am/BOS scuDencas
Visų šalių proletarai, vienykitės!
birželio 20 d
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
Įilniaus universiteto vardas gerai žinomas Tarybų Baltarusijoje. Nemažai mūsų Lslininkų darbų pritaikyta šioje kaimyninėje respublikoje, kai kurios reikšmingos fblemos sprendžiamos bendromis abiejų universitetų Jėgomis. ai kovo mėnesį respublikoje vyko Baltarusijos TSR literatūros ir meno dienos, tių delegacija lankėsi ir mūsų universitete. NUOTRAUKOJE matome rektorių [f. dr. J. Kubilių (kairėje) ir BKP CK sekretorių A. Kuzminą.
kt. Tarpmokyklinio bend radarbiavimo sutartyse numatytas abipusis pasi keitimas mokslininkais skaityti paskaitų, stažuo tis, bendromis jėgomis tirti aktualias problemas, dalyvauti mokslinėse kon ferencijose. Be to, pri imam minėtų socialistinių šalių universitetų studen tus, aspirantus visam stu dijų laikui, gausios stu dentų grupės atlieka praktiką, turi savo bend ravimo formų ir visuome ninės organizacijos. Apie visa tai šiandien pasakoja mūsų laikraštis. Jums ne kartą teko lankytis jvairiose pasaulio Ar ten žinomas šalyse, mūsų Alma Mater vardas? Neimsiu tvirtinti, kad jį žino daugelis žmonių tuose kraštuose (gal tai ir nebūtina reikalauti), bet tiems, kas domisi mū sų specialistų darbais ir
Nr. 22—23 (922—923)
trokšta padėti jums tose pastangose. Jie čia mane ir atsiuntė patirti, kaip mes galėtume jums pa gelbėti". Pažadą pažangioji iš eivija ištesėjo. O A. Bim ba liko ištikimas ir nuo širdus mūsų bičiulis. Lie tuvoje jis lankėsi dar ne kartą, matė jos pasikeiti mus ir teisingai juos įvertino. Priminsiu, A. Bimba yra mūsų universi teto istorijos mokslų gar bės daktaras. Džiaugiamės, kad nuo širdžių bičiulių lietuvių išeivijoje yra daug. Mes gaunam jų spaudą, komplektuojam ją, domimės jų veikla. Jų laikraščiuo se bendradarbiauja mū sų autoriai. Susilau kiant dovanojamų knygų. Nuo 1959 m., kai apsilan kė, berods, pirmoji lietu vių turistų grupė iš už sienio, mūsų bendradar
NIVERSITETO BENDRADARBIAVIMO RYŠIAI su vilAUS V. KAPSUKO Liversiteto rektorvi, prof. dr. jonu l’BILIUMI.
Interviu
universitetas Vilniaus savo tautų ižiuojasi tradicijom, ndravimo ikiančlom tolimus šimt;člus. Jame dėstė daulio šalių įžymūs mokslijis davė akai, daug etimų tautų kultūrai ir ikslui. Taip, mes galim diiuotis, kad mūsų unirsitetas — seniausia
botanikos Lietuvos floros prancūzas 2. fiziologas ir italas S. Bisi, botanikas G. Čia mokėsi A. ir D. Poška, čia išM. Daukšos (1595) — ligi mūsų laikų lietuviška kny-
Į
reminiscencijos, bet sun žiau dabar rūpinasi) res ku nuo j.ų susilaikyti, publikos aukštuoju moks kaip neįmanoma nepa lu, jo materialine baze. brėžti to, ką mums davė Padėjo šalies mokslo ir mokymo įstaigos: įren Tarybų valdžia. Būtų įdomu išgirsti, ko gimais, vadovėliais. Jau kią išraišką minėtos tautų 1944 m, žiemą, dar tebebendravimo tradicijos griaudžiant vakaruose pa trankoms, veikė 8 fakul įgavo mūsų dienomis? Socialistinės visuome tetai! Šiais — mokslo ir tech nės pertvarkymas palietė ir aukštąją mokyklą — ji nikos revoliucijos — lai buvo pertvarkyta naujais kais keičiasi mokslo po socialiniais pagrindais. būdis: jis darosi vis la Atkūrus 1940 m. Lietuvo biau kolektyvinis. Ne tik je tarybų valdžią, mūsų atskirų mokslininkų, bet aukštųjų mokyklų durys ir mokslinių kolektyvų yra buvo atvertos visiems bendradarbiavimas Mes palaiko darbo žmonėms ir be jo būtinas. respubli kių apribojimų. Tarybinė me ryšius su švietimo sistema suteikia kos aukštosiomis mokyk kiekvienai tautai galimy lomis ir mokslo įstaigo bę išsiugdyti savus nacio mis, daugeliu šalies ir už nalinius kadrus. Socialis sienio mokslo bei moky tinių nacijų suklestėjimas mo centrų. Tarybinės aukštosios ir suartėjimas — dar vie na sąlyga, padedanti mokyklos tarptautinių ry mums, universitetui ug šių reikšmė dar labiau dyti sau reikalingus kad padidėja dabar, kai pa rus, deficitinėse saulyje mažėja įtempimas ypač mokslo> srityse, ir kitų ir taikaus sambūvio prinįtvirtinami santy aukštosiose j cipai respublikų (pavyzdžiui, kiuose tarp valstybių, tu mokyklose Leningrade, rinčių skirtingą socialinę Maskvoje, Tartu). Tuo pačiu mes santvarką. Naujas, tobulesnes for padedame ir kitiems. Štai mūsų universitete geolo mas įgauna socialistinių aukštųjų mokyklų giją studijuoja latvių, es šalių tų, baltarusių, rusų; lietu ryšiai, Jie pagrįsti kiek efektyvesniu vių kalbą ir literatūrą — galima Gruzijos, Armėnijos pa bendradarbiavimu. Esame pasirašę glau siuntinių ir t. t. Nesavanaudišką bro desnio bendradarbiavimo liškų respublikų pagalbą sutartis su Latvijos, Bal geriausiai pajutome po tarusijos, Odesos, su už kario metais, kai mums sienio šalių — Greifsvalstigo visko: juk vokiškie do (Vokiet. js Demokrati ji fašistiniai okupantai nė Respubi ka), Prahos Kroku išgrobstė įrengimus, bib (Čekoslovakija), lioteką, buvo uždarę net vos (Lenkija) — universi Universitetą. Didelį dė tetais. Bendradarbiautam mesį tuo metu parodė dar su Magdeburgo ankš partija ir vyriausybė: ji tąja technikos mokykla, labai rūpinosi (ir ne ma Liublino universitetu ir
pačia įstaiga, šis vardas ne naujiena. Tą pažintį plečia mokslo žurnalai, sakykim, „Lietuvos mate matikos rinkinys" ir „Lie tuvos fizikos rinkinys" pradėti versti į anglų kalbą Jungtinėse Valsti jose. Fiziko prof. A. Ju cio veikalas yra išverstas taip pat į anglų kalbą, na, ir mano monografija du kartus pasirodė jau šia kalba JAV. Sakykit, kokie ryšiai sieja mūsų universitetą su pažangiaisiais užsienio lietuviais? Šis jūsų klausimas man priminė sunkius pokario metus. Trūko, kaip jau minėjau, daugelio dalykų. Ir štai nelaukta ir tuo brangesnė užsienio lietu vių dovana gimtajam kraštui: prisimenu, Eks perimentinės medicinos institutas gavo vertingų įrengimų, mums teko rū bų. Už šį gražų gestą, matyt, reikėtų pirmiausia padėkoti Antanui Bimbai, kuris pirmasis iš užsie nio lietuvių lankėsi (1945 m. lapkrity) Lietuvoje tuoj po antro pasaulinio karo. „Lietuvai Pagalbos teikimo komiteto", atsto vaujančio JAV lietu viams, vardu jis perdavė širdingiausius sveikini mus tarybinės Lietuvos žmonėms. „Broliai ir sese rys, — kreipėsi jis tuomet į pasitinkančius, — nese niai jūs pergyvenote bai siausias karo audras. Vo kiškasis grobikas prida rė jums neapsakomos me džiaginės ir dvasinės ža-. los. Dabar prieš jus stovi didysis nuniokoto krašto atstatymo darbas. Jungti nių Valstijų lietuviai
biavimas darosi vis gy vesnis. Buvoja ir mūsų specialistai užsieny, gau na ten progos susitikti su lietuviais. Yra tenykščių specialistų, kurie dirbo ar viešėjo mūsų aukštojo je mokykloje. Matyt, čia būtų galima paminėti ir lietuvių kal bos kursus, kurie jau tre ti metai rengiami mūsų universitete. Koks jų tikslas, kaip jie vertinti ni? Juos organizavo Uni versiteto rektoratas, su prasdamas tokių kursų reikšmę išeivijai — padė ti nepamiršti tėvų krašto, jo kalbos, padėti susipa žinti su Lietuvos istorija, jos dabartiniais laimėji mais.
Nepasakyčiau, kad šiuos kursus buvo lengva pradėti. Tai ne tik kupe ta organizacinių rūpes čių, bet ir šiaip patyrimo stoka — juk pirmąkart! Reikėjo sudaryti kursų programų: o juk ne visų norinčių vienodas kalbos mokėjimas .nevienodi po linkiai ir norai... Antrais metais buvo kiek leng viau. Šiemet rasim, ko gero, dar geresnį sprendi mą, kursai bus gal dar įdomesni. Lituanistikos kursai nuo pat pirmųjų metų turi pasisekimą išeivijoje ir, atrodo, turės. Gaunam nemaža padėkos laiškų iš buvusių kursų klausy tojų. Štai viename jų D. Navickienė iš Los Andželo (Los Angeles) rašo: „Neabejoju, kad Jums, universiteto administraci jai ir profesūrai, buvo daug darbo ir vargo to kius kursus suorganizuo ti. Man kursai buvo labai naudingi ir padėjo ne tik pasitobulinti lietuvių kal boje, bet ir labiau susipa žinti su visais lietuvių kultūros aspektais. Jūsų profesorių dėstomų daly kų žinojimas bei pristaty mo lygis paliko nepapras tą įspūdį. Spėju, kad se kantiems metams galite susilaukti daug prašymų, nes vien tik Los Andželo mieste kursais susidomė jimas jaunimo t.arpe yra didelis". Naudodamasis proga, noriu buvusiems ir būsi miems kursų lankyto jams, užsienio lietuviams, kurie domisi ir nepa miršta savo gimtojo kraš to ir jo kalbos, kurie su nuoširdžiausiu dėmesiu ir palankumu seka Tarybų gyvenimą, paLietuvos linkėti geros sveikatos, sėkmės darbe, džiugių draugystės akimirkų, tai kos!
i-
/%
k
1 į
K
įįfygįgZ
1
- «
TO
gg
■
'JMm <MS
Si nuotrauka primena praėjusius metus: Universite to prorektorius doc. J. Grigonis (pirmas iš dešinės) su lietuvių kalbos kursų klausytojomis E. Hemerling, studente iš VDR (pirma iš kairės) ir V. Kebliene, žino ma JAV lietuvių poete (antra iš dešinės) ką tik apžiū rėjo Anykščių garsenybę — Puntuko akmenj. SIAME NUMERYJE PASAKOJAME APIE LIETUVIŲ KAL BOS KURSUS UŽSIENIO LIETUVIAMS, SUPAŽIN DINAME JUOS SU PATIES UNIVERSITETO GYVENIMO VIENU KITU FAKTU.