cam/Bos scuoenuas
Visų šalių proletarai, vienykitės!
1974 m. birželio 14 d.
I VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETO ! REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
Nr. 22 (881)
Sekmadienį - aukščiausiojo Tarybų valdžios organo rinkimai P. GRIŠKEVIČIUS SUSITIKO SU RINKĖJAIS Antradienį, birželio 11 dieną, Aktų salėje Univer siteto profesoriai, dėstyto jai, studentai, darbuotojai susitiko su kandidatu į TSRS Aukščiausiosios Ta rybos Tautybių Tarybos deputatus, LKP CK pir muoju sekretoriumi Petru Griškevičiumi. 225 Vilniaus Lenino rin kiminės apygardos, kurio
je bolotiruojasi drg. P. Griškevičius, darbo žmo nių atstovai vieningai iš rinko garbės prezidiu mą — TSKP CK Politinį biurą su draugu L. Brežne vu priešaky. Rinkiminiame susirinkime kalbėję LTSR Švietimo ministro pavaduotoja V. Klikūnienė, Universiteto
rektorius prof. dr. J. Ku bilius ir kiti papasakojo apie P. Griškevičiaus gy venimo kelią, jo partinę ir visuomeninę veiklą, para gino rinkėjus atiduoti bal sus už neišardomo komu nistų ir nepartinių bloko kandidatus. Susirinkusiųjų šiltai sutiktas kalbą pasakė drg. P. Griškevičius.
Vaikinai ir merginos, komjaunuoliai ir komjaunuolės! VLKJS Centro Komitetas ragina visus jaunuosius rin kėjus dalyvauti rinkimuose, atiduoti savo balsus už neiš ardomą komunistų ir nepartinių bloką. Kartu su visa tarybine liaudimi atiduokime savo balsus už išmintingą lenininę politiką, kurią vykdo mūsų parti ja, tvirtai tiesianti kelią Į komunistinį rytojų! Atiduokime savo balsus už galingą jėgą darbininkų kla sės ir valstietijos sąjungos, kurt yra mūsų valstybės pag rindas. Atiduokime savo balsus už mūsų daugianacionalinės valstybės tautų draugystę. Mes turime ją saugoti ir stip rinti, išaugti tikrais internacionalistais! Atiduokime savo balsus už mūsų tarybinę gyvenseną, kuri suteikia kiekvienam vaikinui ir merginai teisę į lai mingą darbą ir šviesią ateitį. Mes turime ugdyti ir gau sinti tarybinės demokratijos tradicijas! VLKJS Centro Komitetas reiškia jsitikinimą, kad šalies komjaunuoliai, visa jaunoji karta, aktyviai dalyvaudama rinkimuose, pademonstruos savo ištikimybę komunisti niams idealams, ištikimybę marksizmui-leninizmui —am žinai gyvam, visanugalinčiam revoliuciniam mokymui, su sitelkimą apie Komunistų partiją ir jos lenininį Centro Ko mitetą!
Iš VLKJS CK Kreipimosi į visus jaunuosius rinkėjus
Ar žinai, kad...
LANKĖSI VLKJS CK SEKRETORIUS V. GRIGORJEVAS
Praėjusią savaitę Uni versitete viešėjo VLKJS CK sekretorius V. Grigorjevas. Kartu su juo buvo VLKJS atsakingas darbuo tojas M. Doroninas. Sve čiai komjaunimo komitete domėjosi mūsų komjauni mo organizacijos veikla, kalbėjosi su jos vadovais. VLKJS CK sekretorių V. Grigorjevą priėmė Univer siteto rektorius prof. dr. J. Kubilius. Svečiai susipažino su Universitetu, mokslo ir mokymo darbu, apžiūrėjo Sj žiupsnelį faktų mums pateikė Universiteto vyr. buhal rūmus. teris J. AKROMAS „TS" inf. .. .stipendijas gauna 5360 Universiteto studentų (72,7 %). Šiemet mūsų studentams ir aspirantams bus išmokama 2 mln. 950 tūkst. rublių. .. .butpinigiams skirta 48 tūkst. rublių. .. .studentų gamybinės praktikos Išlaidos sudaro 75 tūkst. rublių. ...šiemet Mokslinė biblioteka įsigys knygų už 91,2 tūkst. rublių. Jos fondai dabar viršija 3 mln. egzempliorių. .. .šiemet bus Įsigyta Įrengimų mokslo ir mokymo rei kalams už 502 tūkst. rublių, mokymo bazės statybai skir ta 1 mln. 650 tūkst. rublių, rūmų kapitalinis remontas atseis apie700 tūkst. rublių. .. .estetinio lavinimo reikalams skirta 24 .. bendrabučių išlaikymui — 28 tūkst. rublių. Kasmet bendrabučiams nuperkama patalynės už 50 tūkst. rublių. .. .sporto-sveikatlngumo stovyklai skiriama 7 tūkst. rublių.
MASKVA. KREMLIUS. TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo rūmai.
Medicinos — dabar bene populiariausios pro fesijos (tai rodo stojančiųjų konkursas) studen tai laiko egzaminus. Ne betikrinantys savo pa šaukimą fuksai, o šeštakursiai, kuriems tuoj in ternatūra — tikras gydytojo darbas. Pediatrams ketvirtasis valstybinis egzaminas — Bendroji ir socialinė higiena. Disciplinos kursas buvo „išbarstytas" po visus studijų metus, todėl
Egzaminai, egzaminai... Birželio vidurys — pats Pavasario egzaminų sesi jos įkarštis. Auditorijo se — darbymetis. Studen tai atsiskaito už savo dar bų per semestrą. Diplo mantai laiko valstybinius, gina diplominius.
teko ieškoti senų užrašų, daug ką pakartoti, sisteminti. Egzaminuoja didelę pedagoginio ir praktinio darbo patirtį turintys profesoriai: V. Kviklys, M. Kiauleikienė, Ch. Kibarskis, V. Micelmacheris, J. Markulis. Siame egzamine reikėjo jungti ir specialybės, ir socialinių mokslų dalykus. Profesoriai paten
kinti studentų dalykišku atsakinėjimu, erudicija. Smagūs po egzamino L. Palažjjūtė ir V. Usonis — Įvertinti labai gerai. Toks pažymys jiems ne naujiena. — Jie visus šešerius metus puikiai studijavo. Pažangumas apie 4,77, — pristato prodekanas prof. J. Markulis. A. STANEVIČIUS
ją, kur vėl susidūrė su karo dalykais, tik iš kitos pusės.
Meilė istorijai Pirmą kartą su docentu susi tikome antrame kurse. Tais senais laikais klausėmės jo, ruošėmės seminarams taip, lyg mūsų lauktų sunkiausias eg zaminas. Docentas buvo nuo širdus, taip mokėjo skatinti, kažkokia nenusakoma jėga sugebėjo mus priversti susi mąstyti apie istoriją, jos ir mūsų santykj ateityje. Lietuvos TSR istorijos ka tedros vedėjas docentas Jonas Dobrovolskas kilęs iš Dzūki jos. Sakoma, kad dzūkai gero būdo žmonės. Sunku pasakyti ar šis posakis tinka visada: juk žmonių būna visokių. Mū sų katedros vedėjui iš karto pajunti simpatiją. Jis pa traukia savo paprastumu, taktiškumu, nesvarbu, su kuo kalbėtųsi — ar su kolega, ar su studentu. Ypač sunku buvo pradžioje. Juk teko vadovauti savo bu vusiems dėstytojams. 1959 metais baigiau universitetą, o 1970 metais tapau katedros vedėju. Veikla labai plati. Reikia ruoštis kiekvienai pa skaitai. Ypač didelio pasto vaus dėmesio reikalauja Lie tuvos TSR istoriografijos kur sas. Todėl turiu sekti visą lituanistinę ir mus liečiančią istorinę literatūrą. Be to, yra daug įpareigojimų, susirinki mų. Daug darbų tenka recen zuoti, kadangi mūsų katedra yra vienintelė respublikoje. Vedėjui reikia viską tvarkyti, už viską atsakyti.
Mes žinome J. Dobrovolską kaip karo istoriką, tyrinėjusį lietuvių tautos kovą prieš fa šizmą Didžiojo Tėvynės karo metais. Šia tema parašyti jo pagrindiniai darbai, apginta kandidato disertacija. Prisiminiau J. Dobrovolsko mintis apie mokslinį darbą. Pasakė tiesiai, be jokių įmant rių išvedžiojimų. Nesiruošė mūsų nei gąsdinti, nei agi tuoti. Docentas norėjo, kad mes pagalvotume, apsvarsty
tame savo galimybes. Juk mokslininko kasdienybėj retai būna džiaugsmo. Kitaip sa kant, reikia būti kukliam. Kad istorija būtų gyvenimo mokytoja, reikia tinkamų is torikų. Labai gerai, jeigu is torikui būdingi du dalykai: sugebėjimas analitiškai mąsty ti ir „sėdėti", t. y. — įdėti daug darbo. Istorikas turi mažiau pasitikėti savo jaus mais, vengti išankstinio nusi statymo. Į pirmą planą turime kelti tuos klausimus, kurie reikšmingi visuomenės pažan gai. Na, ir jokiu būdu nesu stoti. Plėsti savo akiratį, kuo daugiau bendrauti su žmonė mis.
Skaitysiu pamėgtą Lietuvos TSR istoriografijos kursą. Apie tolesnį mokslinį darbą sunku ką nors aiškiai pasaky ti. Temos daktaro disertacijai dar neplanuoju. Ji turi iš plaukti iš visos mokslinės veiklos. Istorijos mokslų dak tarai būna subrendę žmonės, o man dar nedaug metų. Tad ir neskubu. Idėjų turiu daug. Mane domina karo istorija, istoriografiniai dalykai, socia lizmo statybos Lietuvoje ir kitos svarbios problemos. Do mina ir istorinės psichologijos dalykai, apie kuriuos mažiau siai žinome. Idėjas reikia įgy vendinti, bet kol kas. . . O, kiek darbo!
Istoriko darbas sunkus. Juk tai ideologinio fronto baras. Nesvarbu, ar tu būsi mokyto jas, ar dirbsi mokslinį darbą, ar rasi savo vietą muziejuje. Visur reikalingas atitinkamas pasiruošimas. Negalima apsiri boti vien tik savo siauru dar bo profiliu ir siaura tema. Is torikas, nors ir nagrinėja pra eitį, jos įvykius, turi taip pat žengti koja kojon su gyveni mu, kelti aktualias proble mas. Tam jis turi ruoštis aukštojoje mokykloje. Būtų gerai, kad studentai daugiau laiko turėtų savaran kiškam darbui. Teoriniams kursams, t. y. paskaitoms, už. tektų trečdalio viso dabar skiriamo laiko. Svarbiausia paskaitoje išdėstyti teorinių klausimų problematiką ir mokslines naujienas. Daug dė mesio marksizmo-leninizmo teorijai, mažiau — faktinei medžiagai. Ją galima rasti bet kada ir bet kur. Reikia mo kyti studentą mokslinio darbo metodikos. Istorikas turi gerai mokėti kalbų. Studijų metai — žmogaus persilaužimo metai. To užmiršti negalima. Mano nuomone, baigdamas antrą kursą, studentas turėtų žino ti, ką ir kur jis dirbs, gaVęs diplomą. Visada gyvenime būna mo mentų, nulemiančių žmogaus ateitj. Vienus „apvaizda" aplanko anksčiau, kitus vė liau. Tai priklauso nuo dau gelio dalykų. J. Dobrovolskui istorija savo rūstų veidą rodė nuo vaikys tės dienų. Tėvai komunistai pogrindininkai. Hitlerinės okupacijos metais tėvas bu vo partizanas. Į namus daž nai įsiverždavo vokiečių ka reiviai, nacionalistai. Gal būt, sunkių išgyvenimų kupinos vaikystės dienos vėliau pa gimdė norą susieti savo liki mą su karo mokslais. Tiesa, į karo mokyklą negalėjo sto ti dėl ligos. Pasirinko istorl-
Mokykloje istorija ėjo po matematikos, bet prisibijo jau fizikos. Negalėdamas mo kytis karinėje mokykloje nutariau studijuoti istoriją. Apie mokslinį darbą negalvo jau. Daugiau ruošiausi moky tojo profesijai, nors nemaža laiko praleidau rankraštynuo se, specfonduose. J. Žiugžda ir J. Jurginis paskatino siek ti daugiau. Baigus Universi tetą, atsitiktinai pasiūlė eiti dirbti į institutą. Man pasise kė, nes čia susitikau M. Jučą, V. Merkį, A. Gaigalaitę. Di delės įtakos turėjo K. Jab lonskis, J. Jurginis ir kiti. 1966 metais buvau pakviestas į Universiteto TSKP istorijos katedrą, kuri man buvo ge ra mokykla ir mokslininkui, ir pedagogui. Net iš trumpų J. Dobrovols ko pasisakymų galime maty ti, j°g jis daug patyrė. Viską lemia darbas. Mums, istori kams, irgi atsiveria keletas veiklos krypčių. Gal būt, sva jonės, siekiai iš karto neišsi pildys. Nežiūrint to, visad gali atkakliu darbu įrodyti, jog esi vertas savo siekių. O gal mūsų karta ne tokia veržli? Tėvų ir vaikų problemos nejaučiu. Kai buvau studentu, mūsų grupėje irgi buvo vi sokių Tada jau buvo sąlygos, panašios į dabartines — so cializmas pastatytas, klasių kova aprimusi. Jaudino tos pačios problemos. Reikėjo važiuoti į Kazachstaną — va žiavome. Nei aktyvesni, nei pasyvesni nebuvom už jus. Senovės romėnai sakė, jog istorija yra gyvenimo mokytoja. Vien to maža. Svarbu, kaip bus pateikta is torijos išmintis. Mums pavy ko, nes klausėmės Lietuvos TSR istorijos katedros vedė jo docento J. Dobrovolsko paskaitų, jautėme jo meilę istorijai, jautėme, kad ir mes ją pamilstame. Didelė yra mokytojo jėga. S. BUCHAVECKAS istorikas-diplomantas
Žvaliai ir prasidėjus egza minams jaučiasi Medicinos fakulteto Studentų mokslinės draugijos pirmininkas trečia kursis Algirdas Serapinas. Jis labai gerai išlaikė Bendrosios chirurgijos egzaminą ir nusi teikęs kitus taip laikyti!
Draugai ką tik pasveikino ekonominės informacijos spe cialybės diplomantus Vidą Nagelytę, Joną Zasą ir Viliją Girgždienę. Jie visi savo dip lominius darbus apgynė pen. ketui.
SĖKMĖS
PAVASARIO
EGZAMINŲ SESIJOJE!
Puikiai praėjusią žiemos sesiją išlaikė II kurso biblio tekininkė Laima Kulytė. Šio semestro kruopštus darbas jau irgi apvainikuojamas penke tais: pirmąjį pavasario sesijos egzaminą — rusų kalbą — Laima išlaikė „labai gerai". A. GENĖCIO, V. VERBAUS ir V. JURA1CIO nuotr.
SUSITIKIMAS SU JAUNYSTE ANTANAS BIMBA—
UNIVERSITETO
SVEČIAS
Tarybų Lietuvoje viešintis JAV lietuvių pažan gus veikėjas, „Šviesos" ir „Laisvės" leidinių redak torius Antanas Bimba lankėsi Universitete. Svečią — mūsų Universiteto istorijos mokslų garbės daktarą — susirinkusiems pristatė rekto rius prof. dr. J. Kubilius. Jis nušvietė A. Bimbos gy venimą, mokslinę ir publicistinę veiklą, prisiminė ankstesnį svečio apsilankymą Universitete. A. Bimba nuoširdžiai padėkojo už svetingą suti kimą, Universiteto naujovių parodymą. Įdomus buvo svečio pasakojimas apie lietuvių išeivijos veiklą, JAV komunistus, spaudos darbo sunkumus. A. STANEVIČIUS
Universiteto komjauni mo organizacijos pokario metų istoriją pasakoti rei kėtų nuo 1944-ųjų. O gal metraštininkai ją pradės ir nuo šių metų birželio 7 dienos: „Susitiko buvusie ji Universiteto komjauni mo sekretoriai su dabarti niais komjaunimo komite to ir fakultetų biurų sek retoriais. Ir atgijo praeitis, vėl sugrįžo į atmintį pra bėgę metai" Apie tų dienų darbo są lygas ir formas, apie šian dieninei komjaunimo or ganizacijai keliamus užda vinius kalbėjo prorekto riai doc. B. Sudavičius ir doc. J. Grigonis, partijos
Universiteto komiteto sek retorius doc. J. Bernatavi čius, LKP CK darbuotojas A. Skrupskelis, Prekybos ministro pavaduotojas R. Kazbaras, Tauragės rajo no vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotojas A. Daunoravičius, VU Fi losofijos katedros docen tas J. Karosas. Apie šiandieninę Uni versiteto komjaunimo or ganizaciją, jos veiklą pa pasakojo komjaunimo komiteto sekretorius S. Imbrasas, kalbėjo sekreto riaus pavaduotojas J. GaIinaitis, fakultetų komjau nimo sekretoriai S. Mažu lytė, K. Pečkus, Z. Vai-
gauskas, komjaunimo ko miteto nariai Z. Burnys ir M. Bložė. ... Jie susitiko su savo jaunyste. Ne pamokslauti ar pasididžiuoti atėjo. Jie tarsi paklausė: ką tu da rai, kad žmonėms būtų geriau, kad organizacija būtų ta smogiamoji, ini ciatyvos grupė, kaip sakė Leninas. Šiame susitikime komjaunimo darbo vete ranus, šiandieninius akty vistus jungė viena mintis, vienas likimas, vienas gy venimas — komjaunimas. Pati gražiausia žmogaus akimirka — jaunystė — atiduodama jam. A. JUODUPIS
DIDŽIOJO RUSŲ POETO 175-OSIOMS GIMIMO METINĖM S
Irena VYŠNIAUSKAITĖ Iii k. lituanistė ANKSTYVĄ PAVASARĮ
Neskelbtieji A. Puškino vertiniai I
Puškinas buvo KusiĮjos pavasaris, Puškinas Įnuvo Rusijos rytas, ■Puškinas buvo Rusijos [.Adomas. Ką Italijoje [padarė Dantė ir Pet rarka, Prancūzijoje — k Vii amžiaus milžinai, [Vokietijoje — Les.n[as, Šileris, Gėtė, tą | mms padarė Puškinas, [jis daug kentėjo, nes [buvo pirmuoju. Puški[nas daug kentėjo, nes [nuostabus, liepsnin gas, kvapus jo genijus pražydo atšiaurioje, Itar žiemos sukaustyto je, beveik nakties gau[biamoje Rus»|O]e. jiš [atėjo pirmas ir priori teto teisėmis užvaldė [pačius didžiausius vi|os literatūrinės pozi[cijos lobynus. Ir užvaldė jis tuos lobynus įgudusia, vallinga ir švelnia ranka; [taip pilnai su tokiu [melodingumu ir gracija [išreiškė jis esminius pušų prigimties bruo žus, bendražmogiškus [jausmus, beveik visas minės vidinio žmobaus gyvenimo sritis, kad sužadina dėkingua širdyje kiekvie no. .. A. LUNACIARSKIS
Daugelis lietuvių poetų, kūrybinio kelio pradžioje to bulindami savo pluksną, mė gino versti Puškiną: kas ne troško gimtąja kalba taip įtaigiai prabilti į skai. tytoją, kaip didysis rusų poetas. Ir pripažinimo sulaukę, jie savo stygas derindavo su tikriausiu poezijos meno ka mertonu — Puškino lyra. Žy miausias rusų poetas jau il gą laiką lietuvių poetams yra ir įkvėpimo šaltinis, ir, L. Giros žodžiais tariant, „aukš čiausias idealas". Vien tik iki 1940 m. lietu vių spaudoje pasirodė apie du šimtus Puškino kūrinių vertimų. Juos galima laikyti ryškiomis lietuvių poezijos gairėmis, pagal juos atsekti jos išėjimą į platų meistriš kumo kelią. Imkime kad ir .garsųjį „Žiemos vakarą", ku rį įvairiais laikotarpiais ver tė jau keliolika lietuvių poe tų: 1908 m. — E. Steponaitis, 1910 m. — Z. Gėlė, 1914 m. — V. Stonis, 1921 m. — A. Šmulkštys — Paparonis, 1931 m. — T. Tilvytis, 1937 m. — K. Binkis, Eug. Matuzevičius ir kiti. Iki šiol apie Puškino poezi jos vertimus į lietuvių kalbą nėra paskelbta platesnių stu dijų, įvairiuose mūsų rank raštynuose savo naujų tyrinė tojų dar laukia nuo laiko blunkančios faksimilės. Uni versiteto Mokslinėje biblio tekoje saugomas XIX a. ver tėjo D. Jankūno 1888 m. „Šviesos" redakcijai parašytas laiškas, kuriame jis atsiuntė 1855 m. jo verstą „Eugeni jaus Onegino" strofą. Tai anksčiausias mėginimas Puš kiną versti į lietuvių kalbą. Tose pačiose lentynose yra ir J. Tumo — Vaižganto gimnazijos laikų sąsiuviniai su pirmaisiais rašytojo lite ratūriniais bandymais — ver-
timais, tarp kurių buvo Puškino eilės, Jas ne taip lengva aptikti: po rašytojo mirties visi jo popieriai skubiai be jokios sistemos buvo įrišti į storas bylas ■ — paskai tų konspektai sumaišyti su įvairiausiais kvitais, laiškai — su kūrinių juodraščiais, straipsniai — su iškarpomis ir visokiais dokumentais. Ne užtektų ir dešimties dienų, norint atidžiai peržiūrėti Vaižganto fondus. O kad juo se yra vertimų iš Puškino, su žinome iš 1932 m. straipsnio apie pirmuosius rašytojo lite ratūrinius žingsnius, kuriame buvo pateiktas išverstas Puškino eilėraštis „Pojuoks". Universitete saugomuose Zigmo Gėlės rankraščiuose yra dešimties Puškino eilėraščių vertimai, kurie akivaizdžiai rodo, kaip atkakliai jaunasis poetas siekė įvaldyti žodžio meno meistriškumą. Bene pats įdomiausias ne skelbtas vertimas saugomas LTSR MA Lietuvių kalbos ir Literatūros instituto bibliote kos rankraščių skyriuje. L. Giros fonde (f. 13, 412) tarp keliolikos jo atliktų vertimų juodraščių ir švaraščių ran dame du mašinėle atspausdin tus Puškino satyrinių eilėraš čių 1938 m. vertimus: tai epi grama ,,Ex unque leonem" ir eilėraštis „Tu ir aš“. Epigra mą vertė K. Binkis — šis vertimas paskelbtas „Akade miko" žurnale. Bet ir eilėraš čio „Tu ir aš" vertimas at spausdintas tame pačiame po pieriuje, ta pačia rašomąja mašinėle, pirmajame lape už rašyta rubrika „Puškino sa tyra ir epigramos", vienodai pieštuku perbraukti abu lapai, abiejų lapų kampuose vieno di nurodymai spaustuvės rin kėjui: ,,LN („Literatūros nau jienos"), juodu korpusu". Gi „Literatūros naujienose" šie vertimai nebuvo išspausdinti.
S’os detalė' 'e'd’ta spėti, kad vertimus laikraščio redakto riui L. Girai atnešė tas pats autorius — K. Binkis. Tvar kant L. Giros rankraščius, e nepasira yti vertimai bu vo bibliotekos darbuotojų priskirti pastarajam. Štai kaip skamba antrojo vertimo — „Tu ir aš? — pradžia:
Tu turtingas, aš beturtis, Tu proza, o aš poetas, Tu raudonas ir išpurpęs, Aš gi liesas, kaip skeletas, Tu be rūpesčių ramiausias Gyveni didžiuliuos rūmuos, Aš gi vaikštau apsiblausęs Amžinuos nemalonumuos. Tu skanėstais apsivertęs, Siurbi vyną iš krištolo Ir net gamtai tingi kartais Būtiną gražinti skolą. Aš gi putros prisisprogęs, Kad blogai neatsitiktų, Bėgu laiptais iš pastogės Savo reikalo atlikti. Kad tau būtų vis malonu Tau vergai atspėja norą ir t. t. Ar tai ne tas kalbos leng vumas ir natūralumas, eilių žaismingumas ir muzikalumas, kuriuos kritika pažymėjo K. Binkio vertimuose? Ir savo šelmiška intonacija, šmaikš tumu eilėraštis atitinka K. Binkio kūrybos motyvus; Puš kino eilėraštis apie neturtin gą poetą, kuris priešpastaty tas prozos „kūrėjui", daug pasako ir apie lietuvių poeto materialinę padėtį, nuotaikas buržuazijos valdymo metais. Ar pakaks šių įrodymų lietu vių poezijos tyrinėtojams? Dar daug įdomių mįslių, glūdinčių mūsų rankraštynuo se, laukia išaiškinimo. R. SIDERAVlClUS
Rusų literatūros katedros vyr. dėstytojas
'
Dar tylūs medžiai — be žiedų. .. Bevaisė žemė, moterys ir gėlės, Vėl visą dieną vietos nerandu, Kai sieloj — mažas meilės lopinėlis. Ir vėl nuo saulės, nuo vaikų — graudu, Ir nuojautos, kad viskas pasivėlins. . . Dar tylūs medžiai — be žiedų. . . Bevaisė žemė, moterys ir gėlės. PO PRALAIMĖJIMO
Lėkė skiedros — ne tail Keikės tėvas — ne tai! Išprotėti bevaikė žadėjo.. . Šiąnakt klausiu ir vėl — Supratai? Ir be žodžių žinau — pralaimėjau. . . O reikėjo suprast. Sakos tvirtos — tik ošk. Atsiklaupt šiam pasauly suspėsi. Per tyra — nusidėk, Per godi — prasilošk, Bet pro naktį ir tamsą — j Šviesą.
TAU 1.
Aš jutau — bus šalna, Kai žiedai jau spindės Ant tvirtų ir galingų šakų, Kad stovėsiu pusnynuos viena Su bežiedžiu tuščiu vainiku. . .
2. Žmogaus viršūnė — akys. Nejau apsigavau, Kai taip veržiaus jose atsispindėti, Kad perkeltum mane į širdį? Nejau meluodamos jos sugeba mylėti? Nejau užšaldamos jos moka šildyt?
Žmogaus viršūnė — akys. Ir aš tikėjau. Nesvarsčiau. Dabar sDrunku, Nes Tavo vyzdžiuos melo takas Atsispindėjo už mane anksčiau.
3. Nebuvo žodžių tų, akių, Mes susapnavom žydrąją planetą, Savim — nemylima — tikiu Ir netikiu savim — mylėta. Tave iš vyzdžių — mylinčių, vaiskių, Aš išverkiau iš lėto... Savim — nemylima —'tikiu Ir netikiu savim — mylėta.
ITERATŪRINIS PUSLAPIS ♦ LITERATŪRINIS PUSLAPIS ♦ LITERATŪRINIS PUSLAPIS ♦ LITERATŪRINIS PUSLAPIS ♦ LITERATŪRINIS PUSLAPIS ♦ LITERATŪRINIS PUSLAPIS ♦
SIENLAIKRAŠČIŲ
Rita ŠERPETYTŪ
buvau pirmūnas
ORBITOJE
Mergaitės portretas
PAVYZDYS
SVEClUOSE BENDRABUČIO NR. 7 LAIKRAŠTĖLIS „MŪSŲ DIENOS" IR JO AUTORIAI ANTRAKURSIAI TEISININKAI
1. VIENPLAUKĖ [ai smėlio sąnašos. Tai uolos ir bedugnės. pia ieškau paslėptų akių, feviltiška nuogais delnais lytėti ugnį, let tavimi tikiu.
SIENLAIKRAŠČIŲ
ai aukuras.
ORBITOJE
Tai liepsnos ir plaukai čia plaikstos,
ai aš ryškėju po išdžiūvusia žieve.
'Ugersiu iš tavęs laukinę juodą laisvę r grįšiu Į tave...
2. SAULĖGRĄŽA
viesulas. O mano pirštai švelnūs. 'u sapnas. (Kūnas toks sunkus.) 'Unerk ant mano kaklo delnus lrba išnyk — vis tiek tave renkuos. erdvę, kiaurai skrodžiančią ir baukščią, 'areisiu nors iliuzijos gatve. Hes tu — šviesa. Stiebluos į žydrą aukštį. u — šlaitas. Riedu Į tave.
illlllil
3. VANDENE Eilėraščiais tau išrašysiu šitą nykią erdvę. Išsaugosiu visas aušros spalvas. Tokia naktis. Tokia sausra. Neužsimerkę — nematomi ryškėjam. Niekas nesupras, Po paslaptim — lyg po našta palinkus, Išeisiu atpažinta, bet viena. Nakties ir vienumos sapnams nuslinkus, — sušildytoj erdvėj išauš blyški diena.
Pasigavo mane dekanas ir sako: — Tu, šniūreli, dabar mū sų visų pasididžiavimas. Vienais penketais egzaminus išlaikei. O kur dar visuome ninis darbas... Šypsosi, krato man ran ką. Tik šypsena kažkur pro šalį slysta ir nuoširdi per daug. Dirst ir aš į aną pusę. Tenai gi vienas fotoaparatą prisidėjęs taiko. — O kodėl jūs nesišypsote? — toks mandagus, klau sia. — Argi nesidžiaugiate? — Džiaugiuosi... — Tai ir šypsokitės. Mes Jūsų nuotrauką Į laikrašti jdėsime — kitiems pavyzdys būsite. Nusišypsojau. — Jūs kaip nusikaltęs, — sako. — Drąsiau reikia. Vėl nusišypsojau. — Dantų tai nerodyk. Čia ne turgus. Dar kartą šypsausi. — Ką tu — kitaip nemoki? — jau pykdamas klaušia. — Neišeina... deka— Netiks, — sako nui. — Kitą duokit. — Betgi jis mūsų mokslo pirmūnas?! — Į laikraštį, sakau, ne tiks. Nuotraukoje negražiai atrodys.
Pašaukė kitą. Tas gražiau moka šypsotis...
REZERVU BEIEŠKANT... — Nenusimink, — tapšno ja dekanas per petį. Vis vien fakultete esi pažangiau sias. Norime, kad su drau gais patyrimu pasidalintum Studijavimo metodais, taip sakant. Tai kaip, sutinki? — Tai kad aš nežinau.. Studijuoju, ir tiek. Gerai pagalvok. ĮsigiPaanaiizuok. Galimylink, bių, rezervų, taip sakant, paieškok. Ką darysi sutikau. Tik nežinau, nuo ko pradėti. To dėl krapštinėju pamažu pa kaušį, neskubu, mąstau, va dinasi. Ir tikrai — idėja Moksliškai klausimą spręsiu. Empirinę medžiagą, faktur kaupsiu, draugus mokymosi procese stebėsiu. Jų ydas ir klaidas aikštėn kelsiu, savo patyrimą propaguosiu. — Pasinėriau į kūrybini darbą. Vos dėstytojas į au ditoriją, aš tuojau — čykšt! Ateina Romas, kaip visada, iš paskos — Jonas. Aš vėl — čykšt. Pasižiūriu: vienas penkias, antras šešias minu tes vėluoja. Pasižymiu. Arba vėl: Marytė pro langą žioplinėja. Kur tai matyta! O čia jau kiti merkias, sapnuoJa — retas kuris konspektuoja. Aš vos spėju. Faktų tiek daug. Ir visi svarbūs. Antai Onutė kaire tušinuką laiko. Užsirašau. Palauk, gal voju, iš manęs, kaip pirmū no, daugiau reikalaujama Todėl lai sakau: — Tu dešine mėgink.
Kaip aš. — Ir rodau, aiški nu, kad tikrai taip geriau. — Netrukdyk, — sušnypš tė. — Man tai šitaip ge riau. — Ir pasikniaubus savaip nukeverzavo. — Tai ožka, — pagalvo jau. Gal kiek skaudu pasida rė. — Aš čia dėl visų sten giuosi, o jai tik savi reika lai. Dar po savaitės ieškoji mus tęsiau skaitykloje. Rū pėjo studentų darbas su knyga. — Eik šalin! — pirmas neištvėrė Kulnelis. Ko čia stypsai per dienas su tuo chronometru. Verčiau kokią knygą nutvėręs pasiskaitytum. Tai kelmas Kulnelis mane, mokslo pirmūną, mo kyti sugalvojo. Žinoma, nie kur nėjau. Tada pats, ciga retes sugriebęs, į koridorių išmovė. 0 laikas eina... Tai štai kur rezervai ne liesti! Aš juk nerūkau... Beliko stebėjimų medžiagą apdoroti. Apibendrinti. Su formuluoti. Kitą dieną mane išsikvietė dekanas. — Negerai, — sako, — Šniūreli. Negerai. Per ko liokviumą susimovei, į semi narus ateini nepasiruošęs. Ir paskaitose, girdėjau, pa šaliniais darbais užsiimi, draugams trukdai. Gėda! Pasiūlė Kulneliui, kad ma ne pašefuotų. Padėtų. Pa konsultuotų. Tam pačiam kelmui...
Algirdas 2ALNERAUSKAS
-KIEMO TEATRO DIENAS PRISIMINUS
STUDENTŲ MOKSLINE VEIKLA FIZIKOS FAKULTETE
Studentų mokslinė kon risi tikėti, bus ruošiarc! ferencija kol kas yra pag ir ateityje. Gal Pavyk; rindinis studentų dalyva įsteigti atskirą sftkcijJ vimo tiriamajame darbe kurioje būtų skaitomi vertinimo kriterijus. Iš pranešimai iš filosofijos,! pateiktų pranešimų gali fizikos istorijos, praneši ma spręsti, kaip įvairių mai apie naujus laborato-l kursų studentai įsitraukė į rinius darbus ir kiti. Tokie A. SABALIAUSKO nuotrau šį svarbų barą, pagal vie pranešimai būtų įdomūs kose scenos iš S. Dalendiko tų paskirstymą matosi, ko ir prieinami visų spėrių, pjesės „Keturi kryžiai saulė kio lygio buvo jų praneši lybių studentams. je" (viršuje) ir Just. Marcin- mai ir t. t. Sėkmingai baigėsi ir .kevlčiaus „Heroicos". Kokia padėtis šiemet? kitas veiklos etapas — Konferencija Fizikos fa paruošta 12 darbų sąjun kultete vyko 6 sekcijose. pranešimų konferencijai giniam konkursui. Kai Perskaityti 96 pranešimai rašymu. kurie darbai yra gana iš 115 planuotų. Dalyvavo Gana gerai konferenci aukšto dalykinio lygio ir 163 studentai ir 57 dėsty jai buvo pasiruošę , puslai labai gerai apiforminti tojai. Visi šie rodikliai dininkių fizikos (moksl. (pvz. V k. stud. A. PaškeJ yra žymiai geresni už per vad. vyr. dėst. S. Ven- vičius, vadovai dr. E. nykščius. Pagerėjo prane gris), teorinės fizikos Montrimas ir v. m. b. B. šimų kokybė. Prizininkų (moksl. vad. doc. J. Kala- Petrėtis). tarpe dominuoja IV—V dė) ir kiti būreliai. Džiugu, kad mūsų veik kursų studentai, nors yra Kaip ir ankstesniais me lą neblogai įvertino Lie nemažai ir II-III kurso. tas, prasčiausiai pasirodė tuvos Fizikų draugi i a, Gerus pranešimus parašė elektronikos sekcija. Šioje kuri apdovanojo pirmą kai kurie žemesnių kursų sekcijoje ne visi planuo sias vietas konferencijoje Mūsų kiemo teatras šį studentai: II k. — S. Ka- tieji pranešimai buvo per gavusių pranešimų au opavasarį nudžiugino net čiulis, A. Rimkutė, K. Pra skaityti (iš 25 tik 12). rius. trimis premjeromis. Kiek piestis, A. Gineitytė, I k. Elektronikos specialybės vieną iš jų žiūrovai su Susumavus šių m; tų — J. Černiauskaitė ir kiti. studentai, atrodo, gana tiko susidomėję, nepap rezultatus, numatyta, kad, Konferencijos rezulta aktyviai dirba įvairiose rastai šiltai. Man didžiau sekančioms| tai rodo, kad geriausiai į mokslinėse laboratorijo ruošiantis sią įspūdį padarė trečioji reikia mokslinį darbą įsijungia se, todėl ir konferencijoje konferenc i j oms, — Just. Marcinkevičiaus pagrindinį dėmesį skirti radiofizikai: prizininkų galėtų dalyvauti žymiai „Heroica“ (rež. A. Cepaiyra įvairių kursų studen geriau. Sekcijos moksli pranešimų kokybei, Dėl tytė). Užburdama visus, tų; konferencijoje dalyva nis vadovas vyr. dėst. K. pranešimų skaičiaus jaul vėl suskambėjo sena te vo daug šios specialybės Burneika stengiasi akty neverta kovoti. Verčiau ma: žmogaus, kuriam Tik jo likti vien nepaprastai tu galima sukurti ilgam studentų ir dėstytojų. Ra- vinti SMD darbą, tačiau pateikti jungtinius prane rasis Žmogiškumas tapo išryškintų ydų maišu. Ta įsimenamą vaidmenį); diofizikos būrelyje SMD vien jo pastangų neužten šimus — žemesnio ir vy gyvenimo kelrodžiu, ir čiau vienas bruožas — sa Tamsa ir Baimė — P. darbas vyko labai gerai ka, reikia, kad ir kiti dės resnio kursų studenlų. žmonių, kurių tas „mažy vimeilė, ryškiai jaučiama Navickas ir V. Ališauskai ištisus metus. Būrelio tytojai bei moksliniai dar Tuo susidarytų galimybė tis ir trapus daigelis" dar visame Dzeuso elgesyje ir tė — irgi įspūdingi. mokslinis vadovas asp. A. buotojai tuo pasirūpintų. aktyviau įtraukti į SMD snaudžia giliai ar tik ka kalboje, padarė jį gyvu. Smagu, kad Okeanidžių Orliukas aktyviai rūpino Šiemet pirmą kartą darbą I—II kursų studen lasi, konfliktas. Kaip dar Tegu tai ir Dzeusas, bet choras buvo ne vien dėl tus. toli nuo Tikrojo Žmogaus mums jis yra supranta to, kad „tragedijoj priva si įtraukti studentus į dar konferencijoje buvo pra bą laboratorijose, organi nešimų fizikos metodikos tie žmogeliai, pilvo var mas, visos jo ydos netgi lo būti choras". Aktyvus Vyr. dėst. L. KIMTYS dan išdavusieji šventąją savotiškai paaiškinamos. dalyvavimas, įdomios mi zavo būrelio seminarus klausimais (vadovas vyr. Fizikos fakulteto SMD Prometėjaus ugnį... Ir Prometėjas, būdamas he- zanscenos pelno chorui įvairiais radiofizikos klau dėst. S. Stonkus). Tokio simais, nuolat domėjosi pobūdžio pranešimai, nomokslinis vadovas kokia didybe ir humaniš roiškas tipas, turėjo pavo svarbią vieta spektaklyje. kumu pavergia Prometė jaus pakilti pernelyg Gaila, kiek blankesni at jaus žodžiai: „Pažinti aukštai. Laimė, V. Kubi rodo trečiosios stovyklos žmones ir vis dėlto mylėti lius jį sugebėjo padaryti atstovų paveikslai. juos — tai laimė". Taip trumpai prisiminus žemišku ir kartu prana Pati spektaklio pradžia šesniu už žmones. premjeros įspūdžius, iš priverčia žiūrovą susi Sąlyginai galima išskir t'esų verta pasidžiaugti PAŠALINTI kaupti, paruošia tragedi ti tris stovyklas — dan šiuo blykstelėjimu mūsų NEPAŽANGUS jai, kurią nujauti įvyk giškųjų tironų, Prometėjo teatro gyvenime. Gal būt, komplimen siant. Įtampa vis didėja. su jo draugais ir žmonių puikiausias STUDENTAI Ją šiek tiek pristabdo — Prometėjo išdavikų. tas bus vieno žiūrovo žo Dzeuso pasirodymas. Dvi Ryškiausia įspūdį palieka, džiai, ištarti po spektak Fizikos fakulteto II k. stud. pagrindinės kovojančios vis dėlto, pirmoji stovyk lio: „Lyg pats būčiau bu A. Jankauskas, Prekybos fa jėgos — Dzeusas (E. Bu- la. Tai — minėtas E. Bu- vęs ir Dzeusu,’ ir Prome- kulteto III k. stud. A. Ado Studentų profkomitete yra „Selgą" Jūrmaloje — VIII monytė ir R. Kupstys, Teisės kelialapių pailsėti prie Juo 9, belis) ir Prometėjas (V. belio Dzeushs, Hera — V. tėjum, ir Hera..." Cistla- dosios jūros vasaros atostogų A. GUIGAITE fakulteto II k. stud. L. Cistia„Lazarevskij Ibereg" (S. Kubilius) — parodytos la Mickevičiūtė (puikus pa metu. Kelialapio kaina 40-70 Kaukazas) — VII.2 IF I k. studentė kova. “.2 (šetmv bai įdomiai. Dzeusas galė vyzdys: su nedideliu teks-
komplimentas
rub. Studentų profsąjungos ninis); nariai moka 30 proc. kelia lapio vertės. Pareiškimai pri turistinių kelialapių imami studentų profkomitete. Po Adigę nuo VII.8. VII. 24.
K. Pirkęs mokykla Pediatrų draugijoje buvo paminėtos mokslininko K. Pirkės šimtosios gimimo mė tinės. Minėjime dalyvavo li Universiteto Medicinos fa-, kulteto darbuotojų.
Su Klemenso Pirkės (1874— 1929), Vienos Universiteto Vaikų katedros vedejo, var du susiję daug svarbių medi cinos mokslo darbų. Tai seruminės ligos, vakcinacijos, alergijos bei tuberkuliozės ty rinėjimai. Iki Pirkės darbų visiems bu vo didelė mįslė alergija. Šia problema Pirkė pradėjo do mėtis dar 1902 m. Jis pa-
LAIKRAŠTIS eina NUO 1950 METŲ
stebėjo, kad pakartotina vakcinacija prieš raupus sukelia skirtingą reakciją, nei pirmi nė. Greita organizmo reakci. ja į pakartotiną raupų vakci naciją ir rodė, kad organiz mas jau yra alergizuotas pir minės vakcinacijos metu. Remdamasis šiais stebėjimais, Pirkė nustatė, kad sergant tu berkulioze, irgi būna panašūs reiškiniai. Jo hipotezę patvir tino alerginė reakcija, atsiran. danti nuo tuberkulino ser gantiems tuberkulioze asme nims. Šį fenomeną (organizmo reakciją į tuberkuliną) Pirkė pavadino alergija. Tai buvo genialus mokslininko atradi
1 KAINA 2 KAP.
DATOS
mas, suteikęs jam nemirtingą šlovę. 1907 m. Pirkė perskai tė Berlyno medikų draugijoje pranešimą apie savo bandy mus su tuberkulinu ir nuo ta da šis mėginys buvo pavadin. tas Pirkės reakcija. Netrukus šis tyrimo metodas paplito visame pasauly, įam žindamas mokslininko vardą. K. Pirkė buvo žymus mokslininkas ir puikus klinicistas- Jis tvirtino, kad medi cinos mokslas negali apsiribo ti tik laboratoriniais tyrimais, jis būtinai turi būti paremtas klinikiniais stebėjimais. Būda mas ištikimas šiems princi pams, K. Pirkė visą savo gy-
venimą paskyrė medicinos mokslui bei vaikų sveikatai. Genialūs K. Pirkės, kaip klinicisto ir organizatoriaus, sugebėjimai išryškėjo, statant Vienos vaikų kliniką. Ka dangi jis puikiai žinojo infek cijos pavojus, dėl to vaikų in fekciniam skyriui suplanavo boksines palatas, sergantiems tuberkulioze vaikams — at viras terasas, kad ir mieste šie ligoniai gautų kuo daugiau gryno oro. Ypatingą dėmesį Pirkė skyrė vaikų maitinimui. Jis pasiūlė antropometrinių matavimų indeksą, kuris vadi namas Pirkės indeksu. Prof. K. Pirkė sukūrė pa vyzdinę pediatrijos mokyklą kurioje mokėsi bei tobulinosi vadovaujantys visų šalių pediatrai.
.4
Studentų profsąjungos ko Poilsinių kelialapių kaina mitete yra šių sanatorinių 32-44 rub., sanatorinių — 105 kelialapių į: -130 rub.. turistinių — 73 Jesentukj nuo VIII. 9 (24 — 130 rub., Studentų profsa d.), Lazarevską VII. 7 (24 jugos nariai moka: už poilsid.), mus — 7,2 rub., už sanato Druskininkus — VII. 20, VIII. 2, VIII. 9, IX. 11, IX. 7, rinius ir turistinius — 30 IX. 27, VIII. 31, proc. kelialapio vertės. Pa Birštoną — VII. 16, IX. 20, reiškimai priimami studentų tarpininkavus P< langa — VIII. 12, VIII. profkomitete, 17, IX. 3; fakulteto profbiurui.
poilsinių kelialapių į:
Palangą — IX. 1, IX. 3, IX. 15, VIII. 22, „Šilelį" Anykščiuose VII. 15, VIII.20, IX. 2, 9 J Trakus — VI. 28, VII. 8, M. KLAULEIKIENE VIII. 4,
232000 Vilnius — MTP-3 REDAKCIJOS ADRESAS: Universtteto g. 3, „Tarybinis studentas" Telefonai — 25884, ketvirtadieniais spaustuvėje — 29815
Užs. Nr. 2181
Giliai užjaučiame Rimą Samulionytę dėl mylimo tė vejio mirties. Parengiamojo skyriaus humanitarinė grupė
LV. 00492
REDAKTORIUS ALGIS KUSTA