r, ajivbii jis scuoencas visų
Salių
proletarai, vienykitesi
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTES ORDINŲ V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ SAVAITRASTIS
LEIDŽIAMAS NUO 1950 METŲ
Nr. 22 (1196)
1982 m. birželio 18 diena, penktadienis
Kaina 2 kap.
Ar išmokome? tų užrašus. Greit teks įeiti į auditoriją, ištraukti bilietą... Pirmakursiai geografai jau išlaikė geografijos ir geologijos egzaminus. Aukštosios ma-
numeryje: BENDRADARBIAUJA
MOKSLININKAI
XXX „TARYBINIO STUDENTO“
REIDAS
XXX
ARTĖJA TRECIASIS
SEMESTRAS
vertą. Kol Giedrė dalin si įspūdžiais, Minvydas susikaupęs žengia į audi toriją. Palinkime pirma kursiams sėkmingo egza mino, juo labiau, kad doc. V. Voronkovas. eg zaminuojantis studentus, patenkintas jų žiniomis. Keletas studentų, jau iš laikę aukštosios matema tikos egzaminą, buvo ge rai įvertinti.
SESIJA • SESIJA • SESIJA • SESIJA • SESIJA ♦ SESIJA • SESIJA
Geografijos specialybės I kurso studentai ruošėsi laikyti aukštosios matema tikos egzaminą, kai juos užkalbinome. Rita Vinciūnaitė, Vilma Antanaitytė, Gintaras Zaveckas, Mirvydas Šriubinas, sėdėdami prie auditorijos durų, vartė vadovėlius, paskai-
Siame
tematikos egzaminas jiems — sesijos pusiaukelė, vė liau teks išlaikyti dar du egzaminus. „Ar viską mokate?" — išgirdusios šį klausimą, Rita ir Vil ma susižvalgo, o Ginta ras pareiškia, jog tik iš laikęs egzaminą, galėsi pasakyti ką žinojai ir ko slteike. ne. Tuo metu auditorijos durys prasiveria. „Kaip sekėsi?" — klausinėja kurso draugai Giedrės Do markaitės. Ji gavo ket-
Renata PAJĖDAITĖ
Doc. V. Voronkovas klausosi Z. Vozbutaitės atsaki nėjimo.
KURATORIAUS TRIBŪNA
Tęsiame pokalbį. Grupės kuratorius: kolega ar... auklė? Apie šį darbą Chemijos fakultete Tęsiant pokalbį: „Grupės kuratorius: kolega ar... auk lė?", norisi panagrinėti kai kuriuos Chemijos fakulteto kuratorių darbo klausimus. Didelis vaidmuo tenka pir mojo kurso kuratoriams. Jiems aktyviai veikiant, vyks ta iš įvairių miestų ir kaimų atvykusių, skirtingų nuotaikų vakarykščių abiturientų for mavimasis į daug sudėtin gesnes asmenybes — studen tiją. Pirmakursių „krikšty nos" — graži tradicija, ta čiau tikru studentu tampama ne taip paprastai. Mūsų fa kultete (tikriausiai ir kituose fakultetuose) jau rugsėjo pir mąją pirmojo kurso kurato riai susipažįsta su savo gru pėmis, supažindina jas su fakulteto katedromis, muzie jumi. Stambiamolekulinių jun ginių specialybės I kurso kuratorius pirmosiomis rug sėjo dienomis grupę pa sikviečia j šios specialy bės — polimerų chemijos — katedros posėdį, kuriame studentai pristatomi katedrai ir priešingai — kuratorius pirmakursiams pristato kated ros personalą. Daugumos pirmojo kurso kuratorių darbų ir rūpesčių — tie patys, todėl kai kurios priemonės organizuojamos visam kursui. Mokslo metų pradžioje Universiteto an
samblio, įvairių klubų, kiemo teatro atstovai pirmakursiams nušviečia galimybes pritaiky ti savo sugebėjimus. Nese niai prokurorė drg. Pumpu tienė skaitė paskaitą: „Nu sikalstamumas ir kova su juo", VISI profesorius P. Norkus: „Chemikai — Nobe lio premijos laureatai“ ir kf. Nėra reikalo įrodinėti, koks svarbus pirmojo kurso kura toriaus uždavinys yra akty viai padėti grupei pasiekh reikiamą mokymosi intensy vumą. Apie kuratoriaus darbo ko kybę ir nuoširdumą ne visa da galima spręsti iš grupės egzaminų sesijos rezultatų, visuomeninės veiklos aktyvu mo. Ypač pirmame kurse. Kai stojamųjų egzaminų kon kursai nedideli, kartais aka deminė grupė susidaro ’š silpnai pasiruošusių, neįpratu sių intensyviai dirbti. Grupės aktyvas renkamas dar gerai nepažįstant vieni kitų. Yra pavyzdžių, kad prityręs ku ratorius dirba labai nuošir džiai, intensyviai ir teisin gai, tačiau praeina ne vie nas semestras, kol grupė iš kopia iš atsilikimo, susifor muoja aktyvas. Nežiūrint to, kuratoriaus darbas čia reika lingesnis ir tam tikra prasme efektyvesnis negu aktyvioje pirmaujančioje grupėje, kur kuratoriui didelių pastangų ir netenka įdėti, o grupės rodikliai geresni. Kuratoriaus reikalingumas ir jo darbo pobūdis labai
priklauso nuo kurso. Jeigu pirmame kurse kuratorius tie siogine žodžio prasme ve džioja grupę vingriais seno jo Universiteto koridoriais (susirastų, žinoma, paklaidžio ję viską ir patys), tai ketvir tame kurse, susidarius gru pėm pagal specializacijas, jos labai suartėja su savo katedrom. Jeigu ir reikalin gas kuratorius, tai tik prity ręs katedros pedagogas arba tiesiog katedros vedėjas. Studentai jau pakankamai sa varankiški, turi ir patirties. Kartais ir kartu su katedros personalu atsirastų bendrai svarstytinų klausimų. Chemijos fakultete, skiriant kuratorius, laikomasi taisyk lės, kad jie turėtų su grupe akademinį ryšį arba būtų gru pei artimos katedros. Todėl pas mus kuratoriai, priklau somai nuo specializacijos, būna po du arba keturis metus. Kuratoriui — per pe'fraukas „ateinančiai auklei“ sunku visapusiškai pažinti grupę ir pasiekti efektyvaus darbo. Labai teisinga būtų, kad kuratoriui nereiktų atlikti da lies seniūno darbo. Sąrašo sudarymas ir kiti panašūs kasdieniniai reikalai visiškai atitinka seniūno jėgas ir pa reigas. Kuratoriaus veikla sudėtinga ir, suprantama, pri klauso nuo konkrečių aplin kybių ir jo paties asmeny bės.
B. Sutrikaltės nuotraukos.
Tylos! Egzaminas vyksta
Gero vėjo,
absolventai!
Prie katedros langų vėl žalia lapų skraiste apsigobė senas beržas, lyg nuotakos baltais žie dais pasipuošė jazminų krūmai. Žvelgiu į juos, klausausi savo širdies plakimo, prisimenu, kaip prieš penkerius metus kažkurioje auditorijoje pirmą kartą susitikau su Jumis. Ką aš tuomet pa sakiau? Berods, palinkė jau gerų studijų, malonių, turiningų studentiškų aki mirkų. Mergaitėms pata riau ant meilės laužo ne sudeginti paskutinių mal kų. O vaikinams juokais pridūriau, kad jų būsimos žmonos dar tik aštuntoje klasėje... Penkeri Jūsų studijų metai prabėgo kaip vie na pavasariška diena. Daug džiaugsmo patyriau su Jumis, mieli kolegos, Gamtos mokslų fakulteto biologijos specialybės absolventai. Man pasisekė. Fortūna nenusigręžė, įteikė „vil ko aki", pasirenkant gru pės seniūną Osvaldą Rukšėną, išrenkant kom Doc. S. RAMONAITĖ jaunimo organizacijos
sekretorių Petrą Kava liauską. Šalia jų visose akademinės grupės gyve nimo srityse aktyviai da lyvavo Jūratė Kazlaus kaitė, Egidija Dragašiūtė, Juozas Lazutka ir ki ti. Jais aš galėjau rem tis, jie buvo pavyzdys visai akademinei grupei. Per penkerius studijų metus iš reiklių dėstyto jų Jūs „išplėšėte" beveik tūkstanti penketų, užsi dirbote tiek pat palaimin gų šypsenų. Jos sušildė ir mano, kaip kuratoriaus širdį, paskatino eiti prie kiekvieno, kuriam buvau reikalingasVartau jau truputi pa geltusį 1977 metų spalio 27 dienos „Tarybinio stu dento" numerį. Geriausios akademinės grupės kon kurso, skirto Universite to 400 metų jubiliejui, I turo nugalėtojų tarpe antroji vieta. Yra kuo pasidžiaugti! Tikiu, kad, pasibaigus diplominių darbų gynimui, trečdalis Jūsų gausite diplomus su raudonais aplankalais. Studijų dienos prabė go ne tik prie knygų. Dvasios penu buvo įspū dingos kelionės i Lietu vos nacionalini parką. Ventės ragą, Punios šilą,
Dūkštų ąžuolyną, po Vil nijos kraštą, ieškant brie džių numestų ragų. Žiū rėdamas į Jus jaunus, ir aš trypiau roką, dalyva vau vestuvėse, džiaugiaus daug vilties teikiančiais jaunavedžių ■ pasibučiavi mais. Stengiausi nemorali zuoti, maniau, kad kiek vienas studentas turi sa vo taką, kuriuo eina sa vos galvos vedinas. Žino ma, patarti būtina, bet neįkyrėti, nevedžioti už rankelių. Gal todėl Jūs atverdavote pačias slap čiausias savų širdžių ker teles. Išeinant Jums iš Alma Mater, noriu palinkėti geros sveikatos, šeimy ninės laimės, daug žmogiško džiaugsmo. Al batroso sparnais pasiti kite priešpriešinius gyve nimo vėjus. Norėčiau, kad šis atsisveikinimas su Jumis kartu būtų ir trumpas atsakymas į po rą klausimų apie kurato riaus darbą, apie ką rašė Anzelmas Katkus straips nyje „Grupės kuratorius: kolega ar.. • auklė?" („Tarybinis studentas", 1982 m., Nr. 9,10). Doc. Romualdas ŠIMKŪNAS
Dalyte Cereškaitė (nuo trauka dešinėje), padėko jusi darbininkams už pa ANTROJI SAVAITĖ: sitikėjimą, pasakoja apie studentų mokymąsi ir vi suomeninę veiklą, apie LIAUDIES savo grupę — tarp tre čių kursų geriausią fakul DEPUTATŲ tete — tai jos gyveni mas, kurio sudėtine dali TARYBOMS mi taps ir deputatės veik la. .. Su įvairiomis minti mis skirstėsi po susitiki mo ir rinkėjai, ir kandi datai į Liaudies deputatų Tarybų deputatus bei liau FOTOREPORTAŽAS dies teisėjus. Su naujais Autoremonto gamyklo nesėkmėmis su tais, ku rūpesčiais ir naujais pla je baigia darbą pirmoji riems tavo interesai yra nais į studentų miestelį grižo ir Dalytė Cereškai pamaina. Tačiau darbi jų pačių interesai. .. .Gamyklos partinio tė. ninkai, užleidę savo vie tas prie staklių draugams, komiteto sekretorius Jo Birutė SUTRIKAITĖ neskuba j namus — vie nas Trus rinkėjams prista Autorės nuotr. to Galiną Cesnovą, Nijolę Dekevičiūtę, Gintautą Bagdoną, Valerijų Christaforovą, Jadvygą Pavlovskąją, Dalytę Cereškaitę ir Henrichą Micke vičių, su kandidatų i de putatus biografijomis trum pai supažindina jų patikė tiniai. Mūsų Universiteto Ekonominės kibernetikos ir finansų fakulteto trečio kurso studentę Dalytę Cereškaitę — kandidatę į Vilniaus miesto Liaudies deputatų Tarybos deputa nas po kito suka link ga tus rinkiminėje apygardo myklos Raudonojo kam je Nr. 65 pristato jos pa pelio. Čia šiandien jie su tikėtinė — EKFF komjau sitiks su kandidatais j nimo komiteto sekretore Vilniaus miesto, Lenino Dalia Kargytė (nuotrauka rajono Liaudies deputatų kairėje)... Tarp šykščių Tarybų deputatus ir kan biografijos faktų pamatai didatu i liaudies teisėjus žmogų — stropų ir sąži — juk įdomu artimiau su ningą. paprastą ir naoširsipažinti, pasikalbėti, pa dų — toki, koks ir turi sidalinti džiaugsmais r būti liaudies atstovas ..
TRISDEŠIMT
PASITIKĖJIMAS
„TARYBINIO
STUDENTO"
REIDAS
Kaip gyvename tarp žmonių? Studentų miestelio bend rabučiuose viena po kitos gęsta šviesos — artėja pu siaunaktis. . . Už užtemusių langų įsiviešpatauja tyla ir ramybė — atkeliavo poilsį nešanti naktis. Tiesa, kai kas vis dar varto vadovėlius, kartoja datas ir formules — sesija. . . Apie tai, jog šiuo metu itin brangi ramybė, savotiškai byloja ir bendra bučių skaityklos, kuriose šiaip retai kada pamatysi studentų. Dabar kiekvienų vakarų daug kas ten randa prieglobstį nuo tradicinių bendrabučio gyventojo „per sekiotojų": populiarios muzi kos įrašų, girdimų bent ke liuose kambariuose, vietinių gitaristų-vokalistų ir jų „gru pių" koncertų, naujos komu nikacinės priemonės, t. y. pokalbių pro langų pirmas — penktas aukštas ir net nuo azartiškai visokiausius nenu sakomus garsus leidžiančių futbolo sirgalių, stebinčių
TSRS — Brazilijos susitikimų. Tačiau skaityklose, kurias ir gi pasiekia aukštų decibelų garsai, sėdi tik tie, kuriems pritrūko keleto valandų pa siruošti įskaitai ar egzami nui. O kų daryti, jei po įtemptos dienos galvų lyg magnetas traukia pagalvė, o šių traukų žūt-būt stengiasi įveikti smagi „Blondie" dai nelė ar visam bendrabučiui apie pusiaunaktį skelbia iš tranzistoriaus sklindantys Ge dimino aikštės bokšto laikro džio dūžiai — juk nemiego si skaitykloje. . . . . .Užeikim į bendrabutį Nr. 17 — čia apsigyvenę tie, kuriems bendrabučiai buvo paskirti po papildomo skirstymo. Ramu, tylu — lyg niekas nestebėtų tų futbolo rungtynių, lyg niekas neno rėtų prieš miegų pasiklausyti muzikos. Tačiau tai tik pir mas įspūdis. Vėliau suprasi, jog čia gyvenantiems stu dentams taip pat nesvetimas
potraukis sportui ar muzikai, tačiau jie apie tai nes stengia paskelbti ki tiems — reiškia, žmonės moka valdyti savo emocijas, gerbia kitus, o svarbiausia — moka gyventi tarp žmonių. Visai kitaip buvo nusiteikę bendrabučio Nr. 10 III kor puso 48 ir 16 kambarių gy ventojai, tų naktį, matyt, va dovavęsi principu: „Kai mums linksma, tegul apie tai žino visas pasaulis!". Neaiš ku, ar apie tai žinojo visas pasaulis, tačiau prekybininkus ir 14 bendrabučio gyventoju., apie tai „informavo" nenu sakomų decibelų muzika ir gana sėkmingai bandantys jų peršaukti balsai. J 16 kambarį būtume ir ne užsukę, jei triukšmingi svečiai E. Pilipavičius, V. Ziniuk ir kiti, kurių asmenis nepasisekė išaiškinti, būtų ramiai šven tę savo susitikimų. Paprašyti išsiskirstyti, jie greitai sujudo,
BENDRADARBIAUJA MOKSLININKAI Baigiantis Tartu universi teto mokslo dienoms, skir toms Tartu universiteto 350mečiui, svečiai lankėsi fa kultetuose. Fizikos fakul tetas, be seno fakulteto bi čiulio, seno mūsų pažįstamo Kietojo kūno katedros vedė jo prof. dr. Rebane. sulaukė ir kitų svečių. Oficialiosios bendradarbiavimo sutartys su Pabaltijo universitetų fizikais sudarytos ne taip seniai, o su Tartu universi tetų — tik prieš Vilniaus universiteto jubiliejų. Tačiau visi trys universitetai vie naip ar kitaip bendradarbiau ja jau gana seniai — sunku net ir nustatyti pradinę da tą. Latvijos universitetas bu vo pradininkas Pabaltijo zonos fizikos metodinių kon ferencijų, kurios vėliau buvo paeiliui organizuojamos Tar tu, Vilniuje, vėliau įsijun gė Minskas bei Kaliningra das ir dabar jau atėjo eilė antrą kartą organizuoti mū sų Universitetui. 1983 m. numatyta Vilniuje pravesti VIII Pabaltijo zonos fizikos metodinę konferenciją. Beje, Tartu universitete fizikos metodikos klausimais gana plačiai dirbama; prie Tartu universiteto įkurta sąjunginė aukštojo mokslo problemų laboratorija. Iš estų galima pasimokyti organizuoti mo komąsias laboratorijas bend rosios fizikos, ypač kitiems fakultetams (nespeclalistams), metodinio darbo entuziastai — Kudu, Rūtas ir kt. Tartu universiteto fizikai aktyviai dirba ir mokslo istorijos sri tyje, taip pat ir fizikos isto rijos. Didelis šio darbo entu ziastas yra doc. Seman. Jo pastangomis didelė dalis „spe. ciaiybės įvado" skiriama fi zikos istorijai Tartu uni versitete. Siame universitete mokėsi ir dirbo plačiai ži nomi fizikai, ir bene geriau siai visiems žinomas Lencas. Tartu universiteto ta rybos nutarimu įvesta „spe cialybės įvado" įskaita, kai sąjunginiame plane, o taip pat ir pas mus yra tik „at likta". Bendradarbiaujama ir at skirose fizikos mokslo pro blemose. Su jau minėtuoju Rebane ir jo katedros bend radarbiais atlieka bendrus mokslinius tyrimus puslaidi ninkių katedros bendra darbiai — prof. J. Vaitkus, prof. A. Sakalas, Z. Januške vičius, tam tikrus bendrus klausimus tiria ir doc. S. Sakalauskas. Kietojo kūno fizikos katedra tiria ir fazi
nius virsmus, todėl bendrą kalbą čia randa ir mūsų radiofizikos katedros darbuoto jai. Bendrus darbus atlieka lazerinės elektronikos ka tedra. Svečias labai aukštai įver tino mūsų fakulteto mokslo darbus, mokomąsias labora torijas. Apgailestavo, kad susipažinimui su fakultetu buvo skirtas labai trumpas laikas, nebuvo galimybių su sipažinti su visomis moksli nio darbo kryptimis; svečias daugiau domėjosi artimesne sau sritimi. Bet šis svečio, kaip oficialios delegacijos nario, apsilankymas, matyt, bus stimulu tolimesniam, dar glaudesniam bendradarbiavi mui. Svečias pageidavo arti miausiu metu apsilankyti il gesniam laikui. Mes taip pat numatėme suaktyvinti bendrus darbus, bendrus ap tarimus. Ta pačia proga reikėtų pa sakyti, kad bendradarbiauja ma pakankamai gerai ir su Latvijos universiteto fizikais. Čia gal ryškiausi ryšiai yra su fizikos institutu prie Lat vijos universiteto ir to uni versiteto skaičiavimo centru, kuris, beje, turi net atskirus skyrius. Atliekami bendri darbai tiriant segnetoelektrikus bei kai kurie teorinės spektroskopijos darbai. Lat vius ypač sudomino darbai automatizuojant eksperimen tus, kuriuos atlieka Astrono mijos ir kvantinės elektro nikos katedra. Matyt, kad tas tai ppat pasitarnaus nau jiems bendriems darbams vystyti. Prof. V. KYBARTAS
tik iš veidų buvo matyli, jog jie labai nelaimingi. . . Žino ma, „nelaime" jiems buvo reido dalyviai: operatyvinės grupės narys Stanislovas Dzidzelėta bei Universiteto studentų profsąjungos komi teto buitinės komisijos pir mininkas A. Žerlauskas. O kad per jų linksmybes net keliasdešimt žmonių neturi ramybės, aišku, jiems ne gal voj. . . 48 kambario šeimininką' R. Mačėnas, D. Gerta bei jų viešnia, paveikti, matyr, ne tik muzikos, bet ir ant vaišių stalo besipuikuojančių gėrimų, puikiai nusiteikę: linksmi, draugiški („Gal pasivaišinsit? “), taikūs („Dau giau to nebus"!) ...Tačiau nurimo jie neilgam — tik išėjusius iš bendrabučio vėl pasivijo tranki melodija. Grįžtam. Vėl pasižada nu rimti. . . . . .Saulėtekis miega. Tuoj ir mes eisime ilsėtis — dvie jų valandų „pasivaikščioji mas" po studentų miestelį sukėlė nemaža prieštaringų minčių — gaila ir pikta, jog daugelis iš mūsų dar nemoka gyventi tarp žmonių.
TEISININKO
TĘSIAMAS KŪRYBINIS BENDRADARBIAVIMAS TARP VILNIAUS UNIVERSITETO IR ERFURTO MEDICINOS AKA DEMIJOS HIGIENISTŲ.
Neseniai Medicinos fakulte to Higienos katedroje viešėjo VDR Erfurto Medicinos aka demijos Darbo Higienos ins tituto direktorius prof. V. SUNKAS. Svečias mielai su tiko pasidalyti viešnagės įspūdžiais.
Jau prieš kelis metus pra sidėję geri, draugiški, daly kiniai ryšiai tarp Vilniaus V. Kapsuko universiteto Hi gienos katedros ir Erfurto Medicinos akademijos Darbo higienos instituto sutvirtėjo asmeniškais kontaktais — 1982 m. iš Vilniaus doc. A. Bitės apsilankymu Erfurte ir
tų pačių metų gegužės mėn: mano vizitu į Vilnių. Jie apsilankymai pagrįsti abiejų aukštųjų mokyklų mokslinio - techninio bendra darbiavimo sutartimi. Jos esmę sudaro draugiškas pasi keitimas informacija apie studentų mokymą ir auklėji mą, paskaitų skaitymas sude rintomis temomis, įsisavinimas panašiomis problemomis vyk domų mokslinių tyrimų me todų. Lankydamasis Vilniuje pamačiau Universiteto higie nistų labai tamprius ryšius su praktika ir klinika. Mano šis pakartotinis po 6 metų apsilankymas Higienos kated roje leido pamatyti, kokį di delį šuolį ši katedra yra pa dariusi visų specialybių stu dentų higieniniam mokyme, kaip per tą laiką išaugo mokslinių tyrimų kokybė. Tai ypač liečia mano specialybei artimiausią darbo higienos ergonomikos tyrimus socialis tiniame žemės ūkyje. Vilniaus universiteto Higie nos katedros vedėjas prof. dr. V. Kviklys mane supažin dino su naujais studentų mo kymo ir gydytojų tobulinimo higienos disciplinomis, pla nais ir programomis. Tenka labai teigiamai vertinti išple čiamus profesinės patalogijos ryšius su klinika. Mano skaitytos paskaitos ir pranešimai studentams, ka tedros darbuotojams ir Vil niaus miesto gydytojams hi gienistams daugiausia lietė informaciją apie VDR šiuolai kines profesinės patalogijos problemas ir jomis mokslinius tyrimus, ypač apsinuodijimų manganu ir jo junginiais, mano vadovaujamame insti tute. Kartu turėjau galimybę pabrėžti — kaip svarbu dar bo žmonių sveikatos ir dar bo apsaugos labui diagnosti nės ir profilaktinės priemo nės. Ta proga noriu nuošir džiai padėkoti Higienos ka tedros vedėjui prof. V. Kvik liui, jo bendradarbiams, ypač mano kuratoriui doc. A. Bitei, už draugišką pri ėmimą ir mokslinio bei pe dagoginio darbo patirties pasidalijimą. Man buvo sudarytos visos sąlygos susipažinti su Vil niaus miesto ir jo apylinkių kultūros vertybėmis ir pama tyti nuostabią Vilniaus uni versiteto šventę, skirtą Tartu universiteto mokslo die noms Vilniaus Alma Mater. Mokslo ir kultūros vienybė turi mus lydėti ir ateityje bei šį bendradarbiavimą gilinti.
KONSULTACIJA
JAUNIEJI specialistai: TEISĖS IR PAREIGOS
Nuo 1973 melų visiems jauniesiems specialistams, baigusiems aukštąsias mo kyklas, privaloma vienerių metų stažuotė, kurios tvarką reglamentuoja „Jaunųjų spe cialistų, baigusių aukštąsias mokyklas, stažuotės nuosta tai". Juos 1973 m. birželio 25 d. bendru nutarimu pa tvirtino TSRS Ministrų Tary bos Valstybinio darbo Ir darbo užmokesčio klausimų komitetas, VPSCT ir TSRS Aukštojo ir specialiojo vidu rinio mokslo ministerija. Nuostatus plačiau komen tuoja VVU Teisės fakulteto dėstytojas Anzelmas KATKUS. Jeigu anksčiau tam tikrą stažuotę, specializaciją atlik davo tik medikai, tai minėti Nuostatai numato, kad da bar stažuotę atliks visi aukš tąsias mokyklas baigę jau nieji specialistai. Stažuotės metu jaunieji specialistai ei Reido medžiagą apibendrino na tam tikras pareigas ir gauna atlyginimą. Kokie pagrindiniai jaunų Agnė GUOGAITF
jų specialistų stažuotės už daviniai? Vienas iš jų — būtinų praktinių ir organizacinių įgūdžių formavimas darbui atlikti pagal užimamas parei gas (inžinieriaus, ekonomisto, mokytojo ir t. t.); savo dar bo specifikos studijavimas, gamybos ekonomikos ir dar bo mokslinio organizavimo (DMO) žinių specializacijos gilinimas; susipažinimas su naujausiais mokslo, techni kos ir gamybos pasiekimais. Kartu stažuotės metu išaiš kinamos aukštosios mokyklos absolvento dalykinės ir poli tinės savybės, kad kuo tei singiau ir racionaliau būtų panaudotas jaunasis specia listas konkrečioje įmonėje ar organizacijoje, Kokie atskiri ypatumai numatyti minėtuose nuosta tuose? Absolventai, kurie dėl tam tikrų priežasčių neatliko sta žuotės (pvz., tarnyba Gink(Nukelta į 4 psl.)
rajono „Rytų aušros" kolūkio (1962 m.) stovyklos, taip pat pasižymėjusios geru darbu, Lietuvos TV paruošė repor tažą. Maždaug nuo 1974 metų studentiški būriai ėmė va dintis studentų statybos bū riais (SSB). Atsirado ir pa plito terminas „trečiasis se-
Kur dirbsime? VILNIAUS V. KAPSUKO UNIVERSITETO STUDENTU
BURIU DISLOKACIJA
•v
Menant studentiškas vasaras Apie pirmuosius studentų vasaros būrius mūsų šalyje sužinojome jau 6-ojo depusėje. šimtmečio pirmoje _ Kada mūsų fakultete įsigalė jo ši graži tradicija — orga nizuoti studentų statybos bū rius vasaros atostogų metu? 1957 metų vasarą Kokčttavo srities Ceglinsko rajone plėšininių žemių įsisavinime dalyvavo nemažas studentų — chemikų būrys, tarp jų dabar jau polimerų chemijos katedros docentas L. Radžiū nas. Nuo tų metų beveik kiekvieną vasarą mūsų fa-' kultetą atstovavo po dvi darbo ir poilsio stovyklas (DPS). 1960—1961 metais bu vo organizuotos dvi stovyk los Ignalinos rajone Apvardų kolūkyje ir viena stovykla Plungės rajone Truikių kol ūkyje. O vėliau stovyklos Varėnos rajone (1962 m.', Kretingos rajone „Auksinės varpos' kolūkyje (1963 m), Zarasų rajone (1964 m.), 1965-aisiais vėl Apvarduose, Ignalinos rajone Beržininkų kaime (1966 m.), Kėdainių rajone „Rytų aušros" kolūky je (1969 m.), Biržų rajone „Auksinės varpos" kolūkyje (1972 m.) ir t. t. Fizikinės chemijos kated ros docentas V. Skučas net keturias vasaras praleido DPS. Du kartus buvo eiliniu ir du kartus — vadu arba, kaip tada vadinosi, pamainos viršininku. Jis mums papasa kojo, kad 1962-aisiais metais apie Ignalinos rajono Apvar dų kolūkio stovyklą Lietuvos kino studija sukūrė specialų kino žurnalą, o iš Kėdainių
mestras", o studentiška veikla vasaros metu įgavo kur kas platesnį pobūdį. Nuo tada iki dabar iš Chemijos fakulteto į\dislokacijos vietas kasmet išva žiuoja po du būrius (viena'. — statybos, vienas — žem dirbystės). 1976 metais statybos bū rys „Atžala" (vadas R. Mukaška, komisaras O. Melnikovas), dirbęs Alytaus rajono „Atžalyno" kolūkyje, neblo gai pasirodė zonos būrių są skrydyje, o žemdirbystės bū rys darbavosi Vilniaus ra jono Antavilių kaime. 1977 metais statybos būrys „Kristalas“ dislokavosį Rokiš kio rajone, netoli Obelių kaimo, o žemdirbystės būrys „Lukštas" — Kapsuko rajo ne. „Kristalo" (vadas V. Ku liešius, komisaras G. Baltrū nas) nariai liko patenkinti ekskursija po Latvijos TSR. 1978 metais SSB „Kataliza torius" (vadas V. Daukšas, komisaras Stapulionis) dirba Šakių rajono „Taikos" kol ūkyje ir priklausė Kauno SKMK, žemdirbystės būrys „Aurum" (vadas R. Giedrai tis, komisarė R. Pinkevičiūtė) — Rokiškio rajono Bajorų kaime. „Katalizatorius" tais metais užėmė 6-tą vietą tarp Universiteto būrių, o vadas V. Daukšas ir keletas būrio narių buvo apdovanoti ryšių ministerijos garbės raštais. Nuo 1978 m. fakulteto statybos būriai vadinasi „Titanas“, o nuo 1980 m. žemdir bystės būriai — „Helios". Ši tradicija išliko ir šiais me tais.
ĮSIPAREIGOJIMAI
Priimanti organizacija, vadas, komisaras.
fakultetas,
būrio pavadinimas,
STATYBOS BŪRIAI Vilniaus ST ITSV-15, FilF, Aidas, H. Sabaliauskas, V. Paukštytė; Vilniaus NSK, EKFF, Algoritmas, V. Mažeika, R. Bajoriūnas; Vilniaus KMRSK, FF, Kvantas, S. Gintautas, P. Narbutas; Vilniaus KSRET, KSREV-1, KSREV-2, KSREV-3, tarp. tautinis būrys, Juventus, V. Strimaitis, R. Tamoliūnas; G/s „1,Elfa", PEF, Elfą, R. Bajorinas, R. Aniulis; Alytaus ST Kapsuko SV, TF, Justicija, K. Betingis, L. Vlžlnytė; Alytaus ST SV-1, MaF, Soliaris-82, A. Mležys, J. Rukšėnaitė; Alytaus ST Vilkaviškio SV, MaF, Jaunystė, Br. Ais montas, G. Manlušis; Alytaus ST KMK-75, PEF, Tauras, R. Syvys, A. Malu laitis. Širvintų KMK, FF, Širvinta, G. Žakas, A. Jukna; Širvintų TSO, MF, Arbor 82, T. Kajokas, R. Midvėrytė; Širvintų raj. „Kernavės" kolūkis, FF, Kernavė, A. Žabolis, -A. Andrijauskas; Varėnos, KMK, IF, Žilinai 82, K. Abramavlčlus, V. Valvada; Lazdijų KMK, ChF, Titanas, A. Markauskas, L. Stepšys: Kauno SKMK, parengiamasis skyrius, Ateitis, K. Poderys, D. Šiinukėnas; Kapsuko TSO, MaF, Fortranas, Dž. Juodkaris, E. Bajarunas; Prienų TSO, MaF, Gugolas, E. Vaitiekus, E. Motuzaitė; Anykščių TSO, PF, Aitvaras, A. Zagorskas, V. Juškevi čiūtė;
Šiemet ChF SSB „Helius" buvo formuojamas, atsižvel giant į pirmakursių užpildy tą anketą — kaip ir su ko kiais draugais jie norėtų pra leisti tuos du darbo mėne sius. Per parengiamąjį laikotarpį padaryta nemaža darbų. Re guliariai vyko susirinkimai. Buvo suorganizuotas susitiki mas su LLKJS XX suvažiavi mo delegatu fakulteto kom jaunimo komiteto sekretoriu mi Rimu Raudoniu. Išklausy tas saugumo technikos Inst ruktažas. Būrio nariai akty viai dalyvavo anketoje vik torinoje „Tarybinių žmonių politinė-morallnė vienybė ir tautų draugystė Tarybų Są jungos Didžiajame Tėvynės
VILNIAUS V. KAPSUKO UNIVERSITETO JUNGTINIO STUDENTŲ STATYBOS BŪRIO SOCIALISTINIAI ĮSIPA REIGOJIMAI 1982 M. TRECIAJAM SEMESTRUI. Vilniaus V. Kapsuko universiteto jungtinis studentų statybos būrys, siekdamas sėkmingai vykdyti TSKP XXVI ir LKP XVIII, VLKJS XIX -ir LLKJS XX suvažiavimuose iškeltus uždavinius, suvažiavimų nutarimus, padidinti studentų statybos būrių veiklos ekonominį efektyvumą, pakelti darbo kokybę, pagerinti darbo organizavimą, su stiprinti agiiacinį-propagandinį darbą, karinį-patnotinį, FAKULTETO kultūrinį, šefavimo darbą, įsipareigoja: 1. Suformuoti respublikoje 36 linijinius studentų bu rius iš 1236 studentų. Iš jų dirbs: Pinmakursiams ši vasara — — statybos būriuose — 546 pirmoji studentiška. Kiekvie — nestatybinės krypties būriuose — 690 nas sėkmingai įveikęs pir Suformuoti 6 išvažiuojamuosius studentų būrius ku muosius studijų metus Uni riuose dirbs 330 žmonių. versitete, nori patirti ir tikros 2. Studentų statybos būriuose atlikti darbų už 1,6 mln. studentiškos vasaros skon;. rub., pasiekti, kad vidutinis uždarbis žemės ūkio darbuose Sunku būtų išrinkti idealiau dirbantiems studentams būtų ne mažesnis kaip 145 rub. sią jos praleidimo formą, bet 3. Aktyviai dalyvauti spartuoliško darbo dienose. EKFF įsigalėjusi tradicija — 4. Paruošti studentų būriuose 205 lektorius, paskaityti kuo plačiausiu mastu įtraukti 110 paskaitų. Propagandinę agitacinę veiklą skirti TSKP pirmakursius į SSB veiklą — XXVI ir LKP XVIII suvažiavimų nutarimų įgyvendinimui kaip tik ir yra viena iš tokių. TSKP CK 1982 m. gegužės Plenumo, VLKJS XIX ir EKFF komjaunimo komiteto LLKJS XX suvažiavimų nutarimų propagavimui, artėjan sekretorė Dalia Kargytė: čiam TSRS Įkūrimo 60-mečiui. — Fakultete yra sludaryti 5. Paruošti 41 agltmenlnę brigadą, surengti ne mažiau penki studentų būriai. 205 koncertų. Visi būriai buvo formuojami 6. Derliaus nuėmimo metu talkinti respublikos kol nuo pat žiemos atostogų. Bū ūkiams ir tarybiniams ūkiams. riams paskirti jau studentų 7. Dalyvauti operacijoje „Te visad šviečia saulė" — būriuose pabuvoję, patyrę šefuoti 40 ikimokyklinių įstaigų. Šefuoti dislokacijos vle visus darbo ir poilsio orga tose esančias bendrojo lavinimo mokyklas bei vaikų na nizavimo sunkumus studentai, mus. daugiausia antrakursiai. Viso 8. Dalyvauti operacijose „Atmintis", „Tėvynės keliai", antrojo semestro eigoje mūsų -Snaiperis". pirmakursiai praėjo parengia 9. Priimti į būrius 15 sunkiai auklėjamų paauglių. mąjį laikotarpį: tvarkė aplin 10. Ruošti stendus, fotoparodas respublikos bei viką, aktyviai įsijungė į visas sos šalies aktualiomis vidaus ir užsienio gyvenimo tefakultete organizuotas tal momis. kas. Apie visa tai pasakoja H. Aktyviai dalyvauti geriausio straipsnio ir fotonuo fakulteto sienlaikraštis. Rei traukos konkurse, skirtame Universiteto studentų būrių kia pasakyti, kad neteko su judėjimo 25-mečiui. sidurti su dideliais sunku 12. Studentų būrių dislokacijos vietose organizuoti kon mais, ir skirstant pirmakur sultacinius punktus, stojantiems Į aukštąsias ir spec. vi sius į, galima sakyti, šešis durines mokyklas. studentų būrius. Studentai 13. Pasiekti, kad kiekvienas studentų būrio narys turėturi visokius darbus patirti. llf visuomeninį įsipareigojimą. Kaip studentiškai vasarai Vilniaus V. Kapsuko universiteto jungtinio studentų rengiasi patys būriai, geriau statybos būrio socialistiniai įsipareigojimai apsvarstyti siai žinoma jų vadams. Visi S$B aktyvo pasitarime Ir patvirtinti LLKJS VU komiteto jie jau susipažino su savo Posėdyje. darbo objektais, su juos pri LLKJS VU komiteto sekretorius A. KUMŽA, imančiomis visuomeninėmis VU SSB parengiamojo štabo vadas J. PECKAITIS organizacijomis, kai kurie iš VU SSB parengiamojo štabo komisaras K. DAUKŠYS jų lankėsi savo vasaros dar-
SPECIALIZUOTI BŪRIAI Varėnos rajono Žilinų kolūkis, IF, Dzūkija, R. Bakutis, S. Maciulevičius; Varėnos rajono Dainavos kolūkis, MF, Dainava, N. Sta šaitytė, A. Deltuvaltė; Zarasų rajono Padusčio kolūkis, ChF, Helios, D. Butku tė, M. Ežerskytė; Zarasų rajono „Tautų draugystės" t. ū„ EKFF, Vėt rungė, G. Roličius, S. Pikelytėį Vilkaviškio rajono Keturvalakių kolūkis, MaF, Inte gralas, A. Šermokas, D. Endrikytė; Vilkaviškio rajono Šapalų d. t. ū., MaF, Šapalai 82, Ž. Želnys, D. Stravinskai!^; Vilkaviškio koncervų fabrikas, FilF, Sūduva, N. Paciutė, R. Terekaitf; Prienų rajono Birštono d. t. u., IF, Nemunas, S. Fokas. A. Jutelytė; Prienų rajono Birštono d. t. ū., IF, Gilija, R. Ručinskas, A. Janusevlčius; Birštono turistinė bazė, IF, Birštonas, R. Žitkevičius, R. Kubertavičiūtė; Vilniaus turistinė bazė, PF, Turistas, R. Gibauskas, R. Kadišlūtė; DEPO, EKFF, Ekspresas, J. Rudokaitė, Ž. Sonaitė; Vilniaus VK, sveikatos apsaugos skyrius, MF, Sanita ras, D. Keinaitė, M. Jakutovič; Druskininkų PV VMĮS „Nemunas", PF, Saulėtekis, V. Živulskaitė, V. Jankevičius; Rokiškio rajono Rokiškio p. t. ū., TF, Temidė, E. Gai žauskaitė, V. Padskačimaitė; Kėdainių rajono Pagirių s. t. ū., FilF, GF, Pagiriai-82 H. Valickaitė, R. Stasiulionytė; Alytaus rajono Luksnėnų s. t. ū., EKFF; Alyta, L. Stirbytė, J. Sagatavičiūtė; Panevėžio rajono Panevėžio s. t. ū., PEF, A. Zakalskis, A. Danusevičiūtė;
IŠVAŽIUOJAMIEJI BŪRIAI Jakutijos ATSR, Lietuva, A. Puodžiūnas, K. Tamulevi čius; Estijos TSR, Tartu, MF, Fortūna, V. Burneikis, G. Bud rius; Stavropolio kraštas, FilF, Lietuva, L. Špokauskaite, N. Baviša; Smolensko sritis, PEF, Baltija, S. Birutis, N. Dilytė; Smolensko sritis, EKFF, Saulėtekis, O. Vasinas, A. Mer kys; Smolensko sritls, FF, Eldoradas, S. Latakas, A. Buinevičius.
ŽINIOS IŠ BURIŲ kare", skirtoje 37-ajai tarybi nės liaudies Pergalės šventei paminėti. Paruošėme trumpą progra mėlę Respublikinės mokslei vių chemijos olimpiados da lyviams, papasakojome jiems apie studentišką gyvenimą. Šefavome lopšelį-darželį Nr. 19. Nudažėm žaidimų aikštelių įrengimus, sutvarkėm darželio aplinką. Džiu gu, kad parengiamuoju lai kotarpiu į darbą aktyviai įsi jungė Vida Cekanavlčiūtė, Rimutė Ragelytė, Jūratė Svetkūnaitė. Būtų malonu, kad ir kiti būrio nariai lygiuotų-
si j jų gretas. Dabar jau su nekantrumu laukiame darbo vasaros. Dir bsime Zarasų rajono Padūsčio kolūkyje. Esam pasiryžę smarkiai padirbėti darbų atliksime už 3,5 tūkstančio rublių. M. EŽERSKYTĖ būrio komisarė
TRADICIJA
— Būrys vienas iš gau siausių, jungiantis septynias dešimt narių, iš kurių tik du vaikinai. Dirbsime Vil niaus vagonų depo palydo vais, Mūsų jaukia pagrindiniai maršrutai: Vilnius—Leningradas, Vilnius—Maskva, Vilnius—Simferopolis, Mūsų darbas kelyje, todėl organi zuoti kokius nors renginius neturėsime galimybių. Buhalterinės apskaitos II kurso studentas Olegas Vasi nas: — Būrys nėra gausus — trisdešimt narių. Mūsų laukia vienas iš didžiausių šio penk mečio statybų židinių — Smolensko sritis. Čia mes dirbsime prie valymo įrengi-
bų vietose. Buhalterinės apskaitos II kurso studentas Vidmantas Mažeika: — Mano vadovaujamas studentų būrys pasiliks Vil niuje, dirbs šeškinės mikro rajone. Su Vilniaus miesto statybos kombinatu užsipla navome atlikti gerovės darbų už 108 tūkstančius rublių, Aplinkos tvarkymas, naujų želdinių sodinimas ir bus mū sų darbo objektas. Ekonominės kibernetikos II kurso studentas Gintautas Roličius: — Su savo SSB „Vėtrungė" išvyksime į Zarasų rajoną. Tautų Draugystės tarybinį ūkį. Buvome nuvykę į šio rajono komjaunimo komitetą, susitarėme dėl visų vasaros darbų ir poilsio. Mūsų laukia javapjūtės, šienapjūtės, ravė jimo darbai. Tarp brigadų vyks socialistinis lenktyniavi mas. Buhalterinės apskaitos II kurso studentė Jūratė Sagata vičiūtė: — Esu paskirta studentų žemdirbystės būrio, vykšiančio į Alytaus rajono Luksnė nų tarybinį ūkį, komisare. Mums daugiausia teks padir bėti prie vaiskrūmių, taip pat padėti ir šienapjūtėje. Kiek leis sąlygos, stengsimės nepamiršti ir savo laisvalai kio. Buhalterinės apskaitos 'i kurso studentė Jolita Rudo kaitė:
X
X
X
Šiemet Teisės fakulteto studentų statybos būrys „Temldė" vasarą dirbs Rokiškio tarybiniame paukštininkystės ūkyje. „Temidė" nemažai nu.
veikė ir per parengiamąjį laikotarpį. Būrio nariai še fuoja Vilniaus vaikų lopšeljdarželį Nr. 5, padeda dar buotojams tvarkyti darželio teritoriją, patalpas. „Temidė" draugauja su VISI studentų statybos būriu „Saulėtekis". Įdomus renginys buvo ben dra abiejų būrių vakaronė, skirta studentų statybos bū rių judėjimo 25-mečiui. Va karonės metu skambėjo daug gražių studentiškų dainų, eilėraščių, vyko teisinių ži nių konkursas. O balandžio 23 dieną „Temidė" ir „Saulėtekls" prie TF pasodino 25 mažas liepeles.
R. KUČINSKAITĖ SSB „Temidė" narė
mų. Užsiplanavome atlikti darbų už 70 tūkstančių rub lių. Kartu su mumis dirbs draugai iš VISI ir Kauno politechnikumo. X X X Tokie darbai laukia EKFF pirmakursių, o dar daugiau rūpesčių iškyla patiems būrių vadams, Socialistinis lenktyniavimas tarp būrių ne leis nė vienam iš jų atsilikti. Juk statybos būrių sąskrydy je, kurį žada studentiško dar bo vasaros viduryje organi zuoti fakulteto komjaunimo komitetas, nė vienas būrys nenorės būti tarp atsiliekančiųjų. Alma MOSTEIKAITt
DĖMESIO: Konkursas! Universiteto komjaunimo komitetas ir „Tarybinio stu dento" redakcija skelbia ra šinio ir fotonuotraukos kon kursą, skirtą VU studentų būrių judėjimo 25-mečiui, tema „Trečiasis semestras". Kviečiame dalyvauti visus, dirbančius trečiojo semestro statybose bei kolūkių talkose. Rašiniai gali būti įvairių žanrų ir apimties, Fotonuotraukų formatas — 13X18. Geriausi darbai bus spaus dinami „Tarybiniame stu dente" ir premijuojami; or ganizuosime geriausių nuo.
traukų fotoparodą. I vieta — kelionė j užsie nį su tarptautiniu SSB. II ir III vietos — Garbės raštai ir vertingos dovanos. Rašinius ir nuotraukas (su negatyvais), nurodę savo pa vardę, vardą, fakultetą, kur są Ir specialybę, pateikite adresu: Universiteto 3, „Ta rybinio studento" redakcija (CR, III aukštas, 55 kamb.), konkursui „Trečiasis semest ras". LLKJS Universiteto komitetas, „Tarybinio studento" redakcija. Universiteto SSB štabas
JAUNIEJI SPECIALISTAI: TEISĖS IR PAREIGOS (Atkelta iš 2 psl.) luotosiose Pajėgose, liga ir pan.), įsidarbinę pagal spe cialybę, pirmaisiais darbo metais privalo atlikti ją. Be to, nuostatai numato, kad stažuotės laikas įskaitomas į jauniesiems specialistams privalomų dirbti pagal pa skyrimą trejų metų laikotar pį. Ilgalaikio nebuvimo dar be periodai (liga, nėštumo ir gimdymo atostogos, daly vavimas kariniuose apmoky muose ir pan.) į stažuotės laiką neįskaitomi. Norint jaunąjį specialistą supažindinti su nauja tech nika, technologija ir pažan gaus darbo patyrimu, jis nu statyta tvarka gali būti lai kinai nusiųstas stažuotis į ki tą įmonę ar organizaciją. Jaunieji specialistai, kuriems suteikta savarankiško įsidar binimo teisė, stažuotę atlie ka bendrais pagrindais. Kas atleidžiamas nuo sta žuotės? Nuo stažuotės atleidžiami medicinos institutų ir univer sitetų medicinos fakultetų absolventai, kurie po mokyk los baigimo atlieka vienerių (intermetų specializaciją natūrą) gydomosiose — profilaktikos įstaigose; jaunieji specialistai, paskirti j mokslo — tiriamąsias įstaigas bei aukštąsias mokyklas stažuotojais-tyrinėtojais, taip pat ir jaunieji specialistai, pa likti aukštosiose mokyklose dėstytojais-stažuotojais. Kas organizuoja ir vado vauja stažuotei? TSKP CK ir TSRS Ministrų Tarybos 1972 m. liepos 18 d. nutarimas Nr. 535 bendrą vadovavimą jaunųjų specia listų stažuotei pavedė šaki nėms ministerijoms ir žiny boms, į kurių įmones ir įs taigas nukreipiami jaunieji specialistai. Šios ministerijos ir žinybos, sutinkamai su minėtais Nuostatais ir atsi žvelgdamos į liaudies ūkio šakos ypatumus, ruošia ir, suderinusios su TSRS Aukš tojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministerija, tvirtina jaunųjų specialistų stažuotės tipines programas. Jose turi būti numatytas jaunųjų spe cialistų susipažinimas su toje liaudies ūkio šakoje esančių įmonių ir įstaigų specifi niais ypatumais, taip pat su DMO, gamybos, ekonomikos, technikos priemonių panau dojimo gamybos valdyme klausimais, darbo įstatymų pagrindais, saugumo techni kos klausimais ir kt. Be to, šakinės ministerijos numato stažuotės trukmę pagal spe cialybių grupes (laikotarpyje iki vienerių metų), sistemin gai kontroliuoja, kaip organiuojama jaunųjų specialistų stažuotė ir apibendrina šioje srityje sukauptą medžiagą. Už jaunųjų specialistų sta žuotę paskyrimo vietose at sakingas įmonės ar įstaigom arba vadovas (viršininkas) jo pavaduotojas. Kaip įmonės ir įstaigos or ganizuoja jaunųjų specialistų stažuotę? Stažuotę jos organizuoja sutinkamai su minėtais Nuo statais, tipinėmis programo mis ir individualiais jaunųjų specialistų stažuotės planais, glaudžiai bendradarbiauda mos su jaunųjų specialistų ta rybomis. Be to, stažuotės va dovais skiria aukštos kvali fikacijos ir gerais jaunimo auklėtojais užsirekomenda vusius darbuotojus. Kas sudaro praktinį sta žuotės turinį? Visų pirma, stažuotės turinį apsprendžia tipinės programos, kurios pa ruošiamos priklausomai įvairių nuo liaudies ūkio, mokslo ir kul tūros šakų specifikos. Sta žuojamas! pagal individua lius planus, paruoštus re-
miantis tipinėmis programomis ir atsižvelgiant į konjaunojo specialisto krečias darbo sąlygas. ind:Pagrindinis dėmesys vidualiniame plane kreipiamas į tai, kad jaunasis spe cialistas nuodugniai susipa žintų su darbu pagal už imamas pareigas, įgytų būti nus praktinės, organizaci nės veiklos įgūdžius. Kartu individualiame plane numa toma, kad jaunasis specialis tas susipažintų su savo įmo nės, įstaigos veikla, atskirais teisiniais jos veiklos klausimais. Plane numatomas jauspecialisto dalyvavinoj o kolektyvo visuomenimas niame gyvenime ir politiniadarbe. me-auklėjamajame pianas turi sietis Stažuotės su skyriaus (cecho, laborato rijos baro ir 1.1.) darbo pla nu, jame turį būti numatytos asmeninės užduotys, kurios skiriamos jaunajam specia listui sutinkamai su jo dar bo profiliu; jame taip pat tu ri būti numatytas vienos iš svarbių gamybinių užduočių sprendimas. Kokie uždaviniai tenka stažuotės vadovui? Stažuotės vadovas kartu su jaunuoju specialistu, rem damiesi tipine programa, ruošia individualų stažuotės planą, kurj vėliau pateikia tvirtinti įmonės, įstaigos vadovui (arba jo pavaduoto jui). Jis tikrina, kaip jaunavykdo šį sis specialistas planą, o pasibaigus stažuotės laikui, kartu su visuomeninė mis organizacijomis ir Jau nųjų specialistų taryba pa ruošia išplėstinę jaunojo specialisto charakteristiką, kurioje turi atsispindėti jau nojo specialisto gamybinio pasiruošimo lygis. Kokiomis teisėmis naudo jasi jaunasis specialistas sta žuotės metu? Stažuotės metu jaunieji spe cialistai naudojasi visomis teisėmis ir lengvatomis, ku rios numatytos tos įmonės įstaigos darbuotojams, diranalogiškose pabantiems reigose. Jie privalo griežtai laikytis darbo sutartyje ir vidaus darbo tvarkos taisyk lėse numatytų reikalavimų. Be to, jaunieji specialistai vykdo tiesiogines funkcijas pareigas, pagal užimamas kartu atsižvelgiant į patvirtintą individualų planą. Pasibaigus stažuotės laikui, jaunasis specialistas privalo pateikti ataskaitą, kurioje turi atsispindėti individua laus plano vykdymas, daly vavimas moksliniame-tiriamajame bei racionalizacinia me kolektyvo gyvenime. Kas susumuoja stažuotės rezultatus? Įmonėje, įstaigoje suda roma komisija (direktorius, cechų, skyrių, kuriuose dirbo jaunieji specialistai, vadovai, partinės, komjaunimo, profsąjunginės organizacijos ’.r Jaunųjų specialistų tarybos atstovai), Komisijos darbe ir taip pat gali dalyvauti aukštųjų ; mokyklų atitinkamų katedrų darbuotojai. Kokia šios komisijos kom petenclja? Komisija nagrinėja jaunųjų specialistų charakteristikas, kurias pateikia stažuotės va dovai, ataskaitas apie indi vidualių užduočių planų įvyk, dymą, išklauso cechų, sky rių, kuriuose dirba jaunieji specialistai, vadovų praneši mus apie jaunųjų specialistų darbą per stažuotę. Vėliau, išnagrinėjusi stažuotės do kumentus ir asmeniškai susi pažinusi su jaunojo spe cialisto darbu, komisija patei kia įmonės, organizacijos vadovui rekomendacijas apie tolimesnį jaunojo specialisto panaudojimą darbe (siūlo pa likti esamose arba perkelti į aukštesnes pareigas ir pan.).
NETIKĖTŲ SUSITIKIMŲ SVETAINĖJE KRISTINA GUDONYTĖ . . .Viskas aplinkui nutolo, liko tik parkas. Girdėjau žo lės šiurenimą, čiurlenantį vandenį, žvyro gurgždėjimą po kojomis. Atrodė, kad ta maža mergytė, stabtelėjusi minutei parko takelyje — tai aš; berniuko-nykštuko pra bėgant mestas žvilgsnis skir tas man; paskui mačiau mus abu jau didelius — parkas buvo mūsų prieglobstis. Ži nojau, ko laukė moteris, sklaidanti knygą — norėjau, kad pakeltų galvą — jos veidas buvo kažkur maty tas. . . Mačiau, kaip pro šalį praėjo mano gyvenimas Bu vau tikra, jog tai vizija — juodai baltam filme rausvas rožės žiedlapis, iš tūkstančio žolelių — viena žalia — bet ilgai dar negalėjau atitraukti akių nuo paveikslų. Viskas buvo taip tikra. .. Kieno tai? — paklausiau. — Mano, — kukliai atsakė. Neįprastai atrodė ji, Kris tina Gudonytė, tarp raudonų skaičiavimo cenfroi mūrų. Ne įprasti buvo ir ką fik ant stendų sukabinti jos darbai. Stebino linijų grakštumas, švelnūs šešėliai, tas su niekuo nepalyginamas pasaulis. — Seniai piešiafe? — Nelabai. Gal kokie, — minutėlei susimąstė, — septyneri metai. Iš pradžių tai tebuvo žaidimas. Studijavau
mano vaikystės draugai, su kuriais net ir dabar, jau ge rokai ūgtelėjus, sunku skir tis. Stengiuosi „suskaičiuoti", prieš kiek metų „neakivaiz džiai" susipažinau su Kristi na. Gal tada, kai buvo su kurtas Ievutės vaidmuo TV „Žaldokynėje". Ne, anksčiau — TV ekrane gražios kaip lėlės mergaitės, ne ką vyresnės už mane, žaidė su milžinišku Meškiu Lepeškiu ir dainavo —
Konservatorijoje, kai kurso vadovas H. Vancevičius pa kvietė j F. Dostojevskio „Ste pančikovo dvaro ir jo gyven tojų" repeticijas. Artinosi premjera, o r. n. a. H. Kurauskas, kūręs Fomos Ofiskino vaidmenį, niekaip nega lėjo rasti savo personažui tinkamo grimo. Aš jam ir šiaip, ir anaip aiškinu, kaip pati įsivaizduoju — jam vis netinka, ir gana. Tad parėju si namo paėmiau ir nuta piau. Kitą dieną nunešiau į teatrą; visi net aiktelėjo — panašus išėjo, — Kristina gūžteli pečiais. — Aktorius po to pagal šį portretą ir grimuodavosi. — Tai buvo pirmasis dal bas? — Taip. Paskui gimė „Per sonažai". Tai mano nuotai kos. Pareinu namo po spek taklio užvaldyta įvairiausių minčių. Reikia „išsikrauti". Tai ir imu teptuką, dažus. . y Supratau: tapyba jai — kaip kitiems dienoraštis ar eilėraščiai, „Personažai" verčia ne tik susimąstyti, bei ir pažiūrėti į save" — rašo atsiliepimų knygoje žiūrovas. Kristina Gudonytė kritiškai vertina savo darbus. Ne vis kas patinka pačiai; kai kurių darbų, sakosi, geriau neeks ponuotų. Juk ne parodai bu vo tapyta, o sau. Bet kad jau paprašė. . . Šitas „ne parodai, o ir teikia žavumo jos bams. Kūriniai paperka
širdumu ir savitumu. Su ko kia meile lapyti artimųjų portretai! „Skrydis" — cik las, skirtas S. Krasausko at minimui. Ilgam sustoju prie „Gyvųjų ir mirusiųjų", karo ir taikos madonų. Kokios jos artimos, tos kenčiančios ir mylinčios madonos — paprastos moterys. .. Sugebėti pavergti žiūrovą, perduoti jam savo nuotaiką — tai jau daug. Talentas? Tuo labiau, kad j Kristinos kūrybą dailininkai-profesionalai žiūri su susidomėjimu, nešykšti draugiškų pastabų. Grafikas V. Kalinauskas pir mas prakalbo apie neabejo tinus Kristinos gabumus, pa siūlė surengti parodą. Ją ir sudarė šie žaismingi eskizai, grafika, tapybos darbai. Bet tai fik viena talento pusė. Kristina puikiai dainuoja — juk aktorius privalo mokėti viską. — Parodoje nemaža bend radarbių portretų. Pozuoja — vadinasi, pripažįsta? — Tai kad dažniausiai nepozuoja, — Kristina purto galvą. — Gastrolėse, kai už lango lyja, o mes sėdime provincijos viešbutėlyje, draugių rankos užimtos mez giniais, mano gi — teptuku. Mūsų pokalbis nukrypsta prie teatro. 5nekamės apie spektaklius, gastroles, jos su kurtus vaidmenis. Mikė „Vė jo botagėlyje", Mažylis A. Lindgren pasakoje, mergaite Anka, pagrobta slibino — tai
vėl apsilankėme ChF Polime rų chemijos katedroje. Ta čiau nieko džiugaus neišvy dome ir nesužinojome. Tiesa,
tądien nelijo — todėl nepa- pasigrožėti vandens kariniais matėme, kokiomis prlemo- ant lubų ir sienų (žlūr. nuotr j nėmis katedros darbuotojai „T. S.." apžvalgininkai išvengia tvano. Galėjome tik
„Iš sapnų ir pasakėlių Atkeliauja meškiai, lėlės O paskui išeina tyliai, Jei vaikučiai jų nemyli". Apie tai pasakau Kristi nai. Ji šypsosi. Žinau — jos mintys jau ten, teatre. Nebekimbu su savo klausimais Kristina išskuba ten, kur plieskia j sceną prožektoria , o aš vėl grįžtu į „Parko" paunksmę. XXX Praėjo mėnuo. Kaj būnu Saulėtekyje, visada užsuku Į skaičiavimo centro fojė. A‘siliepimų knyga pilna išpa žinčių: susižavėjusių („vis dėlto Jūs laiminga"), maksi malistiškų (pagaliau pama čiau lietuvių drobėse gyvus žmones"). Vertina, pripažįs ta, dėkoja: „ačiū už pievą ir dangų", „Dėkui už tą pasauRima JUKNYTĖ
AR TYLA —
GERA BYLA! Kaj „Tarybinio studento's“ 1982 m. 1 (1180) numeryje buvo paskelbta fotokritika apie padėtį ChF Polimerų chemijos katedroje, labiau siai sukruto patys šeiminin kai. Redakcija greitai gavo Polimerų chemijos katedros vedėjo doc. L. Radžiūno at sakymą, kuris buvo publikuo tas 4 (1183) laikraščio nume ryje. Atsakyme nurodoma, jog dėl prakiurusio stogo virš katedros vanduo užlie ja patalpas, gadina sienas ir baldus, susidaro pavojinga technikos padėtis saugumo pažymi, atžvilgiu. Autorius apie tai jog ūkio skyrius žino seniai, bet nepadeda! O ūkio skyriuje, matyt, bu vo nuspręsta, jog tyla — gera byla, nes atsakymo taip ir nesulaukėme, o nesulaukę
Viena galiu patarti — mo kykitės iš vyresniųjų... Parlėkiau namo. Mintys spietėsi galvoje ir... 1869 metais gyveno sene lis. Jis buvo toks protingas ir toks senas, jog niekas ne galėjo paaiškinti, kodėl jis toks. Gyveno jis vienas. To ro esti išsireiškęs, kad „Vie natvė neslegia, jeigu tu pats esi daug didesnis pasaunegu tas, kuriame gyve-
ROMANAS Snigo dideliais kąsniais. Jo proanūkis paliko gim tą sodžių ir apsigyveno mies te. Bet sodžių jis dažnai sap nuodavo. Jo siela, kaip ir Ž. Ž. Ruso. Tebesnigo. Senelis turėjo keistą kati ną, kuris vakarais lipdavo į paslaptingą kalną ir kažką ten veikdavo. Tai labai kliu vo visam kaimui, nes žmo Aš tyliu toliau. „apie — Erudicijos jūsų, atleiski nės, anot Voltero, te, irgi nė su žiburiu nerasi. metafiziką nutuokė tiek, kiek
— Suprantate, — sako redaktorius, — jūsų prozoj ap skritai nieko nėra, išskyrus visas galimas ir negalimas klaidas ir kruopelę literatū rinių gabumų. Aš tyliu. — Be to, temų, problemų, idėjų ratas per kokią prizmę bepažiūrėtum — šnipštas, — tęsia jis.
apie ją žmonės nutuokė vi sais laikais, tai yra labai mažai". Jau nebesnigo. O proanūkis visai išėjo iš kelio. Jis rūkė, gėrė, keikėsi ir spjaudėsi neleistinose vie tose. Pacem aun hominibus bellum aun. Vėl snigo. Katinas kartą parlėkė na mo su nusvilusia uodega. Uodega dvokė smilkalais. Už tai senelį prakeikė visas tamsus kaimas (kiek daug reiškia elektrai). Jie manė, kad senelis ir katinas turi ryšių su piktom dvasiom...
ras tik po dviejų savaičių. Tada atsuksiu čiaupą ir prileisiu daug daug į būsimą ro maną. (Tikiuosi — mažiausiai romaną). Prileisiu vandenėlio. .. Tik būtinai karšto.
Judita MEIGLAITt Kauno vakarinio fakulteto IV kurso lituaniste
Skelbimai
XXX
Dingusį studento pažymėji mą Nr. 811601, išduoti Apmatai puikūs. Ir citatos, EKFF studentei Janinai MIN’ ir lotynišką posakį išieško- KAUSKAITEI, laikyti negi jau. Tegul paieško, paver- Įjojančiu. čia, čia tau ne homo sum. Ir retrospekcija yra, ir kartos trys aprašytos. Yra Nuoširdžiai užjaučiame ir senelis, ir katinas, ir kvie dėl tėvo Romą PURLj mirties. timas grįžti į kaimą — skai fakulteto Fizikos tyk ir džiaukis. Tik vande darbuotojai nėlio mažoka. Gaila, kad mūsų rajone vanduo atsi-
Redakcijos adresas: 232000— MPT, Universiteto g. 3 „Tarybinis studentas". Telefonai — 611179. ketvirtadieniais spaustuvėje 610444 LV 00466. Iškilioji spauda, spaudos lankai?. Tiražas 4500. Užs. Nr. 1680 LKP CK leidyklos spaustuvė Vilniuje, Tiesos g. 1 aTapnŪHHHc cryAeH-racu («Cobctckhh cTyAenr») —opraa napncoMa, peicropaTa, KOMrrrera AKCM Ahtbm, uporpKOMa opAesos TpyAOBoro Kpacuoro 3BaMCHH u ĄpyncOu HapoAOB BHAtHioccKoro yHHBepcirreTa hm. B. KancyKaca. PeAaKTop H. BapanHnrpcairre. Ha ahtobckom S3MKe. Bhabhioc.
Redaktorė J. VARAPNICKAJTE