VISI Į REGATĄ
VJ«Ų SAUŲ PROLETARAI, VHiWKWG6/ Šių metų birželio 30 d. Trakuose „Dlnamo" irklavi mo bazėje Įvyks tarptautinė studentų akademinio irklavi mo regata. Šioje regatoje dalyvaus Greifsvaldo, Prahos, Krokuvos, Tartu ir Vilniaus universitetų bei Vilniaus ir Šiaulių pedagoginių institutų, Inžinerinio statybos instituto akademinio irklavimo atsto vai. Iškilmingas regatos atidaivmas Įvyks šių metų birže lio 30 d. 17 vai. Trakų „Dinamo" irklavimo bazėje. Pertraukų metu gros Uni versiteto dūdų orkestras, o po regatos iškilmingo užda rymo ir nugalėtojų apdova VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETO 1978 nojimo džiaugsimės Universi teto kaimo kapelos progra REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS ma. HNA NUO l»50 MBTŲ
C.AUVBII1IS
scupencas
Fizikai švenčia įkurtuves
pagandos ir agitacijos sky riaus vedėjas J. Kuolelis, LKP CK mokslo Ir mokymo skyriaus vedėjo pavaduotojas A. Jakaitis, LTSR Ministrų tarybos kultūros skyriaus ve dėjas P. Dzlkaras, Aukštojo Ir specialiojo vidurinio moks lo ministro pav. V. Pra naitis, kili svečiai, Uni versiteto rektorius J. Kubilius, prorektoriai B. Sudavlčlus, J Grigonis, P. Elgmlnas, parti jos komiteto sekretorius K. Poškus, kom|aunlmo komiteto sekretorius H. Ramonas, prodekanal, studentai. Seiminin kės juos pasitiko, užrišo margaspalvlas skareles, Įteikė gė lių. Prie mikrofono aštuntosios statybos valdybos viršininkas V. Stulpinas. Jis linki studen tams sėkmės naujuosiuose rū muose tr (telkia Fizikos fakul teto dekanui docentui V. Kybartui simbolinĮ raktą. Sveikinimo žodj studentams tarė VU rektorius prof. dr. J. Kubilius, Universiteto stu dentų ir dėstytojų vardu pro fesorius dėkoja partijai ir vy riausybei už naujus ir gražius rūmus, užtikrina, kad studen tai negailėdami jėgų, semsis žinių, vykdys mokslinius dar bus, vertus mūsų didžiosios epochos. Dėkojo vioms pen kiolikai organizacijų, talki nusių, statant ŠĮ rūmą, taip pat projekto autoriai G. Dlndienel, 8-oslos valdybos sta tybos darbininkams. Ir vėl skamba muzika. Prie naujojo pastato garbingi fizi kų svečiai. Draugas P. Griš kevičius prakerpa juostelę. Visa svečių Ir šeimininkų mi nia nubanguoja prie Įėjimo. Tai graži statybininkų do vana, pasitinkant mūsų Alma Mater 400 metų jubiliejų.
Mūsų VU studentų mieste lis pasipildė dar vienu kor pusu. Jis priklausys ilzikams. Antradienio popietę sukvielė šeimininkai svečius Į savo įkurtuves. Rūmai iš tiesų pui kūs — daugiaaukštis moder nus pastatas su erdviomis auditorijomis, jaukiais holais. Malonu patiems čia gyventi, malonu ir svečius pasikviesti. Fizikai sulaukė daug gar bingų svečių. Grojant fakul teto estradiniam ansmabltul, buvo sutikti draugai LKP CK pirmasis sekretorius P. Griš kevičius, LTSR Aukščiausio sios Tarybos prezidiumo pir mininkas A. Barkauskas, D. VALUKONYTĖ LKP CK sekretorius A. Bra zauskas, LKP Vilniaus miesto V. Naujiko nuotraukose šios komiteto pirmasis sekretorius V. Sakalaukas, LKP CK pro šventės akimirkos.
SSB - savarankiškumo mokykla „Studentų statybinis būrys — tai tokia studentų akty vumo ir energijos parodymo ir mobilizacijos forma, kuri Pilnai išreiškia ir mūsų laik mečio poreikius, ir pačio jau nimo uždavinius", — pasakė TSKP Generalinis sekreto rius L. Brežnevas Sąjunginia me studentų sąskrydyje.. . Ir mes neperdėtume, pasakę, jog būriai tapo neatskiriama 'inkštųjų mokyklų gyvenimo dalimi. O pradžia buvo pa daryta prieš 20 metų. Juk Pradėti visada yra sunkiau sia. •. Apie pirmąsias SSB °[ganizavimo problemas ir džiaugsmus Universitete ir Teisės fakultete, kai kuriuos šiandieninio SSB organizavi mo rūpesčius kalbasi TF Partinės organizacijos sekre toriaus pavaduotojas doc. S. VĖLYVIS ir „TS" visuomemnis korespondentas V. KAU PAS. Koresp.: Koks, jūsų nuomo ne. būrys gali vadintis stu dentų statybiniu būriu?
S. VĖLYVIS: Tai kolekty vas žmonių, turintis didžiulį darbo jėgos fondą, kolekty vas, kuris ne tik dirba fizinį darbą, bet ir neša į kaimą kultūrinių dvasinių vertybių lobyną. Koresp.: Platus ir sėkmin gas SSB judėjimas, darbinio auklėjimo formų efektyvu mas Įmanomas tik laikantis būrių organizavimo principų. Bene daugiausiai diskusijų sukelia savanoriškumo prin cipas. .. S. VĖLYVIS: Savanorišku mas betarpiškai turi sietis su studento, komjaunuolio pa reiga. Kartu tai nenumaldo mas veržimasis ten, kur trūksta darbo rankų, jaunat viško entuziazmo, tai noras įnešt ir savo mažą indėlį į naujo gyvenimo kaime kūri mą. .. Kai mes, būdami stu dentais, važiavom kolūkin, vadovams nereikėjo įtikinėti, jog neieškotume gerų tėvų užtarimo ar „ligos" poliklini kose. Net didžiausi kaimo
optimistai tais 1956 metais kiek skeptiškai sutiko mus. Bet studentų būriai vienas po kito traukė į kaimą. Dau gelis jau pirmomis dieno mis „atsikąsdavo" nualintų kolūkių atstatomųjų darbų sunkumų. Tačiau visi laikėsi tvirtai. O po 2—3 savaičių senos sodybos kieme suple vėsuodavo naujo — pamaini nio būrio vėliava. Neturė jom tada uniformos, skiria mųjų puošnių emblemų. Už teko stogo virš galvos, mais to vos pasistiprint ir opti mistinės giedros nuotaikos... Tokios tad buvo SSB pirmo sios užuomazgos. O ir patys būriai vadinosi paprasčiausiai — studentų darbo stovyklo mis. Koresp.: Sutikim, noriai šiandien studentai važiuoja vasarą padirbėti į kolūkį. Kur ta būrių traukiamoji jė ga — savarankiškumas ir atsakomybė? Savarankišku mas, kurį mažai pavyksta pa just mokslo semestrų melu?
Galimybė visiškai pajust at sakomybę už savo darbą Ir poelgius, savo charakteriui pasireikšt? S. VĖLYVIS: Iš tiesų, bū damas statybiniame būryje studentas pasijunta kaip nie kad savarankiškas. Tiktai čia jis gali patikrint visas savo charakterio savybes. Čia, kaip niekur kitur, tokiame margaspalviame 'kolektyve ir gana ilgoką laiko tarpą stu dentai nesutinka auklių — kartais sąmoningų, kartais įkyrių. Tatai verčia daugumą jaunuolių atvertomis akimis pažiūrėt į Darbą, Gyvenimą į savo vietą jame. Koresp.: „Darbas be kartu einančio išsilavinimo, be po litinio ir visuomeninio auklė jimo neatneša auklėjamos reikšmės, tampa neutraliu procesu," — yra pasakęs A. Makarenka. S. VĖLYVIS: SSB — rai didžiulė kultūrinė švietimo jėga: paskaitos ir studentų agitbrigadų koncertai, kaimo klubuose bei statybos aikšte lėse, pionierių stovyklose, pa galba kaimo mokykloms, dar bas karine patriotine temati
m. birželio 30 d. Nr. 22 (1047) KAINA J KAP.
VILNIAUS V. KAPSUKO UNIVERSITETO SSB „UNIVERSITETUI-400"
Įsipareigojimai Vilniaus Universiteto SSB „Universitetui-400", siekda mas sėkmingai vykdyti TSKP XXV ir VLKJS XVIII su važiavimuose iškeltus uždavinius, padidinti SSB veiklos ekonominį efektyvumą, pakelti darbų kokybę, pagerinti darbo organizavimą, sustiprinti agitacinj-propagandinį, kultūrinį, šefavimo darbą ir kovodamas už deramą VLKJS 60-mečio ir VU 400-mečio jubiliejaus sutikimą, įsiparei goja: 1. Suformuoti respublikoje 28 linijinius būrius iš 1045 studentų. Iš jų dirbs: — statybos būriuose — 545. — žemdirbystės būriuose — 320. — spec. paskirties būriuose — 180. Suformuoti 5 išvažiuojamuosius būrius — 280 žmonių Būriams paruošti 60 medikų. 2. Atlikti darbų už 1230 000 rub., pasiekti, kad viduti nis uždarbis žemės ūkio darbuose būtų ne mažesnis kaip 140 rub. 3. Surengti komjaunimo šlovės savaitę, skirtą VLKJS 60-mečiui. 4. Aktyviai dalyvauti visose spartuoliško darbo dienase. Organizuoti papildomą spartuoliško darbo dieną, kurios metu uždirbtas lėšas skirti VU jubiliejiniams renginiams organizuoti. 5. Paruošti būriuose 240 jaunųjų lektorių, perskaityti 400 paskaitų. Propagandinę-agitacinę veiklą skirti VLKJS 60-mečiui ir VU 400-mečiui. 6. Paruošti 27 agitacines brigadas, parodyti nemažiau 100 koncertų. 7. Derliaus nuėmimo metu talkinti kolūkiečiams. 8. Dalyvauti žygyje „Komjaunimas — kaimo mokyklai". Remontuoti mokyklas, įrengti sporto aikštynus. Surinkti ir perduoti mokykloms mokslinės ir grožinės literatūros ui 310 rub., sportinio inventoriaus už 300 rub. 9. Priimti į būrius 15 sunkiai auklėjamų paauglių. 10. Ruošti stendus, parodas, šalies, respublikos bei už sienio gyvenimo temomis. Propaguoti TSKP XXV ir VLKJS XVIII suvažiavimų nutarimams. Daug dėmesio skirti VLKJS-60 ir VU-400 jubiliejaus sutikimui. 11. Būrių dislokacijos vietose šefuoti karo bei revoliu cijos dalyvius ir jų šeimas. 12. Organizuoti dislokacijos vietose konsultacinius punk tus. 13. Įtraukti SSB dalyvius į PDG normų laikymą. 14. Pasiekti, kad kiekvienas SSB dalyvis turėtų visuo meninį įsipareigojimą.
SSB STABO VADAS LLKJS VU KOMITETO SEKRETORIUS
ka ir pan. Daug, labai daug padarėm pirmose SSB stovyk lose poilsio metu. Didžia da limi tos „naštos" teko renka mam komjaunimo komjauni mo biurui, nes vadų ir ko misarų nebuvo, operatyviai dirbo būrio komjaunimo su sirinkimas. . . Koresp.: Žmogus, būryje atsakantis iškart už dešim tis žmonių, privalantis užsi tikrinti darbų frontą ir reži mą, planą ir spec. aprangą, pietus ir nuotaiką, o būriui sumigus, sėdintis su pagalbi ninkats ir diskutuojantis, bet ryte privalantis atsikelti nors 15 minučių anksčiau kitų — tai būrio vadas. Koks žmogus gali užimti ŠĮ postą? Kokio mis teisėmis ir pareigomis naudojasi vadas? S. VĖLYVIS: Autoritetas būrio nariams, mokėjimas bendrauti su žmonėmis, kul tūringumas, darbštumas ir principingumas, sąžiningumas — tokias pagrindines savy bes privalėtų turėti vadas. Tik vargu ar jam galima vi sas šitas savybes vado as menyje patikrint, jei žmogus būriui be ilgesnių diskusijų
skiriamas „iš aukščiau". Ne vertėtų baidytis, jog būriui vadovautų kurso draugas — mažiau gautų vadas privile gijų, o daugiau pareigų. Koresp: Ar sutinkat, kad Iš esminių reikalavimų komisa rui būtini trys — iniciatyvlškumas, organizatoriaus gabu mai ir krlkštollnė sąžinė? S. VĖLYVIS: Taip. Ir pir miausia jautrumas žmogui, reagavimas į kiekvieno žmo gaus širdies svyravimus. Na, ir būtinumas duot savo poli tinę liniją visiems būrio gy venimo reiškiniams. Koresp.: Romantika lieka romantika, bet užmokestis pa gal darbą vaidina ne pasku tinį vaidmenį. S. VĖLYVIS: Tas klausi mas mums studijuojant buvo visai neaktualus, nes pagrin dinis uždavinys buvo padėti kolūkiams... Ar ne per daug šiandien mes sudievinom šitą rodiklį? Nors tai ne paskutinį vaidmenį vaidina, bet tikrai ir ne pirmutinį. Juk tada pati graži SSB idė ja pavirstų merkantilizmu. Studentų tarpe to neturėtų būti.
o Interviu su Universiteto dieninio skyriaus priėmimo komisijos atsakingojo sekre toriaus pavaduotoju V. Vėgė lių. Visus stojan„lus domina, kiek šiemet priimsime j pir mą kursą? Nemaža dalis stojančiųjų turi menką supratimą apie pasirinktą specialybę. Tokie ir stojamųjų egzaminų neiš laiko - arba blogiau mokosi {stoję. Reikėtų rinktis ne ku rią nors aukštąją mokyklą, o tai kas arčiau širdies, kam turi sugebėjimų, polinkių — rinktis reikia specialybę. Tiems, kas tvirtai pasiryžo studijuoti Universitete, galiu pasakyti: į dieninio skyriaus pirmą kursą priimsime 1870 žmonių. Šiemet komplektuo jamos naujos grupės, kur bus
dėstoma rusų kalba: Taiko mosios matematikos ir eko nominės informacijos mecha nizuoto apdorojimo specialy bės. Ar galima numatyti, kur bus didžiausias konkursas? Pernai pagal gautų pareiš kiau! skaičių populiariausios buvo šios specialybės: Preky bos ekonomikos, teisės, gy domosios medicinos, istorijos, rusų k. (rusų gr.). Antplūdžio į šias specialybes galima ti kėtis ir šiemet. Visai be reikalo abiturien tai pamiršta tokias specialy bes, kaip ekonominė infor macija, matematika, fizika, buhalterinė apskaita. Kokios naujovės laukia sto jančiųjų? Jau trečią kartą bus taiko ma naujovė eksperimentas.
KVIEČIAME STUDIJUOTI SĄJUNGINIŲ RESPUBLIKŲ AUKŠTOSIOSE MOKYKLOSE. Siunčiame ne konkurso tvarka mokytis į šias šalies aukštąsias mokyklas: Maskvos M. Lomonosovo universitetą — į politinės ekonomijos (2 vietos) ir filosofijos (2 vietos) specialybes. Maskvos Istorinių archyvų institutą — į istorinių archyvų tvarkymo (2 vietos), valstybinių įstaigų darbo organizavimo ir dokumentų tvarkymo (1 vie ta) specialybes. Tartu universitetą — j gydomosios medicinos (5 vietos. Būtina turėti ne ma žiau kaip II sportinį atskyrį) specialybę. Leningrado universitetą — į mokslinio komunizmo (2 vietos) ir filosofijos (1 vie ta) specialybes. Kaliningrado žuvies pramonės ir ūkio technikos insti tutą — j ichtiologijos ir žuvivaisos specialybę (2 vietos) Maskvos energetikos institutą — į šiluminės fizikos specialybę (1 vieta). Leningrado kalnakasybos institutą — į naudingųjų iškasenų telkinių paieškų ir žvalgybos geofizinių metodų (1 vieta) bei naudingųjų iškasenų telki nių žvalgymo technologijos ir technikos (2 vietos) spe cialybes. KVIEČIA PROFESINES INFORMACIJOS KABINETAS
Ne vienam, renkantis profesiją, kyla klausimas: kurią specialybę pasirinkti? Nemažai problemų būna ir studijuo jant — sunkiai sekasi kuri nors disciplina, įvairūs konf liktai su draugais. Visus šiuos sunkumus padės įveikti Universitete dirbantis Profesinės informacijos ir psicholo ginių patarimų kabinetas. Šiuo metu pagrindinis jo užda vinys — padėti stojantiems pasirinkti specialybę. Kabi nete galima susipažinti su Universiteto specialybėmis, mo kymo planais, būsimomis darbavietėmis. Kvalifikuoti spe cialistai patars stojantiesiems, konsultuos, nurodys jų po linkius. interesus, Jei jie atitinka — jums seksis ir stu- . • dijos, ir darbas. Jei ne — reikia gerai pagalvoti, ar verta jus dominančią specialybę studijuoti, nes gali būti didelių sunkumų. Kabinetas (Universiteto 5, Filologijos fakultetas 81 a. ir Saulėtekio alėja 9, I korpusas, 204 a.) lankytojų laukia kasdien nuo 10 vai. iki 17 vai. Šeštadienį nuo 10 vai. iki 15 vai. Pietų pertrauka nuo 13 ilsi 14 vai. Tikimės, kad patarimai padės jums.
Jame gali dalyvauti abitur entai, kurių atestate nėra trejetų, o vidurkis nemažes nis (be suapvalinimo) už 4,5. Eksperimento dalyviai, sėk mingai išlaikę pirmuosius du egzaminus ir surinkę ne ma žiau 9 balų, nuo kitų atlei džiami ir pirmiausia priima mi. Šiemet eksperimentas ne taikomas tiems, kas stos i gydomosios, pediatrijos, sanitarijo, bioolgijos, geografi jos, prekių mokslo, anglų ir vokiečių k., psichologijos, žur nalistikos, teisės specialybes. Stojantys į anglų, pran cūzų, vokiečių kalbą ir lite ratūrą, žurnalistikos ir biblio tekininkystės specialybes lai kys programuotą lietuvių lit. ir kalbos egzaminą. Ar visi stojantieji atneša reikiamai sutvarkytus doku mentus? Priėmimo taisyklėse nuro dyta, kad charakteristika tu ri būti patvirtinta vadovų
(abiturientams — direkto riaus, klasės vadovo) ir vi suomeninių organizacijų. Jei gu charakteristika atspaus dinta ant dviejų lapų, jie turi būti abu antspauduoti įstaigos herbiniu antspaudu. Dažnai šių nurodymų nepai soma. Ką daryti, jeigu stojanty sis dėl ilgos ar kitos rimtos priežasties negali laikyti eg zamino tvarkaraštyje nurody tu laiku? Tokiu (išskirtinu) atveju reikia nedelsiant pranešti pri ėmimo komisijos sekretoriui ir pristatyti pateisinamą do kumentą. Belieka stojantiesiems linkėti sėkmės.
PAREIŠKIMAI Į VILNIAUS UNIVERSITETO DIENINĮ SKYRIŲ PRIIMAMI NUO BIRŽELIO 20 D. IKI LIEPOS 31 D. STOJAMIEJI EGZAMINAI NUO RUGPJŪČIO 1 D. IKI 20 D. PRIĖMIMAS J UNIVERSITETĄ NUO RUGPJŪČIO 21 D. IKI 25 D. PRIĖMIMO Į ISTORIJOS, FILOLOGIJOS, MEDICINOS, GAMTOS, MATEMATIKOS, CHEMIJOS FAKULTETUS KO MISIJOS DIRBA — UNIVERSITETO 5, LITUANISTIKOS CENTRAS, III AUKŠTAS. PRIĖMIMO j TEISES, EKONOMINES KIBERNETIKOS IR FINANSŲ, PREKYBOS, PRAMONES EKONOMIKOS, FIZI KOS FAKULTETUS KOMISIJOS DIRBA STUDENTŲ MIES TELYJE (SAULĖTEKIO ALĖJA 9, I KORPUSAS, II AUKŠ TAS). PRIĖMIMO KOMISIJA DIRBA NUO 10 IKI 17 VAL., ŠEŠTADIENIAIS 10—15 VAL.
pa
Taip, geros kloties jiems linkį tėvai ir darbo draugai, Universiteto dėstytojai, kurie tikisi sulaukti darbščių ir pareigingų studentų. Dėkojame už pokalbį.
TIEMS, KAS STOJA Į UNIVERSITETĄ
Iš centrinių universiteto rūmų į bendrabučius ir fakul tetus (Gamtos, Medicinos), esančius Čiurlionio gatvėje, — autobusu Nr. 6. į bendrabučius ir fakultetus (Ekonominės kibernetikos ir finansų, Fizikos, Pramonės ekonomikos, Prekybos, Teisėsi esančius Saulėtekio alėjoje, — iš Gedimino aikštės tro leibusais iki Antakalnio žiedo. Iš geležinkelio ir autobusų stočių į šiuos fakultetus galima nuvažiuoti visais trolei busais „Stotis—Antakalnis". Į Olandų gatvėje esančius bendrabučius — iš Gedimino aikštės autobusu Nr. 11 Užupio link. bendrabutyje bet kuriuo pa ros metu, prieš tai gavę Atvykęs apsigyventi į bend bendrabučio komendanto ar rabutį privalo bendrabučio bendrabučio tarybos sutiki komendantui arba jo funkci mą. jas vykdančiam asmeniui pa Rengti susirinkimus, vaka teikti: rus ar kitas pramogas bend a) administracijos leidimą rabučiuose galima tik univer gyventi bendrabutyje. siteto Rektoriui leidus. Bendrabučiuose gyvenam b) pasą ir karinį bilietą tiems draudžiama: (karo prievolininkai). Už gyvenamąjį plotą bend a) be bendrabučio komen rabutyje iš gyventojų imamas danto leidimo persikelti iš įstatymų nustatytas mokestis. vieno kambario į kitą. Registracijos išlaidas moka b) savavališkai pernešti in gyventojai. ventorių iš vieno kambario į Turtas individualiam nau kitą, dojimui išduodamas tik bend cj miegamuosiuose kamba rabučio gyventojams už j1 riuose -ruošti maistą, skalbti pasirašius, o bendro naudo džiovinti baltinius, valyti dra jimo daiktai — kambario se bužius ir rūkyti. niūnui pasirašius. Už tikslin d) gerti alkoholinius gėri gą turto naudojimą ir jo ap mus, lošti, kortomis ir kitus saugą atsako asmenys, kurie azartinius žaidimus. tą turtą gavo. e) šiukšlinti, triukšmauti Bendrabučio gyventojams kambariuose ir koridoriuose, išduodami specialūs leidimai f) laikyti bendrabučio pa įeiti į bendrabutį. talpose lengvai įsiliepsnojanSvečiai, pateikę budinčiam čius skysčius ir daiktus. savo asmens dokumentus ir g) taisyti ir perdirbinėti užsiregistravę, gali lankytis elektros laidus, įjungti papil gyvenamose patalpose nuc domus elektros prietaisus. 16 iki 22 vai., su sąlyga, jei h) leisti nakvoti bendrabu visi kambario gyventojai tam tyje pašaliniams asmenims. neprieštarauja; švenčių ir po Nesilaikantieji šių taisyklių ilsio dienomis gali lan bus šalinami iš bendrabučio, kytis nuo 10 iki 22 vai. Stu jiems atimama teisė laikyti dentų tėvai gali lankytis stojamuosius egzaminus. BENDRABUTYJE
PRIĖMIMO | ŽURNALISTIKOS SPECIALYBĘ SĄLYGOS Į dieninius žurnalistikos spe cialybių skyrius priimami as menys, baigę vidurinę mo kyklą, ne vyresni, kaip 35 metų (tiek turį gamybinį sta žą, tiek ir ką tik baigę mo kyklą), parodę literatūrinius gabumus, teigiamai užsireko mendavę gamyboje ir visuo meniniame darbe, sėkmingai pasirodę kūrybinio konkurso metu ir sėkmingai išlaikę sto jamuosius egzaminus. Kūrybiniam konkursui abi turientai, be dokumentų, nu
matytų bendrose taisyklėse, pateikia tekstus, skelbtus spaudoje arba skaitytus per televiziją ir radiją, taip pat laikraščio, žurnalo, radijo, te levizijos redakcijų arba TSRS žurnalistų sąjungos vie tos skyriaus rekomendaciją. Kūrybinis konkursas organi zuojamas dviem turais. Pirma sis — kūrybinio pobūdžio rašto darbas, antrasis — po kalbis, susijęs su žurnalisto specialybės pasirinkimu. As menims, sėkmingai pasirodžiusiems kūrybinio konkurso metu, leidžiama laikyti stoja muosius egzaminus. TSRS Žurnalistų sąjungos nariai atleidžiami nuo dalyva vimo kūrybiniame konkurse. Stojančiųjų dokumentai pri imami ,nuo birželio 21 d. iki liepos 24 d. Kūrybinis kon kursas — nuo liepos 25 iki 29 d. Stojamieji egzaminai nuo rugpjūčio 2 d.
JAUNUOLIAMS, STOJANTIEMS Į UNIVERSITETO FI ZIKOS, MATEMATIKOS, RUSŲ KALBOS IR LITERATŪ ROS, ANGLU KALBOS IR LITERATŪROS SPECIALYBES, RENGIAMI NEMOKAMI PARUOŠIAMIEJI KURSAI IŠ SPE CIALYBES DALYKŲ. JŲ KLAUSYTOJAI BUS APRŪPINA MI BENDRABUČIU. KURSŲ PRADŽIA — NUO LIEPOS 11 D. IKI LIEPOS 24 D. NORITE GERIAU PASIRUOŠTI STOJAMIESIEMS EGZAMINAMS, — ATVYKITE!
BHI4MAHHIO čiai turi turėti ne mažesnį mą, 3) charakteristiką, 4) bran 8. flpaBOBeAeHne (lOpnAn- CTpaHHbin H3biK (ycTHo); kaip vienerių metų neper dos atestatą arba diplomą, necKHn JiaKyAbTeT) — 1 r) na cneųnaAbnocTb 6yxnOCTYriAIOIHHX trauktą darbo stažą siunčian 5) darbo knygelės išrašą, pa rpynna 25 CTyAėHTOB. raATepcKoro yneTa — pycįmonės vadovo BcTynuTeAbHbie 3K3aMeHbi: ckhm hsbik h AHTepaTypa čiose įmonėse, organizacijo tvirtintą BMAbHIOCCKHM TOCyAapCTpažymėjimą Prie universiteto veikia pa se, kolūkiuose. Kolūkiečiai tu 6) sveikatos a) Ha cneųnaAbnocTH Ma- (nncbMeHHo), MaTeMaTMKa BeHHBIH yHHBepCHTeT MM. rengiamasis skyrius, kurio už ri būti išdirbę nustatytą dar 7) šešias fotografijas (3x4 TeMaTHKH, npnKAaAHOH Ma- (ycTHo), reorpaįiHH (ycTHo), cm). Dokumentai priimami nuo B. KancyKaca b 1978 r. ocy- TeMaTHKH, opraHM3aųnn Me- mctophh (ycTHo); davinys yra padėti pirmaujan bo dienų minimumą. čiam jaunimui pasirengti stu o6paf)OTKH ĄoKyMeHTbl npMHHMaiOTSanitarės ir jaunesniosios spalio 1 iki lapkričio 10 d. iųecTBAHeT npneM Ha ahcb- XaHM3HpOBaHHOM c npenoAa- 3KOHOMMHecKon nn(į)opMaųMM, cm no aApecy: BnAbmoc, yA. Mokslo metai prasideda Hoe OTAeAeHne dijoms universiteto dieninia medicinos seserys turi turėti BaHneM Ha pyccKOM H3biKe me skyriuje. Šiais metais sky ne mažesnį kaip dviejų metų gruodžio 1 d. Skyriaus klau 4>m3hkh, rnAporeoAornH n YHHBepcnTeTa 5, IJenTp Anriuje mokosi busimieji medi stažą šiose pareigose, be to, sytojai kartoja vidurinės mo Ha CAeAyiomHe cneųnaAbiio- MH»eHepHon reoAornn — TyaHHCTHKH III 3Ta». Ha cth : pyccKHn H3biK n AHTepaTypa cįraKyAbTeTbi 4>H3HKn, skohokai, ekonomistai, istorikai, fi vienerius metus turi būti iš kyklos kursą, įsisavinę moky 1. MaTeMaTMKa (MaTeMaTH- (nncbMeHHo), lologai, gamtininkai. Kiekvie dirbę siunčiančioje įstaigoje. mo programą ir išlaikę bai MaTeMaTMKa mhkh npoMbmiAeHHOCTH, Top pri necKHH 4>aKyAbTeT) — 1 rpyn- (nncbMeHHo n ycrao, į>n3n- tūbam, SKOHOMHHecKoit khnais metais specialybes, j ku Baigusieji dienines specia giamuosius egzaminus, Ka (ycTHo); CepueTMKn n įiHHaHcoB, rias rengia skyrius, skelbiame liąsias vidurines ir profesines- imami į atitinkamas specia na 25 CTyACHTOB, 2. npHKAaAHaa MareMaTHspaudoje. 6) Ha cneųnaAbHOCTM npa- npaBa, — AOKyMeHTbi npnHH technines mokyklas priimami, lybės dieninio skyriaus pir (MaTeMaTHHecKnū į>a- BOBeAeHHH — pyCCKMM H3bIK MaiOTCSI B CTyĄeHHeCKOM roĮ parengiamąjį skyrių pri jei jie yra išdirbę jauniems mąjį kursą be stojamųjų eg Ka KyAbTeT) — 1 rpynna 25 cTy n AHTepaTypa (nncbMeHHo poAKe no aApecy: aAA. Cayimami šie asmenys su viduri specialistams nustatytą laiką zaminų ir be konkurso. Parengiamojo skyriaus klau AeHTOB. h ycrao); AeTeKno 9, 1 Kopnyc 11 niu išsilavinimu: kolūkiečiai; ir turi reikiamą stažą. 3. <X>H3HKal (<t>M3H>teCKMn b) Ha cnennaAbHocTb pyc- 3Ta>K. demobilizuoti kariai; pramo Demobilizuoti kariai gali sytojai bendra tvarka aprūpi GKcnepHMeHT He npoBOnės įmonių, tarybinių ūkių, mokytis skyriuje tik tuomet nami bendrabučiu, jiems ski cįraKyAbTeT) — 1 rpynna 25 ckoto H3biKa n AHTepaTypbi — pyccKMii H3biK h AMTepa- ahtcm no cneųHaAbHocTH statybų, ryšių, transporto, geo jei yra atitarnavę pilną kari riama stipendija. įmonės, or CTyAėHTOB. loginių paieškų organizacijų nės tarnybos laiką. Karinių ganizacijos turi teisę siųsti į 4. PyCCKMM H3bIK H AHTe- Typa (nncbMeHHo n ycTHo); npaBOBeAeHHH. UpMCMIlaB KOMHCCHM darbininkai. Į medicinos spe dalinių siuntimai nuo demobi parengiamąjį skyrių su įmonės paTypa (4>HAOAorHHecKnn HCTOPHH CCCP (ycTHo), MHOcį)aKyAbTer) — 1 rpynna. cialybes, be minėtų asmenų, lizavimo dienos galioja vie stipendija. BENDROJI SKAITYKLA Klausytojams šaukimas į priimamos ir jaunesniosios nerius metus. 5. ByxraATepCKnn yneT medicinos seserys bei sanita Rekomendavus partinėms, Ginkluotąsias Pajėgas neati (cįaKyAbTeT 3KOHOMnl:ecKoii VII-VIII MĖN. DIRBS NUO Kn6epHeTMK.n n rjMHaHCOB). 9—17 VAL., IŠSKYRUS SESrės,. komjaunimo ir profsąjungų or dedamas. Siekiant atrinkti geriausius — 2 rpynnbi 50 CTyAėHTOB. TADIENIUS IR SEKMADIE Sanitares turi teisę siųsti ganizacijoms ir siunčiamųjų bus tikrinamos 6. OpranM3aųnsT MexaHH3H- NIUS. gydymo-profilaktikos, sanitari asmenų kandidatūras apsvar- kandidatus, KITŲ FAKULTETŲ SKAI žinios iš dviejų pOBaHHOH o6pa6oTKH 3KOHOjos - profilaktikos, teisminės- čius kolektyvų susirinkimuose, stojančiųjų medicininės ekspertizės įstai j parengiamąjį skyrių siunčia disciplinų. Šios disciplinos bus MHHecKon MHcĮoopMaųnn (4>a- TYKLOS DIRBS PAGAL NU gos ir vaistinės, o jaunesnią įmonių, organizacijų, įstaigų paskelbtos kartu su specialy KyAbTeT OKOHOMHHecKOM KM- MATYTĄ GRAFIKĄ. TIKIME, KAD SKAITYK SepHeTMKH H <į>HHaHCOB) — bių sąrašais. sias medicinos seseris — tik vadovai. LOSE JŪS ELGSITĖS STU Perengiamojo skyriaus ad 1 rpynna 25 CTyAėHTOB. Stojant į parengiamąjį sky gydymo-profilaktikos įstaigos. LAIKYSITĖS 7. rnAporeoAornM n hhjkh- DENTIŠKAI: Pramonės įmonių, statybų rių, reikia pristatyti šiuos do resas: 232054, Vilnius 54, Sautransporto, ryšių, geologinių kumentus: 1) pareiškimą letėkio ai, Nr. 9, 1 korp., HepHaa reoAornH (EcTecTBeH- TYLOS, TVARKOS — NE NESUTRUKDYSITE Hbiii cįjaKyAbTeT) — 1 rpynna KIEK paieškų organizacijų, tarybi 2) įmonės, organizacijos, kol 402 kamb., tel. 74-71-79. DRAUGŲ. GERO DARBOI A. BERENIS 5 CTyAėHTOB. nių ūkių darbininkai, kolūkie ūkio, karinio dalinio siunti KVIEČIA PARENGIAMASIS SKYRIUS
Pirmasis Pasaulinis jaunimo festivalis įvyko Prahoje 1947 metais. Per trisdešimt festivalių judėjimo metų iš viso įvyko dešimt planetos pažangaus jaunimo forumų. štai lentelė, kurioje nurodyti metai, vieta, kur įvykcy festivalis, klek jame buvo deleqatų (tūkstančiais) ir kiek jie Salių atstovavo.
1. 2. 3. 4. 5. 6. 7 8. 9. 10.
1947-ieji, 1949-ieji, 1951-ieji, 1953-ieji, 1955-ieji, 1957-ieji, 1959-ieji, 1962-ieji, 1968-ieji, 1973-ieji,
Praha, Budapeštas, Berlynas, Bukareštas, Varšuva, Maskva, Viena. Helsinkis, Sofija, Berlynas,
17 26 26 30 30 34 18 18 18 30
71 82 104 111 114 131 118 137 130 140
TAI JAU ISTORIJA Plati festivalių istorija, sun ku net apie vieną festivalį viską iškart pasakyti. Todėl mes pasirinkome tik kai ku riuos tos istorijos fragmen tus. ...Buvo 1945 metai. Susi rinko merginų ir vaikinų bū rys iš 63 šalių j Londoną. Čia jvyko pasaulinė jaunimo konferencija. Tada ir kilo min tis suburti j vieną vietą pla netos jaunimą. Pagaliau atėjo 1947-ieji. Čekoslovakijos sostinėje pir masis festivalis! Jis vyko visą mėnesį, delegatai padėjo at statyti fašistų sudegintą Lidicės kaimą. 1951 metais įvykusio Berly-
ne festivalio pavadinimas šiek tiek papildomas — įra šytas žodis „studentų". Tai gi III Pasaulinis jau vadinosi: „Jaunimo ir studentų festiva lis”. Prieš pat Bukarešto festiva lį buvo susitarta dėl paliaubų Korėjoje. Rumunijos sostinėje ketvirtojo festivalio dalyviai šiltai sutiko jaunuosius karei vius, Korėjos liaudies armi jos atstovus penkių žemynų jaunimo forume. 1957 metų vasarą Maskvoje jvyko VI Pasaulinis jaunimo ir studentų festivalis. Jame dalyvavo rekordinis delegatų skaičius. Įvyko pusės milijono žmonių manifestacija „Jauni mas už taiką!". Buvo sureng-
šalių jaunimu laužas, šiame tas solidarumo su kolonijinių festivalyje pirmą kartą atida rytas studentų klubas. Maskvos festivalyje dalyva vo didelis būrys mūsų Uni versiteto atstovų. Tai studen tas K. šopauskas, dainų ir šokių ansamblio dalyviai. Karo kurstytojai, socializmo priešai negalėjo ramiai ste bėti, kaip periodiškai susiren ka pasaulio pažangaus jauni mo atstovai, kaip stiprėja jų draugystė. Todėl JAV, Angli jos, Vakarų Vokietijos žval gybos nuolat bandė sužlug dyti festivalius. Buvo aktyviai varoma antifesfivalinė propa ganda, bandoma sumenkinti pažangų jaunimo sąjūdį, jj suskaldyti. Aišku, tai padaryti nesisekė. Po milžiniško Maskvos fes tivalio pasisekimo (to pa neigti reakcionieriai neįsten gė) Vakarų propaganda grie bėsi naujo manevro: girdi, festivalius lydinti sėkmė, nes jie vyksta socialistinėse šaly se. Tad 1959-aisiais festivalis organizuojamas Austrijoje, kapitalistinėje šalyje. Festiva lis visiškai pavyko, dar kartą buvo įrodytas jo gyvybingu mas: į Vieną atvyko 18 tūkstančių jaunuolių iš 118 šalių! Tiesa, reakcinės jėgos visaip bandė trukdyti festivaliui. Per iškilmingą festivalio ati darymą „Prater" stadione anfikomunisfiškai nusiteikusios gaujos (joms priklausė apie 6 tūkst. žmonių) bandė pa leisti būrius žiurkių, kurios buvo slapta atvežtos didelė se dėžėse. Smogikai iš tų
gaujų puldinėjo koncertus, susitikimus, užkabinėjo pro gresyvių pažiūrų delegatus. Po to buvo Helsinkis. CŽV užverbuoti paaugliai bandė sutriuškinti tarybinės delega cijos klubą „Sputnik". Deši niųjų pasamdyti jaunuoliai ap mėtydavo autobusus, kuriais važiuodavo delegatai, akme nimis. Bet festivalį Helsin kyje reakcijai sužlugdyti irgi nepavyko. Atvirkščiai, jis su laukė plataus tarptautinio pripažinimo ir dėmesio. VIII Pasauliniame jaunimo ir stu dentų festivalyje pirmą kartą per festivalių istoriją dalyva vo oficialus SNO stebėtojas. Be to, JUNESKO jame suren gė seminarą apie kultūrinį bendradarbiavimą tarp Rytų ir Vakarų. 1973 metais įvykęs jubilie jinis festivalis Berlyne buvo viena iš kovos dėl VDR tarp tautinio pripažinimo gran džių. Festivalių judėjimo 30 me tų istorija puikiai atspindi demokratinio jaunimo siekius, jo interesus. Jaunimo ir stu dentų festivaliai visada popu liarino valstybių su skirtingo mis socialinėmis santvarkomis taikaus sambūvio idėjas, ska tino masines jaunimo kampa nijas (prisiminkime kovą dėl JAV agresijos nutraukimo Vietname), mobilizavo jį į mūšį dėl taikos, demokratijos, socialinės pažangos. Dabar festivaliui duris at veria Kuba. Be abejo, Hava nos forumas irgi bus svarbus įvykis demokratinio jaunimo judėjime.
visai no dėl -to, ikad sesija ant kulnų mina. Mokykloj Kęstutis neįsivaizdavo Universiteto, studentų gyvenimo. Tik gydytoju būti labai norėjo. Dvejonių? Buvo, kaip ir visuomet, renkantis gyvenimo kelią. Tik kai su ekskursija Kęstutis aplankė Universitetą, dvejonės išsisklai dė. Svarbiausia gyvenime tikėti savimi, savo žiniomis. Tai gyvenime padeda atkakliai siekti savo tikslo. — Jei dabar kas suteiktų galimybę rinktis profesiją iš naujo — nieko kito nesirinkčiau. Mano būsimas darbas — gydyti mažiukus, o tai man labai patinka, — pasakoja Kęs tutis. — Vargo nebijau, ir darbo. Kai nuolat mokaisi, vė liau jpranti ir tada kitaip nebegali. O laiką „suvalgo" ne vien mokslai. Pirmajame kurse dainuota ansamblyje, antrajame — Kęstutis fakulteto kom jaunimo sekretoriaus pavaduotojas ideologiniam darbui. — O ir laisvalaikio turi būti. Tuomet einu j teatrą arba skaitau knygas — daugiausiai mokslo populiarinimo. Kęstutis Trainavičius — Lenino stipendininkas. Šių metų vasarą Universiteto komjaunimo komitetas jj siunčia j Pa saulini jaunimo festivalį Kuboje. D. PYPLYTE
T
MYLĖTI ŽMOGŲ I Gydytojas. . . Jauti pagarbą šios profesijos žmonėms. Al odo jie paslaptingi burtininkai, valdą daugybės žmonių liiaugsmą. Bet jie kaip ir visi — paprasti, nuoširdūs. Būna ik jie gal kiek labiau pavargę ir privalo turėti vieną svar'4 savybę: labai mylėti žmogų. Žmogų ne tik gražų, links'4, bet ir ligotą, nuliūdusį. Turi mokėti visa širdimi trokšti ero savo artimui, draugui, bičiuliui ir visai nepažįstamam Noriu papasakoti apie Medicinos fakulteto trečiakursį ęstutj Trairiavičių. Mažame jaukiame kambarėlyje Ciurlio10 gatvės bendrabučiuose — tyla. Studentai mokosi, 'ame kambaryje ir gyvena Kęstutis. Ir mokosi šie vaikinai
-CUBA78 -------- —
ARTĖJA VIENUOLIKTASIS pasaulis ruošiasi...
šalių jaunimo ir studentų or ganizacijas. Po dešimtojo festivalio jau Aišku, Tarptautinio paruo no organizacijos iš dauge- šiamojo komiteto raginimas ' šalių siūlė kitą festivalį kruopščiai 1978-ųjų ruoštis 'engti Kubos sostinėje. Pa festivaliui neliko neišgirstas, lminės demokratinio jauni- Pradėjo kurtis nacionaliniai P* federacijos devintoji komitetai, kurie dabar atlieka ■nblėja, įvykusi 1974 me- didelį festivalio idėjų propa1 Varnoje (Bulgarija), vie- gandos darbą, suartina skir ®9ai pritarė tokiems pasiū- tingų politinių pažiūrų jauni ■ams. šis sprendimas buvo mą kapitalistinėse šalyse, or ■virtintas Tarptautinio komi- ganizuoja vietinius festivalius, ■ vienuoliktajam festiva- kitus renginius .skirtus tarp ■ paruošti pirmajame posė- tautiniam jaunimo forumui, ■e. kuris buvo Berlyne atrenka delegatus j Havaną. ■ - metų vasaryje. Po to Nacionaliniai komitetai didelę ■'anoje įvykęs antrasis šio paramą teikia Tarptautiniam ■nteto posėdis patvirtino pariJošiamajam komitetui. ■ nstivalio šūkį „Už antiKovo mėnesį Berlyne buvo ■enalistinį solidarumą, tai- pranešta, kad pasaulyje yra ■ ir draugystę!" Taip pat 108 nacionaliniai komitetai, ■° nutarta sudaryti tarp- atstovaują 1100 jaunimo ir ■lnio solidarumo fondą, studentų organizacijas. įdomu, ■s padėtų, organizuojant kad juose dirbs komunistai ir ^Bvalį, materialiai remtų be- socialistai, radikalai ir social ■s,ančiųjų ir kovojančiųjų demokratai, krikščionys de
I
mokratai ir pacifistai. Taigi ir festivalyje bus atstovaujama plačiausiems jaunimo sluoks niams, įvairiausioms politi nėms pažiūroms. Organizuoti vienuoliktąjį festivalį padeda Pasaulinė taikos taryba, Pasaulinė mo terų demokratinė federacija, Pasaulinė profsąjungų federa cija. Jau ąįnoma, kiek į Havaną suvažiuos Jaunosios kartos pasiuntinių. Delegatų bus apie 16 tūkstančių. Daugiau kaip pusė jų atvyks iš Euro pos. Be to, festivalio dieno mis Kubą aplankys 15000 tu ristų, beveik tūkstantis žurna pakviesta listų. Į festivalį apie šimtas garbės svečių, Užsieniečiai galės savo akimis pamatyti, kaip gyvena Kubos liaudis, ką ji pasiekė po revoliucijos.
... RUOŠIASI IR KUBA
festivalis' Planetos jaunystės forumo atidarymas įvyks liepos 28 dieną Lotynų Amerikos sta dione. Iš pradžių dalis delegatų, atvykusių į XI festivalį, pra eis iškilmingu maršu Havanos gatvėmis. Procesijos priešaky je bus Tarptautinio paruošia mojo komiteto nariai. Paskui juos eis praėjusio festivalio šeimininkai — VDR atstovai. Kitų šalių delegacijos žy giuos pagal abėcėlę. Kubie čiai — eisenos gale. Tokia tradicija. Atidarymo ceremonijos me tu bus pakelta festivalio vė liava ir įžiebta simbolinė ug nis. Tarptautinių ir Kubos jau nimo organizacijų vadovai paskelbs apie oficialų festiva lio atidarymą. Iškilmingas ak tas baigsis sporto švente, ku rioje dalyvaus tūkstančiai fizkulfūrininkų. Festivalis truks devynias dienas. Kasdien vyks solida rumo mitingai su atitinkamų geografinių regionų tauto mis, kovojančiomis dėl lais vės, dėl demokratijos. Viena festivalio diena bus skirta Kubai. Išvakarėse vi sos delegacijos dalyvaus liaudies šventėje, kurią Jciekviename Havanos rajone or ganizuos revoliucijos gynimo komitetai. Apskritai, festivalio rengi nių programa plati ir įvairi. Specialios iškilmės bus skir tos jaunimo fontano, kurį baigs iki festivalio, atidary mui. Sis fontanas taps vienu iš Havanos festivalio simbo lių. Seimininkai ruošia jubilie jinę mugę, kurioje kiekviena šalis turės savo paviljoną ar sekciją. Ten bus pardavinėja mi suvenyrai, knygos, atviru tės. Pelnas iš šios mugės bus atiduotas į solidarumo fondą. Vazadero pliaže įvyks va ndens šventė. Havanos priemiesčiuose delegatai pasodins draugystės giraitę. Numatyta organizuoti tarptautinį kino festivalį, kameri-
&
■' J/
nės muzikos koncertus. Taip pat įvyks estradinės ir poli tinės dainų, plakatų, vaikų piešinių konkursai. Festivalio svečiai galės pažiūrėti paro das „Kubos jaunimas", „Lo tynų Amerikos ir Kubos tai komoji dailė" bei kitas. Kiekviena delegacija afsiveš j Havaną meninius kolekfyvus, kurie atstovaus savo šalių menui, parodys savo kultūros pasiekimus, tautų delegacijų užsienio Veiks klubai, kur irgi bus daug įdo mių susitikimų. Bene įdomiausi — betarpiš ki delegatų kontaktai tarpu savyje, su Laisvės salos gy ventojais. Mitingai, semina rai, atviros diskusijos, paskai tos... Delegatai galės Išdės tyti savo pažiūras, apsikeisti nuomonėmis įvairiausiais jau nąją kartą dominančiais klau simais. Havanos universitetas bus vienas iš šešių festivalio centrų, čia bus studentų su sitikimų vieta, čia jie svars tys įvairiausias problemas. Kaip neseniai pabrėžė Ku bos komunistų partijos polici nio biuro narys Mačadas Ventura, vienuoliktasis festivalis bus plačių diskusijų arena, per kurias revoliucinės ir progresyviosios jėgos, kovo jančios prieš imperializmą, kolonializmą, neokolonializmą, už socializmą, galės pa traukti j savo pusę daug są jungininkų. Havanos festivalio uždary mas įvyks rugpjūčio 5 dieną Revoliucijos aikštėje, čia tu rėtų susirinkti daug tūkstančių žmonių į mitingą. Jo šūkis bus „Iki susitikimo XII festi valyje! Už naujas tautų ir studentų pergales! Kuba at sisveikina su jumis!". ...Artėja liepos 28-oji. Į Havaną pradeda rinktis dele gatai iš penkių žemynų. De vynias dienas 16 tūkst. mergi nų ir vaikinų jungs devizas: „Už anfiimperialistinį solidaru mą, taiką ir draugystę".
’į!»
Festivaliui aktyviai ruošiamasi visur. Aišku, nuo šalyje neliko Ir mūsų Universiteto studentai. Dau gelyje fakultetų (vyko vakarai, savaitės, susirin kimai, skirti H*avanos festivaliui. Praėjusią vasarą Universiteto SSB nariai dirbo sąjunginėje talkoje, surengtoje pasitinkant pasaulinį jaunimo festi valį. šių metų liepos 20 dieną vėl įvyks talką. Teisės fakulteto trečio kurso studentas Raimon das Buzelis dalyvavo sąjunginės televizijos kon kurse „Saliut, festivali!" Geriausiai pasirodę tame konkurse iškovoja teisę vykti į Havaną. Kaip matėme, R. Buzeliui sekėsi neblogai, jis realus kandidatas važiuoti į festivalį. Liepos 20 dieną per Maskvos televizijos pirmąją programą bus transliuojama baigiamoji „Saliut, festivali!" laida, bus paskelbti nugalėtojai. Ką gali žinoti, gal laimė nusišypsos ir mūsų Raimondui.
Kuba festivaliui ruošiasi la bai rimtai. 1975-ųjų spalio 2 dieną sudarytas nacionalinis paruošiamasis komitetas, ku riam vadovauti paskirtas Ku bos komunistų partijos pirma sis sekretorius, valstybės ta rybos pirmininkas Fidelis Kastro. Laisvės saloje po revoliu cijos gimė tradicija kiekvie niems metams duoti pavadini mą, kuris pabrėžtų, kas svar biausia tais metais šalies gy venime. 1978-ieji buvo pava dinti „XI Pasaulinio jaunimo ir studentų festivalio metais". Visų širdyse atgarsį rado šūkis „Kiekvienas kubietis — festivalio aktyvistas!". Ypač aktyviai jam pritarė jaunimas, kuris sudaro daugumą šalies gyventojų. Vyksta talkos daržovių ir vaisių derliui nuimti, cukra nendres kirsti. Jau keletą mė nesių kas šeštadienį daugely je Havanos rajonų, kituose miestuose ir gyvenvietėse ga lima išvysti įdomias muges,
kur parduodami liaudies meistrų dirbiniai, šiuolaikinių Kubos dailininkų paveikslai, albumai, knygos, suvenyrai. Pinigai už parduotus daiktus atiduodami į festivalio fondą. Revoliucijos gynimo komi tetai (pati masiškiausia Kubos darbo žmonių organizacija) pasiryžusi iki festivalio atida rymo pasodinti šalyje dau giau kaip 11 milijonų mede lių ir krūmų. Kiekvienas Kubos darbi ninkas j festivalio taupyklę jau įnešė vienos savo darbo dienos uždarbį, šalies jauni mas davė žodį į festivalio sąskaitą pervesti 50 milijonų pesų. Kubos jaunųjų komunistų sąjunga, kuriai priklauso 400 tūkstančių jaunuolių, organi zavo lenktyniavimą dėl tei sės atstovauti Laisvės salai vienuoliktajame festivalyje. Lenktyniavime aktyviai daly vavo ir visi 40 tūkstančių Stu dentų sąjungos žmonių. šeimininkai delegatus rin ko trim etapais: pirmiausia —
galimi kandidatai, po to — kandidatai, galų gale — de legatai ir svečiai. Kovo 22 dieną Havanoje jvyko spau dos konferencija, kurioje bu vo pranešta, kad Kubos de legacijoje bus 2000 merginų ir vaikinų. 5000 kubiečių bus oficialiais festivalio svečiais. šalyje organizuota plati politinė ir kultūrinė progra ma, skirta dideliam įvykiui — Havanos festivaliui. Apie vis ką niekaip nepapasakosi. Gal reikėtų dar parašyti, kad jaunas kompozitorius Maikas Porselis tapo dainos konkur so festivalio tema nugalėto jas. Taigi, be „Demokratinio jaunimo himno", pirmąkart nuskambėjusio prieš 31-erius metus, per visas festivalio iš kilmes bus atliekama ir M. Porselio daina „Ieškant nau jos gėlytės". I
Puslapį paruošė
MINDAUGAS MILEIŠKA
NILSAS VERNERIS Nilsas Verneris — Vokie tijos Demokratinės Respubli kos poetas, satyrikas, knygų vaikams, telepjesių autorius. Šiam rašytojui būdingas Kri tiškas požiūris į gyvenimą, jį supantį pasaulį. Jo poezi joje vyrauja racionali mintis. Kandžiu jumoru pasižymi ir šiandien spausdinami satyri niai eilėraščiai, versti iš kny gos „Herr Werner und Herr Hetter" (1976)
^hraturinis puslapis LEIDŽIA LITERATŲ BŪRELIS.
POEZIJOS
istorikas, „Būdo senovės lie tinaitis ir literatūros kritikas tuvių, kalnėnų ir žemaičių" bei poetas Algimantas Buautorius Simonas Daukantas, čys. Universitete praleisti pen lietuviškosios raštijos pradi ninkas Mikalojus Daukša, Pa keri metai — ne toks iau langos Birutės dainius Silvest trumpas laikotarpis, jų neišhrauksi tarsi blogai parašytos ras Valiūnas. Šiandien su pagarba mes rašinio frazės devintoko są siuvinyje. ...Po, kaip neįprasta, šalto žvelgiame į šių žmonių port M. Sluckis pabrėžė, jog į retus ant aukštų Universiteto vasaros lietaus senojo Univer literatūrą pasuka ne vien fi sienų, plakankia širdimi atversiteto Sarbievijaus kiemas lologai. Štai rašytojas Vytau skendi paslaptingoje ramybėje 1 čiame už mus gerokai vyres tas Sirijos-Gira baigęs medi Tik virš aukštų Universiteto nių, šimtą, o gal du turinčiu ciną, o eiles skaitysiantis My bokštų, dangaus skliaute, su knygų lapus... kolas Karčiauskas — buvęs — Lietuvai kaip saulė švie žėri paskutiniai nusileidžian teisininkas. čia V. Kapsuko universite čios saulės atšvaitai... Po Almae Matris skliautais Ne toks šis vakaras sena tas, — pasakė A. Jovaišas. išgirdome jaunesnės literatų jam Sarbievijaus kiemui kaip Vakaro vedantysis rašyto kartos — Universiteto absol kiti, nužengę į praeitį kas jas Mykolas Sluckis pristato ventų — balsus. Savo eiles dienybės slenksčiu. Vien sub vieną po kito poetus, buvu paskaitė Henrikas Bakanas ir tilus gamtos nusiteikimas poe sius Universiteto auklėtinius. Justinas Kubilius. zijai didino žiūrovų būrio Prieblandoje paskendusio Garbė užbaigti poezijos va smalsumą. kiemo tyloje skamba Tatjanos karą buvo suteikta visų my Poezijos vakarą, skirtą Rostovaitės eilės, Alfonso limam, LTSR liaudies poetui Almae Matris 400 metų ju Maldonio „Žalias laikas" ir Justinui Marcinkevičiui... biliejui, pradeda Filologijos „Žmogaus buvimui". Poetas ...Nuo skėčių nudžiūvo prieš fakulteto prodekanas Albinas Algimantas Baltakis paskaito gerą valandą nudulkusio lie Jovaišas. Universiteto baigimo proga taus lašai. Po pertraukėlės Graži žemelė Lietuva, iš parašytą ir, kaip pats už- vietas prie filologų berželio auginusį daugedį garsių, ją akcentavo, niekur neskelbtą užima Sauliaus Sondeckio va apdainavusių poetų, rašytojų eilėraštį „Studijų draugams" dovaujamas orkestras. Po senojo Universiteto skliau Juo paseka Kukučio balan Laima ŽEMULIENĖ tais mąstė, kūrė ir mokėsi džių autorius Marcelijus Mar-
ŠVENTE
LINIJA Kartą paklausė linijos Veneris Ko ji kreiva, netiesi kaip siena Jinai atsakė, ko gi tau stinga? — Svarbiausia — esu teisinga. LYGTIS Veneris, aišku niekad neklysta, Jo nuosava nuomonė — laiko diktuota: Kritikas, jei jis ne individualistas, Kaip ir kiti, nieko gero neduoda.
PAKARTOJIMAS Raganosis tapt norėjo dviem raganoslukals Čia Heleris priėjo ir tarė: Tu bukas! Nežinai tu savo vertės Pamėgdžiojimas nors ir geros minties veda prie mirties. NIŪRUS HETERIO PATYRIMAS Sutuoktinių knygos svarios čia štai guli Man jos — kaip raudonos skaros drūtam buliui Nana pirko bent septynias, Skaitė skaitė Meilės pokštas paskutinis nesuraitė! IIETER1S GINA POEZIJĄ Poezijai Kokius gražiuos rėmeliuos! Ak, lyg taurelėje šampanas ji! Mano Paula, kvailiojanti tik dėl meno, rašė posakius ir buvo jiems gabi.
JUSTINAS KUBILIUS
RUDUO 77
■. .0 ledinis ličius tvilkys kūną, rankas, vėjas kūkčios ir plėš nuo tavęs, ir suklups — Iš tamsos plūs tamsa — tarsi mirusių upė... tie veidai, o likime, regėjau tave vėjo Ir rankų šauksme, — kur eina negrjžta — negrjš jau — negrįžo — upė — tamsu — begalybė...
jūs tik paklausykit kaip jie verkia dėl tos Žemaitijos, parkniubę ant moters krūtinės------- , — Jie verkia dėl tos Žemaitijos
Jo rankučių meniškų produktai lyg bandelės šiltos greit gamintos Padaryt poetą — gal padūkot — šventučiu užmanė. Paistalynės.
sudlevu, sambija, sudlevu, prūsija, — jau viens be kito mudu būsiva — tu dausose — be Prūsijos, aš žemėje — be prūsų... o, sunkios kopos, gilios marios — nepaskandlnsl skausmo mano — padangių vėjau, smiltie žemės, neužpustysi skausmo mano...
Pagaliau gi — po pikčiausių ginčų dėl sentencijų jos rankoj peilis blizga! — aš Išraižiau josios rūbų spintą: „Kvailos moterys geriau Išmano viską"!
Paula Įžengė, išbalo ir sukliko rodos, paskutlnĮ kvapą leidžia. Tiksliai panaudoti man pavyko didelę eiliuoto žodžio valdžiąl
Iš vokiečių kalbos vertė Monika VOSYLIŪTĖ
Petras Vaitiekūnas Po llqos ir sunkios liqos š. m. birželio 24 d. mirė Vil niaus valstybinio V. Kapsuko univers.teto docentas, qeoloqi ios-mincra!oqi ios kandida tas, TSKP narys nuo 1960 m. Petras Vait ckūnas. Velionis qimė 1931 m. ba landžio 16 d. Pakruojo rajono. Kundročiu km. mažažemio valstiečio šeimoje. 1949 m. ba qcs Vilna us l-ia vidurine mokykla jstoio i Universi. teto Gamtos mokslu fakulte tą qeoloqios specialybe. Po baiqimo 1954 m. buvo palik tas dirbti to pačio fakulteto Geoloqi|os — mincraloqiįos katedroje, kurioie dirbo ik1 pat m rties. 1961 m. jqljo qeoloqiios — mincraloqi los kandidato laipsni, o 1965 m iam suteiktas docento var das. Katedroje doc. P. Vaitie kūnas visa laika skaitė aukš tesniu kursu studentams kvartero qeoloqijos. qeomorfoloqilos bei kitas d sclplinas vedė pratybas, vadovavo lau ko praktikoms, diplominiams darbams. Doc. P. Vaitiekūnas nuo pat savo darbo universitete pradžios įtemptai dirbo moks lini darba. Yra parašęs apie 50 moksliniu straipsniu, redaqavęs stambesniu veikalu parenqes daktarini darba. Jis buvo vienas žymiausiu kvar tero qeoloqi|os specialistu Pastaruolu metu P. Vaitiekųnas vadovavo Pabaltilo qeoloqiios stratiqrafl|os komisi jos kvartero sekcijai. buvo TSRS Tarpžinybinio Stratiqra finlo Komiteto nuolat vei kiančio biuro narys. Specia lizuotos qeloloqiios moksli niams laipsniams teikti tary bos sekretorius. Yra skaitės pranešimu saiunqinėse, užsie nio konferencijose bei simpo ziumuose. Moksliniame ir pc daqoqiniame darbe velionis buvo kruopštumo, reiklumo pavyzdys. Doc. P. Vaitiekūnas buvo veiklus visuomeninkas. Jis dauq metu vadovavo fakul teto komjaunimo iornanizametais ei jai. J 962 — 1965 doc. P. Vaitiekūnas du karfakuttuo buvo renkamas ornanizacljos teto partinės sekretoriumi, dauq metu va dovavo fakulteto dėstytoju profsa iunqai. Lietuvos qeoloqijos mokslas netekės doc. P. Vaitiekūno nustojo talentinqo pedaqooo oabaus mokslininko, nuošir daus bendradarbio. Šviesus Petro Vaitiekūno atminimas ilqam liks ii pažinolusiu ir jo mokiniu atminime. Vilniaus universiteto Gamtos mokslu fakulteto Taryba, dekanatas ir visuomeninės orqanizacijos
Šių metų gegužės 4 dieną kalniškis kalbėjo ir apie jos srautas. Daug literatūrinės ratyvumo specifiką. rūmą užgožia neišgyventi Buvo akcentuotas H. Baka- vaizdai. Norisi tvirtesnio bal Rašytojų ..sąjungoje— buvo intelektualumų, lyrinės plot patirties, abejotinos eilėraš svarstyta Universiteto jaunų mės teigiamus bruožus. Geras čio autentiškumas, nuoširdų- no (V k. lituanistas) kūrybos so, ryškesnių metaforų. įrodi nors mas. A. Baltakis pabrėžė au brandumas. Skaitant jo poe nėjimai jų literatų kūryba. Apie sąlytis su tautosaka, menkina eilėraštį. R. Belickaitės, H. Banano, J. jaučiama ir Iiteratūriškumo, toriaus spontaniškumą, nei ziją, pasakė R. Pakalniškis, Tarp nuoširdžių eilėraščių kai jaus kas nuskamba iššaukiančiai. Kubiliaus, M. Vosyliūtės, L knygiškumo. M. Martinaitis giama tai, jog stengiamasi kyla prieštaringumo mas. Poezija yra ir bejėgiš Pasisakęs J. Kubilius? pabrė Gadeikio, R. Pukalskaitės, L. kalbėjo apie poemos struktū tyčia užgobti prasmę. M. Martinaičiui įdomūs ka, ir trapi — ir žodyje, ir žė intonacijos tikrumą, tą Tirvaitės, R. Radvilos, V. Ku rą. V. Rubavičiaus nuomone, kulo, V. Valaičio, V. Daunio į poetinį kūrinį reikia žiūrė pasirodė L. Tirvaitės (III k. sprendime, Poema, „Trys va užslėpta, užšifruotą emocinį eilėraščiai, jų karai". Lošimas kortomis” sprogimą, kuris neprasiver kūrybą kalbėjo poetai A. ti kaip į poetinį kūrinį, o ne lituanistė) žanrinių vizuališkumas, draustiškumas. pasižymi modernia kompozi žia. Svarbus pasaulio visumos Baltakis, M. Martinaitis, M. reikalauti griežtų poe Imponuoja autorės noras kal cija. Joje jaučiama lyg gilu pajautimas. A. Baltakis ak Karčiauskas, V. Rubavičius, ypatybių. Apie įtakas A. Grybauskas, rašytojas R. mai kalbėjo A. Grybauskas. bėti apie mūsų socialines, minė parodija, kilusi iš ro centavo vizuališkumą, lako Šavelis, literatūros kritikas Jo manymu, tai nėra minu intelektualines būkles. Tačiau mantinio jausmo, meilės: mei niškumą, priemonių taupumą, R. Pakalniškis, mūsų Univer sas. Neigiama, jog poemoje tie tekstai dar nevirsta eilė lė tragiška, kai ji yra varto mokėjimą tapyti žodžiais. Apie V. Daunio (II k. li siteto dėstytojai E. Bukelie- nėra vienijančios ašies. Stip- raščiais, nerangiai suregztos tojiškoje aplinkoje. Iš čia — tuanistas) eilėraščius kalbėjo nė, A. Sprindis. Įžanginiame M. Martinaitis). Čia esama žodyje Rašytojų sąjungos tikros poezijos, pasakė jis, pirmininkas poetas A. Maldo tačiau pačiam tekstui kažko nis pabrėžė panašių susitiki trūksta. Žodžių arsenalas ap mų svarbą, kalbėjo apie bū dorotas literatūriškai. Reikia tinumą palaikyti glaudesnius riausios vietos, kur prasiver frazės. Kūryba, pasakė M. lyrikos skaudumas. ryšius su universiteto jaunai žia savas sugebėjimas, iš Martinaitis, neturi būti epi PASALINTI Apie M. Vosyliūtės (II k. vengti žodžio iškilmingumo. siais literatais. reikštas savitas giluminis ju zodinis rašymas. Apie nuo lituanistės) eilėraščius kalbė Daug poetinio nerangumo. , NEPAŽANGflS Pabrėžęs didelį R. Beliceilė taikų vienpusiškumą kalbėjo jęs A. Baltakis, pažymėjo Apie vienintelį prozininką, timas. Labiau patiko STUDENTAI tikrą autorės santykį su pa kaitės (V k. lituanistė) eilė kurio kūryba buvo pateikta raščiai, kurie yra lakoniški, A. Baltakis. Prie V. Kukulo (1 k. žurna sauliu. Jos poezijoje esama raščių paprastumą, M. Marti šiam svarstymui, Liudą Ga- įtaigesni. Trūkumas: kai ku deikį (V k. lituanistą) kalbė rios puošmenos, kurios J. listas) kūrybos ilgiau apsisto publicistiškumo. Kenkia sa naitis pasakė, jog čia slypi Matematikos fak. I k. studen A. Baltakis tai D. Geraslmavičiūtė, Ajo rašytojas R. Šavelis. Jo Kubiliui svetimos, netinkamai jo M. Karčiauskas, pabrėžęs votiški barokiškumai. Apskri nepaprastumas. nuomone, šis jaunasis prozi naudojamos. A. Baltakio žo- autoriaus jautrumą žodžiui, tai, pabrėžė, A. Baltakis, tu kalbėjo apie stiprų gyvenimo Purvinis, R. Pet rėtis, II k. šiuri ninkas išsiskiria minties dižais tariant, ateina poetas, nuoširdumą, savotišką sten- rime reikalą su perspektyvia pilnatvės jausmą, pažymėjo, A. Kačinskis. kartos poete, kuri ryškina savo poe jog išgyvenamas pats gy Fizikos fak. I k. A. Llsicovas, kryptingumu, gilumu, suma turintis savo žodį, turįs pa gimąsi sukurti savo venimas, patys daiktai. Kai Filologijos fak. II k. I. Grižai kredo tinio balso pradmenis. nymais, o tai iš dalies ap grindą rimtam darbui. Ken biografiją. Tą gražų M. Karčiauskas daug gra kur yra martinaitiško jausmo. tė, sprendžia autoriaus perspek kia vientonis kalbėjimas, jau užtemdo žodžių kartojimasis, Baigdamas Universiteto li Pramonės ekonomikos fak poetinio kalbėjimo atskiros frazės. Abejojimas, žių eilėraščių atrado R- Pu tyvumą. Apsistojusi ties ap čiama lituanistė) teratų kūrybos aptarimą, A. I. k. I. Paulauskaitė, II k. G. sakymų triptiku „Trys pasa inercija. įdomios pasaulėjau tikrumo nebuvimas eilėraštį kalskaitės (I k. Ilickas. kojimai apie tą patį", E. Bu- tos poetas, bet jaučiamas sumenkina, daro monotoniš poezijoje. Jo žodžiais tariant, Baltakis bandė apibendrinti kalbėjimas svarbiausia vidinis potraukis dabartinės jaunųjų poezijos Už akademinės drausmės lau dia- ką. Aforistiškas kelienė pažymėjo liaudiškos, vienpusiškumas, reikia ryškė žymą ir girtavimą pašalinta1" ne rašyti. Žodžiai natūralūs, nors tendencijas, pabrėžė nūdieniškos kalbos reikšmę lektiškesnio mąstymo, gyve dažnai padaro eilėraštį gyvą, reikia tvirtesnio balso. šių dienų kontekste naivoki. jantį nuotaikos stereotipišku EKFF III k. A. Kairys. prozoje, kalbėjo apie lyrišku nimo pilnatvės. minčių Apie G. Radvilos (I k. li Ne visada iki galo išlaikomas A. Baltakio nuomone, stebim mą. Buvo pareikšta mo stoką L. Gadeikio apsaky Universiteto Dėl Gamtos fakulteto muose, atskirų fragmentų lo tuanistas) eilėraščius kalbėjęs stiprumas. Gyvos ir prasmin. poetės pradžių pradžią. Savas apie glaudesnį komjaunimo oroanizacilos literatų būrelio bendravimą ginį pateisinimą. M. Karčiauskas pastebėjo au gos Aukštaitijos realijos, jas pasaulio jutimas. k veterano doc. P. VAITIE Susitikom su dar vienu su jaunųjų rašytojų sekcija. Gerai buvo įvertinta J, toriaus sugebėjimą kurti nuo sukuria paprasti ir nuoširdūs KŪNO mirties velionio šei pasakė mą ir artimuosius nuo Kubiliaus (V k. lituanistas) taiką. Tačiau į akis krenta žodžiai. M. Martinaičio nuo nesugadintu poetu, širdžiai užiaučia fakulte poezija. Pastebėjęs poemos pasikartojantys įvaizdžiai, ku mone, šie eilėraščiai atitinka M. Karčiauskas, kalbėdamas to studentai ir komlauniParuošė M. VOSYLIŪTE, „Karaliaučius" savotišką ra rie dažnai reikalauja kon jaunimo mąstymo būdą. A. apie V. Valaičio (II k. litua mo biuras. V. DAUNYS cionalumą, sausumą, R. Pa- teksto. Mintį užgožia žodžių Baltakis kalbėjo apie dekla- nistas) kūrybą. Tačiau jaut-
Apie universiteto literatų kūrybą
1 REDAKCIJOS ADRESAS 232000 — MTP-3
Universtteto g. 3. „Tarybinis studentas" Telefonai — 27927, ketvirtadieniais spaustuvėje 25343
1
Rinko Ir spaudė LKP CK leidyklos spaustuvė Vilniuje
1
<į ■
Užs. Nr. 1942 Tiražas 3000
LV11372
1 1
REDAKTORE A. NUGARATTf