C0JOVBOS
NUMERYJE: KVIEČIA V. KAPSUKO UNIVERSITETAS
AKIRATIS SEKMES TRECIAJAME SEMESTRE
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTĖS ORDINŲ V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
KONFERENCIJOS NUGALĖTOJAI
1980 m. birželio 27 d.
Kad viskam užtektų
MŪSŲ KORESPON DENTO KĘSTUČIO TAloCkos Šventinis foTOREPORTAŽAS
„Lik sveikas. mūsų Universitete!" Šiuos žo džius kasdiena taria šių metų Alma Mater diplo mantai. Penikeri studijų metai prabėgo nepastebi mai. Nelengva skirtis su auditorijomis, kuriose te ko ir džiaugtis ir liūdėti. Sunku palikit! draugus, dėstytojus, kurie vedė i nauja ir įdomu žinių pa saulį. Štai ir diplomas rankose. Sveikinimai, gė lės. Mes dar susitiksime, brangus Universitete. Nuotraukose: diplomai įteikiami Gamtos fakulte to penktakursiams.
į jįžL JP
'v
•••'•■•■■"k,
J q:
•
i
N
•j’y
* ,
, į, V-*".
ŠhHK
.
Llgokai ieškojau progos susitikti su Universiteto medicinos fakulteto IV kurso studentu Kęstučiu iStrupu. .Nelengva ii rasti fakultete, namuose. — Tokia specialybė. Ži nios, žinios, žinios. Infor macijos srautas didėja, (reiklia suspėti orientuotis jame. Geras mokymasis ir ak tyvi visuomeninė 'veikla. Šiandiena sunku įsivaiz duoti studentą, nedirbanti visuomeninio diarbo. Jis praturtina laisvalaiki, mo ko bendrauti. Galbūt to dėl ir Kęstutį tailp sunku (surasti. Jį sutiksi ir Uni versiteto dainų ir šokių ansamblyje .Pamatysi skuibantį i tarjJfakultetines lengvosios atletikos varžjybas ar besisukiojantį medicinos fakulteto studentų mokslinės draugijos narių tarpe. Kęstutis Strupas — MF SMD pirminin kas. Medikų pasiekimai moksliniame darbe tikrai nemaži. Ne karta iū dar bai laimėjo prizines vie tas respublikiniuose ir są junginiuose konkursuose. — Mūsų studentų moks linės draugijos nariai do misi ir labai nuoširdžiai studijuoja mokslo (naujo ves, stengiasi jas pritai kyti praktikoje, — pasa koja Kęstutis Stropas. — Kiekvieni metai rengia mos Pabaltijo ir Baltaru sijos aukštųjų mokyklų SMD konferencijos medi cinos klausimais. Šiemet toks renginys vyko Vil niuje, mūsų fakultete. WU širdies ir kraujagys
........
p|g|||įįĮj
Baigėme laikyti egzami nus. Dabar tikriausiai ne vienas pagalvoja, kad jaudinosi be reikalo. Juk dėstytojai įvertino žinias, įgytas per visa semestrą Dar kelios dienos ir pa sklis mūsų aukštosios mo kyklos studentai po res publika. Prasidės įdomi darbo vasara. Nuotraukose sėslios akimirkos.
r •m
1* i
lių SMD būrelis užėmė antrąją (vietą, — tęsia Kęstutis. (1979ueji buvo mums sėkmingi. Darbui „Kontrapulsacijos taikymas klini koje" paskirta pirmoj i vieta. Si nedidelė naujo vė buvo pritaikyta prak tikoje. (Kęstutis su pasididžia vimu kalba apie fakulte to busimųjų medikų pasie kimus ir jbeveik niekuo neužsimena a^ie save. Rūpfesčių jam tikrai ne-: tjrūksta.. Kaip jis sugeba tas dvidešimt keturias pairos valandas padalinti taj|p, kad „nenukentėtų" paskaitos, repeticijos, anoamblyj e, darbas studen tų mokslinėje draugijo ie... Šito recepto Sirupas mums Tačiau kalbantis šu juo, aš (padariau išvada: kuo žmogus daugiau užsiėmęs, tuo idaugiau ir geriau jis Viską padaro. Vaikinas ketvirtame kurse. Ne už kalnų savarankiško darbo dienos. Palinkėkime jam ir toliau visur suspėti, pa teisinti garbinga senojo Universiteto studento var dą. Aldona PAUKŠTYTE
LAIKU
Vasara abiturientams — atsakingas ir sunkus metas. Pasibaigė abitūros egzaminai, artėja stojamieji. Kaip rūpin tis sveikata stojamųjų egza minų metu, paprašėme papa sakoti Medicinos fakulteto higienos katedros asistentę Genę Šurklenę.
Kaip suplanuoti laiką, kad organizmas per daug nepavargtų? Paprastai nurodoma, kad ruošiantis egzaminams reikia dirbti tiek pat laiko, kaip ir visada. Mano nuomone, tai labai priklauso nuo to. kaip buvo mokytasi iki egzaminų. Paprastai ruošiantis egzami nams dirbama truputį ilgiau, Mokantis, kaip ir dirbant fizinį darbą, būtina taupyti laiką. Susikaupus dirbant protinį darbą, išnaudojant kiekvieną minutę, ne tik
KULĮ] S • • •
daugiau nuveikiama, bet ir mažiau pavargstama. Ruošiantis egzaminams, bū tina prisilaikyti įprastinio dienos režimo, ypač nemažin ti miegui skirtų valandų. Jei buvęs dienos režimas dėl ko kių nors priežasčių netinka, būtina susidaryti naują die notvarkę, kaitaliojant darbą su poilsiu. Darbo laikotar pius tikslinga daryti ilges nius, t. y. suskirstyti dieną apytikriai į 3 dalis — nuo ryto iki pietų, nuo pietų iki vakarienės ir nuo vakarienės iki miego. Kaip derinti darbą ir poil sį? Darbo režimas turi būti toks pat, kaip ir mokykloje, būtent, kas 45 min. daryti 10—15 minučių pertraukėles, kurių metu pavaikščioti po kambarį, atlikti keletą pa prastų gimnastikos, kvėpavi mo pratimų. Po 4—5 darbo valandų daromos ilgesnės per traukos. Jų metu pietaujama, o silpnesnės sveikatos žmo nėms patartina — 1—1,5 vai. pamiegoti. Egzaminų metu būtina kuo
ilgiau būti gryname ore, ypač prieš miegą. Ruošiantis egzaminams, galima lankyti sporto sekcijos užsiėmimus, apriboti kinų, teatrų lankymą. Žodžiu, kiek galint vengti tokių pramogų jr darbų, ku rie įtempia tiek nervų siste mą, tiek regėjimą. Egzaminų dienos išvakares skirti visiškam poilsiui. Dažniausiai ruošiantis egzaminams nuvergstama ne dėl to, kad daug dirbama, bet dėl to, kad nemokama teisingai dirbti ir ilsėtis. Geriausias poilsis aktyvus — vienos rūšies darbo kaita liojimas kitu. Papasakokite apie taisyk lingą mitybą. Protinį darbą dirbantys energijos eikvoja mažiau, ne gu dirbantys fizinį darbą. Valgyti reikia 4 ir ne dau giau, kaip 5 kartus per die ną (kai kurie žmonės būda mi ilgesnį laiką namuose, mėgsta pastoviai ką nors kramtyti. Tai sumažina ape titą ir neduoda poilsio virš kinimo organams).
Maistas turi būti įvairus ir vitaminingas. Valgyti kuo daugiau daržovių ir vaisių, pieno ir žuvies produktų, jautienos. Šie maisto produktai neap krauna skrandžio, lengviau virškinami. Kaip apsaugoti akis nuo nusilpimo? Ruošiantis egzaminams, ypač didelis krūvis tenka regos organui, Norint sumažinti regos organo įtampą, būtina laikytis jau mano mi nėto ■ darbo ir poilsio režimo. Be to, darbo vieta turi būti patogi, tinkamai apšviesta. Naudojant vietinį apšvietimą, stalinės lempos turi būti su šviesos spindulius nukrei piančiais gaubtais. Labai ge ras poilsis akims, kai po il gesnio skaitymo, akys 1—2 minutėm nukreipiamos į tolį. Taip labai atpalaiduojami akių raumenys, akys pailsi. Manome, kad šie patarimai padės gerai išlaikyti egzami nus. Dėkoju už pokalbį! Kalbėjosi žurnalistikos spec. I k. studentė
PAREIŠKIMAI Į VILNIAUS UNIVERSITETO DIENINI SKYRIŲ PRIIMAMI NUO BIRŽELIO 20 D. IKI LIEPOS 31 D. STOJAMIEJI EGZAMINAI NUO RUGPJŪČIO 1 D. IKI 20 D. PRIĖMIMAS Į UNIVERSITETĄ NUO RUGPJŪČIO 21 D. IKI 25 D. PRIĖMIMO KOMISIJOS Į VISŲ FAKULTETŲ SPECIA LYBES DIRBA STUDENTŲ MIESTELYJE (SAULtlEKIO ALĖJA 9, I KORPUSAS, II AUKŠTAS). PRiĖMiMO KOMISIJA DIRBA NUO 1P VAL. IKI 17 VAL, ŠEŠTADIENIAIS 10—15 VAL. Jeigu
siminkite, kad galima ir nu
važiuoti:
Iš centrinių universiteto rūmų į bendrabučius ir fakulte tus (Gamtos, Medicinos), esančius Čiurlionio gatvėje, — autobusu Nr. 6. į bendrabučius ir fakultetus (Ekonominės kibernetikos ir finansų, Fizikos, Pramonės ekonomikos, Prekybos, Teisės) esančius Saulėtekio alėjoje, — iš Gedimino aikštės trolei busais iki Antakalnio žiedo. Iš geležinkelio ir autobusų stočių į šiuos fakultetus galima nuvažiuoti visais trolei busais „Stotis—-Antakalnis". Į Olandų gatvėje esančius bendrabučius — iš Gedimino aikštės autobusu Nr. 11 Užupio link.
IRINA VERIKA1TĖ
Atvykęs apsigyventi bendrabutį privalo prisistaty ti komendantui arba jo funkcijas vykdančiam asme niui pateikti: a) administracijos leidimą gyventi bendrabutyje. b) pasą ir karinį bilietą (karo prievolininkai). Už gyvenamąjį plotą bend rabutyje iš gyventojų imamas įstatymų nustatytas mokestis. Registracijos išlaidas moka gyventojai. Turtas individualiam nau dojimui išduodamas tik bend rabučio gyventojams už jį pasirašius, o bendro naudo ju!.o daiktai — kambario se niūnui pasirašius. Už tikslin gą turto naudojimą ir jo ap saugą atsako asmenys, kurie tą turtą gavo. Bendrabučio gyventojams išduodami specialūs leidimai įeiti į bendrabutį. Svečiai, pateikę budinčiam savo asmens dokumentus ir užsiregistravę, gali lankytis gyvenamose patalpose nuo 16 iki 22 vai., su sąlyga, jei visi kambario gyventojai tam neprieštarauja; švenčių ir po ilsio dienomis gali lankytis nuo 10 iki 22 vai Studentų tėvai gali lankytis bendrabu-
Baigusiems kaimo vidurines mokyklas ir stojantiems i Universiteto Fizikos, Matematikos, Rusų kalbos ir litera tūros. Anglų kalbos ir literatūros specialybes, rengiami nemokami paruošiamieji kursai iš specialybės dalykų. Jų klausytojai bus aprūpinami bendrabučiu. Kursų pradžia — nuo liepos 15 d. iki liepos 24 d. Norite geriau pasiruošti stojamiesiems egzaminams, — atvykite!
KVIEClAME STUDIJUOTI SĄJUNGINIŲ RESPUBLIKŲ AUKŠTOSIOSE MOKYKLOSE
KVIEČIA PROFESINES INFORMACIJOS KABINETAS
Ne vienam, renkantis profesiją, kyla klausimas: kurią specialybę pasirinkti? Nemažai problemų būna ir studi juojant — sunkiai sekasi kuri nors disciplina, įvairūs konfliktai su draugais. Visus šiuos sunkumus padės įveikti Universitete dirbantis Profesinės informacijos ir psicholo ginių patarimų kabinetas. Šiuo metu pagrindinis jo užda vinys — padėti stojantiems pasirinkti specialybę. Kabi nete galima susipažinti su Universiteto specialybėmis, kymo planais, būsimomis darbavietėmis. Kvalifikuoti cialistai patars stojantiesiems, konsultuos, nurodys jų linkius interesus. Jei jie atitinka — jums seksis ir dijos, ir darbas. Jei ne — reikia gerai pagalvoti, ar verta jus dominančią specialybę studijuoti, nes gali būti didelių sunkumų. Kabinetas (Saulėtekio ai. . lankytojų laukia kasdien nuo 10 vai. iki 17 vai. Šeštadienį nuo 10 vai. iki 15 vai. Pietų pertrauka nuo 13 iki 14 vai. Tikimės, kad patarimai padės jums.
Vilniaus Universitetas pri ima į dieninio skyriaus šias specialybes, kur dėstoma ru sų kaiba: 1. Matematika (Matemati kos fak.) —- 1 grupė, 25 stu dentai. 2 Taikomoji matematika (Matematikos fak.) — 1 gr., 25 studentai. 3. Fizika (Fizikos fak.) 1 gr., 25 studentai. 4. Rusų k. ir literatūra (Filologijos fak.) — 1 SU 25 studentai. apskaita 5. Buhalterinė (Ekonominės kibernetikos ir
finansų fak.) — 2 gr., 50 stu dentų. 6. Ekonominės informaci jos mechanizuoto apdorojimo organizavimas (Ekonominės kibernetikos ir finansų fak.) — 1 gr, 25 studentai. 7. Hidrogeologija ir inžinerinė geologija (Gamtos fak.) — 1 g r., 7 studentai. 8. Teisė (Teisės fak.) 1 gr., 25 studentai Stojamieji egzaminai: a) į matematikos, taiko mosios matematikos, ekono minės informacijos mechani zuoto apdorojimo organizavi-
Bendroji skaitykla VII— VII mėn. dirbs nuo 9—17 vai.. Išskyrus šeštadienius ir sekmadienius. Kitų fakultetų skaityklos dirbs pagal numatytą grafiką. Tikime, kad skaityklose jūs elgsitės stulentlškai: lai kysitės tylos, tvarkos — nė klek nesutrukdysite draugų gero darbo!
mo, fizikos, hidrogeologijos ir inžinerinės geologijos spe cialybes — rusų k. ir lit. (raštu), matematika (raštu ir žodžiu), fizika (žodžiu); b) į teisės specialybę — rusų k. ir lit. (raštu ir žodžiu); c) į rusų k. ir lit. specialybę — rusų k. ir lit. (raštu ir žodžiu), TSRS istorija (žo džiu), užsienio k. (žodiu); d) į buhalterinės apskaitos specialybę — rusų k. ir lit. (raštu), matematika (žodžiu), geogrolija (žodžiu), TSRS istorija (žodžiu).
tektų šiomis
dienomis daug vaikščioti, at
BENDRABUTYJE
Siunčiame ne konkurso tvarka mokytis į šias šalies aukštąsias mokyklas: Maskvos M. Lomonosovo universitetą — į filosofijos (2 vietos), politines ekonomijos (2 vietos) specialybes. Maskvos istorinių archyvų institutą — į istorinių archyvų tvarkymo (2 vietos), dokumentų tvarkymo ir valdymo darbo organizavimo valstybinėse įstaigose (1 vieta) specialybes. Tartu universitetą — j gydomosios medicinos (5 vietos. Būtina turėti ne ma žiau kaip II sportinį atskyrį), specialybę. Leningrado universitetą — į filosofijos (1 vieta), mokslinio komunizmo (2 vietos), zoologijos-botanikos (1 vieta) specialybes. Kaliningrado žuvies pramonės ir ūkio technikos insti tutą — į ichtiologijos ir žuvivaisos (2 vietos) specialybę. Maskvos energetikos institutą — į šiluminės fizikos specialybę (1 vieta) specialybę. Kijevo T. Ševčenkos universitetą — į rusų kalbos ir literatūros (5 vietos) specialybę. Pastaba: stojantys į mokslinio komunizmo, politinės ekonomijos, filosofijos specialybes turi turėti ne mažesnį kaip 2 metų darbo stažą.
Jums
PARENGIAMASIS SKYRIUS Prie universiteto veikia pa rengiamasis skyrius, kurio už davinys yra padėti pirmau jančiam jaunimui pasirengti studijoms universiteto dieni niame skyriuje. Šiais metais skyriuje mokosi busimieji medikai, ekonomistai, istori kai, filologai, gamtininkai. Kiekvienais metais specialy bes, į kurias rengia skyrius, skelbiame spaudoje. Į parengiamąjį skyrių pri imami šie asmenys su viduri niu išsilavinimu: kolūkiečiai: demobilizuoti kariai; pramo nės įmonių, tarybinių ūkių, statybų, ryšių, transporto, geologinių paieškų organiza cijų darbininkai. Į medicinos specialybes, be minėtų asme nų, priimamos ir jaunesniosios medicinos seserys bei sani tarės. Sanitares turi teisę siųsti gydymo - profilaktikos, sani tarijos - profilaktikos, teisminės-medicininės ekspertizės įstaigos ir vaistinės, o jaunes niąsias medicinos seseris — tik gydymo-profilaktikos įstai gos. Pramonės įmonių, statybų transporto ryšių, geologinių paieškų organizacijų, tarybi nių ūkių darbininkai, kolūkie čiai turi turėti ne mažesnį
kaip vienerių metų neper trauktą darbo stažą siunčian čiose įmonėse, organizacijo se, kolūkiuose. Kolūkiečiai turi būti išdirbę nustatytą darbo dienų minimumą. Sanitarės ir jaunesniosios medicinos seserys turi turėti ne mažeesnį kaip dviejų metų stažą šiose pareigose, be to, vienerius metus turi būti iš dirbę siunčiančioje įstaigoje. Baigusieji dienines specia liąsias vidurines ir profesinestechnines mokyklas priimami, jei jie yra išdirbę jauniems specialistams nustatytą laiką ir turi reikiamą stažą. Demobilizuoti kariai gali mokytis skyriuje tik tuomet, jei yra atitarnavę pilną kari nės tarnybos laiką, Karinių dalinių siuntimai nuo demobilizavimo dienos galioja vienerius metus. partinėms, Rekomendavus komjaunimo ir profsąjungų organizacijoms ir siunčiamųjų asmenų kandidatūras ap svarsčius kolektyvų susirinki muose, į parengiamąjį skyrių siunčia įmonių, organizacijų, įstaigų vadovai. Stojant į parengiamąjį sky rių, reikia pristatyti šiuos do kumentus: 1] pareiškimą, 2) įmonės, organizacijos, kol-
tyje bet kuriuo paros metu, prieš tai gavę bendrabučio komendanto ar bendrabučio tarybos sutikimą. Rengti susirinkimus, vaka rus ar kitas pramogas bend rabučiuose galima tik univer siteto Rektoriui leidus. Bendrabučiuose gyvenan tiems draudžiama: a) be bendrabučio komen danto leidimo persikelti iš vieno kambario į kitą. b) savavališkai pernešti in ventorių iš vieno kambario į kitą, c) miegamuosiuose kamba riuose ruošti maistą, skalbti, džiovinti baltinius, valyti dra bužius ir rūkyti. d) gerti alkoholinius gėri mus, lošti kortomis ir kitus azartinius žaidimus. e) šiukšlinti, triukšmauti, kambariuose ir koridoriuose, f) laikyti bendrabučio pa talpose lengvai įsiliepsnojančius skysčius ir daiktus. g) taisyti ir perdirbinėti elektros laidus, įjungti papil domus elektros prietaisus. h) leisti nakvoti bendrabu tyje pašaliniams asmenims. Nesilaikantieji šių taisyklių bus šalinami iš bendrabučio jiems atimama teisė laikyt! stojamuosius egzaminus.
ūkio, karinio dalinio siunti mą, 3] charakteristiką, 4) bran dos atestatą arba diplomą, 5) darbo knygelės išrašą, pa tvirtintą įmonės vadovo, 6| sveikatos pažymėjimą. 7) šešias fotografijas (3X4 priimami Dokumentai nuo spalio 1 iki lapkričio 10 d. prasideda Mokslo metai gruodžio 1 d. Skyriaus klau sytojai kartoja vidurinės mo kyklos kursą, įsisavinę moky mo programą ir išlaikę, pri imami į atitinkamos specia lybės dieninio skyriaus pir mąjį kursą be stojamųjų eg zaminų ir be konkurso. Parengiamojo skyriaus klau sytojai bendra tvarka aprūpi nami bendrabučiu, jiems ski riama stipendija. įmonės, or ganizacijos turi teisę siųsti i parengiamąjį skyrių su įmo nės stipendija. Klausytojams šaukimas I Ginkluotąsias Pajėgas neati dedamas. Siekiant atrinkti geriausius kandidatus, bus tikrinamos stojančiųjų žinios iš dviejų disciplinų, Šios disciplinos bus paskelbtos kartu su spe cialybių sąrašais. Parengiamojo skyriaus ad resas: 232054, Vilnius 54. Saulėtekio ai, Nr. 9, 1 korp-’ 402 kamb., tel. 74-71-79. A. BĖRĖMIS
Šventės komponentai Dauguma mūsų šventę lai ko poilsiu. Šventė yra akty vaus poilsio forma. Šventė atsiranda, kai kasdieniškai nebegalime pažymėti kokio nors svarbaus įvykio ar da tos. Taigi ji nekasdieninio žmonių bendravimo forma. Ta prasme šventė išsiskiria iš kitų aktyvių poilsio formų. Mes turime daugybę švenčių, nes yra reikalas nekasdieniš kai pažymėti įvairius asme ninio žmogaus gyvenimo ir visuomenės faktus. Vardan jų gimsta ir formuojasi šven tės. Šventei reikia šventinio laiko. Jei mes norime ką nors rimtai paminėti ir pa gerbti, tai negalime tai pa daryti žaibo greitumu. Tam reikia nemažai laiko, kurį randame tik nedarbo dieną. Katalikų bažnyčia viduram žiais buvo įvedusi pusšventes. Bet iš to nieko neišėjo, nes pavargę po darbo žmo nės nenorėjo eiti bažnyčion. Taigi jau istorija patvirtina, kad šventės turi būti nedar bo dieną. Po darbo ne tik maža laiko, bet nėra ir noro švęsti. Be šventinio laiko dar būt;na ir šventinė vieta. Šven tei netinka darbo ir kasdie ninė vieta. Ji nepritaikyta ir per prasta šventei. Istorija liudija, kad šventei visados būdavo įruošta arba įruošiama šventės vieta. Kaime pu sė rūmo buvo skirta svečiui ir šventei. Ten darbų nedirb davo. Svetainėje viskas šventiška. Ką turėjo gražiau sia šeima, tą ir demonstruo davo šioje šventiškoje patal poje. Didesnėms šventėms kaimas ar miestelis ieškojo
gražaus gamtos kampelio ir jį specialiai šventei įrengda vo. Tik prisiminkime geguži nes. Ir šiandien mes matome estradas, pakylas, aikštes su grindimis, kalvų šlaitus, ku riuose įrengiamos vietos pro gramai ir žiūrovams. Kasdie ninėje vietoje, darbo vietoje sunku susidaryti šventės at mosferai. Šventės vieta turi būti erdvi ir graži. Erdvė lei džia planuoti šventės veiks mą, kaip mes norime ir su gebame, o nekasdieniškas grožis — pamatyti ir pajusti, kad esi šventiškame pasau lyje. Antikinėje Graikijoje miestai buvo maži, bet visi turėjo po kelias šventėms skirtas vietas. Dažniausia tai buvo amfiteatrai, bet turėjo ir kitokių įrengimų šven tėms. Tik prisiminkime Olimpines žaidynes. Be apeigų nėra iškilmingu mo. Jos duoda šventei pakili mą ir yra iškilmingo bendra vimo forma. Taigi šventės turinį sudaro šventinė apei ga. Apeigos konstruojamos iš simbolinių veiksmų ir atri butikos. Kiekvienos šventės apeigos skirtingos, nes jos turi skirtingą turinį. Taigi šventė nuo šventės skiriasi savo apeigomis. Derliaus šventėje pagerbiamas žem dirbio darbas, o per revoliu cines šventes prisimenami ir pagerbiami revoliucijos kar žygiai. Per vestuvines apei gas sutuokiame, o —- laidotu ves palaidojamas velionis. Taigi visos šventės turi daug savotiškų ceremonijų. Cere monijoms medžiaga yra liau dies apeigų lobynas, kurį reikia žinoti, kaupti, taikyti konkrečiai nūdienai, kaskart
ATSINAUJINIMO PROGRAMA Katalikų bažnyčia, ilgus amžius buvusi galinga insti tucija, nūnai pergyvena kri zę. Ši krizė pasireiškia įvai riomis formomis: tikėjimo, bažnyčios organizacijos, va dovavimo srityse, socialinėje programoje ir t. t. Nei pra keikimais, nei atskirimais nuo bažnyčios ateizacijos pro ceso ji nepajėgi sustabdyti. Kokios išeities ieško Vatika nas? 1962—1965 m. vykęs II Vatikano susirinkimas bandė spręsti aktualiausius klausi mus. Svarbiausias susirinki mo darbotvarkėje buvo eku menizmo (bažnyčių susivieni jimas) punktas. Tai reiškia, kad Vatikanas ieškojo ir ieš ko sąjungininkų kitatikių tar pe bendrai kovai prieš plin tančią bedievybę. Susirinki mas paskelbė „Dekretą apie ekumenizmą", „Dekretą apie Rytų katalikų bažnyčias" ir Bažnyčios santykių su nekriščionių religijomis dekla raciją". Labai svarbus II Va tikano susirinkimo paskelbtas dokumentas „Liturginė kons titucija". Joje kalbama apie bažnyčios prisitaikymą prie nūdienio gyvenimo. „Liturgi nėje konstitucijoje" bažnyti nių apeigų metu patariama pritaikyti tautinę muziką, pa naudojant liaudies muzikos instrumentus. Rekomenduoja ma statyti modernių kon strukcijų, tačiau paprastus maldos namus. Paprastumas turėtų patraukti žmogų į bažnyčią. Religinis menas taip pat privaląs atitikti ti kinčiojo skonį. Iš viso Vati kano susirinkimas paskelbė 4 konstitucijas, 9 dekretus ir 3 deklaracijas. Kokią įtaką II Vatikano susirinkimas turėjo Lietuvos katalikų bažnyčiai? Kaip Lietuvos dvasininkija realizuoja susirinkimo nužy mėtą katalikybės „atnaujini mo" programą? Iš visų II Vatikano susirin kimo nutarimų Lietuvoje pla čiausiai vykdoma liturginė reforma. Šios reformos vyk dymui sudaryta Ordinarų ko
legija ir Liturginė komisija. Šie organai paruošė ir išleido atitinkamą literatūrą: „Ro mos katalikų apeigyną Lietu vos vyskupijoms", „Liturginį maldyną", „Šventąjį raštą", .Psalmyną" ir t. t. Lietuvos katalikų bažnyčia, vadovaudamasi II Vatikano susirinkimo nurodymais, nuo 1970 metų lapkričio 1 dienos pradėjo vartoti lietuvių kalbą kai kuriose pagrindinėse mi šių dalyse. Nemažai naujovių bei pakeitimų įvesta santuo kos, krikšto, sutvirtinimo, li gonių patepimo. įvairių pa laiminimų traktavime, apei gose bei ceremonialuose. Pastaruoju metu Lietuvoje, vykstant sparčiam sekuliari zacijos bei ateizacijos proce sams, dauguma jaunavedžių nesinaudoja katalikų bažny čios paslaugomis, todėl baž nyčiai teko padaryti kai ku rių nuolaidų. Dabar nereika laujama iš mišrios santuokos jaunavedžių jokių raštiškų įsipareigojimų, pakanka žo dinio pažado: saugoti nuo pavojų krikščionybę ir pagal galimybes auklėti vaikus ka talikybės dvasia. Katalikų bažnyčia matyda ma, kad dauguma tikinčiųjų mažai tepaiso jos draudimų, padarė daug nuolaidų: prak tiškai panaikino pasnikus. Pavyzdžiui, eucaristinis pasnikas. Jeigu anksčiau tikin tysis, prieš priimdamas komu niją, privalėjo nuo vidurnak čio nieko negerti ir nevalgy ti, tai dabar pakanka valan dos. II Vatikano susirinkimo pa skelbtoje „Liturginėje kons titucijoje" specialiame sky riuje „Bažnytinis menas ir liturginiai reikmenys" sako ma, kad „kultui priklausan tys daiktai turi būti tinka mi, gražūs, tvarkingi, o indai ir drabužiai deramai tarnau tų kulto puošnumui". Be to, bažnytiniame mene reikėtų naudoti nacionalinius elemen tus. Lietuvos katalikų dva sininkai, vadovaudamiesi šiais nutarimais, labiau ėmė rūpin tis kulto pastatais: naujai
tobulinti. Bet apeigos trum pos. Šventėje jos užima ne didelę vietą. Kilnumas negali būti ištęstas, nes neišlaikysi me įtampos. Apeigos šventės veiksme užima minutes. Ty los minutė, minutė „ramiai", minutė atsistoti, sugiedoti himną ar ilgiausių metų. Ap eigų muzika — giesmės ir maršai. Jie duoda kilnų rit mą eisenai. Iškilmingas žodis irgi neilgas, bet vaizdingas. Per apeigas apdovanojame, apvainikuojame, pakilojame aukštyn jubilijatus, sušunka me valio.. . Atsipalaidavimą po apeigų duoda šventinės pramogos. Jos užpildo likusį šventės laiką. Pramogų vertė jų kū rybiniame procese. Per pra mogą svečias ir šeimininkas laisvai įsijungia į prieinamas kūrybinės veiklos sferas. Per dainą mes dainininkai, per šokį — šokėjai. Daugumoje švenčių aptarnauja mus tos pačios pramogų rūšys. Kad pramogos neatsibostų, šven tės rengėjai planuoja įvairias pramogų rūšis. Jei tai šokiai, tai įvairūs, jei dainos, tai irgi nekartojame jų. Be to keičiame pramogų rūšis. Ir vaišės yra pramogos. Bet jų vertė labai menka šventėje. Tik neišmanėliams atrodo, kad vaišės šventėje viskas. Jos šventėje dažnai kainuoja daug, o malonumo nebūna iš jų niekam. Vaišės tenkina ne dvasinius, o fiziologinius žmogaus poreikius. Vos pasi-
sotinam ir atsigeriam, kai vaišės nebevilioja. Ir nuvaišinimas svečių per prievartą liudija šeimininkų menką kultūrą ir negabumą pateikti svečiams kultūringų pramo gų. Kiekvieno svečio pareiga šventėje ne tik vėpsoti ir reikalauti užimti jį, bet ir pačiam atnešti į šventę savo išmonę. Tie svečiai ir šeimi ninkai, kurie labai aktyviai įsijungia į švenčių pramogas ir apeigas, kad pradeda ri kiuoti ir vesti šventę iki pa baigos, vadinasi švenčių personažais. Jie dramatizuoja šventės eigą. Jie specialiai apsirengia ir užsiima specia lia veikla, o kiti padeda ir vykdo jų pavedimus. Ilgai niui jie įgyja patyrimo ir tampa vis įdomesni. Tik pri siminkime piršlį, Kanapinį su lašininiu, muzikantus, Palan gos Juzę. Jie visi kokiu tai kampu liečia šventės temą ir leidžia akivaizdžiai perprasti šventės idėją, štai Žiemos šventėje yra Senis Šaltis ir Senis Besmegenis, net ir šunbalyje matome apsukrų nugirdymo specialistą — Sta lo komendantą, kuris įveda karo stovį už stalo ir verčia brutaliai nusilakti visiems tam naudodamas net šlykščias apeigines formas „vasario mėnesį gimusį prašom atsi stot". Taigi šventę sudaro penki šventiški komponentai. P. PEClURA WU filosofijos dėstytojas
akiratis •• dekoruoja vidų ir išorę, pri taikydami liaudies menininkų išmonę. Nacionaliniai elemen tai panaudojami ir liturgi niuose rūbuose. Lietuvos katalikų bažnyčia, įgyvendindama ekumenizmo programą, visų pirma paša lino iš maldų tekstų visa, kas žemina ir įžeidžia kitų konfesijų tikinčius bei neti kinčiuosius. Mat „Dekrete apie ekumenizmą" išreiškia mas naujas Vatikano požiū ris į stačiatikių ir protestan tų bažnyčias: stačiatikiai ir protestantai Susirinkimo do kumentuose vadinami „atsi skyrusiais broliais", „broliais viešpatyje". Susirinkimas pa
ragino visus katalikus stro piai dalyvauti ekumeniniame judėjime. Viena iš šio judė jimo formų, praktikuojamų Lietuvoje — padažnėję as meniniai katalikų, stačiatikių bei protestantų dvasininkų kontaktai, bendros pamaldos, kurios daugiausia vyksta Vil niaus, Tauragės, Šilutės, Bir žų bažnyčiose. Tačiau, reikia pasakyti, kad kol kas katalikų bažnyčia labai lėtai ir atsargiai vykdo „bažnyčios atnaujinimo" pro gramą, kadangi .pasak dva sininkų, tikintieji, įpratę prie senos tvarkos, nenoriai per siorientuoja. Stefa ŠIAUDINIENĖ
Konferencijos nugalėtojai Filologijos fakultetas LIETUVIŲ KALBOS SEKCIJA IV kurso studentas S. Ambrazas „Priesaglnės darybos veiksmažodžių abstraktai M. Daukšos „Postilė|e" (moksli nis vadovas prof. V. Urbutis). LIETUVIŲ LITERATŪROS SEKCIJA II kurso studentu R. Mazaliauskaltė „J. Degutytės poe zijos metafora" (mokslinė vadovė fll. kand. V. Pakerlenė). RUSŲ KALBOS SEKCIJA III kurso studentas J. Soblis „Antitezė — „šviesa — tamsa" B. Achmadulinos poezijoje" (mokslinė vadovė doc. L. Sudavlčienė). RUSŲ LITERATŪROS SEKCIJA IV kurso studentės J. Ambrula'tytė, N. Klimovič „F. Dostojevskis apie žmogų" (mokslinė vadovė doc. E. Cervinskienė). ANGLŲ KALBOS SEKCIJA III kurso studentė V. Sadauskaitė „Tematinės lietuvių kalbos aplinkybės vertimas i anglų kalbų" (mokslinė va dovė fil. kand. O. Armalytė). VOKIEČIŲ KALBOS SEKCIJA V kurso studentas J. Beinortus „Gebrauch der temporalen Nebensaken in der deutshen Gegenwarhsprache" (mokslinė vadovė doc. I. Meiksėnaitė). PRANCŪZŲ KALBOS SEKCIJA IV kurso studentė S. Vingerevičiūtė „Satobrlano „Rene" vertimų lyginamoji analizė" (mokslinė vadovė doc. L. Rapšytė). UŽSIENIO LITERATŪROS SEKCIJA IV kurso studentė L. Bernotaitė „V. Vltmeno poezijos meninių vaizdų ypatumai" (mokslinė vadovė dėsi. I. Var naitė).
Fizikos fakultetas KIETOJO KŪNO ELEKTRONIKOS SEKCIJA V kurso studentas S. Jacinevlčius „Optinio stiklo pri
Ateistas ir knyga Gyvenime neretai yra tekę sutikti žmonių, kurie džiau giasi vien tuo, kad nustojo tikėti dievu. Tokie žmonės džiaugiasi, kad nebetenka vykdyti tikinčiojo pareigų: ne reikia lankyti bažnyčios ir eiti išpažinties. Ir tuo jie apsiri boja. Kodėl nereikia tikėti į dievą, kuo tikėti — apie tai jie nesusimąsto. Toks ateisti nis „atsivertimas", mano nuo mone, yra labai paviršutiniš kas, negilus, ir, susidarius ap linkybėms, toks ateistas labai lengvai gali grįžti Į dievo glėbį. Neužtenka atsisakyti dievo; svarbiausia susiformuo ti materialistinę pasaulėžiūrą, ateistinę mąstyseną, paremtą mokslo teiginiais. Todėl būti na išsamiai žinoti religijos ir bažnyčios kilmę bei raidą, jų nesutaikomumą su mokslo tei giniais ir socializmo idea lais. Siekdamas šių tikslų, ateistas negali išsiversti be knygos, to neišsenkančio ži nių šaltinio. Ligi šiol negaliu užmiršti viename ateistų sąskrydyje pareikštos minties, jog nesą ką skaityti ateizmo temomis. Sis pasisakymas rodo, kad dauguma nežino, kas ir kur spausdinama ateizmo ir ma terialistinės pasaulėžiūros klausimais. Tokie ateistai re tai būna viešose bibliotekose, nemoka komplektuoti asme ninės ateistinės bibliotekos, nesigilina Į leidyklų planus, bibliotekų katalogus bei kar totekas, nesusipažjsta su in formaciniais bibliografiniais leidiniais. Jeigu minėto sąskry džio dalyvis būtų susipažinęs su B. Poškutės parengta bib liografine rodykle „Ateistinė literatūra" (Vilnius, 1979 m.], tai nebūtų sakęs, kad nesą ką skaityti. Juk rodyklėje re komenduojamos 2194 knygos ir straipsniai, kurie suskirsty ti temomis, be to, pridėtos pavardžių ir knygų antraščių rodyklės. Taigi yra iš ko pa sirinkti. Pagaliau negalima ap siriboti vien religijos kritika. Svarbiausia materialistinės pa saulėžiūros formavimas, o šia tema vien Tarybų šalyje kas met išleidžiama šimtai knygų ir tūkstančiai straipsnių, ir vi sa tai užfiksuojama bibliogra
finiuose leidiniuose. Tereikia nuolat orientuotis šiame in formacijos okeane, pasirinkti lektūrą, žinoti, kur ją gauti. Vien Tarybų Lietuvoje yra 6500 kolektyvinio naudojimo bibliotekų, kurios turi 85 mln. spaudinių; respublikos gyventojai asmeninėse biblio tekose turi 400 mln. spaudi nių. Be to, naudodamasis tarpbibliotekiniu abonementu, kiekvienas ateistas reikalingą spaudinį gali gauti iš kitų ša lių bibliotekų. Ateistui yra prieinami mi lijoniniai bibliotekų lobiai. Žinoma, svarbiausia — ateis tas turi mokėti suvokti moks linę informaciją, užfiksuotą knygose, periodiniuose leidi niuose, reprodukcijose, plokš telėse. Svarbu ne tik išsirink ti talentingai parašytą knygą ar straipsnį, bet ne mažiau svarbu, kad ateistas būtų ta lentingas skaitytojas, pasiruo šęs suprasti autoriaus kūrinį. Todėl būtiną mokytis sava« rankiškai .nuolat kelti savo skaitymo kultūrą. Tik nuolatinis ir sumanus bendravimas su dabartie^ ir praeities išminčiais, sistemin gas gilinimasis į jų mintis, padės suformuoti mokslinę ateisto pasaulėžiūrą. Tuomet ateistas galės padėti kitiems išbristi iš religinio tamsumo, išsiugdyti ateistinė požiūrį į visatą. Jonas BALTUŠIS Lietuvos TSR valstybinės respublikinės bibliotekos direktorius
Puslapį
paruošė filosofijos
istorijos ir ateizmo
Laukiame
katedra.
jūsų laiškų apie
šiuos puslapius.
klausomybė savybių nuo temperatūros" (mokslinis vado vas R. Kraujalis). RADIOFIZIKOS SEKCIJA IV kurso studentas R. Rozga „Magnetostatinių bangų panaudojimas fazės keitikliuose" (mokslinis vadovas c. doc. p. V. Ivoška).
PUSLAIDININKIŲ FIZIKOS SEKCIJA III kurso studentas G. Trelderls „Pereinamieji procesai skystoje zonoje" (mokslinis vadovas R .Antanavičius). TEORINĖS FIZIKOS SEKCIJA V kurso studentas E. Stumbrys „Konteinerio tipo jun giniai su He ir Ne" (mokslinis vadovas prof. A. Bolotlnas). MOLEKULINĖS SPEKTROSKOPIJOS SEKCIJA III kurso studentas V. Sablinskas „Ilgų grandinių karboninlų rūgščių molekulių asociacijos tyrimas iš BMR H spektrų" (mokslinis vadovas doc. L. Kimtys). ASTRONOMIJOS IR KVANTINĖS ELEKTRONIKOS SEKCIJA IV kurso studentas V. Vaičaitis ir III kurso studentas V. Gabrilevičlus „Daugiafotoninių procesų tyrimas Na ga ruose" (moksliniai vadovai V. Smilgevičius ir M. Ignata vičius).
Matematikos fakultetas SKAIČIAVIMO METODŲ IR DIFERENCIALINIŲ LYGČIŲ SEKCIJA V kurso studentas P. Katauskis „Vienos diferencialinių lygčių sprendimas baigtinių skirtumų metodu" (mokslinis vadovas doc. F. Ivanauskas). ( ALGORITMINIŲ KALBŲ SEKCIJA III kurso studentas R. Baronas „R — kalbos duomenų struktūrų algebrinės specifikacijos" (mokslinis vadovas G. Grigas).
Medicinos fakultetas TEORINĖS MEDICINOS SEKCIJA V kurso studentė V. Latakaitė „Kaimo mergaičių bren dimo savybės" (mokslinis vadovas prof. S. Pavilonis). Nukelta į 4 psl.
Įsipareigojimus įvykdysime Nesuspės išblėsti pa skutiniojo egzamino džiaugsmas ar liūdesys, studentu statybiniai būriai pradės trečiojo semestro darbus. Kalbamės su sta tybinio būrio „Nemunas80" komisare Jadvyga Pe karskaite. Statybinio būrio „Ne munas“ veikla prasidėjo jau vasario mėnesi. Kaip pasiruošė būrys darbo va sarai? Šie metai — jubilieji niai 30-tieji studentu sta tybiniu būriu biografijoje. „Nemunas" tik pradeda rašyti pirmuosius savo gyvavimo puslapius. Dera mai pasiruošta trečiajam, darbo semestrui. Iš būrio narių specialiuose kursuo se /parengta po du beto nuotoj us, stropotuojus,
mūrininkus, mašinistus. Alkio kęsti nereikės — virėju kursus lankė dvi mergaitės. Turime ir savo sandraugovininkę bei pen kis gelbėtojus — draugo vininkus. Būrys pradėjo šefuoti Vilniaus 143 vaiku lopše lį-darželį, su dideliu jau natvišku entuziazmu atsi liepėme į visas iškeltas komjaunuoliškas iniciaty vas. Kuriama būrio emb lema. Apsilankėme pri imančioje darbo organiza cijom. Prienų TSO. Baig ta tvarkyti stovyklavietė. Papasakokite apie dar bus, kuriuos būrys dirbs. Dirbsime trijuose objek tuose. Numatyta atlikti darbu už 43 tūkst. rublių. Dar keletą žodžiu apie laisvalaiki.
PROBLEMŲ VIS DAR YRA
„Nemunas" sukomplek tuotas iš pirmo kur so žurnalistu. Glaudžiai bendradarbiausime su Jiezno kultūros namais, vietiniu jaunimu, su kitu respublikos aukštųjų mo kyklų statybiniais būriais. Bus įsteigtas konsultaci nis punktas stojantiesiems j aukštąsias mokyklas. Parengti lektoriai (R. Ba rysas, K. Bacevi.ius), ku rie skaitys paskaitas vieti niams gyventojams. Mes lauksime atvykstant „Tie sos" laikraščio korespon dentu, kurie supažindins mius su pasaulio politiniu gyvenimu šiandieną. Laisvalaikiu taip pat talkinsime žemdirbiams, padėsime kelininkams ke liu remonto darbuose. Kalbėjosi V. VERTELIS
delius būriu formavimo planus, reikalauja kuo daugiau vyrišku būrių, todėl dažnai tenka pasukti galvą, juos įgyvendinti, nepažeidžiant mokymo proceso programos. Universiteto SSB štabas turi sunkumu ir su spor tininku įtraukimu i stu dentu būriu veikli. Ypač kruopščiai reikėtų peržiū rėti kandidatūras, atlei džiant studentus nuo pa reigos dalyvauti trečiaja me semestre.
„JUSTICIJA“ VASARAI PASIRUOŠUSI! Garbingai pasitikti trisde šimtąją SSB vasarą gražioje Lietuvos studentiškų gretoje pasiruošęs ir VU Teisės fa kulteto būrys „Justicija", vykstantis Į Alytaus staty bas. .. .Vos sugrįžę po žiemos atostogų, teisininkų pirmakur siai susirinko į savo pirmąjį būrio susirinkimą. Dauguma atsinešė „namų užduotis" — straipsnius, atvirutes, iškar pas apie Didįjį Tėvynės karą ir Olimpines žaidynes, sporti ninkus, apie Tarybų Lietu vos 1940 metų įvykius ir jos šiandieną. .. .Taip prasidėjo mūsų pa siruošimas 1980-ųjų studentiš kai darbo vasarai. Susirinkimų — „Tėvynės labui — mokytis, kurti ir ieš koti!", „Su Lenino vėliava", „Ačiū Tau už pergalę, ka ry!" ir kitų metu aiškinomės Studentų būrio nuostatus, Įstatus, finansinę instrukciją, ruošėmės Lenininei Komunis tinei šeštadienio talkai Vil niaus m. kempinge. Daug įspūdžių „Justicijos" būrio nariams paliko žygis kovų šlovės vietomis Į Mins ką, Chatynę, Brestą. Didžio sios Pergalės dienomis norė jome pabūti su tais, kurie savo rankomis kėlė pergalės vainiką, norėjome paklausyti veteranų prisiminimų. Įvyko ilgai lauktas susiti kimas su Tarybų Sąjungos Didvyriu minskiečių A. Rokltiansklu. Dar kovo mėnesį užmezgėme draugystę su juo ir ėmėm kovot dėl teisės pri imti į būrį Garbės nariu... 1944 m. liepos mėnesį A. Rokltianskis dalyvavo išva duojamuose Lietuvos sostinės — Vilniaus mūšiuose. Priimdamas „Justicijos" būrio nario pažymėjimą, A. Rokltianskis, pusiau rimtai,
Svarbu vaidmenį res- skiriama reikiamo dėme piublikos studentu būriu sio. Ypač tai pasakytina judėjime atlieka išvažiuo apie medicinos fakultetą, jamieji būriai. Štai ir šiais kur neseniai dar tik suda metais mūsų Universitetas rytas būrio sąrašas, pa formuoja išvažiuojamuo tvirtintas būrio vadas ir sius studentu būrius i Ja komisaras, o ką jau be kutijos ATSR, Smolensko kalbėti apie būrio narių nejuodžemio zoną bei paruošimą visuomenineiFtavropolio kraštą. Pagal gamybinei veiklai vasaros Uradįciją k gausus būrys laikotarpiu. kasmet vyksta į saulėtąjį Daug vargų šiais metais Stavropolio kraštu Sėk turėjome su Jakutijos mingai padirbėjęs per pa ATSR būriu. Respublikos J. ASMONAS ruošiamąjį laikotarpį 130- SB štabas, kartu su zonos ties merginų būrys, vado štabu pavėluotai aptarė Universiteto vaujamas filologijos fakul būrio dislokacijos vietą, komjaunimo komiteto teto studentės N. Mozū- kiek bus būrių ir kur jie narys raitytės, pasiruošęs išvyk tiksliai dirbs irgi ilgai ti. Malonu pažymėti, kad nebuvo aišku. Daugia .šiais metais būrys akty dėmesio buvo galim viai dalyvavo visuose stu skirti parenkant meistru dentų būrių štabo rengia išvažiuojamiesiems bt muose renginiuose, gerai riams. Atkelta Iš 3 psl. pasirodė Universiteto a gitTurime daug probleim meniniu brigadų konkur parenkant kontingentą i HIGIENOS IR INFEKCINIŲ LIGŲ SEKCIJA se. vyresniųjų kursų, nes vi VI kurso studentas V. Sakys „Šiuolaikini ųmokyklų Pasitvirtino Smolensko siems, .kurie galėtu ar no Vilniaus mieste sanitarinis higieninis {vertinimas" (moks būrio formavimo metodas: retų vykti vasarą yra ga linis vadovas prof. V. Kviklys). fakultetai ruošia 3 būrius, mybinės, mokomosios, pa ATEIZMO SEKCIJA remdamiesi pirmuoju kur- žintinės praktikos. Jei fi V kurso studentas E. Subatavlčlus Ir IV kurso studentė (su, po 25 ar 30 žmonių. zikui gamybinę - pažinti A. Urbonaitytė „Mirties problema naujausiųjų medicinos Deja, fakultetų dekanams, nę praktikai galima už pasiekimų šviesoje". komjaunimo biurų sekre skaityti jam išvykus i sta TERAPIJOS SEKCIJA toriams, reikėtų paprie tyibinį būrį, tai nei istori IV kurso studentės R. Jusaltė ir G. Paškevičiūtė „Mir kaištauti, kad Smolensko kui, nei filologui, nei me čių nuo alkoholinės intoksikacijos analizė" respuollkoje būrio formavimui, paruo dikui to padaryti negali 1971—1975 m. m. mirties liudijimų duomenimis" (moksli šimui gamybinei - visuo ma. nis vadovas doc. J. Misevičius). meninei veiklai, vadų ir Respublikinis studenti CHIRURGIJOS SEKCIJA komisaru parinkimui ne būrių štabas pateikia di III kurso studentai J. Galdikas, R. Taulavičiūtė, L. So-
Konferencijos nugalėtojai
logubovas „Skrandžio veninių sistemų zoniškumo skirtin gumai" (mokslinis vadovas prof. J. Serapinas).
Liepos 19 d.
eltnmai
Maskvos
prasidedi
Olimpinės
žai
dynės. Džiugu, kad jose
dalyvaus ne tik UniversiDingusį studento pažymėji teto sportininkai, mą Nr. 761467, išduotą saviveiklininkai. EKFF studentei Danguolei Sėkmės jums! ŽVIKAITEI, laikyti negalio jančiu. Dingusį studento pažymė jimą Nr. 761472, išduotą EKFF studentei Onai ŠUKY TEI, laikyti negaliojančiu.
Dingusį studento pažymė jimą Nr. 771254, Išduotą PEF studentei Jūratei BARA NAUSKAITEI, laikyti negalio jančiu. Dingusį studento pažymėji mą Nr. 761451, išduotą EKFF studentei Natalijai FEDOSIUK, laikyti negaliojančiu.
bet
AKUŠERIJOS-GINEKOLOGIJOS SEKCIJA IV kuiso studentės M. Abltinavičiūtė, J. Gerlkaitė „Intranterinė vaisiaus būklė, esant vėlyvoms nėštumo tok sikozėms" (mokslinė vadovė doc. A. Šaulauskienė). PEDIATRUOS SEKCIJA II kurso studentės S. Pūraitė, R. Samuolytė „Apie tėvų sanitarinio švietimo kryptingumą" (mokslinis vadovas doc. A. Vingras).
NERVŲ, PSICHINIŲ IR ODOS-VENERINIŲ LIGŲ SEKCIJA IV kurso studentės S. Sluckytė, A. Sabaliauskaitė „Ser gamumas psichinėmis ligomis Universiteto studentų tarpe" (mokslinė vadovė doc. J. Andriuškevičienė).
KARDIOCHIRURGUOS SEKCIJA VI kurso studentai R. Marcinkevičius, R. Širmenis, III kurso studentai A. Marcinkevičius, J. Galdikas „Širdies elektrinių potencialų eplkorde ir endokorde kortografavimas klinikoje ir eksperimente" (mokslinis vadovas A. Lau cevičius).
Prekybos fakultetas I-OJI ir II-OJI POLITINĖS EKONOMUOS SEKCIJOS II kurso studentė D. Verikaitė „V. Lenino veikalas „Apie kooperaciją" Ir LTSR žemės ūkis šiuolaikinėmis sąlygomis" (mokslinė vadovė doc. D. Jarmašauskienė). II kurso studentė R. Valikonytė „Socializmo laimėjimai Lietuvoje per 40 tarybų valdžios metų" (mokslinė vadovė ek. m. kand. L. Jurgienė).
pusiau juokais prisakė ir jam pasaugoti statybininko spec. drabužius, — mat, ža dąs vasarą atvykti Alytun, teisininkų dislokacijos vie ton. O pirmiausia A. Rokitianskiui, kitiems stovyklos sve čiams parodysime nedidelę Didvyrių galeriją.. . Prieš pusmetį kreipėmės Į dešimtį ypač pasižymėjusių Didžiojo Tėvynės karo daly vių, prašydami papasakot apie jų kovų kelią, ginklo draugus, tarybinių karių drąsą. Jau gavome laiškus iš dukart TSRS Didvyrių ar mijos generolo A. Beloboro-
dovo, legendarinlo partizane E. Fiodorovo, Didvyrių mask viečio V. Naldlno, armėne A. Papo] ano, lietuvio S. Apyvalos ir kitų. Savo kasdieniniame darbe, komunistinės rytdienos staty boje mes imsime pavyzdį iš jų, kaip turime mylėti savo Tėvynę, rūpintis jos gerove Rugsėjo mėnesį žadami garbingai raportuoti apie va sarą nuveiktus SSB „Justici ja" darbus, skirtus Pergalės 35-mečlui, Tarybų Lietuvos 40-mečiui ir statybinių būrių judėjimo 30-mečiul. Virgilijus KAUPAS SSB „Justicija" vadas
PREKIŲ MOKSLO SEKCIJA III kurso studentės A. Balsytė Ir B. Uzdraitė „Guminės avalynės kokybės tikrinimo tvarka Ir rezultatai Vilniaus CUP" (mokslinis vadovas doc. A. Pajuodis).
MTA SEKCUA Studentė V. Gomčaltė „Materialinio skatinimo fondai ir jų panaudojimas" (mokslinis vadovas doc. A. Morkevičlus).
Istorijos fakultetas TSKP ISTORIJOS SEKCUA V kurso studentas D. Morkūnas „LLKJS veikla mate rialiai ir organizaciniai stiprinant kaimo kultūros švietimo Įstaigas 1952—1961 m." (mokslinis vadovas doc. V. Pši bilskis). PSICHOLOGUOS SEKCUA V kurso studentė V. Gudauskienė „Lyginamoji skirtin gose sąlygose augančių mokinių nerimo analizė" (moksli nis vadovas prof. A. Gučas). TSRS IR LTSR ISTORIJOS SEKCUA IV kurso studentas R. Ramanauskas „Igno Onacevičiaus istorinės pjažlūros" (mokslinis vadovas dėst. A. Bumblauskas). BIBLIOTEKŲ IR SPAUDOS ISTORIJOS SEKCUA II kurso studentė Z- Šembergaltė „Zigmas Aleksa-Angarietis apie bibliotekas ir skaitymą" (mokslinis vadovas doc. K. Sinkevičius). LEKTOLOGIJOS IR BIBLIOTEKŲ MECHANIZAVIMO SEKCUA IV kurso studentas S. Baranauskas „Bibliotekinės ap skaitos mechanizavimo klausimai" (mokslinis vadovas doc. V. Urbonas). VISUOTINĖS ISTORIJOS SEKCIJA II kurso studentas A. Vyšniauskas „Vokiečių Komunistų partijos kova prieš „Profesijų draudimo" praktiką 1978 m". INFORMACIJOS PAIEŠKŲ SISTEMOS SEKCUA IV kurso studentė N. Andriušailienė „Socialistinių ša lių informacinis bendradarbiavimas" (mokslinė vadovė doc. A. Miežinienė). ŽURNALISTIKOS SEKCIJA V kurso studentė A. Baranauskaitė „A. Kunčiaus „Sek madieniai" (mokslinis vadovas dėst. S. Valiulis). ETNOGRAFUOS SEKCUA V kurso studentas S. Gutautas „Žemės ūkio rūmų sta tybos skyriaus įtaka lietuvių liaudies architektūrai" (mokslinė vadovė prof. P. Dundulienė). ARCHEOLOGIJOS SEKCUA Ii kurso studentas V. Šimėnas „Archeologiniai Keinavės tyrinėjimai" (mokslinis vadovas asist. A. Luchtanas).
Redakcijos adresas: 232000 — MPT-3, Universiteto g. 3, „Tarybinis studentas". Teleionai — 611179, ketvirtadieniais spaustuvėje 610444. Rinko ir iškiliuoju būdu spaudė LKP CK leidyklos spaustuvė Vilniuje, Tiesos g. 1 Apimtis — 0,5 spaudos lanko. «Tapn6HHnc ciyAeHTacs («Cobctckhh CTyAenT»). Opran napTKOMa percropaTa, KOMHTcra AAKCM, npoį'KOMa opACHOB TpyA'iBoro KpacHoro 3HaMeHH h ApyaiSu HapoAOB BnAtnioccKoro yHHBepcHTeTa hm. BHHųaca Kancynaca Ant. CCP. Ha ahtobckom asMKe.
Tiražas 3000 Užs. Nr. 1655 LV 13713
REDAKTORĖ A. NUGARAITĖ