r, ajivbii jis scuoencas visų
Salių
proletarai, vienykitesi
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTES ORDINŲ V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ SAVAITRASTIS
LEIDŽIAMAS NUO 1950 METŲ
Nr. 22 (1196)
1982 m. birželio 18 diena, penktadienis
Kaina 2 kap.
Ar išmokome? tų užrašus. Greit teks įeiti į auditoriją, ištraukti bilietą... Pirmakursiai geografai jau išlaikė geografijos ir geologijos egzaminus. Aukštosios ma-
numeryje: BENDRADARBIAUJA
MOKSLININKAI
XXX „TARYBINIO STUDENTO“
REIDAS
XXX
ARTĖJA TRECIASIS
SEMESTRAS
vertą. Kol Giedrė dalin si įspūdžiais, Minvydas susikaupęs žengia į audi toriją. Palinkime pirma kursiams sėkmingo egza mino, juo labiau, kad doc. V. Voronkovas. eg zaminuojantis studentus, patenkintas jų žiniomis. Keletas studentų, jau iš laikę aukštosios matema tikos egzaminą, buvo ge rai įvertinti.
SESIJA • SESIJA • SESIJA • SESIJA • SESIJA ♦ SESIJA • SESIJA
Geografijos specialybės I kurso studentai ruošėsi laikyti aukštosios matema tikos egzaminą, kai juos užkalbinome. Rita Vinciūnaitė, Vilma Antanaitytė, Gintaras Zaveckas, Mirvydas Šriubinas, sėdėdami prie auditorijos durų, vartė vadovėlius, paskai-
Siame
tematikos egzaminas jiems — sesijos pusiaukelė, vė liau teks išlaikyti dar du egzaminus. „Ar viską mokate?" — išgirdusios šį klausimą, Rita ir Vil ma susižvalgo, o Ginta ras pareiškia, jog tik iš laikęs egzaminą, galėsi pasakyti ką žinojai ir ko slteike. ne. Tuo metu auditorijos durys prasiveria. „Kaip sekėsi?" — klausinėja kurso draugai Giedrės Do markaitės. Ji gavo ket-
Renata PAJĖDAITĖ
Doc. V. Voronkovas klausosi Z. Vozbutaitės atsaki nėjimo.
KURATORIAUS TRIBŪNA
Tęsiame pokalbį. Grupės kuratorius: kolega ar... auklė? Apie šį darbą Chemijos fakultete Tęsiant pokalbį: „Grupės kuratorius: kolega ar... auk lė?", norisi panagrinėti kai kuriuos Chemijos fakulteto kuratorių darbo klausimus. Didelis vaidmuo tenka pir mojo kurso kuratoriams. Jiems aktyviai veikiant, vyks ta iš įvairių miestų ir kaimų atvykusių, skirtingų nuotaikų vakarykščių abiturientų for mavimasis į daug sudėtin gesnes asmenybes — studen tiją. Pirmakursių „krikšty nos" — graži tradicija, ta čiau tikru studentu tampama ne taip paprastai. Mūsų fa kultete (tikriausiai ir kituose fakultetuose) jau rugsėjo pir mąją pirmojo kurso kurato riai susipažįsta su savo gru pėmis, supažindina jas su fakulteto katedromis, muzie jumi. Stambiamolekulinių jun ginių specialybės I kurso kuratorius pirmosiomis rug sėjo dienomis grupę pa sikviečia j šios specialy bės — polimerų chemijos — katedros posėdį, kuriame studentai pristatomi katedrai ir priešingai — kuratorius pirmakursiams pristato kated ros personalą. Daugumos pirmojo kurso kuratorių darbų ir rūpesčių — tie patys, todėl kai kurios priemonės organizuojamos visam kursui. Mokslo metų pradžioje Universiteto an
samblio, įvairių klubų, kiemo teatro atstovai pirmakursiams nušviečia galimybes pritaiky ti savo sugebėjimus. Nese niai prokurorė drg. Pumpu tienė skaitė paskaitą: „Nu sikalstamumas ir kova su juo", VISI profesorius P. Norkus: „Chemikai — Nobe lio premijos laureatai“ ir kf. Nėra reikalo įrodinėti, koks svarbus pirmojo kurso kura toriaus uždavinys yra akty viai padėti grupei pasiekh reikiamą mokymosi intensy vumą. Apie kuratoriaus darbo ko kybę ir nuoširdumą ne visa da galima spręsti iš grupės egzaminų sesijos rezultatų, visuomeninės veiklos aktyvu mo. Ypač pirmame kurse. Kai stojamųjų egzaminų kon kursai nedideli, kartais aka deminė grupė susidaro ’š silpnai pasiruošusių, neįpratu sių intensyviai dirbti. Grupės aktyvas renkamas dar gerai nepažįstant vieni kitų. Yra pavyzdžių, kad prityręs ku ratorius dirba labai nuošir džiai, intensyviai ir teisin gai, tačiau praeina ne vie nas semestras, kol grupė iš kopia iš atsilikimo, susifor muoja aktyvas. Nežiūrint to, kuratoriaus darbas čia reika lingesnis ir tam tikra prasme efektyvesnis negu aktyvioje pirmaujančioje grupėje, kur kuratoriui didelių pastangų ir netenka įdėti, o grupės rodikliai geresni. Kuratoriaus reikalingumas ir jo darbo pobūdis labai
priklauso nuo kurso. Jeigu pirmame kurse kuratorius tie siogine žodžio prasme ve džioja grupę vingriais seno jo Universiteto koridoriais (susirastų, žinoma, paklaidžio ję viską ir patys), tai ketvir tame kurse, susidarius gru pėm pagal specializacijas, jos labai suartėja su savo katedrom. Jeigu ir reikalin gas kuratorius, tai tik prity ręs katedros pedagogas arba tiesiog katedros vedėjas. Studentai jau pakankamai sa varankiški, turi ir patirties. Kartais ir kartu su katedros personalu atsirastų bendrai svarstytinų klausimų. Chemijos fakultete, skiriant kuratorius, laikomasi taisyk lės, kad jie turėtų su grupe akademinį ryšį arba būtų gru pei artimos katedros. Todėl pas mus kuratoriai, priklau somai nuo specializacijos, būna po du arba keturis metus. Kuratoriui — per pe'fraukas „ateinančiai auklei“ sunku visapusiškai pažinti grupę ir pasiekti efektyvaus darbo. Labai teisinga būtų, kad kuratoriui nereiktų atlikti da lies seniūno darbo. Sąrašo sudarymas ir kiti panašūs kasdieniniai reikalai visiškai atitinka seniūno jėgas ir pa reigas. Kuratoriaus veikla sudėtinga ir, suprantama, pri klauso nuo konkrečių aplin kybių ir jo paties asmeny bės.
B. Sutrikaltės nuotraukos.
Tylos! Egzaminas vyksta
Gero vėjo,
absolventai!
Prie katedros langų vėl žalia lapų skraiste apsigobė senas beržas, lyg nuotakos baltais žie dais pasipuošė jazminų krūmai. Žvelgiu į juos, klausausi savo širdies plakimo, prisimenu, kaip prieš penkerius metus kažkurioje auditorijoje pirmą kartą susitikau su Jumis. Ką aš tuomet pa sakiau? Berods, palinkė jau gerų studijų, malonių, turiningų studentiškų aki mirkų. Mergaitėms pata riau ant meilės laužo ne sudeginti paskutinių mal kų. O vaikinams juokais pridūriau, kad jų būsimos žmonos dar tik aštuntoje klasėje... Penkeri Jūsų studijų metai prabėgo kaip vie na pavasariška diena. Daug džiaugsmo patyriau su Jumis, mieli kolegos, Gamtos mokslų fakulteto biologijos specialybės absolventai. Man pasisekė. Fortūna nenusigręžė, įteikė „vil ko aki", pasirenkant gru pės seniūną Osvaldą Rukšėną, išrenkant kom Doc. S. RAMONAITĖ jaunimo organizacijos
sekretorių Petrą Kava liauską. Šalia jų visose akademinės grupės gyve nimo srityse aktyviai da lyvavo Jūratė Kazlaus kaitė, Egidija Dragašiūtė, Juozas Lazutka ir ki ti. Jais aš galėjau rem tis, jie buvo pavyzdys visai akademinei grupei. Per penkerius studijų metus iš reiklių dėstyto jų Jūs „išplėšėte" beveik tūkstanti penketų, užsi dirbote tiek pat palaimin gų šypsenų. Jos sušildė ir mano, kaip kuratoriaus širdį, paskatino eiti prie kiekvieno, kuriam buvau reikalingasVartau jau truputi pa geltusį 1977 metų spalio 27 dienos „Tarybinio stu dento" numerį. Geriausios akademinės grupės kon kurso, skirto Universite to 400 metų jubiliejui, I turo nugalėtojų tarpe antroji vieta. Yra kuo pasidžiaugti! Tikiu, kad, pasibaigus diplominių darbų gynimui, trečdalis Jūsų gausite diplomus su raudonais aplankalais. Studijų dienos prabė go ne tik prie knygų. Dvasios penu buvo įspū dingos kelionės i Lietu vos nacionalini parką. Ventės ragą, Punios šilą,
Dūkštų ąžuolyną, po Vil nijos kraštą, ieškant brie džių numestų ragų. Žiū rėdamas į Jus jaunus, ir aš trypiau roką, dalyva vau vestuvėse, džiaugiaus daug vilties teikiančiais jaunavedžių ■ pasibučiavi mais. Stengiausi nemorali zuoti, maniau, kad kiek vienas studentas turi sa vo taką, kuriuo eina sa vos galvos vedinas. Žino ma, patarti būtina, bet neįkyrėti, nevedžioti už rankelių. Gal todėl Jūs atverdavote pačias slap čiausias savų širdžių ker teles. Išeinant Jums iš Alma Mater, noriu palinkėti geros sveikatos, šeimy ninės laimės, daug žmogiško džiaugsmo. Al batroso sparnais pasiti kite priešpriešinius gyve nimo vėjus. Norėčiau, kad šis atsisveikinimas su Jumis kartu būtų ir trumpas atsakymas į po rą klausimų apie kurato riaus darbą, apie ką rašė Anzelmas Katkus straips nyje „Grupės kuratorius: kolega ar.. • auklė?" („Tarybinis studentas", 1982 m., Nr. 9,10). Doc. Romualdas ŠIMKŪNAS