v»$ą
saliu prolč rabai, vienyHires!
cam/Binis scu nencas i i I I t t • (
LEIDŽIAMAS NUO 1950 METŲ BALANDŽIO 15 D.
'• » I
vilniaus darbo raudonosios vėliavos ir tautų draugystės ordinų valstybinio v. kapsuko UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ SAVAITRAŠTIS
SVARSTOME TSKP CK PROJEKTĄ „AUKŠTOJO IR SPECIA)JO VIDURINIO MOKSLO PERTVARKYMO SALYJE PA MPINĖS KRYPTYS".
MUSŲ TUDENTAS IR REFORMA DVYLIKA
šeformos pagrindinis uždavis — gerinti specialistų ruošiŠis ruošimas susideda iš iejų dalių: dėstytojų darbo šiant studentus specialybei studento ruošimosi tapti gespecialistu. Svarbesnė yra troji dalis. Jei studentas bus ajingas savo profesijai, nelys noro mokytis — gerų retatų nebus. Studento augimo ygos — tai kolektyvas, kū me jis dirba, mokymo plai ir programos, materialinė tė. Kaip tik šias sąlygas geti numato TSKP CK projek-
’roįektas nurodo, kad dabarame mokymo procese dau. usia dėmesio skiriama studiįjamos medžiagos apimties timui, todėl studentai per imami, daroma žala savaranko kūrybinio mąstymo, įgūų vystymui. Tai vienas iš [undinių dabartinės aukštoi mokyklos trūkumų. Dažnai tentui žinios reikalingos tik aminui. Todėl nereti atvejai, po egzamino paskaitų užrapatenka į šiukšlių dėžę, o lentas visaip stengiasi iškra. iš savo galvos egzaminui audotas žinias, kad liktų os sekančio egzamino ži os. Žinios turėtų būti toi. be kurių nebūtų galima Ii iš vieno kurso į kitą. Neaudojamos žinios didesnės
lės neturi. rojekte numatoma mažinti lentų apkrovimą privalomais koriniais užsiėmimais ir pa1 daugiau laiko savarankiš1 darbui. Gaila tik, kad saankiško darbo metodika dar akankamai išvystyta. Bet ją ’ vystyti, nes projekte pa. namas ryžtingas posūkis nuo m:0> bendro mokymo prie 1 ‘dualesnio požiūrio, būsi•I specialistų kūrybinių suėjimų vystymo remiantis jų 'rankišku darbu. “iekte pabrėžiama, kad reiPlėtoti mokymą pagal indialiUs mokymo planus. Tai 'minga priemonė studentui ls būsimam darbui, savo es‘jai. Projekte taip pat ‘“Meluojama padidinti sąfakultatyvinių kursų ir iplinU pagal pasirinkimą, kia gerokai praplėsti, stu<lentas nebūtų per daug rWas prje savQ katedroje speckursų. Studentas ^uUUClllOB ri?rėli dau8*au galimybių tai, kas jam atrodys reikalinga busimajam Kii.
Priemonė pasireikšti stu. B '^'vidualiems sugebėji1S rvlįir.a Projekto siūlymas )s "a i °!ektyvuose įtemptos el žinių aplinką, prisikleistat0’- kad kuo geriau į ** jaunimo sugebėjiU1entai. Skatinant stu-
Trečius metus esu MF dabarti dentų aktyvumą pirmiausia rei kia visokeriopai vystyti lenkty nio trečio kurso pirmos grupės komjaunimo organizacijos sekre niavimą įsisavinant žinias. Gy. reikalauja torius. Noriu papasakoti apie venimas įsakmiai įvesti diferencijuotą specialistų savo grupę. Mūsų dvylika. Visi komjau ruošimą priklausomai nuo pa grindinių jų profesijos, būsimos nuoliai. Jau trečius metus pagal pažangumą esame geriausia gru veiklos rūšių. Mokymo proce pė kurse. Baigę pirmą kursą bu sas turi jungti gerą teorinį ir vome geriausi iakultete ir Uni taikomąjį parengimą, diferenci juotą požiūrį į absolvento ruo versitete. Mokomės tikrai daug. Be to aktyviai dalyvaujame fa šimą pedagoginei, tiriamajai ir kulteto visuomeniniame gyveni gamybinei veiklai. „Plėtoti spe me. Fakulteto SMD tarybos pir cialistų rengimą naujoms kryp mininkas A. Jazukevičius, specia tims, esančioms mokslų sandū lybės komjaunimo sekretorė D. roje" — sakoma projekte. Kiekvienas blogai paruoštas specialistas yra aukštosios mo kyklos brokas. Vykdant aukštų jų mokyklų reformą, dėstytojai ir studentai stengsis, kad to broko nebūtų. Bet esant dabar tinei specialistų ruošimo siste mai, vargu ar to bus galima išvengti. Visada bus studentų, kurie atsitiktinai patenka į vie ną ar kitą specialybę, nerodo Vilnius, birželio 11 d. (ELTA), noro mokytis. Projekto nurody šiandien V. Kapsuko universite mas, kad dėstytojų skaičius ne to ir Panevėžio miesto vadovai turi priklausyti nuo besimokan pasirašė kūrybinio bendradar čiųjų nubyrėjimo, gali paska biavimo sutartį. Jos tikslas — tinti aukštąsias mokyklas atsi vystyti mokslo ir technikos pa kratyti tokiais studentais. Bet žangą, plačiau panaudoti prak tai ne geriausias variantas. Stu tikoje naujausius įvairių mokslo dentai —gyvi žmonės ir lengva sričių pasiekimus, diegti į gabūdiškai jais švaistytis negali mybą skaičiavimo techniką. Suma. Todėl būtų tikslinga po tartyje numatyta rengti miesto trečiojo kurso padaryti atranką. ir Universiteto mokslo ir kultū Tiems, kuriems bus sunku įsi ros dekadas, kultūros ir sporto gyti aukščiausios klasės specia šventes. listo kvalifikaciją, suteikti vidu Kokios šio bendradarbiavimo rinės grandies specialisto kvali perspektyvos, kokius uždavifikaciją ir nukreipti juos į dar nius, suvieniję pastangas, nubą. Likusiems dar pridėti metus mato spręsti mokslininkai ir ga studijų, kaip tai numato projek mybininkai? tas. Geriausiai baigusiems au Vilniaus V. Kapsuko universi kštąją mokyklą ir pasižymėjuteto rektorius, akademikas J. siems moksliniame darbe sutei Kubilius: kti magistro ar panašų vardą. — Universiteto mokslininkai ir Ateityje teks plėsti bendrą anksčiau palaikė ryšius su at specialisto paruošimą, o ne gi skiromis įmonėmis, štai, pavyz lintis į siaurą specializaciją. džiui, „Ekrano" gamyklai mate Projekte siūloma įdomi jaunų matikos specialistai paruošė mespecialistų atestavimo tvarka: bąigus aukštąją mokyklą, įteik ti diplomą, patvirtinantį, kad išsilavinimas, įgytas aukštasis o pagal trejų darbo metų paskyrimo vietoje išvadas — specialisto kvalifikacijos atestatą. Pirmajame etape svarbesnis ben dras specialisto paruošimas, o antrajame etape jau bus gali Vystantis soclalinlam-ekonoma kelti kvalifikaciją siauroje miniam šalies potencialui, spar srityje. Tokia tvarka leis iš čiau diegiant mokslinio-techninio vengti nemalonumų, kai nuėjęs progreso pasiekimus, vis didesni į paskyrimo vietą absolventas reikalavimai keliami ir informa pajunta, kad jo siaura specia cinei velkiai. Informacinių porei lizacija čia visai nereikalinga. kių didėjimas žymiai išplėtė bib Projekte nurodyta, kad svar liografinio aprašo panaudojimo biausi profesiniai mokytoje sferą. bruožai turi būti idėjinis ir mo Nuo 1986 m. sausio 1 d. mū ralinis tyrumas, reiklus geru sų šalyje įsigaliojo naujas stan mas, jautrumas, meilė vaikams. Dar reiktų pridėti sąžiningu dartas „GOST 7.1—84 Dokumen mą, principingumą, pareigingu, to bibliografinis aprašas". Jame pateikiami tikslaus dokumento mą, darbštumą. indentlfikavimo kriterijai. Jais remiantis aprašą galima perskalDoc. H. JONAITIS
A AKADEMINĖ GRUPĖ A Aukūnaitė, kurso seniūnas R. Rasenąs — mūsų grupės studen tai, kiti keli — fakulteto kultūros klubo nariai. Kiekvie nais metais dalyvaujame organi zuojant fakultete Medikų dieną, pristatome po kelis darbus fa kulteto studentiškos karikatūros, abstraktaus meno bei fotografi jos „Darbas ir poilsis" parodoms. Nepamirštame ir grupės „vi daus" gyvenimo. Kiekvieno se mestro metu rengiame komjauni mo susirinkimus, politinformacijas, bent kartą į semestrą drau. ge nueiname j kiną arba teatrą. Šiais metais įdomiausias buvo komjaunimo susirinkimas, skirtas vyriausybės nutarimų dėl prie monių alkoholizmui pašalinti svarstymui. Slo susirinkimo me-
Nr. 22(1361) 1986 M. BIRŽELIO 24 D. ANTRADIENIS
KAINA 2 KAP.
tu pasisakė visi grupės komjau nuoliai. Dar kartą prisiminėme alkoholio žalą besivystančioms struktūroms (pradedant lytinių ląstelių vystymusi ir baigiant Jau bevelk galutinai susiforma vusiu 12—14 metų vaiku), smege nims, kepenims, širdies-krauja gyslių sistemai, kraujotakos or ganams ir kt. Čia mums, žino ma, padėjo ir tai, kad mes — medikai- Štai kas (domu: susi rinkimo metu išaiškėjo, kad visi grupės komjaunuoliai — nerū kantys, be to nė vienas nevar toja alkoholinių gėrimų. Šiltu žodžiu norėčiau paminėti mūsų grupės kuratorius — dės tytojus R. Jankauską, A. Vlatkaitę ir R. Zlabį — be kurių pa galbos nebūtume taip susldraugaMarlus BRAS.UNAS MF III kurso studentas
PASIRAŠYTA BENDRADARBIAVIMO SUTARTIE
NAUJAS STANDARTAS
Vitollo VILPISAUSKO nuotr.
todikas atskirų gamybinių pro cesų statistinei analizei, fizikai talkininkavo diegiant robotus. O, štai, ši sutartis apima visas miesto ūkinio ir kultūrinio gy venimo sritis. Miesto įmonėse bus kuriamos Universiteto kate drų ir laboratorijų bazės, aprū pintos tinkamais įrengimais tyri mams ir eksperimentams atlikti. Taigi, aukštosios mokyklos spe cialistai turės gerą poligoną sa vo bandymams, o gamybininkai galės pritaikyti naujausias tech nologijas. Kai kurių įmonių specialistai jau pateikė konkrečių pageida-
vimų. Partijos Panevėžio miesto ko miteto pirmasis sekretorius N. Vaitkevičius: — Susitarėme, kad mokslinin kai talkininkaus ne tik gamybi ninkams. Skaičiavimo technikos specialistai padės įgyvendinti mokyklų kompiuterizaciją, teiks konsultacijas mokytojams, vedantiems informatikos ir skaičiavimo technikos pamokas. Miesto gyventojams paskaitų ciklus, skaitys visuomeninių dis ciplinų dėstytojai, kultūrinį gy venimą praturtins rengiamos mokslo dienos.
tyti ir suprasti nepriklausomai nuo to, kas, kokioje šalyje, ko kia kalba ir remiantis kokiais šaltiniais JĮ sudarė. Tam, kad būtų galima suvienodinti biblio grafinį aprašą tarptautiniu mas tu, reikalingas jo standartizavi mas. Detaliau panagrinėti naują]) standartą š. m. gegužės 22 d. VU Mokslinės bibliotekos dar buotojai susirinko Į seminarą— praktikumą „Pasikeitimai doku mentų bibliografiniame apraše". Išklausyti 4 pranešimai apie bibliografinį knygų, serlallnlų leidinių bei dokumento sudėtinės dalies aprašą. Čia pat buvo analizuojami sudėtingesni aprašo pavyzdžiai, nagrinėjami iškilę neaiškumai, atsakoma į klausimus. Su naujausiais bibliotekinės ter-
mlnologljos pasikeitimais semina ro metu supažindino Kauno Poli technikos instituto bibliotekos metodinio skyriaus vedėja A. Amšlejūtė. Buvo atkreiptas dėme sys Į atsiradusius naujus termi nus, taip pat j kai kurių terminų nevartotinas formas. Blbllotekln.nkal ypač atidžiai turi sekti termi nologijos naujoves nes nuo to pri klauso skaitytojų informavimo tikslumas ir operatyvumas. Seminaro metu išklausyti pra nešimai ir juose akcentuoti klau simai leis sutelkti dėmesį ir ži nias pagrindiniam bibliotekinio darbo barui — kokybiškam ir
nepriekaištingam bibliotekos lan kytojų aptarnavimui.
2. TIMUKIENE VU MB vyr. redaktorė
2 Tarybinis studentas
KOLEKCIJOS GRĮŽO Vilniaus universitetas — se niausias mūsų šalyje, gali daug kuo didžiuotis: ir savo praeiti mi, ir žmonėmis, išgarsinusiais jo vardą, ir mokslo pasiekimais. Galima būtų dar ilgai minėti šiuos pasididžiavimo vertus da lykus, tačiau šiame straipsnyje norėtume plačiau apsistoti prie vienos gana malonios žinios, liečiančios mūsų Universiteto geologijos - minerologijos mu ziejų. Pamatus šio muziejaus įsteigi mui jau 1781 metais padėjo pir masis Gamtos mokslų katedros profesorius Ž. E. Žiliberas. Sten-
Nors visi tie jauni žmonės, kurie turėtų vaikščioti - į paskai tas, laikyti egzaminus, dalyvauti įvairiuose renginiuose, rimtai studijuoti, ruoštis būsimai pro fesijai ir naudingam visuomenei darbui, vadinasi vienu vardu — studentais — tačiau kiekvienas fakultetas turi savo specifiką, ir ieškoti objektyvumo, turint gal voje reikalavimus, būtų bergž džias darbas. 5uo matyt pakas tas reiškinių įvairovėje, t. y.: nors tie jauni žmonės vadinami vienu vardu, tačiau renkasi per nelyg skirtingas profesijas ir studijuoja skirtingas disciplinas. Fizikos fakultetas, reikia pa stebėti, plunksnos brolių mėgs tamas objektas. Gal dėl FIDI, o gal dėl kitų priežasčių: juk pa tys žurnalistai moka dar kaip linksmintis, be to pašonėje — kaimynai istorikai su savo melagių kermošiais ir istorikų dienomis... Pavaikščiojusi po visus fakultetus nusprendžiau, kad fizikai per daug nesiplėšo besimokydarni, turi neblogai išvysfytą jumoro jausmą, na, ir kaip medikai, prekybininkai, teisininkai bei kiti mano, jog jų fakultetas bei profesija patys geriausi Universitete. Pastarajame daly ke nereikėtų įžvelgti ko nors-' negatyvaus: natūralu, kad bran ginama pasirinkta profesija — vadinasi, bus gerų, mylinčių sa vo darbą specialistų... Pasikalbėti su fizikais ne skai čių, formulių, o žmonių kalba yra nelabai lengva. Nes jie ar ba pradeda manipuliuoti ne vi sai suprantamomis sąvokomis, arba patys ima uždavinėti klau simus. 5į kartą norėjau sužinoti, ką reiškia studijuoti penkerius metus fiziką Universitete. Apie tai paklausiau penktakursį, kvantinės elektronikos specializantą Gintarą VALIULJ. — Jeigu dabar galėtum • laiko ratą pasukti a+gai kokius penke rius metelius...? - -
gdamasis, kad studentai geriau sietų teoriją su praktika, jis ir pradėjo rinkti mineralų ir kalnų rūdos kolekcijas, taip buvo įkurtas minerologijos kabinetas. 2. E. Zilibero pasekėjai buvo I. G. Forsteris, S. B. Jundzilas, R. Simonovičius — jau 1803 metais įsteigtos Minerologijos katedros vedėjas. Po Universi teto uždarymo 1832 metais mi neralų kolekcijos buvo saugo mos Medicinos chirurginėje akademijoje. Deja, po jos už darymo šios kolekcijos labai su-mažėjo. Jos buvo išdalintos
Minint Universiteto 400 metų jubiliejų, Vilniuje besisvečiuo jantis tuometinis Odesos valsty binio I. Mečnikovo vardo universiteto prorektorius I. Zelinskis atkreipė dėmesį j pa stabą apie kažkada išvežtas iš mūsų Universiteto vertingas mi neralų kolekcijas... Darydami
savo
universiteto
geologijos-
minerologijos muziejuje Inven-gijos - minerologijos muz torizaciją, odesiečiai pastebėjo vedėjas A. Usenko. Ko eksponatus, ant kurių buvo pa jų grąžinimu labai rūpinos žymėtas Vilniaus Universiteto vęs Odesos universiteto pavadinimas. Kruopščiai jas at rektorius I. Zelinskis. rinkus, buvo nutarta grąžinti pasirašytas kolekcijų per,j. teisėtiems savininkams. aktas. Odesiečiai pado* mūsų geologijos - mineroh šių metų gegužės 21—23 die muziejui vertingų eksp< nomis mūsų Universiteto geolo aip buvo dar labiau sutvir gijos minerologijos muziejaus aukštųjų mokyklų tarpu vedėja E. Rudnickaitė ir geolobendradarbiavimas. gijos-minerologijos katedros ve dėjas I. Paškevičius svečiavosi Gegužės 23 dieną da Odesos universitete. Mūsų Uni kaip šimtą melų Odesoje versiteto atstovus maloniai suti čiavęsi" eksponatai pagaliai ko Odesos universiteto rekto grįžo j savo senąją vietą Serdiukas, prorektorius V. rius A. Topčijevas, bendroGitana MIKi sios ir jūrų geologijos katedros Lina BALTRUKOl vedėjas T. Tkačenka, geoloŽurnalistikos spec. stud
FIZIKO DUONOS RAGAVĘS — Po vidurinės mokyklos vi skas atrodė kitaip, negu dabar. Tuomet neturėjau tiek žinių. Ai šku, paskutinis stojančiųjų tarpe nebuvau, tačiau pažvelgus, kiek išmokau per penkerius metus — skirtumas didelis. Iš pradžių domėjausi astronomija, dabar — kvantine elektronika, Tačiau jeigu reiktų dar kartą rinktis profesiją — tiktai fizikai J savo roges Gintaras pataikė. O juk neretai būna, kad ateina j fizikos fakultetą, FIDI pavilioti, tačiau nesuspėja kaip reikiant kojų sušilti ir nužings niuoja link transporto mazgo negrįžtamai... , Žiūrėjau, kaip Gintaras žaidė displėjaus mygtukais — demon stravo prietaiso veikimą. Ekra ne įsižiebdavo raidės bei skai čiai, suprantami, turintys pras mę tiktai fizikams. Galvojau: ir šitaip visą dieną, ištisas savai tes — dar blogiau konvejerio... Gintaras: — Tai ne šiaip sau paprastas žaidimas, o paremtas mafemati ka bei logika. Toks darbas rei kalauja maksimalaus psichikos įtempimo, kadangi lengva su klysti, ir tuomet rezultatas bus neteisingas. Kartais dirbi visą dieną, b displėjaus ekrane už rašai tik penkias eilutes. Apskri tai, čia jau taikomosios matema tikos dalykai. Toks darbas pra lenkia net eksperimentus. —.O pasiruošimas tokiam darbui — studijos. Penkeri stu dijavimo ar studentavimo metai? Gintaras: — Visko buvo. Esu tos nuo monės, jog absoliučiai visko iš mokti neįmanoma, šalininkas. Ir disciplinas suskirstyčiau tdlp: vienos, kurias reikia studijuoti sau, kitos — kurias reikia mo kytis pažymiui. O per egzami-
MOTERŲ TARYBOJE
GROŽIO PAMOKA Šių metų gegužės 28—29 die nomis diskotekų salėje vyko VU darbuotojų bei jų šeimos narių, studentų kūrybinių darbų paroda, skirta Tarptautinei vaikų gynimo dienai — birželio pirmajai. Šiam įvykiui Universiteto visų padalinių moterų tarybos ruošėsi ištisus metus. Daugumoje fakul tetų tokios parodos buvo ruošia mos įvairiomis progomis: minint atskirų fakultetų dienas, pritai kant jas naujametinėms eglutėms, Kovo 8 paminėti. Nuostabu, kad nemaža dalis mūsų Universiteto darbuotojų savo laisvalaikiu kuria grožį, tę*a puikias liaudies tradicijas. Parodos lankytojai ( o jų buvo
aukštosioms Kijevo, Kazanės, Odesos, Tartu ir kitoms Rusijos mokykloms. Geologijos - minerologijos muziejus neteko daug savo kolekcijų, tačiau, svarbiau sia, nereikėjo nuleisti rankų... Kai Universitetas vėl buvo atidarytas, muziejus pildėsi naujais eksponatais, Prarastos kolekcijos pamažu užsimiršo.
virš 700) parašė atsiliepimų kny goje daug- šiltų žodžių, padėkų už nuostabius darbus, už ugdomą vaikų darbštumą, už pamoką jaunimui, kaip kurti grožį. „Dėkojame iš visos širdies už surengtą puikią, didžiulę, lais valaikiu atliktų rankdarbių paro dą. Jos darbų vertė prilygsta profesionalų darbams . . . ." — rašo apsilankiusi parodoje Res publikinės vaikų klinikinės ligonlnės vyr. gydytoja R. Kuzminsklenė. Ruošiant parodą ypač daug dėmesio, darbo ir Jėgų nepagailėjo Universiteto dailinlnkė Eglė Plioplienė, kuriai te ko pagrindinis parodos aplformi-
Valdo VILŪNO nuotr. ną gauti penketą nesunku. Pa vyzdžiui, politinės ekonomijos egzaminui ruošiausi tik vieną parą. Išlaikiau kuo puikiausiai. Apskritai sesija, galimas daik tas, yra loterija. O dėl ruošimosi — tai prieš egzaminus kar tais pajunti, kokia neribota žmogaus atmintis. Stebiesi — kiek daug gali atsiminti. Apie visuomeninius įsiparei gojimus Gintaras mažai kalbė-
jo. Tik sakė, jog nelabai mėgo tikrinti, kaip sąžiningai kolegos lankoti paskaitose, o apie švenčių ruošimą švenčių organizatoriams šventė pats juodžiausiąs darbas". — Tai tikrų švenčių, be ka bučių, tikrąja ta žodžio prasme, neturi? Gintaras: — Kodėl? Ar aš ne kaip vi si žmonės? Žinoma, sėdi skai-
nlmo krūvis ir kuri savo inicia tyva padarė puikius suvenyrus parodos laureatams ir ženkliukus parodos dalyviams. Daug triūso ruošiant parodą įdėjo skaičiavimo centro, FF, TF moterų tarybų pirmininkės B. Daugėlavičienė, A. Kazlauskienė, D. Gasiūniėnė, vietos komitetų narės A. Dobrovolskienė, B. Yčienė ir daugelis kitų aktyvių moterų tarybų narių. Truputis statistikos. Parodoje eksponavo darbus 14 Universiteto padalinių, kuriuose buvo atrinkta ir pateikta parodai 506 ekspona tai Ir 177 piešiniai. Iš vtso paro doje dalyvavo 96 darbuotojai, 88 valkai ir 16 studentų.
doc. V. Šalnos pynimo darbai. „Dvidešimt penkeris metus neži nojau, kad mano kolega doc. V. Šalna iš vytelių gali sukurti to kį grožį. .." rašo prof. J. Grigas. Matematikos fakultetą atstovavo tiktai skaičiavimo cent ras, kurio darbuotojų ir valkų dirbiniai patraukė daugelio lan kytojų dėmesį. Ypač patiko vi siems parodos laureatų L. Jure vičiūtės mezginiai ir J. Paulionytės keramika ir batika. Turėjo me ir daugiau laureatų. Tai GF N. Kalinauskaitė (grafika, akva relės), FilF I. Krasauskaitė (lė lės), EKFF L. Polovec (siuvinėji mas), MB M. Bimbiraltė (eksli briai). Lankytojų dėmesį pa traukė valkų piešiniai ir jų dar bai. Nuostabu, kad mūsų
Labai aktyviai prisidėjo prie parodos organizavimo FF, kuris pateikė 32 dalyvių 165 eksponatus. Ypač daug pagyrimo žodžių sulaukė parodos laureato
piešinukus, padaryti lėlytes, kurių negalima atitraukti gsnių. V. Bagdonavičius (il| tų, tapyba), D. Pranaltytė l! lėlės), A. Kulbytė (6 nu nlal) — mūsų parodos M tai.
Daug padaryta, bet rl"l parodą, buvo ir klaidų, b rlų ateityje reikės pasinio^ Universiteto Moterų n dėkoja mieloms, darbai energingoms moterims lr siems parodos dalyviam! renginio organizavimų. hj blus darbus, ugdomą vaikų bštumą, grožio pajautime I lę ir norą tęsti šeimos trj jas, gražiausias mūsų H tradicijas.
bet tokios darbš
Doc. Nina RAGI'01
išradingos rankutės suge
VU Moterų plrfflU
vaikų mažos,
čios,
čiavimo centre iki vėliausia karo, kol koktu nuo skaid formulių pasidaro. Bėgi kj liau nuo tų mašinų pas gus, eini į namus. O kita vėl traukia. Tačiau negali nepasitraukdamas metus dirbti. Atsiranda ir čių, o pati didžiausia — gJ plaukiam baidarėmis kokia upe... — Ateina vasara. SSB? □ binė praktika? Gintaras: — įdomiausia praktika netoli Anykščių prie Šventi Pionierių stovykldje. Juk I ruošiami dirbti ne tik ml ninkais, bet ir pedagogasl praktiką rašiau progl jau konkretus darbas. I vasarą pra e.dau Voi.il Magdeburgo aukštojoj! chnikos mokykloje per dvi vaites padariau keturis lai torinius darbus. Antra tiek I liko apsižvalgyti užsienyje. I — Baigtas rašyti ir apc diplominis darbas, netrūku! įteiktas diplomas, Ar re skirtis su studento vardu, < nimo būdu? Gintaras: — Aišku, gaila. Universiteto aš neišeisiu. I siu mokomojoje laboratoi Galvoju apie aspirantūrą biausia — žinios. Kiekvl darbui reikalingas pasiruoš Fizikos moksle problemų <į ksta. Ir įdomu yra dirbti, šalia stiprus teoretikų kol vas. Be to, su mašinomis I perspektyviau, negu mok je. Gintaras samprotauja ne tą pergalvojęs tuos da Esu tikra nenusivils savo <į — jau nemažai fiziko nos ragavo. Save a darbe — didžiausia laimėj džiausią gyvenimo prasmė, visiems diplomantams to me. Kamilė JŪROI
ba sukurti
darbelius,
nupiešti
3 Tarybinis studentas
U LT U ROS KLUBAS nie VU kultūros klubo veibesibaigiančiais mokslo meateities planus pasakoja lO vedėja Rima JUKNYTE; pvadovas Rimtautas GARNEbei politinlo-masinlo sky. vedėja Danguolė BAGSKA1TE.
OKIE Besibaigiantys mokslo L buvo nelengvi. Pradžioje f fakultetų kultūros klubų pirLų pasikeitė 8. Todėl buvo l svarbu, kad jie iš karto suĮ fakultete kultūros klubą ir Igtų j aktyvią veiklą. Igsėjo pabaigoje surengta Line stovykla iš dalies padėI uždavinį įvykdyti. StengėIkad studentai ne tik nuolat Lutų universiteto • ren tose, bet ir būtų nuolatiniai Irinio gyvenimo fakultete orĮaforiai. Tam buvo skirti ir Konkursinių renginių ciklai — L-pasakojimų, vakarų-reporIir vakarų-portretų konkurIskirtas TSKP XXVII ir LKP Isuvažiavimams (apie jį pa los klubo politinio-masinio ■us vedėja D. Bagdanskaitė) ■pramoginių vakarų konkur■ ek t ek ap:e pastarąjį: konIs vyko penktadieniais disliį salėje. Kiekvieno fakultelubas pateikdavo savo praKiio renginio modelį. MatėIkirtingas meniniu lygiu bei Klosimu programas. SunkiauKišku, buvo pirmiesiems. . . ■usiais pripažinti istorikai — ■nginio metu kiekvienas žiūIfuo pačiu buvo ir dalyvis. ■ svarbiausia! Gaila, kad artė■sesija sutrukdė medikams ■Alininkams dalyvauti šiame B'se. Bet mes tikimės, kad ■ mokslo metais ir jie galės lyfi, ką sugeba, juolab, kad ■aus tipo renginius ruošime lau. Na, o per vasarą kartu ■Itūrinio-masinio sektoriaus ■ Giedre Pociūte išnagri■ šių renginių scenarijus, Bosime sukauptą patirtį ir ■“Ošime tai metodinės me■s paruošimui. (j klubo ■lni kampelį įtraukiami visų ■ pavykusių renginių scenaV aprašymai. Kaupiame spe■ literatūrą, vaizdinę me■ Klubo metodinis kampe■oinamas visiems, kas domi-
si laisvalaikio organizavimo klau simais). Lapkričio 11—17 dienomis dalyvavome antrajame Vilniaus aukštųjų mokyklų festivalyje „Že mei— taiką, žmonėms — draugys tę". FF kultūros klubo pirminin kas Gediminas Kuprevičius buvo pagrindinis džiazo muzikos va karų organizatorius. Matematikai uždarymo šventę papuošė išra dingais atrakcionais. Daug kam teko pabūti tiek režisieriais, tiek ir budinčiaisiais bei krovikais... Jau pradėjome ruoštis trečiajam festivaliui, kuris vyks lapkričio 10—17 dienomis ir skiriamas Tarptautiniams taikos metams.
BUVO Siekiant kuo daugiau studen tų praukti į meno saviveiklą,įkūrėme disko klubą „Amicus", kino klubą, veikė modernaus šo kio kursai. Kuriame dainuojamo sios poezijos studiją. R. G.: Lyginant su praėjusiais metais, šiek tiek pasikeitė situa cija Universiteto meno saviveik los srityje. Pagausėjo fakultetinių meno saviveiklos kolektyvų. Š.uo atžvilgiu paminėtinas teo logijos fakultetas, kuriame 1985/86 mokslo metais įsikūrė net du folkloriniai kolektyvai (vad. R. Užpalytė), anglistų teatras ir Požemio teatro muzikine grupė. Etnografiniu ansam bliu praturtėjo ir pramonės eko nomikos fakultetas, o medikai subūrė įdomų bei perspektyvų instrumentinį kolektyvą „Aguo nėlės". Tiesa, turėta ir nuostolių. Dėl tam tikrų priežasčių iširo galėjęs sėkmingai tęsti kūrybinį darbą MF Diksilendas, taip ir ne beatsigavo FilF kaimo kapela „Serbentą". Apskritai galima drąsiai teig ti, jog meno saviveikla fakulte tuose pagyvėjo. Tai parodė fakultetinė meno saviveiklos ko lektyvų apžiūra, šiemet išaugusi į tris dienas trukusį festivalį. Folklorinių kolektyvų dieną (ko vo 18 d.) dalyvavo 6 VU meno saviveiklos kolektyvai. Laurea tais tapo IF etnografinis kolek tyvas (vad. V. Musteikis) ir MF dainų ir šokių ansamblis. Diplo mais pažymėti PEF ir FilF folk loriniai kolektyvai. Dainų ir šokių dieną (kovo 19 d.) dalyvavo 12 kolektyvų, 4 pa
vieniai atlikėjai, 9 skai'ovai. Laurerais tapo FilF skaitovų grupė, d plomu pažymėta skaitovė iš MF L. Vanagaitė. Laureatu šokėjų grupėje tapo PEF merginų duetas, diplomu pažymėti R. Stanikūnaitė (MF) ir EKFF ritminių šokių kolektyvas. Laureatu dainuojamosios poe zijos grupėje tapo MaF mergi nų duetas ir A. Gaižauskas (FilF). Instrumentinių kolektyvų gru pėje laureatu tapo MF merginų kolektyvas „Aguonėlės". Diplo mu apdovanotas vokalinis instru mentinis ansamblis iš EKFF, (vad. J. Staniulis), MF estradinis kolek tyvas (vad. R. Žitkauskas). Teatro dieną (kovo 20 d.) da lyvavo 11 kolektyvų (PEF agitbrigada — nekonkursine tvarka). Laureatais tapo MaF ir TF minia tiūrų teatrai. Atskirai pažymėtas GF lėlių teatras.
METAI? Rimtai reikėtų susirūpinti preky bos fakultetui, neturinčiam nė vieno meno saviveiklos kolekty vo, fizikos fakultetui, meno savive klos apžiūrai pateikusiam tik vieną paskubomis suręstą kolek tyvą. Apmaudu, kad neatvyko j apžiūrą ir du veikiantys MaF meno saviveiklos kolektyvai bei istorijos fakulteto žurnalistų teat ras. Beje, prekybos fakultetui mes jau ieškome galimybės pa dėti: jų bazėje norime steigti kantri šokių grupę. Tikimės, kad fakulteto kultūros klubas neliks tik stebėtoju. Išaugęs meno saviveiklos ko lektyvų meninis lygis suteikė ga limybę organizuoti gana įdomų laureatų koncertą, kuris įvyko balandžio 16 d. Kiemo teatro sa lėje. Pagrindinis prizas buvo įteiktas medicinos fakultetui. Danguolė Bagdanskaitė: šiais mokslo metais įvyko nemažai ir teminių renginių. Dalis jų buvo skirta TSKP XXVII ir LKP XIX suvažiavimams. Tai fotoparoda „Po taikiu dangumi", aktyvistų vakarai fakultetuose, taip pat vakarų-portretų, vakarų-pasakojimų, vakarų-reportažų konkursas. Konkurso tikslas — praturtinti studentų švenčių idėjinj-politinį turinį, tobulinti jaunimo komu nistinio auklėjimo formas, įvai rinti poilsį, skatinti fakultetų kul(nukelta Į 4 psl.)
klausimų kultūros klubo pirmininkui Kilimus atsako TF kultulb° Pirmininkė Silva BUpios esminės kultūros Fikcijos? F' saugoti fakulteto ir r eto tradicijas, vystyti ,s' svarbiausia. Kultūros V|sada turi sudaryti enr branduolį, pasiruošusį I.bef kokiam renginiui I' 'dėją ir sugebėti ta L uždegti" visus studen■nkl esminiai (privalomi) s 'ubo pirmininko bruor0! klubo pirmininkas vifa ,Uri būti komunikabiI organizatorius, reikL libas, atkaklus. Jis furi Į "Uždegti" žmones. LUOrn°ne, kultūros klubo I ’s ne būtinai furi furėI’f sceninių gabumų. Jis suSebėti „diriguoti":
visiems renginiams, jų organiza vimui. 3. Jūsų santykiai su dekanatu ir kitomis studentų visuomeninė mis organizacijomis. Su dekanatu santykiai puikūs. Nuolat bendraudami sugebame suprasti vienas kitų. Beveik kiekvienam renginiui reikalinga materialinė parama, o be deka nato jos, tikriausia, negautume. Ir dar — šiais metais dekanatas paskyrė mūsų klubui naujas pa talpas. Daugelyje komjaunimo orga nizacijos renginių neapsieinama be kultūros klubo programos. Visi tik ir laukia, kada scenoje pasirodys „Dviratis". 4. Kokį žmogų rinktumėte į kultūros klubą! Rinkčiau žmones pagal tas pačias savybes, kurias laikau privalomomis kultūros klubo pirmininkui. Ir dar — kultūros klubo narys turi sugebėti išju
dinti mases. Iniciatyvumas — pagrindinis kriterijus, kuriuo vadovaučiausi rinkdama žmones į kultūros klubą. 5. Kaip renkate žmones! Pirmaisiais metais, kai tikrai nežinojau, ko griebtis, pasikvie čiau j klubą artimiausius drau gus. Tai nebuvo tikri entuzias tai. Tikrieji atėjo rudenį. Mano manymu, pasirinkti žmonės ne būna geri kultūros klubo nariai. Tikrieji ateina patys, nelaukda mi pasiūlymų ir pakvietimų. To kie ir dirba nelaukdami pamo kymų, savo iniciatyva — o tai svarbiausia. 6. Kas naujo fakulteto kultū rinėje veikloje planuojama |įvykoj jums vadovaujant kultūros klubui. Didelių planų kurti negaliu — šie mokslo metai baigėsi, o ki tais aš jau nebūsiu pirmininkė — penktas kursas. Man vadovaujant ėmėme or
Birželio 11 dieną Universite to Teatro salėje koncertavo programos „Labas vakaras" sve čias, dainų atlikėjas Vytautas BABRAVIČIUS. .. .Apmąstai Kas gi gero Nieko gero! Ir vėl nieko
kiekvieną rytą: padaryta? Kaip gerai! nedarai.
— Sis ketureilis skirtas tingi niams. Taip savo programą pra dėjo „pačio geriausio teatro Rytų Ir Vakarų uropoje" — Jaunimo teatro aktorių namų muzikavimo trupė. Sakoma — trečias kartas nemeluoja. Tris kartus keitėsi datos skelbimuo se. Ir pagaliau — „Labas vaka ras"! Tiesa, kas nors gali Imti ir paklausti: kas gi tas „Labas vakaras"! Mūsų Universiteto kultūros klubas . dažną vakarą pakviečia į (domų susitikimą, Į vienok) ar kltokj koncertą. Taip ir pavadino mokslo metų rengi nių ciklą. Taigi, sugrįžkime į Aulą.
Gintaro Burbos nuotr.
to — debiutanto (aktorius S. Slpaltls), kurio devizas: „Jeigu ne gali dirbti — rašyk" absurdo ei lių, Iš Hortenzijos (akt. S. Barelkls) manierų ir dainų, iš aktoriaus A. Grašio televizijos laidų komentaro. Anot jo „kai penktadienį parėję įsijungiame televizorių, taip pirmadienį lšel-
SVEČIAI IŠ TEATRO Anot pačių aktorių, pirmą kartą vykdami koncertuoti studendams, jie surengė labai rimtą konkursą teatre ir išrinko pa čius linksmiausius, dainlnglausius, iškalbingiausius. Minėtas ketureilis, aišku, kai kam nepatiko, bet pabandyk iš eiti, kai salė pilna sėdinčiųjų Ir stovinčiųjų. Tiesa, toliau tingi nių nebelietė. Visus sudomino efektingas konferansje Vartotas (aktorius R. Vilkaitis), paskel bęs koncertinę programą, suda rytą iš trijų dalių, su siurprizu („Auksinės gerklytės" konkurso laureatų daina „Vilkai laisvalai kiu pjauna šieną“), su premje riniais numeriais. Salė aidėjo nuo plojimų, žandikaulius skau dėjo nuo juoko. Senas ir nepa neigiamas teiginys, kad studen tas — nuoširdžiausias stebėto, jas ir klausytojas. Buvo linksma, pasijuokėm, pasiklausėm originalių dainų, pasižavėjom aktorių muzikalu mu. Bet negi tik tiek? Tik „pi gi" pramoga? Tokį klausimą Ir pateikiau vienam iš trupės na rių, aktoriui S. Sipaičiui: — Gaila, jeigu studentai tik pasijuokė, bet neįžvelgė to, ką mes norėjome pasakyti ir pa smerkti. Visų pirma — miesčio niškumą. Amžiaus liga, kuria susirgs ne vienas iš jūsų. Kol įmanoma, reikia rauti tuos dal gus. Mūsų trupė daugiau parodijinio pobūdžio. Iš tiesų visi juokėmės iš poe-
darni lšjungiam“. Ir jokių kitų poreikių. ,Problemų daug. Kokiais būdais bandysi jas spręsti — nesvarbu. „Jaunlmiečial" pasirinko ju morą ir parodiją. Ir labai pa prastai be jokių scenarijų „lip do" programą — vienas dainą sukuria, kitas muziką parašo. Ir mes, studentai, mėgstame tokį būdą. Vienas idėją, kitas — Ir įdomu. , Ar įdomu? — Mums nepaprastai patiko, ypač S. Bareikio Hortenzija. — dar įkaitę nuo juoko ir įspū džių kalba populiarios šiuo me tu Universitete teisininkų šou grupės „Dviratis" nariai Ovidi jus, Remigijus, Reda ir kiti. Jie irgi kažką panašaus kuria, aiš ku, savaip originaliai. Ir jiems sekasi... O trupė debiutavusi prieš Al ma Mater studentus, atsisveiki no padainavusi G. Kuprevičiaus dainą „Gandrelis". Iki pasima tymo! Mes tikimės išvysti dar ne vieną (domų pasirodymą. XXX Noriu pasakyti, kad minėtas teisininkų „Dviratis", taip pat žurnalistų parodijų teatras — laukiami fakultetų šventėse, Reikia jiems palinkėti ir toliau nenuleisti rankų, pakovoti su tomis blogybėmis, kurios šalia mūsų...
ganizuoti didesnius Tarybinės Armijos dienos minėjimus, ruoš ti šiai dienai programas. Norė čiau, kad tai taptų fakulteto tradicija. Prieš Teisininkų dieną surengėme susitikimą su Minist rų Tarybos, VRM, prokuratūros darbuotojais. Taip pat tikiuosi, kad tokie susitikimai taps tradi ciniais. Organizavome daug pramoginių vakarų, kur čia be suminėsi visus...
gali garantuoti, kad renginiai bus labai „aukšto lygio", nes dažnai tam trūksta finansų, o juk dekanatas — ne aukso ka syklos.
7. Ar reikalinga meno savi veikla fakultete! Kodėl! Labai reikalinga. Juk studen tai ateina į Universitetą ne tik mokytis, o ir bendrauti vienas su kitu, o toks bendravimas geriausias meno saviveikloje. Be to — kaip gi būtų su mūsų tradicijomis? Kažin kaip jos iš silaikytų be saviveiklininkų... 8. Ką gali ir ko negali kultū ros klubas!
Pasakyti, kad gali viską — būtų labai nekuklu. Tačiau ne įmanomų dalykų nėra. Gali vis ką organizuoti, pritraukti j ren ginius daug žmonių. Tačiau ne
Eugenija ANUSAUSKAITĖ žurnalistikos spec. studentė
9. Kokie jūsų vadovaujamo kultūros klubo veiklos trūkumai ir privalumai! Trūkumai susikoncentravo pra ėjusiais metais, kada aš pati mažai turėjau patirties, o klubo narių dažnai reikėjo prašyti tai vieno, tai kito... Didžiausias privalumas — mūsų klubo narių aktyvumas, iniciatyva ir vieningumas. Esa me septyniese klube, puikiai suprantame vienas kitą, .todėl švenčių, vakarų organizavimas mums ne tik rūpestis, bet ir ma lonumas. , 10. Ko iš Jūsų tikisi fakulteto studentai!
Ko jie begali tikėtis, jei aš jau išeinu iš klubo?.. Galiu tik pasakyti, kad anksčiau tikėdavo si geresnių, netikėtesnių rengi nių ir... kuo daugiau bilietų j juos.
4 Tarybinis studentas
KOKIE BUVO METAI? [atkelta iš 3 psl.)
tūros klubų aktyvumą. Pagrindi niai vertinimo kriterijai buvo: temos aktualumas, vakaro auk lėjamoji reikšmė, meniškumas. Konkursas vyko nuo lapkričio iki gegužės mėnesio. į konkurso re zultatus buvo atsižvelgta verfinant fakultetų kultūros klubų veiklą. Labai gaila, kad konkurse dalyvavo tik 5 fakultetai (IF, FilF,
MF, TF, EKFF). Vienų fakultetų klubai renginius paruošė savo jėgomis, kitų klubai pagalbon pasitelkė kitas fakulteto visuome nines organizacijas. Pirmoji vieta atiteko istorijos fakultetui. Jų renginys labiausiai atitiko konkurso iškeltus uždavi nius ir reikalavimus. Vakaras pa sižymėjo emocionalumu, šiltumu, įtaigumu. Neblogai pasirodė ir filologijos bei ekonominės ki bernetikos ir finansų fakultetai.
kad komanda šioms varžyboms ruošėsi ne visiškai nuosekliai (didžiausią dėmesį skyrė respub likos spartakiadai). Čempionate vyko nepaprastai atkakli kova. Universiteto „Mo kslo" merginos pralaimėjo Vil niaus „Kooperatininkui" 2:3 (rungtynės truko net pustrbčios valandos) bei LVKKI pirmajai komandai — 0:3. Rezultatu 3:1 UNIVERSITETO TINKLININKIŲ įveikė LVKKI antrąją komandą. APDOVANOJIMŲ KOLEKCIJĄ Trys ekipos surinko po lygiai PAPUOŠĖ LTSR MOTERŲ TINK taškų ir tik geresnis partijų sanLINIO ČEMPIONATO SIDABRO - tykis nulėmė antros ir trečios MEDALIAI. vietos laimėtojas. Aukso medalius pelnė TSRS Kaip prasitarė komandos tre pirmosios lygos čempionės — neris Stasys Kričala, tokios Sėk LVKKI pirmoji komanda. Bronmės niekas nesitikėjo. Juolab,
„MOKSLUI" — SIDABRAS
Medicinos ir teisės fakultetų ren giniai buvo prastesni, bet fakul tetai pagirtini bent jau už tai, kad dalyvavo konkurse. Šių me tų konkursas pirmasis, kurio pa tirtis bus panaudota rengiant te minius renginius kitais mokslo metais. Nemažai vyko teminių renginių, skirtų įžymioms datoms. Tai pi skirtas lietinės dainos vakaras, tarptautinei studentų ir jaunimo dienai, renginiai Tarybinės Armi jos dienai, reng'niai Tarptautinei Moters dienai, Kosmonautikos dienai pažymėti. Vėl po ilgės
ią įteikta Vilniaus kooperatininkėms. tinklininkių šis Universiteto neatsitiktilaimėjimas, manau, nis. Juk šiais metais komanda pasiekė jau ne vien^ą pergalę. Pabaltijo ir Baltarusijos TSR universitetų mače ir LTSR aukš tųjų mokyklų sporto klubų fina linėse varkybose laimėtos pir mosios vietos. Visada puikiai rungtyniauja Daiva Nagelytė (PEF, II k.), Dai va Slavikauskaitė (EKFF, III k.J, Jolanta Narkeliūnaitė (PEF, II k.J, Kristina Juškėnaitė (PF, I k.J, Ingrida Žukauskaitė ĮEKFF, III k.), Aida Riaukaltė [FilF, II k.|.
Snieguolė KRIŠČIŪNAITĖ
mės pertraukos įvyko Universi teto darbuotojų darbų paroda, skirta Tarptautinei vaikų gynimo dienai, prie jos prisidėjo ir kultūros klubas. įkurtas šiais metais buvo naujas teminių renginių ciklas „Kontekstas". Įvyko tik du šio ciklo renginiai — susitikimas su LTSR kino mėgėjų draugijos ats tovais ir kompozitoriumi Kęstu čiu Antanėliu, roko operos „Meilė ir mirtis Veronoje" auto riumi. „Konteksto" renginiai vyks ir bus įvairinami kitais me tais.
R. G.: Sėkmingai vyko ko nių susitikimų programa vakaras". Prisimintinas „R romansų vakaras (vasario ; Jaunimo teatro Namų muz I grupės bei Kauno dramos grupės „Slips" koncertai | žės 19 d. ir gegužės 26 d. nų atlikėjo V. Babravičiai, cer+as (birželio 11 d.). R. J.: Na, o visų metų apvaini-kuos ir duos startą | metams klubo kūrybinė s la, kurią planuojame si rugpjūčio 26—30 dienom diškių poilsio bazėje.
PROF. Z. ŽEMAIČIO TAURĖ— ISTORIKĄ Nuo 1979 metų VVU darbuo tojų profsąjungos komitetas or ganizuoja prof. Z. Žemaičio krepšinio taurės varžybas. Šios taurės savininkais yra buvę me dikai (1979 m.), jungtinė filologų-istorikų komanda (1980), ma tematikai (1981) ir fizikai (1982 m.). Dėl ankstesnių organizato rių kaltės šis turnyras 1983— 1985 mm. nebuvo vykdomas. Tradicinį renginį pavyko atgai vinti tik šiemet. Paraiškas daly vauti šiame turnyre pateikė 10 komandų. Kaip įprasta taurės varžyboms, jos buvo vykdomos vieno sistema. Netrūko
ir staigmenų. Štai favoritą komi fizikai ketvirtfinalyji laimėjo fizinio auklėjimo ros rinktinei. Finale susiti torijos fakulteto ir fizinio jimo katedros komandos. P rezultatu 63:49, o tuo pači Žemaičio taurę iškovojo jos fakulteto dėstytojai, sportiniu renginiu VVU d, jai baigė 1985'86 mokslo sportinį sezoną. , R. KAMIt Varžybų vyr. t Fizinio auklėjimo kr
TRYS FOTOPARODOS... Baigdamas Universitetą norė čiau pasidalinti mintimis apie studentiškas fotoparodas, pakal bėti apie vieną kitą problemą, su kuriomis susiduria studentai fotografai. Apsilankyslm Saulėtekio alė jos 12 istorikų bendrabutyje. Čia bendrabučio pirmininko V. Lukšio pastangomis jau visi me tai studentai žurnalistai demon struoja savo fotodarbus.
XXX Bendrabutyje eksponuojamos trys busimųjų žurnalistų: pirma kursio A. Butkevičiaus, antrakur sio V. Vilūno bei .ketvirtakursio A. Juozapaičio fotoparodos, Pirmo kurso studento A. But kevičiaus fotoparodą daugelis gal pastebėjo „Galerijoje po liepa" istorijos fakulteto kiemelyje. Tai paroda apie Kauno „Žalgirie čius'.1, atidaryta ,.krepšinio die nomis", leidusi daugeliui krepši nio sirgalių dar kartą pamatyti gerai pažįstamus Kauno „žalgi riečių" veidus, kovų akimirkas. A. Butkevičius savo darbais įro do, kad gali lygiuotis į geriau sius respublikos sporto fotogra fus. Keletas darbų galėtų pa puošti čempionato dienomis ne vieną respublikos periodinį leidinį. Tačiau norėtųsi išvysti nuotraukų ir ne tik iš krepšinio . aikštelės. Autoriui nebūtina sekti
paskui krepšininkus, (kaip žino mi respublikos fotomenininkai R. Rakauskas ir R. Požerskis) į jų namus, lydėti poilsio valan dėlėmis. Tiesiog kartais būtų tiks lingiau atitraukti fotoobjektyvą ieškoti nuotaikų ant atsarginių suolelio, žiūrovų salėje, juolab, kad ten irgi „verda" aistros.
V. Vilūnui( jis, beje, ir „Ta rybinio studento" fotokorespondentas) artima motociklų bei au tomobilių sporto tema. Valdas dalyvavo figūrinio vairavimo varžybose, surengtose tarp Uni versiteto darbuotojų, lankosi
Aleksandras šius-86“. •
JUOZAPAITIS.
SODININKŲ DĖMESII VVU sodininkų be „Ąžuolynas" narys R. perleidžia savo sklypą ketvirtame sode. Sklype dinti vaismedžiai ir vaisi Kreiptis tel. 660033 | 4S6635 (namų). PASALINTI NEPAŽAJ STUDENTAI
Valdas VILŪNAS. Startas.
Iš fotoparodos „Melagių kermo-
respublikoje vykstančiose motokroso varžybose, LTSR motokroso čempionato pirmajame etape Neveronyse jam buvo patikėtas varžybų komentatoriaus postas. Nors fotografuoti V. Vilūnas pradėjo tik Universitete, tačiau kruopščiu darbu, noru įvaldyti fotografijos paslaptis, atkreipė ne vieno radijo ir televizijos žur katedros dėstytojonalistikos fotografo dėmesį. Kol kas jo darbuose trūksta geresnio kompozicinio sprendimo, kai kurios nuotraukos padarytos ne visai kokybiškai, tačiau tai patirties ir
Artūras
BUTKEVIČIUS.
Iš
fotoparodos „Čempionai".
laiko klausimas. Trečias autorius — ketvirtakursis A. Juozapaitis, pateikia pluoštą nuotraukų iš „Melagių kermošiaus". Jas peržiūrėjus no rėtųsi autoriui patarti nesibijoti giliau išraiškingiau pasižiūrėti į žmogų — paieškoti jo silpnyoių ar stiprybės. Iš parodoje ekspo nuojamų fotografijų matyti, kad autorius gana paviršutiniškai, neutralaus žiūrovo vaidmenyje, pasivaikščiojo po studentišką renginį, padarė aibę „bendrų" nuotraukų, prie kurių „priklija vo" manyčiau nelabai taiklius prierašus. Kaip ir ankstyvesnių autorių, A. Juozapaičio fotogra fijoms trūksta kokybės atspaudžiant nuotraukas. Krinta į akis ir tai, kad autoriai (o gal bend rabučio tarybos nariai atsakingi už parodų meninį apipavidalini mą) nežino kad žodžiai „foto" ir „paroda" rašomi kartu. Peršasi nuomonė, jog kalbos kultūros kursas tik „praeitas". Fotografų darbą sunkina tai, kad jie neturi tinkamų sąlygų daryti nuotraukas. Tenka ieškoti pagal bos pas pažįstamus fotografus, kurti „savo” laboratorijas, o tai labai atsiliepia fotografijų meniniam-techniniam lygiui, busimų jų fotožurnalistų kūrybai. Modestas PATAŠIUS Žurnalistikos spec. diplomantas
...PROBLEMA VIENA
FF: Iš IV k. — E. Ja kas, E. Michnevičius, A. noras. GF: Iš II k. — L. Giri TF: Iš I k. — S. Dar X X X Dingusį studento pažy Nr. 831793, išduotą MaF i tei Daivai JUODEIKYTEI, negaliojančiu.
Dingusią studijų knyg< 851262, išduotą EKFF siu Vilmai PIPARAITEI, laik galiojančia. , Dingusį studento pažy1 Nr.830856, išduotą IF 1 tei Audronei KANTAUSI laikyti negaliojančiu.
Rusų kalbos kate< darbuotojai nuoši^ užjaučia Valentiną 8 dukrelei mirus.
Darbuotojų Pr0,i* gos komitetas nuošird užjaučia vyr. buhalt prezidiumo narę, BEDROVĄ dėl tėvo ties. ,
I
Grupės draugai l>el ratorė nuoširdžiai U čia medicinos !aku, studentę Iloną dėl tėvelio mirties.
Redakcijos adresas: 232734, Vilnius, Universiteto 3. Užs. Nr. 1586. Spausdino LKP CK leidyklos spaustuvė, Vilnius, Tiesos g. 1. LV 13632. iškilioji spauda, spaudos lankas. Tiražas 4500. „Tarybinis studentas". Telefonai — 611179, penktadieniais spaustuvėje — 61-27-30. «CoaeTCKMfi cryfleHT» — oprau ntpTKOMa, peKTopara, KOMMTėra KOMcoMOna, npocpKOMa opAeHoa Tpy^osoro Kpacnoro 3HaMenH m Apyrabu uapoflos Bw>bH»ccKoro yuMsapcMTara mm. B. Kancyicaca. Ha mtobckom ssmks. Pe^aKTOp A. Jlnnunac. /
Redaktof* A. LffST-'