UPINA tikėjimo šviesia , ateitimi, tarybinė liaudis, ' šlovingosios Komunistų tijos vadovaujama, paslaujamu darbu ruošiasi gar dai pažymėti Didžiojo Spa- materialinės bazės stiprinimu. matyta eilė priemonių, įgali penkiasdešimtmeti. Kiek- Pernai dviems fakultetams nančių pakelti visuomenės ;na diena atneša mums buvo pastatytas naujas gražus mokslų dėstymo lygį, sustip ujas džiugias žinias apie pastatas. Šiemet pradedami rinti studentų įdėjin) grūdini Rugsėjo 2 dieną, šešta- i liktus laimėjimus visoje Ta- mokslinės bibliotekos priestato mą. dienį, | Vilkaviškio rajono į ■bų Sąjungo'e, kiekvienoje statybos darbai. Darbui, vykdant šias prie Būdviečių kaimą suplaukė į s respublikoje. Sekančiais metais Antakal mones Universitete, turi vado daug svečių iš sostinės bei Nematytais pasikeitimais nyje, kur su laiku išaugs mo vauti WU vadovybė ir parti iš plačiųjų apylinkių. Čia, airiose gyvenimo srityse derniškas Universiteto mies nė organizacija, nukreipda žymiojo mūsų revoliucio:orln| Didžiojo Spalio jubi- telis, bus pradėta Ekonomikos mos tam visuomenės mokslų nierlaus, pirmojo Tarybų |ejų pasitinka Ir Tarybų Lle- fakulteto statyba, Mes dėsime katedrų darbuotojų, visų pro Lietuvos vyriausybės plrIva. pastangas, kad Universiteto fesorių, docentų ir dėstytojų, mlninko V. Mlckevlčlaus| Ypač mūsų pasiekimai di- materialinė bazė stiprėtų ir Kapsuko gimtinėje, atikomjaunimo ir profsąjungos V, vystant ekonomiką, kul- ateityje. dengtas pamlnkllnis akorganizacijų pastangas. j i, mokslą, meną. Antai, muo. Tarybų Lietuvos jaunimas Nepaisant kai kurių sunku ien tik praėjusiais mokslo mų, Vilniaus universitetas privalo šventai saugoti šviesų Iškilmingame mitinge ; įetais respublikos aukštosios pokario metais paruošė dau atminimą geriausių mūsų liau prie paminklinio akmens jokyklos išleido žymiai dau giau kaip 14 tūkstančių aukš dies sūnų ir dukrų, kurie ati kalbėjo rajono Vykdomo giau specialistų (6000), negu tos kvalifikacijos specialistų. davė savo gyvybę už darbo jo komiteto pirmininkas J. Ii buvo paruošta per visus ■Universiteto profesorių ir dės žmonių laimę, už tai, kad jūs Juozas MANIUŠIS Adomaitis, iš šio krašto ki įuržuazijos viešpatavimo mė tytojų kolektyvas, visuomeni šiandien galėtumėte laimingai lusi Tarybų Lietuvos Mi Lietuvos TSR Ministrų Tarybos Pirmininkas lis. Tačiau šiandien tai nie nės organizacijos nepagailėjo gyventi ir mokytis. Savo gy nistrų Tarybos pirminin kam nesukelia baimės dėl in energijos, kad jie turėtų tvir venimo prasmę jaunoji karta ko pavaduotoja, užsienio teligentijos „pertekliaus", apie tą markslstinę-leninlnę pasau ir pakelti jų vaidmeniui ko- ninę specialistų pasaulėžiūrą, turi matyti moksle b- darbe. reikalų ministrė L. Diržinsmij savo laiku tiek daug kal- lėžiūrą. Respublika pagrjstai munizmo statyboje1"1 nurodo- komunistini sąmoningumą ir Tegul naujieji mokslo metai, kaltė, buvę V. Mickevi lėjo buržuazija. Priešingai, didžiuojasi daugeliu specialis ma, jog labai svarbus visuo kilnias moralines savybes, prasidedantiejl Didžiojo Spa čiaus-Kapsuko bendražy parčiai besivystančios ūkinės tų, baigusių Universitetą. menės mokslų kadrų, aukštųjų auklėti juos aktyviais komu lio jubliejaus išvakarėse, kiek giai J. Stimburys ir M. kultūrinės statybos poreikiai Dauguma Universiteto absol mokyklų Ir technikumų parti nizmo statytojais, gamybos vienam iš jūsų tampa dar vie Junčas — Kučinskas. oli gražu dar nepatenkinami, ventų — gabūs ir energingi nių oiganlzacijų uždavinys novatoriais, patriotais ir inter nu dideliu žingsniu į užsibrėž odėl mūsų respublikoje šie- darbuotojai, pasklidę po visą yra formuoti marksistinę-lenl- nacionalistais. Nutarime nu tą kilnų tikslą. net vien tik | aukštąsias Lietuvą. Daug iš jų dirba at tykias priimta 11 tūkst. sakingą partini, valstybini ir VISŲ SALIŲ PROLETARAI. VIENYK1TESI dentų. ūkinį darbą. Tarybų Sąjungos Komunistų Malonu pažymėti, kad Vil 1967 m. partijos Centro Komitetas ir niaus Valstybinio V. Kapsuko Vyriausybė praėjusiais me universiteto profesoriai, do tais priėmė nutarimą „Dėl centai ir dėstytojai užima res rugsėjo mėn priemonių, siekiant gerinti publikos mokslininkų tarpe specialistų rengimą ir tobulinti garbingą vietą. Šalyje ir už O 13 d d vadovavimą aukštajam ir spe sienyje plačiai žinomos Uni cialiajam viduriniam moks.ui versitete susiformavusios ma TREČIADIENIS šalyje". Šiame svarbiame do tematikų ir fizikų mokyklos, kumente nubrėžtos naujos kurioms vadovauja profesoriai Nr. 22 (608) konkrečios priemonės, kurio Jonas Kubilius ir Adolfas Ju mis siekiama išplėsti ir page cys. Dldel} darbą, vystant Eina nuo 1950 m. rinti kvalifikuotų kadrų liau mokslą, atlieka profesoriai dies ūkiui paruošimą. Brazdžiūnas,.Bučas, GregorausRespublikoje atliekamas kas, Lola, Norkūnas, Mykolas didelis darbas, kad šis nutari ir Algimantas Marcinkevičiai, mas būtų sėkmingai įgyven Laucevičius, Jankauskas, Da VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORATO, dintas. Penkmečio pabaigoje gys, Minkevičius ir' kiti. Kaina 2 kap. PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS aukštosiose mokyklose moky Universiteto laimėjimai, sis ne mažiau kaip 62 tūkstan ruošiant aukšto išsilavinimo čiai jaunuolių ir merginų. specialistus ir vystant moksli Aukštosioms ir specialiosioms nio tyrimo darbą, kelia res vidurinėms mokykloms iškel publikos darbo žmonių pasigė tas uždavinys parengti tiek rėjimą. Jais žavisi, besilan specialistų kiek jų reikalinga kydami Universitete, Tarybų liaudies ūkiui. Lietuvos svečiai iš kitų brolišv Sprendžiant šį uždavinį, kųjų respublikų, iš užsienio. IŲ metų rugsėjo pirmo imta — 405 ir į neakivaizdi ypatingas vaidmuo tenka Vil- Antai, neseniai Universi sios šventė buvo ypatin ni — 850. Vadinasi, į pirmąjį niaus Valstybiniam V. Kapsu- tetą aplankė Vokietijos De ga tuo, jog ji švenčia kursą šiemet priimta 2 580 ko universitetui, šiai seniau mokratinės Respublikos Mi ma jubiliejiniais Didžiojo žmonių. Didžiausias priimtųjų siai mūsų šalies aukštajai nistrų Tarybos Pirmininkas Spalio metais, kada visa ša skaičius Istorijos ir filologijos mokyklai, kurios amžius — draugas Vilis Štofas. Jis labai lis su dideliu pakilimu pasi ir Ekonomikos fakultetuose. beveik 400 metų. Vilniaus gerai atsiliepė apie jo veiklą, tinka savo gyvavimo penkias universitetas ir praeityje buvo aukštai įvertino Jame atlieka dešimtmetį. Švietimo ir aukš ŪSŲ Universitetas jaučia svarbiu mokslo, švietimo bei mą darbą, ruošiant aukštos tojo mokslo laimėjimai yra nuolatinį partijos ir vy kultūros centru, pažangios ir kvalifikacijos kadrus, vykdant ryškus pavyzdys tų laimėji riausybės rūpestį. Pradė revoliucinės minties židiniu. mokslinius tyrimus. Garbinga mų, kurie pasiekti Tarybų dami praėjusius mokslo me Su Vilniaus universiteto vardu sis svečias šiltai kalbėjosi su šalyje per penkiasdešimt me tus, mūsų studentai gavo susijusi įžymaus ateisto Leš- Universiteto rektoriumi pro tų. Komunistų partija ir Ta naują, puikiai įrengtą bendra činskio, marksizmo klasikų fesoriumi Jonu Kubiliumi ir rybinė butį: modernus 416 vietų pa vyriausybė visada aukštai įvertinto istoriko Le- kitais Universiteto darbuoto ypatingą dėmesį skyrė ir ski statas, kuriame veikia 150 vie levelio, garsaus poeto Adomo jais. tų valgykla, iškilo Čiurlionio ria jaunimo mokymui bei Mickevičiaus gyvenimas ir gatvėje. Naujuose rūmuose šiuolaikiniame mūsų visuo auklėjimui. Nesigailima rū veikla. Universiteto rūmuose, praėjusius mokslo metus pra pesčių bei lėšų ir aukštosioms meninės statybos etape padi buvusioje gimnazijoje, mokė dėjo Fizikos, Matematikos ir mokykloms. TSRS XXIII su si liepsningas revoliucionie dėja aukštosios mokyklos važiavimo priimtas penkmečio mechanikos fakultetai. Dabar Jonas KUBILIUS rengiamasi statyti bibliotekos rius Feliksas Dzeržinskis ,o vaidmuo, parengiant aukštos planas numatė ne tik spartų Akademikas profesorius daktaras, Vilniaus priestatą ir naujus Ekonomi Universiteto atkūrimas 1919 kvalifikacijos specialistus, to pramonės ir žemės ūkio gamy liau vystant tarybini mokslą. kos fakulteto rūmus. Ekono bos kilimą, bet ir sistemingą metais susijęs su Įžymaus re Valstybinio V. Kapsuko universiteto Rektorius Universiteto rektoratas, de aukštos kvalifikacijos specia mikos fakulteto rūmai iškils voliucionieriaus, puikaus leni kanatai, katedros ir visuome listų, sugebančių naudoti rėpti naujausius mokslo ir vietą pretendavo maždaug 2,5 Antakalnio gatvės gale, prie ninės partijos auklėtinio Vin ninės organizacijos turi viso šiuolaikinio mokslo ir techni technikos laimėjimus, jie pri kandidato. Priėmimo komisijai Nemenčinės plento, kur su co Mickevičiaus-Kapsuko keriopai tobulinti studentų kos pasiekimus, rengimą. valo mokėti kvalifikuotai teko atlikti didelį darbą. laiku įsikurs ir visas Univer vardu. Aukštąjį ir vidurinį moks spręsti mokslo bei techninės Egzaminuotojai kruopščiai tik sitetas. Tačiau net gražiausieji Vil mokymą, stiprinti dėmesĮ jų niaus universiteto istorijos gamybiniam paruošimui. Ta lą baigusių asmenų skaičius pažangos, darbo mokslinio rino stojančiųjų žinias, pri Studentai apgyvendinti ge puslapiai negali lygintis su jo rybinis specialistas privalo ne septynmečio metais padidėjo organizavimo, gamybos valdy ėmimo komisijos peržiūrinėjo rai įrengtuose bendrabučiuose, tik gerai žinoti savo profesiją, beveik pusantro karto, o mo ir kitus uždavinius. charakteristikas, susipažino su naudojasi du su puse milijonų klestėjimu Tarybų valdžios Praėjusiais metais Tarybų kiekvienu stojančiuoju, svėrė tomų metais, kai Universitetas tapo bet Ir branginti liaudies pa mokslo darbuotojų skaičius — turinčia Universiteto stangas, jos turtą, išmokti sa daugiau kaip du kartus. Nau Sąjungos aukštosiose mokyk visus „už" ir „prieš". Tan moksline biblioteka, sudėtinga svarbiausia Tarybų Lietuvos lose mokėsi apie 4 milijonai jojo penkmečio planas mūsų kus tikrinimo filtras padėjo moksline aparatūra aprūpinto kadrų kalve, plačiai žinomu vistoviai dirbti. Naujojo penkmečio Formuodami naujos visuo šalies aukštosioms ir viduri studentų. gabiausius ir mis laboratorijomis. Nemokė stambiu mokslo židiniu. pabaigoje metini priėmimą į atsijoti pačius Tačiau sparčiai augant be menės specialistą, aukštųjų nėms mokykloms atveria dar pirmuosius aukštųjų mokyklų labiausiai išprususius. Mes dami jokio mokesčio už numatoma padidinti tikimės, kad atrinktieji patei simokančio jaunimo skaičiui, mokyklų dėstytojų kolektyvai didesnes perspektyvas, nes kursus mokslą, 73% studentų gaus iki 940 tūkstančių. Iš viso ša Universiteto pedagogų kolek privalo patys augti kokybiš šiuo metu, kai mūsų šalyje lies aukštosiose mokyklose sins mūsų lūkesčius — bus stipendijas, kurių grąžinti ne tyvo uždaviniai kasmet tamna kai. Universiteto dėstytojų pa vyksta išplėstinis komunizmo mokysis 5 milijonai studentų. stropūs, pavyzdingi studentai. reikės. aukštosios mokyklos Paskaitas skaitys, vadovaus vis sudėtingesni. Jeigu pir reiga — sistemingai kelti savo kūrimas, vis didesnę reikšmę Šalies Daugiausia pareiškimų bu kartu su technikumais per maisiais pokario metais Uni mokslinę Ir dalykinę kvalifi įgauna naujo žmogaus auk penkmeti, t. y. nuo 1966 iki vo paduota 1 Medicinos ir seminarams bei kitiems prak Ekonomikos fakultetus. I Me tiniams užsiėmimams, dalinsis versitete nebuvo nė tūkstan kaciją, sekti mokslo ir gamy lėjimas, liaudies švietimo ir 1970 metų, parengs daugiau dicinos fakulteto gydomąją kaip 7 milijonus specialistų. specialybę stojamuosius egza savo žiniomis ir patyrimu be čio studentų, tai šluos moks'o bos naujoves, vykdyti moks kultūros vystymas, bus Tai žymiai daugiau, negu minus laikė 303 žmonės, veik 700 Universiteto dėsty penkmetyje Šiame lini tyrimo darbą ir nuolatos metus jame pradeda apie 13 ____ visuotinis vidurinis per praėjusi septynmeti. priimti 75. I Ekonomikos fa tojų, kurių tarpe 35 profe studentams meilę įvestas tūkstančių merginų ir jaunuo skiepyti kulteto prekybos planavimo lių. Ryšium su tuo, supranta moks.inei veiklai, knygai, žur mokslas. Aišku, kad bendras ASMET vis daugiau jau specialybę stojo 193, priimta soriai ir mokslų daktarai, 265 darbo žmonių kultūros ir iš nalui, laikraščiui, teikti jiems 50. I prekybos ekonomiką — docentai ir mokslų kandida ma, iškyla ir kai kurių sunku nuolių paduoda pareiš 121, priimti 25, Į prekių tai. Daugelis mūsų Universi mų, nes esanti Universiteto pagalbą, nagrinėjant tas ar ki silavinimo augimas yra ne kimus, norėdami tapti atskiriamai susijęs su tolesniu mokslo specialybę — 106, materialinė bazė negali paten tas mokslo problemas. universiteto studen priimti 25. I Istorijos ir filo teto dėstytojų — įžymūs Gyvenimas reikalauja toliau vidurinio ir aukštojo mokslo Vilniaus kinti smarkiai išaugusių mologijos fakulteto Istorijos spe mokslininkai ir nusipelnę pe tais. Jeigu pernai į Universi vystymu. Pirmaeilis mūsų mo komojo-auklėjamojo ir moks- gerinti studentijos auklėjimą. kyklų uždavinys yra pagerin teto dieninį skyrių stojo 3020 cialybę stojo 147 žmonės, dagogai. Iš žymiausių galima paminėti profesorius bei llnio-tirlamojo darbo reikmių. Neseniai priimtame Tarybų ti specialistų rengimą. Tary žmonių, tai šįmet — jau 3184, priimti 35. Lietuvos Komunistų partijos Sąjungos Komunistų partijos biniai specialistai turi būti o į visus skyrius — 5755. Vien į stacionarinį skyrių mokslų daktarus: Žemaitį, Komiteto nutarime Slavėną, Centro Komitetas ir respubli Centro Tuo būdu, vidutiniškai į šiais metais priimta 1.325 stu Brazdžiūną, Jucį, apginkluoti maiksistine-lenikos Vyriausybė rūpinasi toles „Dėl priemonių dar labiau iš nine teorija, jų žinios turi ap- kiekvieną dieninio skyriaus dentai, o į vakarinį bus pri(NUKELTA | 2 psl.) niu Universiteto vystymu, jo vystyti visuomenės mokslams r
BRANGINKITE LIAUDIES PASTANGAS
o
V. Mickevičiaus Kapsuko gimtinėje;
O
Moksle nėra plataus vieškelio
Š
M
K
2 psl. <*^*<*>*^*^w^*^***'
■^•/**^*‘*****>*<^*^ TARYBINIS STUDENTAS ************'
r*'*'*'*'*'*'1 1967 m. rugsėjo mėn. 13 d.
Moksle nėra plataus vieškelio (TĘSINYS iš 1 psl.) Daukšą, Norkūną, Lebedį, Marcinkevičių, Minkevičių, Dagį, Gregorauską ir kitus.
klausytis visų jums skaitomų paskaitų, išmokti tai. kas parašyta vadovėliuose. Bet tai tik mažytė darbo dalis. Visos šiuolaikinio mokslo ša kos vystosi nepaprastai spar čiai, todėl nė tobuliausias dėstytojas nesugebės sugrūs ti į paskaitas visų mokslo naujienų. Galų gale čia ne vidurinė mokykla, kur užten ka, parėjus namo, išmokti tai, ką mokytojas sakė klasėje.
gėjų paskaitas pramiegoti, o savarankiškam darbui skirtą laiką prakortuoti. Neįveiktas dar ir kai kurių studentų polinkis girtuokliauti, pasitai ko didesnio ar mažesnio chuliganizmo, įvairių amora lumo atmainų. Su šiomis blo gybėmis mes nežadam taiks tytis. Komunistų partija ir Tarybinė vyriausybė, skirda ma jūsų lavinimui ir buiti nėm sąlygom milžiniškas lė šas. Iš jūsų reikalauja tik vie no: stropiai mokytis. tapti gerais specialistais, tuo pačiu turinčiais karštas tarybinių patriotų širdis.
RAUGAI pirmakursiai! Jūs įsijungiate į daugia tūkstantinį, ilgaamžę ir garbingą istoriją turinčio mūsų Universiteto kolektyvą arba, naudojant tradicinę ter minologiją, imatrikuliuojami Mūsų paskaitose bus nu į mūsų ALMA MATER šeimą. brėžiamos tik pagrindinės vie Šia proga norėčiau tarti kele nos ar kitos disciplinos gairės, tą žodžių jums. nurodoma bendroji to dalyko Jūs privalote tiek Universi Aukštasis mokslas nepanašus mokymosi kryptis, iškeliamos į vidurinį nei savo metodais, problemos, į kurias reikia tete, tiek už jo ribų branginti nei apimtimi. Iki šiol iš jūsų labiausiai atkreipti dėmesį. tarybinio studento vardą, jūsų buvo reikalaujama tik moky Visas kitas žinias turi susi elgesys visur ir visada turi tis, įsiminti tik vadovėlių ir rinkti pats studentas. Todėl būti pavyzdžiu. Studentas, mokytojų pateikiamą medžia jam būtina išmokti savaran kur jis bebūtų, atkreipia į gą. Čia, šalia mokymosi, rei kiškai analizuoti, daryti išva save visuomenės dėmesį, pa kės dar ir studijuoti, aktyviai das, kurti. Vidurinėje mokyk gal jį sprendžiama apie visą domėtis visu tuo, kas susiję loje buvo dėstomos tik ne Universitetą, apie visą Tary su busimąja specialybe. Saky ginčijamos tiesos, o čia jau bų Lietuvos jaunimą, jo išsi sim, jūs rengiatės tapti pra teks susipažinti ir su neištir lavinimą, kultūrą. monės ekonomistais. Norėda tomis, abejonių keliančiomis AU studijuodami jūs tu mi sėkmingai šioje srityje problemomis. rėsite visas galimybes dirbti, turite kuo nuodugniau Niekas, žinoma, nereika pradėti dirbti mokslinį siai susipažinti su pramonės laus, kad jūs tuos neaišku lšspręstumėte, bet gal darbą. Universitete veikia ir iš viso gamybos sistema, mus voti, kaip Juos išspręsti, stipri Studentų mokslinė drau nusimanyti, apie visus jos reiks. Ateity, o ateitis neto dėsningumus. Tai bus jūsų lima, sėkmingai galės dirbti gija, jungianti apie 34 moksli studijų objektas. Bet šiuolaiki tik tas. kuris savo specialy nius būrelius ir turinti savo bę mokės ne tik kaip geras eilėse daugiau kaip 1 500 na nės gamybos negalima išstudi amatininkas, o sugebės moks juoti be daugelio kitų mokslų liškai analizuoti visus darbe rių. Moksliniai būreliai yra pagalbos. Todėl jus dar, be kilusius klausimus. Sparčiai prie kiekvienos katedros, ku 1967 m. rugsėjo 13 d. TSRS istorijos katedros vedėjui studentai jau nuo pat besivystančios mūsų ekono riose kita ko, mokys matematikos, mikos Ir kultūros poreikiai pirmųjų kursų gilina žinias, docentui Andriui Bendžiui sukanka 50 metų. geografijos, įvairių kraštų skatina aukštąsias mokyklas įgytas paskaitų metu, domisi liaudies ūkio istorijos. Moky rengti speciallstą-kūrėją. tu Doc. A. Bendžius gimė 1917 m. S kių apskr., Kidulių sitės užsienio kalbų, nes kiek rintį ne tik pakankamai kon mokslo ir technikos laimėji valsč., Režgalių km. mažažemio valstiečio šeimoje. krečių savo srities žinių bet mais, visuomeninio gyvenimo vienam specialistui būtina ir tyrinėtojo įgūdžių, suge Anksti netekęs tėvo, buvo priverstas palikti mokyklą ir mokėti pasinaudoti naujausią bantį plačiai mąstyti. sava problemomis. Žodžiu, vado eiti dirbti. Ilgą laiką dirbo šaltkalviu Kudirkos Nau ją pasauline moksline literatū rankiškai spręsti gyvenime vaujami dėstytojų, studentai dirba mokslinį darbą, už kurį keliamas problemas. ra. miestyje ir Vilkaviškyje. 1939 m. buvo pašauktas į ka atsiskaito studentų mokslinių Vadinasi, Universitete susi riuomenę, kur tarnavo autorinktinėje. 1940 m. A. Ben ARBO bus daug, ir lai konferencijų metu. Mokslinis I' dursite su pagrindinėmis ir džius tapo Raudonosios Armijos kariu. Prasidėjus Di I' pagalbinėmis disciplinomis, ir ko jam atlikti taip pat darbas — tai nuostabi roman reikės daug. Bet žmogus tika, pasisekimo džiaugsmas, džiajam Tėvynės karui, pasitraukė į Tarybų Sąjungos svarbiausią dėmesį reiks skirti kuris viršija nesėkmių nusivy gilumą. Formuojantis Lietuviškajai 16-jai divizijai, įsto pirmosiom. Bet, bijodamas negali visą laiką vien tik limą ir įkvepia dirbti iki galu klausyti paskaitų, studijuoti būti blogai suprastas, noriu jo į ją. Su šia divizija A. Bendžius nuėjo ilgą kovos pabrėžti, kad pagalbines dis rekomenduotiną literatūrą ar tinės logikos, mąstymo ir kelią, ištarnaudamas nuo eilinio iki vyresniojo leitenan- , ciplinas mokytis reikia taip sukti galvą laboratorijoje. proto pergalės. Didelį vaidmenį Universite to. Jo kariniai nuopelnai buvo atžymėti Raudonosios \ pat labai rūpestingai. Nieko Negalima ir užsidaryti siau ruose rėmuose, nes kultūrin to studentų gyvenime vaidina Žvaigždės ir Tėvynės karo antrojo laipsnio ordinais,1 nereikalingo mes nedėstome. gam žmogui reikalingas pla komjaunimo organizacija, sa O tie dalykai, kurie į moky altais. iy4b dviem medaliais. 1946 metais A. A. Bendžius baigė karinę karinę ! mo planus įtraukti, yra iš tik tus akiratis. Grožinės ir moks vo eilėse sutelkusi 93% visų tarnybą ir įpradėjo dirbti Valstybinio Knygų prekybosi i rųjų būtini, ir, jų neišmokus, lo populiarinimo literatūros studentų. Komjaunimas yra tresto valdytojo pavaduotoju. Varėnos apskrityje vyk-l1 neįmanoma studijuoti paties skaitymas, teatro, kino, kon rimtas Rektorato ir Universi certų lankymas, sportas, savi teto partinės organizacijos dydamas visuomeninį įpareigojimą, 1946 m. spalio mėn. Į ( specialybės objekto. veikla turi turėti prideramą pagalbininkas, ruošiant visa 29 d. buržuazinių nacionalistų buvo sunkiai sužeistas. (i PAČ jūsų dėmesį norė vietą studento laiko balanse. pusiškai išsilavinusius, kvali čiau atkreipti į visuo Ta proga kviečiu kiek galima fikuotus specialistus. Manome, Po ilgo gydymosi sugrįžo dirbti į Knygų prekybos tres-11 meninių disciplinų studi aktyviau įsijungti į mūsų vi kad jūs aktyviai įsijungsite į tą Bibliotekų kolektoriaus direktoriumi. <[ javimo svarbumą, nes visuo suomeninių organizacijų dar komjaunimo gyvenimą, padė Buržuazijos valdymo metais A. Bendžius neturėjo są- ( meninio gyvenimo organiza bą, į saviveiklininkų ir spor site mums kelti studentų pa vimo uždaviniai, iškylantys tininkų eiles. Jaunimas ’ fygz/ mokytis. Po Didžiojo Tėvynės karo baigė suaugumėgs- žangumą, organizuoti kultū šių vidurinę mokyklą. 1948—51 m. m. mokėsi Respubli- i1 dabartinei komunizmo kūrėjų ta pasišokti, paiškylauti, ir ringą studentų laisvalaikio kartai, reikalauja ne tik spe tam, žinoma, niekas nesiren- praleidimą. kinėje partinėje mokykloje. Ją baigęs, dirbo LKP Vii-1. cialisto kvalifikacijos, bet ir gia trukdyti, Bet, Nuo 1957 m. kiekvieną va norint visą MK plano-finansų-prekybos skyriaus vedėju. , i visapusiško išsilavinimo, pilie tą didžiulę programą sude- sarą respublikos rajonuose or c niaus Sveikatai pablogėjus, perėjo dirbti į Dailės instituto ,1 tinio aktyvumo, tvirtos moks rinti, reikia gerai susiplanuoti ganizuojamos studentų darbo Marksizmo-leninizmo katedrą. Tuo pačiu metu neaki-V linės pasaulėžiūros. Todėl la laiką. Paskirstykime jį jau iš ir poilsio stovyklos. Studen bai svarbu šalia specialybės pat pirmųjų dienų taip, kad tai dalį laisvalaikio, energijos vaizdiniu būdu studijavo Vilniaus Pedagoginiame insti-1. disciplinų rimtą dėmesį skir intensyvus darbas poilsį da ir jaunatviško ryžto skiria I1 4..4^ t,..-: mro __ r~:_____ f_______________________________ ti visuomeniniams mokslams: rytų malonų, o geras poilsis visaliaudinių uždavinių įgy <l tute, kurį baigė 1953 m., įsigydamas istoriko specialybę. filosofijai, TSKP istorijai, teiktų daug jėgų tolesniam vendinimui, prisideda prie Tais pačiais metais A. Bendžius įstojo į stacionarinę politinei ekonomijai, moksli darbui. kolūkinės ekonomikos kėlimo, I aspirantūrą prie Vilniaus Valstybinio universiteto TSRS Ta proga noriu pabrėžti, rodo komunistinę pažiūrą nio komunizmo pagrindams. į I kad vis dar pasitaiko stu istorijos katedros. Baigęs aspirantūrą, A. Bendžius bu Gerais specialistais tapsite, darbą, turiningai praleidžia l» tik daug ir atkakliai dirbdami. dentų, poilsį suprantančių ga vo paskirtas dirbti Universiteto TSRS istorijos katedros Pirmiausia reikės atidžiai na savotiškai. Pasitaiko mė- vasaros atostogas. vyr. dėstytoju. 1960 m. sėkmingai apgynė istorijos mokslų kandidato laipsnio disertaciją ir pradėjo dirbti 1SRS istorijos katedros vedėju. 1961 m. balandžio mėn. buvo išrinktas Istorijos ir filologijos fakulteto dekanu. <• Šiose pareigose, kartu eidamas ir katedros vedėjo pa reigas, A. Bendžius dirbo iki 1966 m. liepos mėn. 1 d. Doc. A. Bendžius dirbti mokslinį darbą: yra paskelbęs eilę straipsnių respublikos liaudies švietimo istorijos klausimais, bendradarbiauja, paruošiant spaudai LKP istorijos apybraižą, Vilniaus universiteto istoriją ir kt. Sėkmingai vadovavo aspirantų moksliniam darbui. Doc. A. Bendžius — principingas komunistas, akty vus visuomenininkas: daug kartų buvo renkamas fakul teto partinio biuro nariu, Vilniaus m. Lenino rajono DZDT deputatu. Už nuopelnus, vystant lietuvių tarybinį istorijos mokslą ir aktyvią visuomeninę veiklą, doc. A. Bendžius ne kartą buvo apdovanotas Garbės raštais, o LTSR į 25-mečio proga — medaliu „Už pasižymėjimą darbe". (• Sveikindami Jubiliatą, linkime jam daug sveikatos, 1 n 11 ntn i h r\o Ir rlirlnliu hijriihiniti Inimoitrnill geros nuotaikos ir didelių kūrybinių laimėjimų! R. krutulyte K. STRUMSKIS TSRS istorijos katedros vyr. dėstytojai rugsėjo i-oji. Pagerbdami V. Kapsuką, su gyvų gėlių puokštėmis prie jo paminklo Foto J. GIRAICIO susirinko daugiau kaip tūkstantis pirmakursių.
D
J
:
:
Y
Jeigu pernai vasarą darbi ir poilsio stovyklose alosl] gavo 900 studentų, tai šiem] devyniose darbo stovyklų] dirbo jau 1 500 studentų, n] pilnais duomenimis, Kapsui] rajono Salomėjos Nėries vai do kolūkyje dirbusi 45 stJ dentų grupė davė kolūki] 22 000 rublių pelno. 800 Unil versiteto studentų taikiniui I vo Jonavos azotinių trąšų gal myklos statybai, didelė grupa filologų darbavosi kartu s I svečiais iš Vokietijos Demol kratinės respublikos Vilniaus sporto rūmų statyboje. Šie met net keturios studentų darbo ir poilsio stovyklosl buvo už Lietuvos ribų. Visų pirma, grupė studentų dirbo Ir ilsėjosi Vokietijos Demo kratinėje Respublikoje, puikiojoje Riugeno saloje, kitos grupės dirbo Moldavijos TSR, Krasnodaro krašte ir Kazach stane. Universitete •mokosi nema žai studentų iš kitų broliškųjų respublikų, o mūsų resputnikos atstovai mokosi daugely je šalies aukštųjų mokyklų. Šiais metais į mūsų Universi tetą įstojo nemažas būrys jau nimo iš Kaliningrado srities, Baltarusijos TSR. I Gamtos fakultetą be konkurso buvo priimta grupė studentų iš Latvijos ir Estijos. Taigi, mūsų Universitetas turi inter nacionalinės organizacijos bruožų, kurios nariai rodo gražų tarpusavio supratimo ir bendradarbiavimo pavyzdį Universiteto vadovybė tikisi kad ši graži studentiška drau gystė ateityje tvirtės. Jūsų, draugai pirmakursiai, tik ką peržengusių mūsų se nojo Universiteto slenkstį laukia dideli darbai, kuriems atlikti reikės nemaža atkaklumo ir ištvermės. Dažniau prisiminkime teisingus K. Markso žodžius:: „Moksle nėra plataus vieškelio, ir tik tas gali pasiekti jo spindinčias viršūnes, kuris, nebodamas nuovargio, kopia jo akme nuotais takais". Geros kloties, draugai!
::
:
Primename ! konkursą Didžiojo Spalio 50-mečiui pažymėti Vilniaus Valstybinio V. Kapsuko v. universiteto jubiliejinė ko misija skelbia LITERATŪ RINI KONKURSĄ geriau siam apsakymui, eilėraš čiui, apybraižai, dramos kūriniui parašyti. Tematika gali būti įvai ri: Tarybų valdžios laimė jimai, tarybinis patriotiz mas, tautų draugystė, dar bininkų, kolūkiečių, stu dentijos gyvenimas (moks las, darbo ir poilsio sto vyklos ir kt.), moralės ir etikos klausimai. Numatytos 6 premijos: VIENA PIRMOJI — 40 rublių. DVI ANTROSIOS PO 25 rublius. TRYS TREČIOSIOS PO 15 rublių. Konkurse gali dalyvauti visi Universiteto studen tai. Kūriniai konkursui pateikiami lietuvių arba rusų kalbomis. Konkurso terminas — iki 1967 m. spalio mėn. 1 dienos. Konkursui kūrinius pa sirašyti slapyvardžiu ir pristatyti į Lietuvių lite- į ratūros katedrą (VVU, < Centriniai Rūmai). Pavar- į dė nurodoma atskirame į užklijuotame voke.
1967 m. rugsėjo mėn. 13 d.
t*'*^*^-
Gerbiamas | drauge! NIVERSITETO Medicinos fakultete, Bendrosios chirurgijos katedroje ir širdies kraujagyslių laboratorijoje veikia kino mėgėjų būrelis. Jei Tave domina filmąvimas ir nori išmokti kurti mokslinius mokomuosius filmus arba susipažinti su operatoriaus - režisieriaus darbu, išmokti fotografuoti — ateik pas mus. Kas tu bebūtum, medikas ar chemikas, filologas ar fizikas, matematikas ar gamtininkas, — tu visur galėsi pritaikyti kinematografiją. Mūsų būrely aspirantų ir studentų jėgomis, vadovaujant profesoriui A. Marcinkevičiui, sukurti filmai apie širdies operacijas, atliekamas dirbtinės širdies sąlygomis, kuriami apie narkozę. Jei tave domina gamtos mokslai, medžiagų apykaita, embriologija, širdis ir jos vožtuvų darbas, žmogaus ir gyvulių kraujagyslėmis tekantis kraujas, tu gali išmokti filmuoti ceitraferiniu metodu, kaip kad filmavo profesorius A. Petruči. Jis pirmas dirbtinai mėgintuvėlyje apvaisino ląsteles ir kino kameros pagalba parodė, kaip auga ir vystosi žmogus nuo pirmųjų sekundžių. Jei tave domina botanika, tu gali šiuo metodu filmuoti, kaip užsimezga pumpurai, pražysta rožes ir kt. Tu gali matyti, kaip formuojasi trombai per kelėtą minučių, nors tai vyksta valandomis. Jei domiesi sportu, gali filmuoti judešių dinamiką, nurodyti sportininkams jų klaidas. Jei tave domina mūsų Universiteto gyvenimas — te nepraslysta nė vienas įdomesnis įvykis pro kino kameros objektyvą, prisidėk prie kino kronikos, kas tai bebūtų — studentų imatrikuliacija ar diplomo gavimas, įdomus susitikimas ar disertacijos gynimas, istorinių kadrų kuri-. mo. Kuo didesnis ir įvairesnis žmonių skaičius paims j rankas kino kamerą, tuo įdomesnis ir platesnis taps mūsų darbas. Mielas draugei Mes Tavęs laukiame III ligoninės patalpose (Kauno 7) Bendrosios chirurgijos katedroje rugsėjo 29 d. 19 vai.
U
| = 3 E E E e
= = E E E
= Ę = = 3 2 E E E = = E E
E 3 E 5 S E 3 3 = = S E 3 Ę E Ę E E 3 E Ę E 3 S S E E E E = = 3 = 3 3 E E E 3 S 3 E Ę E 3 3 E E
Asp. V. JAKELEVlClUS =
TARYBINIS STUDENTAS
Laukia musų nauji atradimai NIVERSITETAS. RUG SĖJO PIRMOJI. Visų šeimų šventė. ~ur būt, nesuklydome, taip tarę: juk kas ketvirtas Tarybų šalies žmogus mokosi. Kas septynio liktas respublikos gyventojas yra studentas ar jau baigęs aukštąjį mokslą. 9 valandą ryto Universiteto auditorijos, salės prigūžėjo studentų. Pirmą kartą čia at ėjo ir 1967-ųjų metų abitu rientai. Jiems daug naujo teks — ir pirmoji paskaita, ir pirmasis egzaminas, ir nauji... atradimai, ir pirmos... nesėk mės. Iškilmingai jiems buvo įteiktos (po daugelio metų pertraukos — tradicija vėl gy va!) studentiškos kepuraitės ir Universiteto ženkliukai (ma lonus siurprizas ne tik pirma kursiams). Kaip įprasta, džiugiai ir iš radingai rugsėjo 1-ąją pasitiko Istorijos ir filologijos fakul tetas. Senajame Sarbievijaus kieme, pasipuošusiame specia lybių vėliavomis, į studentų šeimą buvo priimta 310 busi mųjų istorikų, filologų ir žur nalistų. Svetingai juos su duo na ir kefyru pasitiko fakulte to diplomantai. Iškilmėse daly vavo Lietuvoje viešėjusi Ja ponijos jaunimo delegacija, Graifsvaldo universiteto stu dentų būrys, poetas Just. Mar
U
cinkevičius. Po to fakulteto pirmakursiai susirinko į pir mąją paskaitą, kurią skaitė istorijos m. dr. J. Jurginis.
NIVERSITETAS. RUG SĖJO PIRMOJI. 18 vai. Prabėgo jau devynios naujųjų mokslo metų valan dos. Centrinių rūmų kiemas pilnas studentų. Ošia žali medžiai. Tokiais reikės ir mums išaugti — dideliais, remiančiais dangų audroje. Pagaliau pasigirsta daina, ir ilga studentų kolona nutįsta Gorkio gatve. Daugelio praeivių veiduose — nuostaba: „Kas čia daros?" O spalvinga studentų kolona jau padarė paskutinį vingį siaura gatve ir artėja prie įžy miojo lietuvių revoliucionie riaus V. Kapsuko paminklo. Priešaky plazda melsva Uni versiteto vėliava, kurią neša tautiniais drabužiais apsiren gęs vaikinas. Už vėliavos — žaismingom drabužių spalvom patraukiantis akį ansambliečių būrys, tarsi garbės eskortas. .. .Jo vardu pavadinta mū sų aukštoji mokykla. Vardu žmogaus, kuris visą savo gy venimą paskyrė kovai už žmogaus išlaisvinimą iš dva sinės ir fizinės vergovės. 1919 m. kovo mėn. 13 d. tarybinė vyriausybė nutarė atkurti se
U
nąjį Vilniaus universitetą. Dekretą apie Darbo universi teto atidarymą pasirašė V. Mickevičius — Kapsukas. . . Iškilmingu keturkampiu ap juosia aikštę studentų kolona. Pirmakursiai paminklo V. Kap sukui papėdėje deda gėles — kaip tvirtą pažadą kurti var dan Revoliucijos. Dėstytojai ir studentai pasu ka link Valstybinės filharmo nijos. Kasmet vis ūgteli mūsų Universitetas, nepaprasta gau sybė studentų jame mokosi — nebetelpa visi iškart mažytėje Aktų salėje, tenka didesnės ieškoti.
ALSTYBINE FILHAR MONIJA. RUGSĖJO PIRMOJI. 19 valanda. Iškilmingame laukime sustin go salės skliautai. Scenos gi lumoje — V. Kapsuko portre tas. Lyg vėjo gūsis į salę įsi veržia jaunystės daina, J vi sas salės kertes pasipila stu dentai. Čia, Valstybinėje fil harmonijoje, jie susirinko į iškilmingą naujųjų mokslo metų atidarymą. Čia bus duo tas ženklas didžiajam kopimui aukštyn ir aukštyn — mokslas nemėgsta silpnų. Pasigirsta iš kilmingi maršo garsai — į salę įnešama Universiteto vėliava. Studentai gieda „Gaudeamus igitur".
V
Priesaiką mokslui ir draugams tradicinėje fakulteto knygoje Įrašo IFF pirmakursiai. Foto J. GIRDVAINIO
Sveiks, svieteli margs, vlernai stojamuosius atšventęsl Sveiks! Smagu, brolau, kad kinkų drebėjimas perniek nenuėjo. Sveiks, tuščiomis knygelėmis pasidžiaugęs, gandų prisiuostęs! Dieve duok kas metai taip kopt vis aukštyn, kaip šią pirmą rugsėjo! Mes taip jau, kaip jūs, ant ūlyčių glūpai šokinėjom Ir taip jau kaip jūs, ant ausų kožnas viens kepures užsitraukę. Po Vilnių mandri rėplinėjom. Bet vienąsyk taip linksmai šokinėjant bei besispardant, Sesija, kaip giltinė Ima atšokusi smaugti. Ir už čiupros macnai pasuka bėdžių. Vienodai klapams ir mergoms ji aštrina dalgį. Ir taip netikėtai papurto, Kad nemačija kitai nei kuodas dažytas, nei lakuoti nagai, O visi iškirpimai ir praskėlimai biznų andarokų, Už mokslų užkliuvus, j nieką pavirsta... Ak, kur dingot, ak jūs, toksiškos mūsų dienelės: Knygų perkrimslos šūsnys. Alkūnes ir kelnes pratrynę skaityklų suolai, — Seniai jau pavasario vėjus drungnus iš galvelių išvaikė. Tai porinam jums, idant nesileistumėt kirviams vėliau iš netyčių užklupti, Kad suskubtūt iš anksto Tarp knygų viernai paslpurtyt: Ba tik tas bus žmogum. Kurs daug triūsinėjęs bei pri sivarginęs Studentišką plutą kefyru pamerkdamas valgo,
Sveiks, svieteli margs! „FAKTO" pamokymai pirmakursiams
O prisivalgęs ir viežlybai dievui dėkodams už stipkę, — Linksmas, sveiks ir drūts miegot Į bendrabutį traukia. Mes lietuvininkai barzdoti, mes studentėliai Mokslo vyrams petingiems, rods, prilygti negalim, Bet ir žindukus, kaip lig šiolei, čiuipt neprivalom. Taip ir tau, galdau, dabar jau čėsas atėjo Platintis nuosava galva gyventi Ir pabertą grūdą pačiam ilgi galo viernai Išgvildenti. Rods, Jūsų mylistos, jau patys tiek išmanot, Kad simulluot ir tingėt vlerniems neprldera fuksams. Nesielkite tad, kaip tūli mūsų sėbrai, Kurie kartais vos į paskaitas slenka, Ir atsivilkę, kad reik suktis, vos rėplioja. Viens, stovėdamas ir vis šen bei ten žioplinėdams, Anekdotus ir niekus visokius vis užneša draugui. O kitsai, retai iš migio išlįsdamas smirdas, Vis į v ėdarus kiša močios dešras ir įdėtą česnaką bei riebų skilandį. O vėl kits per dažnai su moteriškom dailiai maiiavotom, Vietoj darbo — vogčia i pašalį traukias... Alba vėl, želėk dieve, Sau akis užpylęs, kaip koks balamūtas, Dūkiu svyrinėdams, Jau nuo suolo nupuolęs,
Savas studentų būry visų Just. MARCINKEVIČIUS.
laukiamas ir mylimas poetas
Dėstytojus, svečius ir stu dentus su švente sveikina Universiteto Rektorius prof. J. Kubilius. Pirmakursiams jis pasakoja apie Alma Mater praeitį, dabartį, ateitį. Sėkmės naujaisiais mokslo metais studentams, linki LTSR Ministrų Tarybos pirmininkas J. Maniušis, LTSR Aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministro pavaduotojas K. Žu kauskas. Susidomėję jaunieji draugai klausosi svečio, Argentinos pažangiųjų lietuvių atstovo, „Vagos“ laikraščio redakto riaus St. Žaltausko žodžių: — Aš iš šalies Argentinos, kur jaunimas neturi tokių gra žių sąlygų mokytis. Nenusi šypsojo man laimė baigti nors vidurinę mokyklą bur žuazinėje Lietuvoje. Laimingi jūs. Su rugsėjo 1-ąja Universi teto dėstytojus ir studentus taip pat pasveikino Graifsval do universiteto (VDR) studen tų grupės, kartu su mūsiškiais studentais vasarą talkininka vusios sporto rūmų statyboje Vilniuje, vadovas B. Frišas. Devyniose darbo ir poilsio stovyklose šią vasarą dirbo
Universiteto studentai. Atlikta darbų už pusę milijono rublių. Štai kur gražiausia dovana Spalio 50-mečiui! Salėje skamba WU kom jaunimo komiteto raportas. Klausosi jo žili profesoriai, diplomantai, klausosi vaka rykščiai abiturientai. Ir visi su pasididžiavimu žiūri į čia pat, salėje, išsirikiavusius vai kinus ir merginas, sugrįžusius iš tolimojo Kazachstano ir demokratinės, taikios Vokieti jos statybų. Dabar respublikos aukšto siose mokyklose — daugiau negu 200 specialybių ir spe cializacijų. 31 specialybę ga lėjo pasirinkti abiturientai mūsų Universitete. Platūs var tai į mokslą Kapsuko tarnau tojo sūnui, kolūkiečio nuo Biržų dukrai, kiekvienam at kakliam ir darbščiam jaunuo liui. Reikia branginti šią šviesią teisę. Vakaro pabaigoje koncerta vo reprezentaciniai Univer siteto meno saviveiklos ko lektyvai — respublikos nusi pelnę kolektyvai — akademi nis choras bei dainų ir šokių liaudies ansamblis. A. JUODUPIS
Vos paversdams liežuvi, Be saiko dienas studentiškas dergia. Ak, dažniausiai tokie, Pirmą pusmetį prabindzinėję, — Per egzaminus sau tiktai gėdą padaro. Dėl raspustos baisios ir aibės grlekų Kirvius viežlybai atsisveikinę savo, Duris mokslo rūman be garso uždaro. Ale, nepyk, gaidau, kad žodį dar pasakysiu: Jau gavęs brandos atestatą, daugsyk dar tūls randasi smirdas, Kurs, nava, studentiškai tarškindams ir šokinėdams, Gimtą kalbą tik daržo ir savo tėvams tiktai gėdą padaro. Daug tarp mūsų yra, kurie iš mandrnmo Nešvankias dainas dainuot ir keikt pasipratin Ir svetimus dievus lig šiolei dar garbinti skuba. O pusteininkai! Ne tam Alma Mater Mums savo gėrybes kasdien taip dosniai dovanoja, Kad mes kuo toliau, tuo baisiau Gimtą kalbą darkytum Ir žodį, ir dainą lietuvišką savo per nieką laikytum. Linkime, seses ir broliai, kad jau nuo šiolei, Laiko perniek neeikvoję, kuo vertingiausią sėtumėt sėklą! Sėkit kultūrą mieste ir kaime su didele sauja. Sėkite tiesą ir principus sėkit tvirtus! Nuo vėtrų, nuo šalčių pirmų užuovėjon lįst neskubėkit! . . Taipogi ir meilę, apaugusią dilgėm, per nauja atsėkit! Ir kantriai pasėlius daliot nepaiiaukit. Ik, jau metams piūties prasidėjus. Prie darbų didelių jus gyvenimas šūktels!
ii Alma
matu
iato^isos
—2— Architektūrą dėstė įžymus to meto Lietuvos archi tektas L. Stuoka-Gucevičius, dailės dalykus — P. Smug levičius, vėliau Rustemas ir kiti. Į Vyriausiąją mokyklą paskaitų klausyti ateidavo ir ne studentai — karininkai, amatininkai. Toksai mokslo propagavimas visuomenei, kuri nestudijavo aukštojoje mokykloje, buvo pažangus reiškinys Vilniaus aukštosios mokyklos istorijoje. 1795 m. Lietuvą prijungus prie Rusijos, carinė vyriau sybė 1797 m. patvirtino naują Vyriausiosios mokyklos statutą, kuris bent kiek didesnių reformų neįnešė, tik jos kolegijas suskaldė į tris fakultetus: Moralinį (tei sės), Fizikos ir Medicinos mokslų. Iš Vyriausiosios mo kyklos žinios buvo atimta kitų Lietuvos mokyklų prie žiūra. Tuiėdama savo laboratorijas, klinikas, kabinetus ir kitas mokymo Įstaigas, Vyriausioji mokykla galėjo ir naujomis sąlygomis toliau skleisti aukštąjį mokslą Lie tuvoje. Tarp Aleksandro I reformų svarbią vietą užima švie timo reforma, žymiai pertvarkiusi Rusijos aukštąsias mokyklas. Caro 1803 m. balandžio mėn. 4 d. aktu Vil niaus Vyriausioji mokykla buvo pavadinta Imperato riškuoju Vilniaus universitetu. Universiteto funkcijos buvo žymiai išplėstos. Jis tapo ne tik krašto aukštojo mokslo bei mokslo-tiriamojo darbo centru, bet jo žinion vėl buvo atiduotos ir visos kitos mokyklos, esančios Vilniaus apygardoje. Vilniaus universiteto vystymosi 1803—1832 m. laiko tarpyje išsiskiria trys etapai. 1803—1813 m. — tai or ganizavimosi naujais pagrindais laikotarpis, kuris bai giasi laikinu jo darbo nutraukimu Napoleono žygio į Rusiją metu. Nuo 1813 m. prasideda Universiteto k’estėjimo laikotarpis, kai mokslo lygiu, profesūros sudėtimi ir studentų skaičiumi jis taupa pirmaujančiu universite tu Rusijos imperijoje. Sis laikotarpis baigiesi 1823 m., prasidėjus caro vyriausybės represijoms prieš Univer siteto profesorius ir studentus. Trečiasis Universiteto gyvavimo etapas baigiasi jo uždarymu 1832 m. Universiteto pertvarkymo metu (1803) jame buvo su organizuoti keturi fakultetai: Fizikos-matematikos, Me dicinos, Moralinių ir politinių mokslų, Literatūros ir laisvųjų menų. Dėstomų disciplinų skaičius nuo 1803 iki 1830 m. padidėjo 55 disciplinomis. Jų tarpe atsirado inžinerija, technologija, tikimybių teorija, agronomija, statistika, diplomatija ir kt. Vilniaus universitete susi telkė stiprus profesorių kolektyvas — broliai Jonas ir Andrius Sniadeckiai, mokslininkai-enciklopedistai, žy mūs gamtinio-mokslinio materializmo atstovai Lietuvoje ir kt. Svarbų vaidmenį, vystant gamtos mokslus, suvai dino talentingi Vilniaus univers:teto profesoriai Liudvi kas Bojanus ir Stanislovas-Bonifacas Jundzilas. Univer sitete susidarė ištisos mokyklos, kaip ..frankinė" medikų mokykla (J. Franko), istorijos mokykla (J. Lelevelis, I. Danilavičius, J. Jaroševičius), Vilniaus meno mokyk la (P. Smuglevičius, J. Rustemas ir kt.). Nebuvo Euro poje tokios mokslo srovės, kuri nebūtų pasireiškusi ir Vilniaus universitete. Stiprėjančios Universitete pažan gios tendencijos — materialistinės ir evoliucionistinės pažiūros gamtos moksluose, antifeodalinės, demokrati nės idėjos visuomeniniuose moksluose — įnešė į moks lo vystymąsi Lietuvoje daug naujo. Studentų mokslinės draugijos, veikiamos socialinių prieštaravimų paaštrė jimo, įgaudavo politinį pobūdį. Filomatų draugijos na rių tarpe, dekabristų idėjų poveikyje, sustiprėjo revo liucinė kryptis. Dekabristo A. Bestuževo-Riumino įsteigtoje „Karinių bičiulių draugijoje" aktyviai dalyva vo filomatas Rukevičius ir kiti Vilniaus universiteto studentai. Prasidėjus 1830-31 m. sukilimui Lenkijoje ir Lietuvoje, dalis profesorių ir studentų aktyviai jame dalyvavo. 1831 m. balandžio mėn. 29—30 d. d. keturi šimtai stu dentų įsijungė J sukilėlių eiles. Sukilimą numalšinus, pras'dėjo represijos. 1832 m. gegužės mėn. 1 d. impe ratorius Nikolajus I paskelbė reskriptą, kuriuo „maiš tingasis" Vilniaus universitetas buvo uždarytas. Du Uni versiteto skyriai — Medicinos ir Teologijos — buvo perorganizuoti į Medicinos-chirurgijos ir Dvasinę aka demijas. Bet ir šios akademijos neilgai gyvavo. Pirmoji buvo uždaryta 1842 m., o antroji 1844 m. buvo perkelta į Peterburgą. Akademijos gyvenimas Vilniuje užgeso 75 metams. Nepaisant reakcijos sustiprėjimo po 1863 m. sukilimo, Universiteto rūmuose veikė gimnazija, kur mokėsi ir Feliksas Dzeržinskis. Svarbus kultūrinio gyvenimo įvy kis buvo Vilniaus Viešosios bibliotekos atidarymas 1867 m. Prie jos veikė ir du muziejai — senienų ir gamtos mokslų. 1905—1907 m. revoliucijos metu buvo iškeltas Vil niaus universiteto atgaivinimo klaus’mas. Tačiau caro valdžia Lietuvos buržuazinei inteligentijai leido įsteigti tik Lietuvių mokslo draugiją. 1918 m. pabaigoje susi kūrus Lietuvos Tarybų Socialistinei Respublikai, vienas iš jos rūpesčių buvo atkurti uždarytąjį Vilniaus univer sitetą. 1919 m. kovo 13 d. Tarybų valdžios dekretu „Dėl Darbo universiteto Vilniuje atidarymo" buvo at gaivinamas senass Lietuvos univers:tetas. Lenkų kontrrevoliuciniams legionieriams užgrobus Vilnių, 1919—1939 m. Universitetas veikė kaip vienas iš buržuazinės-dvarininkinės Lenkijos universitetų; jam buvo suteiktas karaliaus Stepono Batoro vardas. Todėl ir Vilniaus Stepono Batoro universitetas buvo paverstas lenkų didvalstybinės politikos įrankiu ir tapo tokiu kultūros židiniu, kuris ignoravo nacionalinių ma žumų kultūrinius poreikius. Nei Lietuvių kalbos ir lite ratūros katedra, nei Baltarusių kalbos ir literatūros ka tedra Universitete nebuvo įsteigtos
SU AUTOSTOPU Į KRYMĄ Kuris gi žmogus abejingas kelionėms? Vienas po Lietu vą, kitas po Rusiją, trečias net J užsienį užsimoja. Tai vis pažinimo troškulys. Si x ašara — keliautojų džiaugsmas. Graži, palanki, dosni. Mūsų grupelė keliavo į Krymą. Keliavome su auto stopais, keturiese. Apie viską sunku iš karto papasakoti: jūra, kalnai, medžiai, specifiš ki kurortiniai miestai ir įvai riatautė žmonių minia... Keliauti su autostopais, aiš ku, ne taip jau lengva. Paims ši mašina ar ne, paims nakvy nei tas ukrainietis ar ne, kur, kokioj kryžkelėj tavęs laimė laukia — niekada nežinai. Daug apmaudo, daug nusi vylimų ir džiaugsmo... Jalta... Tai vienas iš ge riausių kurortinių Juodosios jūros miestų. Kadaise čia gy veno Čechovas. Buvusiame jo name dabar muziejus. Didžiai gerbiamas šio rašytojo atmi nimas. Namas skendi puikia me sode, lankytojų — minios. Netoli Jaltos — Nikitsko
botanikos sodas. Jame auga bevelk visų kraštų augalai. Savo aukščiu visus kitus auga lus pralenkia sekvoja, prime nanti mūsų pušis, keroja šimt mečiai ąžuolai, mėto magnoli jos savo lapus, ant kurių, čia gyvendamas, rašė laiškus L. Tolstojus. Tik karštųjų kraštų palmės čia vis dėlto ne tokios linksmos. Sevastopolis. Paminklų miestas. Sevastopoliečial sa ko, kad jų žemė permerkta žuvusiųjų krauju: karai su turkais, mūšiai su hitleriniais fašistais. Istorinės jo vietos — Malacho milžinkapis su septyniais bastionais. Į Sevastopolio Panoramą pa tekti ne taip paprasta. Pasak gidų, per dieną čia praeina apie 12000 lankytojų. Tačiau, pamačius šį stulbinanti meno šedevrą, šitas žmonių skai čius nebestebina. Šis meno kūrinys pritrenkia žmogų savo majestotiškumu, meistrišku mu, detalumu. Vos aprėpti ga li šitą daugiaplanj vaizdą. Ir tai vieno dailininko darbas! Dar viena įžymi, patraukli
vietovė — Bachčisarajus. Ne veltui Puškinas tiek daug dai navo apie j|. Čia, šituose bu vusios tvirtovės labirintuose, tarsi klajoja užgesusi chanų, senų Krymo valdovų, dvasia. Neįprasta rytietiška kultūra čia užsilikusi lyg koks lobis. Rytietiški sienų ornamentai, baldai, papuošalai, indai — visa tai dvelkia neapsakoma prabanga. Chanų vergių, belaisvių, meilužių, žmonų skulptūros liudija apie balsią siautėjusią tironiją ir didį nelaimingųjų sielvartą. Toliau chanų svetainės, ka binetai, diplomatų, pasiuntinių priimamieji kambariai. Viena me jų Jekaterinos n-osios skulptūra. Chanas Girėjus ka daise ją yra labai gerbęs. Nesinori išeiti iš tų vėsių, begalinių patalpų, atsiplėšti nuo senos, graudžios istorijos. Girdėti, kaip gidas pakarto tinai aiškina Bachčlsarajaus ašarų fontano istoriją. Krymas gražus ir svetingas. Krymas (domus ir įvairus. L. VITKUTE
TAVE KVIEČIA KIEKVIENO PAREIGA
GERB. DĖSTYTOJAU, STUDENTE! APIE KIEKVIENĄ ĮVYKSIANTI RENGINĮ FAKULTETE, KATED ROJE, AUDITORIJOJE NEPAMIRŠKITE PA RAŠYTI ARBA PRA NEŠTI Į „TARYBINĮ STUDENTĄ" TELEFO NU
Prasidėjo spaudos platini mas 1968 metams. Be to, grįžę po atostogų, studentai ir net dalis dėstytojų dar neužsipre numeravo spaudos ketvirta jam šių metų ketvirčiui. Vadi nasi, spaudos platintojams 2-58-84 prasidėjo įtempto darbo die nos. Mūsų pareiga, kad visi Universiteto darbuotojai ir studentai neliktų be laikraščių ir žurnalų, o ypač be partinių ir komjaunimo leidinių. Kiekvieno fakulteto kom jaunimo ir profsąjungos biu rai turi parinkti gerus spau dos platintojus, sistemingai kontroliuoti jų darbą, padėti jiems. Bet tai nereiškia, kad spau dos platintojas turi kelis kar tus raginti kiekvieną studen tą, kad tas užsiprenumeruotų vieną ar kitą leidinį. Kiek vieno pareiga — prenume ruoti komjaunimo ir partinę Mielas drauge! spaudą. A. GARDŽIULIS Prasidėjo mokslo metai, vėl Universiteto spaudos atgijo Universitetas. platinimo tarybos pirmininkas Dabar kiekvieno kurso proforgo, katedros laboranto kil ni pareiga — pasirūpinti są KVIEČIAME! junginės ir respublikinės Visus kurie mėgsta mąstyti, spaudos savalaikiu užsakymu. turi apie ką mąstyti ir kurie Reikėtų nepamiršti pratęsti nori, kad jų mintys nepasi ir Universiteto savaitraščio liktų individualiame kiaute, „Tarybinis studentas" prenu savame ir tik savame pasau meratą. Laikraštis užsakomas lėlyje, „Tarybinio studento" studentų profkomitete arba redakcija kviečia įsijungti į redakcijoje (buhalteris) iki skaitlingą visuomeninių ko rugsėjo 20 dienos. respondentų būrį. Savaitraščio kaina 10 mėn. Pirmasis visuomeninių ko — tik 76 kap. respondentų susirinkimas įvyks š. m. rugsėjo 16 die ną 12 vai. redakcijos patal LITERATŲ ŽINIAI! Primename, kad rugsėjo 14 pose (Centriniai rūmai, II aukštas, 32 kamb. prie Kolo dieną 15 valandą į redakciją kviečiami visų fakultetų lite nų salės). Susirinkime dalyvauja Žur ratai. Laukiami ir pirmakur nalistikos katedros vyr. dės siai. Ateidami atsinešame prozos tytojas Jonas BULOTA. ar poezijos kūrinius. REDAKCIJA
MOKYTOJA: Jonuk, Jei butų vienuolika avių lau ke Ir šešios peršoktų per tvora, tai kiek Jų liktų? JONUKAS: Nė vienos... MOKYTOJA: Kaip, juk liktų... ? JONUKAS: Galima žino ti aritmetiką, bet nepažin ti avių.
kartų klausia, ar tekė siu? JIS: O kas gi taip klau sia? JI: Tėtis ir mamytė.
daug
KIRPĖJAS: Ar nesu jū
Manęs
labai
STUDENTŲ ŽINIAI! — žmogus, kuris moka kelias kalbas, yra kelių žmonių vertas, — taip sa ko senoji išmintis. Jums yra plačios gali mybės mokytis Įvairiausių kalbų, kurios, nė kiek nepakenkdamos jūsų specia lybei, galės vėliau jums labai praversti įvairiose gyvenimo situacijose. Istorijos ir filologijos fakulteto auditorijose šiais mokslo metais bus galima fakultatyviai mo kytis šių kalbų: O prancūzų, O italų, O ispanų, O švedų, O danų, O latvių, O lenkų, O <!ekų, O lotynų, O šen. graikų, O šen. indų, O arabų. Sekite skelbimus Istori jos ir filologijos fakulteto lentose! IFF DEKANATAS
sų pirmiau kada nors skutęs? KLIENTAS: Visai ne. Tą randą aš gavau Vietna me.
ROTA: Turėjau Ir aš idealų vaikiną. ROŽE: Kas gi nutiko su juo? ROTA: Nespėjau apsi vesti.
JI:
PIRMAKURSI! „Ar galima gyvent be šokio ir dainų?" — klausė poetas Just. Marcin kevičius, buvęs mūsų Univer siteto studentų dainų ir šokių liaudies ansamblio dalyvis, viename eiliuotame sveikini me ansambliečiams. Ir ten pat atsakė: „Negalima". Tikriausiai ir Tu, jaunasis drauge, netingi ir šokt, ir gy vent. Jeigu taip, — tave į sa vo būrį kviečia daugelį šalių apkeliavęs WU studentų dai nų ir šokių ansamblis. Ir dar aibė centrinių meno saviveiklos kolektyvų laukia tavęs: W meninė agitbrigada „Faktas", 0 dailės studija, 9 pučiamųjų instrumentų orkestras, 0 akademinis choras, 0 dramos studija, • estradinis orkestras. Nepasididžiuok ir ateik bent į vieną iš jų. KULTŪROS KLUBAS
žmona barėsi ant vyro: — Tu pragėrei ir pra rūkei visą savo gyveni mą. — Bet aš turėjau daug smagumo. — Tai kas iš to smagu mo. Numirsi Ir viskas baigsis. — Bet aš turėsiu gražų prisiminimą iš savo gy venimo. O ką tu turėsi?
Valė Aukštuolytė
1967 m. rugpiūčio 6 d. autokatastrofoje žuvo Valė Aukštuolytė, Ekonomikos fakulteto buhalterinės ap skaitos specialybės IV kurso studentė. Valė Aukštuolytė gimė 1945 metais Ukmergės raj„ Žemaitkiemio apyl., Martinlonių kaime. Mokėsi Valė Molėtų raj. Balnininkų vidurinėje mo kykloje. 1962 m. buvo pri imta į komjaunimą. 1964 m., gerais pažymiais bai gusi vidurinę mokyklą. Valė Aukštuolytė įstojo į WU Ekonomikos fakulte tą. Antrais ir trečiais studi jų metais ji buvo mūsų grupės seniūnė. Aktyviai dalyvavo SMD buha terlnės apskaitos būrelyje. Valė labai nuoširdžiai stu dijavo pasirinktą specialy bę — buhalterinę apskaitą. Moksle ji visada buvo mums pavyzdžiu. Mirtis nepataisomas da lykas. Ir vis dėlto sunku patikėti, kad Valė jau nie kada neateis į auditoriją, kad niekada nebegirdėsime nuoširdžios draugės balso. Jos atminimas pro metų nuosėdas visam lai kui išliks mumyse. GRUPES DRAUGAI Ekonomikos fakulteto pra monės planavimo soecialybės III kurso studentai nuoširdžiai užjaučia Zitą BUTĖNAITĘ, jos mylimam broliui tragiškai žuvus.
Nuoširdžiai užjaučiame Medicinos fak. II k. VIII gr. studentę Birutę SMIL GEVIČIŪTĘ, jos mylimam tėveliui mirus. GRUPĖS DRAUGAI
Fotografų žiniai! Šeštadienį, rugsėjo 16 d., 14 vai. redakcijos patalpose renkasi visų fakultetų foto grafai. Ateidami atsineša savo foto kūrinėlius. Pageidautina gausesnio da lyvių skaičiaus ir iš pirmųjų kursų.
Reikalinga mašininkė „Tarybinio studento" redak cijai reikalinga mašininkė, spausdinanti lietuvių kalba. Gali būti stacionaro studentė. Atlyginimas pagal susitarimą. Smulkesnė informacija vieto je (centriniai rūmai, 32 kamb.) arba telefonu 2-58-84. J Rastas ketvirtakursio ■ (mediko Algirdo Budrio ( (studento liudijimas. / ( Pametusį kviečiame pa-) ( siimti. Radybos vietoje. ) REDAKCIJA )
REDAKCINE KOLEGIJA
Redakcijos adresas: Vilnius, Universiteto g-vė Nr. 3, tele fonas 2-58-84. Spausdina LKP CK laikraščių ir žurnalų lei dyklos spaustuvė.
Tiražas 2 500 egz. LV 06615
Užs. Nr. 4760