste, lio statybos viršininkas V. Jakaitis.

Apie šio Vilniaus kampe, lio ateitį plačiau papasakoti paprašėme Miestų statybos projektavimo instituto archi­ tektą J. Jurgelionj: — Čia persikels po visą miestą išsimėtę universiteto ir instituto fakultetai. Mies­ telis statomas trimis pagrin­ dinėmis kryptimis — moky­

mo, gyvenamosios, kultūros bei sporto zonomis. Jas jungs Saulėtekio alėja, kuria kur­ suos autobusai ir troleibusai.

Mokymo zoną sudarys dvi —abiejų aukštųjų mokyklų — dalys. Universiteto pasta, tų grupėje suprojektuota 10 aštuoniaaukščių auditorijų korpusų, sujungtų dviaukš. čiais statiniais. Prie pastarųjų pristatyti taip pat dviaukš­ čiai laboratorijų korpusai.

Centrinėje pastatų grupės da. lyje — rektorato, administra­ cijos patalpos, aktų salė, bib­ lioteka.

Mokymo zonos pastatuose studijuos apie 15 tūkstančių dieninio skyriaus studentų.

Daugiau kaip pusė jų numa­ tyta apgyvendinti šešiuose šešiolikos aukštų ir aštuo-

niuose penkių aukštų bendra, bučiuose.

Kultūros ir sporto zona — bendra abiem aukštosioms mokykloms. Čia iškils sporto ir kultūrinių renginių salė su tribūnomis, dvi sportinių žai­ dimų salės, lengvosios atle­ tikos maniežas, uždaras plau­ kimo baseinas, 600 vietų val­ gykla, pramoninių prekių parduotuvė, knygynas, polik­ linika, vaistinė, kultūros klu­ bas su 400 vietų kino sale, stadionas, keletas sporto aikštelių.

Statybose naudojamos pa­ čios naujausios konstrukcijos ir medžiagos, namai erdvūs, šviesūs, aprūpinti talpiais liftais.

Antanas STANEVIČIUS žurnalistikos spec. absolventas AUTORIAUS NUOTRAUKO­ SE: I

S. Stunžėnas, S. Volšnis, O. Stunžėnas ir daug kitų vyrų, kuriems vadovauja „Vilniaus statybos" tresto aikštelės vir­ šininkas V. Jakaitis, stato naują studentų miestelį (nuot­ rauka viršuje). Šiuose pastatuose Įsikūrė keturi universiteto fakultetai — Pramonės ekonomikos, Fi­ nansų ir apskaitos, Teisės, Prekybos (nuotrauka dešinė­ je).

Ryškėja būsimo miestelio panorama (nuotrauka apačio­ je).

Trys dešimtmečiai fizikos ■ Prof. P. Brazdžiūnas, doc. fotometrinę sistemą, kuri sėk­ A. Jucys, abu Kauno univer­ mingai taikoma daugelyje pa­ siteto auklėtiniai, doc. H. saulio observatorijų. Dalis Horodničius, Stepono Batoro šios katedros spektroskopistų universiteto auklėtinis, — žada prisijungti prie astrofi­ toks buvo mūsų aukštosios zikų. Šios krypties darbai mokyklos fizikų branduolys, ypač išsiplės, kai bus pasta­ tyta Mokslų akademijos ast­ karo audrai praūžus.

Doc H. Horodničius labai ronomijos observatorija Mo­ aktyviai įsijungia į mokslinį lėtuose. ir administracinį darbą. Jis Kita dalis spektroskopistų dirbo 1944—45 m. prorekto­ sėkmingai dirba kvantinėje riumi ūkio reikalams, 1945— elektronikoje. Šie darbai Vil­ |958 m. m. — Fizikos ir ma­ niaus universitete pradėti tematikos fakulteto dekanu, akad. prof. P. Brazdžiūno ini­ 1945—1960 m. m. — Bend­ ciatyva. Prieš dešimtmetį uni­ rosios fizikos katedros vedė­ versiteto studentai A. Pis­ jo, o pastaraisiais metais — karskas, A. Stabinis, E. Mal­ jis nepamainomas Fizikos fa­ dutis buvo pasiųsti į Maskvos kulteto mokslo tarybos moks­ Lomonosovo universitetą, kur liniams laipsniams teikti akademiko R. Chochlovo ka­ mokslinis sekretorius. Doc. H. tedroje studijavo šiuolaikines Horodničius sėkmingai orga­ radiofizikos ir netiesinės op­ nizuoja optikos ir spektro­ tikos disciplinas. Šiai grupei skopijos mokslo tyrimus. mūsų universitete vadovauja ’ Pirmaisiais universiteto fi­ e. doc. p. A. Piskarskas. Ji plačiame elektrinių laukų zikų darbais buvo tiriami ruošia Lietuvai labai reikalin­ stiprumo, dažnumo ir tempe­ daugiausia dirvožemio mik­ gus kvantinės radiofizikos ir ratūrų intervale, milijoną roelementai. Vėliau atėjo ei­ netiesinės optikos specialis­ kartų keičiant apšviestumų lė spektrinių linijų pločio ir tus. Kvantinės elektronikos stiprumą. Katedros darbe da­ slėgimo efekto tyrimams. srjtyje pasiekti rezultatai lei­ lyvauja 100 su viršum įvai­ Spektrinių linijų slėgimo džia patobulinti lazerius, pla­ rių katedrų ir net kitų fakul­ efektai povandeninėje ki­ čiau ištirti organinių skystų tetų darbuotojų. Bendri dar­ birkštyje leido nustatyti nau­ kompleksų ir skystų kristalų bai atliekami su Prahos Kar­ jus plazmos dėsningumus. fizines bei fotochemines sa­ lo universiteto Fizikos insti­ Spektroskopiniai tyrimai turi vybes, intensyvaus matomo tutu ir Kieto kūno fizikos nemažos reikšmės matuojant ir infraraudono lazerinio katedra, Magdeburgo Oto aukštas temperatūras, pvz. spinduliavimo sklidimą sklei­ fon Gerikės aukštosios tech­ žvaigždžių ar reaktoriaus vi­ džiančiose aplinkose. nikos mokyklos eksperimen­ duje. Jie taikomi medžiagų Didžiausius eksperimentinių tinės fizikos sektoriumi, Kro­ sudėčiai nustatyti bei prie­ tyrimų laimėjimus Dasiekėm kuvos Jogailos universiteto maišoms tirti. Dabar šį dar­ puslaidininkių fizikoje. Pir­ Fizikos katedra. Naujos per­ bą atlieka dvi katedros. mieji žingsniai universitete spektyvos atsiveria bendra­ Bendrosios fizikos ir spektro­ žengti 1950 metais, kada prof. darbiavime su Liublino Mari­ skopijos katedros vedėjas P. Brazdžiūno diplomantai V. jos Kiuri universitetu, Pary­ doc. H. Jonaitis vadovauja Tolutis ir M. Mikalkevičius žiaus Aukštąja fizikos ir che­ sudėtingų molekulių tarpmo­ apgynė diplominius darbus iš mijos mokykla. lekulinių sąveikų tyrimams. puslaidininkių fizikos. Iki Stiprūs katedros ryšiai su Katedros darbuotojai sukonst­ 1961 metų, profesoriaus va­ Leningrado A. Jofės Fizikosravo radiospektrometrą radio- dovaujami, V. Tolutis, M. Mi­ technikos institutu, Maskvos spektroskopijai. Daug tiriama kalkevičius, J. Viščakas ir A. P. Lebedevo Fizikos institutu, molekulių liuminescencija. Širvaitis apgynė pirmas kan­ Maskvos Lomonosovo univer­ Ateityje numatoma tirti or­ didatines disertacijas. Šių sitetu ir kitomis Tarybų Są­ ganinius puslaidininkius. darbų pagrindu ir buvo pra­ jungos mokslo organizacijo­ Astronominės ir kvantinės dėti puslaidininkių fizikos ty­ mis. Pavyzdžiai, 1965 metais elektronikos katedrai, kuri iš rimai universitete ir LTSR J. Vaitkus ir J. Viščakas — Fizikos fakulteto katedrų tu­ Mokslų akademijoje. pirmieji respublikoje — pra­ ri seniausias tradicijas, vado­ 1961 m. įkurta probleminė dėjo fizikiniuose tyrimuose vauja doc. A. Misiūnas. Si puslaidininkių fizikos labora­ taikyti lazerius. Tuo metu vi­ katedra išaugo iš Vilniaus torija, 1965 m. eksperimenti­ same pasaulyje buvo paskelb­ universiteto astronomijos ob­ nės fizikos katedra suskyla į ta tik keletas tokių darbų. servatorijos, įsteigtos 1753 m. dvi: Radiofizikos ir Puslaidi­ Doc. J. Vaitkus pradėjo su prof. T. Žebrauskio rūpesčiu. ninkių fizikos. Pirmajai ima lazeriais dirbti Nobelio pre­ Ilgą laiką Astronomijos ka­ vadovauti akademikas P. mijos laureato akademiko N. tedrai vadovavo LTSR MA Brazdžiūnas, antrajai — prof. Basovo laboratorijoje. Dabar akademikas prof. P. Slavėnas, J Viščakas. šie darbai Puslaidininkių fizi­ daugiau kaip 700 mokslo ir Puslaidininkių fizikos ka­ kos katedroje užima vieną mokslo populiarinimo straips­ tedroje ir probleminėje la­ pirmųjų vietų. Si grupė tiria nių, kelių vadovėlių autorius. boratorijom intensyviai tiria­ gigantiškų intensyvumų laze­ Jo iniciatyva LTSR Mokslų mas didelės varžos puslaidi­ rinių apšviestumų poveikį akademijoje buvo įsteigta ninkių fotolaidumas. Tyrimai puslaidininkiams. Aptikta ne­ astronomų grupė. Daktaro V. yra kompleksiški: tų pačių maža unikalių savybių, suda­ Straižio vadovaujami, jie su­ monokristalų ir sluoksnių fizi­ rančių netiesinės fizikos pa­ korė Vilniaus daugiaspalvę nės savybės nagrinėjamos grindus. Trifotoninių šuolių

tyrimai leidžia infraraudoną šviesą keisti į matomą. Šioje grupėje didelis dėmesys ski­ riamas optoelektronikai. La­ bai įdomūs holografiniai tyri­ mai. Doc. J. Vaitkaus grupė puslaidininkių fizikos proble­ minėje laboratorijoje gavo dinamines hologramas.

Kitoje Puslaidininkių fizi­ kos katedros grupėje vysto­ ma naujausia elektronikos ša­ ka — funkcionalinė elektro­ nika. Mokslai ir technikai rei­ kalingi vis nauji prietaisai, kurių funkcijos (pvz., lygini­ mas, stiprinimas, elektrinių impulsų generacija, sumavimas, dauginimas) būtų valdo­ mos. A. Sakalas ir J. Višča­ kas pirmą kartą aptiko fotoHollo efekto ženklo inversiją kadmio selenide ir sukūrė šio reiškinio teoriją. Kartu su če­ kais intensyviai tiriamas kad­ mio teluridas, kuriame tiki­ masi aptikti teoriškai numa­ tytą trigubą foto-Hollo efek­ to ženklo inversiją.

Sėkmingai dirbama ir mo­ deliuojant žmogaus smegenis, t. v. kuriant puslaidininkinį neuroną. Čia glaudžiai bendradarbiau;ama su biofizikais.

Kartu su jais netolimoje atei­ tyje numatoma tirti ir mole­ kulinės elektronikos klausi­ mus.

G. Juškos, S. Vengrio ir J. Viščako darbai seleno elekt­ rinio ir fotolaidumo srityje gerai žinomi visame pasauly­ je. Šiuo klausimu moksliniai pranešimai buvo skaitomi tarptautinėse konferencijose Maskvoje, Ročesteryie (JAV), Pont-a-Musone (Prancūzijoje), Ciuriche, Sofijo’e. Nemažiau gerai žinomi elektrofotografi-

Studentai - savo mokyklos šeimininkai „APVALAUS STALO"

KONFERENCIJA KAIP DALYVAUJAME UNIVERSITETO VALDYME

l pokalbį pakvietėme ma­ siškiausių universiteto stu. dentų organizacijų atstovus — Komjaunimo komiteto sekretoriaus pavaduotoją Istorijos fakulteto IV k. stu­ dentę N. Petkevičiūtę, Stu­ dentų profsąjungos komiteto pirmininką Gamtos fakulteto IV k. studentą A. Kairį, o taip pat Chemijos fakulteto studentų dekanato pirminin­ ką V. Daujotį.

Kuriuose universiteto val­ dymo organuose dalyvauja studentų atstovai?

N. Petkevičiūtė: Studentų visuomeninės organizacijos padeda rengti aukštos kvali­ fikacijos specialistus, turin­ čius gilias teorines ir prak­ tinės žinias, gerai žinančius

marksistinę . lenininę teori­ ją, naujausius savo šalies ir užsienio mokslo bei techni­ kos pasiekimus, išauklėtus aukšto komunistinio sąmo­ ningumo, tarybinio patriotiz­ mo, tautų draugystės dvasia, turinčius politinio masinio ir auklėjamojo darbo įgūdžius.

Komjaunimo komiteto at­ stovai yra universiteto tary­ bos, aukščiausio universiteto valdymo organo, nariai, da­ lyvauja įvairių konkursų ko­ misijų, Visuomenės mokslu katedrų metodinės komisijos, studentų priėmimo į univer. sitetą ir jaunųjų specialistų skirstymo j darbą komisijų darbe. Komjaunimo komiteto sekretorius yra Rektorato narys ir dalyvauja jo posė­ džiuose su pilna balsavimo

teise. Be to, jis, kaip TSKP narys, išrinktas į partijos Universiteto komitetą. Fakultetų valdyme aktyviai dalyvauja fakultetų komjauni. mo biurai: sekretoriai yra fakultetų Tarybų, dekanatų, konkursų komisijų ir kt. nariai.

A. Kairys: Universiteto profsąjungos komitetas atstovauja studentų ir Parengiamojo skyriaus klausytojų in. teresams studijų, darbo, buities, poilsio, kultūros srity­ se. Profsąjungos komitetas skiria savo atstovus į Universiteto Tarybą, priėmimo, jaunųjų specialistų, stipendijų skirstymo komisijas. Komitetas dalyvauja parengiant bendrabučių, visuomeninio maitinimo įmonių, sporto sveikatingumo stovyklų statybos ir remonto planus, vadovauja Kultūros klubo, bendrabučių tarybų, fakulte. tų profbiurų veiklai. Universiteto studentų profsąjungos komitetas turi rajono komiteto teises. Tam tikros teisės suteiktos ir fakultetų studentų profbiurams.

V. Daujotis: Mūsų studen. tiškas dekanatas — kol kas vienintelis universitete — įsteigtas kontroliuoti pagrindinį studentų darbo barą — studijas. Dekanate yra fakulteto komjaunimo ir profsąjungos biurų, visų kursų at. stovų. Pagrindinė mūsų darbo kryptis — studentu -nažangumo kontrolė. Studentų dekanatas aktyviai bendradarbiauja su fakulteto Mokymo - auklėjimo komisija,

Kaip pasireiškia studentų atstovų veikla šiuose organuošė?

N. Petkevičiūtė: Kaip jau buvo minėta, Komjaunimo komiteto atstovai Rektorate ir universiteto Taryboje turi pilną balsavimo teisę, Universiteto taryba, kurią sudaro fakultetų dekanai ir seniausi universiteto profešoriai, yra kolegialus organas. Jis nagrinėja įvairius aukštosios mokyklos veiklos reikalus, tvirtina mokymo planus, skiria docentų ir profesorių vardus. Ypač svarus komiteto žodis priėmimo ir

jos darbai. V. Gaidelis, A. Akad. A. Jucys palaįj Matulionis, E. Montrimas, J. glaudžiausius ryšius su i, J Viščakas sukūrė šiuolaikinio miausiais šios srities pasauf'J elektrofotografinio proceso mokslininkais: akademiku y I teoriją ir sėkmingai ją taiko Foku ir profesoriumi D. Hart I praktikoje. Nuo 1974 m. rug­ riu. Atomų banginės funkci.l sėjo šie darbai sukoncentruo­ jos, surandamos iš Hartrio • I ti naujai įsteigtoje Kieto kū­ Foko lygčių, ne visada p.. I no elektronikos katedroje, kankamai tikslios. Akadenr I kuriai vadovauja einantis pro­ kas A. Jucys kartu su savo I fesoriaus pareigas, mokslų mokiniais pasiūlė patikslintus I daktaras E. Montrimas. nepilno kintamųjų atskyriu- I Fizikos fakultetas kasmet daugiakinfoguracinį ir išplėsi gauna šimtus laiškų, kuriuose tinį metodus. Si teorija taiko-1 prašoma atsiųsti doc. A. Smil­ ma energijos, smulkiosios L-1 gos, fizikos-matematikos hipersmulkiosios struktūros I mokslų kandidato R. Baltra- osciliatorių stiprumo ir izotod miejūno, P. Mackaus, Z. Ja­ pinio poslinkio teorinėms ver-1 nuškevičiaus ir kitų jaunes­ tems rasti. Si mokykla išvys-1 nių fizikų darbus. Jaunimas tė judėjimo kiekio momento dabar turi puikias sąlygas matematinį aparatą kvantine, mokslo darbui — gerai įreng­ je mechanikoje. Pasiūlyti gratos laboiatonjos, dažnai va­ finiai metodai labai supapras­ žiuoja tobulintis, pasidalinti tina teorijos taikymą prakti­ patyrimu į užsienį. niams skaičiavimams. Prof Daug pastangų radiofizikai A. Jucio iniciatyva pirmą vystyti Lietuvoje padėjo kartą Lietuvoje sėkmingai akad. P. Brazdžiūnas — Ra­ pradėta taikyti elektroninę diofizikos katedros universi­ skaičiavimo techniką teori­ tete steigėjas ir pirmas jos niuose tyrimuose. Teorinės Iivedėjas. Dabar šiai katedrai zikos katedroje sukurti arba vadovauja Fizikos fakulteto išvystyti metodai teoriškai taidekanas doc. V. Kybartas. komi atomams ir molekulėms Glaudžiai su ja bendradar­ tirti, branduolių ir elementa­ biauja Teorinės fizikos kated­ rių dalelių teorijoje ir kvanti­ ros prof. V. Šugurovas. Ka­ nėje elektronikoje. tedroje plačiai tiriami puslai­ Universiteto fizikai paruošė dininkiniai segnetoelektrikai. gimtąją kalba nemaža vado­ I. Gaška ir doc. J. Grigas su­ vėlių studentams. Akad. A. maniai pritaikė superaukšto Jucys parašė teorinės me­ dažnumo techniką ieškoti chanikos, termodinamikos, naujiems segnetoelektrikams. statistinės fizikos ir elektro­ Aiškinami poliarizacijos ir dinamikos paskaitų konspek­ dispersijos mechanizmai. Vyr. tus. Jais naudojasi ne tik stu­ dėstytojas V. Kudaba su dentai, bet ir jaunieji dėsty­ bendradarbiais tęsia puslaidi­ tojai, pakeitę savo mokytoją ninkių ir jų sistemų triukšmų pedagoginiame darbe. Akad. ir dažninių savybių tyrimus. P. Brazdžiūnas už bendrosios Nustatyta triukšmų spektro ir fizikos vadovėlius 1970 me­ fotolaidumo kinetikos kore­ tais gavo Respublikinę premi­ liacija. Prie katedros veikia ją. Be to, jis paruošė ir iš­ molekulinės akustikos prob­ leido „Fizikos praktikos dar­ leminė laboratorija, kuriai bus", v. dėst. A. Juodviršis, vadovauja fizikos-matemati­ doc. J. Vaitkus ir prof. J. kos m. kand. D. Ciplys. Tiria­ Viščakas parašė du puslaidi­ mas akustinių bangu sklidi­ ninkių fizikos speckursus. mas segnetoelektrikuose fazi­ Didžiulį darbą atliko akad. I\ nių virsmų metu, netiesiniai Brazdžiūno vadovaujama Lie­ akustoelektriniai reiškiniai tuvos fizikų draugijos termi­ puslaidininkiuose, paviršinės nijos komisija, parengusi pla­ bangos monokristaluose ir tų fizikos terminų žodyną, sluoksniuotose struktūrose. lietuvių, rusų, anglų ir vo­ Kartu su Kauno Politechnikos kiečių kalbomis. instituto akad. K. Baršausko Vilniaus universiteto fizikai vardo ultragarso laboratorija yra daugelio sąjunginių ir 1967 metais Vilniuje buvo tarptautinių konferencijų or­ surengta sąjunginė elektro- ganizatoriai. Jų laboratorijo­ akustikos bei ultragarso in- se gimsta naujos idėjos, at­ terferometrijos konferencija. liekami eksperimentai at­ Ji aukštai įvertino E. Garš- skleidžia gamtos paslaptis, kos ir P. Kiečio tyrimų re­ praturtina fiziką ne tik kon­ krečiose srityse, bet ir pri­ zultatus.

Pasaulyje plačiai žinomi verčia pakeisti bendrosios fi­ akademiko prof. A. Jucio zikos dėstymą. mokyklos darbai. Giliausias tradicijas Teorinės fizikos ka­ Prof. J. VlSCAKAS tedroje, kuriai prof. A. Jucys Respublikinės premijos vadovavo nuo 1944 iki 1971 aureatas, LTSR Mokslų metų, turi atomo kvantinė akademijos narys teorija. korespondentas

jaunųjų specialistų skirstymo komisijų veikloje. Šios komi­ sijos svarsto stojančiųjų į Universitetą kandidatūras, rūpinasi jaunaisiais specialis­ tais. Kartu su Ūkio taryba Komjaunimo komitetas rūpi­ nasi universiteto aplinka ir vidaus tvarka.

A. Kairys: Studentų prof­ sąjungos komiteto atstovai Universiteto valdymo orga­ nuose turi dideles teises, ypač kai skirstomos iš vals. tybinio biudžeto gaunamos lėšos kultūros, auklėjimo ir sporto darbui organizuoti, sprendžiamas klausimas dėl studento pašalinimo iš aukš­ tosios mokyklos ir kt.

Profsąjugos komitetas yra juridinis asmuo ir turi savo teises. Jis rūpinasi tvarka studentų bendrabučiuose, svarsto, kam skirti juose vietas, o ką už blogą elgesį pašalinti, kontroliuoja visuo­ meninio maitinimo įstaigų veiklą. Per Kultūros klubą komitetas rengia įvairius masinius renginius. Fakultetų profsąjungos biurų pirminin­ kai dalyvauja skirstant bendrabučius, stipendijas, butpinigius.

Bendrabučių tarybos — dar viena studentų savitvarkos forma. Jos kartu su

bendrabučių komendantais kontroliuoja tvarką ir švarą kambariuose, duoda rekom'endacijas komitetui dėl įvairių nuobaudų už tvarkos nesilaikymą.

Studentų profsąjungos ko. miteto nariai ir fakultetų profbiurų pirmininkai turi ir tam tikras privilegijas. Jie negali būti baudžiami be ko­ miteto sutikimo.

V. Daujotis: Mūsų veik­ la — konkreti. Kontroliuoja­ me studentų mokymąsi, svarstome nepažangius, aiš. kiname jų atsilikimo prie­ žastis, nustatome akademi­ nių skolų likvidavimo termi­ nus. Į savo dekanato posė­ džius kviečiame blogiausių grupių aktyvą, pačius stu­ dentus. Dažniausiai draugų žodis padeda, ir skolos bū­ na laiku likviduotos. Bet kar­ tais tenka imtis griežtesnių priemonių: studentiškas de_. kanatas rekomenduoja fakul­ teto dekanui taikyti įvairias bausmes. Studentų siūlomoms bausmėms visada pritaria de­ kanas.

Dekanatas turi didelį auto­ ritetą studentų tarpe. Jo nu­ tarimų besąlygiškai laiko­ masi.

Kalbėjosi L. KLlSAUSKA$

ARYBŲ Sąjungos Ko­ tyvinė respublika ir Japonimunistų partijos XXIV ja — 20, Prancūzija — 15, Lvažiavime priimta Taikos Anglija — 14, Kanada — programa sudarė palankų 12, Italija ir Suomija — 11 i matą naudingiems tarp­ ir t. t. Paskutiniu metu pra­ tautiniams bendradarbia- deda užsimegzti mainų ryšiai ■imo ryšiams visose srityse su vadinamojo trečiojo pa­ saulio šalimis — jaunų Airi, įtiprinti.

V. Leninas pavadino kny. kos ir Azijos valstybių bib­ L „didžiule jėga". Nepa­ liotekomis.

Iš visų užsienio partnerių rastą vaidmenį vaidina mūsų biblioteka kasmet gau­ Lyga kaip jėga, jungianti na mainais apie 6000 knygų tautas, šalinanti nepasitikėji­ ir periodikos vienetų ir, sa­ mą tarp jų, padedanti pasi­ vo ruožtu, išsiunčia jiems leisti idėjomis, kultūros ver. 3600 su viršum lietuviškų Įvbi-mis, mokslo žiniomis, leidinių. Užėjęs į bibliotekos Lmybine patirtimi. Svarbią mainų skyrių, pamačiau ant funkciją, užtikrinančią šį stalo naujai iš užsienio gau­ blatu tarptautinį pasikeitimą tą literatūrą, tokius svarbius kasinėmis vertybėmis, atlie­ ir vertingus leidinius, kaip ta bibliotekos. Vilniaus V. „The World of Leaming“ Kapsuko universiteto Moks- 1974—1975 metų dvitomį, iš­ įnė biblioteka šiuo metu samiausią pasaulyje šaltinį Laiko sistemingus mainų apie pasaulio aukštąsias mo­ Odiniais ryšius su visais kyklas, „The Reales Encyctokiais kontinentais, su 40 lopaedia of Shakespeare", be tasaulio šalių, su 360 užsie- kurios negali apsieiti nė vie. įio bibliotekų ir mokslo nas, kuris norėtų susipažin­ įtaigų. Itin glaudžiai bend­ ti su pluoštu didžiųjų anglų radarbiaujama su socializmo literatūros klasikų, mokslinių Įalimis: Vokietijos Demokra­ leidinių, gautų iš kongreso te Respublika, Lenkijos bibliotekos, Kalifornijos, Ken­ tiaudies respublika, Ceko- to ir Pensilvanijos universi­ [lovakija, Rumunija, Kuba ir tetų (JAV), garsaus Kem. įt. Nemažiau gausus yra ir bridžio universiteto (Angli­ apitalistinių šalių bibliote- ja). Iš Tuniso prisiųsta lite­ [ų, besikeičiančių leidiniais ratūros rinkinėlių apie šio u mumis, skaičius. Pirmoje krašto istorinę praeitį ir ilėje čia paminėtinos JAV apie šiuolaikinį, šio išsilais­ - 45 bibliotekos ir mokslo vinusio iš kolonijinės prie­ įtaigos, Vokietijos Federa. spaudos, krašto vystymąsi.

T

Biblioteka yra depozitarinė SNO, Junesko ir tarptautinės Sveikatos apsaugos organizacijos biblioteka, t. y. ji gauna iš šių pasaulinių organizacijų visus jų pagrin­ dinius leidinius. Biblioteka dažnai rengia gaunamos iš užsienio literatūros parodas.

Tai savotiškas „langas" į už. sieną, per kurį „de visu" ga­ lima semti kitų šalių mokslo

tinio bendradarbiavimo tra­ dicijas diegia savo pedago. ginėje, auklėjamojoje bei mokslo - tiriamojoje veiklo­ je ir Bibliotekininkystės bei Mokslinės informacijos ka­ tedros, kurios neseniai pažy. mėjo šių specialybių Vil­ niaus universitete dvidešimt penkerių metų jubiliejų. Per savo veiklos laikotarpį šios katedros davė respublikai

KNYGA ir BIBLIOTEKA SUARTINA TAUTAS ir kultūros pasiekimus ir pa­ naudoti juos savo pedagogi­ niame ir tiriamajame darbe.

Iš kitos pusės, sena savo tradicijomis ir turtinga savo knygų ir rankraščių fondais Vilniaus universiteto biblio. teka pritraukia ne tik daug užsienio turistų, bet ir moks­ lininkų.

Pažymėtina, kad 1974 m. Leipcige (VDR) iš­ leistoje puikiai iliustruotoje Vinfrido Liošbergo knygoje — albume „Senosios Euro­ pos bibliotekos" Vilniaus universiteto bibliotekai iš. skirta garbinga vieta.

Internacionalizmo, tarptau­

daugiau kaip tūkstantį spe­ cialistų ir pelnė autoritetą ne tik Tarybų Sąjungoje, bet ir toli už jos ribų. Kated­ ros nariai aktyviai dalyvau­ ja Tarptautinės Biblioteki­ ninkų Asociacijų Federaci­ jos (IFLA) veikloje. 1974 m. lapkričio mėn. šios organiza­ cijos kongrese Vašingtone (JAV) pranešimus skaitė šių katedrų docentai K. Sinkevi. čius, L. Vladimirovas. Be to, šių eilučių autorius jau tre­ čius metus eina IFLA Biblio­ tekinių mokyklų sekcijos pirmininko pareigas. Šių me. tų sausio pabaigoje Vilniaus

universitete posėdžiavo šios sekcijos nuolatinis pataria­ masis komitetas. Šia proga į Vilnių atvažiavo IFLA prezidentas, Danijos karališ­ kosios bibliotekininkystės mokyklos rektorius P. Kirkengardas, du žinomi JAV bibliotekininkystės mokyklų profesoriai Matilda Ravels. tad ir Gojus Marko, Lenki­ jos Liaudies respublikos Na­ cionalinės bibliotekos direk­ toriaus pavaduotoja J. Kolo. dziejska, Viurtembergo (VFR) Valstybinės bibliotekos di­ rektorius H. O. Geh, Veilso Aberistwito bibliotekininkys­ tės mokyklos principalas (rektorius) F. H. Hogas, Pra­ hos Karlo universiteto Bib­ liotekininkystės ir mokslinės informacijos katedros vedė­ jas J. Kbrtas ir kt. Svečiai susipažino su mūsų universi­ tetu, lankėsi LTSR Respubli­ kinėje ir Kauno Viešojoje bibliotekose. Didelį įspūdį jiems padarė skaitytojų gau­ sumas mūsų bibliotekose, puikūs mūsų muziejai, ypač M. K. Čiurlionio galerija, Vilniaus architektūros pa­ minklai ir jų restauravimo užmojis, nauji Vilniaus miesto mikrorajonai.

Glaudžius bendradarbiavi. mo ryšius palaiko mūsų ka­ tedros su socialistinių šalių bibliotekininkystės mokvklomis. 1974 m. gruodžio mėn.

Vilniaus universiteto Biblio­

tekininkystės ir Mokslinės informacijos katedrų organij zuotoje mokslinėje konferen­ cijoje tema „Biblioteka' mokslo ir technikos revoliu­ cijos amžiuje" dalyvavo ir' pranešimus skaitė du Pra­ hos Karlo universiteto Bib­ liotekininkystės ir moksli­ nės informacijos katedros moksliniai darbuotojai dr. J. Straka ir I. Švarcova. Pagalį tarptautinio bendradarbiavi­ mo planus numatyta plėsti ryšius taip pat su naujai prie Krokuvos Jogailaičių universiteto įsteigtu Biblio­ tekininkystės ir Mokslinės informacijos institutu, o taip pat kitomis Lenkijos aukšto­ siomis bibliotekininkystės mokyklomis. Užsimezga taip pat bendradarbiavimo ryšiai tarp Vilniaus universiteto Bibliotekininkystės ir Moks­ linės informacijos katedrų studentų mokslinių būrelių ir socialistinių šalių studen­ tijos. 1974 m. mūsų V kur­ so studentas, V. Lenino sti­ pendininkas D. Kaunas buvo išvykęs į Greifsvaldo fVDR j universitetą, kur skaitė pra-; nešimą, o š. m. kovo mėn.: Istorijos fakulteto studentų mokslinėje konferencijoje pirmą kartą dalyvavo du Varšuvos universiteto biblio­ tekininkystės specialybės stu­ dentai.

Levas VLADIMIROVAS

Dovanos, dovanos...

Nuostabus žodžio menininkas ir mokslo istorikas Stefanas Cveigas sakė: „.. .tas, kas vienąkart pažino rašy­ to ir spausdinto žodžio vertę, dvasinį bendravimą ne­ išmatuojamoje žodžio gelmėje, — nesvarbu, ar jis pažino tai iš vienos knygos, ar iš jų sankaupos, — tik užjau­ čiamai nusišypsos, matydamas bailumą, apėmusį šian­ dien netgi daugelį protingų žmonių. Knygų metas pra­ ėjęs, dabar žodis priklauso technikai, — graudenasi jie; gramafonas, kinas, radijas, kaip tobulesnės ir patogesnės žodžio ir minties perdavimo priemonės, jau išstumia knygą, ir netrukus jos kultūrinė istorinė misija bus baigta. Kokia tai siaura pažiūra ir kokia menka mintis!

Nes kur ir kuomet technikai pasisekė parodyti bent vie­ ną stebuklą, kuris pralenktų knygą ar bent prilygtų jai — stebuklui, kuris apsireiškė mums prieš tūkstančius metų? Chemija nėra išradusi sprogstamosios medžiagos, kuri galėtų taip sukrėsti visą pasaulį; nėra tokio plie­ no, nei gelžbetonio, kuris savo ilgaamžiškumu pra. lenktų tą nedidelį pluoštelį popieriaus, išmarginto spau­ dos ženklais. Jokiam energijos šaltiniui dar nėra pavykę sukurti tokios šviesos, kokią kartais skleidžia mažas to­ melis, ir niekuomet elektros srovė neturės tokios jėgos, kurią turi elektra, slypinti spausdintame žodyje. Ne­ senstanti ir neįveikiama, nugalinti laiką, labiausiai kon­ centruota jėga, pasireiškianti sodriausia ir vaizdingiau­ sia forma, yra knyga; tad argi jai bijoti technikos; ar­ gi ne tų pačių knygų padedama, technika tobulėja ir plinta? Visur, ne tik mūsų asmeniniame gyvenime, knyga yra bet kokio pažinimo alfa ir omega, kiekvie­ no mokslo pradžių pradžia".

DVI NUOTRAUKOS — DVI SALYS Viršutinioji mena 1967 metus. Toronte (Kanada) vy­ ko IFLA sesija. Joje dalyva­ vo kaip tarybinių biblioteki­ ninkų delegacijos narys ir Vilniaus universiteto docen­ tas K. Sinkevičius. Po sesi­ jos teko lankytis Jungtinėse Valstijose. Šios kelionės me­ tu ir matome K. Sinkevičių (pirmas iš dešinės) su L. Vladimirovu (viduryje), tuome­ tiniu SNO bibliotekos direk­ toriumi, prie Kolumbijos universiteto bibliotekos pa­ stato.

1975 m. sausio 27—31 d.

Vilniaus universitete vyko IFLA nuolatinio patariamojo komiteto tarpsesij inis posė­ dis. Apatinėje (viduryje) — doc. L. Vladimirovas, univer­ siteto Mokslinės informacijos katedros vedėjas, ir IFLA prezidentas P. Kirkegardas (Danija).

Posėdis vyksta Mokslinėje bibliotekoje.

Džiaugiamės, kad vis daugiau lietuvių, gyvenančių įvai* riose pasaulio šalyse, palaiko ryšius su mūsų senuoju uni­ versitetu, jo Moksline biblioteka.

Bene pirmieji gražią iniciatyvą parodė Amerikoje gy­ venantys lietuviai, surinkę ir atsiuntę bibliotekai daugiau kaip 600 knygų dar 1970-aisiais metais, švenčiant jos gyvavimo 400-ąsias metines. Visos knygos buvo papuoš­ tos specialiu šiai progai sukurtu ekslibriu. Po jubiliejaus daug knygų pradėjo siuntinėti ir pavieniai asmenys.

Didžiulę kolekciją knygų dovanojo bibliotekai Kana­ doje gyvenantis lietuvis, Otavos universiteto profesorius G. Procuta. Įvairiausios knygos, daugiausia anglų kalba, su siuntėjo autografais jau kelinti metai nenutrūksta­ mu srautu įsilieja į mūsų bibliotekos fondus. G- Procutos atsiųstų knygų ir periodinių leidinių kolekcija šiuo metu jau viršijo 1000 vienetų.

Daug naujų knygų anglų kalba atsiuntė bibliotekai Virdžinijos universiteto darbuotojas P. Martinkus (apie 300 egz.), Anglijoje gyvenantis F. Valiūnas (apie 100 egz.). Knygas ispanų, anglų kalbomis siunčia iš JAV lietuvis prof. S. Goštautas. Nebe pirmi metai su mūsų biblioteka palaiko ryšius Amerikoj gyvenantis L. Saba­ liūnas, Mičigano universiteto darbuotojas. Jis siunčia ne tik knygas, bet prenumeruoja mūsų bibliotekai žurnalus („Shakespeare ųuarterly", ,4-ibrary resources and technical services", „The journal of phaimacology and experimentai therapeuties"), reikalingus mūsų skaitytojams.

Tas pat pasakytina apie prof. R. J. Misiūną (Villiams College), kuris, be anksčiau pradėtų siųsti knygų ir is­ torinių žurnalų, pastaruoju metu pasirūpino, kad biblio­ teka nuolat gautų chemikams reikalingą žufnalą „Chemical- abstracts".

Užsienyje išleistas lietuvių kalba knygas bibliotekai siunčia Anglijoje gyvenantis T. Pauliukas, Amerikoje — J. Gimbutas ir V. Maciūnas. V. Maciūnas dirba Pensil­ vanijos universiteto bibliotekoje, deda daug pastangų komplektuoti lituanistinius fondus joje.

Dovanoję knygų bibliotekai yra Amerikoje gyvenan­ tys lietuviai P. Gaučys, V. J. Šliupas ir kiti asmenys, įvairių universitetų darbuotojai.

Paskutiniaisiais metais glaudesni ryšiai užsimezga su tolimiausiame žemyne nuo mūsų — Australijoje gyve­ nančiais lietuviais. Jau nebe vieną pluoštą knygų atsiun­ tė joje gyvenantis lietuvis J. Riauba, jo sūnus Rimas.

Pažymėtina, kad J. Riauba ėmėsi burti Vilniaus univer­ siteto bibliotekos rėmėjus. Jo pastangos dėtos ne veltui, šiuo metu jau žinome apie Vilniaus universiteto biblio­ tekos Australijos fondą.

Kai Universiteto bibliotekoje buvo įkurtas Grafikos ka­ binetas, užsienyje gyvenantys lietuviai dailininkai pradė­ jo siųsti jam savo darbus. Daug vertingų dovanų sulau­ kėme iš Prancūzijoje gyvenančio dailininko 2. Mikšio, Amerikoj gyvenančio V. O. Virkau ir kt. Pažymėtinos 2. Mikšio dovanos: jis siunčia labai daug ne tik savo grafikos darbų, bet ir kitų dailininkų (ir ne tik lietuvių) kūrinius, apie kurių vertę net neįmanoma kalbėti trum­ poj apžvalgoj. Be to, 2. Mikšys yra atsiuntęs bibliotekai kelis šimtus knygų, kurių kiekviena turi savitą paties dailininko sukurtą ekslibrį.

Labai įvairios užsienyje gyvenančių lietuvių dovanos mūsų bibliotekai. Visiems, atsiuntusiems jas arba vieno­ kiu ar kitokiu būdu pareiškusiems savo dėmesingumą mūsų senajai bibliotekai, esame labai dėkingi.

A. KUBILIENE bibliotekos vidaus ir užsienio mainų skyriaus vedėja

^imiininmrminiiiimiiiiiiiiniiiiiiiiniiiiiiiiiiiiiiiinniiiiiiiiiiiiiiiiiinniiiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiifiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiiinHiniiiiiiiMiiiniiiiiiiiiiiiiiiHiiiiiiiiiiimHmiiiiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiinniiiiiiiiininiiiiiiiiiiiiiiiiiiuiiiiiiiiimiimiiiiHHndiir Chirurgo Ir mirties dvikovoje krin­ ta tik ligoniai. Bet tą akimirką, kai tavb rankose paliauja plakusi širdis, o gyvybė tartum vanduo nuteka pro ta­ vo pirštus, kiek kartų norėta atiduoti viską, kad tik ta gyvybė būtų Išgel­ bėta. Pusę gyvenimo. Visą gyvenimą.

Nikolajus AMOSOVAS, carsus tarybinis chirurgas

r~„

'i

—

\__________________________ 7 OŠŲ klinikos Antakalnyje. Šian­ dien važiuoju į ten. Aš ne ligo­ nis. Žurnalistė. Deja, tik pradedan­ ti, ir be gražios N. Amosovo sentencijos bei keleto sunkiai „įkandamų" straipsnių žurnaluose daugiau nieko nežinau apie širdies ir kraujagyslių operacijas. Durys

M

veriasi lėtai ir sunkiai — taip visuomet pirmą kartą. Ilgas koridorius. Balta. Visur, net vaizdas pro langą nežinia kodėl bals­ vas. Priešais ateina sesuo, tvarkinga, šva­ ri ir dailutė. Visos moterys ligoninėje la­ bai gražios. Gatvėje jos (tos pačios) var­ gu ar beatrodytų tokios trapios, lyg pa. kylėtos savo nepaprasto baltumo. Visur čia baltas tvarkingas grožis. Gražbyliauju.

Tur būt, iš to baimingo nerimo. Jau ge­ rą minutę beprasmiškai dairausi ,korido­ riuje ir mintyse perkratinėju nuvalkiotus sakinius. O atėjau rašyti anaiptol ne apie „didvyriškus poelgius", apie „ranko­ se plastančią širdį", nei pagaliau apie „stebukladarį chirurgą". Nors. Nors... vi­ sa tai būtų tiesa. Pati tikriausia. Nenoriu pasakoti skaitytojui, koks nuvargęs „ma. no profesorius", kokios geros jo akys ir auksinės rankos. Jau be manęs prirašė apie jį tiek ir šitiek.

Kitam koridoriaus gale atdaros durys.

Matau daug baltų nugarų. Medicinos fa­ kulteto studentai. Patyrimo semiasi. Ant­ ros, trečios, ketvirtos durys. „Bendrosios chirurgijos katedros vedėjas". Štai. Reikia jas atidaryti, ir rasiu jį — chirurgą, pro­ fesorių, medicinos mokslų daktarą Algi, mantą Marcinkevičių. Kaip iš enciklope­ dijos. Apie jį rašė, kad profesorius norė­ jęs tapti gaisrininku. Bet... Gaisrų ko gero, mažiau, negu žmonių su visokiau­ siam širdies ydom. Gaisrą užgesinti irgi lengviau, negu.. . Apie tai vėliau. Dabar reikia atidaryti duris. . . .Sėdim, kalbam. Žiūriu į Algimantą Marcinkevičių ir mąstau, ką parašysiu.

Kaip visi jauni mano kolegos, aš trokštu originalumo. Profesorius iš tiesų pavar­ gęs. Po darbo dienos. Akys geros, šiltos (kaip ir tikėjaus). Atrodo, šitos akys blo. gai slepia šypseną — kurgi, taip stropiai užsirašinėju visokiausius terminus, iš ku­ rių suprantu kas ketvirtą.

— Turim tobulą aparatūrą. Galima la­ bai tiksliai nustatyti ligų diagnozes. Da­ bar pas mus, Vilniuje, daromos visos ži. nomos operacijos. Ir sėkmingai. Įgytos — reumatinės širdies ydos. Tiems, kas ser­

ga vožtuvų sulipimais arba stenozėmis, atliekamos vožtuvų praskleidimo operaci­ jos. Komisūratomija. Jei vožtuvai suran­ dėję ir apkalkėję, keičiam. Dirbtiniais.

Tai labai pagerina ligonio būklę. Chirur­ giniu būdu taisomi visi įgimti sklaidos trūkumai. Daug tų ligų. Sakysim, balto, sios ydos. Prieširdžiu ir skilvelių pertva­ rų defektai. Mėlynosios širdies ydos — Falo tetrada, Falo triada...

Keista, už šių žodžių apčiuopiamai pa­ jutau spalvą. Žmonių visi regėjimai spal­ voti. Pagal galimybę... Pakėlusi galvą, stende pamačiau daug vožtuvų, ant spin. tos — širdies muliažas, keistai raudonos spalvos.

— .. .protezai? Jie laiko 20—30—40 metų. Jokių pretenzijų gamintojams netu­ rime. Bet laiko negalima tiksliai nusta­ tyti. Kiti net 200 metų tvertų...

Algimantas Marcinkevičius pirmasis Lietuvoje panaudojo lavsaninį protezą.

Daug ką jis pirmas padarė: pirmąją re­ konstrukcinę (arterioveninės aneurizmos) operaciją, pirmasis persodino inkstą, pra­ dėjo naudoti hipotermiją, dirbtinės krau­ jo apytakos aparatą... Eksperimentiniai širdies chirurgijos darbai prasidėjo 1956 metais. Beveik 20 metų praėjo.

— Pradžioje buvo sunkiau. Kur kas sunkiau. Kaip ir visos pradžios.. . Kol viskas įėjo į savo vėžes, kol išsispecializavo gydytojai. Pas mus juk dirba dau­ gybė visokių profesijų žmonių: inžinie­ riai, biologai, biochemikai, anesteziolo. gai, matematikai. Žinoma, ir chirurgai.

Dabar sunkumų mažiau. Sėkmę lydi pa­ sitikėjimas. Ligonių nesutalpinam. Širdies operacijų padaryta apie 3 tūkstančiai. Iš jų su dirbtine kraujo apytaka — 1500.

Kraujagyslių operacijų — irgi 3000.

Per tuos metus susikūrė savotiška Al­ gimanto Marcinkevičiaus mokykla, jau davusi daug talentingų gydytojų: doc. V. Sirvydį, D. Kavoliūną, G. Uždavinį, V. Triponį, R. Barkauską, B. Dainį ir t. t.

Profesoriaus mokiniai. Ir gerbėjai.

Ar yra koks nors chirurgo modelis? Ar būtinos kažin kokios išskirtinės savybės

tokios profesijos žmogui? Pro akinių stik­ lus j mane pažvelgė gerokai pašaipios akys: — Koks ten modelis. Potraukio reikia.

It darbo. Gerais norais sotus nebūsi.

Nepaklausiau Algimanto Marcinkevičiaus dar daugelio dalykų (kad ir apie tuos gaisrininkus arba ryškiausią įvykį jo praktikoje), nes pajutau, koks ritmas tarp šitų „sulėtintai" baltų sienų, koks nuovargis per dieną. Nenorėjau trukdy, ti. Pas Algimantą Marcinkevičių važiuo­ ja iš visų Sąjungos kampelių — Tbilisio, Kišiniovo, Minsko... Su savo neviltim.

Tikisi stebuklo... Visi. Kasdien padaro­ mos 6—8 kraujagyslių, 2 sudėtingos šir­ dies operacijos arba 4—6 mažiau sūdė, tingos... „Mažiau" — keistai skamba, kai kalbama apie žmogaus gyvybę. Gir­ dėjau posakį — širdis ant delno. Gražu, poetiška. Skambu. Leidžiu nusišypsoti, nes, ko gero, ir vėl gražbyliauju. Bet aš taip suprantu, taip įsivaizduoju niekuo­ met nematytą dalyką. „Kiekvienam rei­ kėtų pamatyti šitą stebuklą, kad supras­ tų", — maždaug taip pasakė profesorius vienam iš mano kolegų. Tikrai, kad su. prastų.. . „Norėčiau padaryti savo gy­ venime bent pusę to, ką jūs padarėte, profesoriau..." Ir Algimanto Marcinkevi­ čiaus atsakymas: „Padarysit..."

Vasara. Medicinos seserys vienais chalatukais vaikštinėja kieme. Ties lauku, jėm durim kažkokia senutė stropiai valo­ si kojas — gal eina lankyti. O gal pa­ dėkoti, kad išgelbėjo........ Mano" profeso­ riaus ir tėvas garsus gydytojas — Myko­ las Marcinkevičius. Gal kažkada jis irgi netapo gaisrininku tik todėl, kad gaisrų mažiau, negu sergančių žmonių... Įšoku į troleibusą. Apypilnis. Galvoju, kiek šiam troleibuse žmonių, dėkingų mano profesoriui? Tur būt, daug. Jei ne visi.

Musų pažintys Šiandien sunku įsivaizduoti aukštųjų mokyklų kolek­ tyvų darbą be glaudaus bendradarbiavimo su kitų bro­ liškų respublikų, socialistinių šalių aukštosiomis mokyk­ lomis. Šioje srityje vis gražesnę iniciatyvą rodo ir di­ desnį indėlį įneša mūsų jaunimas, studentų organizaci­ jos. Šiam bendradarbiavimui plėsti surandamos vis nau­ jesnės ir įdomesnės darbo formos. Tai ir bendros inter­ nacionalinės darbo ir poilsio stovyklos, aktyvus dalyva­ vimas studentų mokslinėse konferencijose bei pasitari­ muose — seminaruose, keitimasis meno saviveiklos ko­ lektyvais, sportininkų delegacijomis, fotostendais-parodomis apie savų studentiškų kolektyvų gyvenimą. Nūnai akademinis jaunimas per savas organizacijas, visų pir­ ma komjaunimo, klubus ir draugijas palaiko glaudžius ryšius su daugiau kaip septyniasdešimčia šalies aukštųjų mokyklų.

Artima draugystė mūsų komjaunimo organizaciją sieja su Latvijos, Baltarusijos bei Odesos universitetais (su jais turime pasirašę bendradarbiavimo sutartis), o taip pat Maskvos, Leningrado, Talino, Kijevo, Jerevano ir kitų miestų aukštosiomis mokyklomis.

Mūsų studentai turi gerą galimybę vasarą ilsėtis Gru­ zijoje, Ukrainoje, Estijoje, Moldavijoje, Armėnijoje, prie Maskvos ir Leningrado. Mat, universiteto ir minėtų res­ A. ULOZEVlClAUS nuopublikų bei miestų aukštųjų mokyklų studentų profsąjun­ traukose: pirmą kartą bal. gos keičiasi sporto-sveikatingumo stovyklomis. Broliškų­ suoja Fizikos fakulteto II k. jų respublikų akademinio jaunimo mes pasikviečiame j savo vilą Žydiškėse, netoli Trakų.

Aštunti metai vaisingai bendradarbiaujame su Greifsvaldo (VDR), Prahos (CSR) ir Krokuvos (LLR) universi­ tetų jaunimo organizacijomis. Praėjusį rudenį pasirašyta bendradarbiavimo sutartis su mums, vilniečiams, giminin­ go miesto — Erfurto — aukštąja medicinos akademija.

Visa tai padeda plėsti mūsų studentų akiratį, sudaro ga­ MUMS VISOS limybes geriau pažinti socialistinių šalių jaunimo gyve­ nimą, jų siekius bei problemas. Dabar užsienyje kasmet TAUTOS SESĖS pabuvoja gerokai daugiau kaip trejetas šimtų geriausių studentų. Štai vien praėjusią vasarą internacionalinėse darbo ir poilsio stovyklose užsienyje dalyvavo beveik šimtas universiteto pasiuntinių.

Vienuolikti metai Univer­ Artimiausioje ateityje bandysime užmegzti ryšius ir su tolimesniais kraštais. Praėjusią vasarą man teko bu­ sitete gyvuoja Internaciona­ linis klubas. Aktyviausi jo voti Kongo Liaudies Respublikoje, lankytis Brazavilio nariai iki šiol buvo Istorijos universitete, kur, be kita ko, buvo tartasi dėl jaunimo fakulteto studentai. Mūsų klube yra įvairių specialy. organizacijų bendradarbiavimo galimybių. bių studentų, ir mes patys stengiamės savo veikla ap­ Ek. m. kand. Steponas IMBRASAS rėpti visus fakultetus. Klu­ LLKJS Universiteto komiteto bui vadovauja septynių žmo­ sekretorius

LAIKRAŠTIS EINA NUO 1950 METŲ

KAINA 4 KAP.

Laima KIZELYTĖ žurnalistikos spec.

II k. studentė

RINKIMUOSE Birželio 15 d. vyko rink mai į pačią demokratiškiai šią valdžią — Taryba.,.

Respublikos darbo žmoni išrinko deputatais ir unlve siteto profesorių, dėstytoji tarnautojų ir studentų paslf lytus kandidatus — Į LTS Aukščiausiąją Tarybą — m sų rektorių prof. dr. J. K bilių, Į Vilniaus miesto Da bo žmonių deputatų taryi — LKP Vilniaus miesto k miteto antrąjj sekretorių Kojalą, universiteto Teis fakulteto doc. M. Apanii čių, Matematikos k mechai kos fakulteto III k. stud.

Baranauskaitę, Į Lenino i jono Tarybą — partijos I jono komiteto sekretorę Radzevičienę, universlti Bibliotekininkystės katedr doc. V. Stonienę, Prekyb stud. V. Muryginas, rinkimai tėms — G. Ručinskaitei, R. tapo švente ir šioms Filolo- Jurkšaitel, D. Bartašlūnaitel, fakulteto II k. studentą Jagminą. gijos fakulteto III k. lituanls- N. Gedgaudaitei.

nių taryba su prezidentu ir viceprezidentu priešakyje.

Klubo darbo formos įvai. rios — rengiame vakarus, susitikimus, mitingus, festi­ valius, dažnai tenka pabūti gidais (tam skaitomos mūsų nariams įvairios paskaitos apie ekonomiką, mokslą kultūrą), susirašinėjam su

šalies ir užsienio jaunimu, vykstam vieni pas kitus svečiuosna.

Kasmet, pavasarį, Interklubas rengia Draugystės šven­ tę, kurioje dalyvauja daug studentų iš Maskvos, Talino, Leningrado, Kijevo, Rygos, Kauno, kitų TSRS aukštųjų mokyklų, taip pat jose besi, mokančio užsienio jaunimo.

Mūsų svečiai iš Lumumbos Tautų draugystės universite­ to, Maskvos tarptautinių santykių ar energetikos insti­ tutų visada atsiveža įdomią programą.

Bendram būr’skamba linksmos dainos, juo­ kas. Netrūksta ir rimtų po­ kalbių apie studijas, laisva­

232000 Vilnius — MTP-3 REDAKCIJOS ADRESAS: Universiteto g. 3, „Tarybinis studentas“ Telefonai — 25884, ketvirtadieniais spaustuvėje — 29815

laikį, interklubų darbą.

Kasmet į Interklubą a|: na nauji nariai, mylintys s vo senąjį universitetą ' nių, savo šalį, o tuo P*' jaučiantys geriausius J31 mus įvairių žemynų, skirt gos odos spalvos jauni® Mes mokomės geriau sup® ti ir pažinti vieni kitus, ® jungia bendra kova už « ką, už šviesią rytdienąInterklubas gauna dauž laiškų iš viso pasaulio “ mielai atsakome į klaus® apie mūsų gyvenimą, d4*1 Virginijus ELlNS*^ Interklu-bo prezide® Gamtos fak. II k. stud®

Tiražas 4000 egz.

LKP CK leidyklos spaustuvė LV 13826 Užs. Nr. 2035

REDAKTOS ALGIS KU