hmc iturad. astra 1959 m.
Spalio 27 .d Penktadienis Kaina 2 kap.
Vilniaus Universiteto savaitraštis LEIDŽIAMAS NUO 1956 M.
O kur vadovėliai? Vilniaus Universitetas gar sėja daugelyje mokslo sričių. Visų nelšvardinsi. Galima pa klausti, ar visi mūsų moksli ninkai produktyvūs? Drąsiai galiu tvirtinu — taip. Labai, — jeigu žvilgtelsime į užsi gulėjusių leidinių sąrašą, ku ris baigiasi 222-uoju numeriu. Pardavus šiuos leidinius, bū tų gauta 210 294 rub., o jų parengimas ir spausdinimas surijo bevelk milijoną. Čia daug mokslo darbų, kuriuos, deja, mažai kas perka. De šimtmečiais jie guli sandė liuose, retkarčiais pabūna miesto knygynuose, tačiau ir vėl grįžta Į Universiteto kny gų sandėlį, kad, praėjus nus tatytam laikui, būtų nurašyti ir išvežti kaip makulatūra. Daugiausia čia „Baltistikos", „Knygotyros", „Literatūros" ir „Kalbotyros" leidinių — 12 128. Ekonomistų straipsniai dūli 1229-iuose užsigulėju siuose „Ekonomikos" leidi niuose. Dar čia — gamtinin kų (3 leidiniai, 2012 egz.j, teisininkų kūriniai (1 leidinys, 1498 egz.), „Problemos" (1252 egz.), „LKP istorijos klausimai" (769 egi.). Niekas nesusimąsto, kad per metus vien už mokslo darbų spausdinimą išleidžiama iki 100 000 rub., kad tonomis naudojamas deficitinis popie rius, kad apkraunamos lei dyklos Ir spaustuvės. Peržvelkime kitus Univer siteto darbuotojų parašytus ir dideliais kiekiais atspausdin tus kūrinius. Paminėsiu tik keletą pavadinimų: „Lietuvos politinės ekonomijos dėstyto jų darbai", „Tarybų Lietuvos radijas pokario metais", „Kla sių kova Prancūzijoje", „Ta rybų darbo praktikumas"...
Kokią naudą jie davė student tams?.. Visos save gerbiančios įs taigos pradėjo skaičiuoti pini gus. Ar mes, kitus mokydami, nesielgiame priešingai? Kas susimąstys, pasirašydamas lei dimą spausdinti niekalą, suma žins tiražą iki realaus, nut rauks sutartis su leidyklomis? Ir dar. Įdomu, kuris iš dau gybės prorektorių ryšis pasi rašyti užsigulėjusių leidinių nurašymo aktą? Jurgis AKROMAS VU vyriausiasis buhalteris
Nr. 22 (1480)
BALANDŽIO 15 D.
STEIGIAMA TSRS universitetų asociacija Maskvoje praėjusį penktadienį buvo susirinkę TSRS universite tų asociacijos steigėjai. J Susitikimą buvo nuvažiavę ir VU pro rektoriai J. Vaitkus bei I. Žeberskis. Dalyvių nuomone, asociacija turėtų kelti ir nagrinėti bendrus visiems universitetams klausimus, nesikišdama į savo narių vidaus reikalus. Visi pasisakė už tai, kad universitetai turėtų jų savarankiškumą įteisinantį statusą (ypač ak tyvūs buvo Alma-Atos, Charkovo, Kijevo, Maskvos universitetų atstovai), rektorius, dekanus rinktų kompetentingi žmonės (t. y. ne studentai). Smarkiai diskutuota dėl mokslo tiriamojo ir pedagogi nio darbo santykio universitete. Numatyta, kad asociacijos nariai gali būti universitetai, kuriuose ne mažiau, nei 15 specialybių ar specializacijų, ir ne mažiau nei vienas profesorius šimtui studentų. Tokių universitetų Tarybų Sąjungoje apie 60. Priimti laikini įstatai, iki steigiamojo asociacijos suvažiavimo, kurį planuojama surengti kitų metų gegužės mėnesį Kijevo uni versitete. Universitetai — asociacijos steigėjai (tarp jų ir VU) į suvažiavimą deleguos po 3—5 atstovus. Kiti universitetai — rek torius. Iki suvažiavimo asociacijos prezidentu išrinktas Maskvos universiteto rektorius A. Logunovas. Susitikimo dalyvių paprašyta pateikti samprotavimus universitetų finansavimo bei kitais klausi mais. Remdamasi šiais samprotavimais, asociacija kreipsis į TSRS Aukščiausiąją Tarybą. Tikimės, kad universitetų asociacija netaps dar viena biurokra tine organizacija šalia TSRS Liaudies švietimo komiteto ir nerodys polinkio j centralizavimą. Kol kas įstatuose jo nariam* nedrau džiama savarankiškai stoti į Europos universitetų asociaciją. „U. V." informacija
KOLEGOS
JEI NORIME, KAD MUS IŠGIRSTŲ Ar universiteto studentams rei kia organizuotis, diegti savivaldą, kurti studentų atstovaujamuosius organus! 1 šį klausimą galime atsakyti tik mes patys. Manau, kad susi dūrėme su dilema: arba vienysimės kursuose, fakultetuose, Uni versitete ir ginsime savo intere sus, dalyvausime mus liečiančių klausimų svarstyme organizuotai, arba liksime besiblaškančiais, pa syviais administracijos bei visuo meninių organizacijų funkcionie rių sprendimų vykdytojais. Jei norime, kad mus išgirstų ir suprastų, įvedant naują ir panai kinant neįdomią mokymo discip liną, skirstant bendrabučius, pa šalpas, • premijas, vežant talkon į kolūkius, patys turime būti gerai organizuotais. Atrodytų, kad Dailės akademi jos, Konservatorijos, Vilniaus pedegoginio instituto, VISI stu dentai tai suvokė. Šiose aukš tosiose mokyklose jau veikia stu dentų Parlamentai.
Pastebėsiu, kad kitų aukštųjų mokyklų, o ir mūsų filologijos fakulteto studentų (seniūnų) Ta rybų ir Parlamentų veikla rodo, kad šie organai, skelbdami savo tikslu esantį akademinio jaunimo teisių gynimą, norom nenorom atima „duoną" arba dubliuoja profsąjungą. Universiteto studentai, dalyva vę diskusijoje dėl studentų atsto vybės, padarė išvadą, jog demo kratiškai suformuotas studentų at stovaujamasis organas turėtų veikti kaip aukščiausia studentų
Nukelta į 2 psl.
VU profsąjungos konferencija lapkričio 14 d. 17 vai.
Teatro salėje
studentų parlamentas Ką veiks instituto parlamentas? Kas jį sudarys? Kokias proble mas spręs parlamentarai? Ne tik šitie, bet ir daugelis kitų klausi mų domino mane, einantį į VISI parlamento steigiamąjį susirinki mą. Susirinkime neskambėjo pompastinės kalbos, nebuvo apeliuo jama į tautinius jausmus. Vyko karšti ginčai, kuriuose dalyvavo ne tik delegatai, bet ir svečiai. Labai aktualiai nuskambėjo stu dento S. Rekašiaus trumpas pasi sakymas: „Daugelis mano grupės studentų siekia gauti diplomą, o ne įgyti žinių. Jie mane išrinko j parlamentą, kad ginčiau jų in teresus, o aš atėjau į institutą gauti žinių. Tad kieno interesams aš turiu atstovauti parlamente — •norinčių gauti diplomą, ar norin čių gauti žinių?" Nežinau atsaky mo į šį klausimą, bet, manau, kad tai liečia ne tik VISI, bet ir kitas aukštąsias mokyklas. Pertraukos metu apie busimąjį parlamentą paprašiau pasidalinti mintimis iniciatyvinės grupės na rį Irmantą Gailių: „Pagal inicia tyvinės grupės paruoštą parla mento įstatų projektą mūsų par lamentas yra aukščiausias institu to studentų savivaldos organas, atstovaujantis visiems instituto studentams, nepriklausomai nuo jų politinių ir religinių pažiūrų. Instituto parlamentą sudaro fa kultetų parlamentų delegatai. Par lamentas išrinks savo prezidiumą ir pirmininką. Taip pat išrinks sa vo atstovus į instituto Tarybą ir Lietuvos Studentų koordinacinę tarybą. Parlamentas turės savo antspaudą ir emblemą, sąskaitą banke, turės teisę disponuoti sa vo turtu. Be to, parlamentas tu rės atsakyti už savo politinę, vi
suomeninę ir ūkinę veiklą". Diskutuojant apie tai, kad bet kokios politinės organizacijos ne turės teisės koordinuoti parla mento veiklos, prisiminiau du epizodus. Dviejų visiškai skirtin gų politinių organizacijų atsto vai elgėsi labai panašiai. LTJS „Jaunoji Lietuva" vienas iš ly derių G. Karalius, dalyvavęs sve čio teisėmis, demonstratyviai iš ėjo iš salės todėl, kad delegatai atsisakė svarstyti steigiamojo su sirinkimo metu klausimą dėl jau nuolių karinių bilietų grąžinimo. VISI komjaunimo komiteto sek retorius A. Prochorovas, taip pat dalyvavęs svečio teisėmis, pasa kė, kad delegatai išrinkti nede mokratiškai, aiškino, kad dar ne laikas įkurti parlamentą. Salėje buvo studentų profsąjungos ats tovų. Jiems dabar sunkūs laikai — J. Kupliauskienė, TSRS liau dies deputatė, instituto studentų profsąjungos komiteto pirminin kė, atsistatydino iš pirmininkės pareigų. Nepaisant visų bandymų su trukdyti, instituto parlamentas buvo įkurtas, išrinktas prezidiu mas ir jo pirmininkas — IV kur so studentas Rokas Knyva. Parla mentas sudarė komisiją Deklara cijai ir kreipimuisi į VISI Tary bą paruošti. „Parlamentas yra perspekty viausia priemonė studentiško gy venimo demokratizacijos kelyje. Na, o programa minimum — tai pasiekti, kad visos lengvatos ir pašalpos, skirtos studentams, tap tų visuotinai svarstomu objektu. Jei turime rublį ar tris, tai visi turi žinoti — kur jie panaudoja mi", — pasakė Rokas Knyva.
Darius ANUŽIS
Praėjusį savaitgalį surengti net du mitingai morališkai paremti jaunuolius, grąžinusius šaukiamuosius lapelius ir karinius bilietus. Respublikiniam kariniam komisarui buvo Įteikta deklaracija, ku rioje pažymima, jog 1949 metų rugpjūčio 12 dieną Ženevoje pa sirašytos Taikos konvencijos 51 str., 3 dalyje rašoma, kad okupa cinė valstybė negali versti globojamų asmenų tarnauti Jos gink luotose pajėgose. Bet koks spaudimas arba propaganda laisvano riškai stoti j armiją draudžiama. Sį dokumentą pasirašė ir TSRS. Sekmadienį Pilies gatve, matau, eina plikai kirpti, galvas nulei dę vaikinai. Eina, spardo kojomis auksinius lapus: „Gal tie mitin gai padės, gal nepadės, bet greičiausiai rytoj jau išveš"...
Renatas NEVERBICKAS Autoriaus nuotr.
2
1989.10.27
Universitas Vilnensis
Diskusija su
lenkų
teisininkais Apie lietuvių—lenkų santykius, politinę situaciją Lietuvoje, Sąjū džio dalyvavimą reformose, nau jus įstatymus bei kitas problemas pirmadienį Rektorato posėdžių salėje Krokuvos universiteto dės tytojams ir studentams teisinin kams pasakojo Sąjūdžio Seimo tarybos narys Vytautas Radžvilas ir VU Teisės fakulteto docen tas Kęstutis Lapinskas. Svečius labiausiai domino lenkų padėtis Lietuvoje ir pilietybės įstatymo projektas. Klausimai ir atsakymai greitai peraugo į filosofinę dis kusiją apie individą, organizaciją ir valstybę, jų tarpusavio santy kius. Vėliau svečiai iš Krokuvos mū sų korespondentui pasakė: „Mes gavome tokius atsakymus, kokių ir tikėjomės, tačiau tai nereiš kia, kad jie mus patenkina. Pap rasčiausiai, skiriasi mūsų ir jūsų .požiūris į daug ką. Todėl reikia kuo daugiau susitikimų, pokalbių. Gal tada geriau vieni kitus su prasime, mokėsime įsiklausyti."
„U. V." informacija
Atkelta iš 1 psl.
profsąjungos institucija. Juk bėda ta, kad profsąjungų, kaip kitų or ganizacijų, funkcijos tiek biurokratizuotos, kad jos nariai (šiuo atveju studentai) nesugeba kontroliuoti, kaip priimami spren dimai, turintys reikšmę daugumai nuo šio proceso nušalintų žmo nių. Kaip mums organizuotis, kad būtų ginami mūsų interesai ir ge riau tenkinami poreikiai, — atsa kymas rastas: aktyviai dalyvau jant Universiteto studentų prof sąjungos konferencijoje, keisti studentų profsąjungos veiklos tu rinį bei struktūrą, o kartu ir pa vadinimą (motyvai — N. Burnei kaitė. Tik ne profsąjunga, — „Universitas Vilnensis", 1989.03. 24, V. Ušackas. Studentas ne pro fesija, — Lietuvos studentas. 1989. 12.22). Tam, kad kokybiškai naujos studentų sąjungos veikla būtų grindžiama viešumo, savivaldos principais, kad būtų aišku tiek stu dentui, tiek administratoriui „kas yra kas", grupė studentų paruo šė Universiteto studentų sąjungos įstatų projektą. Šio projekto au toriai — teisininkai V. Barkaus
JEI NORIME, KAD MUS IŠGIRSTŲ kas, M. Valantiejus, G. Jasaitis, ekonomistas A. Grigas. Kaip vie nas šio projekto bendraautorių, norėčiau atkreipti dėmesį į kai kurias projekto dalis. Taigi, studentų Taryba. Iš stu dentų formuojama Taryba turėtų tapti aukščiausia institucija, reiš kiančia akademinio jaunimo inte resus rektorate ar fakulteto tary boje, tvirtinančia premijų, pašal pų, kelialapių skyrimą, vietų ben drabutyje skirstymo planą, vado vaujanti ir kontroliuojanti sekre toriato veiklą, užmezganti ryšius su kitų mokyklų sąjungomis, ta rybomis. Dabartinis profkomo pirmininkas ir pavaduotojai tap tų studentų Tarybos priimtų nu tarimų vykdytojais, sekretoriato darbuotojais. Taip realizuotume mūsuose pri mirštą, o demokratinėse valsty bėse plačiai taikomą valdžios pa dalijimo principą: Taryba svars to ir priima nutarimus studentiją liečiančiais klausimais, o sekreto riatas (vykdomasis organas) įgy vendina šiuos studentų atstovų valios aktus. Suprantama, kad vien sekretorius, pavaduotojas ir
buhalterė nesugebės susidoroti su aibe klausimų. Jiems galėtų talkinti visuomeniškai aktyvūs stu dentai, susibūrę j mokymo pro ceso tobulinimo, buities ir kitas komisijas. Ar studentui bus kokia nors materialinė nauda iš šios naujo viškos organizacijos! Svarstant, priimant ir registruojant įstatus. Universiteto studentų sąjunga bū tų valstybės pripažinta ir įgytų juridinio asmens teises. Taip bū tų įteisinta sąjunga, kuri dar vys tytų ūkinę veiklą, steigiant ko operatyvus, bendras įmones, fir mas... Tai leistų kreiptis į Minist rų Tarybą su prašymu, kad nebū tų apmokestinamos firmos, ko operatyvai prie studentų sąjun gos. Didesnė pelno dalis liktų studentų dispozicijoje. Pažymėti na, kad šia išimtine teise nuo 1988 m. liepos 12 d. naudojasi tik po komjaunimo iškaba susibūrę dar bo, turizmo centrai. Priėmus įs tatus, būtų panaikintas chaosas, kuris atsirado, įsikūrus naujoms ir atsikūrus seniau veikusioms or ganizacijoms. Studentams, kaip ir Universiteto vadovybei sunku su
prasti, kas atstovauja akademi niam jaunimui. Studentų sąjunga, vienijanti studentus (nepriklauso mai nuo jų pažiūrų), jos aukš čiausia institucija — studentų Taryba — galėtų atstovauti stu dentams Universiteto administra cijoje. Prijaučiantys vienos ar kitos partijos ideologijai, be abejo, tu ri teisę kurti frakcijas, organiza cijas ir Universitete. Tokios orga nizacijos (asmeniškai aš už jau nimo frakcijas partijose, o ne politines jaunimo organizacijas) turėtų sekti demokratinėse valsty bėse susiklosčiusiomis tradicijo mis ir siekti savo tikslų per liau dies atstovaujamuosius organus, politinių akcijų pagalba, esant reikalui — ir per studentų Tary
bą. Manau, kad pateikiamas pro jektas gali būti vienu ir pagrin diniu diskusijų objektu būsimos studentų profsąjungos konferen cijos metu. Vygaudas UŠACKAS
Profesorius A Sakalas apie Vilniaus Sąjūdį | mūsų korespondento klausimus atsako Vilniaus Sąjūdžio ta rybos pirmininkas VU fizikos fak. profesorius A. Sakalas: Ar pirmadienį pasibaigusios Sąjūdžio konferencijos metu įvy ko kokių nors pasikeitimų!
nybos ministro įsakymą, laikinai sustabdyti baudžiamojo kodekso straipsnį, pagal kurį jaunuoliai gali būti teisiami už atsisakymą tar nauti armijoje. Toliau pasiūlėme: kol visi šie klausimai bus išspręs ti Aukščiausioje Taryboje, — kad jaunuoliai turėtų teisę tarnauti milicijoje, ir tai būtų užskaitoma, kaip tarnyba armijoje. Taip ga lima būtų pakelti ir mūsų milicijos prestižą, ir jaunuoliai, kurie no rėtų tarnauti Lietuvoje, turėtų geras sąlygas.
— Konferencija buvo reikalinga vien tam, kad būtų perrinkta, sakyčiau, nedemokratiškai išrinktoji senoji taryba. O dabar susi rinko atstovai nuo kiekvienos Sąjūdžio grupės ir išrinko naująją Dabar vis dažniau pasigirsta nesutarimų tarp Sąjūdžio ir laik tarybą. raščių redakcijų. Ar nėra panašių bėdų ir Vilniuje! Praėjusi konferencija nagrinėjo ir nemažai problemų — ben — Ir „Vilniaus balso" redakcija mūsų klausosi, ir mes neprie drą politinę situaciją, specifines Vilniaus problęmas, dėl jaunuo vartaujame darbuotojų. Jie viską publikuoja savo nuožiūra, mes lių tarnybos Tarybinėje Armijoje ir kitas. Tačiau daugiausia ginčų tik pasiūlom jiems skelbti svarbiausius nutarimus, protokolus ar sukėlė potencialių kandidatų j Aukščiausiąją Tarybą kėlimo pro pan. Faktiškai, nors „Vilniaus balsas" yra Vilniaus tarybos laikraš cedūra. Konferencijoje nebuvo numatyta kelti kandidatus, tik rei tis, mes manome, nebūtinai Vilniaus tarybos remiamas. Laikraštyje kėjo patvirtinti tą sąrašą, kurį pasiūlė Sąjūdžio rėmimo grupės. turi būti gvildenamos Vilniaus kultūros problemos, nagrinėjami Tačiau buvo nutarta, kad pirmiausia jie turi susitikti su žmonėmis politiniai klausimai, tačiau ne direktyvinių priemonių pagalba. Da jgaliotinių susirinkimuose, kolektyvuose, kad žmonės su jais susi bar mes „Vilniaus balse“ pasiūlėme pradėti diskusiją — Sąjūdžio pažintų ir turėtų jau savo nuomonę, balsuodami už vieną arba ki tolimesnės perspektyvos po rinkimų. Jeigu bus įteisinta daugiapar tą kandidatą. Todėl konferencija nepasibaigė ir nutarta ją pratęsti, tinė sistema, koks tada turės būti Sąjūdžio vaidmuo! kai tik galima bus kandidatus aprobuoti ir siūlyti kolektyvams juos Nevengsime spausdinti „Vilniaus balse" ir straipsnių, kurie kri kelti, šiuo klausimu konferencijoje nuomonės išsiskyrė. Ir mes fru- ' tikuoja Sąjūdį, atskirus jo lyderius. Sąjūdis neturi būti tokia bol pūtį vargome. ševikinio tipo partija, kuri nepripažįsta jokios kritikos. Ir viskas, Susidaro toks įspūdis, kad pastaruoju metu miestų ir rajonų Są ką padarė generalinis sekretorius, yra nenuginčijama tiesa. jūdžio tarybos radikalėja. O kaip Vilniaus taryba! Kokiu būdu sprendžiate, ar bandysite spręsti specifines Vil — Kaip ir visur, Vilniuje, yra ir radikaliai nusiteikusių žmo niaus krašto problemas! nių, ir konservatyvesnių. Bet kad taryba radikalėtų ir priimtų ko — Konferencijoj buvo priimta rezoliucija nacionaliniu klausi kius nors nerealius pasiūlymus, tokių atvejų lyg ir nebuvo. mu ir numatyta surengti Vilniaus krašto įgaliotinių pasitarimą, ar Rezoliucijos dažniausiai būna principingos ir pakankamai ra konferenciją. Ir jeigu ten bus nutarta, įsteigti atskirą Vilniaus dikalios, bet ne tokios, kokias priima kraštutinės radikalų organiza krašto tarybą, ji bus išrinkta. cijos. Priimdami rezoliuciją, mes apgalvojame ir kelius, kaip ją Ačiū už pokalbį. įgyvendinti. Kaip pavyzdį galiu pateikti rezoliuciją dėl tarnybos Darius TARASEVIČIUS Tarybinėje Armijoje. Mes pasiūlėme laikinai sustabdyti TSRS Gy
Praėjo daugiau kaip keturi mėnesiai po audringo XXII kom jaunimo suvažiavimo ir savaitė po II LKJS CK plenumo. Tautos Atgimimo banga, Nepriklausomos Lietuvos jaunimo organizacijų atsikūrimas, masinė kritika privertė komjaunimo CK susirūpinti savo ateitimi ir priimti daug radikalių sprendimų. Deja, kol kas šis politinis žaidimas vyksta siaurame rate. Žinoma, galutines iš vadas daryti anksti, nes LKJS narių registracija baigsis tik 1990 m. sausio 1 d. Bet per keturis mėnesius į LKJS narių gretas per siregistravo: Dailės institute — 1, VISI — apie 100, VU — 78 (iki 10.23.), LKJS CK — nerenka duomenų. CK .personalas sumažėjo tris kartus ir šiuo metu jį sudaro 33 žmonės, bet į šį skaičių ne įeina techninis personalas. LKJS jėgos ir stiprybės semiasi iš stiprios ekonominės-materialinės bazės. 1989 m. biudžetą sudarė apie 1 mln. 200 rub., iš šios sumos 300 000 rub. skiriama darbo užmokesčiui. Pagrindinė stra teginė linija — naujų jaunimo kooperatyvų ir centrų prie LKJS steigimas. Laukiama, kada laikraštis „Komjaunimo tiesa", duodan tis 1,5 mln. rublių pelno, pereis iš VLKJS rankų į LKJS. Su tokia materialine baze, ryšiais, turint savo rankose vieną įtakingiausių dienraščių ir sumažėjus (anarchistinių) narių skaičiui, galima vyk dyti aktyvią politiką. Kita aktuali problema, jaudinanti komjaunimo CK, — kaip bus su tais jaunuoliais, kurie liks ištikimi VLKJS. Atrodo, turė sime dvi komunistines jaunimo sąjungas. Viena — „dešinieji", ki ta — „kairieji". Vienos centras Vilniuje, kitos Maskvoje. Ir vie ni, ir kiti statys socializmą. Tikriausiai tarp šių organizacijų ne bus susikompromitavusios socialistinio lenktyniavimo sutarties, o konkurencija, kaip rodo Vakarų praktika, duoda neblogų rezul tatų. Kaip sekasi Universiteto komjaunimo organizacijai, paklausėme VU komjaunimo organizacijos sekretorės Vilmos PAKASlUTES. — Keista šiuo metu situacija komjaunimo organizacijoje, bet Universitete visų jaunimo organizacijų padėtis liūdna. Žmonės nieko nenori daryti ir niekur dalyvauti. Atrodo, kad kitų organi zacijų lyg ir nėra, o Rektoratas nežino į ką kreiptis. Komjauni mas visiems studentams neatstovauja, Sąjūdis ir profsąjunga taip pat. Sunku tekiomis sąlygomis komjaunimui atsistoti į savo vie
tą. Spalio 31 d. rengiama Universiteto komjaunuolių konferencija. Klek dabar turite LKJS narių? — Jeigu laikysimės LKJS CK požiūrio, tai dabar pas mus komjaunuolių yra tiek, kiek nėra atidavę bilietų. Valdžia sako, kad turėjome 8 100 komjaunuolių, išstojo apie 200, tai liko apie 8000. Mes taip nemanome ir žiūrime tik pagal mokesčių žiniaraš tiJūs kalbėjote, kad kitos jaunimo organizacijos neaktyvios, bet tam turi reikšmės darbo sąlygų skirtumas. — Suprantama. Mes viską turime iš senų laikų, bet malonu tai, kad mūsų komitetas draugiškai bendrauja ir su LLL jaunimu, ir su „Jaunąja Lietuva", ir su kitomis organizacijomis. Aš nežinau, ką mes galime pasiūlyti. Atiduoti dalį pinigų? Bet prieš tai reikia žinoti, kam juos atiduodi, nes pinigai skirti visiems studentams. Jei atsirastų kam — mes pasiruošę pasidalinti. Šiuo metu Uni versiteto komjaunimo organizacija turi apie 16 000 rublių. Kokie planai ateičiai? — Tiesą sakant, aš pati išeinu iš šios organizacijos. Dabar ne su nei komjaunimo, nei partijos narys. Nors suvažiavimas pas kelbė, kad kaip delegatė esu LKJS narys, bet aš daug prieštarau čiau įstatams, netikiu ir šviesia komunistine ateitimi. Kaip vertinate LKJS CK II plenumo darbą? — Jeigu aš paskelbčiau studentams tuos dokumentus, kuriuos priėmė plenumas (nes „Komjaunimo tiesa" praktiškai nieko nera šė), ir jeigu atskleisčiau CK kortas — tai sutriuškinčiau šią orga nizaciją. Iš paskelbto nutarimo atrodo, kad pagrindinis plenumo klausimas — dalyvavimas rinkimuose, nors iš tikrųjų dalinosi pinigais. CK aparato nuomone, labiausiai viskuo nepatenkinta studentija. Na, bet žiūrint į tai, ką jie su mumis daro, ką bando padaryti su organizacija — negalima tylėti. CK aparatas susirū pinęs tik tuo, kaip išsimokėti 400 rub. atlyginimą, kaip Išlaikyti aparatą. Ir į tai praktiškai suvedama komunistinio jaunimo sąjun gos idėja. Toks plenumas — baisiau nebūna. Dėkoju už pokalbį. Artūras ZUOKAS
GYVYBĖS SPINDULYS GRIUVĖ SIUOSE
koniliktas išsisprendė savaime. Menas, nors ir griuvėsiuose, pBėmė viršų. Name apie dešimt kambarių, nemažai per savo amžių mačiu sių: ir vienuolių, ir mamų, džio vinančių savo mažylių vystyklus, ir „rašalo" mėgėjų. Dabar kiek
viename kambaryje — žmogaus portretas, atgaivinantis apiplėšy tas sienas. Kambaryje pasidaro šiitą. Dalyvauja toje parodoje, kas susimano. Kada nori, atneši paveikslą, kada nori, išsineši, yra eilėraščių, skulptūrų. Jei nieko neatsineši, niekas nedraudžia pa
čiam iš čia esamų šiukšlių sukur ti kažką arba šiaip parašyti savo nuomonę, palinkėjimus į atsilie pimų knygą. Gal tai paskutinis gyvybės spindulys šiuose apleis tuose griuvėsiuose, tačiau kas čia apsilankė — ilgai nepamirš Šių apiplyšusių sienų, iš paveikslo
žvelgiančių šiltų akių. Buvo norėta parodą uždaryti penktadienį, bet dabar organiza toriai mano: kol lauke šilta, te gul ir griuvėsiuose būna nešal ta.
4. 6. Bendradarbiauja su Uni versiteto administracija, LPSCT ir profsąjungos ša kiniais komitetais, spren džia mokymo proceso, materialinio-buitinio stu dentų aprūpinimo klausi mus. 4. 7. Sąjungos santykiai su LPSCT ir profsąjungos ša kiniais komitetais grin džiami sutartimis. 4. 8. Palaiko ryšius su valsty binėmis ir visuomeninė mis organizacijomis bei judėjimais. 4. 9. Palaiko ryšius su Lietu vos aukštųjų mokyklų, kitų respublikų bei užsie nio šalių studentų sąjun gomis, tarptautinėmis stu dentų organizacijomis. 4.10. Organizuoja susitikimus, konferencijas, diskusijas, studentų bei dėstytojų apklausas bei kitas prie mones studentus dominan čiais klausimais. 4.11. Organizuoja galiojančių teisinių aktų, kuriais nu matoma studentų, jų or ganizacijų teisinė padėtis, tyrimą, rengia rekomen dacijas jas tobulinti, da lyvauja aktų, liečiančių studentų interesus, pro jektų rengime ir aptari me. 4.12. Siūlo bei kelia kandida tus į visų lygių Tarybų deputatus ir aktyviai da lyvauja rinkiminėje kam panijoje.
8. Buvimo Sąjungoje nariu lai kas įskaitomas į profsąjungos nario stažą. 9. Sąjungos narys privalo: 9.1. Laikytis Sąjungos Įstatų, vykdyti jos organų nutari mus. 9.2. Aktyviai dalyvauti Sąjun gos veikloje. 9.3. Laiku mokėti nario mokes tį. Sąjungos narys, be svar bių prie'.asčių nesumokė jęs nario mokesčio, laiko mas išstojusiu iš Studentų sąjungos. 9.4. Už Įstatuose suformuluotų pareigų nevykdymą Sąjun gos nariui studentų taryba gali pareikšti visuomeninę pastabą, įspėti arba paša linti iš Sąjungos.
dentai — ne Tarybos nariai. 17. Studentų Tarybos posė džiams pirmininkauja Tarybos pirmininkas, vicepirmininkas ar ba kitas paprasta balsų dauguma išrinktas Tarybos narys. Tarybos sprendimai priimami kvalifikuota balsų dauguma: 50% ir vienas balsas. 18. Studentų Taryba: 18. 1. Pateikia studentų konfe rencijai Tarybos sekre toriaus kandidatūrą. 18. 2. Tvirtina, pateikus stu dentų Tarybos sekreto riui, sekretoriato perso nalinę sudėtį. 18. 3. Renka atstovus į Lietu vos Studentų Koordina cinę Tarybą. 18. 4. Tvirtina finansinės ūki nės veiklos sąmatą. 18. 5. Išklauso sekretoriaus pranešimą apie sekreto riato veiklą. 18. 6. Atstovauja studentų in teresams Universiteto Taryboje. 18. 7. Sprendžia bendradarbia vimo su kitomis organi zacijomis bei judėjimais klausimus. 18. 8. Priima nutarimus, spren dimus, kuriuos įgyven dina sekretoriatas. 18. 9. Tvirtina sekretoriatui pa teiktus premijų, pašalpų, kelialapių skyrimą bei bendrabučių skirstymo planą. 18.10. Sprendžia kitus fakulte tų tarybų bei atskirų studentų pasiūlymus. 18.11. Turi teisę sustabdyti sekretoriato sprendimus, potvarkius. 18.12. Reiškia savo nuomonę dėl norminių aktų leidybos ir jų vykdymo. 19. Studentų Tarybos pirminin kas arba sekretorius atstovauja studentų interesams Rektorato po sėdžiuose, valstybinėse, visuome ninėse organizacijose, judėjimuo se. 20. Studentų Tarybos pirminin kas pasirašo Studentų Tarybos vardu priimamus nutarimus, ben dradarbiavimo sutartis.
23.3. Parengia bendrabučių skirstymo planą. 24. Sekretorius: 24.1. Pasirašo' įgaliojimus ir operatyvaus sprendimo reikalaujančius aktus. 24.2. Studentų Tarybos posėdy je atsiskaito už sekreto riato veiklą. 24.3. Yra atsakingas už sekre toriato finansinę-ūkinę veiklą. 25. Sekretoriatas pagal Tarybos narių, Sąjungos narių pageidavi mus sudaro komisijas.
Renatas NEVERBICKAS Autoriaus nuotr.
Tikriausiai daugelis vilniečių jau yra girdėję, kad kažkur sena miestyje, griuvėsiuose vyksta ta pybos paroda. „Vaikų žaidimai, neturi ką veikti, tai ir išsigalvo ja visokių nesąmonių", — kai kas atsilieptų apie šią originalią, turbūt pirmą tokią tapybos paro dą Vilniaus istorijoje. O viskas prasidėjo gana ro mantiškai: jauna mergina vasarą tapė prie Mažosios Baroko salės, buvusio vienuolyno griuvėsiuose. Tada ir buvo sumanyta čia su rengti parodą. Namas laisvas, nei statybininkai čia užklysta, nei specialaus leidimo reikia. Retkar čiais apsilanko kompanija išgerti odekolono buteliuką, bet su jais
--------- PROJEKTAS
VU STUDENTŲ SĄJUNGOS
ĮSTATAI I. BENDRIEJI NUOSTATAI
1. Vilniaus Universiteto stu dentų sąjunga — tai studentų, besimokančių dieniniame skyriu je, visuomeninė organizacija. Jos veikla grindžiama viešumo, savi valdos ir kitais demokratiniais principais. 2. Sąjungos tikslas — studen to, kaip asmenybės, kuri turi Įgyti žinių, auklėtis, tobulėti, reng tis aukštos kvalifikacijos reika laujančiai veiklai, teisių ir lais vių gynimas, Interesų reiškimas Universitete ir už jo ribų. 3. Sąjungos pagrindiniai užda viniai yra: 3.1. Padėti įtvirtinti ir praktiš kai realizuoti studentų tei ses ir laisves, užtikrinti pareigų vykdymą. 3.2. Padėti tobulinti mokslo procesą, studentų tiriamą ją veiklą, gamybinę prak tiką, stiprinti mokslo ir praktikos ryšius. 3.3. Sudaryti reikiamas sąlygas studentų poilsiui, buičiai, darbinei veiklai vystyti, dvasiniams poreikiams ten kinti. 3.4. Gaivinti istorines ir kurti naujas studentiškas tradi cijas. 4. Sąjunga, siekdama tikslo Ir (gyvendindama jai keliamus už davinius: 4. 1. Gina studentų interesus prieš valstybinius ir vi suomeninius organus. 4. 2. Organizuoja studentų ap rūpinimą gyvenamuoju plotu. 4. 3. Organizuoja studentų sa natorinį bei kurortinį gy dymą, teikia materialinę pagalbą. 4. 4. Vysto ūkinę veiklą stei giant kooperatyvus, ben dras įmones, firmas. 4. 5. Organizuoja studentų lais valaikio praleidimo prie mones.
II. SĄJUNGOS NARIAI 5. Sąjungos nariu gali būti kiekvienas Universiteto dieninio skyriaus studentas, kuris pripa žįsta šluos Įstatus ir moka 2 (dviejų) rublių kasmetinj mokesti. 6. Sąjungos narius priima Uni versiteto atskirų fakultetų stu dentų tarybos. 7. Sąjungos narys turi teisę: 7.1. Dalyvauti Sąjungos rengia mose priemonėse. 7.2. Rinkti ir būti išrinktais į Sąjungos organus. 7.3. Teikti pasiūlymus Ir užk lausimus vadovaujantiems organams dėl Sąjungos veiklos, taip pat dėl kito kių su Sąjungos veikla su sietų klausimų ir gauti mo tyvuotus atsakymus. 7.4. Gauti iš Sąjungos paramą ginant savo teises ir teisė tus interesus. 7.SĮ. Gauti Sąjungos organams paskyrus vietą bendrabu tyje. 7.6. Gauti kelialapius sau ir šeimos nariams sanatori niam bei kurortiniam gy dymui ir poilsiui į gydyk las, taip pat materialinę pagalbą. 7.7. Išstoti iš Sąjungos apie tai raštiškai įspėjus studentų tarybą, kurios nutarimu buvo priimtas.
m. SĄJUNGOS ORGANIZACINĖ STRUKTŪRA
10. Vilniaus Universiteto stu dentų konferencija — tai aukš čiausias dieninio skyriaus studen tų organas, šaukiamas studentų tarybos kartą per vienerius me tus. 11. Atstovavimo normas ir kon ferencijos delegatų rinkimų tvar ką nustato studentų taryba. 12. Studentų konferencija: 12.1. Išklauso studentų tarybos, sekretoriato ir revizijos komisijos ataskaitinius pranešimus. 12.2. Renka studentiį tarybos komisiją, sekretorių, re vizijos komisiją. 12.3. Svarsto svarbiausius stu dentijos klausimus. 12.4. Pareiškimus, rezoliucijas, nutarimus priima 2/3 bal sų dauguma. 12.5. Priima, keičia, papildo Universiteto studentų są jungos įstatus. UNIVERSITETO STUDENTŲ TARYBA
13. Studentų taryba — nuola tos veikiantis Universiteto stu dentų atstovaujamasis organas. 14. Taryba susideda iš fakulte tų atstovų, kuriuos renka kiek vieno fakulteto studentai pagal šią atstovavimo normą: vienam fakultetui tenka dvi vietos tary boje. Rinkimai į Universiteto stu dentų tarybą organizuojami fa kultetų studentų sąjungos ataskaitinių-rinkiminių konferencijų metu. 15. Studentų Taryba savo pir majame posėdyje išrenka pirmi ninką ir vicepirmininką, kurie organizuoja Tarybos darbą, Stu dentų Taryba pasilieka teisę per rinkti juos bet kuriame Tarybos posėdyje, pareikalavus 1/3 Tary bos narių. 16. Studentų Tarybos posė džiai kviečiami Tarybos pirminin ko iniciatyva arba pareikalavus bent dviejų fakultetų atstovams. Tarybos posėdžiuose patariamojo balso teise gali dalyvauti ir stu
STUDENTŲ TARYBOS SEKRETORIATAS
21. Sekretoriatas — tai vykdomasis-tvarkomasis Studentų są jungos organas, tvirtinamas stu dentų Tarybos posėdyje. Sekre toriatas atsakingas ir atskaitingas Tarybai. 22. Studentų Tarybos sekreto rius renkamas Universiteto sturentų konferencijoje. 23. Studentų Tarybos sekreto riatas: 23.1. Užtikrina Tarybos priim tų nutarimų įgyvendini mą. 23.2. Prižiūri Sąjungos turtą, tvarko materialinių ver tybių apskaitą ir rūpina si finansine veikla.
REVIZIJOS KOMISIJA
26. Studentų konferencijos me tu renkama penkių narių Revizi jos komisija. 27. Revizijos komisija tikrina sekretoriato finansinę veiklą bei iždo dokumentaciją ir praneša savo išvadas Tarybos posėdžiui. UNIVERSITETO FAKULTETŲ STUDENTŲ TARYBA IR SEKRETORIATAS
28. Fakulteto studentų taryba — tai fakulteto dieninio skyriaus studentų atstovaujamasis orga nas, sprendžiantis visus studenti ją liečiančius klausimus. 29. Sekretoriatas — tai vykdomasis-tvarkomasis studentų tary bos organas. 30. Kiekvienas fakultetas pri ima Studentų tarybos ir Sekreto riato nuostatus, atsižvelgiant Į fakulteto struktūrą, specifiką. 31. Savo veikloje studentų ta rybos ir Sekretoriatas vadovauja si šiais įstatais bei Sąjungos veik lą reglamentuojančiais nuostatais.
TV. SĄJUNGOS TEISINĖ PADĖTIS, LĖSOS IR LIKVIDAVIMO TVARKA
32. Sąjunga ir jos organai yra juridinis asmuo, turintis: — savo antspaudą ir emblemą, — savo sąskaitą banke, — teisę disponuoti savo turtu, — prievolę atsakyti už savo ūkinę veiklą. 33. Sąjungos lėšas sudaro: — pajamos už leidinius, — nustatyta tvarka (sutartinė) pervestos lėšos iš šakinių pTofsąjungos komitetų, '— piliečių bei kooperatyvų padovanotos lėšos bei kitos paja mos. 34. Sąjungos lėšos naudojamos materialinei pagalbai Sąjungos nariams teikti, leidybinei velkiai finansuoti, inventoriui bei turtui jsigytl, etatinių darbuotojų darbo užmokesčio fondui sudaryti, įsta tuose, nuostatuose numatytiems renginiams finansuoti ir kitiems reikalams pagal sąmatas, kurias tvirtina studentų atstovaujamieji organai. 35. Sąjunga likviduojama Uni versiteto studentų Konferencijos nutarimu.
1989.10.27
Universitas Vilnensis
Tradicinė giedraitiškių kultūra Tokia jau buvo ideologizuota tarybinė tikrovė: tik aprėpęs pri valomas „tarybines temas", kraš totyrininkas savo' iniciatyva ga- , Įėjo imtis gilesnių tradicinės kul tūros tyrinėjimų. Universiteto kraštotyrininkų klubas „Ramuva" nuo pat pirmosios savo ekspedi cijos 1970 m. kiek pajėgdamas stengėsi užkliudyti senesnius lie tuvių tautinės kultūros klodus. Ir tai, atrodo, jam sekėsi, nes vien tik Universiteto Mokslinės bibliotekos rankraščių skyriuje saugomi etnografiniai aprašai už ima 10 000 rašomąja mašinėle
spausdintų puslapių. O kur dar tautosaka, kalbos užrašymai, atsi minimai. Tautinis atgimimas kraštatyrininkams suteikė naujų im pulsų ir galimybių. Išsiplėtė ir temų sąrašas. Didžiausias dėmesys šiemet bu vo skirtas tradicinės dvasinės kultūros reliktams rinkti: darbo ir kalendoriniams, šeimos papro čiams, papročių teisei, liaudies žinynui. Kartu buvo tirti ir kai kurie materialinės kultūros aspek tai: sodybų apželdinimas, sodi ninkystė, verslai, tradicinis ir da
bartinis maistas, namų apyvokos daktai... Senosiose Giedraičių sodybose gausu sodų. Iki Antrojo pasauli nio karo dažnai didesni sodai bu vo išnuomojami žydų prekybinin kams. Nuomos sutartys būdavo sudaromos sodams žydint arba kiek vėliau, jau užsimezgus obuo liams. Vertingos, šimtmečių patikrin tos giedraitiškių agropramoninės ir fenologinės žinios: pavyzdžiui, jei nori iš kopūstų atbaidyti ken kėjus, sodink juos tarp kanapių, jei nori gero žirnių derliaus, sėk
„Romuvos“ ekspe dicija PRAĖJUSIĄ VASARĄ UNI VERSITETO KRAŠTOTYRI NINKU KLUBO „RAMUVA" EKSPEDICIJOJE DIRBO 45 PROFESIONALUS IR SAVA MOKSLIAI ETNOGRAFAI. SI, GIEDRAIČIU KRAŠTE ORGA NIZUOTA EKSPEDICIJA, „RAMUVAI" BUVO JUBILIE JINĖ — DVIDEŠIMTOJI. SPAUSDINAME PLUOŠTELĮ EKSPEDICIJOS DALYVIŲ PASAKOJIMŲ. APIE EKSPE DICIJĄ SKAITYKITE IR KI TAME NR.
Gera ir skaudu rinkti tautosa ką. Eini ir klausi Senesnio žmo gaus. Pasikalbi, pabūni. Prisiklau sai vargų. Tik dainų netankiai iš girsti. Eini toliau. Tas pats var gas, ta pati dainos gaida. Pana šus atsidūsėjimas: „Gal seniau tas darbas būva sunkesnis, nu gyve nimas būva linksmesnis". Rinkti tautosaką — tai suieš koti tuos kaimo šviesuolius, ku riems nuo seno rūpėjo ir daina, ir šokis linksmoje kaimo gegu žinėje, o ne vien javai, gyvuliai, namo stogas. Ir dabar rūpi. Vis eina ir eina žvitrioji J. Mikšanienė iš Giedraičių. Dainuo ja, bažnytiniame chore gieda. Ir
Giedraičiai. Kraštotyrininkų klubo veteranė Virginija Genienė užrašinėja Prano Purlio (g. 1915 m.) atsiminimus. A. PETRASlUNO nuotr.
Ieškoti kaimo šviesuolių į ansamblį mielai eitų, jei kas su organizuotų. O M. Šimėnienė mūsų vakaronėj, žiūrėk, tokią smagią polkutę sutryps, kad jau ni stebėsis. Be muzikos negyve na devintą dešimtį baigiąs I. Miškinis ir jo šeima. Visų, tiek daug davusių — tai negirdėtą pasaką, tai dainą, tai protingą patarimą ar skanų obuolį — nė nesuminėti. Pagalvoji, turbūt ne lengva išlaikyti iki gyvenimo ru dens širdies šviesą, norą išmok ti, nueiti, sužinoti, pajuokauti.
Kuri gera dainininkė, — ta ir gera šeimininkė, gera motina. Jos ir darželis prižiūrėtas, ir lovatie sė išausta, ir balta skarelė ant galvos Svieste šviečia. K. Mali nauskas, 14 kartų buvęs kūmu, sakė: „Anksčiau visur laukai net ūždavo, kaip dainuodavo žmo nės"... Kodėl sakau, kad skaudu rink ti tautosaką? Kartais taip bevil tiškai skaudu, kad, rodos, nebeiš tversi. Juk ta versmė kasdien vis senka. Džiovina ją laikas,
ĮSIGYKITE ANTRĄJĄ SPECIALYBĘ Universiteto Studentai Visuo meninių profesijų fakultete ga li įsigyti pagal savo pomėgius antrąją specialybę-iprofesiiją. Fakultete veikia 10 Skyrių. Apie juos pasakoja fakulteto de kanas doc. Vaclovas ANUSKE-
PAREIŠKIMAS Lietuvos TSR Aukščiausiajai Tarybai nepatvirtinus TSRS Gyny bos ministro O. Jazovo įsakymo, Burbulo Informacijos Agentūra (BIA) įgaliota pranešti, kad vaikinai iš Lietuvos iš Tarybinės Ar mijos paleidžiami į atsargą nebus.
Užsienio ryšių skyrius
ATITAISYMAS Praėjusiame numeryje dėl BIA reklamos skyriaus kaltės buvo pateikta ne ta ieškomojo Stulpo Kelmo nuotrauka, dėl ko gerb. Stulpo Kelmo labai atsiprašome.
BIA direktorius
vicius.
— Pasikeitimų yra ir mūsų fa kultete. Panaikinti kai kurie buvę nepopuliarūs skyriai, o jų vietoje numatyta įsteigti naujus — pagal studentų pagei davimus, pavyzdžiui, steigia mas Lietuvių kultūros istorijos skyrius. Populiarūs — Kraštotyros, Pa minklosaugos, Humanikos sky riai. Pastarasis, prieš metus įs teigtas studentų pageidavimu, garsėja ne tik tarp Universiteto, bet ir tarp Vilniaus aukštųjų mokyklų studentų ir dėstytojų. Patrauklus išliko ir Meno pro fesijų skyrius. Ekologinės proble mos — visų mūsų rūpestis. Te orinių žinių — kaip saugoti
nusinešdamas žmonių atmintį („aš daug mokėjau, bet viską pamiršau"), atguldydamas kalnelin senuosius. Užteršia tą versmę mūsų sielų nešvarumai, abejingu mas („nedainuosiu — vaikai juoksis", „I kam čia raikalinga vaikščiot, kų anys darys su tom dainom"?) Skaudu girdėti dėko jant, kad užėjai, pakalbinai: „Ana, koks jaunimas neišpuikęs, taip gražiai moka senelius pakal binti..." „Tik džiaukimės, kad ir mes jauniems dar reikalingi". O
gamtą — klausytojas įslgys Gamtos apsaugos skyriuje. Stu dijos Religijotyros skyriuje pra turtins žinias apie bažnyčios įta ką dvasiniam žmogaus gyveni mui, apie jos istorijos raidą. VPF dekanatas užmezgė ryšius su Vilniaus Sparto rūmų admi nistracija, tad Kultūrinių masi nių renginių organizavimo sky riaus klausytojai turės visas galimybes atlikti praktiką — „stažuotę" Sporto rūmuose. Bu simiesiems mokytojams, saky čiau, būtina lankyti Užklasinio darbo organizatorių skyrių, čia įgaus žinių, kaip organĮzuotl įvairius būrelius. Sportinin kus ir turistus kviečia Sporto ir Turizmo skyriai. Bene didžiausia naujovė mū sų fakultete tai, kad du skyriai — UŠU (Rytų sportinės gim nastikos) ir Vertėjų-referentų per eina prie ūkiskaitos, — tampa apmokami. Vertėjal-referentai bus mokomi anglų, prancūzų ir vokiečių kalbų. Be to, jeigu at siras norinčių, numatyta moky ti skandinavų kalbų (už semes trą šiame skyriuje reikės mo kėti 15 rublių). Fakulteto klausytojai, baigę kursą, atlikę praktiką ir išlaikę egzaminus, prie diplomo gauna įgytos specialybės pažymėjimą. Užrašė Sofija STANEVIČIŪTĖ
Redakcija* adresas: 332734, Vilaiua, Universiteto 3, „UnlversMu Vdaaasla". Telefaaat: 61-11-7*. Tiražas 4500 Užs. Nr. 1839. Ofsetinė spanda. 1 spaudos lankas. Spaudine L* CK leidybine apautavė, Vilnių, Kosmonautą pr. 60. EMnae^eAUiu BnAamaceKoro ynaapciTeTa. FeĄiKTop A. Annnrrac. 232734, Bauamoc, YuaepcMTCTO, 3. TnaaspatĮma H3A*TeAi>CTBa UK KH Aktui.
juos kol dar ledas ant ežero ne baigęs tirpti... Nerasi ir senesnės giedraitiš kių sodybos be darželio. Daugu ma tradicinių darželio gėlių (bi jūnai, medetkos, rūtos, nastur tos...) buvo naudojamos kaip vaistažolės. • Astronominis kalendorius buvo susijęs su paukščiais. Antai, žie mos pabaigoje pasirodęs viever sys buvo laikomas pavasario pra našu. Visų laukiama (dar ir da bar švenčiama) buvo „Busilo šventė" (kovo 25 d.). Šventei iš kvietinių miltų kepdavo mažas plokščias, o kartais ančiuko for mos bandeles. Iš dausų grįžęs gandras reiškė pavasario pradžią. Giedraitiškių gyvenimą šviesio mis spalvomis nuspalvindavo Įvairios kalendorinės šventės ir su jomis susiję papročiai: ateities būrimai per Kūčias, teatralizuoti persirengėlių vaikščiojimai per Kalėdas ir Tris Karalius, pasiva žinėjimai žvanguliais puoštais ar kliais kinkytomis rogėmis per Užgavėnias, lalauninkų vaikščio jimas per Velykas ir kt. Dalis šių papročių elementų yra atėję iš lietuvių senųjų tikėjimų', tau tai jie psichologiškai savi ir ga lėtų praturttinti dabartinį mūsų gyvenimą. Turtingas giedraitiškių žinynas: medioina, veterinarija, pedagogi ka, meteorologija... Daugelis šiuo žinynu jau nebesinaudoja. Vie nok, žmonių šimtmečiais kaupta patirtis turi išliekamąją vertę ir tos patirties gali labai prisireikti ateiities kartoms.
Venantas MAČIEKUS, ekspedicijos vadovas būna tokių — užkeikia, parduo tuvėj iš eilės išstumia. Turėjo žmogus iškęsti ne vieną nuoskau dą, kad taip pasakytų. Ak, uždarėm savo praeitj Ir išmint) j senelių prieglaudą... Gera rinkti tautosaką. Ir todėl, kad skauda. Nes kol jauti skaus mą, tol esi. Įsignybk ir pajusi, kad nesapnuoji: yra lietingos ekspedicijos dienos ir vakarai, dainos ir krintančios žvaigždės, geros senukų akys ir žmonės ša lia, su kuriais vaikščiojai, dirbai. Tebėra visa tai tavyje, nors iš tiesų jau buvo, praėjo...
V. RUŽINSKAITĖ
Dingusius studentų pažymėjimus, Nr. 8910341, išduotą GF studentei Jurgai TRIPONYTEI; Nr. 850830, išduotą TF studentei Ingridai SONDAITEI; Nr. 8810460, išduotą MaF studentei Ramunei MEVADOMAITEI; Nr. 8611338, išduotą Filosofijos fak studentei Živilei SOKOLOVAITIEI; Nr. 8811595, iš duotą MF studentei Giedrei MASKOLENKAITEI; Nr. 8811003, išduotą IF studentei Skaistei VALINSKAITEI; Nr 8810372, išduotą EKFF studentui Andriui LENICKUI, laikyti negaliojančiais.
Mirus tėveliui, nuoširdžiai užjaučiame kurso draugą Si gitą DAUKŠĄ. F11F UI kurso lituanistai
Nuoširdžiai užjaučiame dės tytoją Genovaitę RIŠKIENĘ dėl mylimos mamytės netek ties.
Vokiečių kalbos katedros kolektyvas
Redaktorius A. LIPSTAS