A06P0
Visu šalių proletarai, vienykitės!
nOIKAJIOBATb,
flOPOTHE flpy3bii! Šiandien
atvyksta
BALTARUSIJOS UNIVER SITETO DELEGACIJA. BUS PASIRAŠYTA ABIE JŲ AUKŠTŲJŲ MOKYK LŲ SOCIALISTINIO LENK TYNIAVIMO SUTARTIS.
CARVBIDIS scuoencas VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
Naikiname vidutinybę
Filologų penketai Pačiame įkarštyje sesija Filologijos fakultete, pasiryžusiame rimtai kovoti su trejetu. Išlaikyta jau po kelis egzaminus. Pradžia nebloga. II k. lituanistai pirmą laikė rusų kalbos egzaminą. M. .Augulytė, V. Jusevičiūtė, L. Meškauskaitė, G. Urbaitė, dar šešiolika jų draugų gavo penketus. Oi kaip nesiderina prie šio gražaus paveikslo V. Biguzaitės dvejetėlis. Trečiakursiai sesiją pradėjo mokslinio ateizmo egzaminu. Sunku net būtų išvardinti visus tuos, kurie labai gerai jį išlaikė. Lituanistų šiame sąraše būtų 24, rusistų — 28, anglistų — 18, germanistų — 10, romanistų — 5. Visos specialybės tegavo tik 4 trejetus. Ketvirtakursiai jau pajuto ir valstybinio egzamino sko nį. Lituanistai užsienio kalbą išlaikė puikiai: 20 penketų ir tik 3 trejetai. Rusistų šis santykis blogesnis — 15 pen ketų ir 11-. trejetų. Vokiečių kalbos ir literatūros spec. pirmakursiai laikė leksikos egzaminą. Žemiausias įvertinimo balas — 3 (tokių pažymėlių vos penki). Penketų — dvigubai daugiau. Antrakursiai prancūzų k. ir lit. specialistai išlaikė du egzaminus. Kurse studijuoja 14 studentų, net septyni jų negavo kitokio pažymio, kaip „5". Tai V. Indriliūnaitė, G. Noreikaitė, I. Simonaitė, J. Švilpaitė, B. Binkulytė, I. Brogaitė, G. Dručkutė. Štai kur puikiausias pavyzdys vi siems, štai fakulteto pasididžiavimas — pusė grupės stu dentų yra penketukininkai. Sėkmės, filologai, egzaminų sesijoje! Tegu jūsų drau gu visada būna penketai ir ketvertai. Tai geriausia dova na Tėvynei, įtemptai dirbančiai dešimtojo penkmečio ba ruose. Tegu vyresnieji būna ramūs dėl savo pamainos: netrukus šalia jų stos darbšti, kūrybinga karta.
L. KLIMAS
SUSIPAŽINKITE: BALTARUSIJOS UNIVERSITETAS 20-ieji metai. 1921 m. balandžio 15 d. įkuriamas Baltarusijos Vals tybinis universitetas. Du rys plačiai atvertos visiems dirbantiesiems — darbi ninkams, valstiečiams, raudongvardiečiams. Susikuria pirmosios kom jaunimo kuopelės (pirmo ji — darbininkų fakultete). Vėliau jos susijungia j vie ningą universiteto komjau nimo organizaciją. Studentai dirbo didelį darbą, likviduojant neraš tingumą, išvystė plačią kultūrinę-šviečiamąją agitaciją.
40-ieji metai. Pačiame pasiruošimo universiteto 20-ajam jubi liejui įkarštyje pasiekė ži nia apie karą. Nedelsiant organizuojami priešgaisri niai postai, rengiamos slėptuvės, medicinos punk tai. Karo metais devynias dešimt procentų universite to studentų ir dėstytojų kovėsi frontuose ir parti zanų gretose, dalis savo indėlį į pergalę įnešė są žiningu ir kruopščiu darbu užnugaryje. (Pereitais me tais atidengtas paminklas studentams, dėstytojams, žuvusiems Didžiojo Tėvy nės karo metais. 1949 m., minint 30-ąsias Tarybų Baltarusijos meti nes, universitetui suteiktas didžiojo proletariato vado
V. Lenino • vardas.
60-ieji metai. 1967 m., kai šalis'šventė Didžiosios Spalio Socialis tinės revoliucijos 50-ąsias metines, TSRS Aukščiausio sios Tarybos Prezidiumo įsaku universitetas apdova notas Darbo raudonosios vėliavos ordinu. Universiteto komjaunimo organizacija iškovoja pir mą vietą šalyje, auklėjant jaunąją kartą internaciona lizmo dvasia, įrašoma į „Komjaunimo darbų met raštį" už pasiekimus darbo semestruose.
70-ieji metai. Šitie metai į gyvenimą atnešė naują komjaunimo darbo formą — leninines
Nr. 22 (964) | 1976 m. birželio 11 d. i
I
Kęstutį Virketį, Teisės fakulteto III kurso studentą su tikau centriniuose rūmuose kažkur beskubantį. Prasidėjo praktika, o čia dar universitete rūpesčių aibė: Kęstutis va dovauja operatyvinei grupei. O sesija jau seniai išlaiky ta. Kaip ir kitus semestrus, taip ir šį Kęstutis baigė vien penketais. L. KLIŠAUSKO nuotr.
įskaitas. Pažangumas uni versitete pakilo 2,3 proc. Apie 1300 studentų — pir mūnai (kiekvienas septin tas), 17 studentų — vardi nių stipendijų laureatai. Kas trečias studentas — SMD narys. BVU užėmė pirmą vietą respublikoje mokslinio-tiriamojo darbo srityse.
Dabar Baltarusijos uni versitete yra 14 fakultetų: Fizikos, Matematikos ir mechanikos, Taikomosios matematikos, Chemijos, Biologijos, Geografijos, Istorijos, Teisės, Filologijos. Žurnalistikos, Pramonės ekonomikos, Parengia masis fakultetas užsienio šalių piliečiams, kvalifikaci jos kėlimo fakultetai ins
titutų matematikos ir fizi kos bei spec. vidurinių mokyklų visuomeninių mokslų dėstytojams. Uni versitete dirba 1198 dėsty tojai, iš jų — 11 akade mikų ir BTSR MA narių korespondentų, 73 profe soriai, 520 docentų ir mokslo kandidatų. Per IX penkmetį apgintos 38 dak tarinės ir 108 kandidatinės disertacijos. Universitete — 7 mokslinės tarybos. Aspi rantūroje mokosi 1058 as pirantai. Per metus paruošiama 400 mokslinių darbuotojų. Knygų fondas — 1 mln. 200 tūkst. knygų. Iš viso universitete mo kosi apie 18 tūkst. studen tų. Juos ruošia 97 kated ros.
Klausimas iš tiesų rimtas: ar gyventi tam studentui sko lininkui aukštojoje mokykloje. Gal jis ir baigs ją, betgi kaip specialistas niekam netiks. Jis studijuoja kad tik trejetėlį gautų, o ne kad žinias praktiškai mokėtų panau doti. Buvęs trejetukininkas darbininku netiks, nes, pirma, nesugebės, antra, didelės pretenzijos — diplomas! Jeigu įstaiga ar įmonė, gavusi tokį „specialistą", juo patenkinta — menka jos produkcija, išleidžiama panašaus tipo spe cialistų. \ Kaip išnaikinti vidutinybę aukštojoje mokykloje? Pir miausia, matyt, kalta vidurinė mokykla, siunčianti į aukš tąją savo auklėtinius, bet nesugebėjusi uždegti jiems žin geidumo ugnelės. Kalta ir aukštoji, besistengianti būtinai ištempti trejetukininką. Galima būtų priskaičiuoti dar ke letą priežasčių. Chemijos fakulteto pavyzdžiu, kiek įmanoma, papasa kosiu, kas daroma šiuo klausimu. Naudojamos tradicinės formos. Tai periodiški studentų mokymo-auklėjimo komi sijos „susitikimai" su skolininkais arba kandidatais į juos. Čia susiduriame vis su tais pačiais studentais: II k. stu dentais Vekeriotu, Statkute, Putnaite, III k. stud. Liubošic ir kt. Taikomos įvairiausios nuobaudos — komjaunuoliški papeikimai (prieš pora savaičių II k. studentė N. Statkutė gavo tokį papeikimą), dekanato nuobaudos, laiškai tėvams, rengiamos griežtos paskaitų lankymo kontrolės savaitės ir pan. Tai reikalingos profilaktinės priemonės, ir jos duoda rezultatų. Pavyzdys — dabartinė trečio kurso stambiamolekulinių junginių specializacijos grupė, pernai turėjusi di džiausią skolininkų būrį. Dekanato, komjaunimo biuro kontrolės, pačios grupės pastangų dėka pažangumas žy miai pagerėjo, ir po žiemos sesijos grupės pažymių vidur kis — 4,13. Visgi senos bėdos kartojasi. Buvusius skolininkus pakei čia nauji. Skolininkų turėjom ir turėsim, kartosim kiek vienais metais jiems tą patį, -kol ateinančio į aukštąją mo kyklą jaunimo tarpe bus žmonių, neturinčių noro studijuo ti, norinčių tik studentauti. Dirva gerams studijoms turi būti ruošiama iš anksto, dar renkant būsimuosius studentus iš abiturientų. Šiuo dar bu studentų mokymo-auklėjimo komisijos neužsiima ir dėl to tenka tik gailėtis. Juk tai ir yra nauja, netradicinė darbo forma. Naujos, bet senų, tradicinių darbo metodų variacijos, daug ko neduos: tvarkysime viršūnes, kai pa žeistos šaknys. Darbo formos su moksleiviais įvairios, vie na svarbiausių — jaunųjų chemikų, fizikų, matematikų ir pan. olimpiados. Man tenka dalyvauti jaunųjų chemikų olimpiadų ruošime, ir manau, jog tai yra ir mano, kaip studentų mokymo-auklėjimo komisijos nario, darbas. Kai vyksta rajoniniai olimpiadų turai, iš mūsų fakul teto kasmet dalyvauja 20—30 darbuotojų Olimpiadose jie skaito paskaitas apie studijų ypatybes, taip pat pasa koja, pasiremdami konkrečiais duomenimis, apie baigusių jų mūsų fakultetą darbo perspektyvas. Žinias apie tai, kur dirba buvę Chemijos fakulteto studentai, renka fakul teto jaunųjų mokslininkų taryba, vadovaujama vyr. m. b. E. Butkaus. Yra surinkta duomenų už 1968—75 m. Galima būtų prisiminti neblogą jaunųjų Maskvos, Lenin grado mokslininkų, vyresniųjų -kursų studentų pavyzdį. Jie eidavo j mokyklas; Tuošdavo nešabloniškus užsiėmimus, nors ir materialiai jiems tai neapsimokėdavo. (Apie tai ra šė ir akademikas P. Kapica savo straipsnių rinkinyje „Eksperimentas. Teorija. Praktika".) Būsimuosius studentus reikia rinktis ne tik stojamųjų egzaminų metu. V. DAUJOTIS jaunesnysis mokslinis bendradarbis, Ch F Mokymo auklėjimo komisijos pirmininkas
Kelyje į studijas Fakultete tą dieną bruzdėjome nuo pat ryto: atvyksta svečiai iš Alytaus I vidurinės mokyklos. Yra ko jaudin tis — juk reikia parodyti jauniesiems draugams viską, kas fakultete ir universitete įdomiausia, padrąsinti ir „užkrės ti" juos noru studijuoti prancūzų kalbą ir literatūrą. Auditorijoje smalsūs ir nekantraujantys mokinukai. Stengiasi pirmas kursas, neriasi iš kailio antras, demonst ruoja savo sugebėjimus ketvirtakursiai. Svečiai, vadovau jami mokytojos A. Valaitytės, parodė irgi išradingą pro gramą. Turėjome pripažinti, kad ir fonetikos moksle ke turiolikmečių jėgos gana stiprios. Malonu, kad Alytaus I vid. mokyklos mokytojai deda daug pastangų ir aukoja laiką bei kantrybę, ruošdami su mokiniais saviveiklos numerius, spalvingus prancūzų liau dies žaidimus. Malonu, kad jaunos širdys neabejingos fi lologijos mokslui. R. ČESNULEVIČIŪTE E. MATULEVlCltjTĖ
šiais metais mūsų laukia pedagoginė praktika pionie rių stovyklose. Jai reikia ge rai pasiruošti. Vienas to pasi ruošimo etapų buvo instrukta žas pionierių stovykloje Vie vyje. Visai savaitei buvom „atsivertę" j pionierius. Drau govės sueigos, susirinkimai, pionieriški laužai priminė ge rus mokyklos laikus. Klausė mės paskaitų, patys vadovavom užsiėmimams. Stovykla davė daug nau dos. Gavome metodinių nu rodymų — tai palengvins mū sų darbų su vaikais. Daugu ma mūsų dirbs pionierių va dovais pirmų kartų, todėl tu rėti darbo gaires labai pra vartu. Į savo pionierių stovyklų Akmenės rajone išvažiuosiu tik liepos mėnesį. Dar yra laiko ir savarankiškai pasi ruošti būsimajai praktikai.
Kaip studentai buvo „pionieriais“
I. SVERIKAITĖ II! k. istorikė
VI. BRAZIŪNO nuotr.
į, |
PRASTI BIBLIOTEKININKŲ POPIERIAI įi^į
, :
Egzaminai, egzaminai... Dar tik kelios dienos, kai sesija tapo pilnateise šeimi ninke centrinių rūmų auditorijose. Dar tik keli egzami nai išlaikyti, o kai kam teko patirti ne vien džiaugsmą. Istorijos fakulteto I k. bibliotekininkams pirmasis rūpes tis buvo išlaikyti aukštosios matematikos egzaminą. . . Dauguma jam pasiruošė gerai. Penketus gavo I. Lukšai tė, S. Mašnauskaitė, A. Miliutė, G. Ragauskaitė, J. Užkurėlytė. Tas rūpestis lyg audros debesis liko kaboti ties A. Petraičio, A. Rondamanskio, A. Stačkūno, D. Stan kutės, D. Žitkevičiaus, V. Šliktaitės galvomis. Prastai pra dėjote, mieli pirmakursiai: nepatenkinamų pažymių dau giau, negu gerų. Jų kolegos iš trečio kurso jau baigė sesiją. Blogą pa vyzdį jie rodo jaunesniems draugams. Masinių bibliotekų specializacijos studentai pririnko 14 dvejetų (grupėje 26 žmonės). Keturi dar iki šiol tebejuoduoja žiniaraštyje. Sunkiausiai sekėsi politinė ekonomija — 10 nepatenkina mų pažymių, nė vieno penketo. Panašiai šis egzaminas sekėsi ir T grupei. Vidutiniškumo pavyzdys — istorinio materializmo žinios: iš 28 studentų tik du gavo ketvertus, kiti — trejetai. Vaikų bibliotekų spec. studentai irgi mo kėsi ne ką geriau: 8 studentai gavo dvejetus. Reikėtų ko mentarų, tik kas juos parašys? Malonu pasižiūrėti į žurnalistikos spec. ketvirtakursių ži niaraščius — ketvertai, penketai. Penketais ketvirtą kursą baigė G. Cerkesaitė, A. Malakauskaitė. Iš viso busimieji žurnalistai laikė 6 egzaminus ir tegavo tik 5 trejetus.
jubiliejaus pROGAniiiiiiiianaigiigiiiiiiiiiiigiiiiiiliDgignigiiiiintiiiiiiiiiiiiiniiiiiiiiiaimt
1■
&&&«£ V
i
i
v... t jf a ***-■!. jr J i JT'- M
r
i 1
Apie 300 universiteto studentų (trečiakursiai filologai ir istorikai, antrakursiai chemikai) praleido gegužės 24—28 dienas Vievio pionierių stovykloje, kur ruošėsi vasaros praktikai. Kiekvieną dieną vyko teoriniai užsiėmimai, bu vo surengta būrio radijo laida „Karui — nei", studen tai dalyvavo mitinge karių kapuose, pagerbė šviesų žuvu siųjų atminimą. Šis instruktažas trečiakur siams buvo tam tikras psi chologinis barjeras — iš stu dento tapti „pionieriumi". Štai mes „Jaunojo automo bilisto" pionierių stovykloje Vievyje. Prieš akis — pen kios įtempto darbo dienos. Teks susipažinti su pionierių organizacijos veiklos pagrin diniais teoriniais klausimais, įgauti kai kurių praktinių mokėjimų bei įgūdžių, ku riuos reikės panaudoti jau šią vasarą darbe su pionie riais ir spaliukais. Kuo jau nesni gi vaikai, tuo daugiau pedagoginių žinių reikalauja ma iš mokytojo, — taip ne kartą pabrėždavo K. Višins kis. Jau nuo pirmos dienos ir stengėmės dirbti šia linkme. Būsimi jaunieji būrių va davai bei auklėtojai buvo su pažindinti su organizaciniais rinkiminiais klausimais bū riuose bei draugovėje (teoriš kai ir praktiškai), su būrio bei draugovės darbo turiniu, planavimu, su planų rūšimis (kalendorinis, planas — tink lelis, būrio darbo planas vie nai dienai ir kt.); su pagrin
diniais 1976 m. pionierių sto vyklų auklėjamojo darbo už daviniais (respublikinių pio nierių rūmų direktorė A. Mikoliūnienė), su stovyklos ati darymo bei uždarymo cere monialu. Instruktyvinėje stovykloje buvo stengtasi kuo daugiau suteikti studentams teorinių ir praktinių žinių, kad būsi mos dvidešimt šešios prakti nio darbo su pionieriais die nos būtų kuo turiningesnės. Mūsų nuomone, ypač daug gero ir naudingo davė pa skaita „Turistinis kraštotyri nis darbas pionierių stovyk loje" (E. Valiutavičiūtė). Nie kas taip netraukia vaikų, kaip kraštotyra ir turizmas, juos vilioja kelionių roman tika. Pedagoginiu požiūriu, ši veikla specifiška ir tuo, kad vaikai joje taip pat gerai il sisi, grūdinasi fiziškai, kaupia jėgas, geriau pažįsta gamtą, liaudies meną bei tradicijas, N. Krupskajos žodžiais ta riant, išmoksta skaityti gyve nimo knygą. Daug dėmesio skirta pio nieriškų dainų, žaidimų bei
SMALSUS PROTAI „Dirbdamas mokslinį darbą, ugdai charakterį, išmoksti mąstyti, kurti hipotezes, ieškoti kelių joms įrodyti. Koks jausmas, kai pradedi išnarplioti skaičių ir faktų mišrai nę ir matai: dar vienas kitas žingsnis, ir galėsi sušukti „Eurika!" Vardan šito gali sukti galvą valandų valandas", — šitaip kalba Gamtos fakulteto geologijos specialybės antrakursiai Tautvydas Pakalnis, Kęstutis Sinkevičius, Bro nius Misiūnas ir Eldevinas Butėnas. Ne valand', ne dieną vaikinai sugaišo besėdėdami prie brėžinių. Ne veltui... Studentų mokslinės draugijos konfe rencijoje jų darbas apie gipso karstinius reiškinius buvo pripažintas geriausiu. Jaunųjų mokslininkų (kaip juos draugai vadinė) gauti rezultatai sudomino net Geologijos mokslinio tyrimo insti tutą. Anot vaikinų darbo vadovo V. Skuodžio, studentų gauti rezultatai ne vieną specialistą nustebino, nes jų dar be yra kai kas naujo moksline prasme. Jie visi tik antrakursiai. Prieš akis dar trejetas mokslo metų. Studijų m-tais įgytos žinios pravers ateity. Dešim tys paaukotų laisvalaikio valandų, gal ir keletas nemigo naktų, dirbant mokslinį darbą, tikrai nenueis vėjais. Bus lengvesnis nelengvas geologo darbas. L. SKiRPSTAS
šokių mokymui, nes žaidi mas yra organiška auklėja mojo darbo dalis. A. Makarenka, pavyzdžiui, ne kartą pabrėždavo mintį, jog „vai kų organizacijų veikla turi būti persunkta žaidimu,.. .nes kaip vaikas žaidžia, taip jis ir dirbs". Taigi, žaidimas vai kui — darbo, bendravimo su žmonėmis mokykla. Studentai taip pat susipaži no su internacionalinio, pat riotinio, darbinio auklėjimo organizavimo metodika, su pionierių organizacijos simbo lika, atributika, ritualais, su jų pritaikymu praktinėje bū rio veikloje, mokėsi būgninin kais bei trimitininkais. Bū riuose buvo surengtas įdomus disputas „Pionierių būrio va dovas — koks jis?" (pagrin dinis dėmesys kreiptas į va dovo psichines savybes). Paskutinę stovyklos dieną studentų žinias patikrinome koliokviume. Manytume, ateityje reikėtų daugiau žaidimų, lavinančių atmintį, dėmesį, nuovoką, daugiau pažintinių žaidimų viktorinų, galvosūkių. Gal
reikėtų rengti žaislo ir žaidi mo popietę, gal ir miško keis tenybių popietę, miško tele gramą (žinoma, čia jau neap sieisime be gamtininko pagal bos), — viso to labai reikia darbe su vaikais. Mes, atrodo, buvom akty vūs, judrūs, vikrūs visas šias penkias dienas, stengėmės su žinoti kuo daugiau, pažinti ir nenurimti. Tiesa, ne visada turėjome noro keltis rytinei mankštai (vyrai istorikai, kai kurie anglistai bei germanis tai vyrai), ne visada ir kam bariuose būdavo pavyzdinė tvarka. Kartais labiau trauk davo pasikaitinti saulutėje, negu dalyvauti užsiėmime, kai kurios rusistės bandė ir izoliatoriuje „išnykti" (nors apskritai ruslstų būrys buvo vienas pavyzdingiausių). Ma nome, visi šie nesklandumai laikini ir praeinantys, tikro je darbo su pionieriais prak tikoje toms „išdaigoms", tur būt, nebus nei laiko, nei no ro. Iki susitikimo vasarą! S. VALATKIENĖ Pedagogikos katedros dėstytoja
VIENERI METAI DVI PREMJEROS Istorijos fakulteto Požemio teatras sezono pabaigoje at šventė savo penkerių kūrybos metų sukaktį. Neilgas tas laiko tarpas, bet pakankamas subrandinti ir įgyvendinti puikių kūrybinių sumanymų. Sunku įspėti teatro režisie riaus J. Pociaus mintis, bet šių metų darbais jis, atrodo, yra patenkintas. Gimė du spektakliai, susiformavo nauja, kūrybinga trupė. Sezono uždarymo dienomis uždanga Požemio teatre ne nusileido. Režisieriaus paakinti, buvę teatro aktoriai — ketvirtakursė matematikė Ž. Rauckytė, žurnalistas R. Sa kalauskas, penktakursis matematikas A. Eigirdas ir ketvirtakursis ekonomistas R. Mironas — nutarė suvaidinti vie ną senųjų pastatymų — R. Savelio novelės „Po rudenio lietum" sceninę inscenizaciją „Lietus". Spektaklis pirmą kartą buvo suvaidintas 1973 m. Svarbiausias sezono uždarymo įvykis — premjera „Rep likos ir monologai". Jos žanras — literatūrinis koliažas. Spektaklio meninis audinys sukomponuotas iš estų prozi ninko Mačio Unto kūrybos, didžiąją teksto dalį sudaro E. Mieželaičio „Standartai", svarbus vaidmuo atitenka ir jauno prozininko R. Baltušniko poemai „Bėgimas" bei laikraščių medžiagai — aktualiajai informacijai. Laikrašti nis dienos faktas, suteikia pastatymui nūdienos temą, nau jienų temą. Žmogus turi elgtis viso to fone dorai, taip, kaip liepia sąžinės balsas. Sumanymą įprasminti padeda gausi improvizacija, muzikinė ritmika, chorai (V. Paltana vičiaus muzika). Pagrindine dekoracija liko šviesa, bet spektaklyje naudojamasi ironiška uždanga, kuri permato ma ir beveik nieko neuždengia. Naujoji premjera sudėtinga savo daugiaplaniškumu, idė jų gausumu ir sunku apie ją visapusiškai spręsti trumpoje anotacijoje. Konstatuotina viena: žiūrovai ją sutiko ne paprastai šiltai.
V. ARMALIS
PAŠALINTI NEPAŽANGUS STUDENTAI Fizikos fakulteto I k. stud. G. Greblikas, Istorijos fakulteto I k. stud. R. Telyčėnaitė, Teisės fakulteto III k. stud. K. Karosas.
KONFERENCIJA Inžineriniame statybos ins titute įvyko mokslinė kon ferencija TSKP istorijos dėsty mo metodikos klausimais. Konferencijoje įžanginį žodį tarė respublikos aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministras prof. H. Zabulis. Respublikos aukštųjų mo kyklų TSKP istorijos dėstyto jai išklausė nemaža įdomių, naudingų pranešimų. Universiteto TSKP istorijos katedros vedėjas prof. K. Na vickas kalbėjo TSKP istorijos egzaminų metodiką, doc. P. Vitkauskas — apie studentų mokslinio tiriamojo darbo sis temą, doc. M. Žukauskienė — apie kai kuriuos TSKP istori jos dėstymo klausimus šiuolai kinėje metodinėje literatūroje.
I
L¥yHIBEPClT3T
APIE BALTARUSIJOS UNIVERSITETĄ PASAKOJA JO
LAIKRAŠTIS IR MUSŲ SPECIALUS KORESPONDENTAS.
PIRMAJAI LAIDAI-50 METŲ Praėjusių metų lapkrityje Baltarusijos universiteto pir moji laida — buvę visuome nės mokslų fakulteto studen tai — šventė ,,auksini" jubi liejų. 1921 m. į fakultetą studi juoti atėjo pilietinio karo da lyviai, partiniai, komjaunimo ir profsąjungų darbuotojai. Studentų buvo ir tokių, kurių galvas pasidabravo ankstyvo rudens šarma, nes iki Didžio sios Spalio Socialistinės revo liucijos jie net ir svajoti ne galėjo apie mokslą. Įkūrus fakultetą paskaitų lankymas buvo laisvas. Bet dauguma studentų sistemingai jas lankė, stengėsi gerai iš studijuoti savo specialybės ir visuomenės mokslų dalykus. Mokymosi ir buities sąlygos buvo sunkios. Bet studentų entuziazmas buvo didžiulis. Jie didžiavosi ir universitetu, ir tuo, kad įgytas žinias ga lės atiduoti mūsų socialisti nės valstybės suklestėjimo la bui. Pirmosios universiteto lai dos respublikai davė didelį būrį aukštos kvalifikacijos specialistų — 119 ekonomistų ir 117 teisininkų. Daugelis jų dabar žymūs respublikos val dymo organų, pramonės, mokslo darbuotojai.
Apie 60 procentų Baltaru sijos universiteto skaičiavimo centro darbuotojų — tai jo auklėtiniai, baigę Matemati kos, Taikomosios matemati kos, Fizikos fakultetus. Skaičiavimo centro darbuotojų skaičius, aplyginus su 1970 metais, išaugo dešimt kartų — pasakoja centro direktoriaus pavaduotoja L. Zalatarievič. — Dabar skaičiavimo centre dirba daugiau kaip 200 spe cialistų. Išsiplėtė ir jo orga nizacinė struktūra: SC suda ro devyni skyriai. Du tyrinė ja skaičiavimo techniką, liku sieji dirba mokslinį tiriamąjį
darbą. Visi SC skyriai aprū pinti šiuolaikine aparatūra, kurią tiekia Minsko skaičia vimo technikos susivieniji mas. Centro darbuotojai efekty viai sprendžia automatizuotos medicininės-ibiologinės infor macijos rinkimo ir apdoroji mo sistemos, automatizuoto valdymo Baltarusijos aukšto siose mokyklose sistemos kū rimo uždavinius. Skaičiavimo centro darbuo tojų darbo pergalės ir pasie kimai buvo aukštai įvertinti universiteto vadovybės. Jiems įteiktas socialistinio lenkty niavimo tarp šios aukštosios mokyklos kolektyvų nugalėto jų vimpelas. V. KASOVSKAJA
skaitų, suruošta apie 100 kon certų, įrengėme 12 pionierių stovyklų „Sputnik", suorgani zavome 17 konsultacinių punktų, suremontavome 13 kaimo mokyklų. Visuose bū riuose buvo spartuoliško dar bo dienos, lėšos, uždirbtos per jas, paskirtos J. Gagarino
miesto statybai. Mums sekasi todėl, kad darbo vasarai ruošiamės iš anksto. Jau dabar mūsų lek toriai skaito paskaitas šefuo jamose mokyklose, kai kurie būriai bando jėgas: talkinin kauja statybose. H. NlCiPOROVlClUS
SKAIČIAVIMO CENTRE
Kasmet auga ir gražėja uni versitetas (kaip ir miestasdidvyris). Gerėja dėstytojų ir studentų buities sąlygos. šių metų pradžioje statybininkai atidavė du trylikaaukščius gražuolius bendrabučius. Vie ną jų matote nuotraukoje kai rėje. Įdomi čia bendrabučių skirs tymo tvarka. Visi pageidau jantys ketvirtakursiai ir diplo mantai aprūpinami jais, trečia kursiai — 70 proc., o pirma kursiai ir antrakursiai į juos pakliūna „savo galva", kaip juokauja kolegos.
Universiteto liaudies šokių ansamblis (nuotr. dešinėje) pavadintas smagaus baltaru sių šokio „Kryžačioko" var du, bet jo repertuare — visų tarybinių tautų šokiai, dai nos. .. Ansamblyje nemažai ir dės tytojų — vieni jau daug me tų kartu su „Kryžačioku", ki ti tik pradeda.
VASARA BUS KARŠTA
Prieš septyniolika metų mū sų respublikoje buvo įkurti pirmieji studentų statybiniai MOKINIŲ ŠEFAI būriai. Kasmet jie auga ir stiprėja, keičiasi uždaviniai. Garsi Filologijos fakulteto Jeigu 1959 m. juose dirbo mokykla ,.Jaunasis filologas". Užsiėmimai joje padeda mo kiniams išsirinkti busimąją profesiją, ruoštis studijoms aukštojoje mokykloje. Jaunų DRAUGYSTĖ jų filologų būrelius studentai NUOTOLIŲ sukūrė daugelyje šefuojamų mokyklų. Filologijos fakulte NEBOJA to studentai ir šiaip dažni mokinių svečiai: neseniai BVU mokosi daug studen Minsko 17-oje vidurinėje mo tų iš užsienio šalių — liau kykloje buvo organizuotas su dies demokratijos ir besivys sitikimas su užsienio studen tančių šalių atstovų. Tarybi tais, besimokančiais universi nių ir užsienio studentų san tete. Krasnensko mokykloje tykiai — ryškus jaunimo in šefai filologai padėjo įrengti ternacionalizmo pavyzdys. mokymo kabinetus, padova Kartu rengiami vakarai, kon nojo moksleiviams baltarusių certai, susitikimai. Peržvelki prozaikų ir poetų veikalų bib me paskutinius renginius. liotekėlę, išleido literatūrinį Kovo mėnesį universitete almanachą. vyko Tarybų Sąjungos—Viet Filologijos fakulteto studen namo draugystės savaitė, tai j statybos būrius pasiima skirta 45-ajam Vietnamo Ho ne tik sunkiai auklėjamus Ši Mino darbo jaunimo są mokinius, bet ir tuos, kurie jungos jubiliejui pažymėti. gerai mokosi, aktyvūs visuo Veikė vietnamiečių studentų menininkai. dailininkų parodos, vyko Bendras studentų ir moki šventiniai susitikimai, sporti nių darbas, asmeniniai kon nės varžybos, koncertai, bu taktai padės busimiesiems pe vo demonstruojami kino fil dagogams geriau suprasti mo mai. Baigėsi savaitė bendra kinio psichologiją, jo sugebė darbiavimo sutarties pasirašy jimus ir polinkius. mu tarp Vietnamo žemės ūkio technikumo ir BVU Matemati i FIODOROVlC kos ir mechanikos fakulteto.
339 studentai, tai dabar tik iš vieno Fizikos fakulteto trečiajame 1976-ųjų semestre padirbės daugiau kaip 500 studentų. Mūsų fakultete suformuota 17 studentų statybinių būrių. Prieš devynerius metus buvo suburtas statybinis būrys ,,Ae-
Balandžio pradžioje pas mus vyko užsienio studentų meninės saviveiklos festiva lis. Paroda studentams papa sakojo apie užsienio šalių gy venimą, koncerte skambėjo Indijos ir Lenkijos, Čekoslo vakijos ir Nepalo, Kamerūno ir VDR studentų atliekamų kūrinių melodijos. Draugiška ir nuoširdi nuo taika vyravo ir BVU Žurna listikos fakulteto ir Malio respublikos jaunimo susitiki me. Jaunuoliai 3 metus tėvy nėje mokėsi rusų kalbos, o dabar metams atvyko į Mins ką stažuotis. Būsimiesiems žurnalistams jie papasakojo apie savo šalies istoriją, Ma lio liaudies tradicijas, apie įspūdžius, patirtus Tarybų ša lyje. Tai tik keletas iš daugelio susitikimų. Juos visus ilgai atsimins ir tarybiniai, ir stu dentai iš užsienio. Tokie jau dinantys susitikimai — sėk mingos jaunimo kovos už taiką, demokratiją, progresą pasaulyje laidas.
litą", šiais metais jis važiuos dirbti į Baikalo—Amūro ma gistralę. „Spektro" būrys jau aštuntą kartą važiuos į Ka zachstano plėšinius. Daug gražių darbų nuvei kė mūsų statybiniai būriai. Vien tik 1975 m. vasarą per skaityta daugiau kaip 200 pa
Apie draugus iš Baltarusijos Mano kelionės tikslas bu kabinetai, kur studentai prak vo užmegzti ryšius su šio tiškai mokosi pritaikyti ži universiteto laikraščio redak nias, įgytas paskaitose. Žur cija, pasiūlyti keistis darbo nalistai leidžia mokomąjį laik patirtimi, aktualiomis, įdomio raštį „Žurnalistas", rengia ra mis medžiagomis. Bet man vi dijo ir televizijos laidas fa są laiką knietėjo sužinoti ir kultete. Maloniai nuteikia vaizdinė apie savo kolegų — žurnalis agitacija, jaukiai įrengtas ves tų gyvenimą. .. .Dar net „neprisistatęs“ tibiulis, o čia dar — fakul žinojau, kad čia yra Žurna teto sienlaikraštis „Žurnalis listikos fakultetas, kuriame tas". Nors jis ir ne didesnis šiuo metu mokosi per 700 už mūsų fakulteto sienlaik studentų (su vakariniu bei raštį, bet jame sutelpa žy miai daugiau medžiagos. Ne neakivaizdiniu skyriais). Vėliau susipažinau su reikia skaityti perkreipus gal plunksnos broliu A. Klaskovs- vą, mat, spausdinama mašinė kiu, šis man ir padėjo nu le. Tiek dėl „techniškosios" klysti į fakulteto istoriją. .. pusės. Ką svarsto autoriai? Fakul Partijos ir vyriausybės rū teto studentas V. Burdykas pesčiu Žurnalistikos fakultetas straipsnyje „Organizuoti susi buvo įkurtas vos tik išvada rinkimą" nagrinėja komjauni vus Baltarusiją — 1944 m. mo organizacijų darbą. Jame Pradžia nieko nelepino. Fa ne tik konstatuojamas faktas, kultete dirbo tik 2 dėstyto bet ir duodama aiški darbo jai (šiandien 31 — visi fa kryptis. kulteto auklėtiniai), trūko pa Jo draugas G. Kiselis savo talpų, inventoriaus. Kolekty rašinyje liečia opias tarybi vas, vadovaujamas dekano nės žurnalistikos teorijos ir profesoriaus G. Bulackio (jis praktikos kabineto darbo ir šiandien tebevadovauja fa- problemas. Autorius pataria, kultetuil), pirmuosius U žur siūlo. nalistų profesionalų į gyve Mane labiausiai nustebino nimą išleido 1948 metais (per (aišku, maloniai) studentų visą fakulteto gyvavimo lai matytų filmų recenzijos. Vie kotarpį paruošta 1400 žurna no nuomonė tokia, kito — listų). priešinga. Kino mylėtojai gin Bėgo metai. 1969 m. įkuria čijasi, diskutuoja, kelia ak ma penktoji — Televizijos ir tualias problemas. radijo teorijos bei praktikos Čia ir reportažas, ir foto— katedra. Jos „kolegės" — novelė, sienlaikraščio redak Partinės tarybinės spaudos ir toriai rado vietos ir žurnalis žurnalistikos istorijos, Tarybi tų literatūriniams bandy nės žurnalistikos teorijos, mams. Rašydamas „redakto Praktikos bei kritikos, Stilisti riai", aš nė kiek neapsirikau, kos ir literatūrinio redagavi- mat, sienlaikraštis turi... ke frio katedros. Numatyta įkurti turis redaktorius. Kiekvienas dar dvi. Veikia šių katedrų vadovauja atskirai redkolegi
jai. Kol vieno redaktoriaus sienlaikraštis kabo, kitas jį intensyviai ruošia. Sienlaik raštis išeina kas savaitę. Gilias darbo tradicijas turi fakulteto SMD. Apie jos struktūrą papasakojo pats Sa ša. Kadangi mūsuose sėkmin gai sukurta žurnalistų SMD (tiesa, ir pirmininko, ir kitų entuziazmas, atrodo, kiek iš blėso, nes nežinom, nuo ko pradėti), nutariau pasmal sauti. Fakulteto SMD pirmininkas A. Ostrovskis papasakojo apie draugijos darbo formas. Tai įvairūs susitikimai su ra šytojais, poetais, su baigusiais universitetą kinematografais. Po eilinės filmo ar spektak lio premjeros vyksta jo ap tarimas. Studentai ruošia įvai rius disputus, konferencijas, minėjimus. Baltarusijos universiteto stu dentai žurnalistai labai kū rybingi, kruopštūs, nuolatos ieškantys. Būdamas Minske, susipažinau su diplomantu N. Kalenkovičiumi. Vaikinas jau parašė diplominį darbą. Jo tema — „A. Blokas ir Balta rusija". Bet Nikolajus toliau gilina šią temą. Jis atvažiavo į Vilnių, keturias dienas dir bo mūsų universiteto, Mokslų akademijos skaityklose. Nemažai pamačiau ir paty riau mieste didvyryje Mins ke, jo universitete. Septynias dešimt viešnagės valandų do vanojo draugystę su naujais pažįstamais ilgiems metams. J. STEPONAVIČIUS IF žurnalistikos spec. I k. studentas
Nuotraukoje kairėje: universiteto kieme, prie paminklo dėstytojams ir studentams, žuvusiems Didžiajame Tėvynės kare.
Vokiečių poetai apie Lietuvą Neseniai universitete įvyko germanistų vakaras, kuriame išryškėjo nemažai įdomių fak tų ir problemų, sudominusių ne tik studentus, vokiečių fi lologijos ir kalbų katedrų at stovus, bet ir daugelį svečių negermanistų, Gal todėl va karo rengėjai buvo pakviesti į LTSR Rašytojų sąjungos klubą surengti vakarą „Vo kiečių poetai apie Lietuvą". Siame vakare didžiausią pro gramos dalį sudarė vokiečiųlietuvių pažangių kultūrinių
ryšių praeityje ir dabartyje iš ryškinimas, paremtas konkre čiais poezijos ir prozos pa vyzdžiais. Dalyvavusieji suži nojo, kokį dėmesį lietuvių kalbai skyrė tokie žymūs vo kiečių humanistai, kaip I. G. Lesingas, J. G. Herderis, A. Samiso, J. V. Gėtė, A. Šlei cheris ir kt. Studentai neuž miršo ir poeto, kalbininkopoligloto Jurgio Zauerveino, kurio 145-ąsias gimimo meti nes šiemet šventėme. Tai bu vo žmogus, 25-erius metus pa
skyręs lietuvių kalbos ii kul tūros gynimui Mažojoje Lie tuvoje. Skambėjo jo vokiškos ir lietuviškos eilės. Vakaro svečiai šiltai sutiko F. Kelkio poemą „Lietuvinin kai". Nors šis Mažosios Lietu vos lietuvių raštijos veikėjas, „Nusidavimų" įkūrėjas ir re daktorius, rašė lietuviškai ir priklauso ne vokiečių, bet lietuvių poezijai, įjungti jo eiles į vakaro programą buvo tinkama proga — birželio 10 d. sukako 175 m.
Jakutiją puošim ir mes Vasarą kaitra — prlešpolta- viešpatauja visur, kur tik rėš stebuklas, dangaus mėly prasiskverbia žvilgsnis ir lyg nė, taigos miškų kuždesys. sako jums: negreitai, žmo Žiemą — vėtrų dainos, spei gau, tu užvaldysi mano val gas, sąmyšis sniegų audros. das". 1911 m. Jakutijos pra — Eikite pas mane, medžio monę sudarė keletas įmonių, darbai ką reiškia, visiems, kuriose dirbo 140 žmonių. tur būt, žinoma, — reikšmin Stebuklingos tarybinių žmo ga mina šiuolaikinės Temidės nių rankos sukūrė Vlliujo svarstyklėmis pasvėrė ir re hidroelektrinę ir dirbtinę van ziumavo išvažiuojamųjų būrių dens saugyklą, pakabino esmę vienas iš šių metų Ja elektros laidus ir nutiesė du kutijos būrių vadų. jotiekių siūlus. Aldano aukso Ir prasidėjo... bėgiojimas kombinatas, tas Sibiro indust iš vieno būrio į kitą, blašky rijos veteranas, apdovanotas masis ir nerimas tų, kas pa- Spalio revoliucijos ordinu. norb siūdintis pinigų maišą ir 1955 m. buvo atskleista dei tempti jį ten, kur byra rub mantų paslaptis. „Surūkiau liai. Mes manome, kad tokia taikos pypkę. Tabakas pui padėtis, kai vieno Jakutijos kus" — taip pranešė apie ra išvažiuojamojo būrio nariai dinį geologai. Dabar Mirnas uždirba po 1000 rublių, o ki yra mūsų šalies „deimantų EKSPONUOJA to — po 200, yra nenorma cechas". Ne veltui Jakutija FOTOli ir nepateisinama, ir dary vadinama „bandymų poligo MEGEJAI sime viską, kad šito nebūtų. nu" — viskas čia statoma Tačiau argi pinigai yra diri sunkiomis amžino įšalo sąly guojantis mūsų išvykos krite gomis. Prieš 15 metų čia sta rijus ir sėkmės laidas? Argi tė tik medinius, vos dviejų šito mes ieškome tavyje, Ja aukštų namus, o dabar vieš kutija? patauja gelžbetonis. Amžinas įšalas, uodai, nyki Respublikos turtas — tai ir tundra — šiais epitetais pir tūkstantinės elnių, tų taigos miausiai mes ženkliname Ja visureigių, bandos neaprėpia kutijos vaizdinį. O ar teko mose taigos platybėse, ir miš jums tais pačiais metais su kai, užimą 180 mln. hektarų tikti tris pavasarius, per ke plotą, ir „minkštasis auksas" Į MONREALĮ letą valandų perkirsti tris — brangieji Jakutijos kai Neseniai iš Europos pirme laiko juostas, matyti pusiau nybių su aukso medaliu grį nakčio saulę ir nesibaigian liai. Lena. Daugiau kaip ketu žo šalies rinktinės krepšininkė čios dienos spalvas? Ar gė- ris tūkstančius kilometrų rėjotės jūs sniego pūga lie driekiasi jos žydra juosta. Ši V. 5ulskytė. Sėkmingas uni pos mėnesį ir ledais, užker išdidi darbininkė lyg ir įas versiteto studentės debiutas tančiais kelią navigacijai pa menina Sibiro didybę. Prie teikia vilčių. Vida yra viena čiame jos įkarštyje, ar nak- jos krantų viskas didinga, iš kandidačių į TSRS olimpi vojote prie laužo ant taigos platu. Gyvasis Lenos sidabras nę rinktinę. Liepos 10 d. ta upės kranto, stebėjote kirš — žuvys. Rimtyje stūkso am rybinės krepšininkės išvyksta lių šokį skaidriame ledinia žių triūsas — garsieji Lenos į Monrealį. Linkime Vidai bū ti jų komandoje. me vandenyje? stulpai. Tiksi įlanka — res Šiaurės sfinksas Olancho publikos jūrų vartai, jakutų 450 sportininkų iš visų są (Jakutija) slepia savyje dar kalba reiškia susitikimų vie daug paslapčių. Jurtų gyven tą: čia Lena susitinka su Le junginių respublikų dalyvavo TSRS plaukimo čempionate tojai — legendų saugotojai dinuotuoju vandenynu. Kijeve. seka sakmes apie elnią Auk Jakutija — šalčio poliaus 200 m. nuotolyje krūtine sinius ragus, kuris paliestas apdovanoja tave savo turtais, rezidencija — kartais jis čia vilnietis, universiteto studen apie gėles — milžinus, augu pasiekia —70 , sukurdamas tas A. Juozaitis iškovojo si sias ant šaltos jūros kranto. nuostabią šiaurės kosmetiką. dabro medalį ir pagerino Keičiasi ir žmonės. Ten, LTSR rekordą (2 min. 22,93 Legenda byloja, kad kažkada dievas .sumanęs padalinti pa kur anksčiau aidėjo tik ša sek.). sauliui turtų, virš Jakutijos mano balsas, jakutų kalba nušalo rankas ir išmetė mai prakalbo Ezopo, Šekspyro, Čechovo herojai. šą su brangenybėmis. PDG DAUGIAKOV1NINKŲ Leiski, Jakutija, pažvelgti į Caro laikais Jakutija buvo STARTAI ledinis kalėjimas be pilių ir tave, palikti tavyje dalelę sa grotų. Matė Jakutija dekab vęs. Tu tikrai verta, kad žmo ristus, girdėjo narodnikų nės puoštų tave naujais sta Vilniaus miesto aukštųjų grandinių žvangesį, 12 metų tiniais, šildytų tave širdžių mokyklų tarpfakultetinėse čia išgyveno Cernyševskis. liepsna. PDG daugiakovės varžybose Z. BURNYS dalyvavo 10 fakultetų iš Vil Vienas keliautojas mūsų am žiaus pradžioje rašė: „Didin Jakutijos išvažiuojamojo SSB niaus V. Kapsuko universite „Žilvinas" komisaras to ir 3 fakultetų rinktinės iš gas laukiniškumas slegia ir Vilniaus Inžinerinio statybos instituto. Merginų grupėje pajėgiau Nuoširdžiai užjaučiame Matematikos ir mechani sia buvo L. Mockevičiūtė laborantę Stasę KAUNIEkos fakulteto V k. studen TYTĘ dėl mylimo tėvelio (VU Matematikos ir mecha tai nuoširdžiai užjaučia mirties. kurso drauge Birutę nikos fakultetas) — 62 taš STANKEVIČIŪTĘ dėl myli Buhalterinės apskaitos kai. Keturiais taškais atsili katedros kolektyvas mos mamytės mirties. ko M. Rakštelytė (VU Pra LAIKRAŠTIS EINA NUO 1950 METŲ
KAINA 2 KAP.
REDAKCIJOS ADRESAS:
meile apdainavęs Nemuną, Šešupę, senąjį Vilnių, vieną savo eilėraštį paskyrė ir mū sų literatūros klasikei Žemai tei. Malonu buvo pasiklausy ti iš „Lietuviškų fortepionų" ir portretinės Žemaitės cha rakteristikos, į kurią mūsų kritikai ir literatūros istorikai dar neatkreipė dėmesio. Šiais metais buvo plačiai paminė tas Liudviko Rėzos jubiliejus, ta proga studentai paskaitė jam skirtą nežinomo vokie čių poeto eilėraštį, parašytą 1836 metais. Sį vakarą paruošti studen tams padėjo Vokiečių filolo gijos katedros dėstytoja, Uni versiteto teatro aktorė Ire na Tumavičiūtė. Eilėraščių tekstus lydėjo M. K. Čiurlionio ir J. Bacho mu zika.
Gegužės 31 d. įvyko jungtinis VISI choro „Ga bija" ir universiteto Aka deminio choro koncertas. Gražiame renginyje nu nuo F. Kelkio gimimo die skambėjo iš studentų krū nos. tinių. . . Studentai prisiminė mūsų Skaitytojas gal kiek su poezijos pradininką — K. Do abejojo, ar mes nesuklynelaitį, kurį pažangus vokie dome, informacijų apie šį čių mokslininkas ir poetas F. koncertą pradėję rašyti Tecneris viename iš savo ei satyros skyrelyje. Skaity lėraščių pavadino poetų ka kime toliau, ir viskas pa raliumi. Daug kas maloniai nustebo; išgirdę K. Donelai Violeta SOBLINSKAITĖ aiškės. čio eilėraštį „Unschuld sein Taigi, kas tą vakarą nu IV k germanistė mein ganzes Leben". Nuskam skambėjo? . . Vartome Vil bėjo taip pat J. Bobrovskio niaus miesto DŽDT Vyk A. JOCIO nuotraukoje: ger eilės Tolminkiemio tema. Sis domojo komiteto Vidaus vokiečių poetas su didele manistai Rašytojų klube. reikalų valdybos raštą, at siųstą į universitetą. Po koncerto, apie 2 vai. nak ties, Čiurlionio gatvės gy ventojai nubudo nuo gar sų, kurie sklido iš Aktų salės. Iš pradžių didžiai persigando: dar nebuvo nutilę kalbos apie žemės drebėjimus. Kai įžnybo į ranką ir geriau įsiklausė, suprato, kas čia per griausmas. Atvažiavo mili cininkai, pravėrė Aktų sa lės 'duris: choristai... try pė kaip geri šokėjai! Pa reigūnai perspėjo: bijoki te ardyti viešąją tvarką! 4 vai. nakties milicijoje vėl suskambo skambutis. Gyventojai tebesipiktino studentų elgesiu: triukš mas nesiliovė, muzika ply šojo, choristai trypė, net grindys braškėjo... Čia tai įvykis: tvarką Studentų miestelyje savo fotodarbus eks universitete tenka daryti ponuoja III k. žurnalistikos specialybės stu dentas Valentinas Juraitls. Spausdiname vie net milicijai. Girdėjom, ną jo nuotrauką „Naujųjų universiteto rū kad choristai jau ne pir mą kartą raminami. Ar mų statybininkė". nesumaišo jie gėrimų?! Dvigubai trumpesnį nuotolį Arvydas finale baigė pirmas ir iškovojo TSRS čempiono vardą. Jis pasiekė naują res publikos rekordą — 1 min. 5,31 sek. T,SRS rinktinės treneriai oficialiai paskelbė pagrindi nius kandidatus į Monrealio olimpiadą. Sąraše yra ir Ar vydo Juozaičio pavardė.
„BRONZINIS" SUVENYRAS Brno mieste (Čekoslovaki ja) vyko Europos stendinio šaudymo čempionatas. TSRS jaunimo rinktinę sudarė maskviečiai A. Cerkasovas ir V. Romanovskis bei Vilniaus universiteto II k. biologas S. Kulakauskas. Mūsų koman da apvaliame stende numušė 281 taikinį iš 300 galimų ir iškovojo „bronzą". Taigi, S. Kulakauskas iš Čekoslovakijos parsivežė vi sai neblogą „suvenyrą" — jaunimo čempionato bronzos medalį. monės ekonomikos fakulte tas). Vaikinai vietomis pasiskirs tė taip: 1. A. Ragaišis (VU Pramonės ekonomikos fakul tetas) — 65 taškai, 2. V. Saugūnas (VU Medicinos fakulte tas) — 55.
Respublikos aukštųjų mo kyklų PDG daugiakovės var žybose dalyvavo fakultetų komandos. Pirmąją vietą iš kovojo Kauno A. Sniečkaus Politechnikos instituto maši nų gamybos fakulteto atsto vai. Individualioje įskaitoje čem
„MOKSLAS“ — SPORTO KLUBŲ ČEMPIONAS! Futbolo varžybomis baigėsi masiškiausios šių metų LTSR studentų varžybos — sporto klubų žaidynės, skirtos partijos XXV suvažiavimui. Stipriausių sporto klubų (pen ketuko) atstovai rungtyniavo 21 sporto šakos varžybose, įskaiton buvo imami 10 sporto šakų varžybų rezultatai. Kas tapo šių žaidynių nugalėtojais ir prizininkais? Vil niaus V. Kapsuko universiteto „Mokslo" sporto klubo spor tininkai surinko 227 taškus ir po 27 metų (!) pertraukos iškovojo pagrindinį žaidynių prizą. Lietuvos Kūno kultū ros instituto studeintai, daugkartiniai šių varžybų nugalė tojai (pradedant 1968 m., jie niekam nebuvo užleidę ge riausiųjų pozicijos), liko antroje vietoje — 223 taškai. — Pergalė visuomet maloni, juo labiau tokia, kaip mū sų, — komentuodamas rezultatus, pasakė „Komjaunimo tiesos" korespondentui VU Fizinio auklėjimo katedros ve dėjas TSRS nusipelnęs treneris V. Bimba. — Universitete, tur būt, liko tik keletas dėstytojų, kurie prisimena studen tų sportininkų pergalę 1949 metais... Kas užtikrino mūsų laimėjimą? Kai kurių sporto šakų varžybose mūsų spor tininkus lydėjo laimė, kitose — varžovai pasirodė silp niau. .. Ir vis dėlto ne šitai buvo lemiama. Organizuotu mas, drausmė, sportinis pyktis — štai kas buvo charakte ringa „Mokslo" klubo rinktinėms — 1976. Su dideliu op timizmu žiūrime į ateitį, — kai sulauksime modernių spor to bazių, toks mūsų laimėjimas niekam nebus staigme na. Šios žaidynės parodė, jog potencinių galimybių tu rime. . .
pionais tapo Vilniaus V. Kap suko universiteto studentė L. Mockevičiūtė (78 taškai) ir Kauno Medicinos instituto at stovas J. Milašius (67). „AKADEMIKŲ" MEDALIAI Mūsų irkluotojų akademikų laimėjimai jau seniai nebeste bina. Vilniaus miesto pirme nybėse būrys universiteto stu dentų, nors sesijos rūpesčiai ir trukdė geriau pasiruošti varžyboms, iškovojo čempio nų vardus. Tai vienvietininkė L. Pavilionytė (MMF), jos bendrakursė N. Kavaliauskaitė
232000 Vilnius — MTP-3 Universiteto g. 3, „Tarybinis studentas" Telefonai — 25884, ketvirtadieniais spaustuvėje — 29815
(irklavo porinėje valtyje). A. Osaitytė (GF), B. Barkutė (TF) ir G. Adomaitytė (IF) tapo dvigubomis čempionėmis. Jos, VJSM sportininkių talkininkau jamos, startavo du kartus (po rine keturviete ir aštuonviete) ir abu kartus laimėjo aukso medalius. Antrą vietą užėmė L. Rudaminaitės yrininkaujama aštuonviete, aukštųjų mokyklų žaidynių čempionė. Nudžiugi no keturvietės su vairininku įgulos pergalė: V. Morkvėnaitė (GF), S. Pledytė (FAF), B. Sarauskaitė (MMF) ir Z. Kriaučiūūaitė (TF) aukso medalius iškovojo pirmą kartą.
LKP CK leidyklos spaustuvė
LV 11835
Užs. Nr. 1882
REDAKTORIUS ALGIS KUSTA