VISŲ SALIŲ PROLETARAI, VIENYKITĖS!
Nr. 22 (333)
Vilnius, 1959 m. liepos mėn.
9 KETVIRTADIENIS
Kaina 20 kap.
VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORATO A PARTINIO BIURO, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS
SVEIKA, KOMUNISTINIO DARBO VASARA! nuo sąlygų. Užsibrėžę — baigti mūryjimą. Sekmadieniais galvoja me suruošti sportines var žybas su kolūkiu jaunimu. Taip pat perskaitysime ke letą paskaitų. J. VIDUNAS: .{ — Mūsų kelionės tikslas y — Zarasų rajono V Ku dirkos vardo kolūkis. Va žiuojame į svečius pas drg. Bagdoną. Baigsime statyti pieninę, klėtį ir svirną, ku isį riems pamatus padėjo prieš g! mus buvę (pernai). Mūsų ’’ grupėje daugiausia I kurf-į) so žurnalistai. Jie pirmą stovyklose, kartą dirbs f Yra ir ..senų" darbininBirželio 28 dieną į va kų, pavyzdžiui, mūsų virė saros darbo stovyklas iš jos M. Paškevičiūtė ir I. vyko pirmoji Universiteto Filonovaitė. Kadangi dau studentų pamaina. Musų korespondentas paprašė iš gelis iš mūsų domisi isto vykstančius busimus sto rine praeitimi, tai laisva vyklų viršininkus papasa laikiu galvojame rinkti Iskoti apie tai, ką jie numato torinę-revoliucinę medžia padaryti per tas dvi savai tes, kurias praleis stovyk gą. l loje, kaip organizuos po- I. ASTRAUSKAS: — Musų grupę daugiau ilsį ir kt. sia sudaro busimieji medi Štai, ką mums _papasa_ kojo stovyklų viršininkai: kai ir teisininkai. Važiuo jame į Šiaulių rajono A. DAUNORAVICIUS „Raudonosios vėliavos” Mūsų grupė vyksta į kolūkį statyti ligoninės. Sveričtonių rajono ,.Nemu Mūsų uždavinys — padėti no” kolūkį. Statysime kul pamatus, kitaip sakant, bu tūros namus. Kadangi sim šio darbo pradininkai. Dirbsim iš širdies. Juk vykstame pirmieji, tai mes, medikai, suinteresuo daug ką nenuveiksime, ta ti tuo, kad respublikoje čiau galvojame išmūryti būtų daugiau ligoninių. Vežamės paskaitų medi ne mažiau kaip pusę visų cinos mokslo klausimais, sienų na, ir kitokių. Sekmadienį Ruošime susirinkimus galvojame padaryti ekskur su kolūkiečiais, skaitysime siją, pasižvalgyti po rajo paskaitas apie tarptautinę ną. padėtį, mokslinėmis, ateis P. KLIMAS: tinėmis temomis, bendrau — Trisdešimt septyni sime su kolūkio jaunimu. Chemijos ir Ekonomikos Nuobodžiauti, atrodo, mokslų fakultetų studentai kultūros neteks. Esame užsiprenu padės pamatus namams Pirčiupyje. Taip meravę nemažai laikraščių pat stengsimės įpusėti muir žurnalų, vežamės spor ryjimo darbus. Kaip pasi tinį inventorių. Na, o svar seks — pamatysime. O dirbti stengsimės — juk biausia, aišku, darbus. tam ir važiuojam BR. NORKŪNAS: Kaip ir kitose stovyklo — O mes važiuojame į se skaitysime paskaitas, Daugų rajono ..Taikjos’’ ruošime sportines varžy kolūkį. Iš viso mūsų 23 bas, norime suorganizuoti žmonės. Statysime karvidę. saviveiklą. Į svečius atva Kiek padirbsime? Sunku žiuos Universiteto dūdų pasakyti. Tai priklausys orkestras. t
r
★
★
Savo jaunystę skiriame darbui
Studentiškų darbo stovyklų veteranas, puikus draugas ir... linksmų plaučių statybininkas — Alfredas Tytmonas.
Birželio 28 dieną nuo pat Net šešiose respublikos ryto prie Centrinių Universi vietose dirbs jaunieji staty teto rūmų būriuojasi grupės bininkai. Visi tik ir kalba žmonių. Visur girdėti kalbos, apie darbą, apie jų ruošiamą linksmas juokas, muzika, dai dovaną respublikai. Nepamirš nos. Greitai pasirodo ir maši- tas ir poilsis. Studentai jį nu ros, į kurias tuoj pat prade matė praleisti turiningai. li dami krauti įvairiausi daiktai. ko' tiik jie nesivežė laisvalai Kur susiruošė šie žmonės? kiui!.. Čia ir kamuoliai, ir Iškylauti? Ne. Jeigu jie norė tinklai, šaškės ir šachmatai, tų Tarybinio jaunimo dieną patefonai, paskaitos, kurias ūkį. Jis sveikina savo drau Jis linki studentams neap atšvęsti gamtoj, tai neimtų jie skaitys kolūkiečiams ir gus, nebijančius sunkaus dar vilti lūkesčių, pateisinti tary su savimi katilus, didžiulius dar daug kitų daiktų. binio jaunuolio vardą. bo, linki jiems sėkmės. puodus ir net lovas. Čia susi Besižvalgant po minią, besi Laimingos kelionės, narinkę jaunuoliai — kol kalbant nepastebimai praėjo — Gražia tradicija tapo šaus darbo, sveiko poilsio! ūkių kultūros namų, ūkinių laikas. Jau visi daiktai su jaunimo dalyvavimas visuo O štai prie mikrofono pripastatų, ligoninių statytojai. krauti, metas išv?>žiuoti. menei naudingame darbe, — eina LKJS CK sekretorius Prieiname prie grupelės A. Ferensas. Jis sveikina bū žmonių. Tai filologai, vykstą simuosius statybininkus su į Daugų rajoną statyti karvi Tarybinio jaunimo dienadės. Jų stovyklos viršininkas || — Džiugu, kad bendroje Br. Norkūnas kalba su drau •1 »* & mūsų jaunimo kovoje už ko gais apie busimą darbą, suda munizmą dalyvaujate ir jūs,, rinėja planus, o štai ir kitas akademinis jaunimas, — kal būrelis. Čia girdėti karšti ba drg. Ferensas. Jis linki ginčai. Pasirodo, I. Filonovaisėkmės darbe, laimingo kelio. tė labiau nori statyti pieninę, Aidint maršo garsams, stu negu karvidę. dentai lipa į mašinas. Ir vėl' — Į kokį rajoną vykstate, kalbos, linkėjimai, atsisveiki — užklausiame aukštą šviesia nimai. . . Plakatais pasipuošę plaukį vaikiną. — Taip pat mašinų kolonos lėtai pajuda į Daugus? Šventiškai nusiteikusio miesto — Ne, mūsų grupė važiuo gatvėmis. ja į Zarasų rajoną. Ten pie Laimingo kelio, našaus ninę statysime. Kaip tik ir darbo, gero poilsio, draugai! nori pas mus Irena. dieną Tarybinio jaunimo Tai sako IV kurso istorilinkime linksmai atšvęsti jau kas J. Vidunas, ne pirmą įrengtas mikrofonas. Iš- kalba Universiteto "prorekto- naujoje vietoje. kartą vykstąs į vasaros" dar važiuojančius L. Zalėnaitė sveikina Uni- rius drg. Jankauskas, bų stovyklą. Kaip turintį di..... ......... džiausią patirtį, ,,veteraną", versiteto komjaunimo organi-* draugai jį išrinko savo virši- zacijos sekretorius A. Dauno-' ninkuravičius, Žilinų kultūros namų O medikai ir teisininkai statytojas, šį kartą vykstąs; ruošiasi statyti ligoninę Šiau lių rajono „Raudonosios vė statyti kultūros namų į Šven • liavos“ kolūkyje. čionių rajono „Nemuno” kol-Į Vilniaus Universiteto kolektyvas kartu su visais žemės rutulio geros valios žmonėmis reiškia gilų pasipiktinimą dėl žiauraus smurto graikų nacionalinio didvyrio MAN0LI0 GLEZO atžvilgiu. Mes reikalaujame: laisvę patriotui Gle Aš patenkintas Kadangi šie metai man gaišiais. Aš pats patekau į: zui, kuris nuplėšė nacistų okupacinę vėliavą nuo Akropo Universitete pirmieji, tai jie, laimingųjų tarpą. Ir iš tik j lio! kaip ir visiems pirmakur rųjų jaučiuosi labai laimint Vilniaus Valstybinio V. Kapsuko vardo Universiteto siams, duoda labai daug įspū gas- Dabar, vasaros darbų: profesoriai, dėstytojai ir studentai. džių. Jaudinančios buvo pir stovyklose, mano manymu,: mosios paskaitos, dar labiau dar labiau sustiprės draugys-J, jaudino pirmoji sesija. Per tė tarp fakulteto kurso ir mokslo metus sustiprėjo mūsų draugų, Tai bus pirkolektyvas, susicementavo. mosios įdomiai Pirmoji sesija. Sėkminga. Lypraleistos Mūsų delegatai Gal būt, todėl visi mūsų kur vasaros atostogos Universitegiai tokios pat sėkmingos ir ki so studentai pareiškė norą Per penkis metus nė vieno VII Pasauliniame tos. vykti į vasaros darbų stovyk G. Mockus, ketverto. Darbas studentų moks las. Deja, ne visi tapo laiminlinėje draugijoje, visuomeniniai MMF studentas
i
Laisvę Monoliui Glezui!
■*—;--------- ----------------------------
jaunimo festivalyje
BONOSKIS UNIVERSITETE
Du mūsų Universiteto studentai-lituanistai Vijolė Vait kevičiūtė ir Romas Ozolas iš vyko į Maskvą, iš kur važiuos į VII Pasaulinį jaunimo ir studentų festivalį Vienoje.
Į MASKVĄ >i ir ) a, s-
e
..Aš buvau Kauno Politechnikos institute. Ten man padovaraulojo žalią kepurę. Dabar aš dėkoju jums už Universiteto donąją. Kaip gaila, kad esu tik viename asmenyje ir turi tik vieną galvą, ir labiausiai norėdamas tegalėsiu užsidėti tik vieną Lieuvos studentų kepuraitę”. Taip kalbėjo F. Bonoskis savo susi tikime su VVU studentais, kada mūsiškiai apdovanojo ji gėlė mis, suvenyrais ir raudona studentiška kepuraite. Daug apie ką Papasakojo rašytojas — apie užsienio studentų gyvenimą, jų in teresus, savo paties gyvenimo kelią. Neliko skolingi ir studentai. Nuostabiomis gimtojo krašto melodijomis rašytoją ir visus susi rinkusius žavėjo kandidatas į VII Jaunimo ir studentų festivali, jungtinis liaudies instrumentų sekstetas.
O kiek autografų teko palikti rašytojui! Gal taikė užblokavę uoliai plunksna dirbantį mūsų svečią baigianti studentų eilutė. Paprašytas ką nors perduoti mūsų studentams, F Parašė: >
valandą vis nesi-
Bonoskis
IS
PRIĖMIMO
Kaip ir kiekvienais metais daug respublikos jaunuolių, baigę vidurines mokyklas at nešė pareiškimus į mūsų Uni versitetą. Daugumas iš jų, šiemet baigusių vidurines mokyklas, tačiau nemaža da lis ir su darbo stažu. Daug demobilizuotų iš Tarybinės Armijos karių pareiškė norą mokytis Universitete. Kaip
KOMISIJOS taisyklė, daugiausia pareiški mų paduota į Medicinos mokslų fakultetą, į Chemijos fakulteto cheminės technolo gijos specialybę, nemaža į žurnalistiką. Mažiausio susi domėjimo pakol kas susilaukė prancūzų kalbos ir literatū ros specialybė (tik du pareiš kimai), o taip pat isterija.
Kaip ir visuomet Danutė Petruškevičiūtė su savo geriausiu draugu — knyga. > Danutė — geometre. Bet ir tarp filologų nedaug teatsiras žmonių, taip aistringai mėgstan čių muziką, teatrą, literatūrą. Nuo puslapio žvilgsnis nu klysta už lango. Vasara. Tokia pati, kaip ir 1954 metais. Pri simena abiturientų išleistuvės ir brandos atestato su sidabro medaliu Įteikimas, muzikos mo kyklos baigimo su pagyrimu pažymėjimas. Visiems atrodė ke lias aiškus — į konservatoriją. Bet Danutė galvojo kitaip. Ir štai Universitetas. Fizikos-mate matikos fakultetas. Geometrija.
Įpareigojimai.
Greitai bėga metai. Visai ne lauktai atėjo ir valstybiniai eg zaminai, diplominio gynimas. Universitetas Danutę Petruškevičiūtę rekomendavo aspirantū rom Ir štai dabar Danutė vyks ta į Maskvą, į Lomonosovo var do Universiteto Mechanikos-matematikos fakultetą.
STATYBOSE DARBAS VIRTE VERDA &\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\\^
RAPORTAI
PIRČIUPIS, ŽILINAI
IŠ
STOVYKLŲ
Entuziazmo nestokotam
Po triukšmingo ir iškilmin go išlydėjimo iš Universiteto kiemo šventinė vėliavomis ir plakatais pasipuošusių auto mašinų kolona pajudėjo Vil niaus gatvėmis. O čia jau Greitai vakaras — Rusistai A. Jevsiejevas, E. Miliatineris, stomašinos išsiskirstė įvairiomis vykios viršininkas B. Norkūnas, žurnalistas A. Stadelninkas ir kryptimis. Mūsiškė skrieja dėstyt. J. Bulota skuba išgramdyti iš kėbulo paskutinius žvyro Eišiškių rajono link. Už bor žiupsnius. Sako, saulei leidžiantis pats šilčiausias vanduo ežere. to šmėkščioja medžiai, stulpai. Laukai, saulė. Kvapų gniau Čia pat aikštelėje iškastas žiantis vėjo stiprumas, ekono Sekančią dieną prasideda šulinys mistų traukiama daina. Kas tikras darbas. — Kaip ten? Vanduo neišmotocikgali būti puikiau! NepajutoRytą kolūkio džiūvo? — stebisi istorikas »me, o jau ir kelionės pabaiga. las važiuoja i Daugus. Rei E. Sopa. kolūkyje, kia išnaudoti progą. Ir vėl Mes ,, Pirčiupio" — Neverk, yra, kaip tau, Greitai iškraunamas invento- vėjas, o saulę pakeičia lietus. iki kaklo pakaks, — atsiker rius, sutvarkomas, Merginos Štai už kalno pasirodo Varga- ta šio šulinio žinovas Sigitas tuoj griebiasi tualetų, o vyrai, kiemio darbo stovyklos vėlia Jegelevičius. Kiekvienas būtų žinovas, ekonomisto Vyto Balčiūno va va, kelios minutės ir mes sto jeigu kelias valan dovaujami, jau tempia tinklą vykloje. Jos branduolys — se das popabraidytų geliantį šulinio vande Minutė kita ir iš aikštelės pa ni studentiškų statybų „vete nį, kuriame tik penkias minu sigirsta: „Paduok! Aukščiau ranai“, todėl ir darbas čia jau tes pabuvus, sunku bepatikė sparčiai vyksta. Pora trakto ti, kad viršuje šviečia saulė kirsk! Ech. . . pramovė!“ ir statybininkai be marškinių Pirmasis vakaras greitai rių su priekabomis veža žvy vaikšto. O Sigitas žino šį ma prabėga. Trumpame steigia rą. Prie jau pernai įpusėtų lonumą. Jo pastangų dėka šu dailidės, linys buvo išvalytas pačiomis triūsia majame ar rinkiminiame susi karvidžių rinkime išrenkama „administ tvarkydami statybos aikštelę, pirmosiomis vali ūdomis. O saulė jau ruošiasi dingti. racija“, vyr. virėja. Nors mer ruošdami įrankius. Diena eina į pabaigą. Išver Vienas po kito atvyksta abu ginų beveik pusė, norinčių bū čiami paskutiniai kėbulai žvy filologų ro, sutvarkomi įrankiai ir sta ti virėjomis nedaug. Po to po traktoriai. Grupė Bulo- tybininkai apleidžia savo dar su dėstytoju J. sėdis kolūkio valdyboje. bo vietą. Dauguma skuba eže ; verčia Vos įėjus dėmesį patraukia ta stipriais užmojais ran maudytis, kiti — virtuvėn matomoj vietoj pakabinta žvyrą iš priekabų, Pasirodo, „avanso", dainų mėgėjai prie gamtininkų padovanota Uni šie vyrai su kastuvais neblo akordeono ima derinti savo Tikriausiai iš jų ir versiteto kepuraitė. Čia apta giau darbuojasi kaip su balsus. gims stovyklos saviveiklinin ir plunksna. Dar diena kita riama artimiausių dienų dar kai. ims augti pastato sienos. bų eiga. Pirmoji darbo diena baigta. _ -___ _______________________ _ "^Statybininkai eina ilsėtis. Ry žtoj jų laukia naujas rimtas __ v | darbas. J. Jaunius („Taryb. stud." spec. koresp.)
Apie sutikimą, daug rašy nę medžiagą. Privežėm žvy ti netenka, kadangi jis buvo ro. O jau po keletos dienų neįspūdingas. Niekas mūsų pasiekėm savotišką rekordą: su orkestru nepasitiko. Kol automašiną žvyru pakrovėme ūkiečiai šventė petrines, o per dvi minutes. Šoferiai ste kolūkio pirmininkas drg. Bab- bisi mūsų sparčiu darbu. raltls su grupe statybininkų Pradėjom vežti ir akmenis statė užtvanką. Tik vakarop pamatams, greit trauksim į pavyko pagauti pirmininką ir mišką ruošti miško medžiagą. vaišintis pienu (gaila, be duo Kai atvyko inžinierius — nos. . .). KPI statybos fakulteto stu Jau pirmą dieną tikėjomės dentas, darbas tapo darnesniu. pradėti darbą. Tačiau teko Baigėm statyti lauko virtuvę. truputėlį nusivilti. Kolūkio Su koncertu buvo apsilankęs valdyba pernelyg ryžtingai Universiteto dūdų orkestras. tūpčiojo vietoje. Vis tik stu Dieną vyrai padirbėjo su kas dentai savo entuziazmu pri tuvais rankose, o vakare dū vertė mūsų šefą — jaunimo dų muštukais lūpose. Prieš brigados brigadininką drg. koncertą lektorius V. Dėnas Versecką mus aprūpinti trans painformavo kolūkiečius apie portu. Dabar ruošiam statybi tarptautinę padėtį ir Vokieti
jos problemą. Kolūkiečiai vienbalsiai priėmė nutarimą pasiųsti protesto telegramą graikų tautos patriotui Manoliui Glezui ginti. Po to įvy kęs saviveiklos koncertas vi siems labai patiko. Pabaigoje visi linksmai pašokom. Puikiai tvarko reikalus mūsų maisto tiekėjas ekono mistas K Kiela. Dar geriau darbuojasi virėjų pamaina R. Galdikaitė, J. Barjonytė, I. Stadlauskaitė, L. Barcytė. Linkim sėkmės kitų stovyk lų studentams!
G. Albrechtas už visą pamainą Pirčiupis
Kertinis akmuo padėtas Dirbam, plušam išsijuosę. O nuotaika, ką čia ir besa kyti! Savaitės bėgyje išdygo pusė busimosios kaimo ligo ninės pamatų. Kolūkio pirmi ninkas drg. Giedraitis patsai įritino kertinį akmenį, o stu dentai Rozga'uskas su Kochansku sukimšo į butelį tik ką parašytą statybos „testa mentą“ ir įspraudė į plyšį. Betonuotojai tuoj pat užkrėtė koše -ir reikalas baigtas. Ne,
kur čia baigtas! Dirbam ir toliau, Pamatus turime padė ti, netgi pirmas plytas, o gal ir pirmas plytų eiles išvary sim. Ir, be abejo, jeigu dar bas seksis taip ir toliau, tai, po keturių pamainų prašome apsilankyti naujutėlėje 25 vietų ligoninėje (aišku, ne kaip ligoniai). R. Steponavičiaus nuotr. ir tekstas Šiaulių rajonas
PIRMIEJI ĮSPŪDŽIAI
Išaušo puikus birželio 29 dienos rytas — pirmasis ry tas darbo stovykloje. Tuoj po pusryčių stovyklos inžinierius Kauno Politechnikos instituto V kurso studentas Ruseckas sukomplektuoja brigadas, pa skirsto žmones. Pasirūpinama transporto priemonėmis _ ir darbo įrankiais. • Tiesa, šian dien dar tik parengiamieji darbai, tačiau nuo to, kaip jie bus atlikti, priklausys ir to limesnė stovyklos darbų eiga. Tai pilnai supranta studentai A- Šidlauskas, J. Butkuj dėstytojas Lapė ir L. Braziu lis. Šiam ketvertukui šiandien
teko nelengvas uždavinys -• senoje kūdroje iškasti šulinį ir tuo pačiu aprūpinti staty bą vandeniu. Atsiraltę aukš čiau kelių kelnes, vyrai ener gingai darbuojasi kastuvais, kibirais, ir net kažkokia pu siau surūdijusia gaisrininkų mašina. Kada kasimo darbai ėjo į pabaigą, į pagalbą taip vadinamiems „dumbltaiinkams" atėjo dailidės, vadovaujami M Mikeliuno. Jie čia lentų sukalė būsimam dens šaltiniui ritinį, nuleisti jį į vandenį. Kolūkio lentpjūvėje neblogiau už šulinio kasėjus dirbo
studentų brigada, vadovauja ma A. Grobovo. Per keletą valandų išplautos dilės, len tos sukraunamos į vežimus ir pervežamos į statybos aikšte les. Šiuose darbuose, kaip ge ri krovėjai ypač pasižymėjo S.gurskis. Jud/žentis ir kiti. Smėliui vežti buvo sukomp lektuota merginų brigada, įai pirmakursės Dieninytė, Jaku bauskaitė, IV kurso medikė Zavadskaitė, kurią už nuošir dų dėmesį ir draugiškumą jau „Šiauliečiai" dailidės ruošia spėjo pamilti visi stovyklos žmonės. Prie merginų prisi dėjo stovyklos viršininkas Juozas Vidunas ir šių eilučių autorius. Nors kai kas mergi nas mėgsta ironizuoti ir va šeštadienio pavakarys. At dinti gležnais sutvėrimais, švelniomis būtybėmis, esą, iš rodo, po dienos darbų sto jų darbininkių nėra, tačiau to vykla turėtų nurimti. Tačiau, negalima pasakyti apie mū toli gražu, ne taip. Šį šešta siškes merginas. Jos nė tru dienį čia buvo jaučiamas ypa pučio neatsiliko nuo mūsų, ko tingas pagyvėjimas. Ir nevel pasėkoje prie statybos aikšte tui — kultūros namuose ruolės greitai išaugo dvi didžiu Siamas kolūkiečių ir studen tų draugystės vakaras. Pro lės smėlio krūvos. i Temsta. Paskutinį kartą gramoje, tiesa, tik kuklus kon nuskamba kirvio smūgiai, ku certėlis, bet kiek daug tuo riuo Jonutis įkala vinį į vie išreiškiama! Tai reiškia, kad ną iš penkių per dieną paga mes mokame ne tik dirbti, bet mintų neštuvų. Vorele studen ir šokti, dainuoti. tai grįžta į mokyklą-interna Paruošti koncertą, kad ir tą, kur įsikūrė stovykla. Šios kuklų, buvo nelengva. Pir dienos darbas baigtas. Tą pa miausia, dauguma mūsų pa vakarę Įvyko pirmasis darbo mainos žmonių nepriklausė tai stovyklos pirminės komjauni žmonių grupei, kurie vadina mo organizacijos susirinki mi saviveiklininkais, antra, ne mas, kur buvo apsvarstyti buvo' kada repetuoti. Tačiau dienos darbo rezultatai, kiti entuziaztų atsirado. Matema svarbūs klausimai, o taip pat tikų komjaunimo organizaci iškilmingai pakelta stovyklos jos sekretorė Birutė Skačvėliava. kauskaitė, studentas-fizikas — Stovyklos vėliavos pakė A. Valužis, mūsų medikė Z. limui skiriu seniausią staty Vyliutė ir kai kurie kiti patys dalyvauti koncerte, o bininką — Marytę ir jauną, nutarė kartu vadovavo kitiems. Re bet gerai užsirekomendavusį peticijos vyko visaip: mergi — Zefą! — sako darbo sto nos dainavo virtuvėje, skusvyklos "Viršininkas J. Vidū- damos bulves, vyrai ant pa nas, išsirikiavusiems pamai krautų statybine medžiaga nos studentams. Lengvame mašinų ir traktorių priekabų vakaro vėjuje, keliama tvir repetavo dainas ir kūrė kon tų M. Paškevičiūtės ir Z- Jo feransje rolę. nučio rankų, suplevėsuoja vė Ir štai šeštadienį netikėtai liava, skelbdama, kad studen susirgo viena iš pagrindinių tai pradėjo nelengvą, tačiau mūsų koncerto dalyvių Z. savotiškai įdomų darbo sto Vyliutė- Teko skubiai pakeis vyklos gyvenimą. ti programą, paruoštų naujų numerių, kai ką pertvarky A. Kubilius, ti. Koncertas neturėjo žlugti. Zarasų ra j.
• • * • • • % * • w
G. Albrechto pieš. skaitovai Valužis ir Straupytė, gitariste A. Skomskytė ir A kiti mūsų atlikėjai. Pagaliau programos pabaigai vėl išsto ja vyrų duetas. Vakaras tuo nesibaigė, ne apsirikite. Konferansje žoŽiūrovai pradėjo rinktis džiais tariant, draugystės va prieš laiką. Kiekvienam bu karas tik dabar prasideda. vo įdomu pamatyti studentą Pirmieji šokiai kažkokie ne scenoje, juk mes, be abejo, drąsūs, daugelis nesiryžta iš buvome pirmaisiais studen nepažįstamą tais duodančiais programą karto kviesti merginą. Tačiau tai buvo tik šiuose kultūros namuose. Mūsų koncertas prasidėjo. iš pradžių. O kai mes juos iš Pamainos viršininkas, (dabar, mokėme savosios polkos su tiesa, einąs kuklias konfe ransje pareigas) droviai atsi ragučiais, o kolūkiečiai mus neži prašo už tai, kad gal nepa šokio su paplojimais, tenkinsime į mus dedamų nančiam jau sunku būtų iš vilčių ir skelbia pirmąjį pro skirti, kuris čia kolūkietis, ku gramos numerį. Pasigirsta ris čia studentas. vyrų dainuojama daina, o po Dar ilgai ilgai girdėjosi kelių minučių scenoje mūsų šokėjai atlieka lietuvių liau linksmos dainos, muzika, juo dies šokį „Oželis“. Programo kas. Draugystė pradėta. je ir sava kūryba: studentai B. Skačkauskaitė gana įdomiai parodo, kaip jie N- Sapagovas racionalizavo kirvių galandi Stovykla Nr. 6. mą. Šiltai buvo sutikti mūsų Utenos rajonas apsiuvą
pamatams.
LAISVALAIKIU
PIONIERIŲ STOVYKLOSE Įvairiuose respublikos kam peliuose pradeda studentai sa vo komunistinio darbo vasarą. Vieni plaukioja po Atlantą, kiti darbuojasi Universiteto viloje Palangoje, statybinin kai — stovyklose. jau O štai grupė filologų dirba daugiau kaip mėnuo Totoriškių. Valakumpių ir kitose pionierių stovyklose. Būsimieji mokytojai jau dabar nori susipažinti su pedagogi nio darbo paslaptimis. Darbo pradžia stovyklose sutapo su pavasario sesija.
Bet entuziastų tai nejaudino. Vienas kitas egzaminas išlai kytas prieš laiką, kiti — sude rinus darbą su sesija. Ir kaip parodė rezultatai, galima 'bū ti puikiu darbuotoju stovyk loje ir nepriekaištingai išlai kyti sesiją. Štai Totoriškių pionierių stovyklos vyr. vadovas I kurso ruzistas Georgijus Siniakovas, pavyzdingai organizuo damas nionierių poilsį ir lais valaikį, puikiai išlaikė pava sario sesijos egzaminus. S. Kasperavičius
Prie rakto skylučių — neakivaizdininkai
D I D
O J A M E S
Nojų Feigelmaną Universiteto mokslinės bibliotekos tarnauto ji pažįsta kaip kruopštų darbuotoją. Jį žino ir daugelis stu dentų, kurie turi reikalų su rankraščiais. Nemažiau jis žinomas įr ekskursantams. Feigelmanas — nuolatinis ekskursijų po Uni versitetą vadovas. Pas N. Feigelmaną neseniai buvo didelė šventė — neakivaizdi niu budu baigė su pagyrimu bibliotekininkystės skyrių. Per Sė lis mokymosi metus jo studijų knygelę puošė tik penketai. Fei gelmanas parašė vertingą diplominį darbą — „Senoji lietuviška knyga Vilniaus Universitete“. Šiuo metu jo darbas jau spaustu, /ėję ir greitu laiku išvys šviesą.
Ką pamatysi, priėjęs prie auditorijos, už kurios durų — egzaminai? Studentų būrį, už gulusį rakto skylutę. Jie stro piai sau-go, kas darosi „ten". „Ten" laiko TSKP istorijos egzaminą II kurso neakivaizdi ninkai lituanistai. Prie durų eilutė solidžių žmonių. Si kar tą jie labai susirūpinę. Prie skylutės duryse prigludusi mo kytoja J. Misevičiūtė. Kurso seniūnas Alytaus rajono Mimokyklos roslavo vidurinės mokytojas Česlovas Matonis aiškina kažką paslaptingai atokiau susibūrusiai grupelei.
GYVENIMAS TAVO RANKOSE • I Nemaža būna gyvenime to lių valandų, kurios atrodo Įieužmirštamos, nepakartojaInos, bet prabėga metai, kiti, ■r laikas visiškai užtriną net Ijų pėdsakus. Tik vargū ar Ipaliečia laikas tas valandas, Ikada tau spaudžia ranką, ■telkdami brandos atestatą, larba jau visiškai subrendu siam purto ranką, įteikdamas Kiplomą, pats Rektorius, tar pi patvirtindamas, kad gyveIr.imas dabar tavo rankose. I Šiais metais įvairiose Irespublikos ir šalies mokyk lose, įmonėse, ligoninėse, įs taigose, moksliniuose institu tuose pradės savo darbą 576 lUniversiteto auklėtiniai. Ir štai antradienį Kolonų halėje šis gausus būrys susi rinko į atsisveikinimo su UniIversltetu vakarą, į Sveikinimo žodį diploman tams taria Universiteto Rek torius fizikos-matematikos įmoksiu daktaras J. Kubilius, .lis atsisveikina su diploman tais kaip su studentais ir svei kina kaip savo jaunesniuosius kolegas. Rektorius išreiškia viltį, kad jaunieji specialistai nepamirš tų sienų, kuriose prabėgo 5—6 jų studentiško gyvenimo metai. — Atėjote į Universitetą baugštus, gal net pernelyg kuklūs ir drovūs, o išeinate tvirti, savarankiški žmonės. Nors visko, gal, neišmokote, bet žinokite, darbas iš jūsų pareikalaus daug. Tad nepa mirškite, kad studijuoti rei kia visur ir visada, — kal ba Medicinos mokslų
fakulteto dekanas Povilionis. Tribūnoje vienas po kito keičiasi veidai. Kalba diplo mantai, dėstytojai ir vėl dip lomantai. Čia nesijaučia to oficialumo, kuris paprastai lydi įvairius susirinkimusŠią iškilmingą valandą žo džiai plaukte plaukia iš šir dies gilumos. K tų nuoširdžiai ištartų žo džių: „Būsime verti komunis-
tinės visuomenės statytojų vardo" — drąsiai galima tvir tinti, kad diplomantai supran ta savo didžiulę atsakomybę prieš liaudį, Tėvynę, kuri da vė jiems mokslą, nurodė ke lią. Jie drąsiai žengs šiuo keliu, uoliai darbuodamiesi naujo gyvenimo, naujos ko munistinės visuomenės sukū rime.
Arčiau priėjus, pasirodo, kad ne tokios jau paslaptys. Čia. kaijp ir visur, sprendžiama „Vokietijos problema". TSKP Istorijos egzaminui reikia bū ti puikiai susipažinusiam su tarptautine padėtimi.
nios įvertinamos tik patenki namai. O už durų susidaręs jau nemažas toks patenkintų su „patenkinamai" būrys ir kažkodėl, mažoka su „gerai". Draugai neakivaizdininkai, pa sitempkite. Juk skaičiumi jūs mažai atsiliekate nuo staciona Girgžteli durys. Vos spėja ro, o pažymiais labai. atšokti į šalį nors ir trumpo J. STANKUS žvilgsnio auditorijos vidun savininkas. Iš gan išraiškingo išėjusios A. Gailiūnlenės veido aišku — pavijo. Draugai bū Architektė I. Monstavičiūtė valgykla. Salia trijų bendra riu apsupa ją. klausinėja. Kai sudarė Universiteto studentų bučių išaugs ketvirtasis — kas bando raminti, girdi, miestelio projektą. Ten, kur 400 vietų, o taip pat sporti ateisi sekantį kartą. yra Medicinos, Gamtos fakul niai įrengimai. Studentų miestelio statybą tetai, prie pat Vingio parko Vėl prasiveria durys. Žvilg išaugs Centriniai rūmai, Fizi numatyta pradėti septynmečio terkim. kas darosi „ten". O kos-matematikos ir Chemijos pabaigoje. „ten", kaip parastai egzaminų fakultetų rūmai, mokslinėsAL Petrauskas dirbtuvės, metu. Ant dėstytojo V. Kuz- eksperimentinės minskio stalo laikrodis negai lestingai skaičiuoja minutes, turientą Tarsi akmuo nuo studentai ruošiasi, 0 vienas krūtinės nusirita ją pamačius. jau atsakinėja. Teresė Počė- Jos vedamas patenki į antro saitė stengiasi prisiminti, apie aukšto koridorių, žvilgteri į čia kabantį „Rimbą“ ir paga ką jai reikia pasakoti, bet liau peržengi priėmimo komi laikas eina, ji visko nespėja sijos kambario slenkstį. Kiek prisiminti, ir, galop, jos ži- daug dėstytojų (kaip vėliau sužinojai — daugumoje tai studentai), visi tokie rimti, dargi pikti. Ar Tu būtum iš tolimiausio rajono, ar iš pa Vilniaus autobiografiją ir pradžia čio pareiškimą rašai čia pat audi Greitai užsimiršta tos die torijoje arba dėl vietos stokos nos, kada buvo žengiamas joje, ant palangės. pirmasis žingsnis į Universi Žvilgterk, studente, į šią tetą. Ką ten žingsnis. Daug abiturientę. Tai Regina Palaižingsnelių reikėdavo padary maitė, vilnietė. Ar ji Tau nie ti pirmą kartą patekusiam ko neprimena? Ar neprimena sostinėn abiturientui, kol ga tų dienų, kada stropiausiai lų gale jis galėjo laisvai atsi stengeisi užpildyti kiekvieną dusti pamatęs prieš savo akis anketos eilutę, kada nežino atidėtas kursinis ar egzaminas. Regina anglų išganingą užrašą „Vilniaus jai, ką rašyti ir ko nerašyti Pastudijuos Valstybinis V. Kapsuko var autobiografijoje, kai į kiek kalbą kelis metus, gal ir Iš do Universitetas“. Bepigu šių vieną komisijos narį žiūrėjai jbs atminties išbluks šios metų abiturientams. Sėdai į su baime ir Išplėtęs akis „karštos dienos". Ir tada, gal patį šauniausią autobusą Vil grobstydavai kiekvieno stu- būt, kitos abiturientės ar abi niuje, kurio sustojimo vieta— dento žodžius „kas link stoja- turiento nuotrauka „Tarybinio studento“ puslapyje primins Universitetas. Tačiau ir pa mųjų“. jai pirmuosius žingsnius į rūmai siekus jį vargas — Dabar Tau kiti vargai, rū- Universitetą. durų. . . didžiuliai, o durų, A- Sutkaus " ’. Paskaitos, sesijos, Tik rodyklė „į priėmimo ko pėsčiai. tekstas ir nuotr. misiją“ ir išgelbsti mūsų abi- darbų stovyklos, dar ko gero,,
Nauji Universiteto rūmai
Kelio
.... ........................................................................ imiiiiii.................................... Merqinos, kurias matome nuotraukoje, jau nebe studentės. Prieš keletą dienų jos išlaikė paskutinius valstybinius eqzaminus ( darbas ir qavo chemijos specialistų diplomus. Penkerių meti davė savo vaisių: abi merqinos pradeda dirbti tėvynei naudinqą darbą. Absolventė Pivoriūnaitė (dešinėje) paskirta laborante Chemijos mokslų fakultete, o jos studijų drauqė Puodžiūnaitė Pu dirbs Respublikinėje cheminių medžiaqų tiekimo ir realizavimo n valdyboje. L. RUIKO nuotr.
..................................................................................................
UŽ RESPUBLIKOS RIBŲ miestu. Mičiūrinskas nėra di delis, tačiau gražus. Namai papuošti ornamentais, daug medžių, gražus miesto parkas ir Mičiūrino aikštė. Centrinė genetikos laboratorija, kurioje mes atliekame praktiką, gali ma sakyti, Mičiūrinsko pasi didžiavimas. Keturaukštis di džiulis baltas pastatas. Jį puo šia masyvios kolonos, o . įėji mą — .palmės. Viduje taip pat labai gražu. Čia visur nepa prasta švara, grindys išklotos kilimais, labai jaukuMes dirbame kaulavaisinių skyriuje pas mokslinį bendra darbį drg. Charitonovą. Pir miausia jis mus supažindino su laboratorijos planais. Čia tęsiamas Mičiūrino darbas: išvedamos naujos obuolių, kaulavaisinių (vyšnių, slyvų, abrikosų) veislės, kurios būna labai derlingos ir atsparios šalčiui. Kada nelyja, dirbame sode. Mokomės pažinti įvai rius vyšnių ir slyvų kenkėjus, nustatinėjam žiedadulkių gy vybingumą. Darbas labai įdo mus, patraukiantis. Daug laiko praleidžiame laboratorijos bibliotekoje, ku ri ypač turtinga. Poilsį leidžiame įvairiai. Vietiniai gyventojai labai IV kurso ekonomistai St. Repšys ir L. Augaitis aptaria gamy nuoširdūs, draugiški ir links binės praktikos rezultatus. mi žmonės. Nuobodžiauti ne R. LARECKIO nuotr. tenka. Kiekvieną vakarą gir dėti akordeono muzika, links pramonininkai pirmuosius nologija, veikiančiais cechais. mos ir taiklios rusų dainuš praktinio darbo žingsnius žen Tai — planavimo pagrindas. kos. Mes taip pat nenuslleigė stambiausiose sostinės įmo Prityrusių specialistų prižiū džiam ir dainuojam savas dai nėse: ., Eltoje", „Komunare”, rimi, jaunieji pramonininkai nas. Čia, Mičiurinske, jos ne Elektros skaitiklių fabrike ir dirbo dispečerių .normuotojų, girdėtos ir visiems labai paplanuotojų darbą. Praktikos tinka. O dažniausiai dainuojakiturPraktikos tikslas — susi metu studentai įprato sava me visi kartu, mums visiems pažinti su cecho darbo plana rankiškai skaičiuoti, tvarkyti žinomas dainas. dokumentaciją, susipažino su vimu ir apskaita. I. Gočeltaitė, Pradžioje studentai susipa darbo užmokesčio sistema. III k. biologė L. Andziulevičius Mičiūrinskas žino su įmonių gamybos tech-
Išlaikę egzaminus, mes tuoj pat išvažiavome į gamybinę praktiką. .Jei pernai ją atliko me mūsų respublikoje, tai šie met beveik visi mūsų, trečio biologų kurso studentai pa-
STUDENTAI-GAMYBINĖJE PRAKTIKOJE Ne vienos valandos veltui. Jau keturios savaitės, kai būtys I. dabar jau H. kurso gamtininkų laikosi įsitvirtinę Dargužiu septynmetėje mo kykloje. Praktika jau eina į pabai gą. bet apie išvykimą niekas ir galvoti nenbri. Sako, kad tik gamtininkas gali suprasti, kiek įspūdžių, įdomumo su teikia žygis į mišką, paupį ir pan. Tai juo labiau tik gam tininkas pilnai supras, ką reiškia biologams praktika gamtoje. Štai Krivelis Mo tiejus, kurį matome su. kur so draugėmis Regina Matiukaite ir Gražina Seraflnai-
te zoologijos praktikos užsi no, pažįsta visus to miško ėmimuose prie Merkio senva ,.orkestro” instrumentus. gės. Apskritai, jis meškerio Tad visai nenuostabu kad tojas. Kas čia, sakysit, įdo su tokiu entuziazmu pasakoja maus — meškeriotojas Pane- mūsų gamtininkai apie savo ry jų ana va kiek. O įdomaus praktiką. Net apie mažą jos yra. Vargu ar iš tos didžiulės dalį sunku pilnai papasakoti. aistringų meškerės gerbėjų Kiekviena diena kažkuo nau armijos atsiras nors vienas, ja, kažkuo ypatinga Jeigu kuris, pagavęs žuvį, galėtų kalbėti apie agrobiologijos tiksliai pasakyti jos pavadini praktikos savaitę, tai jos re mą, rūšį, charakterizuoti ją. zultatai gan įvairiapusiškai O štai, Motiejus gali. Gali pa naudingi.. Už žemės ūkio pa sakyti ir ne tik tai. Kai lai grindų ,,įsisavinimą” atlikus mikis parnešamas namo, kur daržų ravėjimo, kukurūzų so visi dar kartą pabando sa dinimo ir kitus laukų darbus, neliko skolingas. vo žinias, prieš atiduodant kolūkis žuvelę į virtuvę, jos kailis pa Bendra gamtininkų virtuvė tenka dar į vienas rankas. buvo aprūpinta bulvėmis ir Prie binokuliariaus palinks pienu. ta dvi galvos. Tai V. Macke Nė viena valanda neprabė vičius ir R. Žaliukas — žuvų ga veltui. Praturtėję žiniomis amžiaus tyrinėjimo specia ir patyrimu, grįš į Vilnių listai. gamtininkai. Gamtininkas visur sugeba S. Karosas įžvelgti tai, ko nemato, neži no. ar negirdi kiti. Štai eini mišku. Atrodo tyku. Įsiklau syk geriau, o juk triukšminga visur čja, žemėje, žolėje, krū baigta muose, medžiuose ir aukštai Baigiantis birželio mėnedanguje. O miškas! Miškas siui, pasibaigė ir pirmojl tiesiog groja. praktika Ekonomikos fakulteGamtininkas ne tik kad to pramonės specialybės III girdi visa tai. Jis puikiai ži- kurso studentams. Jaunieji
Praktika
sklido po visą šalį. Du mūsų kurso žmones paskyrė prakti kai į Mičiūrinską. Birželio II dieną mes jau buvome savo paskyrimo vie toje — Mičiurinske. Mus šiltai priėmė, tuoj pat apgyvendino bendrabutyje, nuvedė į Centrinę genetikos laboratoriją. Joje mums ir teks atlikti praktiką. Pirmiausia susipažinome su
-»
VANDUO
Nepaprastai daug žiūrovų pra ėjusį šeštadienį susirinko Valsty biniame Akademiniame Operos ir baleto teatre. Čia įvyko Le ningrado Darbo Raudonosios Vė liavos ordino A. Vaganovos var do choreografijos mokyklos pir mosios pokario metais lietuvių laidos absolventų vakaras. Su sirinkusieji karštais plojimais sutiko L. Aškelavičiūtės, A. Bieliukevičiaus, R. Baranauskaitės, R. Minderio, V. Sinkevičiaus, V. Nikulajevo ir kitų koncerto da lyvių pasirodymus. Nuotraukoje: L. Aškelavlčiūtė Ir A. Bieliukavičius.
SEMIA POLIUS Apie tai, kad be vandens niekas niekur gyventi negali Ir pasakose sekama, ir daino se dainuojama. Na, ir jei^u saulutė kurią dieną nepašykšti savo spindulių, striuka tada visiems ir visur. Nedažnas svečias šią vasarą lietus. O kolūkio pasėliams vanduo rei kalingas. Ypatingai varpiniams. Jie tolkie godūs, kad , sunaudoja vandens kiekį net 7500 kartų didesnį už savo svo rį. Kas daryti? „Pirčiupio" kol ūkio pirmininkas greitai sura vavo tvenkimui. Pagaliau... do išeitį. Jo dėmesį patraukė Įkalti paskutiniai kuolai, su per javų laukus vingiuojantis dėtos visos lentos. Iškilmin Graužupės upelis. Bėga jis, ne gai uždaroma užtvankos anga. ša savo vandenis ten, kur jie — Kyla, kyla! — šūkteli visiškai nereikalingi. „Palauk, kažkuris iš kolūkiečių. drauguži, gana dykinėti — Lėtai, tarsi apgalvodamas, tarnausi kolūkiui" — nutarė vanduo semia polius. pirmininkas. — E-ė-hė! Gerai, gerai, dar. Ir štai prasidėjo. Dusliai Jau metras, — patenkintas dundėjo kalami į upelio dug trina rankas pirmininkas. Dar ną kuolai, poškėjo kirviai, vienas metras, ir 400 ha plote skubino vienas kitą iki pažas podirvio vandens lygis pakils tų braidydami vandenyje kol 40—50 cm. Tad jokios saus ūkiečiai. Pats pirmininkas nu ros nebaisios. sitvėręs kirvį į rankas, vadoS. ANTANAITIS
Saulėtosios Armėnijos pasiuntiniai Šios savaitės pradžioje mūsų respublikoje viešėjo saulėtosios Armėnijos Jaunimo pasiuntiniai. Jaunimo delegacija susidedanti iš šešių asmenų, lankėsi Kaune, Panevėžyje. Pasvalio ir Rokiš kio rajonuose, pabuvojo Trakuo se. Svečiams Lietuvoje buvo daug ko pasižiūrėti. Ečmiagzinsko rajono medvilnės augintoja Zarui Sembatian domėjosi mūsų žemdirbių gyvenimu, Armėnijos
Lenino vardo elektros gamyk los tekintojas Ovikas Arutenianas surado daug įdomaus mūsų pramonės įmonėse. Kompozitorė Geguni CitČian, rašytojas Korenas Simonianas ir Erevano valstybinės konservatorijos stu dentas Vaganas Mirakianas su sipažino su mūsų respublikos jaunimo kultūriniu gyvenimu. Nuotraukoje: Armėnijos TSR jaunimo delegacija Vilniaus ge ležinkelio stotyje.
una ji didi
Sezonas prasidėjo Jūra. Baltutis Palangos Algis Baltramonaitis. Ir val smėlis. Kopos. Pušynėlis. Ūks gyklą perėmė Į savo rankas mingas parkas. Ir saulėly jaunieji ekonomistai- Tiekėjas džiai, saulėlydžiai, kiekvieną — buvęs Universiteto kultū kart vis nauji, vis žavesni. ros klubo pirmininko pava Nenuostabu, kad vasarotojai duotojas studentas Grigaliūtaip mėgsta palydėti saulę, nas, buhalterė — II kurso kad vakarais jie renkasi prie flnansistė Bugailiškytė. Net senojo tilto, ir ilgai, ilgai ir valgyklos salėje su padavaikšto poromis. . . O štai vėjų prijuostėmis jūs sutikten, ties pačiu Birutės kalnu, site studentes. susispietė didžiulis būrys jau Pradėjus valgykloje šeiminimo. Kur jaunimas, ten ir ninkauti studentams — ekodaina. Kas gi ten? nomistams, poilsiautojų maiti — Studentai, — spėlioja nimas žymiai pagerėjo. Per žmonės. eitais metais, — pasakoja to — Iš Universiteto? liau drg. Ragevičius, — poil siavę Palangoje Maskvos, — Taip, taip— Tikriausiai, ansamblie Kazanės, Leningrado ir kitų aukštųjų mokyklų profeso čiai? riai, dėstytojai pietavo tik — Tie patys. .. mūsų valgykloje ir labai gy Egzaminai išlaikyti, daug rė studentus-ekonomlstus. Ža koncertuota sostinėje, Kodėl dėjo ir šiais -metais atvažiuo nepailsėti, kai Palangoje yra ti. Apžiūrėję vilas, mes pa sava, studentiška vila. Eidami iš pajūrio pasuki stebėjome ir naujovių. — Taip, taip, — fligelis me viena gatvele į dešinę. tik šįpmet pastatytas, — pa Birutės alėja. O dabar į kai drg. rę ir — pro vartus. Štai mes tvirtina mūsų mintis ir Universiteto teritorijoje. Ragevičius. — Ir prausyklos. Nenusigąskime! Niekas čia O visos vilos naujai atremon Malonus netikėtumas mūsų neims egzaminuoti, nie tuotos. Si sezoną Palangoje poilkas nereikalaus kontrolinių Pirmoji lengvosios atletikos varžybų diena atnešė ir siaus 700 Universiteto dėst.v- netikėtumų. Pirmą kartą Lietuvos sporto istorijoje Vilniaus darbų ir dėl įskaitų neteks drebėti. Visa moterų ir vyrų komandos (estafetė 4X100 m) nugalėjo tai pasiliko tojų ir studentų. Trisdešimt kelialapių kauniečius. Moterų komanda, kurių sudėtyje buvo ir mūsų Vilniuje, O čia, pajūryje, ir studentai ir dėstytojai — tik paskyrėme nemokamai, — studentės L. Zaikina ir A. Steponavičiūtė, aplenkė neseniai smagūs poilsiautojai, Tiesa, kaip paslaptį mums pateikė pasiekusias respublikos rekordą kaunietes net 1 sek. Vilnie šią žinią Vietkomo pirminin čių laikas 48,9 sek. — naujas miesto rekordas. drg. Ragevičiau? Profsąjungos Vietos koml- kas. — Juos gaus darbo sto teto pirmininkas drg. Rage- vyklų pirmūnai. Kas liepos vičius parodo aikštelę, kurio- mėnesį šauniai padirbės, tas K. ORENTAS PASIEKĖ UNIVERSITETO REKORDĄ! je taip entuziaztingai laksto rugpiūtį galės smagiai pasikamuolys. Žaidėjai — dėstyI kurso gamtininkas K. ©rentas, gindamas sostinės taškyti Baltijos bangelėse. tojai ir studentai. spalvas 10000 m distancijoje užėmė trečią vietą, pasiekęs Dar kartą apžiūrėję vilas, — Bet vilai vadovauja Universiteto rekordą ir įvykdęs I atskyrį (31:09). studentai, — pasakoja drg. mes atsisveikinom, palinkėję Ragevičius. Komendan poilsiautojams gražiai nudeg tas, administratorius — Eko ti, tik be pūslių. P. Viduška nomikos fakulteto studentas L I S R čempionas
LTSR H spartakiada
Taip kai kurie studentai paliko sutvarkytus” kambarius.
IV kurso ekonomistas - fechtuotojas Pajaujis iškovojo LTSR čempiono vardą. Žurnalistai V. Mundrys (IV k.) rapyra iškovojo III vietą ir J. Oleka (II k.) espadronu ketvirtą.
B. Orentaitė sporto meistras Visai neseniai mūsų Universiteto Istorijos-filologijos fakulteto vokiečių kalbos ir literatūros specialybės II kurso studentei B. Orentaitei buvo suteiktas sporto meistro vardas.
Be pralaimėjimų ir lygiųjų Miesto futbolo pirmenybėse vyksta paskutiniai II rato susi tikimai. USK futbolo vienuolikė žengia be pralaimėjimų ir lygių jų. Ji užtikrintai nugalėjo taksi parko komandą 2:1, „Kaitrą” — 1:0, „Lokomotyvą” II — 1:0. Pri vertė pasiduoti pajėgias ir tech niškas „Dinamo” II ir „Aušros”
LV 10443
Nuoširdūs mūsų darbininkų ir studentų sveikinimai, kuklios atminimo dovanėlės, miesto saviveiklininkų koncertas, pūkštės gyvų lietuviškų gėlių ilgai primins tolimųjų stepių pasiuntiniams apie susitikimą su Vilniaus jaunimu, O argi užmirš mūsiškiai tvirtus kazachstaniečių rankų paspaudi mus, pačių delegacijos narių atliktus temperamentingus ka zachų liaudies šokius, dainas Tik vienas vakaras, o kiek ir lietuviškas ,,Pasėjau linelį nuostabių įspūdžių paliko jis ant pylimo", ,,Šėriau žirgelį". ’ Mūsų inform. svečiams ir mūsų jaunimui.
„Mūsų" jaunimo draugystė, tai juk pati tyriausia, pati nuoširdžiausia draugystė pa saulyje. Tad tebūna Ji didi, kaio Ala-Tau kalnai, plati kaip Kazachstano stepė" — kalbėjo Kazachstano jaunimo delegacijos vadovas rašytojas Alimbajevas Universiteto Ak■ tų salėje įvykusiame Vilniaus miesto jaunimo susitikime su Kazachstano jaunimo delegaci-
klubo komandas vienodu rezul4:3. tatu ■ Surinkusi 12 taškų iš tiek pat galimų, USK komanda šiuo me tu pirmauja II grupėje. įvarčių santykis, palyginti, neblogas — 14:8. Daugiausia kartų priešinin kų vartininkus nuginklavo Barakauskas, Nareviėius ir Staponkus. L. BALČIŪNAS
STUDENTU DOVANOS Šventiškai atrodė Gulbinų pionierių stovykla praėjusį sekmadienj. į stovyklą atvyko vai kų tėvai. Dailės instituto studentai-praktikantai. instituto di rektorius drg. Mackevičius, skulptūros katedros vedėjas doc. Jachimavičius. skulptorius J. Mikėnas ir kt. Čia įvyko sto vyklos antrosios pamainos iš kilmingas atidarymas. Stovyklos atidarymo metu Dailės instituto Skulptūros fakulteto pirmo kur so studentai Violeta Skirgailaitė, Romas Kazlauskas. Dmitrijus
Jefremovas ir Vytautas Mačiuika stovyklai padovanojo savo gru pinį darbą, bareljefą „Draugys tė”, vaizduojantį pionierių gy venimą stovykloje. Dailės insti tuto studentų ir Gulbinų pionie rių stovyklos ryšiai toliau plėsis ir tvirtės. Nuotraukoje matome barelje fo autorius D. Jefremovą, V. Skirgailaitę ir R. Kazlauską kal bantis su pirmo būrio pionie rėmis. L. RUIKAS Nuotr. autoriaus
Naujas filologijos mokslų kandidatas Birželio pabaigoje Maskvos Universiteto Filologijos fakul teto mokslinėje taryboje ap gynė disertacija VVU rusų li teratūros katedros dėstytoja drg. Gaškienė. Jos disertaciją — „Levo Tolstojaus drama turgija” — labai aukštai įver tino Maskvos profesoriai N.
K. Gudzijus, N. G. Pospielovas ir kiti mokslininkai, pa brėždami, kad tai pirmas toks įdomus ir išsamus darbas ta rybiniame literatūros moksle apie L. Tolstojaus — drama turgo palikimą. Mokslinė ta ryba rekomendavo drg. Gaš kienės darbą spaudai.
PO DAINAVOS KRAŠTĄ Istorijos-filologijos fakulte to dėstytojų profbiuras suren gė dviejų dienų ekskursiją po Dainavos kraštą. Ekskursantai aplankė Aukštadvarį, Stakliš kes, Jiezną, Birštoną, Punią, Alytų, Merkinę. Lankėsi Su-
bartonyse, kur gimė ir augo rašytojas V. Krėvė-Mickevi čius, kalbėjosi su rašytojo gi minaičiais. Ekskursavo Nemu nu aukštyn — apžiūrėjo Liš kiavą, Druskininkus, Gardiną ir kitas vietoves. v
Medicinos mokslų fakulte to II kurso studentei REGINAI RUBAVIČIŪTEI dėl tėvelio mirties reiškia gilią užuojautą kurso draugai.
Medicinos fakulteto V kurso studentei ZENIAI KRASAUSKIENEI dėl Jos vyro mirties reiš kia gilią užuojautą kurso draugai.
Redakcijos adresas: Vilnius, Universiteto 3. Telefonas 7-79-17. Spausdino Laikraščių ir žurnalų leidyklos spaustuvė
Redaktoriaus pav. R. SIDERAVICIUS ♦ ♦ ♦
♦ ♦ ♦ ♦ f k
DĖMESIO! Draugai, darbo sto vyklų Nr. 1 ir Nr. 2 statybininkai, atsiliepkit, „Tarybinis studentas“ nekantriai laukia iš Jū sų žinių. Užs. Nr. 1009