TASKAITINIS — inkiminis USIRINMMAS Šiandien 19 vai. Aktų salėL prasideda Universiteto parįiės organizacijos ataskait. is susirinkimas. Jo darbo [arkėje: partinio komitete [askaita ir naujo komitete [nkimai. Musų inf.
iISERTACIJOS, ISERTACIJOS. i I iš pradžių Universiteto Jauno vakarinio fakulteto lyr. dėstytojo Vlado Žulio dilertacija buvo pristatyta filotgijos m. kandidato laipsniui Jauti. Tačiau Filologijos faJulteto Tarybos nuomone, Mokslinio darbo lygiu ir savo Jeikšme ji atitiko daktaro dilertacijos reikalavimus. I Pirmadienį V. Žulys apgylė disertaciją, kurioje išnagrilėjo J. Rėzos raštų leksika, babar jis — penktasis respub likos kalbininkas, kuriam su teiktas daktaro laipsnis. I Antradienį Universiteto Medicinos fakulteto Vaikų li rų katedros vedėja L. Stepopadienė apgynė medicinos [noksiu daktaro disertaciją, purioje nagrinėjo pereinamo jo amžiaus vaikų ligas. Tą dieną istorijos mokslų kandidato disertacijas apgynė Bar du Universiteto dėstytoai: J. Bielinienė („Lietuvos KP veikla ugdant lietuvių ta rybinę literatūrą 1944—196? metais") ir Br. Raguotis („An tanas Bimba — lietuvių kultū ros istorikas ir publicistas"). V. DARGUŽI"'
rmvBiiiis scuoencas Visų šalių proletarai, vienykitės!
h
VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
Eina nuo 1950 metų
•
1970 m. birželio 19 d.
•
Nr. 22 (720)
•
Kaina 2 kp.
Balsavom už šviesų rytojų Dar viena švente mūsų gy venime tapo birželio 14-ojl — rinkimų į TSRS Aukščiausiąją Tarybą diena. Reikšminga ir tai, kad rinkimai vyko V. Le nino jubiliejaus metais. Už šviesią savo Tėvynės rytdieną kartu su visais tary biniais žmonėmis balsavo ir universitetiečiai Nuotraukoje: Prekybos fa kulteto III kurso studentė T. Renčienė (kairėje) ir Filologi jos fakulteto anglų kalbos ir literatūros specialybės ketvjrtakursė S. Galkauskaitė rin kiminėje apylinkėje.
KAIP FILOLOGAI TOBULINA MOKYMO PROCESĄ MOKSLINĖJE TARYBOJE
SESIJA • SESIJA • SESIJA
• SESIJA • SESIJA
\PIE JĄ PASAKOJA ALF. B JCKAUS FOTOREPORTAŽAS
Įpusėjo birželis. Įpusėjo ir darbymetis — sesija, šiek tiek bauginanti ir kartu Įpareigo janti. Juk tai mūsų ataskaita dėstytojams, tėvams, Tėvynei. Sesija — mūsų atsakomybės patikrinimas.
Paskutiniaisiais metais Filo logijos fakultete daug daroma mokymo procesui tobulinti, jo mokslinei organizacijai įdiegti. Fakultete sistemingai patiksli nami mokymo planai ir pro gramos, siekiant, kad mokymo procesas atspindėtų naujausius filologijos mokslų laimėjimus. Fakulteto taryboje ir katedro se svarstomi mokymo-metodiniai klausimai. Palaikomi ry šiai su šalies ir respublikos aukštosiomis mokyklomis, pa naudojama jų patirtis. Vertin ga tai, kad fakultete įdiegta vieninga studentų savarankiš ko darbo kontrolės sistema. Apie mokymo proceso orga nizavimą moksliniais pagrin dais Filologijos fakultete ne per seniausiai buvo kalbėta mokslinės tarybos posėdyje.
Apie tai pranešimą skaitė fa kulteto prodekanas doc. J. Balkevičius. Fakulteto penkių specialy bių studentai rengiami pagal 1964 m. planus, kurie galima sakyti, yra stabilizavusi. Iš esmės mokymo planai nekei čiami, o tobulinami dviem kryptimis: į juos įtraukiamos naujos disciplinos; disciplinos keičiamos vietomis arba kei čiamas jų valandų kiekis at skirais semestrais. Doc. J. Balkevičiaus nuo mone, tobulinant mokymo pla nus, galima būtų daugiau dė mesio atkreipti štai į ką: ma žinti teorinių kursų dėstymo apimtį, daugiau valandų skirti praktiniams užsiėmimams; stengtis koncentruoti discipli nų dėstymą per trumpesnį lai
ką. Reikėtų ieškoti rezervų, kurie sumažintų studentų paskaitinio darbo krūvį. Be bendrųjų mokymo planų, Filologijos fakultete prakti kuojami ir individualūs moky mo planai. Paprasčiausias to kio individualaus mokymo va riantas nuo bendro mokymo plano skiriasi tik grafiku. Yra ir tokių individualių mokymo planų, kur, be visiems priva lomų disciplinų, į planą įtrau kiamos ir papildomos. Pa tyrimas rodo, kad abu šie variantai verti dėmesio. Tik gaila, kad pas mus jie per ma žai praktikuojami. Akademinių užsiėmimų me todiniu lygiu rūpinasi visos fa kulteto katedros, ir jų posė džių darbų tvarkoje šitie klauNukelta į 2 psl.
Stojamuosius egzaminus į Universitetą laiko neakivaiz dininkai. Jau pati pradžia pa rodė, kad ne visi stojantieji reikiamai pasiruošę studijoms. Jau daugiau kaip trisdešimt jų atsiėmė savo dokumentus iš Istorijos ir Filologijos fakulte tų. Labai daug žmonių neiš
laiko užsienio kalbų egzaminų. Labai daug trejetų... Sunkiai sekasi busimiesiems neakivaiz dininkams pirmieji egzaminai Universitete.
BIRŽELIO DARBAI Birželio dvyliktąją antrakur sių chemikų 2 gr. laikė pirmą, anot jų, rimtą egzaminą — fi ziką. Baisu? — Nelabai. Tik dėstytojo prisibijom: neatsakysi nors vieno klausimo ir jau blogai... Atsakinėjo Irena Ramanovs" kaja (nuotrauka viršuje). Ra miai, neskubėdama. Įvertini mas kalba, kad baimė buvo nugalėta — ji gavo ketvertą. Tą pačią dieną karšta buvo ir III kurso pediatrams.. Far makologijos egzaminas taip pat ne visiems buvo sunkus. Štai atsiveria auditorijos du rys, susijaudinęs Igoris Vachmeninas sustoja ant slenksčio. Čia pat kurso draugai ir ne pakeičiamas:
— Kiek? — Penki. — sako Igoris (nuotrauka kairėje). Kitoje auditorijoje TSKP istorijos egzaminą baigia lai kyti taip pat pediatrai, tik dar pirmakursiai. — Medikai paliko gerą įspūdį, — pasakoja egzamina torius doc. B. Sudavičius. — Ketvirtadienį laikė gydomo sios medicinos specialybės studentai: 11 penketų, 9 ket vertai ir tik 6 trejetai. Šian dien rezultatai blogesni. Pe diatrai gavo net tris dvejetus, nemaža trejetų, tik 8 penke tai. Teisės fakultetas. Valstybės ir teisės istorijos egzaminą laiNukelta j 2 psl.
NUOTRAUKOJE: TSRS istorijos egzaminui ruošiasi grupė stojančiųjų.
2 psl.
TARYBINIS STUDENTU
KAIP FILOLOGAI TOBULINA MOKYMO PROCESĄ Atkelta iš 1 psl. simai labai dažnai ir įvairiais aspektais nagrinėjami. Kated rose veikia atskiros sekcijos, kurių pirmaeilis uždavinys — rūpintis užsiėmimų metodiniu lygiu. Populiarus fakultete pa. skaitų (lankymas ir jų aptari mas. Programuotas mokymas dar nėra labai populiarus. Jau įsi gali žinių tikrinimo programa vimas, o mokymo procese ryš kiausiai jis atsispindi tik kai kurių dėstytojų darbe. Rusų ortografijos vadovėlis padėjo silpnesniems. Vyr. dėst. A. Kentra pradėjo didelį darbą — programuoto vadovėlio įrašus. Tai būtina, ruošiantis paleisti pilnu pajėgumu keturias au diovizualines laboratorijas.
„Organizuodami mokymą, rūpinamės pakelti visų akade minių užsiėmimų metodinį ir dalykinį lygį, stengiamės ap rūpinti studentus reikalingo mis mokymo priemonėmis. Mes esame įsitikinę, kad stu dentų pažangumo veiksnys yra jų savarankiškas mokyma sis ir todėl paskutiniaisiais me tais didžiausią dėmesį skiria me savarankiško mokymosi kontrolei, įskaitų ir egzaminų metodikai tobulinti", — pabrė žė doc. J. Balkevičius. Fakultete yra trys studentų mokymosi kontrolės etapai: kontrolė tarpsesijiniu laikotar piu (sistema „0, 1, 2"), semest ro baigiamieji rezultatai, įsi skolinimų likvidavimo tvarka („sessio pigrorum"). Salia vi
suotino ir sistemingo žinių tik rinimo, pažymėtina Rusų lite ratūros katedros priemonė. Čia praktikuojamos specialios konsultacijos ir kolokviumai atskiriems studentams, nusta tant individualų susitikimo su dėstytoju laiką. Vis didesnę reikšmę fakul tete įgauna akademinės komi sijos darbas. Jeigu anksčiau ji rūpinosi tik akademine draus me ir skolininkais, tai dabar — mokymusi ir studentų sa varankiško darbo kontrole. Ateity jos darbo baras žada prasiplėšti. Ji domėsis moky mo proceso tobulinimu, stu dentų savarankiško darbo krūvio koordinavimu, moky mo planų pataisomis, progra mų tobulinimu. Tarybos posėdyje buvo pareikšta ir kritinių minčių, Filologijos fakultete dar neįdiegta vieninga, moksliniais
pagrindais paremta mokymo sistema, kuri apimtų visas mo kymo proceso grandis. Fakul tete dar iš esmės neplanuoja mas ir nenormuojamas studen tų savarankiško darbo krūvis, ne visos katedros tolygiai įsi jungia į metodinį darbą, nepa ruošti kursinių ir kontrolinių darbų metodiniai nurodymai, nedaug ruošiama pratybų už duočių. Posėdyje buvo reko menduota fakultetų taryboms ir katedroms skirti didesnį dė mesį studentų krūvio norma vimui, nagrinėti metodinius savarankiško studentų darbo klausimus, gilintis į studentų laiko balansą, programose nu rodyti privalomą literatūros minimumą, dekanatams, ka tedroms bei metodinėms komi sijoms pradėti kontroliuoti na mų darbų krūvio paskirstymą, jo tolygų išdėstymą semestro metu. Fakultetai turėtų skirti didesnį dėmesį metodinių priemonių ruošimui, teikti me todinę paramą jauniems dės tytojams.
BALTŲ KALBOS. BIRŽELIO ISTORIJA IR DABARTIS DARBAI
Birželio 16 d. Universiteto Aktų salėje prasidėjo visasą junginė baltistikos konferenci ja. Jos dalyvius pasveikino LTSR aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministras H. Zabulis. Šia proga apie baltistų dar bus ir konferenciją pasakoja konferencijos organizacinio komiteto pirmininko pavaduo tojas Lietuvių kalbos katedros profesorius J. KAZLAUSKAS. Visasąjunginė konferencija, skirta baltų kalbų proble moms, rengiama antrą kartą. Vadinasi, jau galima kalbėti apie nuoseklius visos šalies mokslininkų tyrinėjimus bal tistikos srityje. Lietuvių kalba yra ar chaiškiausia iš visų gyvųjų indoeuropiečių kalbų. Todėl jos duomenys nepaprastai svarbūs atkuriant indoeuro piečių kalbų senovę. Toliau, baltų kalbos labai giminiuoiasi su slavų Kai kurie tyrinėto jai netgi sako, kad skirtumai tarp baltų ir slavų kalbų yra nedidesni, kaip tarp atskirų germanų' kalbų. Šiuo metu baltų kalbas pla čiai tyrinėja rusų ir ukrainie čių lingvistai. Suprantama, kad jų darbus baltistikos sri tyje reikėtų priskirti prie reikšmingesniųjų. Galima pa minėti TSRS Mokslų Akade mijos Rusų kalbos instituto di rektoriaus pavaduotojo, filolo gijos mokslų daktaro O. Trubačiovo, TSRS Mokslų Akade mijos Slavų kalbų instituto mokslinio bendradarbio V. Ivanovo, Ukrainos Mokslų Akademijos Kalbotyros insti tuto mokslinio bendradarbio A Nepokupno, Maskvos uni versiteto katedros vedėjo, pro fesoriaus J. Stėpanovo, Lenin grado universiteto profeso riaus J. Otkupščikovo, Rosto vo universiteto profesoriaus A. Savčenkos ir daugelio kitų tyrinėjimus
Jos gana plačios. Mes daž Tačiau didžiausi baltų kalbų tyrinėjimo centrai, supranta nai keičiamės su kolegomis ma, yra Vilniuje ir Rygoje. užsienyje moksliniais veika Mūsų sostinėje penktus metus lais, susitinkame konferencijo Lietuvos kalbininkų leidžiamas specialus periodinis se. baltų kalbotyros leidinys straipsniai spausdinami Lenki „Baltistica", susilaukęs gero jos, VDR, JAV, Švedijos, Ita įvertinimo šalyje ir užsienyje. lijos lingvistinėje spaudoje. Čia bazuojasi tarptautinė bal Universiteto Lietuvių kalbos tų ir slavų kalbų tyrinėjimo katedra labai dažnai gauna už komisija, kurios pirmininkas sienyje išeinančių mokslinių yra profesorius K. Korsakas. žurnalų prašymus recenzuoti Baltistų yra kone kiekvieno lingvistines knygas. Ir mes tai je Europos šalyje. Be to, lie mielai darome. Lietuvos kalbininkai palaiko tuvių kalba dėstoma daugely je Europos ir JAV universi glaudžius ryšius su tokiais įžy miais lingvistais, Kaip Ch. tetų. Prašau Jus pakomentuoti Stangas (Norvegija), J, Otrembskis, J. Safarevičius, C. konferencijos programą... Kudzinovskis (Lenkija), I. DuNorėčiau išskirti TSRS ridanovas (Bulgarija), R. EkerMokslų Akademijos Slavų tas, V. Falkenhanas (VDR), P. kalbų instituto mokslinio Trostas, A. Erhartas, H. Kiolbendradarbio V Toporovo pra nas (Čekoslovakija), V. Pizanešimą apie baltiškųjų van nis (Italija), V. Šmidas (VFR), denvardžių paplitimą Pamask- V. Rūkė-Dravinia, K. Falkas, vėje. Jis aptiko čia apie 300 P. Aruma (Švedija), A. Salys, baltiškos kilmės vietovardžių. V. Smolstygas, E. Hempas Sis faktas mums ypač įdomus. (JAV) ir daugeliu kitų. Be to, V. Toporovas stengiasi Universitete susibūrė labai nustatyti baltiškosios hidroni- pajėgus kalbininkų kolekty mijos paplitimo šiaurinę ribą. vas. Svarbesni jo darbai. Gana įdomus Rostovo Per pastaruosius metus mū universiteto profesoriaus A. sų katedroje paruoštos tokios Savčenkos pranešimas apie reikšmingos monografijos, genetinius baltų kalbų ryšius kaip „Lietuvių dialektologija" su kitomis indoeuropiečių kal (prof. Z. Zinkevičius), „Lietu bomis. Šioje konferencijoje vių literatūrinė kalba XVI— baltų ir slavų kalbų santykius XVII amžiuje" (prof. J. Palio nagrinėjo Pensilvanijos (JAV) nis), „Baltų ir kitų indoeuro universiteto profesorius V. piečių kalbų santykiai (dekli Smolstygas. Beje, jis 1968 me nacija)" (prof. V. Mažiulis), tais organizavo pirmąją baltų „Lietuvių kalbos istorinė gra kalbotyros konferenciją Ame matika" (tai mano darbas). rikos žemyne. Ji įvyko Jung Universiteto kalbininkai dar tinėse Valstijose. žada keletą didesnių studijų. Savo naujausių tyrinėjimų V. Urbutis daktarinėje diserta duomenis Vilniuje paskelbė cijoje nagrinėja lietuvių kal žinomi latvių kalbininkai M. bos žodžių darybą. Pradėtus Rudzytė, A. Breidakas, V. darbus toliau tęsia profesoriai Dambė, Z. Zemzarė, taip pat V. Mažiulis ir Z. Zinkevičius. tie mokslininkai, kuriuos iš Profesorius J. Palionis tęsia vardijau pokalbio pradžioje. lietuvių literatūrinės kalbos Lietuvos kalbininkai pasta tyrinėjimus. J. Pikčilingis ra raisiais metais vis dažniau šo „Lietuvių kalbos stilistiką". kviečiami į užsienio universi Aš užbaigiau „Baltų filologi tetus. Norėčiau, kad papasa jos įvadą“. kotumėte apie savo ir kolegų ELTA — „TIESA" tarptautines pažintis.
KOLEKTYVĄ LYDI VERŽLUMAS Nervų ir psichinių ligų ka tedra- V. Lenino gimimo 100-ąsias metines pasitiko su gražiais kūrybiniais laimėji mais. Šiuo metu katedroje dir ba du med. m. daktarai pro fesoriai: J. Lėlys ir P. Visoc kas, du med. m. kandidatai: J. Andriuškevičienė ir A. Dembinskas. Netrukus visi ka
tedros darbuotojai turės mokslinius laipsnius. 1950 m„ gavęs gydytojo diplomą su pagyrimu Medici nos fakulteto Nervų ir psichi. nių ligų katedros asistentu buvo paskirtas Petras Visoc kas. Darbų, vien tik darbų buvo pilnos tolimesnės jo dienos. Paskaitos, ligoninė,
disertacijos. Praėjus dešimčiai metų, P. Visockui buvo su teiktas docento vardas. 1967 m. dr. P. Visockas iš rinktas Nervų ir psichinių li gų katedros vedėju ir iki šiol eina šias pareigas. P. Visocko kelias — tai tipiška gyvenimo dalis tūkstančiams Universite to auklėtinių, kuriems tarybi.
Atkelta iš 1 psl. ko I k. teisininkai. Atsakinėja Vincas Sebeckis (nuotrauka viršuje). Po kelių minučių doc. S. Vansevičius jo žinias įvertino penketu Gamtos fakultete užsukome
nė santvarka suteikė visas są lygas vystyti savo sugebėji mus. Ir kartu tai darbštumo, pareigingumo, gilaus huma nizmo pavyzdys. Nervų ligų paskaitas pro fesorius skaito įdomiai, vaiz dingai, sudėtingiausius klausi, mus perteikia paprastai ir su prantamai, todėl jo paskaitos labai mėgiamos ir gausiai lan komos ne tik studentų, gydy tojų kursantų, bet ir bendra darbių.
pas II k. geografus. Juos egza minavo prof. A. Basalykas. Šį kartą nepasisekė Danai Kaza kevičiūtei (nuotrauka apačio je). Profesorius į studijų kny gutę už geomorfologija- įrašė tik trejetą.
Prof. P. Visockas paprastas, jautrus, nuoširdus ir kiekvie nam sergančiam prieinamas žmogus. Dėl to nenuostabu, kad į jį kreipiasi ligoniai iš įvairių mūsų respublikos vie tų ir net iš kaimyninių res publikų. Aukštos kvalifikaci jos klinicistas ir plačios erudi cijos mokslininkas nuolat kviečiamas praktikos gydyto jų konsultacijoms. Profesorius vadovauja klini kinių ordinatorių ir aspirantų
O Matematikos ir mechani kos fakultete IV k. 1 gr. stu-j dentai laikė sunkiausią pava sario sesijos egzaminą — nia-l tematinių fizikos lygčių egza miną (nuotrauka apačioje).
darbui. Jam vadovaujant pa rašytos ar baigiamos rašyti 6 disertacijos. Profesorius yra 48 mokslinių darbų autorius, nuolat palaiko dalykinius ry šius su daugeliu šalies moks lininkų, aktyviai dalyvauja respublikinėse ir sąjunginės^ mokslinėse konferencijose. P. Visocko darbai neatski riami nuo visos katedros dar buotojų veiklos. Žmonės auga ir tobulėja dosniai dalindami Nukelta Į 3 psl.
tapybinis studentas
3 psl.
UNIVERSITETO MOKSLINES BIBLIOTEKOS 400-METĮ PASITINKANT
PASAULINĖS REIKŠMĖS ĮVYKIS Poška kirviai, skamba piūkJai Didžiajame arba Petro Skargos kieme. Salia pasto liais pasipuošusios šv. Jono bažnyčios jais dabinasi Uni versiteto centrinių rūmų sie nos ne tik šiame, bet ir ki tuose kiemeliuose. Bibliotekos koridoriuose klojamas naujas parketas, restauruojama ir re montuojama profesorių skai tykla, katalogų patalpos. B. Sruogos gatvėje greta senosios Aiktų salės jau iškilo nauja knygų saugykla. Dažnam praeiviui kyla klausimas, kodėl drumsčiama amžiais viešpatavusi akademi nio darbo tyla? Tarytum ne bus vasaros atostogų, ir ar būtina remontuoti atsakin giausiu mokslo metų laiko tarpiu? 1570-jų metų rudenį Vilniu je pradėjo veikti jėzuitų kole gija, kuri palaipsniui peraugo į Akademiją arba Universite tą. Tais pačiais metais buvo įsteigta ir kolegijos — dabar tinė Universiteto — bibliote ka. Taigi šių metų rugsėjo mėnesį švęsime jos 400 metų jubiliejų. Iki rugsėjo mėnesio vidu rio laiko nedaug, o norint įrengti naujas knygų saugyklas, restauruoti profesorių skaityklą, šv. Jono bažnyčią, kurioje numatoma atidaryti jubiliejinę parodą, nudažyti rūmų išorę ir nors šiek tiek sutvarkyti patalpų vidų, rei kia dar nemažai padirbėti. „Minties" leidykla jau iš leido lietuvių, rusų, anglų ir vokiečių kalbomis jubiliejinį bukletą, išspausdins stambų straipsnių rinkinį, ekslibrisų leidinėlį, atviručių komplektą, pašto ženklą, voką, bus paga minta atminimo ženkliukas, jubiliejinis medalis ir kt. Vilniaus universiteto biblio tekos jubiliejų Junesko nu tarimu rekomenduojama lai kyti pasaulinės reikšmės įvy kiu, ir ši data bus pažymima ne tik Tarybų Sąjungoje, bet ir užsienio šalyse. Šio įvykio proga įvairūs straipsniai spausdinami ne tik mūsų res publikos, bet ir sąjunginėje bei užsienio spaudoje, rengia mos radijo laidos, pastatytas
dokumentinis filmas „Knygos turi savo likimą". Jubiliejaus proga Vilniaus universitete įvyks visasąjunginė konferen cija, kurioje dalyvaus ne tik Tarybų Sąjungos, bet ir liau dies demokratinių bei kapita listinių šalių atstovai. Vilniaus universiteto biblio tekai pradžią davė asmeninė didžiojo Lietuvos kunigaikščio Žygimanto Augusto dovanota 2500 tomų kolekcija. Sis rin kinys priešingai to meto pa pročiams buvo sudarytas dau giausia iš pasaulietinio, o ne religinio turinio knygų. Val dovo pradėtą tradiciją tęsė kolegijos ir vėliau Universite to mecenatai, jo dėstytojai bei auklėtiniai. Gal todėl joje vi są laiką vyravo pažangi, hu manistinė literatūra, nustelbu si reakcinius, tendencingo pobūdžio leidinius. Karai ir įvairios nelaimės ne kartą sukrėtė Universiteto ir jo bibliotekos gyvenimą, pražudė daugelį vertingų lei dinių bei stambių kolekcijų. Todėl ne visos senosios kny gos bei rankraščiai pasiekė mūsų dienas, bet ir išlikusi dalis leidžia suvokti šios il gą laiką buvusios stambiausios Rytų Europoje knygų švento vės reikšmę. Retų spaudinių skyriuje saugoma pirmoji dabartinės Tarybų Sąjungos teritorijoje išspausdinta knyga — 1525 m. Vilniuje išleistas P. Sko rinos „Apostolas", pirmoji rusų kalbos gramatika (iš leista Vievyje, 1619 m.), pir moji lietuviška knyga — M. Mažvydo katekizmas (1547 m.), pirmiosios lietuviškos gramatikos, K. Sirvydo žody nas ir daugelis kitų retų ir unikalių lietuvių raštijos, kalbos ir kultūros relikvijų. Greta mūsų ir rusų kalbų leidinių yra ir kitomis kal bomis išleistų šedevrų, kaip N. Koperniko traktatas apie dangaus kūnų judėjimą (1543 m.), H. Sėdelio „Pasaulio kro nika" (1493 m.), prieš Ameri kos žemyno atradimą išleistas K. Ptolomėjaus atlasas (suda rytas dar II mūsų eros am žiuje), pirmosios latvių, estų knygos, pirmasis raketinės
technikos vadovėlis (K. Simonavičiaus, 1650 m.), skraido mojo aparato su garo varik liu projektas (A. Griškevi čiaus, 1851 m.) ir daugelis daugelis kitų, prie kurių gali ma pridurti: pirmasis, unika lus, pirmą kartą publikuotas ir pan. Universiteto biblioteka turi arti 3 milijonų knygų tomų, t. y. beveik kiekvieną mūsų respublikos gyventoją galėtu me aprūpinti po vieną knygą. Jos turtais naudojasi daugelio šalių mokslo, kultūros, techni kos ir meno sričių darbuoto jai. Praėjusiais amžiais joje įkvėpimo ir žinių sėmėsi A. Mickevičius, J. Slovackis, T. Ševčenka, S. Stanevičius, S. Daukantas, M. Valančius, J. Lelevelis, I. Domeika, M. Po čobutas, M. K. Sarbievijus, J. Basanavičius, J. Kovalevskis, J. Lukoševičius ir dabar tiniai daugelio sričių darbuo tojai bei studentai ■— busi mieji įžymybės ir garsenybės. Neįmanoma atskirame sraipsnelyje nušviesti seniau sios šalyje knygų karalystės istorijos arba suminėti jos re tenybes. Vien tik retų ir senų spaudinių skyrius turi 150 tūkstančių vienetų, didelis ir neįkainojamos vertės rankraš tynas ir nemaža stambesnių ar smulkesnių knygų bei rank raščių kolekcijų. Pagaliau, at virai kalbant, ne visi jos isto rijos momentai atskleisti ir nušviesti, daug ko dar neži nome Tarybų santvarkos metais Universiteto biblioteka la biausiai suklestėjo, gauna daugiausia literatūros, turi didžiausią darbuotojų skaičių, materialines ir kitas galimy bes plėsti savo veiklą. Penk tojo savo amžiaus slenkstyje biblioteka gali didžiuotis ne tik vertingais leidiniais ir unikaliais rankraščiais, bet ir demokratiškomis tradicijomis, kaip visos eilės darbo sričių pradininkė ir iniciatorė. Rei kia manyti, kad, turėdama geras sąlygas, mūsų senoji knygų karalystė pasieks gra žių laimėjimų ir ateityje. V. BOGUŠIS A. BRAZAIČIO nuotr.
i
£
ji
■
germanistiką. Jie yra atvažia vę iš 7 šalių. Šiems studen tams pasiūlytos specialios stu dijos, kurios trunka vienerius metus. Jie turi maždaug 20 savaitinių valandų, kurių me tu klauso fonetikos, leksikologijos, stilistikos, vokiečių literatūros istorijos ir pan. paskaitas. Studentai gyvena bendrabučiuose, susidraugau ja su vokiečių studentais. Iš mūsų, germanistų, fakul
teto kasmet atvažiuoja 2 at stovai 5 dienoms į Vilnių. Mes skaitome mokslinius praneši mus, stipriname žmogiškus ir visuomeninius ryšius su savo kolegomis. Metai iš metų mes matome tolesnį jūsų respubli kos visuomeninį ir ūkinį vys tymąsi ir džiaugiamės tuo. Daug naudos mūsų studen tams slavistams duoda prakti ka Vilniaus universitete. Graifsvaldas yra vienas iš
s<
1
Smuglevičiaus salė. Retų ir senų spaudinių skyrius.
Dvi knygos iš Žygimanto
GRAIFSVALDIEČIAI VILNIUJE Jie gana dažni svečiai mū sų universitete. Kaip žinome, daugelis jų atlieka čia prakti ką. Neseniai į tėvynę sugrįžo 8 Graifsvaido studentai fizikai. Šiemet į Vilnių atvažiuos ir matematikų grupė. Filologijos fakultete rusų kalbos žinias ir įgūdžius įgilino dėstytojas Steinmetc 9 studentų grupė. Jų viešnagė užtruko 3 savai tes, iki birželio 19 d. Visi stu dentai yra antrakursiai. Vil niuje jie klausėsi fonetikos ir leksikos paskaitų. Studentams čia labai patiko, jaučiasi ge rai. Didelį įspūdį padarė Vil nius, žmones. Jie turi daug nuotraukų, kad galėtų parody ti ir savo draugams čraifsvalde, ką pamatė, su kuo susipa žino mūsų mieste. Jie labai patenkinti mūsų dėstytojais, jų nuoširdumu ir noru padėti. Neseniai į Graifsvaldą išly dėjome profesorių Spyvoką, viešėjusį Lietuvoje keletą die nų. Prieš kelionę paprašėme svečią pasidalinti mintimis apie mūsų ir jų studentų prak tikas susigiminiavusiuose Graifsvaldo ir Vilniaus uni versitetuose. Pirmiausia papasakosiu apie Graifsvaldą. Mes turime 30 užsieniečių studentų, kurie studijuoja
II1 II
lllpisv 1 L, **< t
Augusto dovanotos kolekcijos.
KOLEKTYVĄ LYDI
daugelio VDR universitetų, kurie turi ryšius su TSRS aukštosiomis mokyklomis. Mū sų bendravimas remiasi prole tariniu internacionalizmu ir vis labiau suartina socializ Atkelta iš 2 psl. mo šalis. D. BALTRUŠYTĖ vieni kitiems savo gėrį, protą, jėgas... Plačiai šalyje ir užsienyje Nuotraukoje: studentės iš žinomi prof. J. Lėlio darbai, Graifsvaldo Sarbievijaus kie nagrinėjantieji vilkligės etiome. patogenezę ir kliniką. Dabar mokslininkas gilinasi į šeimy. ninius susirgimus, gvildena paveldėjimo vaidmenį jų iš sivystyme. Asist. R. Parnarauskienė paskutiniais metais tyrė atarakso, mūsų universiteto labo ratorijoje naujai resintetinto trankvilizatoriaus, poveikį trauminės kilmės asteninių būklių gydyme. Šio darbo re zultatus autorė apibendrino kandidatinėje disertacijoje. Katedroje atliekami fer mentų aktyvumo organizme tyrimai, C reaktyvaus balty mo nustatymas kraujo seru me. Oksidacinių procesų įver tinimui organizme plačiai naudojamas mikrocheminis Vidmarko metodas. Darbuo tojai įsisavinę metodus mik roelementams ir elektrolitams kraujyje nustatyti, dažnai
VERŽLUMAS juos naudoja savo moksliniuo se darbuose. Katedros dar buotojams priklauso 250 su viršum spaudoje paskelbtų mokslinių straipsnių, trys mo nografijos. Katedros kolektyvas įnešė didžiulį mokslinį indėlį, spren džiant aktualias mokslines problemas. Ypač tai akivaiz du raudonosios vilkligės, iš sėtinės sklerozės, trauminės ligos, arachnoiditų, šizofreni jos ir kraujo apytakos sutriki mo smegenyse problemų sprendime. Katedros kolekty vas jaunas, energingas, verž lus, turintis ateičiai daug pla nų bei sumanymų. Katedra paruošė sveikatos apsaugos įstaigoms daugiau kaip 100 neuropatologų, psichiatrų ir derma to venerologų, kurie sėk mingai dirba gydomąjį profi laktinį darbą ir kartu įsitrau kia į mokslinę veiklą. Tikimės, kad kūrybinga energija, veržlumas, bei laki mokslinė vaizduotė lydės šį kolektyvą ir toliau.
J. ANDRIUŠKEVlClENE
REPLIKA
Jaunosios šalies ateitis
STUDENTU LAUKIA STOVYKLOS VILNIUS Vilniaus Pedagoginio Insti tuto vyresniųjų kursų studen tų aktyvistų laukia malonus siurprizas: pirmą kartą orga nizuojama darbo ir poilsio stovykla Vokietijos Demokra tinėje Respublikoje. 50-čiai pirmų kursų studentų ruošia ma stovykla broliškoje Latvi joje. Keturios VVPI stovyklos veiks respublikoje,
KAUNAS Šią vasarą Lietuvoje veiks 26 Kauno Politechnikos insti tuto studentų darbo ir poilsio stovyklos. Jose dirbs daugiau
kaip 2000 studentų. Jų tarpe bus ir stovykla Kapsuko ra j. „SešuDės" kolūkyje, kur 1950 metais gimė ši stovyklų tra dicija. Į Kalnų Altajaus autonomi nę sritį vyks du būriai po 50 studentų. Viena iš stovyklų bus Vengrijoje, sostinėje Bu dapešte. 20-ties studentų gru pė išvyks į Bulgariją. KPI komjaunimo komitetas šią vasarą skirs didelį dėmesį auklėjamajam darbui stovyk lose. Numatoma eilė masinių renginių. Tai iškilmingos pa lydos liepos pradžioje, stov-klautojų sąskrydis liepos 21 d., skirtas Tarybų Lietuvos 30-čiui, ir stovyklautojų sąsk rydis rugsėjo mėnesį kartu su instituto festivaliu.
Po 1945 metų Rytų Vo kietijoje buvo sukurta r.auja švietimo sistema, kuri šalies gyvenime iš es mės buvo antifašistinė švietimo revoliucija. Aukš tosiose mokyklose buvo pradėti organizuoti darbi ninkų ir valstiečių fakul tetai. Šiuo laikotarpiu ir vėliau, susikūrus Vokieti jos Demokratinei Respub likai, šalis teturėjo tik 27 aukštąsias mokyklas, gi Vakarų Vokietijoje jų bu vo 43. Reikėjo organizuo ti naujas aukštojo mokslo įstaigas. Trūko ir dėstyto jų, o didelė senųjų dalis buvo fašistiškai nusiteikę. Pvz., tuomet Leipcigo uni versitete net 117 dėstytojų negalėjo dėstyti. Dėl to Vokietijos Demokratinėje Respublikoje vyko eilė švietimo reformų; viena iš jų, trečioji, vyksta ir da bar. Šių reformų tikslas — aukštųjų mokyklų demo kratizavimas, švietimo socializavimas.
Dabar VDR yra 56 aukš tosios mokyklos, kuriose studijuoja 120 tūkstančių jaunimo. Juos ruošia 12 tūkst. dėstytojų. Šiandien 10 tūkst. respublikos gy ventojų tenka 17,5 studen tų. Graifsvaldo universite to FDJ (Laisvojo Vokiečių Jaunimo) organizacijos sekretorius R. Brau papa sakojo, kad šis santykis dabar jų nepatenkina. Pa gal pagamintą produkciją VDR užima devintą vietą pasaulyje, kai tuo tarpu pagal užimamą teritoriją ši šalis tėra tik 92 vietoje. Techninė mokslinė pažan ga respublikoje reikalauja naujų kadrų. Dėl to į aukš tąsias mokyklas kviečiama kiekvienais metais vis dau giau ir daugiau jaunimo. Studentai aprūpinami bend rabučiais, mokama 900 markių stipendija. Sociali nė VDR studentijos sudė tis tokia: 50 proc. darbi
ninkų, 23 proc. valstiečių, 17 proc. inteligentijos ir 10 proc. kitų socialinių sluoksnių atstovų. Jaunimą jungia FDJ organizacija. Graifsvaldo universitete 92 proc. studentų yra FDJ nariai. 10 proc. universite to Mokslinės tarybos narių — FDJ organizacijos atsto vai. Studentai į aukštąsias mokyklas proforientuojami. Magdeburgo mieste yra centras. Ten apskai čiuojama kur, kokiai sri čiai ar miestui reikia vie nokių ar kitokių specialis tų. Ten abiturientai ir nu kreipiami studijuoti... Spalio 7 dieną Vokieti jos Demokratinei Respub likai sukaks 21 metai. Jau noje šalyje į jaunimą krei piamas didelis dėmesys, — jis jos ateitis. A. DARGŪNAS
„iiiiiiiiijiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiinniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiiiinnniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiHiniiiiiiiiniir
1920 m. rudenį V. Leninas gija; jie būtini ir meilėje", — daug kartų kalbėjosi su gar rašė jis. 1915 m. žymiai rusų revo sia vokiečių revoliucioniere Klara Cetkin. Jų pokalbiuose liucionierei Inesai Armand, buvo paliesti taip pat meilės kuri ruošėsi išleisti brošiūrą ir šeimos klausimai. V. Leni šeimos ir santuokos klausi nas įspėjo, kad šių svarbių mais, V. Leninas rašė, kad klausimų negalima spręsti šlykščiai, nešvariai santuokai be meilės reikia priešpastatyti lengvai, paviršutiniškai. trumpalaikę aistrą ir atsi V. Leninas nurodė, kad, kei ne tiktinius ryšius, o pilietinę čiantis socialinei santvarkai, santuoką iš meilės. Meilės irsta senosios ideologinės ver laisvė reiškia ne chaotiškus tybės, o naujosios gimsta lė santykius, o tvirtą santuokos tai, skausmingai, per kovą. Tai liečia taip pat meilę ir šei su mylimu žmogumi sąjun mą. V. Leninas griežtai smer gaMeilės laisvė auga kartu su kė buržuazinę santuoką, pa kultūros, jo asmeny grįstą materialiniu išskaičiavi žmogaus bės augimu. Meilės laisvė, mu, tačiau jis dar griežčiau kaip ir dorovinė žmogaus atmetė bet kokių normų ir principų neigimą meilės ir laisvė iš viso, yra suprasta, ir valdoma būtinybė. šeimos klausimais. Tuo metu pažinta „laisvosios meilės" šalininkai Kitaip tariant, laisvė čia yra prigimtį, buvo plačiai paskelbę „stikli pažinti žmogaus nės vandens" teoriją. Anot jų, sugebėti ją valdyti. Žinoma, komunizmo sąlygomis paten meilė yra labai subtilus ir su jausmas. Čia ne vis kinti lytinius potraukius bū dėtingas sią taip pat paprasta, kaip iš kas paklūsta valiai ir protui. gerti stiklinę vandens. Šią Meilė yra biosocialinis jaus teoriją V. Leninas laikė ne mas, Jo negalima supaprastin tačiau negalima ir mistifi tik ne marksistine, bet ir an- ti, kuoti. Troškulį reikia numal itivisuomeniška. Jis rašė: šinti, tačiau kaip ir iš kokio ,„. .argi normalus žmogus šaltinio gerti? Tai nepaprastai normaliomis sąlygomis gulsis svarbu. Tai principinis klausi gatvėje į purvą ir ims gerti mas. iš klano? Arba netgi iš stikli Žmogus, mūsų manymu, ne nės, kurios kraštus aplaižė de gali laimingas meilėje, šimtys lūpų? Tačiau svarbiau jeigubūti jis ignoruoja būtinybę: sia čia visuomeninė pusė. gamtinę, socialinę, etinę, este Vandens gėrimas — tikrai in tinę ir psichologinę. dividualus reikalas. Tačiau (biologinė) būtiny meilėje dalyvauja dviese ir bėGamtinė pasireiškia dėsninga žmo meilės priklausomumą nuo gimsta trečia, nauja gyvybė. organizmo priklausomy visų socialinių santykių. Meilė Čia slypi visuomeninis intere gaus be nuo amžiaus. Matyt, teisūs siejasi su gilia pagarba vienas sas, gimsta pareiga kolekty tie mokslininkai, kurie sako, kitam, su pasididžiavimu, pa vui". kad kiekvienam žmogaus am sitikėjimu. Socialinis vyro ar Vyrus ir moteris, besimėtan žiui būdingas savitas meilės žmonos vaidmuo reiškia, kad čius iš vienos meilės istorijos turinys. Žmogus negali būti jie yra patys artimiausi ir išti į kitą, V. Leninas nelaikė amžinai jaunas, ir jo jausmai kimiausi draugai. Meilė be rimtais žmonėmis. Jis neskel negali būti amžinai jaunuoliš draugystės — paviršutiniškas, bė asketizmo, tačiau griežtai ki, aštrūs. Visa tai su metais trumpalaikis jausmas. pasisakė prieš palaidumą, fizi keičiasi. Jausmo pasikeitimą Etinę būtinybę sudaro tai, nių ir dvasinių jėgų švaisty daug kas supranta kaip jo iš kad meilė yra biosocialinis mą. Nesaikingumą lytiniame nykimą, kaip „meilės praėji jausmas. Visuomeninę meilės gyvenime V. Leninas laikė mą". Tačiau dažniausiai čia pusę pirmiausia sudaro mora buržuaziniu reiškiniu, puvimo būna tik natūralus jausmo lė. Negalima mylėti žmogaus, nelinkint jam gero. Čia paste ženklu. „Susitvardymas, savęs kitimas. Socialinė būtinybė išreiškia bimas toks dėsningumas: kuo sųdrausminimas — nėra ver
AR VISI NORI ŠOKIŲ? Jaunimas mėgsta šokius. Ir pasitaikius progai, ir be progos. Jau ne pirmi metai prie Čiurlionio gatvėje esančių bendrabučių vaka rais (ypač per sesiją) ren kasi „šokėjai". Čirpina; akordeonas, kojos tingiai drasko asfaltą. Tiems „šo kėjams", erzeliuojantiems; iki paryčių, visai nerūpi, kad jų draugai nori ramiai pailsėti prieš rytdienos eg zaminą. O kažkoks „nesą moningas" pilietis rašo įvairioms organizacijoms laiškus ir skundžiasi. Pas kui įvyksta konfliktas: „šo kėjai" net 2 vai. nakties nenori palikti jiems „atite kusios" aikštelės. Anot žmonių, sotus alkano neuž jaučia. . . Jiems tik duok stipendiją ir leisk elgtis,, kaip jie nori... Tada pa tenkinti bus! Neseniai įvykusiame rektorato posėdyje dar kartą buvo kalbėta apie studentų laisvalaikį, poil sio vakarų organizavimą. Nuo šiol poilsio vakarus galima ruošti tik turint rektorato leidimą. Juos or ganizuoja fakultetų kom jaunimo komitetai, kultū ros klubai, bendrabučių ta rybos. Šokti prie bendra bučių esančioje teritorijoj griežtai draudžiama. Gaila, kad reikėjo laukti atskiro rektorato posėdžio. Juk studentų laisvalaikiu nuolat turi domėtis kom jaunimo organizacija, kul tūros klubas. Ir „šokėjai" turėtų pa galvoti apie savo elgesį ir nešokančiųjų ramybę. Primename, kad „Tarybinio studento" redakcija laikinai įsikūrusi 13 kamb. (už rekto rato).
REDAKTORIUS ALGIS KUSTA
aukštesnė žmogaus dorovė, tuo tvirtesnė būna jo meilė, tuo mažiau egoizmo ir nepasi tikėjimo mylimu žmogumi. Estetinė būtinybė išreiškia neatskiriamą meilės ryšį su gėriu ir grožiu. Mylintis mato visą pasaulį per savo meilės prizmę, giliau jaučia pasaulio grožį. Meilė, nenušviesta gė rio ir grožio jausmo, nėra tik ras jausmas. Estetinis meilės elementas saugo dvasinį žmo gaus švarumą, sulaiko jį nuo netinkamų poelgių. Psichologinė būtinybė kalba apie tai, kad kiekvienas žmo
gus yra nepakartojamas psi chologinis pasaulis. Mylėti žmogų — tai pirmiausia su prasti jo psichologinio pasau lio ypatumus. Kas nepaiso mylimo žmogaus psichologi jos ypatumų, tas nesugeba laiku apsaugoti meilės nuo pašalinių griaunančių reakci jųTikroji meilės laisvė yra gi lus visų tų būtinybių pažini mas, rėmimasis tomis būtiny bėmis. Doc. N. SOLOVJOVAS
Organizuojamas studentų būrys, kuris dirbs Dagestano statybose. Sąlygos kaip Alta jaus būrio. Norintieji vykti renkasi VVU komjaunimo ko mitete birželio 23 d. 19 vai. Darbo ir poilsio stovyklų štabas * * * Studentų profkomitete dar galima įsigyti poilsinių ir sa natorinių kelialapių į Palangą, Anykščius, Lampėdžius, Drus kininkus, Birštoną ir Likėnus. * * ★ Primename diplomantams, kad, išsirašant iš profsąjun ginės įskaitos, būtina turėti su savim profsąjungos nario bilietą, įskaitos ir nario įnašų korteles. Studentų profsąjungos komitetas
REDAKCIJOS ADRESAS: Vilnius, MTP-3, Universitete g-vė Nr. 3. Telefonas 2-36-35. Telefonas spaustuvėje 2-98-15. Rinko ir spaudė LKP CK Lei dyklos spaustuvė Vilniuje. A. BRAZAIČIO nuotr. LV 11650 Uis. Nr. 2616.