auq 4-
SPALIO 17 D. MASKVOJE PRASIDEDA ISTORINIS TSKP XXII SUVAŽIAVIMAS GARBINGA SUKAKTIS
VISŲ ŠALIŲ PROLETARAI, VIENYKITĖS I
Doram ir sąžiningam žmo gui, nužengusiam šešiasde šimties metų kelią, yra j ką pažvelgti atsigręžus. Ir tikrai džiugu darosi Širdyje, kai jauti, kad visą savo gyvenimą atidavei darbui, mokslui, Jaunosios kartos auklėjimui.’ Tą šiandien jaučia ir Ronė Topper. Universiteto užsienio kalbų katedros studentai labai šil tai atšventė savo mylimos dėstytojos jubiliejų. Tą va karą gerbiamos jubiliatės akyse, drėgnose nuo dėkingu mo ašarų, vėl suspindo jauna tviškos kibirkštėlės. O ta jau nystė nebuvo lengva. Vien kruopštus, nepaprastai įtemp tas darbas padarė Roriė To pper puikia specialiste, gilios kultūros ir plačios erudicijos žmogumi. Drg. Topper nuolat atlieka mokslinį-metodinį darbą. O kiek ji paruošė puikių spe cialistų, bedirbdama Univer sitete nuo pat pirmųjų poka rio metų! Studentai myli sa vo dėstytoją, nes jų sunku mai ir vargai — tai jos rū pesčiai ir bėdos. Visas užsienio kalbų kated ros kolektyvas labai gerbia Ronė Topper ir linki geros sveikatos, ilgų ilgų metų. Lietuvos TSR Ministrų Ta rybos Valstybinio aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo komitetas mūsų jubiliatę ap dovanojo Garbės raštu.
REKTORATO. >mia! VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO , gė- PARTINIO KOMITETO, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETO ORGANAS riti! Eina nuo 1950 metų > vie tsdin lite lenk
nūs
islka ivjnl nu! vo. s.
Kaina 2 kap.
SUSKAITYTOS VALANDOS
AI žmogus jaunas, jam viskas įdomu, apie viską sužinoti nori žingeidus protas, karšta (širdis. Tai labai gera, pagirtina žmogaus salybė. Bet siekiant žinių ir be sivaikant pomėgių, dažnai pritrūkstama laiko. It neretai jaunas žmogus palieka darbų vėlesniam laikui, nutardamas, kad darbas ne vilkas — į mišką nepabėgs. Kaip suskirs tyti laiką, kiek jo skirti darbul, — šį kertą mokslui, nes kalbama apie studentus, privalo spręsti kiekvienas studentas, atsižvelgdamas į savo gabumus ir darbo apimtį. Ta visi čiau viena aišku, kad studentai privalo branginti laiką. Gali kai kas pamėgint pasi- - - - „Laiteisinti sena išmintimi: mingieji valandų neskaito.* U Ką gi, jiems belieka atsakyti antrąja tos pačios išminties dalimi, kuri sako: „Kvailiai
K
išme šiepė šeini įuolę aniji
Nr. 22 (401) 1961 m. spalio 14 d. Kasa
rūpesčių neturi. .Gerai žino ma, kad visi laimingieji, net patys laimingiausieji, laimę Įgijo darbu ir visada brangino laiką. O toks žmogus, kuris laime paskaitys lengvabūdį ir nerūpestingą gyvenimą, kuris tik čirens žiogeliu, toks žmo gus galų gale pasijus nelaimingu. Ar brangina darbo valandas mūsų studentija? Į tai ga Įima būtų atsakyti dvejopai: ir taip, ir ne. Vieni studentai, kurie atėjo studijuoti ir dirbti rimtai, brangina laiką. Yra ir antlpadų jiems. Šie žmonės ne tik nebrangina laiko, jie nebrangina pačio svarbiausio jo — darbo laiko. Kad visa tai yra tiesa, kalba tokie fak tai, kaip paskaitų bei kitų už siėmimų praleidinėjimai. Už tenka užsukti į mūsų bendra bučius, kad sutiktum mieguis tus žmonelius nerūpestingais veidais, kurie šmižinėja korl-
dorials, kai tuo tarpu jų drau gai auditorijose. O kai kas su vis nejuda — saldžiai miega, nors jau gerokai po 9 valan dų. Ir pražūva brangus laikas. studijų Rugsėjo mėnuo pradžia. Pailsėjus, atrodo, tik j ir dirbti. O mūsų studentai vis i dar patys save atostogauti ko- ♦ mandiruoja. IFF per visą rug sėjo mėnesį be pateisinamos priežasties buvo praleistos 1797 mokslo valandos. Rekor dininkai — paskaitų praleidinėtojai - yra trečių kursų Istorikai bei lituanistai. Paminėtini iš jų trečiakursiai li tuanistai S. Šimkūnas, J. Lau rinavičius, kurie panoro tapti paskaitų^ praleidinėjimo žy išvyko 25 studentai iš Eko mūnais. Į juos nusižiūrėjo ir nomikos fakuteto. Jie talkinin pirmakursė istorikė I. Abro kaus Vievio rajone. mavičiūtė. Pradėjo pasižymėti Tiek pat gerai besimokan jau nuo pat studijų pra- čių, aktyvistų iš likusių šešių (Nukelta į 2 psl.) fakultetų išvažiavo Į Eišiškių rajono Pabarų tarybinį ūkį. Studentai žemdirbiams padės kasti bulves bei atlikti kitus skubius ūkinius darbus. Talki ninkaus jie penkias dienas. O. BŪDENAS
Universiteto savaitė
/ buLviakasį
Neilgai
laukė
at
vykę i VRE gyven
viete
studentai.
sirikiavę, tė
brigadomis
užvirė
Iš
susiskirs
darbas.
ir
Ke
letas vaikinų ėmėsi dažymo darbų. Šau
niai pasidarbavo P.
Bražėnas, Z. Mikšys.
Naujai
Apsilankę paqrindinA> statybos dauboje, Mūsiškiai smalsiai aužiūrinėjo kylančius būslmoIo giganto korpusus. V.si susibūrė prie būsi’osios turbinos „griaučių“...
SUTAUPYTA USŲ mašinos iš Universiteto kiemo pa suko Vievio kryptimi. Ritmingas mo torų ūžesys susilieja su daina. Kaipgi kitaip? Kur talkininkai, ten ir daina. Mes, daugiau kaip 80 Istorijos-filologiios fakulteto studentų, važiavome padirbėti i Lietuvos VRE statybas. Greitai horizonte pasirodė nauji namai, statvbų pastoliai. Kai kurie studentai pirmą Kartą atvyko į VRE statybų aikštelę: jie dai rėsi nustebintį, klausinėjo darbininkus. — Panašiai taip ir Naujojoje Akmenėje buvo, — paaiškino susispietusiems draugams II kurso lituanistas Juozas Milašius, buvęs N. Akmenės cemento gamyklos statytojas. — Šia vasarą kai kurie iš mūsų studentų dirbo VRE statybose, — atsiliepė kiti. — Ki tą vasara vėl atvažiuosime čia. Brigadininkas Zaremba pakvietė studen tus į dirbą. Merginos nešiojo lentas, vyrai „šlifavo“ sienas ir dažė: naujo namo balko nūs. Niekas iš studentų, gal būt, nežinojo, kad po trijų dienų čia jau klegės naujaku-
M
įtini* , kčia UI 1 ui.
rje, laik iną-
statomo
ke
turaukščio gyvena mojo namo balkonai buvo baltai baltai nudažyti.
5 DIENOS! riai. Jie bus dėkingi ne tik Zarembos briga dos statybininkams, bet ir šauniesiems tal kininkams. Auditorijose — visi tik studentai, o štai talkoje greitai išsiskiria specialistai. Sį kar tą dažytojams nusišypsojo laimė. Juozas Aba ravičius, Zenonas Mikšys, Petras Bražėnas ir kiti džiaugėsi, gavę širdžiai mielą darbą. Mūrininkai ir tinkuotojai galėjo jiems pavy dėti. Šauniai padirbėjo talkininkai. Brigadinin kas Zaremba sakė, kad studentai jo brigadai sutaupė penkias dienas, neskaitant pagalbi nių darbų. Ir brigadininkas ir Į talką atvy kę darbininkai, nuoširdžiai dėkojo mums. — Mes organizuosime daugiau tokių tal kų, — pažadėjo filologai darbininkams. Studentai nutarė šefuoti Lietuvos VRE statybas. Darbininkų ir studentų draugystė, gimusi talkoje, toliau tvirtės ir augs. Norėtų si, kad ši graži pradžia neliktų tik pradžia. J. JARMALAVIČIAUS tekst as, Alg. ZURBOS nuotraukos
KĄ PASAKOJA PARODA Šimtai universiteto studentų komunistinės vasaros metu talkininkavo respublikos kolūkiuose: statė karvides, kiauli des, kultūros namus, mokyklas, padėjo laukų darbuose. Jie sutaupė 255 000 rublių, paskirdami šią studentišką dovaną TSKP XXII partijos suvažiavimui. Komjaunuoliai organi zavo vakarus, susitikimus su kolūkiečiais, koncertavo. Tal kininkai perskaitė: 400 paskaitų ateistinėmis ir politinėmis temoims, išleido 70 sienlaikraščių kolūkiuose, o pamainose — 367, surengė 220 sporto varžybų, 25 bendrus susirinki mus su vietos komjaunuoliais. Apie šiuos darbo rezultatus pasakoja komjaunimo komi teto iniciatyva suorganizuota paroda centrinių rūmų Aktų salėje. Čia eksponuojami foto nuotraukų stendai, pamainų dienoraščiai, „žaibo lapeliai“, sienlaikraščiai. Jie išsamiai ir vaizdžiai rodo, kad studentai šauniai padirbėjo ir įdo miai bei naudingai praleido praėjusią vasarą. J. PALIŪNAS
Keičiasi senos mįslės — Gyvenome viename mieste, kaimynuose, o kaip nekeista, n.ekada nesusitikdavome, visai nepažįstame vieni kitų, — pasa kė LTSR Valstybinės Konserva torijos teatrinio fakulteto trečio ir ketvirto kurso studentai, at vykę į svečius mūsų Aktų salėn. — Norėtume sužinoti apie Jūsų gyvenimų, studijas, o jūs, Universiteto studentai, apie Konservatorijos šiekiadienius. Tad, padraugaukime!
šventa teisybė. Abiejų aukš tųjų mokyklų studentai ligi šiol nesusitikdavo, kaip tos dvi mįslės sesytės per kalnelį... O dabar ši mįslė paseno — sekmadienį busimieji scenos meistrai užmezgė draugystę su mūsų studentais. Svečiai papasa kojo apie aktoriaus specialybę ir darbą, savo gastroles pas Orenburgo srities plėšinių kraš to žemdirbius. Svečių koncerto metu padainuotos dainos, atlikti šokiai, intermedijos suartino Univeristeto ir konservatoriips studentus. Ypač įspūdingos buvo intermedijos, pamokančios, nuotaikingos.
ANTRADIENĮ, spalio mėn. 17 d. 16 vai. kviečiamas „Tarybinio studento“ redakcijos aktyvo pasitarimas. Dalyvau ja: redkolegijos nariai, sky rių vedėjai ir jų bendradar biai, o taip pat fakultetų kom jaunimo biurų nariai, atsakin gi už spaudos sektorius.
kaisčia pietų saule mus pasitiko Saratovas. Iš pradžių nusivylėm, nes pasirodė, kad pas mūsų draugus daug kuo skiriasi mo r\EŠIMTOJI Universiteto• karštų širdžių ir veržlios energi- komjaunimo organizacija dar ^komjaunimo organizacijos• jos priklauso žymiu mastu ko- labai mažai iškelia savo pasiūly kymo programa. Taigi, mums konferencija susirenkai munizmo — žmonijos pavasario mų, kaip racionalizuoti moky teko norom nenorom grimzti reikšmingomis dienomis, kuomett — sukūrimas mūsų šalyje. mo procesą. į Maskvą iš visų mūsų didžio kuriuos da Universiteto komjaunimo orgaPartija orientuoja mus į viso į įsiskolinimus, sios Tėvynės kampų suvažiuojai nizacija, viena didžiausių mū- keriopą savarankiško ‘ ■ bar, jau namuose, tenka lik studentų delegatai į XXII Tarybų Sąjun■ sų respublikoje, sutinka savo mokymosi skatinimą, Reikia viduoti. Be to, Vilniaus uni gos Komunistų Partijos suvažia• konferenciją su dideliais laimė visokeriopai plėsti pažanspėjęs vimą, kuris priims partijos Pro jimais. Komjaunimo organizaci- qią mokymosi forma — indivi- versitetas dar nebuvo gramą — komunizmo statybosi ja išaugo skaičiumi, sustiprėjo dualinius studentų apie mokymosi pranešti saratoviečiams Programą. politiškai, šiuo metu kovinėje planus, priešlaikini egzaminų mūsų atvykimą, todėl mes, Sunku be susijaudinimo apie priešakinio jaunimo sąjungoje laikymą. Sis svarbus klausimas, tai galvoti. Komjaunuoliai žengs susijungė 2914 komjaunuolių — deja, iškrito iš kai kurių fakul- kaip sakoma, buvome netikėti pirmose komunizmo statytojų 80,70 proc. viso stacionarinių tetinių komjaunimo orųanizacijų svečiai. Tik nuoširdūs prorek gretose, nuo jų rankų ir proto studentu skaičiaus. Per ataskai darbo akiračio. Si pažangi moky toriaus Kamenigradskio žo tinį laikotarpį į komjaunimą pri- mosi forma dar mažai prakti dekano imti 235 geriausi studentai. Vien kuojama. KOMJAUNIMO ORGANI džiai ir nepaprastas 1961 m. rugsėjo mėn. į Šlovin ZACIJA TURĖTŲ ŽYMIAI DAU- A. S. Bach dėmesys bei rūpi gojo komjaunimo eiles įstojo 50 g au dėmesio skirti seniū nimasis išblaškė tą nerimą. nų DARBUI. Ne paslaptis, kad studentų. kelionės nutarėme Universiteto komjaunuoliai pa nemaža seniūnų dalis apsiribo Po ilgos grįstai didžiuojasi komunistinė ja tik paskaitų lankymo regist pailsėti ir gerokai pasižvalgy mis darbo vasaromis, šią vasa ravimu .Pasitaiko ir nesąžiningu ti aplinkui, nes iki mokslo rą 14 darbo stovyklų dirbo 1700 mo faktų, kas, visai nesuderina metų pradžios dar buvo likę studentų ir 120 dėstytojų. Eks- ma su moraliniu komunizmo sta Saratoviečiai, pa pusė mėnesio. • ploatacijai atiduota 5 ūkiniai pa tybos kodeksu. Tuo tarpu statai, ligoninė ir kultūros na grindinis seniūnų uždavinys tu matyti, prie tokių netikėtų rėtų būti — AKTYVI KOVA UŽ svečių įpratę, nes čia kasmet mai. (Atkelta iš 1 psl.) Nemaža komjaunuolių pasiekė DRAUSMES, MOKYMOSI gerini džios. . . Uolumas (ne) pagirti didelius atvažiuoja studentai iš įvairių laimėjimus, derindami mą GRUPĖJE. nas. . IFF absolventai, ypač gerą mokymąsi ir aktyvų daly .Komjaunuoliai turėtų rodyti žy broliškų respublikų. O mes visuomeninėje veikloje. miai daugiau iniciatyvos, rašant atidarėm žurnalistai, bibliotekininkai ir vavimą naują maršrutą iš Vytautas Triponis. Aleksand ir pasirenkant kursinius bei dip lituanistai taip pat stengia Tai ras Morozovas, Olga Minkevičiū- lominius darbus. Reikėtų dau Pabaltijo. Ir filologijos fakul si. . . pasižymėti paskaitų pra tė, Aleksas Girdenis ir daugelis giau sieti kursinių ir diplomi tetas čia teisėtai vadinamas nių darbų tematiką su gyveni internacionaliniu. Čia mokosi leidinėjimu. Tai labai blo kitų. Dideli komjaunimo organiza mu, parodyti daugiau iniciatyvos. ir kazachas Nurplisovas, ir gai. Ar šis faktas nekalba, jog laimėjimai internacionali Įdiegiant, kur tai galima, moksli baltarusis Rybenkovas, ir ru minėti absolventai blogai ruo cijos niame studentijos auklėjime, ko nius darbus į gamybą. Dideli uždaviniai iškyla Uni sas iš didvyriško Stalingrado šiasi valstybiniams egzami vojant prieš atskirų studentų versiteto gausingai komjaunimo Vania Žukovas, ir ukrainietė nams? O gal jie mano, kad apolitiškumą, amoralinį elaesĮ. organizacijai komunistinio są Universiteto komjaunimo kon moningumo ir egzaminų nebus? ugdymo srityle. Stacenko. Tą šeimą papildėme ferencija, teisėtai didžiuodamasi Ypač svarbu išugdyti studentijo ir mes, studentai iš Lietuvos. Filologams ir istorikams nė pasiektais laimėjimais, principin Sužinoję, kad atvykome iš nemano nusileisti ekonomis gai, kaip dera kovingai jaunimo je aukštą visuomeninės pareigos tai bei teisininkai. Pramonės organizacijai, atkreips rimtą dė supratimą. Universitete turi būti Lietuvos, mus pirmiausia ap mesį į dar neišspręstus klausi su šaknimis išrauti tokie gėdin spito sporto entuziastai. Girdi, specialybės I kurso studentai mus, atskleis trūkumus savo gi reiškiniai, kuomet diplomantai būtinai turime mokėti žaisti be pateisinamos priežasties darbe. praleido 46, o jų draugai TSKP Programos projekte nu atsisako vykti pagal paskyrimą, krepšinį ir stalo tenisą. Teko antrakursiai 61 valandas; rodoma, jog aukštoji mokykla tampa dezertyrais, neatlieka sa parodyti sugebėjimus ir ginti materialaus aprūpinimo spe- „turi ruošti didžiai kvalifikuotus vo pareigos liaudžiai, kuri Jiems fakulteto garbę. Ir, žinoma, jų zialybės II k. skola — 70 va specialistus su plačiu teoriniu ir sudarė palankias sąlygas moky neapvylėme. landų. Buhalterinės apskaitos politiniu akiračiu“, Bene silp- tis. Reikia daugiau iškelti tei O klausimų, klausimų. . specialybės III k. minusavo į niausią Universiteto komjaunimo giamus pavyzdžius. Antai, buvęs Kiekvienam norėjosi sužinoti, fakulteto kaip gyvena Vilniaus studen debetą — 58 valandas, o jų organizacijos darbo grandis yra Istorijos-filologijos broliai — ketvirtakursiai de- mokymosi klausimai, šioje svar komjaunimo organizacijos sek tai, kaip praleidžia vasaros betan minusavo 76 vai. Pra biausioje aukštosios mokyklos retorius komunistas V. Andri atostogas, o, sužinoję apie mūmonės specialybės IV k. gamybinėje srityje visiškai nepa jauskas parodė aukštą visuo sų garsias statybas, nutarė lenktyniauja su trečiuoju ir kankamai jaučiasi komjaunimo meninės pareigos supratimą. taip pat pasekti tuo pavyzbuvo siūloma pasilikti Vil . . . praleido 60 vai. Ir ekono- iniciatyva. Atskiros fakultetinės Jam niuje. Bet jis atsisakė ir nuvy džiu. mistai turi paskaitų pralei komjaunimo organizacijos nepa ko dirbti mokytoju j kaimą, Visi domėjosi senuoju Vil dinėjimo įžymybių. Tai antra. tenkinamai kovoja su tokiu ne ten, kur jo žinios, jo karšta ko niumi, jo architektūra, teatru, liaudies kursis finansistas M. Lapti- deramu tarybiniam širdis gali daugiau studentų saviveiklą, studentui munisto kas ir pramonės specialybės reiškiniu, kaip įsiskolinimai. An naudos atnešti mylimai Tėvynei. muzika. Gerai, kad mes su trečiakursis B. Janulevičius. tai, Fizikos-matematikos fakulte Panašiai pasielgė ir drg. Dauna- Georgijų grojame — aš akorTaip ekonomistai ekonomina te rugsėjo 20 d. dar buvo 54 ravičius, buvęs Universiteto ieonu, jis triuba — tai galė jome šiek tiek supažindinti su darbo laiką. skolininkai, jų tarpe II kurso komjaunimo organizacijos sekre Už darbo drausmės pažeidi studentai Baranauskaitė, Tamo torius. Draugai Andrijauskas, lietuvių liaudies melodijomis. Kalbininkams buvo įdomu, mus teisiama, o teisėjauja — šiūnas ir daugelis kitų. Istori Daunaravičius — tai mūsų švy teisininkai. Bet šį kartą ir jie jos-filologijos fakultete skolinin tūriai, į kuriuos turį lygiuotis kaip skamba senoji lietuvių kalba. Čia padėdavo atsitikti i teisiamųjų tarpą papuola. kų sąraše nuolat figūruoja tokie visi studentai. Nėra abejonės, kad, kiekybiš- nai Šakalio atvežtas „Tarybi Antrasis kursas užprotokola komjaunuoliai, kaip III kurso ru vo savo gėdai 163 veltui pra sų specialybės studentė N. Omel- kai išaugusi ir politiškai sustip nio studento“ numeris, kurį jis leistas valandas. Trečiojo kur jenenko, V kurso žurnalistas rėjusi, komjaunimo organizacija su malonumu paskaitydavo ir garbingai įvykdys tuos atsakin išversdavo. so antroji grupė praleido 67 Oleka ir kiti. O po paskaitų, bendrabuty vai. Gal būt, manoma, jog tei Gamyklose, kolūkiuose komjau gus uždavinius, kuriuos Partija sininkų garbę apgins advoka nuoliai rodo daug puikios ini iškėlė prieš aukštąją mokyklą. je, mūsų laukdavo nauji dar bai. Sakelį tiesiog ištempda J. ZAKSAS tai? Bet išteisinti neišdrįs nie ciatyvos, iškelia daug sumany vo j treniruotes, Sinlakovąs VVU partinio komiteto kas, tuo labiau šių draugų: mų, kaip gerinti gamybinį pro narys skubėdavo į fakulteto estradi pirmakursės G. Cechanavičie- cesą. Deja, musų Universitete nio orkestro repeticijas, o šių nės (bravo, gera pradžia!), ku ę? tT-r1 H r1 h r1 H r* *7? H r1 H r* *i r* k P h r1 *i r* tTrl H r1 k r3 t7r3 S r1 H H h r* *7 X eilučių autoriaus, kaip ir viri praleido 16 vai., antrakur {Jsada, laukė ant stalo vatmano sių — M; Norvaišos. D. Vil Tekdavo lapas ir teptukas, kaitės, J. Kairevičiaus, J. dažnai leisti sienlaikraštį ,,F1Jančfuko, D. Pociaus, pralei T lolog“. Neduodavo mums radusiu no 14 ir daugiau vai. mybės It kambario draugas Trečiakursis P. šniaukšta pra -J Ženia, kuris būtinai iki metu leido 40 vai. Saraša teisinin pabaigos nutarė išmokti 150 kai galėtų užprotestuoti ir dar lietuviškų žodžių, nes fakul prailginti savo ranka. Tačiau tete pasklido kalba, kad atei pakaks. tį nančiais metais mūsų pakeisti Negali pasidžiaugti ir cheXT naujas žmogus formuojasi aktyviai dalymų. mlkai bei gamtininkai. Paskai-L’ vaudamas komunizmo statyboje, vystyda Sakoma, kad gera pradžia, — pusė darbo. mas komunizmo pradus ekonominiame ir visuo Šiemet fakulteto komjaunimo organizacijos tų praleidinėjimo apstu ir jų meniniame gyvenime. . .“ Išplėstinės komunizmo (ypač drg. Kiaušo asmenine) iniciatyva organi fakultetuose. Be to, reikia statybos laikotarpiu jau nebegalima tenkintis zavome politinio švietimo, konkrečiosios ekono visuomeniniu darbu, įvairiomis masinėmis prie mikos ratelius penkiose įmonėse bei įstaigose. pasakyti, popierius šį tą dar monėmis pačiame Universitete. Būtina peržengti Ratelių klausytojų skaičius išaugo iki pusantro ir paslepia. .. Tai slegia tik jo sienas (kas didesniu, ar mažesniu mastu da šimto. Komjaunuoliai Gronskas ir Skominas (IV roma.) užmezgant glaudžius, pastovius ryšius k. polit. ekonomijos spec.) sėkmingai praveda seniūnų sąžinę, bet nežino vi su įrtionėmis, kolūkiais, kariniais daliniais, ieš užsiėmimus Vilniaus miesto klinikinėje ligoninė kant naujų, veiksmingesnių šefuojamojo darbo je, Birutytė ir Venckus (V k. polit. ekonomijos sos tiesos dekanatai. formų. Puikia tradicija tapusios vasaros darbų spec.) — Respublikinėje kinofilmų nuomojimo Tiesa, kai kuriuose fakulte stovyklos, — rimta pagalba kolūkiniam kaimui, kontoroje ir t. t. Bendra politinio švietimo ra tačiau. .. tik vasaros atostogų metu. O kaip pa telių tema: „Komunizmas — praktinis mūsų kar tuose, pav'., Medicinos bei Fi laikyti ryšius su kolūkiais, kaimo jaunimu išti tos uždavinys“. Rateliuose buvo apsvarstytas sus metus? zikos-matematikos labai aštriai TSKP Programos projektas, dabar ruošiamasi Ekonomikos Mokslų Fakulteto komjaunimo or nagrintėi XXII partijos suvažiavimo medžiagą. kovojama prieš paskaitų pra ganizacija dar praėjusiais mokslo metais bandė Užsiėmimų plane numatyta konkrečiosios ekono spręsti šį klausimą (daugiau ar mažiau sėkmin mikos, politinės ekonomuos, ateizmo klausimai. leidinėjimus. FMF studentas, gai). šefuojamame „Anykštos“ kolūkyje (Vievio Politinio švietimo rateliuose (šie rateliai įeina per mėnesį praleidęs virš ket rajonas) lankėsi mūsų saviveiklininkai, skaitė į politinio švietimo sistemą) užsiėmimai vyksta me paskaitas antireligine tematika. Pavasario aktyviai dalyvaujant klausytoiams. Nemaža da verto valandų užsiėmimų, yra sėjos metu fakulteto komjaunuoliai organizavo lis klausytojų turi vidurinį išsilavinimą ir gali nagrinėti sudėtingesnes problemas. Užsiėmimuose kviečiamas į dekanatą ar mo žygį už tvirtą pašarų bazę, apsėdami kukurū kyla pokalbių technikos, gamtos mokslų klausi 30 ha plol£. Dabar 25 komjaunuolių-savakymosi komisiją pasialškini- zais mais, į kuriuos mūsų ekonomistai ne visada su norių grupė, vadovaujama drg. Kuloko Vytauto geba atsakyti. Iš to seka išvada, kad organizuo k. prekybos ekonom. specialybės studentas) mui. Drausmės pažeidėjams (III jant politinio švietimo ratelius, reikia kooperuo tame pat kolūkyje padeda nuimti derlių. Kartu taikomos įvairios nuobaudos, su kolūkio valdyba ir partine organizacija nu tis su kitų fakulteų sudentais. Pavyzdžiui. Vil niaus miesto klinikinėje ligoninėje, kur politi keletą bendrų kolūkiečių ir studentų ir čia užsiėmimų praleidinėji- matėme nio švietimo ratelių klausytojai turi tik viduri vakarų, susitikimų tiek pačiame kolūkyje, tiek nį medicininį išsilavinimą, mūsų ekonomistams .r musų Universitete. Visos tos priemonės — ge mas — retesnis reiškinys. Ta Gronskiui ir Skominui galėtų pagelbėti medikai ras dalykas, tačiau mųsų planai mus nepaten čiau dar per anksti nusiramin kina. Paskutiniu metu komjaunimo biurui kilo (iš M M F), kurie pravestų vieną kitą užsiėmimą mintis organizuoti musų Šefuojamame „Anykštos“ temomis: „Žmogaus kilmė“, „Naulausi medici ti ir šiuose fakultetuose. Mi. kolūkyje pastoviai veikianti ratelį, kuriame būtų nos mokslų laimėjimai“ ir pan. Technikos moks nagrinėjami šalies politinio gyvenimo, ekonomi nėti faktai verčia visas visuo lų klausimais pagalbą galėtu suteikti fizmatai kos bei žemės ūkio klausimai. Užsiėmimų šiame bei chemikai. Savo ruožtu, ekonomistai gali pa menines studentų organizaci ratelyje pravedimui teks prašyti pagalbos iš gelbėti tiksliųjų mokslų fakultetams, kurie vie mokslų fakulteto komjaunimo organiza nokiu ar kitokiu mastu šefuojamuose objektuose jas, visų pirma, ir įvairių Gamtos cijos, nes nagrinėti atskiras žemės ūkio proble nagrinėja ekonomikos klausimus. specialybių katedras, tuo la mas agronominiu požiūriu mums neužteks žinių Ekonomikos mokslų fakulteto komjaunuoliai pasiruošimo. šefuoja gelžbetoninių konstrukcijų gamyklą. Be biau, atidžiau registruoti be ir Dar praėjusiais metais pasirodė naujo fakul bendrų vakarų su namvklos darbininkais, ta'kų, tvarkant įmonės teritorija, numatoma įmonėms pateisinamos priežasties pra tetui visuomeninio darbo už Universiteto sienų pirmosios „kregždės“, — tai konkrečiosios eko suteikti pagalbą, organizuojant politinio švieti- * leistas valandas ir visus nomikos rateliai įmonėse. Tiesa, mes jų turė mo ratelius, o taip pat ruošiant darbininkus tik vieną. Komjaunuoliai Kiaušas Antanas studijoms aukštojoje mokykloje. drausmės pažeidėjus nepalikti jome (polit. ekonomijos spėc. V k.) ir žiugždaitė Ro Išvardinus svarbiausius mūsų šefuojamojo be vienokio ar kitokio povei ma (pramonės ekonomikos spec. V k.) Vilniaus darbo barus, darosi aišku, kad galimybės dar Aklųjų Draugijos gamybinio mokymo kombinate bui už Universiteto ribų, toli qražu neišsemtos. kio. Metas branginti darbo vedė pramonės ekonomikos ratelį, kuriame buvo Tai tik pradžia didelio kelio, kuriuo fakulteto nagrinėjami ūkiskaitos, rentabilumo, darbo na komjaunimo organizacija turėtų eit’ valandas ir minutes, kaip tai šumo ir kiti klausimai. Darbininkai užsiėmimus V. MAČIEKUS yra gamyboje. gausiai lankydavo, iškel davo daug klausiEMF komjaunimo biuro sekretorius
Nepamiršti svarbiausio
S
SUSKAITYTOS VALANDOS
Ekonomistai už universiteto sienya
1 I
J
•DRAUGYSTĖ TĘSIASI O. JAROŠEVAS Rusų kalbos ir literatūros spec. IV k. studentas iš VVU atvažiuoja kiti. Bet kas? Iš gauto sąrašo niekas negalėjo spręsti, ar vyrai, ar merginos. Čia, žinoma, mes atėjom į pagalbą. Visi ginčai buvo išspręsti vyrų naudai — atvažiuoja merginos. Taigi. Ženia savo tikslą pasiekė ir net viršijo planą. Kitam kam bario gyventojui — Vaniai Žukovui — sekėsi blogiau: jis išmoko tik du posakius: „Kaip gyvename?“ ir „Aš jus my liu“. Nusprendė, kad to pir mam kartui visai užtenka... Žinoma, jie neliko skolin gi. Kambario ir kurso drau gai stengėsi kuo daugiau su pažindinti mus su Saratovu. Cernyševskio gimtine, ku'rio vardą turi Universitetas. Pa buvojome kolūkiuose, gėrėjo mės neribotu stepių platumu, dirbtinėmis miškų juostomis. O kaip gi nepasimaudyti pla čiosios Volgos bangose ir ne paplaukioti vakaro prieblan-
Draugų būryje: iš dešinės j Siniakovas.
doje garlaiviu, kaip neužlipt į patį aukščiausią kalną, nuo kurio Stepanas Razinas stebėjo apylinkes. . . Kaip neaplankyti tos vietos prie Smelovkos kaimo, kur iš kosmoso sėkmingai nusileido Jurijus Gagarinas! Nemaža darbo atlieka fa kulteto komjaunimo organiza cija. Beveik visi studentai tu ri įpareigojimus. Iš pirmo karto tai nepastebima. Seimi. ninkai daugiau linkę dirbti, negu kalbėti. Saratoviečiai la. bai moka taupyti laiką, dau. giausiai dirbdami savarankiš kai. Nuo trečios valandos fakulteto koridoriai ir audito, rijos jau tušti. Likusį laiką studentai dirba erdviose nau josios bibliotekos skaityklų salėse. Ateityje numatrlnas dar didesnis paskaitų krūvio sumažinimas, ypač filologijos fakultete. Štai kodėl sarato. aliečiai turi laiko il sėtis ir dirbti. O šiais metais mūsų draugai rašo, kad moks lą pradėjo nuo spalio pirmos. Ir tai jų pažangumui nekenkia, jis kur kas didesnis už mūsų fakulteto pažangumą. Nepastebimai atėjo atsi sveikinimo diena. Tik metai, o kiek įspūdžių! Šiandien mū sų draugystė tęsiasi laiškais, O vasarą būtinai susitiksime.
. • 1 ' ' '
antras
A.
Šakalys
ir
VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO v.* UNIVERSITETO REKTORIAUS J
ĮSAKYMAS Nr. 828-st Vilnius,
1961 m. spalio mėn. 7 d.
Apdovanoti Garbės raštais 400-jo „Tarybinio studennumerio proga šiuos aktyvius laikraščio bendradar- g 1. Laigonaitę Adą dėstytoją, buvusią mokymo skyriaus vedėją; 2. Makauską Stasį — vyr. dėstytoją, buvusį laikraščio redaktorių; 3. Sideravičių Rimantą — asistentą, redaktoriaus pavaduotoją; 4. Maiminą Jefremą — s. p. doc. buvusį laikraščio redaktorių; 5. Berželionį Algimantą korektorių, IFF III k. studentą; 6. Ecaziulį Leoną — aktyvų bendradarbį, IFF IV k studentą; 7. Cesnavičių Vytautą — aktyvų "bendradarbį, EMF V k. studentą; 8. Dėną Vytautą — asistentą, „Tarybinio studento“ redaktorių; 9. Drungilą Adolfą — satyros skyriaus vedėją, IFF III k. studentą; 10. Keturakytę Johaną — aktyvią bendradarbę, TMF II k. studentę; 11. Kobeckaitę Haliną aktyvią bendradarbę, IFF V k. studentę; 12. Mickevičių Danielių komjaunimo gyvenimo skyriaus vedėją; 13. Nekrašių Juozą — aktyvų bendradarbį, IFF III k. studentą; 14. Orentaitę Birutę sporto skyriaus vedėją, IFF IV k. studentę; 15. Ozolą Romualdą — aktyvų bendradarbį, IFF V k. studentą; 16. Rakauską Romualdą fotokorespondentą, IFF III k. studentą; 17. Sukacką Morkų — laikraščio dailininką, IFF III k. studentą; 18. Stasiną Juozą — aktyvų bendradarbį, IFF III k studentą; 19. ~ ......... Rimantą ~ Vaitkevičių — aktyvų bendradarbį, ChF IV k. studentą; 20. Valukonį Henriką aktyvų bendradarbį, GMF V k. studentą; 21. Zurbą Algimantą — fotokorespondentą, IFF III d. stjidentą; 22. Razmą Saulių aspirantą, mokymo skyriaus bendradarbį; 23. Sidarą Vladą — laikraščio redakcijos atsakingą sekreterių, IFF III k. studentą; REKTORIUS
POETO TAKAIS
Universiteto tarybinės lie tuvių literatūros būrelis spa lio 7—8 dienomis suruošė li teratūrinius vakarus Kražių ir Kelmės kultūros namuose. Kaip ir visus tarybinius žmones, taip ir mus nepapras tai jaudina šios dienos; dar tiktai vos prieš kelias dienas, pasibaigė Lietuvos komunistų partijos XIII suvažiavimas, ir po kelių dienų įvyks TSKP XXII suvažiavimas. Todėl ir mes abu šluos literatūrinius ||F vakarus paskyrėme TSKP XXII suvažiavimo garbei. Kražių kultūros namų salė buvo pilnutėlė žmonių. Čia J. LEVICKO nuotr. susirinko ir kolūkiečiai, ir taę
įdomi ekskursija nautojai, ir mokytojai. Visi su trūko dainų ir kai veidus ėmė nius nepaprastu susidomėjimu iš temdyti snaudulys, klausė IV kurso lituanisto Ro atgaivino ir įkvėpė puikioji mo Simonaičio pašnekesio apie naujausią lietuvių poe Kauno jūra, neramių bangų ziją, kuriame išsamiai ir glaus ošimu palinkėjusi laimingo tai nušvietė naujausios lietu kelio. vių poezijos ieškojimus, lai J. LEVICKAS mėjimus, gilų filosofinį susi Tarybinės lietuvių literatūros mąstymą, Po paskaitos III būrelio pirmininkas kurso lituanistės G. Varnaitė, V. Dailidaltė ir IV kurso stu ------ x*x------dentė A. Naujokaitytė dekla V mavo J. Marcinkevičiaus, P. Širvio, A. Baltakio eilėraš čius bei ištraukas Iš R. Roždestvenskio poemos „Rek Universiteto duris viem“, (A. Baltakio išverstos jauVarstome antri metai, bet iki šiol ne į lietuvių kalbą). galėjom pasakyti, iog mes gerai Šiltai buvo sutikti ir Uni pažįstame jo koridorius, sales, versiteto poetų M. Martinai bibliotekas. komjaunimo susirinki čio, Alf. Bukausko, L. Šerė meGrupės buvo pasiūlyta artimiausiu no. P. Masilionio, Vyt. Venc laiku surengti ekskursiją po Visi mielai sutiko. lovos eilėraščiai, bei Universi Universitetą. Ir štai vieną dieną, gavę va teto teatrinės studijos akto dovą, pradėjome kelionę. Pir miausia aplankėme Lelevelio sa riaus V. Jasinsko Ištrauka iš le. kuri visiems labai patiko. jo paties neseniai parašytos Visi buvo nustebinti didžiule knygų saugykla. Kiek joje kny pjesės, o daugiausia juoko gų! Daugeils iš mūsų negalėjo atitraukti akių nuo lentynų, ku sukėlė E. Valatkos epigramos. riose silguldvta daug senų, gra Daug įspūdžių būrelio nariai žių knygų. Neveltui garsi mūsų Universiteto biblioteka. Tuo viparsivežė iš kelionės. Jau nuo si dabar patvs įsitikino. Vaiki praeitų metų pavasario renka nus ypač sužavėio senoji, obser vatorija. Jie susidomėję išklausė mą medžiagą apie tarybinius vadovo pasakojimą anie jos lietuvių rašytojus papildė Kel įsikūrimą. Labai norėjome pa žvelgti pro observatorijos bokš mės vid. m-los direktoriaus to langelį. Ši laimė nusišypsojo A. Makarevičlaus pasakojimas visiems. apie rašytojo P. Cvirkos vai Tačiau ir po šios eskursijos negalime sakyti, jog žinome vikystę ir jaunystę. Universiteto kerteles ir jų Šiltai ir draugiškai sutiko sas paslaptis/ Todžt nusprendėm mus kelmiečlai. Todėl grįž ekskursiją užbaigti patys, kada tant beveik visą kelią autobu nors vėliau. sas aidėjo viena už kitą skam V. LAURINAITYTĖ EMF, II k. besnėmis dainomis. O kai pri-
Tai buvo paprastas ketur kampis obeliskas, apjuostas grandinių tvorele. Dažai kai kur jau luposi, o ir kampai, nelygiai pertraukti baltu teptu ku, liudijo apie meistrų ne rūpestingumą. Tačiau ši vieta žinoma visam pasauliui. Ka daise čia, kur dabar keroja senutės obelys, sodo -paunksmėje slėpėsi Zaosės vienkiemis. Tai didžiojo lenkų poeto Ado mo Mickevičiaus tėviškė. Po gimtinę plačią... Mes žvelgėme į kuklų pa minklą, gelstantį kaštoną prie jo, į plačius, rudeniškus Baltarusijos laukus. Nesinori Anksčiau jie buvo nepažįsta nus. Ir štai jis — studentas. To kia Antano Jasiškio biografija. tikėti, jog ši tyli vieta poeto mi. Visus juos į vieną būrį su vedė mokslo troškimas. Tai bu Panaši į ją ir studento Jono lopšys, poeto, kurio eilės dre vę Tarybinės Armijos kariai ko Mackevičiaus biografija. Mokslas bino valdovų sostus, šaukė munistai Jonas Mackevičius, Vy Prienų vidurinėje mokykloje, tautas Urbonas, komjaunuoliai tautas kovon už laisvę.'. . vėliau — trys metai Tarybinėje šuAntanas Jasiškis, Bronius Armijoje. 1960 metais Jonas Sunku pasakoti apie eks mauskas, Algis Gineitis, Dabar savo gyvenimą susiejo su Komu kursiją tam, kas joje nedaly jie — mūsų Universiteto Istori nistų partija. Į šviesias senojo vavo. Jis niekada nepajus to jos-filologijos fakulteto pirmo Universiteto auditorijas Iš Tary kurso studentai. į vieną kelią binės Armijos atėjo komunistas betarpiškumo jausmo su myli juos suvedė meilė gimtajai kal nai prasitardavo Jasiškienė. De- Vytas Urbonas. Visi buvę kariai mu poetu, to jausmo, kuris bai ir literatūrai. ji mokyto nuo pirmųjų mokslo dienų įsi . .jau nebepamatė . . .Gražiose, vaizdingose Že Ja, apima, vaikštant jo išvaikščio gyvenimą. sunaus, karo pakirsta svej- liejo į visuomeninį maitijos apylinkėse prabėgo An tais takais, grožėtis jo grožė- tano Jasiškio vaikystės dienos. kata sušlubavo, ir 1951 metais Kurso draugai patikėjo jiems svarbias visuomenines taisiais peizažais, nuolat ir Slinko sunkūs ir veržlūs po būrelis žmonių palydėjo Jasiš- gas. štai Algis Gineitis — parei gru į smėlio kalnelį. nuolat susiduriant su įvairiais kario metai. Mūšių nualinta že kienę Netruko prabėgti vienuolika pės seniūnas, komjaunimo orga mė kėlėsi naujam gyvenimui. daiktais, liečiančiais vieną ar Tiktai nizacijos sekretorius, Antanas naktim dar tylą sudrums metų. Antanas Jasiškls, 1958 me Jasiškis — grupės proforgas, tais baigęs Šiaulių rajono Gruz kitą jo gyvenimo įvykį. Tik davo pavieniai šūviai, baimingi, vidurinę mokyklą, gavo Jonas Mackevičius — IFF kom tada, kai visa savo būtybe pa pasalūniški. Kaime vyko klasių džių pačiais jaunimo komiteto narys. Ir nė kaimas budėjo prie spink- brandos atestatą. Tais sineri į aplinką, kurioje gyve kova, metais jis buvo pašauktas į Ta ra abejonės, kad, baigę Univer įkyriame purve murdėsi sitetą, jie taps puikiais specialis no, kuria alsavo menininkas, suiės, sukrypę vienkinkių vežimų ra rybinę Armiją. Daug gerų draugų surado tais, aktyviais visuomenės dar kai atgyja tūkstančiai detalių tai. buotojais. daliAštuonmečio Antano sąmonę Antanas savo kariniame ir vaizdų, piešiančių jį kaip Čia papasakojome tik apie kampeiių karo žaizdos. Tegu ir nyje. Iš visos šalies paprastą artimą žmogų, tu ga sukrėtė kurso žmonės vienos specialybės pirmo tarybiniaii ne viską, tegu ir ne visiškai aiš susirinkę studentus, «•:; _ :r atėjusius iš Tarybi nuoširdžiais li jį visiškai supraski. greit tapo gerais, i kiai, bet jis suprato, ką atneša « Viename dalinyje, ku nės Armijos. Gi, visame Univer Benlukonyse, po milžiniš karas. Daug nelaimių jo metu draugais. kaip riame atliko karinę tarnybą An sitete šiemet mokosi daug pernešė ir Jasiškienė. Oi. kais šventoriaus klevais, ilsisi dar troško motinos širdisi qe- tanas, buvo ir, tuomet vyresny Marilė Verščiak-Putkamesova. resnių dienų! Štai kodėl ji, su sis leitenantas, o dabar pirma makursių studentų, ginklą Geltoni it ugnis lapai, storai tokiu užsidegimu leido į mokyk sis pasaulyje kosmonautas, Ju keitusių J knygą. sūnų Antaną. „Nors rijus Gagarinas. nukloję žemę, teikė šiai vie lą ir savo St. LIPSKIS Šiais metais Antanas sėkmin iš visos jų šeimos pažins tai ypatingai šviesią iškilmin vienas gai išlaikė stojamuosius egzami I k. lituanistas mokslo, bus mokytas gumo ir nedrumsčiamos ramy bės nuotaiką. Tai buvo mote ris, kurią poetas mylėjo, gal būt, labiau už viską pasauly je, kuriai paskyrė ne vieną švelnų lyrikos posmą. Kas siejo šluos žmones? Bendri planai, siekimai? Galima vien spėlioti, o težinai viena: ji nebuvo eilinė moteris. Ir pa garba suspaudžia tau lūpas. Auksu ir gintaru, purpuru ir žaluma tviska miškingi. Svitezio krantai. Mažytės vilnys plauna baltą dugno smėlį. Ir lauki, ir dairais; tikrai iš už raumeningų ąžuolų, iš už mė lyno ežero pločio turi pasiro dyti karalaitė, nuviliojusi ka daise bernelį į drumstas gel mes. . . Juk matė ją A. Micke vičius, kai lankydavosi senuo se Tuhanovičių dvaro rūmuo se, Marilės tėviškėje. Dažnai jis būdavo čia, lankydavo Marilės piliakalnį, eidavo su draugais į slaptus susirinki skani sriuba? mus prie Filaretų akmens. Čia nesūru? ?imė nuostabios baladės „Svivisiems užteko? ezis“, „Svitezietė“, „Marilės dirbo. calnelis“ ir daug daug kitų. Naugardukas taip pat neat BRIGADININKAS siejamas nuo didžiojo poeto rardo. Čia viskas kalba apie Trečias rytas, kai jį pamatėme, jau baigė Plevėsuojanti vėliava, kurią jau buvo spė Į. Štai ant kalno, apjuosto mestis rūką. Nuo medžių varvėjo rasa. Blėso ję išprausti lietūs ir išblukinti saulė, atvedė Mačiu grioviu, didingai stūkso aušrinės liepsnelė. Kvepėjo atvėsusiu betonu mus į Ariogalos rajono „Tarybiniu keliu' diles griuvėsiai. Pora išlikuir drėgnu smėliu. kolūkį, kur turėjome toliau statyti karvidę. ių kuorų žvelgia į milžinišką Iš pirmos pamainos paveldėjome užkastas Darbų vykdytojas, KPI studentas Mvkolas ygumą, kur bolavo ne kartą ir šiek tiek užbetonuotas pamatu tranšėjas, Misiūnas, jau sėdėjo ant klojimų. Kai jis pa :ryžiuočių apsiaustai, ne karkauburius puraus smėlio, kuriuo barstydavo reikalavo penkių vyrų prie klojinių, visi ty ą upeliais liejosi užpuolikų me virtuvės grindis, kauges šieno ir šiukšles lėjo. Visiems atrodė, kad tas darbas neįdomus iraujas. Čia, pasak A. Mlcaplink mūsų buveinę — kultūros namus, ne ir įkyrus. „Jokios romantikos“, — pabrėžė tevičiaus, kadaise žuvo Graplautus indus. Tai štai kokie buvome turAntanas. ina. tingi. . . Pastovią klojinių gamybos grupę sudarė Beveik pačiame miestelio Vytas, apkūnus, tylus vaikinas, prisikalbinęs :entre stovi namas. Jame gy DALIA IR STASĖ Petrą ir Zigmą. Kiti pereldlnėdavo iš vieno eno poetas, kai mokėsi Naudarbo į kitą. Vykdytojas Mykolas Misiūnas farduko domininkonų mokykMes svajojome apie tokį darbą, apie kukantriai, protingai pritardavo „perėjūnams“, oje. Dabar čia muziejus. Gaurį visi pavydžiai kalbėtų ir į kurį būtų nu•r Jų „perėjūnlški“ norai, jo tvarkomi, virs vbė eksponatų, stendai plakreiptos visų'akys. Mes ieškojome ..svardavo naudingu darbu. iai supažindina lankytojus su baus“ darbo, nes 'buvome truputėlį ' ' savigarUž sumanumą ir vadovavimą Vytą vis! ašytojo gyvenimu, kūryba, bos, o žodį „romantika “ kartojome gal net vadino brigadininku. Jis neprieštaravo. At urodo ryšius, kurie siejo jį ir per dažnai. . . Bet statyboje tokių darbų, rodė, kad jo niekas nejaudina. Galvodavome, u pažangiausiais to meto rulyg tyčia, ir neatsirasdavo. Iš karto daugeliui kad jis savyje slepia grubią ir kietą sielą, u ir Vakarų Europos kultu atrodė, kad visoje statybos aikštelėje tik vien kurios niekam nepavyko suvirpinti. Kiti os milžinais. betono maišyklė, ir daug kas sukosi apie šį džiaugdavosi gėlėm, pakopstorp bėgdavo pa Salia pilies, už senoviško paprastą, bet vertą pagarbos mechanizmą, sitikti ryto, o jis gulėdavo ir tylėdavo. Tai ėjinlo malūno bokšto, stiebiasvajodami tapti maišyklės ..mechanikais“. mus kažkaip domino ir traukė, kaip kad kar aukštas, status milžlnkaois. Greitai ne vienas suprato, jog visų pirma, rei tais sudomina žmog.us, kuriam neliūdna būti is vadinamas Nemirtingumo kia mokėti dirbti su šiuo ištikimu mūsų pa vienam. Mes kabindavomės į jo rankas, ku urganu. Padavimas sako, jog galbininku. riose jausdavome jėgą, lipdavome ant kojų, mylimam poetui sudvIč — Proza, — pasiguodė kažkas. — Proza' kad mus pamėtytų aukštyn. . . Jis atlaidžiai monėš — lietuviai, baltamtepk, grandyk, o ji spiaudo cementu... šypsodavosi, o kai įkyrėdavome, grubiai paiai, lenkai, atnešdami kepurėstumdavo mus. O Dalia ir Stasė, atrodo, nekartojo žo e rimtosios žemės žiupsnį. džių — „romantika“, „proza“. Jos, visų pir Tikrai sunku pasakoti apie — Tikras brigadininkas, su panieka ma, dirbo. Dirbo virtuvėje. Dirbo su tokia kskursiją. Šios kelios nuotruriumesdavome. meile, taip žvaliai ir vikriai, taip jaudindaos tėra tik menka, skurdi vi Bet visada, jei kopdavome i slidų šlaitą mosios dėl kiekvienos nesėkmės ir laimėjimo, ii įspūdžių dalis. Jūs nematėar eidavome siauru rąstu per griovį, tiesdajog net didžiausi skeptikai pritilo ir susimąs ■ puikios daugiaspalvės ru vome jam ranką. tė. onio gamtos, negirdėjote juoTiktai tada, kai Vytas paskutinę darbo die o, studentiškų dainų, kurioMes supratome, kad meilė darbui sukuria ną stovykloje, gailėdamas, kad nebaigėme lis aidėjo Baltarusijos keliai, tą nuostabią nuotaiką ir žavesį, kurį galėtu pamatų „žiedo“, kad jau paskutinė darbo die esiklausėte senosios tenvkšme pavadinti — „romantika“. na, iškėlė šalia klojinių savo batus, jo akys U lietuvių kalbos, taip ne Taip: meilė ir atsidavimas, nes tas darbas švytėjo kažkokiu liūdesiu. Tada supratome, rastai skambančios už mūsų reikalingas, nes tavo rankos — taip pat la kad grubus brigadininko elgesys slepia švel 'SDublikos sienų. Dau^, dar bai labai reikalingos. nią ir romantišką sielą. Mes tada galutinai įbai daug galima nasal-ntl. . . Apie tai negalvojo tik Dalia ir Stasė. Jos įsitikinome, kad, jeigu reikės pagalbos ar R. SKEIVVS ilk dirbo ir tik rūpinosi: padrąsinančio žodžio, bėgsime pas Vytą —
BUVĘ KARIAI STUDENTAI
Po universitetą
.1.1 p
i
Brigadininką, tvirtai tikėdami jo neveidmai nišku draugiškumu, kuriam svetimi sentimen tai ir kuris daug brangesnis už gražiausius žodžius. VISADA BŪK TOKS Jūs pavydėsi te mums, kai aš pasakysiu, kad „inžinierium“ darbo stovykloje pasirodė beesąs mūsų Anatolijus. Antrą savaitę jis visiškai pavadavo darbų vykdytoją, KPI stu dentą Algį Gervę, prie betono maišyklės. Draugai šnekėjo: — Prisiplakė. — Tai-lengviausias darbas. Kai Anatolijus pasilenkdavo padėti mergi noms prikrauti betoną į neštuvus, jie prišok davo prie maišyklės Ir norėdavo įrodyti, kad ne šventieji puodus lipdo. Bet įrodyti nesisek davo: žvyro ir cemento prikrautas kaušas, nelalku užveržus stabdį, staiga krisdavo že myn, tykšdavo šilti purslai cemento, netvar kingai vyniojosi trosai. Kai visi baigdavo darbą ir prausdavosi be vardžiame upelyje, Anatolijus valydavo mai šyklę. Ilgai kapodavo betoną, lyg priaugusį prie maišyklės sienų, ir dainuodavo savo „Marina“. Po kelių dienų draugai paliko ramybėje Anatolijų ir maišyklę. Kalbėsiu atvirai, kad mes, būdamos jaut rios kiekvienam nepasisekimui Ir nuolat jaus damos nuovargį, pasidarėme grubios, išmoko me stačiokiškai ir įžūliai elgtis ir net muš tis. Tai pasidarė natūralu. Ir gal būt, todėl, kai Anatolijus paklausdavo, ar nepavargome ir nunešdavo betoną už mus, mes šypsodavomės ir jausdavome dėkingumą ir švelnumą Jam. Anatolijus niekada nepalįsdavo ir neniur nėdamas eidavo ten, kur būdavo reikalin giausia. Kartais, susirietęs ir apsimuturiavęs kaklą, Jįs nutildavo, įsiknisęs į šieną. Mes sužino jome, kad šiomis dienomis jam turėjo ope ruoti anginą. Anatolijaus operaciją atidėjo kitai vasarai ir atvažiavo. Gerai, nes mes niekaip negalėtume įsivaizduoti mūsų laisva laikio be Anatolijaus. * Tad visada būk toks!
(NUKELTA)
Antanas Dambrauskas
KRISLAI AKYJE...
Si kartą DIPLOMANTAI Šiais mokslo metais di džiausią „derlių“ Universite to draugovininkams užaugi no diplomantai. Tai J. Jatulis, Lasinskas, Kidzevičius ir
— Toks nelinksmas, Vaikščioji paniuręs. . . Dėl grįžimo neramu tau, ką? — Fizikas Linguoja galvą purią: — Kaltininkas — žemiška tVQrka. . .
Tai bent rytas! Giedras, nuostabus. Saulė susirangiusi į nulį. O ant durų: „Paskaitų nebus. Kolektyviai žvalgome Mėnulį!
— Baust kaltus! . . — Ir juokas nuskardena. Teisininko išmonė šauni. — Suviliojo mėlynakė Dana. O kaltės —• nėra! Abu jauni...
Pasiryžome šviesius kelius Ir takus naujus Erdvėj praminti. Dėl pirmųjų nesėkmių — Neliūst. Vainikuot darbais Ciolkovskio
Sako, kad laimė visada šypsosi. Tiesa, plačia, atvira šypsena ji tą šeštadienį apdovanojo daugelį studentų, praleidu sių poilsio vakarą Aktų salėje, auditorijose. Vieniems laimė įsi smelkė į pačią širdį, kiti sužino jo, kad ji čia pat, šalia, treti jaut ėsi laimingi gerai pasišokę, padainavę. Dainavo tą vakarą ir J. Ja tulis. Šis Finansų ministerijos darbuotojas, šįmet uždarąs Eko nomikos fakulteto stacionarinio skyriaus duris, plėšte plėšė dai ną. Tik ji pasirodė įtartina „Tau ro“ bendrabučio draugovinin kams. Šie įsiklausė ir nuspren dė — Jatulis ųirtas. O Jatulis, savo ruožtu, žino, kas tokiu at veju siūloma tvarkdariams (pats pernai vadovavo ekonomistų draugovei). Todėl, ilgai nelaukęs sukriokė: — Akinius sumalsiu! . . girtas. . . ne. . nebegirtas. Bet Jatulio daina nutilo, mė susiraukė, Vadinasi, laimė ne visada šypsosi.
«/HK IR N£jk »IMK-AFIPuOk LAP£U{» PUNKTĄ J
lnIElK IR VA IMK*
Punktai iPAOin
Paukščiuką* K T Ą J
II
Tikslas — vienas: Kautis su gamta, musų ginklą. Pasikvietus mokslą Norim žmogui Ateities vardan Pastatyti kosmose paminklą. . . 2.
... Jau vėlu. Mėnulis pasirąžęs Posėdžiauja su būriu žvaigždžių. Žeme! Žeme! Mūsų reportažo Kviečiam paklausyti iš pradžių. Apsvaigino Mus visatos aukščiai. Akino girliandos žiburių.. Kas mes?! Žmonės ar neramūs paukščiai. Blaškomi ciklonų atšiaurių?
Pusračiu žvaigždynai susigūžę Tyliai klausė: — Ne čionykščiai jūs? — Duoki ranką! Kosmose, drauguži, Mokslo versime lapus naujus. 3.
Filologų triumfas: Jie, girdi, Keistą po žvaigžde ir gulsią. Medikė: — Nors žemė ir toli, Pasistengsiu apskaičiuot jos pulsą. Teleskopai Nukreipti į dangų. Kiek gerbėjų! į eilutę stok. Štai tenai Suvirpo oro bangos.. . Skrieja skrieja kosmose „Vostok“! Sportininkai Ruošias kurti klubą, Pavadintą „Žemė—Visata“. Žurnalistas Užfiksuoti skuba — Savo reportažuos — visą tą. Jis orus. Kaip rašančiajam dera, Viską vertina žvilgsniu giliu: Reportažai „Lik sveika, Venera!“, „Interviu su seniu Mėnuliu. . .*
4. Na, pakaks! Mums iškeliauti metas. l.ik sveika, žvaigždžių sistema! Sužinojom. Ačiū. Vis tik, matos, Neišsemta kosminė tema.
(ATKELTA) Būčiau veidmainė, jeigu nepapasakočiau tų faktų, kurie temdydavo mūsų entuziazmą, mūsų pastangas dirbti. Tai nebuvo dominuo jantys faktai mūsų stovykloje, bet jų buvo. Trūko darbo rankų. Jonas ir Alius, susirū pinę savo asmeniniais reikalėliais, neatvyko. Trūko statybinių medžiagų, nutrūkdavo elekt ros srovė. Vyrai šitame akmenuotame žemės gabale negalėdavo rasti akmenų. , Ypač trūko lentų. Pamatai ėmė vingiuo ti kaip Dubysa. Būtų buvę storos lentos, klo jimai geri išeitų, pamatai kaip styga būtų, Pirmininkas mažai rūpinosi statybinėmis medžiagomis, retai ateidavo pas mus. Labai norėdavosi, kad ateitų nors kartą ir paklaustų: — Kaip, vyručiai? Gal ko trūksta? Kaip maistas? O merginos ar linksmos? Tada, atrodo, įgautum dvigubą jėgą ir su dviguba energija kibtum į darbą. Paskutinėmis darbo dienomis stovyklos viršininkas, kažkokių jėgų traukiamas^ pradė jo abejingiau žiūrėti į darbą. Jis dažniau žiū rėdavo į dangų, .tarsi laukdamas lietaus ir perdėtai „šefuodavo“ virtuvę. Jo ramų, prin cipingą ir organizuojantį balsą išgirsdavome daug rečiau ir, kai pasigesdavome, dažnai jį rasdavome virtuvėje. Jo pėdomis pasiekė vir šininko pavaduotojas. Ir, tarytum simbolizuo darni ištikimybę savo viršininkui, visi vėl pa remdavo virtuvės sieną ir laukdavo. Štai ir pikčiausia, kad laukdavo, o nedirbdavo. Mūsų vyresnieji draugai, dėstytojai Nekra šas ir Kūris surito daug didelių akmenų į pamatus, subetonavo juos, išaiškino daug ne aiškių klausimų, Man atrodo, kad visi gali taip dirbti, bet iš jų mes dar laukėme principingo ir teisingo žodžio, kurio kaip tik kartais trūkdavo. Atmenu, yieną kartą,, kai, parėmus su vi-
Taip, ne visada ji šypsosi, kartojo ir kitas komjaunimo biure svarstomas diplomantas Kidzevičius. Šis baigia prieiti siūlo galą Fizikos-matematikos fakultete. Jam šeštadienį lyg ir sekėsi: atėjo į Aktų salę girtas — išvarė. Bet visiems liko ty lu, lyg jo nebūtų pažinę. Sek madienį išmaukė dukart dau giau. Čia jau kitas reikalas — galima treniruota ranka (tarp kitko, jis — sportininkas) daužy ti langus, rėkauti, užsipulti stu dentus, jų svečius. Drąsos — kiek nori. Ir štai jį teisia. Teisia ne pir mą kartą. Pirmą kart jis gavo paprastą, o antrąkart — nepa prastą įspėjimą. Kam čia dirgint ir taip nuo degtinės irstančius vargšo nervus. „Švelniau — geriau“, — mąsto Fiizkos-matematikos fakulteto komjaunimo biuro nariai. Tegu pagurkšnoja studentėlis, juk jam paskutinieji metai Universitete. Aišku, su to kiais epitetuotais įspėjimais: pa prastas, qriežtesnis, ypatingas, vos ne paskutinis sutiks gir tuoklis, bet įdomu, kaip atsilieps komjaunimo komitetas į draugo vės pareiškimą.
:< PAVA1.6E t- UŽ MOKtKM
,U N KT Al
K.
NORVAIŠOS
tekstas.
J.
ŽULIO
pieš.
Nusiraminimas Šimtą kartų Jisai nusikalto,
Šimtą
sais virtuvės sieną, išreiškiau šią mintį, dės tytojas pareiškė: — Aš esu studentu stovykloje. O gal jis teisus? taip, dėstytojas teisus, bet nevisiškai: mums taip pat buvo reikalin gas autoritetingas žodis. SUSIMĄSTYMAS Tai, kas .sukurta tavo rankomis, turi ilgai ilgai išlikti ir priminti žmonėms apie mus. Aš pastebėjau pamato kampe kažkieno įspausto delno pėdsaką. Jį tuoj uždengs ply tų eilės. Bet kažkam bus gera pagalvoti: „Ten mano rankų žymės“. Mes norime priminti save kitiems, net tiems, kurie gyvens po mūsų, nes mes sta tėme ir jiems. O, kaip puiku jausti teisę priminti save ki tiems, priminti savo meile ir darbu! Sį vakarą aš pirmą kartą supratau, kad darbas įamžina žmogų, kad žmogus jau la bai seniai gyvena žemėje, ir kad čia, kur kyla mūsų, pastatas, taip pat turėtų būti gy venusiųjų pėdsakų. . . Tas įdubęs akmuo būsimos kiaulidės kam pe, ant kurio mėgstame sėdėti, gal būt, buvo mūsų protėvių įnagis: jį nugludino darbas. Už io erai būt glaudėsi karys. Gal būt, jį čia ir surado draugai. Suradome jį ankstų rytą. Sustingusį rausvam klane, Su tavo nuotrauka mažyte Suakmenėjusiam delne. Nuostabios man nežiilomo poeto eilės. Nuo stabus — tarytum dovana — vakaras. Mes. gal būt, tą rytą gimėme, tą rytą, kai buvo surastas karys. . Aš žinau, kad šį vakarą ne vienas iš mū sų kartoja: tai, kas sukurta tavo rankomis ir meile turi išlikti ir priminti žmonėms apie mus. Taip gimsta romantika, Taip mes bręstam. Teisės mokslų fakultetas, II kursasj
nuo to jam
šilta — šalta, „errare Humanum
O trečiasis — teisininkas Lasinskas. Už chuliganizmą girtavimą teko Jam atiduoti komjaunimo bilietą — komjau nuoliai pašalino jį iš savo tarpą. Tai vis vienos ir tos pačios dai nos posmai. Pradeda susirinki mus už stalo, pabaigia — po stalu... O atrodo, žmonės jau pasimokę, išminties prisirinkę, neturėtų taip žemai pulti... Bet vis panori tapti krislais aky se, ir tiek. Ligonius žmonės gy do, o kaip išgydžius mūsų stu dentus nuo baltakės srėbimo? Pagalvokime, draugai komjau nuoliai. Ir veikime griežčiau.
ėst. ..“
A. DRUNGILAS
NETIKINTIS Mano sąmonėj Seniai išblėso Laumės, raganos, Pikti velniai. .. Net į dievą, Pasakysiu tiesiai, Ačiū dievui, Netikiu seniai.
Euq. VALATKOS tekstas SRĖBf MUS pieš.
©
Atspėkite, kuris pirmakursis?
Filmai studentams Marksizmo-leninizmo kabinetas organizuoja kino filmų
demonstravimą studentams. Filmai bus demonstruojami kiekvieną ketvirtadienį I-je geologijos auditorijoje (Čiur lionio 23) 19 vai. Spalio mėn. hus demonstruojami šie filmai: Spalio 19 d. 19 vai. „JAKOVAS SVERDLOVAS“, „LENINAS SPALYJE“. Spalio 26 d. 19 vai. Marksizmo-leninizmo kabineto vedėjo pav. J. KRENEVICIENE
TMF I k. studentai reiškia gilią užuojautą ŽEMKUI JONUI, jo tėveliui mirus.
IFF IV kurso studentei JUŠKAITEI MARTAI, jos mylimam tėveliui mirus, reiškiame nuoširdžią užuo jautą. Grupės draugai
Rinko ir spaudė I KP CK La iKr čjų ir žurnalų leidykla.Redakcijos adresas: Universite to g-vė Nr. 3, telef. 7-79-17 Užs. Nr. 04518 «Tapn6nHHc CTyneHTac, (.CoBeTCKMH cTyneHT.).
kartų
Jį žada išmest,
m.
Kai sugrįšim, Skendės žemė soduos. Sūriu prakaitu laukai alsuos. Nesukl'ysime pasakę, rodos, žvaigždės švyti ne tik debesuos. ..
. . . Jau vėlu. Mėnulis, nors nuvargęs, Diskutuoja su žvaigždžių būriu. Atsidūsta chemikų proforgas: — Aš aktyvo tokio neturiu...
LV 10783
„Tauro“ valgykla kasmet tobulina lankytojų aptarnavimo formas. Bet šįmet, kaip niekada, sugalvota pagal paskutinį technikos žodį. Deja, nusitobulino. Studentas, užėjęs čia papie tauti, turi praeiti tokį „stacijų“ tinklą, kuris tur būt sudėtingesnis už „Dieviškosios komedijos“ pragaro ratus. Pažvelkime į žemiau išspausdin tame piešinėlyje pavaizduotus tuos „kančių ke lius“, kurie vargina ne tik klientą, bet ir aptarnauajntį personalą. Ar jums neatrodo, atėjo laikas šitai „Nežmoniškai komedijai“ re“ padėti kryžių?
OpraH Bmib
HioccKoro Tocyfl. YHHBepcHTeTa
hm.
B. Kancyaaca.