Jie studijuos gimtąją kalbą ir literatūrą Svajonė, veržlios jaunystės puoselėta jau mokyklos suole. ... Jautrus draugas, visuomeninio darbo entuziastas, parei gingas komjaunuolis, būrelio pirmininkas, sienlaikraščio redko legijos narys. Daug skaito, turi išskirtinių gabumų kalbai stu dijuoti... Visada tvarkingas, kuklus, nuoseklus moksle, sąžiningai ir laiku atlieka pavestas užduotis. Šilti ir pastabūs mokytojų žodžiai. Geri žodžiai. . . įpareigojan tys žodžiai. Pirmoji charakteristika žmogaus, išeinančio j sava rankiško gyvenimo kelią. Bevelk penketais išlaikyti stojamieji egzaminai.. . Vadinasi pa sirinkta teisingai... Į tūkstantine pirmakursiu šeimą šiandien įsilieja ir jie: kelmletls G. GRIŠKEVIČIUS, kaunietė V. SAGAITYTE, klaipėdietė VL. KONTRIMAITĖ ir buvę Tarybinės Armijos kariai — pirmūnai V. BRAZAUSKAS IR J. BUCYS (dešinėje). Pirmieji žingsniai Universitete jau žengti. Sėkmės tolimesniame studijų kelyje! Foto J. GIRDVAINIO
Visų šalių proletarai, vienykitės!
niDENTAS VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS
Nr. 22 (532)
Eina nuo 1950 m.
1965 m. rugsėjo mėn. 1 d. TREČIADIENIS
Kaina 2 kap.
SUGRĮŽTAME Į TAVO GLĖBĮ, ALMA MATE R!
Po mandatinės komisijos. Jie tapo pilnateis;ais mūsų didžio sios šeimos nariais (iš kairės) anglistas R. VERI KAS, medikė I. NORKEVIC'°TĖ, romanistas M. M.KĖNAS. ekonomistė BR. BRUŽAI TĖ if medikas R. GERASKINAS.
Baigėsi vasara. Nelabai palan ki poilsiui, bet į pabaigą pažėrusi-kelias saujas karštų spindu lių. Baigėsi ir vasaros atostogos. Su pirmais variniais beržų ir kle vų lapais atkeliavęs Rugsėjis vėl klebena auditorijų duris... Pailsėję ir sukaupę jėgas vėl grįžtame prie paliktų stalų, prie nebaigtų ir nebaigiamų darbų. Šiemet Rugsėjis neįprastas. Jubiliejinių Tarybų Lietuvos me tų Rugsėjis! Kiek naujovių Vil niuje! Viešbutis „Gintaras", kirioteatras „Lietuva", ištisi naujų statybų kvartalai! O Universite to gyvenime? Naujieji Fizikos ir matematikos fakulteto rūmai Partizanų g-vėje naujo bendrabu čio, kuris sekančiais metais pri ims 416 studentų, išaugusios sie nos! Platus, platus margaspalvis studentų sriautas. Prasideda jis kažkur prie pat Vingio parko, Čiurlionio gatvės gale, ir krenta
BEVEIK
žemyn kaip upė. Juk šiemet Universitete stacionare mokysis apie 5000 studentų! Kiek įspū džių, klek ginčų, nesibaigiančių kalbų... Daugiausia šnekų apie studentų darbo ir poilsio stovyk las. Pamainų draugai dalinasi prisiminimais, klausinėja vieni kitų apie pažįstamas vietas, žmo nes. Šiemet Universiteto studen tų darbo ir poilsio stovyklų vė liavos plevėsavo atšuoniuose tri jų rajonų kolūkiuose. Chemijos fakulteto studentai dirbo ir Il sėjosi Ignalinos raj. „Apvardų" kol. (3 pamainos), Medicinos — Ignalinos raj. „Apvardų" kol. (1 pamaina), „Kelio į komunizmą" kol. (2 pamainos) bei Kėdainių raj. „Rytų aušros" kolūkyje (1 pamaina). Fizikos ir matematikos fakultetas — Kėdainių raj. „Ne vėžio" kol. (4 pamainos), „Pa šušvio" kol. (4 pamainos) bei „Rytų aušros" ko.ūkyje (2 pa mainos), Teisės — Kėdainių ra jono J. Žemaitės v. kolūkyje (1 pamaina) bei Ignalinos raj. „Ke lio į komunizmą" kolūkyje (1 pa
TUKSIANTIS
maina). Istorijos ir filologijos studentai ta.kininkavo Tauragės raj. „Lenino keliu" kol. (4 pa mainos), Kėdainių rajono J. Že maitės kol. (3 pamainos) ir Ignalinos raj. „Kelio į komuniz mą" ko.ūkyje (1 pamaina), Eko nomikos — Ignalinos raj. A. Mickevičiaus v. kol. (4 pamai nos) bei Kėdainių raj. „Rytų aušros" kolūkyje (1 pamaina). Iš visp darbo ir pohsio stovyk lose pabuvojo apie 900 studentų. Jie dirbo prie statybų, remonta vo kelius, atliko įvairius žemės ūkio darbus. Apytikriai apskai čiavus, šiems darbams apmokėti kolūkiai turėjo iš.eisti 34000 rub.ių. Studentų darbo Ir poilsio stovyklų išlaikymui kolūkiai iš leido 16000 rub. Taigi, mūsų stu dentų darbo rezultatas — apie 18000 rublių pelno kolūkiams. Nors iki studentų darbo ir poil sio stovyklų plenumo, kuriame paaiškės galutiniai konkurso re zultatai, dar keletas savaičių, tačiau jau gaiime konstatuo ti geriausiai dirbusias stu dentų pamainas. Tai Kėdainit; ra jono „Rytų aušros" kol. FMF studentų III pamaina (virš. A. Zatorskis) ir J. Žemaitės v. kol. IFF studentų IV pamaina (virš. J. Gineika), Tauragės rajono „Lenino keliu“ kol. IFF studentų IV pamaina (virš. J. Abaravi čius), Kėdainių raj. „Rytų auš ros" kol. EF studentų IV pamai na (virš. A. Žvirblis), J. Žemai tės v. kol. IFF studentų II pa maina (virš. N. Selvestravičiūtė) bei „Rytų aušros" kol. MF stu dentų I pamaina (virš. J. Dubinskas), Ignalinos rajono A. Mickevičiaus v. kol. EF studen tų I pamaina (virš. A. Kibaitė). Gera buvo vasara! Darbo ir poilsio vasara! Plaukia sriautas studentų, o tarp jų daug nedrąsių veidų. Tai tie, kurie pirmą kartą kaip pilna teisiai piliečiai atvers mūsų se nojo Universiteto duris. Istorijos
ir filologijos fakultetas priėmė net 245 jaunuosius, mediciną stu dijuos 100 žmonių. Respublikos pramonei labai reikalingi eko nomistai — tad šiais metais į studentų šeimą priimti 195 pir makursiai. Fizikos ir matemati kos mokslus studijuos net 210 žmonių, teisės — 50. Gamtos faku>teto studentų gretas papildė 105 abiturientai, o chemijos mokslų lobius studijuos 75 pir makursiai. Šiais mokslo metais į Universitetą stojo jaunuoliai ir merginos, kurių žinios buvo įver tintos aukso ar sidabro medalais. Iš viso į Universitetą stojo 28 abiturientai, baigę mokyklą aukso medaliu, ir 49 — sidabro. Jų tarpe 48 medalininkai buvo priimti be konkurso. Kas vienuo liktas stojantysis — medalinin kas! Malonu pažymėti, kad daugelis abiturientų pateisino savo pen ketus ir, labai gerai išlaikę specialybės egzaminą, tapo stu dentais. Tai chemikai: O. Molčadskytė, K. Bendinskaitė, Z. Paulikaitė, N. Janulevičiūtė, technologai: V. Barkauskaitė, M. Antanovaitė, R. Kuncė, V. Ločerytė, K. Navickaitė, G. Oren taitė, biochemikai B. Kancedikaitė, R. Rozental, R. Jonaitytė, E. Abovičiūtė, medikai: M. Būtėnaitė, S. Upnickaitė, J. Žeimys, R. Garbenytė, R. Šerešnevskaja, T. Lavrova, D. Balčiūnaitė, St. Kiškauskaitė, B. Švarcaitė, rusistė: S. Nechamkina, lituanistės I. Mackevičiūtė, R. Petrušytė, anglistas P. Nežnov, germanis tė V. Tiškevičiūtė, ekonomistė Z. Alanas įevaitė, matematikai: V. Kondraška, M. Genytė, K. Lokrševičius, P. Goidberg, V. Jerošenko, N. Dobrovlnskaja, I. Degetman, B. Liberman, G. Med vedevą, G. Bliumberg, fizikai: G. Bainarovič, B. Joffe, A. Šochataitė, R. Valiukevičiūtė, E. Šifrovič, V. Mačiu.is, A. Krotkus, G. Tokeris, bioiizikė S. Blaževič. Uni
versitetas tikisi, kad šie studen tai ir toliau tęs savo sidabrines bei auksines tradicijas ir bus pa vyzdžiu savo draugams. Ištver mės jums nelengvame žygyje — studijų gyvenime! Margaspalvis sriautas skaidosi į mažesnius būre.ius, tyla ka) bos, juokas, dusliau aidi žings niai. Senojo Universiteto audito rijos vėl atveria duris... Pamažv įsiviešpatauja rimtis. Prasidedi darbas. Naujais laimėjimais, naujais žygiais praturtinkime Universite to gabaus jaunimo gretas dar brandesnj derlių išauginkime Universiteto auditorijoje, dar gražesnių laurų jpinkime į bend rą darbo vainiką! Tad į žygį už žinias, j kovą už garbingą studento vardą.
Universitetas man patinka savo ateitim Kodėl pasirinkau studijuoti gimtąją kalbą Ir literatūrą? Atsa kytl labai sunku. Visų pirma — tai sena svajonė. Antra — troš kimas pasinerti į gimtosios kai bos ge.mes. O geriausias atsaky mas bus — mano studijos. Tris metus praleidau karinėje tarnyboje. Tie metai — ilgi ir nelengvi. Tačiau niekada negausi gyvenime to, ką gauni armijoje. Sako, kad kareivio gyvenimas pilkas. Netikėkit tuo. Šaiia pa prasčiausios kasdienybės ir rūstu mo — švelnus e.gesys, romanti ka ir laukimas. O svarbiausia — kareiviška draugystė, už kurią nieko tvirtesnio nežinau pasau lyje. Atėjau j Universitetą. Pamilau jį ne už garsų vardą, ne už tai, kad jo koridoriais vaikščiojo žy mūs žmonės. Universitetas man patinka sa vo ateitim. V. BRAZAUSKAS
PIRMAKURSIŲ ATVĖRĖ UNIVERSITETO DURIS!
I SVEIKAS, VERŽLUSIS PAVASARI, ATKELIAVĘS Į MOŠŲ AUDITORIJAS! ! Susirinko jie čionai nuo Nemuno, Dubysos, Šešupės ir Masčio krantu, jauni kaip mūsų respublika, linksmi kaip tarybinis gyvenimas. Prieš akis dar sunkus studentokeiias, bet pirmosios kliūtys jau įveiktos. JI GIRDVAINIO nuotraukoje (iš kairės): alytietė O. VASILIAUSKAITE, skuodietis
J. PETRAUSKAS, šiaulietė A PUSKEPALYTE, raseinietis P. PUIKYS, kuplškietis K SASNAUSKAS, kapsukietis S. KAZLAUSKAS, vilnietė J. KUZMAITE, iazdijietė V ABRCMAITĖ, kaunietė A. SASN AUSKAITĖ, telšietis A. GRYBAUSKAS biržietė A KUPČIŪNAITE, kupiškietis R. MORKŪNAS, telšietis R. REKAŠIUS ir ’ kaunietis R POVILAITIS pirmąją studento g yvenimo dieną.
Ka.p sekasi studentams kolūkiuose, kokie rūpesčiai, kaip at siliepia kolūkiečiai apie taikiniu ..u„. Į Ignalinos rajono „Apvardų“ kolūki atvyko Universiteto rek torius prof. cr. J. KUBILIUS. NUOTRAUKOJE: Kolūkiečiai ir studentai šiltai sutiko svečius.Chemikų pamainos stovyklos /ir šininko pavaduotoja Onutė Dičiūnaicė vaišina rektorių juodaisiais serbentais.
Plyta prie plytos — naujosios kolūkio bematant.
kontoros sienos auga Tauragės raj., Gaurė
Baigėsi pavasario egzaminų se sija ir kartu studentų didieji rū pesčiai. Skaityklose liko gulėti knygos, išmargintos daugybe įvairiaspalvių brūkšnių, nors va landėlei aprimo varstomos audi torijų durys. Saulė. Saulė pabėrė rieškutėm auksu žaižaruojančius spindu lius, vakarykštis lietus nuplovė prikepusias dulkes, ir jau svyla V ilniaus gatvių asfaltas. Ko.ūkietis braukia kaktų: garuoja švie žia kolūkio žemelė, brandindama veš.ų derlių. TALKININKAI GAURĖJE
Trūko darbo jėgos Tauragės lajono ,,Lenino keliu" kolūkiui. Pirmininkui Petrui Rudžiui (šjinet jis baigė Universitetą) ilgai sukti galvos nereikėjo. Jau ge rai jis pažįsta studentus, o stu dentai jį tuo labiau. — Jie mus supras, — mostelė jo ranka Rudys. £mė j Uni versiteto laikraštį ir parašė laiš ką. O jame trumpai, drūtai: „La kai prašome, laukiame — atva žiuokite!" Tarėsi su Universiteto
AS KARVUTEI 7ALIO ŠIENO, MAN KARVUTE BALTO PIE NO. . . komjaunimu. ...Aidi studentiška daina Uni versiteto didžiajame kieme. Juo kas, klegesys. Prie išsirikiavusių mašinų renkasi studentai. Vieni jų išvažiuoja j Kėdainių rajono kolūkius, kiti j Ignalinos rajoną, o Istorijos ir filologijos fakulteto studentų grupė pasirinko Taura gės rajono „Lenino keliu" kolūk|... Bėga medžiai žemaičių pa plentėmis, taršo linksmas vasa ros vėjas plaukų garbanas, o iš lūpų veržiasi skambi studentų daina apie darbą, kosmosą, ją pakeičia bočių tradicinės apie rvgelj, kanapėlę, žilvitj, bernelio žirgelj. Kauno ledai ir gira atvė sina, ir netrukus mašina riedėjo asfaltu Tauragės link. Vakarop mašinos {važiavo j Gaurės miesteij. Prie Lenino pa
minklo studentus pasitiko būrys kolūkiečių, pionierių ir spaliu kų su gėlių puokštėmis. ...Darbymetė prasidėjo nuo pat pirmos dienos. Prie darbų studentai pasiskirstė grupelėmis. Pamainos viršininkei Albinai Ulčinskaitel teko susimąstyti. Statyboje, kaip cementas, buvo reikalinga vyrų jėga. Ir vis tik per dvi savaitės studentai Įveikė visus sunkumus. Merginoms teko paragauti ir vyriško darbo. Grū dinusi, iš š'rdles dirbo. Talki ninkai ir prie statybų, ir lauko darbuose rodė sektiną pavyz dį kolūkiečiams. ...Smarkiai ėmė augti naujosios kontoros ir autogaražo sienos, kai i statybos pastolius pakilo Rolando Idzelio vadovaujama antroji filologų pamaina. B d.
^^7
V kurso lituanistas Juozas ABARAVIČIUS - ne tik stropus pamainos viršininkas, bet ir nepakeičiamas mūrininkas statybų pastoliuose.
VISI Į TALKĄ KOLŪKIŲ ŽEMDIRBIAMS! Nepalankios šių metų pavasa rio ir vasaros oro sąlygos trukdė laiku atlikti žemės ūkio darbus ir dėl to užsitęsė grūdinių Ir grūdinių-ankštinių kultūrų der liaus nuėmimas, sėklos bei dir vos paruošimas žiemkenčių sėjai. Todėl kolūkiams ir tarybiniams ūkiams didelę paramą suteiks pramonės Įmonės, šefuojančiosios organizacijos, miestų gyventojai, studentai ir moksleiviai.
Žygiais, o ne žodžiais mes Tėvynę mylim! J. BUCYS Tėvynė. . . Nėra gražesnio, švelnesnio, skambes nio žodžio už žodį Tėvynė. Prieš ją, Tėvynę, blanksta pasakų kraštai. Giedras Ir aukštas Tėvynės dangus. Darbo ir kūrybos dangus. Palaima. Darbas. Džiaugsmas. Tačiau ne visada buvo toks dangus — ramus ir žydras — virš mano Tėvynės. ... Nukeliu kepurę obeliskui. .. Saulės pluoš tai ant akmeninių plokščių virpa, gėlių vainikai. Būrelis papurgalvių berniukų ir mergaičių. Pio nieriai atėjo, spaliukai atėjo... Nukėliau kepurę. Obeliskas ramus ir galingas, rūstus, susikaupęs: „čia guli bulgarų tautos sūnūs, sulaikę pirmą vokiečių tanką, prasiveržusį į Brianską"... Nuke liu kepurę prieš tuos, kurie amžinu miegu už migo po obelisku. Brangia kaina nupirkta laimė, džiaugsmas. Man teko būti Oriole, kaimely Litva, Briaų>ko brolių kapinėse. Paėmęs žiupsnelį žemės, aš sakau: — Amžina pagarba amžinai amžiniems. Amžina pagarba. Ir gražiausios dainos ir skam biausi posmai. Tarybinis žmogus myli savo Tėvynę. Už ją gra žesnio nieko neturiu. Tu mums brangi ne iš prievartos, o Tėvyne! Tu mums davei viską. Tavo dvidešimtmečai — sū nūs ir dukros — neapvils tavęs. Prie Jenisejaus ir Nemuno giliame apmąstyme sustingo elektri nės. Rimtumu ir susikaupimu alsuoja naujų gy venamųjų kvartalų poemos. Visa tai daro jaunos rankos, karštos širdys, mokančios mylėti, aukotis, ryžtis. Tarybinėje Armijoje patyriau tą nuostabią ir tikrą tautų draugystę, gilų humaniškumą, meilę žmogui, Tėvynei. Balandžio mėn. Briansko mieste buvo aptiktos minos. Paliko jas vokiečiai. Reikėjo dideiių va lios pastangų, (tempto fizinio darbo, pliaupiant lietui, kad nė viena mina nesprogtų. Ir tai padarė vyr. seržantas Kolekinas su savo grupe. Kiek viena minutė grėsė mirtimi Aš mačiau karių veidus — žemėtus, šlapius, išvargusius, bet lai
nriugus. O skveruose žydėjo gėlės ir žaidė links mi vaikučiai. Gražus ir puikus mūsų amžius. Mes nenorime karo, pelenų. Nenorime naujų Hlrosimų, Osvenci mu, Pirčiupiu. Nei Visuose kosmodromų aikštelėse naujus kom jaunuoliškus žygius {rašysim, aš tikiu Tavimi, Tėvyne!
G. GRIŠKEVIČIUS Kiekvieną rytą išeinu į parką. Saulė perrėžusi ąžuolų viršūnes, sminga j darbštuolių bitučių na melius, vaivorykštės spalvomis pasilieja obelų žieduose. .. Tada taip norisi iškelti rankas saulėn ir visu balsu sušukti: — Koks nuostabus gyvenimas! Bet ne visada jis toks buvo. .. Juodlės miške, gimtosiose apylinkėse, stovi nedidelis paminklinis akmuo. Ant jo — daugiau kaip šimto didvyrių pavardės. Žmonių, savo krauju sumokėjusių už kiekvieną gimtosios žemės pėdą. — Ačiū Jums, vaduotojai! Tegaubia Jus amži na šlovė! z" Noriu papasakoti apie žmones, kurie šventai vykdo didvyrių priesakus. Vienas jų — Jonas Mitrejevas — pirmasis gimtojo „Paryžiaus komu na” kolūkio pirmininkas, nuėjęs ilgą ir sunkų revoliucionieriaus kelią. Jis, Žiemos rūmų šturmo dalyvis, tuoj po Spalio revoliucijos Šaukėnuose įkūrė revoliucinės darbininkų milicijos komitetą. O keturiasdešimtaisiais J. Mitrejevas pirmas išva rė kolūkinę vagą. Ant mano krūtinės ženklelis su Lenino atvaizdu Jis mane lydėjo mokyklos suole, jis iš vedė į gyvenimo vieškelį. Aš — jaunas kaip ir mano bendraamžiai. Mes kupini jėgų. Stengsimės būti verti tėvų vardo. Žygiais, o ne žodžiais šlo vinsim tėvynę. Liesim naujas marias, statysim naujus daugiaaukščius namus. Meilę Tėvynei (ro dysim geriausiais savo žygiais, atiduosim visą jaunų širdžių karštįl
■ ■MBHBtBB«»BB«HBBBH|l’BBBBB H n g«H3BH"BBBBB REPLIKA
Rinko tautosaką
Aplūžusios auditorijos
Prie aplūžusių filologijos durų II kurso lituanistų grupė, va sustingo susimąstęs kranas. dovaujama dėstytojo D. Saukos, Liūdna... lyja... Kad nors darbi liepos mėnesį dvi savaites rinko ninkas koks pasimaišytų. Tyla. tautosaką Varėnos rajone. Stu Labai negera tyla Pailsėję, kupi dentai pasiskirstė į kelias nedi ni naujų jėgų grįžo auditorijų deles grupes, kurios apsistojo šeimininkai. O juos pasitiko .tas Rudnios, Kašėtų, Lynežerio bei pats kranas, ta pati „būda" virš Kriokšlio kaimuose. Šiame nuo durų. Žinoma, — nėra to blogio, šaliame kampelyje studentai su kuris neišeitų į gera. Viena pa rinko šimtus liaudies dainų, ne skaita bus iš ryto, kita — po maža pasakų, padavimų, sakmių. pietų. Kvėpuok grynu oru, kiek Tautosakos rinkimas, nepaisant geidžia tavo širdelė. Remontas! visų būkštavimų, vyko gana II k. lituanistas Jonas žiniausTik ar ne per ilgai krapšto sklandžiai. Linksmi ir nuošir kas užrašo liaudies dainą iš se dūs dzūkai visur sutikdavo stu niausios Varėnos rajono Rud mas! prie kelių auditorijų? Ar dentus kaip laukiamus svečius: nios kaimo dainininkės Zofijos nereiks darbščių studentų pagal bos? pavaišindavo, padainuodavo dai Biekšuvienės. Ant. KIRVAITIS Autoriaus nuotr. nų, pasekdavo pasakų. Kai kada susirinkdavo visa grupė daini ninkų, — tik spėk užrašinėti. Štai seniausia Rudnios kaimo gyventoja Zofija Biekšuvienė padainavo kelias dešimtis dainų, o Stoniūnų kaimo gyventojos Marytė Vidzbelienė, seserys Ieva Bagdonienė ir Agota Ciurylienė — apie šimtą. Savaitraščio prenumeratos kaina 1 mėn. — 8 kap. 3 mėn. — 24 Darbo užteko visiems. kap. 10 mėn. — 76 kap. Prenumeratą iki 20 rugsėjo priima studentų profkomitetas. Vyt. LEŠČINSKAS
Užsiprenumeruok
„TAKYB5NĮ STUDENTĄ“!
Žemdirbiai turi sukaupti visas jėgas, kad būtų laiku nuimtas gausus šių metų derlius. Nuo šio uždavinio sprendimo nelieka nuošalyje ir besimokantis jauni mas. Todėl Į kolūkius ir tarybi nius ūkius dviem savaitėms der liaus nuėmimo darbams išvyksta aukštųjų mokyklų, technikumų ir specialiųjų vidurinių Ir profesi nių technikos mokyklų studentai bei moksleiviai (išskyrus paskuti niųjų kursų studentus bei moks leivius).
I
UNIVERSITETO STUDENTAI RUGSĖJO 3 D. IŠVYKSTA J TALKĄ IGNALINOS, ŠIRVINTŲ, ŠVENČIONIŲ, VILKAVIŠKIO, yy VILNIAUS BEI ZARASŲ RAJO NŲ ŽEMDIRBIAMS. Studente, Tavęs laukia kolūkių laukai, subrandinę gausų šių metų derlių, kurį mes turime pa y dėti nuimti. Supraskime tai kaip savo pareigą ir garbingai ją atli kime.
Žodis pirmakursiams Stojamieji egzaminai buvo dar pačiame įkarštyje, kai „Tary blnlo studento" korespondentas kreipėsi Į grupę stojančiųjų SU klausimu „Kodėl pasirinkote šią, o ne kitą specialybę? Spausdiname dabar jau pilnateisių studentų atsakymus.
R. MORKŪNAS: Jau beveik keturis šimtmečius gyvuoja mūsų senasis Um versitetas. Daug čia išaugo įžymių žmonių, imokslininkų. ••■■■< 1 mes esame pasiryžę tęsti praeities tradicijas. Kiekvienas iš mūs: trokštame rasti savo vietą gyvenime, įsigyti naudingą speciali! bę, kurių Universitete — daug. Tarp visų specialybių yra ir bu, chemija. Tai nauja mokslo šaka, turinti didelę ateitį. Gal būt todėl aš ir pasirinkau ją, o ne kitą. Ji jau ieniai viliojo sav paslaptingumu. Juk ateitis dabar priklauso chemijai, o kartu smulkesnei jos šakai — biochemijai. O. VASILIAUSKAITE: Jeigu manęs kas paklaustų, ką aš labiausiai mėgstu, nedve jodama atsakyčiau — gamtą. Ji mane vilioja nuo vaikystės Joje slypi tas nuostabus, nepakartojamas grožis, kuris dar žmones geresnius, tauresnius. Ir pačiam norisi pasinerti į gantos neišmatuojamą gelmę, atskleisti visas jos paslaptis, kuri dar, žinoma, daug. Gal būt, todėl aš ir pasirinkau biologės spe cialybę. Aš tikiu, kad tai tikrasis mano pašaukimas, mano gyve nimo kelias. J. KUZMA ITĖ: — Kur stoji? Ką studijuosi? Įprastas abiturientui klausimas — Istoriją. — Istoriją?! Gana ironiška klausiančiojo šypsenėlė nusako jo jausmus. — Mūsų laikais istoriją?... Juk nemadinga... Dabar techn: kos amžius. Ateitis! O tu archyvuose krapštysies! Tokių ir panašių atsakymų man teko girdėti gana daug. Be visgi aš pasirinkau istorijos specialybę. Kodėl? Man atrodo, kad negali būti jokių svajonių apie ateitį, ne žinant praeities. Istorija — žmonijos kelias. Ir nežinau, kode jos studijavimas gali būti neįdomus ir, kai kurių draugų nuo mone, — nemadingas. Norėčiau tapti archeologe. R. REKAŠIUS, R. POVILAITIS: Dar besimokydami vidurinėje mokykloje, mes domėjome istorija: skaitėme istorines knygas, lankėme istorijes-etnogri fijos parodas, muziejus. Dabartiniame technikos amžiuje, be abejo, daugelis jaunuo lių pasirenka tiksliuosius mokslus. Žinoma, chemijos, Įiz.t-.os t matematikos mokslai svarbūs, tačiau ne mažiau svarbi ir istori ja. Juk ir senovėje žmonės mokėsi iš praeities. Kas metai rari dame naujų archeologinių paminklų, archyvuose gult daugybvertingų dokumentų. Visa tai reikia ištirti. Todėl ir pasirinkom istoriko specialybę. A. SASNAUSKAITE: Kad ištekėtų didelė upė, reikalingas šaltinis, kad žmogau gyvenimas būtų prasmingas, būtina svajonė. Ji šildo krūtim šaukia tolyn, ragina siekti didelio ir gražaus tikslo. Svajonė būna labai įvairios. Mano sena svajonė-tapti archeologe. Dėl t ir studijuosiu istoriją. Gal būt, ši specialybė nėra reikalingiausi šaliai, bet aš neįsivaizduoju savęs dirbančios kitą darbą ir vismis jėgomis sieksiu savo tikslo. Reiškiame qllą užuojautą vairuotojui Juozui LABEIKIUI, jo mylimam broliui tra giškai žuvus. Universiteto administracijos darbuotojai ir visuomeninės organizacijos
Grožinė literatūra APICAS, B. Nuogas tarp vil kų. Romanas. Vertė J. Jasinevičius. V., „Vaga", 1965. GUDAITIS GUZEVClIUS, A. Sąmokslas. Romanas. T. 2. Raiž. V. Kalinausko. V., „Vaga", 1965. HUGO, Viktoras. Biug Žargalis. Vertė R. Ramunienė. V., „Vaga", 1965. MENAS BUDRYS, S. Pergalės monumentas Kaliningrade, V., „Vaga", 1965. Priedas: tekstas rusų k. 11 p.
3OOOOOOOCXXXXX»OOOO
Redaktorius J. GlKDvAiNIS Korektorės: V. DAUJOTYTE A. KEPALAITE, G. TEKORYTE
Mūsų adresas: Vilnius, Universiteto 3. Tefe fonas: 7-79-17. Rinko ir spaudė LKP CK spaustuvė. LV 11312
Užs. Nr. 5195
! I 3 III
■