amonis sccioencas
Visų šalių proletarai, vienykitės!
973 m. birželio 29 d
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
TUDENTIŠKOS DARBO VASAROS PRADŽIA-LIEPOS 8 DIENĄ SĖKMINGO DARBO, GERO POILSIO! ■ ZVLRLAME 1972 73 llnokslo metų duris, r Prasideda nauja stutiška darbo ir poilsio va-
landien, kai baigiami Litiniai pasiruošimo „tre|am semestrui" darbai, I mes esame gausių stuItijos būrių išvykų į mūI respublikos, kitų tarybiI respublikų ir liaudies iokratijos šalių statybas karėse, malonu prisiminĮ > puikios Universiteto Įijiummo organizacijos Įicijos pradžią. Prieš 17 L į tolimojo KazachstaĮplėšinius nuimti derliaus I pirmasis 60 žmonių — Iversiteto komjaunimo Lziastų būrys, kuriam k teko vadovauti. Metais lau, 1957 metų vasarą, Įe pirmosios universiteto po ir poilsio stovyklos publikoje. Tuometinio IsĮjos ir filologijos fakult komjaunimo organizafs iniciatyva, komjaunuoenergingų pastangų dėišaugo gražūs kultūros hai Žilinuose, Daugų raP „Taikos keliu" kolFje. lėgo metai. Keitėsi stuf-tų kontingentai. Tačiau Įriotinė studentijos tradi8 ne tik kad neišblėso, bet jau vystėsi, gražėjo, turMais metais studentijos »ros darbų organizavi'' būdinga eilė naujovių, ip žinia, 1973 metų balan10 23 d. LKP Centro Ko-
Ministrų mitetas ir LTSR nutarimą Taryba priėmė „Dėl studentų ir moksleivių vasaros darbų organizavimo tolesnio gerinimo ir efektyvumo didinimo". ~ Tuo dar kartą pabrėžiamas didžiulis studentų darbo ir poilsio sprenstovyklų vaidmuo, džiant liaudies ūkio> uždavinius, visapusiškai parenspecialisgiant jaunuosius s tus, vystant jų visuomeninį politinį aktyvumą, ugdant kolektyviškumą, komunistinę tarybinio pažiūrą į darbą, socialistinio patriotizmo ir jausmus, internacionalizmo Nutarime duotas aukštas vasaros darbo ir poilsio stovykių įvertinimas, apibendrintas jų organizavimo ir veiklos patyrimas. Kartu at skleidžiami šio darbo trūku priemonės mai, numatytos gamybinės stovyklautojų veiklos rezultatams pagerin ti, idėjiniam politiniam, kul tūriniam masiniam ir organi zaciniam darbui tobulinti, turiningam poilsiui organi zuoti. Šįmet daugiausia or ganizuojamos vienos pamai nos stovyklos. Bus išvysty tas socialistinis lenktyniavi mas tarp respublikos aukš tųjų mokyklų, tarp atskirų Stovyklų. Mūsų respub likos stovyklautojai lenk tyniaus su broliškosios Ta rybų Baltarusijos studentais. Įsteigta pereinamoji LKP CK lir LTSR Ministrų Tarybos Raudonoji vėliava aukštųjų mokyklų socialistinio lenkty niavimo nugalėtojui, geriau-
šiai organizavusiam gamybi nį, visuomeninį politinį dar bą ir turiningą poilsį. Numa tytos kitos moralinio bei materialinio dalyvių, pasie kusių geriausių gamybinių ro diklių, skatinimo priemonės. Universiteto partijos komi teto vardu, o taip pat pirmų jų Universiteto darbo ir po ilsio stovyklų organizatorių ir dalyvių vardu norėčiau nuo širdžiai pasveikinti 1973-ųjų metų vasaros darbo ir po ilsio stovyklų dalyvius ir palinkėti jiems turiningos studentiškos darbo ir poilsio vasaros.
LAIKOMI PASKUTINIAI EGZAMINAI, DIPLOMANTAMS ĮTEIKIAMI AUKŠTOJO MOKSLO BAIGIMO DIPLOMAI. EINA PASKUTINĖS 1972/73 MOKSLO METŲ DIENOS...
Povilas BERNATAVIČIUS Partijos universiteto komiteto sekretorius
■
KOMJAUNUOLI, TAVO GARBĖS PAREIGA — DALYVAUTI DARBO IR POILSIO STOVYKLOJE!
Medikai nepamiršta akademinio konkurso Medicinos fakultete yra nemaža grupių, kurios pa žangumo ar visuomeninio ak tyvumo rodikliais lygiuojasi į geriausias Universiteto akademines grupes. Šiuo metu vyksta egzaminų sesi ja, ryškėia praeito pusmečio darbo rezultatai. Mūsų fakultete IV kurso II akademinė grupė yra vie na stipresnių, jos nariai ge rai mokosi, visi dalyvauja viename ar kitame visuo meninio darbo bare. Tam ne abejotinos įtakos turėjo ir sistemingi grupės susirinki mai studijų klausimais, dide lis grupės vadovo dėstytojo Juozo Butkaus rūpestis. Grupė šią sesiją laiko tik rai gerai, Anie neišlaikytus egzaminus kalbėti net netenka, o ir trejetus galima lengvai suskaičiuoti ant pirštų. Vien penketais egza minus laiko Petras Kirdeikis, Jonas Krasauskas, dau gumos "rūpės draugų studijų
knygelėse įrašai „gerai" ir „labai gerai". Petras skiria studijoms labai daug laiko, tačiau nemažiau sugaišta ir medikų bendrabučio tarybos darbe, fakulteto sienlaikraš čio leidime, SMD fakultetinės terapijos būrelyje. Jonas kruopščiai atlieka grupės proforgo darbą. Aktyvūs visuomenininkai yra ir Jokūbas Fišas, Stanis lovas Keršanskas, Sergejus Gaižauskas. Merginos dau giau atsidėjusios mokslinei veiklai — jos dalyvauja akušerijos - ginekologijos, nervų ir psichinių ligų bū reliuose. Bet tai dar nereiš kia, kad mokslinė veikla nedomina vaikinų. Jie visi aktyviai dirba chirurgijos būreliuose, neblogai užsire komendavę merginų pamėg tose sekcijose. Sesija netrukus baigsis. Ketvirtakursiai išvažinės Į respublikos rajonines ligonines atlikti šešių savaičių
praktikos: vieni išvyks į Druskininkus, Klaipėdą, Uk mergę, Zarasus, kiti į Anykščius, kaimyninę Balta rusiją. Jos visi nekantriai laukia, ruošiasi jai rimtai studijuodami. Kad šioje gru pėje mokosi tikrai geri stu dentai, rodo tai, kad nemaža jų dalis yra paskirti prakti kos grupių seniūnais. Prakti koje nebus užmirštas ir vi suomeninis darbas — stu dentai skaitys paskaitas, da lyvaus zoninėse SMD kon ferencijose. J. Fišas lieka Vilniuje — jis praktiką at liks kartu su mūsų svečiais, instituto Rygos Medicinos sudentais. Tačiau jo, kaip pareigos grupės seniūno, praktikoje tuo nesibaigs. Rei kės ry.giečius supažindinti su Vilniumi, organizuoti jiems įdomų poilsį. Rudenį bus susumuojami konkurso „Geriausiai akade minei grupei išaiškinti" re zultatai. IV kurso II akade pretenminė grupė tikrai duos į nugalėtojų laurus. A. BLAŽYS
MF komjaunimo biuro sekretoriaus pavaduotojas
PARTIJOS UNIVERSITETO KOMITETE
TOLIAU GERINTI DARBA Trečiadienį, birželio 27 d., įvyko partijos Univer siteto komiteto posėdis. Jame, be kita ko, buvo aptarti pirminių partinių organizacijų ataskaitiniųrinkiminių susirinkimų re zultatai. Partijos komiteto nartai išklausė sekreto riaus pavaduotojo M. Šumiito informaciją. Universiteto pirminės partinės organizacijos per ataskaitinį laikotarpį, vykdydamas TSKP XXIV ir I. KP XVI suvažiavimų nutarimus, TSKP CK ir
KOMJAUNUOLI, TAVO GARBES PAREIGA — DALYVAUTI DARBO IR POILSIO STOVYKLOJE
TSRS Ministrų Tarybos nutarimą „Dėl priemonių, padedančių toliau tobulin ti aukštąjį mokslą šalyje", o taip pat partijos Uni versiteto komiteto nutari mus, atliko nemažą darbą. Pitminės partinės orga nizacijos sustiprėjo idė jiniu-politiniu ir organiza ciniu atžvilgiais. Daugelis pirminių organizacijų, kaip antai: Fizikos, Isto rijos, Medicinos, Teisės fakultetų, žymiai išaugo kiekybiškai.
Sklandžiai vyko atas kaitiniai -rinkiminiai su sirinkimai grupėse. Tiek grupių, tiek pirminių par tinių oiganizacijų sekreto rių bei biurų darbas buvo įvertintas teigiamai. Pagerėjo partinių susi rinkimų lankomumas, svarstytų klausimų įvai rumas bei jų paruošimas. Posėdyje buvo atkreip tas dėmesys ir į kai ku riuos trūkumus. Partijos komitetas priėmė atitin
kamą nutarimą. Jame taip pat atsižvelgta į ataskaiti niuose susirinkimuose pa teiktus komunistų pasiūly mus. Nutarime pabrėžiamas būtinumas toliau tobulin ti vidinio partinio darbo formas ir metodus, reikliai kontroliuoti nutarimų ir įpareigojimų vykdymą, geriau koordinuoti par tinių ir kitų visuomeninių organizacijų darbą, to liau tobulinti mokymo procesą, gerinti komunis tinį studentų auklėjimą, daugiau dėmesio skirti konkretesnių mokslo ti riamojo darbo planų su darymui bei jų vykdymo kontiolei ii kita. „TS" in.
STUDENTIŠKOS VASAROS PRADŽIA—LIEPOS 8 DIENĄ
973-ieji — lemiami IX penkmečio metai. Jie bus atsakingi ir studentų darbo ir poilsio stovykloms. Visasąjunginis studentų ir moksleivių statybininkų būrys įsipareigojo šiais metais atlikti darbų už vieną mili jardą rublių. Sprendžiant šį uždavinį, nauji reikalavimai keliami ir Universiteto darbo ir poilsio stovykloms. Jei gu praėjusiais metais mes didžiavomės rekordu — vienam stovyklautojui teko 970 rublių sąmatinės vertės,o šiais metais mūsų planas — 1300 rublių. Šiemet mūsų stovyklos orientuojasi vien į statybos dar bus. Sudarytos sutartys su Biržų, Kapsuko, Utenos, Šir vintų kilnojamosiomis kolonomis, stovyklų vėliavos ple vėsuos Druskininkų, Alytaus ir Vilniaus statybos valdy bose. Stovyklų vietos iš dalies keičiasi, tačiau užsimezgę bi čiuliški santykiai tarp Matematikos ir mechanikos fakul teto ir Kapsuko raj. S. Nėries kolūkio, Teisės fakulteto ir Sakių raj. Paveliuonos tarybinio ūkio bei Istorijos fakulteto ir Molėtų raj. Giedraičių tarybinio ūkio tęsiasi ir toliau. Gaila tik, kad praėjusiais metais minėtų fakultetų pasi rašytos ilgalaikio bendradarbiavimo sutartys su šiais ūkiai liko popieriuje. Universiteto komjaunimo komitetas bei studentų darbo ir poilsio stovyklų štabas daug pasi darbavo, ruošiant ir pasirašant minėtas sutartis, deja, tiek ūkiai, tiek ir fakultetai visų įsipareigojimų nesugebėjo įvykdyti, todėl iki pat 1972/73 mokslo metų pabaigos mes neturėjome nė vieno ūkio stipendininko, geriausios šių fakultetų akademinės grupės nepabuvojo žadėtose ekskursijose. Reikėtų šiemet tai, kas susitarta, padaryti. Tęsiasi mūsų stovyklautojų draugystė ir su Biržų rajonu. Septyniose rajono stovyklose darbuosis Medicinos, Che mijos, Fizikos bei Finansų ir apskaitos fakultetų studen tai, nenutrauksime ryšių su Radviliškio melioratoriais, pa minklų restauratoriais, Zarasų rajono M. Melnikaitės kol ūkio., Kimbartiškių tarybinio ūkio žemdirbiais. Savo „glo bėjų" susirado Filologijos fakultetas. Antrus metus filo logai dirbs Ignalinos rajono Suvorovo kolūkyje. Pirmą kartą bandysime keistis stovyklautojais su Tary bų Estija. Dvylikos istorikų grupė vyks į šią respubliką, o tiek pat Tartu universiteto istorikų dirbs Rumšiškėse. Galima paminėti naujas stovyklas Utenos rajono Nauja sodžio ir „Pergalės" kolūkiuose, Vilkaviškio rajono Sapalų tarybiniame ūkyje, Biržų rajono „Gintaro", „Laisvosios žemės" kolūkiuose. Mūsų tarptautinė stovykla vėl įsikurs Druskininkuose. Gyvenimo ir poilsio sąlygos šiemet žymiai pagerės: sto vykla išsikėlė iš bendro poilsiautojų kempingo ir įsikūrė atskirame name Nemuno pakrantėje. Čia dirbs ir ilsėsis Krokuvos Jogailos ir Prahos Karlo universitetų studentų. Šiek tiek išaugo mūsų išvažiuojamieji būriai. 110 universitetiečių darbuosis Tomsko ir Kostromos srityse. Pirmą kartą šie būriai buvo formuojami pagal fakultetus. Deja, jų indėlis šiame darbe labai skirtingas. Jeigu iš Fizikos fakulteto važiuoja 26 vaikinai, Teisės — 19, tai Pramo nės ekonomikos fakultetas neturės nė vieno pasiuntinio. Menkai atstovaujami Chemijos, Filologijos, Prekybos fa kultetai.
1
Organizuojant 1973 m. darbo ir poilsio stovyklas, iškilo klausimas — keliomis pamainomis dirbti? Po ilgų svars tymų ir diskusijų Universiteto vadovybė ir visuomeninės organizacijos pritarė Respublikinio darbo ir poilsio sto vyklų štabo pasiūlymui stovyklauti be pamainų septynias savaites. Stovyklos neapsiriboja vien gamybiniu darbu. Svarbu ir visuomeninė veikla. Kiekvienoje stovykloje bus savi lek toriai, pasirodys agitmeninės brigados, numatomi rengi niai, skirti X Pasauliniam jaunimo ir studentų fesivaliui, šeštadieninės talkos Gagarino miesto rekonstrukcijai finan suoti ir kita. Netrukus baigsis egzaminų sesija, ir liepos aštuntą die ną senieji Universiteto rūmai išlydės 1500 stovyklautojų j darbo vietas. M. BLOŽE
Ši nuotrauka jau priklaus istorijai. Tai toklus Žilinų kultūros namus pastatė pirmosios Universiteto darbo ir poilsio stovyklos dalyviai, Graži komjaunimo tradicija tęsiama kasmet, Respublikoje rasime dešimtis pastatų, ant kurių švyti užrašai: „Statė WU".
Garbės raštai — profsąjungos aktyvistams Studentų profsąjungos or ganizacijoje yra nemaža šau nių aktyvistų. Jų rasime ir diplomantų būryje, dabar at sisveikinančiame su Univer sitetu. Kelis jų aukštosios mokyklos baigimo proga ap dovanojo LTSR švietimo, aukštųjų mokyklų ir moky mo įstaigų darbuotojų prof sąjungos respublikinis komi tetas. Už aktyvią visuomeni nę veiklą profsąjungos or ganizacijoje komiteto Gar bės raštais apdovanoti buvę fakultetų profbiurų pirminin kai Juozas Navickas (FF), Jonas Jakubauskas (MMF), Danielius Liepus (MF) ir stu dentų profkomiteto narys Juozas Surblys (TF).
FESTIVALIO
LAUREATAI Respublikoje vyko rybinio jaunimo feJ lio, skirto TSRS 5q.j čiui, konkursai, meno) viveiklos kolektyvų, J kėjų apžiūros. Geriau, įvairių žanrų atlikėjai] po festivalio laureatai Jų tarpe — UnivJ teto nusipelnęs dainų šokių liaudies , -a-l (meno vadovas V. au sandravičius), VVU d dies teatro aktorius F, logiios fakulteto dip| mantas S. Beržinis. Jie įteikti festivalio laurea diplomai ir medaliai.
KUR DIRBSIME 1. Kapsuko raj. S. Nėries kol. — MMF — V. Bėru tas, V k. 2. Kapsuko raj. M. Melnikaitės kol. — MMF — R, \ siukas, II k. 3. Vilniaus restauracinės dirbtuvės — MMF - N. N vardauskas, III k. 4. Širvintų KMK — Fil. F. ir FF — S. Blinkevičius, III 5. Vilkaviškio raj. Šapalų t. ū. — Fil. F — S. Vitkus,1111 6. Ignalinos raj. Suvorovo kol. — Fil. F. — R. Totorai II k. 7. Biržų raj. „Bendro darbo" kol. — Fil. F — K. Perk II k. 8. Kauno raj., Rumšiškės — IF — L. Zdanavičius, 11 į 9. Molėtų raj. Giedraičių t. ū. — IF — V. Ivoškevidj II k. 10. Utenos raj. Pergalės kol. — IF — K. Tamašauslu vyr. dėst. 11. Kapsuko raj. Sasnavos kol. — PF — Z. Kėvelaitis, da 12. Utenos raj. Naujasodžio kol. — PF — D. Montvi IV k. 13. Biržų raj. „Auksinės varpos" kol. — ChF — J. LaS kaitė., III k. 14. Biržų raj. „Vienybės" kol. — FF ir Fil. F — G. Gm rys, II k. 15. Kapsuko TSO, „Žalgirio" kol. — PEF — D. Bais tys, III k. 16. Alytaus Lietkoopsąjunga — PEF — G. Jakubėnas.II 17. Radviliškio raj. MSV — FAF — St. Medžiūnas, IV 18. Biržų TSO, Papilio kol. — FAF — K. Sviklas, II k 19. Biržų KMK — FAF — V. Pekarskas, III k. 20. Biržų raj. Černiachovskio kol. — FAF — J. Matikod II k. 21. Zarasų raj. Kimbartiškių t. ū. — FAF — P Puiki dėst. 22. Biržų raj. Suostų kol. — MF — R. Kesminas, II k 23. Biržų raj. „Laisvosios žemės" kol. — MF — V. M čiulis, III k. 24. Zarasų raj. M. Melnikaitės kol. — MF — TaminsM 25. Šakių iraj. Paveliuonos t. ū. — TF — A. Liutvinskas, H 26. Alytaus Statybas v-ba Nr. 3 — TF — V. Šilingas, II 27. Alytaus raj., Daugai — jungtinė — Z. Bliznikas. III] 28. Druskininkų tarptautinė — jungtinė — J. Arvasd čius, asp. 29. Tomsko sritis — jungtinė — R. Judickas, III k- ] 30. Kostromos sritis — jungtinė — J. ĮfedzvecU vyr. m. b. 31. CSSR — jungtinė — J. Baltrušaitis, vyr. inž. 32. LLR — jungtinė — V. Baršys, sociologinių tyr:4 laboratorijos vedėjas.
KOMISARAS-STOVYKLOS SIEL. Šiais metais išbandysime naują darbo ir poilsio sto vyklos veiklos formą — vieną pamainą. Žinoma, ji kelia ir naujas problemas, kurias reikės spręsti vasa ros metu. Siekiant efekty vesnių gamybinio darbo rezultatų, mažinamas stu dentų adaptacijos darbo ir poilsio stovyklose periodas. Darbo sėkmė nemažai priklauso ir nuo stovyklos komisaro, jo energijos, suge bėjimų ir išradingumo. Ko misaras — tai stovyklos siela. O kur suburtas darnus kolektyvas, ten daug palan kesnė atmosfera ir gamybi niam darbui. Praeitais metais darbo ir poilsio stovyklose buvo eta tiniai komisarai. Šiais metais dauguma mūsų stovyklų gauna etatinius meistrus iš VISI. Komisarai dirbs vi suomeniniais pagrindais. Ne visada susilaukiame reikiamos pagalbos iš Res publikinio darbo ir poilsio stovyklų štabo: dar nega
vome metodinių nurodffl viršininkams ir komisarai saugumo technikos b'-43! ir kt. Dėl tokių, objektyviu Pžasčių negalėjome tinkam paruošti komisarų. i Žymiai apsunkime ir neatsakingas daugel'0 8 misai ų požiūris į savo reigas. .! Štabas padarė nemaža M ganizavo mokymus. žindino su darbu paruoš majame laikotarpyje ir 1 saros metu, sudarė certinę grupę, ruošė -J džiagą lektoriams, stovyklų inventoriaus kc-I lektavimu Kas norėjo P“ mokyti — tas pasimokė | Visa tai, žinoma, at"J dės darbo metu. Kas 8 1 padirbėjo paruošiamuojuj kotarpiu, tam bus 1®*i vasara. Todėl norisi P3"'], ti viršininkams bei ko“^ rams geros pradžios. q mingos vasaros. Z. bvrs11
Svarus indėlis į mokslo pažangą
Jau dvidešimt metų dirba Universitete Ona Jefišova. per tą taip greit prabėgus) laiką daug gerų žmonių su likta, ir kitiems negailėta nuoširdaus patarimo, pagalbos, Įaigtas aukštasis mokslas. .. Kiekvieną darbo dieną Tarpįkuitetinės politinės ekonomijos katedros dėstytojus, dudentus maloniai sutinka, padeda jiems laborantė Ona lefišova. A. STONIO nuotr.
Birželio 25 d. Profsąjungų kultūros rūmuose prasidėjo tarptautinė konferencija tiki mybių teorijos ir matemati nės statistikos klausimais. Vienas iš jos rengėjų yra Vilniaus universitetas. Konferencijoje, kuri truks šešias dienas, bus išklausyta anie 350 pranešimų. Tarptautiniame matematikų forume Vilniuje dalyvauja septyniolikos šalių moksli ninkai. Daugelis jų — geri Tarybų Lietuvos matematikų pažįstami. Praėjusiais metais Lietuvos TSR Mokslų akade mijos fizikos ir matematikos
instituto direktorius akade mikas V. Statulevičius ir šio instituto sektoriaus vadovas Lietuvos TSR Mokslų akade mijos narys korespondentas B. Grigelionis dalyvavo dvi šaliame TSRS ir Japonijos matematikų simpoziume Kioto mieste. JAV nacionalinės mokslų akademijos pakvies tas, daugiau kaip dešimt šios šalies universitetų aplankė V. Statulevičius. Paskaitas daugelyje JAV mokslinių centrų skaitė Vilniaus uni versiteto rektorius akademi kas J. Kubilius. Dabar šešių šios šalies uni
versitetų ir kitų mokslinių centrų atstovai atvyko atsa komajam vizitui: jie daly vauja Vilniaus tarptautinėje konferencijoje. — Pažįstu asmeniškai ir iš darbų profesorius J. Ku bilių, V. Statulevičių. Šių ta rybinių mokslininkų indėlis į tikimybių teoriją ir mate matinę statistiką yra labai reikšmingas ir gerai žinomas mokslo pasauliui, — pasakė ELTOS korespondentui Čika gos universiteto profesorius daktaras Patrikas Bilingslėjus. — Galima tik džiaugtis stiprėjančiais mokslininkų kontaktais. Štai pas mus,
TARPTAUTINE
KONFERENCIJA Amerikoje, išleista J. Kubi liaus monografija „Tikimy biniai skaičių teorijos meto dai". Jūsų šalyje pasirodė rusų kalba viena mano mo nografija, spaudai ruošiama kita. Svarbus indėlis į moks lo pažangą yra ir konferen cija Vilniuje. Reikia tikėtis, kad tokių gero bendradarbiavimo pa vyzdžių ir asmeninių kon taktų vis daugės. Apie tai kalba Leonido Brežnevo ke lionės į JAV, jo susitikimų su Prezidentu Niksonu rezul tatai, 'nauji sveikintini TSRS ir JAV susitarimai.
KONKURSAS „GERIAUSIA STOVYKLA"
aitrinai važiuoja į Tomską I Kiekviena vasara turi savo gėles ir lietų, kiekvienas Itudentas — savo darbo vasarą, ,,trečiąjį semestrą". DauBuma Universiteto studentų darbuosis kolūkiuose ir ta rybiniuose ūkiuose, statybos aikštelėse. Šimto žmonių lau ka darbo vietos už tūkstančių kilometrų. I Dabar „trečiąjį semestrą" sunku įsivaizduoti be būrių, Išvažiuojančių į broliškąsias respublikas. Mūsų studentai kaliko savo darbo dovanas Kazachstane, Altajuje, TurkĮnėnijoje, Dagestane ir kitur. Trečiadienį į darbo vasarą buvo palydėti pirmieji stoFyklautojai — 60 žmonių būrys į Tomską. Dar pusšimtis Studentų išvyks į Kostromos sritį. Štai ką kelionės išvakarėse mums papasakojo Tomsko ^važiuojamojo būrio „Lietuva-73“ komisaras J. SIJAVItll’S:
I Tomske mes jau nebe naujokai. Praėjusią vasarą Toms ko taigoje dirbo 100 universitetiečių. Šią vasarą — mes visasąjunginėje spartuoliškoje komjaunimo statyboje, paftotiekio Aleksandrovo—Tomskas—Andžero—Sudžensfas, tiesime. I Apie būsimą darbą būrio ,,Vilnius-73" nariai jau nema ni girdėjo. Juk būrio vadovybė — Tomas Zdanavičius, Romas Judickas, Petras Cibulskas — Sibire praleidę ne Heną vasarą, gerai žinantys darbo specifiką. Būryje yra iir apie 20 senų ,,tc>inskiečių". Šitas branduolys patyrė visus Sibiro taigos sunkumus, teko jų daliai ir romanti kos. Kokia gi to darbo specifika? Ją, pirma, diktuoja gam tines sąlygos. Taiga — neįžengiami miškai, pelkės, amžiMs pašalas. Kai kas gali ir nepatikėti, kad kepinant sauutei> kai temperatūra 25—30°C, dviejų metrų gylyje — indas, neištirpstantis visą vasarą. Taip, Sibiro gamta attturi, bet neapsakomai graži. Gal todėl vaikinų neatbaido letgi Sibiro nakties vėsuma. O kas praleido vakarą prie aužo Obės pakrantėje, ir dar draugų būryje, tam amžinai *duos ramybės toji būsena, vadinama romantika, šauks '“gožti... Neaprėpiamuose taigos plotuose slepiasi didžiuliai gam“s turtai. Čia randama ir jau eksploatuojama pagrindinė ’nolaikinės chemijos pramonės žaliava — nafta ir du®s- Jiems Įsisavinti reikia ir daugybės darbščių rankų. -la galima sutikti pasiuntinių iš įvairiausių plačiosios ““sų Tėvynės vietų. Sibiro užkariavimas — vienas iš Miausių tarybinių tautų draugystės pavyzdžių. Šiaurėje studentų darbas labai vertinamas. Tai pelnyta įkaitu. Naftininkų miestas Striževoje buvo pradėtas stayt* studentų 1967 meais. Ir dabar akademinis jaunimas Dlelai sutinka padirbėti šios srities statybose. Kasmet čia “važiuoja 5 tūkstančiai studentų. Tomsko srities būrys lenas iš seniausių Sąjungoje, dažnai tampa socialistinio enktyniavimo nugalėtoju. Universiteto studentai šiais me>s statys naftos perpumpavimo stotį. Ruošiama plati ir visuomeninio-politinio darbo prograa: koncertai, paskaitos, fotostendai, parodos, talkos. ’Uome, kad Sibiro gyventojai tikrai daug sužinos apie . ‘'I| respubliką, apie jos universitetą. Čia daug tikimės mūsų vaikinų. Linkime jiems gero kelio į šaunią darbo “sąrą.
Šiemet — jau septynioliktoji Universiteto darbo ir poilsio stovyklų vasara. Respublikoje veiks 28 stovyklos, dvi — Kostromos ir Tomsko srityse, dvi — užsienyje. Stovyklautojai padės tarybinei liaudžiai vykdyti IX penkmečio trečiųjų, lemiamųjų, metų užduotis.
Tarybinė liaudis šiais, IX penkmečio lemiamaisiais, me tais dirba pakiliai. Entuziaz mas jaučiamas ir gamyklose, ir statybose, ir kultūros ba ruose. Nelieka nuošalyje ir studentija, kuriai partija ir vyriausybė iškėlė rimtus už davinius padėti darbo žmo nėms sėkmingiau vykdyti penkmečio planą. Siekdami suaktyvinti stu dentų darbo ir poilsio sto vyklų veiklą ir socialistinį lenktyniavimą, Universiteto komjaunimo komitetas bei darbo ir poilsio stovyklų štabas skelbia konkursą. I. Konkurso tikslas: išaiš kinti geriausią Universiteto darbo ir poilsio stovyklą pa gal gamybinius rodiklius ir kultūrinį masinį darbą. Kon kurse dalyvauja visos Uni versiteto stovyklos. II. Vertinimas. 1. Stovyklos įsikūrimas ir apipavidalinimas: a) labai geras — 15 balų, b) geras — 10 balų, c) patenkinamas — 5 ba lai. 2. Stovyklos gamybinis darbas: a) vieno stovyklautojo at likto darbo sąmatinė vertė 1400 rub. — 100 balų, b) 1300 rub. — 70 balų, c) 1100—1300 rub. — 25 balai. 3. Kultūrinis — masinis darbas: a) už kiekvieną surengtą koncertą — 5 balai, b) už dalyvavimą zoninia me sąskrydyje — 10 balų, c) už zoninio stovyklau tojų sąskrydžio ruošimą — 20 balų, d) už kiekvienas sportines varžybas su vietos jaunimu — 3 balai. 4. Agitacinės — vaizdinės priemonės (jas stovyklos parveža į VVU darbo ir po ilsio stovyklų štabą): a) už kiekvieną visuome
nei perskaitytą paskaitą — 5 balai, b) už kiekvieną sienlaik raštį — 3 balai, c) už kiekvieną fotostendą — 7 balai. 5. Už raštišką padėką iš ūkio — 10 balų. 6. Už teigiamus atsiliepi mus spaudoje: a) rajoninėje — 3 balai, b) respublikinėje — 10 balų. 7. Už kiekvieno paauglio auklėjimą — 10 balų. 8. Darbo ir poilsio stovyk los praranda balus už: a) nepilną stovyklos kom plektavimą --- 30 balų, b) saugumo technikos pa žeidimo atvejį — 25 balus, c) nesilaikymą sanitariniuhigieniniu reikalavimų — 10 bąjų, d) „sauso" įstatymo nesi laikymą — 30 balų, f) neigiamą atsiliepimą respublikinėje spaudoje — 25 balus, g) neigiamą atsiliepimą ra joninėje spaudoje — 15 ba lų. III. Darbo ir poilsio sto vyklų darbą tikrina ir ver tina Universiteto komjauni mo komitete sekretoriatas, darbo ir poilsio stovyklų štabai ir stovyklautojus pri imančių ūkių ir organizacijų vadovai. IV. Apdovanojimai: 1. Stovykla, iškovojusi pir mąją vietą, apdovanojama Universiteto komjaunimo komiteto pereinamąja taure „Geriausia Universiteto dar bo ir poilsio stovykla" ir 200 rub. pinigine premija. 2. Antros vietos laimėtoja apdovanojama VVU komjau nimo komiteto Garbės raštu ir 150 rub. pinigine premija. 3. Trečios vietos laimėtoja apdovanojama VVU komjau nimo komiteto Garbės raš tu ir 100 rub. pinigine pre mija.
VILNIUI650
Myliu tave, senasis Vilniau, Kai slenka vasara lėtai, Kai debesėliai auksavilnlai Virš bokštų supasi aukštai. Myliu, kada ruduo vėlyvas Lapus nudraskęs nuo alyvos, Juos pažeria pilies kalne Arba ties katedra kilnia.
katedroje vis didesnis dėme prakaitu, neremiami atkak sys skiriamas landšafto pla lumu ir aistringais ieškoji navimui. Be to, Kaune veikia mais. Juk įvaldyti realistinės instituto vakariniai skyriai, dailės metodą nepaprastai kur neatsitraukdami -nuo sunku. Gal ir dėl to institute gamybos mokosi interjeris- mokslo programos niekaip tai, keramikai ir tekstilinin negali tilpti 36 savaitės va kai. landų rėmuose. Laimei, ta Palyginus su kitomis res- jaučia ir dauguma studentų mo- labai rimtai žiūrinčių į fa publikos aukštosiomis užsiėmimus kyklomis, Dailės institute stu- kultatyvinius •K po būtinus jų profesionaliam dentų nedaug — tik apie ke DAILĖS INSTITUTO turis šimtus. Tačiau tuose se brendimui. SKLIAUTAIS nuose instituto rūmuose, su Mūsų studentai noriai da gotiškų skliautų koridoriais lyvauja SMD veikloje. Ne Prieš 175 metus Vyriau ir nuostabiais aplinkinės ar jiems ir kitų me siojoje Lietuvos mokykloje chitektūros ansambliais, ver svetimos nų mūzos. Ypač aktyvūs pradėjo veikti tapybos ka da pilnakraujis mokslo pro instituto jaunieji poetai. Tik tedra, kurios programą pa cesas ir kūrybinis gyveni prozininkų trūksta. Užtai sa ruošė ir jai vadovavo įžy mas. O ir stojančiųjų į Dai viveiklos vakarai sutraukia musis dailininkas Pranciš lės institutą konkursai bene gausybę žiūrovų. Kiek čia kus Smuglevičius. Taigi lie didžiausi mūsų respublikoje išmonės, humoro, tuviškąją Alma Mater gali — kai kuriuose fakultetuose meninės jaunatviškų pokštų, jau ne ma pavadinti ir mūsų dailės net po 10 kandidatų į vieną kalbant apie išradingus tokių ir vietą. Motina, jos gimdytoja vaidinimų apipavidalinimus. maitintoja, išugdžiusią pra-v Kas taip traukia mūsų jau Dailės institutas, žinoma, eityje daug žinomų meno nimą į dailės mokslus? Gal neparuošia jau susiformavu meistrų. įgimtų talentų perteklius? sių individualybių. Jis tik TSR Iš tikrųjų, dal.s į institutą stengiasi duoti tvirtus pama Šiandien Lietuvos Valstybinis dailės institutas stojančių jaunuolių būna ne tus tolesniam visapusiškam dailininkų abejotinai gabūs ir gerai jauno dailininko augimui, jo — respublikos kalvė, -ruošianti tapytojus, pasiruošę šios sunkios pro amžinam kūrybiniam neri kera- fesijos studijoms, tačiau -dar mui ir ieškojimams. -grafikus, skulptorius, mikus, tekstilininkus, inter- esama ir tokių, kurie pabūgę jeristus, dizainerius ir meno matematikos, chemijos ir ki Doc. J. MACKONIS istorikus. Beje, kai kurios tų „sausų“ mokslų, viliasi specialybės šakojasi į atski- čia surasią lengvesnę duoną, Atjaunėjęs, kiek pasikeitęs per kelias savaites pasitin ras profesijas: pavyzdžiui, ša romantiškesnę aplinką. Žino kaip ir kiekvienoje ka savo šventę LTSR sostinė — Vilnius. Geriau pasidai lia molbertinės tapybos vei ma, kia vitražo, freskos ir mozai aukštojoje mokykloje, taip ręs, vienur kitur pamatai naują akcentą — atsirado skulp kos dirbtuvės, grafikai spe ir Dailės institute tos roman tūrų sode prie katedros, viename iš Antokolsklo gatvės cializuojasi estampo, knygų tikos netrūksta, tačiau įgimti kiemų ir kitur. NUOTRAUKOJE: Dailės instituto diplomanto R. Kuz iliustracijos ir plakato srity gabumai, vaizduotė ir polė se, tekstilininkai mokosi ir kiai nieko verti, jeigu jie mos skulptūra „Vartų sargybinis", stovinti prie namo studentišku Trakų ir Komjaunimo gatvių sankryžoje. rūbų modeliavimo, interjero neaplaistomi
Respublikos aukštosiose mokyklose
„SPORTAS, DRAUGYSTĖ, TAIKAI“
O kokios baltos tavo žiemos! Kokiu jas pavadint vardu, Kada Neris krantinių rėmuos Nušvinta spindinčiu ledu? Šiurena vėjas smulkų sniegą, Namų frontone liūtas miega, Apsirgęs sunkiai senatve. — Jis jauną atmena tave.
Praeina metai, plytos dyla, Nusenka vandenys Neries, O tu, iškėlęs galvą žilą, Naujais žmonių darbais gėries. Aš nieko sau daugiau netrokštu, Tik, prie baltų aukštųjų bokštų Išaudus keletą dainų, Padėt ant tavo akmenų.
Tik mėnuo beliko iki X Pasaulio jaunimo ir studen tų festivalio. Planetos jau nystė su didžiausiu entu ziazmu ruošiasi šiai solida rumo, taikingųjų jėgų de monstracijai.
VI. MOZŪRIŪNAS
PATARIMAI FOTOMĖGĖJUI Portretas, padarytas Sabatijero efektu, atrodo gerai, jei nuotrauka turi didelį grūdą arba faktūrą. Portretui užtenka šiuo efektu padaryto pirmo negatyvo, kurį truputį išbaliname. Po balinimo gerai iš plauname ir išdžioviname. Didintuvu pro jektuojame ant fotopopieriaus portretą 2—3 kartus ilgiau nei paprastai. Po to ryškiname 50—60 temperatūros ryškale, (patartina standartiniame UP-2) Gauname peršviestą ir penryškintą pozityvą (nuo trauką) Jį užfiksavę baliname Farmero blukalu R-4a. ATSARGINIS TIRPALAS A Raudonoji kraujo druska......... 18,75 g. Vanduo ................................. iki 250 ml. ATSARGINIS TIRPALAS B Natrio tiosulfatas kristalinis......... 240 g. Vanduo ..................................... iki 1 ltr. Darbo tirpalas: 30 ml tirpalo A ir 120 ml B bei 1 ltr. vandens. Darbo tirpalą reikia daryti tik prieš balinimą. Kai atvaizdas nuotraukoje pakankamai išryškėja (išbąla), ją išimame iš vonelės, gerai išplauname ir džioviname. NUOTRAUKOJE: pagal aprašymą pa darytas portretas. R. SAVICKAS
LAIKRAŠTIS EINA NUO 1950 METŲ
KAINA 2 KAP.
REDAKCIJOS ADRESAS:
Su tokiu šūkiu visas stu dentų sportininkų žiedas su sirinks Maskvoje, universiadoje-73. Nuo rugpjūčio 15 iki 25 dienos sporto mėgė jai galės stebėti olimpinių, pasaulio čempionų ir rekor dininkų pasirodymus. Juk dauguma jų — studentai. Olimpinėse žaidynėse Miunchene studentai sudarė du trečdalius dalyvių. O iš 99 olimpinių medalių, ku riuos iškovojo tarybiniai sportininkai, 67 (jų tarpe 38 aukso) teko studentams. Apie 60 šalių ketina at siųsti į Maskvą savo vaiki nus ir merginas. Universiada-73, į kurią atvažiuos ke letas tūkstančių studentų, be abejo, bus stambiausias me tų sporto įvvkis. Ne veltui Uiniversiadą-73 ėmė globoti Tarptautinis olimpinis komi tetas ir Tarptautinės sporto šakų federacijos. FISU (Tarntautinė univer sitetų sporto federacija) ne paprastoji generalinė asamb lėja prieš 13 metų nutarė kiekvienais neporiniais me tais rengti vasaros studentų žaidynes, o kiekvienais pori niais — žieipos, be jokio po litinio, religinio arba rasinio diskriminavimo. 1961 metais Sofijoje Uni versiada pavirto didele viso pasaulio studentų švente. Čia pasirodė 1601 sportinin kas iš 33 šalių, buvo pasiek ti du nauji pasaulio rekor dai. Jų autoriai — tarybiniai studentai. Tamara Pres nu metė diską 58 m. 6 cm, o
Valerijus Brumelis iššoko 225 cm. 1963 metai. Brazilijos miestas Porto Alegris. 783 universiados dalyviai iš 23 šalių. 1965 metai. Budapeš tas. 2366 sportininkai stu dentai iš 32 šalių. Paskui FISU vėliava su penkiomis įvairiaspalvėmis žvaigždė mis iškeliavo prie Fudzija mos kalno papėdės: 1967 metų žaidynės įvyko Tokijy je. Kita universiada įvyko he 1969, o 1970 metais Turine. Siame Italijos mieste tarybi niai studentai iškovojo dau giausia medalių — 59 (jų tarpe 26 aukso). Šių studentų žaidynių nugalėtojų tarpe buvo pasaulinio garso spor tininkai — dešimtkovininkas Nikolajus Avilovas iš Odesos, trišuolininkas Vikto ras Sanejevas iš Suchumio, Volfgangas Nordvigas iš VDR, laimėjęs šuolius su kartimi, gimnastė Larisa Petrik iš Maskvos. Konkretūs ir reikšmingi pagrindiniai universiados reikalavimai. Joje gali da lyvauti studentai, ne jaunes ni kaip 17 metų ir ne vy resni kaip 28 metų, aspiran tai ir ką tik baigusieji aukš tąsias mokyklas (ne daugiau kaip prieš dvejus metus). Vasaros universiados pro gramoje dabar yra devynios sporto šakos: lengvoji atle tika, sportinė gimnastika, plaukimas, šuoliai į vandenį, vandensvydis, fechtavimas, tenisas, tinklinis ir krepšinis. Tačiau naujų žaidynių šei
mininkai turi teisę įtraukt dar dešimtą sporto šakį Universiadoje-73 tokią pa pildoma sporto šaka bus im tynės — laisvosios ir klasij kinės. Tarptautinė universitetu sporto federacija patikėja surengti universiadą-73 visai sąjunginei studentų draugijai „Burevestaik". Maskva karši tai atsiliepė į šį pasiūlymą. Jau žinomos visos būsimu „batalijų" arenos. Lengvaatl Iečiai, gimnastai, plaukikai tenisininkai, krepšininkai rungtyniaus centriniame V] Lenino stadione. Preliminari] niai krepšininkų susitikimai įvyks CASK sporto salėje! Tinklininkams ir imtyninin] kams skirtos naujos Kūne] kultūros instituto salės, tinki lininkų finaliniams susitiki] mams — nauji Sokolnikil sporto rūmai. Vandensvydi] ninku laukia vandens sportu rūmai, šuolininkų į vandeni — baseinas „Caika11, fechj tuotojų — brolių Znamens] kių maniežas. Universiados dalyviai ga] lės gerai susipažinti su Ma>'i va. Jie bus aprūpinti sped31 liu transportu. Jiems Pade] 400 gidų ir vertėjų. Universiadai ruošiami 5-] venyrai, įvairūs ženklele] TSRS Ryšių ministerija j^e‘l džia spalvingus pašto žen»j lūs, jau nukalti atminimo 1 apdovanojimo medalių P 1 vyzdžiai. Iki universiados į ko visai nedaug laiko.
Studentų profkomitete yra kelialapių į Latvijos valsty binio universiteto stovyklą Vitrupėje (prie Baltijos jū ros, netoli Rvgos) nuo lie pos 5 d. iki liepos 26 d.
Kelialapio kaina 30 rbl studentų profsąjungos nJ riams — tik 18 rb. I’dll> kiniai priimami Studėnll! profkomitete.
2 32000 Vilnius — MTP-3 Universiteto g. 3, „Tarybinis studentas“ Telefonas — 25884, ketvirtadieniais spaustuvėje — 29815
Užs. Nr. 2867
A. VLADIMIR0VA1
LV 11797
REDAKTOREI ALGIS KUSTAl